Civilinė byla Nr.2A-405-259/2010

Pirmos instancijos teismo teisėja Veronika Šiaulienė

Procesinio dokumento kategorija 21.4.1.4, 46, 30.9.1, 41, 121.15, 121.21

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. rugsėjo 28 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Arvydo Žibo, kolegijos teisėjų Algimanto Kukalio, Arūno Rudzinsko, sekretoriaujant Violetai Mažeikinei, dalyvaujant ieškovui E. G., jo atstovui advokatui Mindaugui Kukaičiui, atsakovių R. K., J. V., D. P. atstovei advokatei Linai Gervelienei, atsakovo A. P. atstovui advokatui Vytautui Tučkui, viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo E. G. atstovo advokato Mindaugui Kukaičio apeliacinį skundą, atsakovių J. V. ir S. B. bei J. K. t.y. jų teisių perėmėjų atitinkamai D. P., R. K. atstovės advokatės Linos Gervelienės apeliacinį skundą, atsakovo V. V. apeliacinį skundą ir atsakovo A. P. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-25-90/2009 pagal ieškovo E. G. ieškinį atsakovams J. K. teisių perėmėjai R. K., J. V. teisių perėmėjai J. V., S. B. teisių perėmėjai D. P., A. P., V. V., trečiajam asmeniui notarei R. S. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ab initio bei pirkėjo teisių perkėlimo,

n u s t a t ė:

Ieškovas E. G. ieškiniu (t.2, b.l.1-9) prašė pripažinti apsimestinėmis ir negaliojančiomis ab initio 0,0333 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Alytuje, nuosavybės dalių mainų sutartis: 2008-05-15 mainų sutarties Nr. 6961 dalį, kuria S. B. perleido turėtas 155/999 dalis 0,0333 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Alytuje, A. P.; 2008-05-15 mainų sutarties Nr. 6962 dalį, kuria J. V. perleido turėtas 281/999 dalis 0,0333 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Alytuje, A. P.; 2008-05-22 mainų sutarties Nr. 7294 dalį, kuria J. K. perleido turėtas 155/999 dalis 0,0333 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Alytuje, V. V.; 2008-05-22 mainų sutarties Nr. 7283 dalį, kuria A. P. perleido iš S. B. įgytas 155/999 dalis ir iš J. V. įgytas 281/999 dalis 0,0333 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Alytuje, V. V.. Ieškiniu ieškovas taip pat prašė taikyti restituciją, susijusią su žemės sklypo dalių (duomenys neskelbtini), Alytuje, perleidimu, tokia tvarka: pagal 2008-05-22 mainų sutartį Nr. 7283 V. V. privalo grąžinti A. P. S. B. perleistas 155/999 dalis ir J. V. perleistas 281/999 dalis 0,0333 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Alytuje, o A. P. privalo grąžinti V. V. automobilį Mazda 323, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (šalių įvertintą 1000 Lt suma) ir ½ dalį 71 000 Lt priemokos (35 5000 Lt); pagal 2008-05-22 mainų sutartį Nr. 7294 V. V. privalo grąžinti J. K. 155/999 dalis 0,0333 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Alytuje, o J. K. privalo grąžinti V. V. automobilį VAZ21011, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (šalių įvertintą 1000 Lt suma) ir ½ dalį 24 445 Lt priemokos (12 222,50 Lt); pagal 2008-05-15 mainų sutartį Nr. 6961 A. P. privalo grąžinti S. B. 155/999 dalis 0,0333 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Alytuje, o S. B. privalo grąžinti A. P. automobilį VW GOLF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (šalių įvertintą 1000 Lt suma) ir ½ dalį 24 445 Lt priemokos (12 222,50 Lt); pagal 2008-05-15 mainų sutartį Nr. 6962 A. P. privalo grąžinti J. V. 281/999 dalis 0,0333 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Alytuje, o J. V. privalo grąžinti A. P. automobilį RENAULT 5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (šalių įvertintą 1000 Lt suma) ir ½ dalį 44 545 Lt priemokos (22 272,50 Lt). Ieškovas ieškiniu prašo perkelti jam pirkėjo teises ir pareigas: į S. B. 2008-05-15 sutartimi Nr. 6961 perleistas 155/999 dalis 0,0333 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Alytuje (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini) Alytaus m.k.v.), už 13 222,50 Lt sumą, pripažįstant E. G. asmenines nuosavybės teises į šias dalis; į J. K. 2008-05-15 sutartimi Nr. 7294 perleistas 155/999 dalis 0,0333 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Alytuje (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),  kadastrinis  adresas   (duomenys neskelbtini) Alytaus  m.k.v.),  už  13 222,50  Lt sumą, pripažįstant E. G. asmenines nuosavybės teises į šias dalis;  į J. V. 2008-05-15 sutartimi perleistas 281/999 dalis 0,0333 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Alytuje (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis  adresas  (duomenys neskelbtini) Alytaus  m.k.v.)  už 23 272,50 Lt sumą, pripažįstant E. G. asmenines nuosavybės teises į šias dalis. Priteisti ieškovui solidariai iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.

Alytaus rajono apylinkės teismas 2009-10-12 sprendimu (t.3, b.l.72-76) ieškovo ieškinį tenkino iš dalies: pripažino negaliojančiomis 0,0333 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Alytuje, nuosavybės dalių mainų sutartis: 2008-05-15 mainų sutarties Nr. 6961 dalį, kuria S. B. perleido 155/999 dalis A. P.; 2008-05-15 mainų sutarties Nr. 6962 dalį, kuria J. V. perleido 281/999 dalis sklypo A. P.; 2008-05-22 mainų sutarties Nr. 7294 dalį, kuria J. K. perleido 155/999 dalis sklypo V. V.; 2008-05-22 mainų sutarties Nr. 7283 dalį, kuria A. P. perleido iš S. B. įgytas 155/999 dalis ir iš J. V. įgytas 281/999 dalis sklypo V. V.; taikė restituciją, susijusią su žemės dalių (duomenys neskelbtini), Alytuje, perleidimu taip: pagal 2008-05-22 mainų sutartį Nr. 7283 V. V. grąžina A. P. S. B. perleistas 155/999 dalis ir J. V. perleistas 281/999 dalis sklypo, o A. P. grąžina V. V. automobilį Mazda 323 Nr. (duomenys neskelbtini) ir 49143,67 Lt priemoką (priemoka pagal mainų sutartį 71 000 Lt – (duomenys neskelbtini) sklypo kaina 21 856,33 Lt); pagal 2008-05-22 mainų sutartį Nr. 7294 V. V. grąžina J. K. 155/999 dalis žemės sklypo, o J. K. grąžina V. V. automobilį VAZ 21011 Nr. (duomenys neskelbtini) ir 16 745,07 Lt priemoką (24 445 Lt – 7 699,93 Lt); pagal 2008-05-15 mainų sutartį Nr. 6961 A. P. grąžina S. B. 155/999 dalis žemės sklypo, o S. B. grąžina A. P. automobilį VW Golf Nr. (duomenys neskelbtini) ir 17 706,29 Lt priemoką (24 445 Lt – 6 738,71 Lt); pagal 2008-05-15 mainų sutartį Nr. 6962 A. P. grąžina J. V. teisių perėmėjai J. V. 281/999 dalis sklypo, o J. V. grąžina A. P. automobilį Renault 5 Nr. (duomenys neskelbtini) ir 32 155,81 priemoką (44 545 Lt -12 389,19 Lt). Teismas sprendimu perkėlė E. G. pirkėjo teises ir pareigas į žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Alytuje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), S. B. 155/999 dalis, J. K. 155/999 dalis, J. V. 281/999 dalis, priteisė iš J. K., S. B., J. V., A. P. ir V. V. po 1 298,30 Lt bylinėjimosi išlaidų E. G. ir po 18,36 Lt įteikimo išlaidų valstybei.

Teismas nustatė, kad 2006-09-21 ieškovas su  J. K., J. V., S. B., A. S. ir J. S. sudarė preliminarias sutartis (t.1, b.l.8-12), pagal kurias ieškovas įsipareigojo teikti visokeriopą pagalbą nuosavybės atkūrimo klausimais, o sutartis pasirašę asmenys įsipareigojo nesudaryti jokių sutarčių dėl turto perleidimo su trečiaisiais asmenimis, išskyrus tuos, kuriuos nurodys ieškovas. Sutartyje nurodyta ir 1 aro kaina - 10 000 Lt, numatytos sankcijos už sutarties nutraukimą. 2007-10-08 Alytaus apskrities viršininko sprendimais J. K., J. V., S. B., Z. K. (kurios teisių perėmėjas - A. S.) ir J. S. buvo atkurta nuosavybė į žemės sklypus (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Alytuje. 2007-11-16 ir 2007-11-19 sutartimis A. S. ir J. S. jiems priklausančias žemės dalis perleido ieškovui, jis įgijo 136/333 dalių (duomenys neskelbtini) 0,0333 ha žemės sklypo. Ieškovas reikalavo, kad ir kitos žemės savininkės vykdytų preliminarias sutartis ir perleistų jam joms priklausančias sklypo dalis. Tačiau atsakovės 2007-06-01 pranešė ieškovui, kad nutraukia preliminarią sutartį, nurodydamos, kad jis nevykdo sutarties sąlygų (t.2, b.l.132). Teismas nustatė, jog 2008-05-15 mainų sutartimi atsakovė J. V. perleido jai priklausančias 296/1044 dalis 0,0348 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ir 281/999 dalis 0,0333 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Alytuje, A. P. mainais į automobilį Renault 5 (1 000 Lt vertės) ir 44 545 Lt priemoką (t.2, b.l.11-15). 2008-05-15 mainų sutartimi (t.2, b.l.16-20) S. B. perleido A. P. jai priklausančias 161/1044 dalis 0,0348 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ir 155/999 dalis 0,0333 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Alytuje, mainais į automobilį VW Golf (1 000 Lt vertės) ir 24 445 Lt priemoką. 2008-05-22 mainų sutartimi (t.2, b.l.26-30) J. K. perleido V. V. jai priklausančias žemės sklypo 161/1044 dalis 0,0348 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ir 155/999 dalis 0,0333 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Alytuje, mainais į automobilį VAZ 21011 ir 24 445 Lt priemoką. 2008-05-22 mainų sutartimi (t.2, b.l.21-25) A. P. išmainytus žemės sklypus (457/1044 dalis 0,0348 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ir 436/999 dalis 0,0333 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Alytuje) perleido V. V. mainais į automobilį Mazda 323 ir 71 000 Lt priemoką.

Spręsdamas ieškinio pagrįstumo klausimą, teismas nustatė, jog 2007-11-16 ir 2007-11-19 sutarčių su A. S. ir J. S. pagrindu ieškovas tapo žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Alytuje, bendraturčiu, šių sandorių CK 4.79 str. 3 d. pagrindu kitos bendraturtės (atsakovės) neginčijo. Vadovaudamasis CK 4.79 str. 2 d. nuostatomis, teismas nustatė, jog perleisti savo žemės sklypo dalis tretiesiems asmenims - šiuo atveju atsakovams A. P. ir V. V. – atsakovės galėjo tik tada, jeigu ieškovas būtų informuotas apie sprendimą parduoti ir būtų atsisakęs pirkti jų žemės sklypo dalis. Tuo tarpu nepranešdamos bendraturčiui (ieškovui) apie ketinimą perleisti savo sklypo dalis, esančias (duomenys neskelbtini), Alytuje, atsakovės pažeidė CK 4.79 str. 2 d. reikalavimus. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas sprendė, jog mainų sutartys iš dalies naikintinos, kadangi buvo pažeistos bendraturčio teisės, o restitucija taikytina atsižvelgiant į žemės sklypų vertę. Žemės sklypas (duomenys neskelbtini) Alytuje, yra mažesnės vertės negu sklypas (duomenys neskelbtini) mainų sutarčių 3 ir 6 punktuose nurodyta vidutinė rinkos kaina žymiai skiriasi. Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) ginčo nėra, todėl teismas sprendė, jog šio sklypo dalys perleistos pagal sutartyse nurodytą rinkos kainą. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas taikė restituciją, grąžindamas priemoką, apskaičiuotą iš pagal mainų sutartį gautos priemokos išminusavus sklypo (duomenys neskelbtini), rinkos kainą. Teismas sprendė, jog pripažinti mainų sutartis apsimestinėmis ir negaliojančiomis ab initio pilna apimtimi nėra pagrindo, kadangi tikroji garbaus amžiaus atsakovių valia nežinoma. Teismas nurodė, jog automobiliai buvo galimai joms reikalingi, nors vairuotojų pažymėjimų jos ir neturėjo, juo labiau, kad automobilį gali įgyti kiekvienas pilietis. Teismas atkreipė dėmesį, jog atsakovės sutarė dėl priemokos, todėl vertingų žemės sklypų į mažaverčius automobilius su didele priemoka mainymą teismas vertino kaip pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymą.

Apeliaciniu skundu (t.3, b.l.87-91) atsakovių J. K., J. V. ir S. B. atstovė advokatė Lina Gervelienė su teismo sprendimu nesutiko, prašė teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovo atsakovių turėtas bylinėjimosi išlaidas, dėl šių motyvų:

1) LAT 2007-06-11 nutartyje civ. byloje Nr.3K-3-217/2007 pažymėjo, jog tik tokie teismų sprendimai gali būti pripažinti teisėtais ir pagrįstais, kurie yra vientisi ir logiškai išdėstyti, kurių visos dalys yra tarpusavyje neatskiriamai susijusios, išplaukiančios viena iš kitos ir viena kitą paaiškinančios ir papildančios. Tačiau analizuojant skundžiamo teismo sprendimo turinį, neaišku, kokiais argumentais remdamasis teismas priėmė tokį sprendimą, koks išdėstytas rezoliucinėje dalyje, nes motyvuojamoji sprendimo dalis yra nevientisa ir prieštaringa, neatitinka rezoliucinės dalies. Iš tokio teismo sprendimo negalima vienareikšmiškai suprasti, kokias aplinkybes teismas nustatė, kaip taikė įstatymo nuostatas ir kokias teisiškai reikšmingas išvadas padarė (CPK 270 str. 4 d., 5 d.). Motyvuojamojoje sprendimo dalyje nurodyta, kad pripažinti mainų sutartis apsimestinėmis ir negaliojančiomis ab initio nėra pagrindo, nors iš bylų turinio matyti, kad vertingi sklypai mainyti į mažaverčius automobilius su didele priemoka, todėl laikytina, kad buvo sudarytos pirkimo-pardavimo sutartys. Šis teismo argumentas yra netikslus ir dviprasmiškas, nes nepripažinus negaliojančiomis ir apsimestinėmis mainų sutarčių ab initio, teismas negalėjo padaryti išvados, kad buvo sudarytos pirkimo-pardavimo sutartys. Restitucija galima tik sandorį, pagal kurį buvo gautas turtas, pripažinus negaliojančiu ab initio (CK 6.145 str. 1 d.). Nors sprendimo motyvuojamojoje dalyje nurodyta, kad pripažinti mainų sutartis apsimestinėmis ir negaliojančiomis ab initio nėra pagrindo, rezoliucinėje sprendimo dalyje jau nurodoma, kad pripažįstamos negaliojančiomis žemės sklypo nuosavybės dalių mainų sutartys;

2) sprendime nurodoma, jog mainų sutartys naikintinos dėl to, kad buvo pažeistos bendraturčio teisės. Tačiau CK 4.79 str. 2 d. reikalavimai dėl pranešimo raštu bedraturčiui apie ketinimą parduoti savo dalį ne bendraturčiui taikoma tik pirkimo-pardavimo, o ne mainų sutarčiai;

3) teismas motyvuojamojoje sprendimo dalyje nepagrįstai nustatė grąžintinos priemokos dydį, kurį gavo iš priemokos, gautos pagal mainų sutartį, išminusavus sklypo (duomenys neskelbtini), rinkos kainą. Nustatydamas priemokos dydį, teismas nurodė neegzistuojantį CK 7.72 straipsnį, taip pat rėmėsi CK 1.80 straipsniu, nustatančiu, kad imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negaliojantis. Iš tokių teismo argumentų galima daryti išvadą, kad teismas nustatė ir pirkimo-pardavimo sutarties negaliojimo pagrindą, nes nurodė, kad buvo pažeistos bendraturčio teisės. Be to, sprendimo rezoliucinėje dalyje nenurodyta suma, už kurią ieškovui perkeliamos pirkėjo teisės;

4) sprendimo motyvuojamojoje dalyje visiškai nepasisakyta dėl 2008-05-22 mainų sutarties Nr. 7283 dalies, kuria A. P. perleido iš S. B. įgytas 155/999 dalis ir iš J. V. įgytas 281/999 dalis sklypo V. V., pripažinimo negaliojančia, nors rezoliucinėje dalyje ši mainų sutarties dalis pripažinta negaliojančia;

5) CK 6.147 str. 1 d. nurodo, jog piniginis ekvivalentas apskaičiuojamas taikant kainas, galiojančias tuo metu, kai skolininkas gavo tai, ką privalo grąžinti. Sudarant mainų sutartis, sklypo (duomenys neskelbtini), Alytuje, vieno aro rinkos vertė buvo 35 000 Lt, sklypo (duomenys neskelbtini), Alytuje, vieno aro kaina – 12 000 Lt. Tokios kainos buvo sulygtos tarp mainų sutarties šalių, ir, atsižvelgiant į atsakovėms tenkančias sklypo nuosavybės dalis, paskaičiuota priemoka. Taigi, A. P. J. V. viso primokėjo 44 542 Lt, iš jų priemoka už sklypo dalį (duomenys neskelbtini) – 32 783 Lt, už sklypo dalį (duomenys neskelbtini) – 11 762 Lt. A. P. S. B. už sklypo dalį (duomenys neskelbtini) primokėjo 18 081 Lt, už sklypo dalį (duomenys neskelbtini) 1 – 6 364 Lt. V. V. J. K. primokėjo už sklypo dalį (duomenys neskelbtini) – 18 081 Lt, už sklypo dalį (duomenys neskelbtini) – 6 364 Lt. Šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas (CK 6.156 str. 1 d.). Mainų sutartyse nėra nurodyta, kokio dydžio priemoka primokama už mainomas sklypo dalis (duomenys neskelbtini) ir kokia už sklypo dalis (duomenys neskelbtini). Priemokų dydis tarp šalių buvo sulygtas žodžiu, atsižvelgiant į tai, kad sklypai yra skirtingose miesto vietose: sklypas (duomenys neskelbtini) yra pačiame miesto centre, itin komerciškai patrauklioje vietoje, sklype yra daugiau nei 10 metų veikiantis gėlių turgus, o sklypas (duomenys neskelbtini) 1 yra „miegamajame" miesto rajone, ženkliai nutolęs nuo miesto centro, komerciškai ne itin nepatrauklioje vietoje. Mainų sutartyse nurodytos sklypų kainos, kurias teismas minusavo iš gautų priemokų sumos, yra nustatytos Nekilnojamojo turto registro duomenimis, tačiau jos neatitiko realių tuo metu buvusių sklypų rinkos kainų. Todėl teismas, nustatydamas grąžintinų priemokų dydį, pažeidė teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus bei sutarčių aiškinimo taisykles (CK 1.5 str., 6.193 str.);

6) mainų sutartys visiškai atitiko atsakovių valią ir tikruosius ketinimus. Atsakovių valia buvo ne žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymas, o mainų sutartys, mainant sklypų dalis į automobilius su priemoka. Taigi, sandorio šalių valia atitiko tikruosius sandorio šalių ketinimus, kuriuos šalys turėjo, sudarydamos sandorį. Mainų sutartys yra patvirtintos notariškai. Vadovaujantis CPK 197 str. 2 d., aplinkybės, nurodytos oficialiuose rašytiniuose dokumentuose, laikomos visiškai įrodytomis, iki jos bus paneigtos kitais byloje esančiais įrodymais, išskyrus liudytojų parodymus. Byloje ieškovas nepateikė kitų įrodymų, kurie paneigtų mainų sutartis. Ieškovo teiginiai, kad mainų sutartys buvo apsimestinės, sudarytos, siekiant pridengti pirkimo-pardavimo sutartis, yra tik jo manymas ir prielaida. Mainų sutartis nedraudžia priemokos, jei mainomų daiktų kaina yra nelygiavertė (CK 6.433 str. 2 d.). Mainų sutartimi atsakovės išmainė joms priklausančių žemės sklypų dalis į žymiai mažesnės vertės automobilius, todėl, siekiant kompensuoti mainomų daiktų kainų skirtumą, buvo susitarta, kad V. V. ir A. P. kitai sutarties šaliai primokės priemokas. Sudarius mainų sutartis, mainomi daiktai perėjo kiekvienos šalies nuosavybėn: žemės sklypai atiteko V. V. ir A. P. nuosavybėn, o automobiliai - J. K., J. V. ir S. B. nuosavybėn. Automobiliai garbaus amžiaus atsakovėms buvo reikalingi asmeninių poreikių tenkinimui: vykimui į gydymo įstaigas, pas gimines ir kt. Atsakovės turėjo kaimynų, giminaičių, kurie turi teises vairuoti transporto priemones ir galėjo nuvežti atsakoves ten, kur joms reikėjo. Atsakovės siekė išmainyti joms priklausančias sklypų dalis į nedidelės vertės automobilius, kad būtų saugu juos laikyti prie namų, kad nepatirtų didelių nuostolių vagystės ar eismo įvykio pasėkoje. Tai, kad atsakovės neturėjo teisių vairuoti transporto priemones, neužkirto joms galimybės įsigyti savo nuosavybėn transporto priemones. Kelių eismo taisyklės nenumato, kad įsigyti transporto priemonę gali tik asmuo, turintis teisę vairuoti transporto priemonę. Mainų sutarčių sudarymo metu mainomi automobiliai buvo išregistruoti iš VĮ „Regitra" įskaitos, turėjo galiojančius techninės apžiūros talonus. Sudarius mainų sutartis, automobiliai, jų registracijos dokumentai, techninės apžiūros talonai buvo perduoti atsakovių nuosavybėn ir jais atsakovės disponavo savo nuožiūra. Atsakovės perėmė mainų sutartimi gautus automobilius, o vėlesnius jų veiksmus dėl automobilių įregistravimo lėmė nepakankamos jų žinios bei dėl atsakovių sveikatos nepalankiai susiklosčiusios aplinkybės.

Apeliaciniu skundu (t.3, b.l.93-99) ieškovo E. G. atstovas advokatas Mindaugas Kukaitis su teismo sprendimo dalimi, kuria teismas nepripažino mainų sutarčių apsimestinėmis bei paskaičiavo turto kainą, kurią ieškovas turi sumokėti atsakovėms - 66 607,17 Lt, o ne 46 717,50 Lt, nesutiko, prašė teismo sprendimą pakeisti ir ieškovo ieškinį tenkinti pilnai: 1) pripažinus apsimestinėmis ir negaliojančiomis ab initio 0,0333 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Alytuje, nuosavybės dalių mainų sutartis, pripažinti 2008-05-15 sutartį Nr. 6961 dėl 155/999 dalies 0,0333 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Alytuje, perleidimo pirkimo-pardavimo sutartimi už 12 222,50 Lt sumą; 2008-05-15 sutartį Nr. 6962 dėl 281/999 dalies 0,0333 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Alytuje, perleidimo pirkimo-pardavimo sutartimi už 22 272,50 Lt sumą; 2008-05-22 sutartį Nr. 7294 dėl 155/999 dalies 0,0333 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Alytuje, perleidimo pirkimo-pardavimo sutartimi už 12 222,50 Lt sumą; 2) taikyti restituciją, susijusią su žemės sklypo dalių (duomenys neskelbtini), Alytuje, perleidimu; 3) perkelti ieškovui pirkėjo teises ir pareigas pagal 2008-05-15 pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 6961 ir nustatyti, kad S. B. pardavė, o E. G. pirko 155/999 dalis 0,0333 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Alytuje už 12 222,50 Lt, priteisiant S. B. iš E. G. 12 222,50 Lt; perkelti ieškovui E. G. pirkėjo teises ir pareigas pagal 2008-05-15 pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 6962 ir nustatyti, kad J. V. pardavė, o E. G. pirko 281/999 dalis 0,0333 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Alytuje, už 22 272,50 Lt sumą, priteisiant J. V. (J. V. teisių perėmėjai) iš E. G. 22 272,50 Lt; perkelti ieškovui E. G. pirkėjo teises ir pareigas pagal 2008-05-22 pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 7294 ir nustatyti, kad J. K. pardavė, o E. G. pirko 155/999 dalis 0,0333 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Alytuje, už 12 222,50 Lt sumą, priteisiant J. K. iš E. G. 12 222,50 Lt; priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas, dėl šių motyvų:

1) teismas nepagrįstai mainų sutarčių nepripažino apsimestinėmis. Teismas sprendime nurodė, jog yra nežinoma garbaus amžiaus atsakovių (atitinkamai sandorio metu J. K. ėjo 83 metus; S. B. - 85 metus; J. V. - 93 metus) tikroji valia įsigyjant automobilius. Civiliniame procese galioja kaltumo prezumpcija, todėl ieškovui teigiant, kad atsakovės, būdamos tokio amžiaus ir neturėdamos net vairuotojo teisių pažymėjimo, tikrai neketino įsigyti automobilių, kurie atitinkamai buvo 32 ir 22 metų senumo (J. K. įgijo automobilį VAZ2011 - 1976 metų laidos; S. B. įgijo automobilį VW Golf - 1986 metų laidos; J. V. įgijo automobilį Renault 5 - 1986 metų laidos), atsakovėms kilo pareiga įrodyti tikrąją savo valią, o to nepadarius - sandoris laikytinas apsimestiniu;

2) teismo išvada dėl apsimestinio sandorio nebuvimo iš esmės prieštarauja LAT suformuotai teismų praktikai analogiškose bylose (LAT 2009-09-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-288/2009), sutarčių aiškinimo principams (kad kiekviena sutartis turi būti aiškinama sąžiningai, taip pat vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, kad turi būti išaiškinami tikrieji sutarties šalių ketinimai ir sutarties esmė, tikslai, sutarties sudarymo aplinkybes, taip pat šalių elgesys po sutarties sudarymo ir kt. (CK 6.193 straipsnis) (LAT 2008-05-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2008; 2008-08-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2008 ir kt.)). S. B., J. K. ir J. V. pagal tris mainų sutartis gavo tris automobilius, kuriuos visus tris įkainojo 3 000 Lt verte ir gavo pinigus – 93 435 Lt sumą už dviejų sklypų mainomas dalis ((duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)). Atsakovės sandorių metu atitinkamai buvo 85, 83 ir 93 metų amžiaus, jos niekada nėra turėjusios vairuotojo pažymėjimų, sandorio metu J. V. buvo labai silpnos sveikatos ir ji net negalėjo savarankiškai vaikščioti ir savimi pasirūpinti, ji buvo paralyžuota. Be to, automobiliai VAZ21011, Mazda 323 ir VW Golf buvo atitinkamai 32 ir 22 metų senumo, automobiliai iki sandorių vos kelias dienas priklausė jų perleidėjams (A. P. automobilius VW Golf ir Renault 5 įsigijo 2008-05-08, o perleido 2008-05-15; V. V. automobilį VAZ21011 įsigijo 2008-05-22 ir tą pačią dieną perleido J. K.), todėl jų atsakovės negalėjo nei fiziškai tinkamai įvertinti, nei juos pasirinkti kaip ypatingai atitinkančius jų lūkesčius. Nei viena atsakovė automobilių savo vardu iki šiol neįregistravo, bylos metu atsakovių atstovė negalėjo pasakyti, kur automobiliai yra ir ar jais nors kartą naudojosi atsakovės, nė vienas iš mainytų automobilių neturi šiandien galiojančio techninės apžiūros talono, be kurio eksploatuoti automobilį yra draudžiama, nė vienas iš automobilių nėra kaip nors išskirtinis, juo labiau, kad šalių kiekvienas yra įvertintas po 1 000 Lt. Tokių metų senumo automobilių Lietuvos pardavimų rinkoje yra šimtai. Atsakovams sudarius ginčijamas mainų sutartis, šalys net nesudarė automobilių nuosavybės perdavimo-priėmimo akto, neperdavė nei automobilių dokumentų, nei raktų, nei galiojančio civilinės atsakomybės draudimo (remiantis LR transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 4 str. 3 p., automobilis be civilinės atsakomybės draudimo negali būti naudojamas), Žemės dalių vertė ir automobilių vertė skiriasi santykiu: 96,89% sudaro gautų pinigų dalis, o 3,11% turtas (automobiliai laikytini beverčiais). Pagal visas šias byloje nustatytas aplinkybes nėra pagrindo teigti, kad ginčo mainų sutartimis atsakovių gautas už perleistą nekilnojamojo turto dalį kilnojamasis daiktas, t. y. būtent mainyti automobiliai, pasižymėjo tokiomis išskirtinėmis savybėmis, kurios galėtų paaiškinti atsakovių elgesį aptartoje situacijoje, t. y. jų interesą įsigyti būtent šias konkrečias transporto priemones, mainant jas neadekvačiomis sąlygomis į nekilnojamąjį turtą. Vadovaujantis protingumo kriterijumi, kiekvienas asmuo analogiškoje situacijoje, t.y. turėdamas nuosavybės teise iš viso 591/999 žemės sklypo Alytaus mieste (miesto centre), tačiau neturėdamas noro toliau naudotis šiuo savo turtu, nemainytų mieste esančio nekilnojamojo turto dalies į 22 ir 32 metų senumo automobilius, todėl akivaizdu, kad nurodytomis sutarčių aiškinimo taisyklėmis yra pagrindas pripažinti, jog atsakovų veiksmai neatitiko mainų sutarties paskirties ir esmės. Atsakovų sudaryta mainų sutartis yra apsimestinis sandoris, sudarytas siekiant pridengti kitą, t.y. ginčo nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sandorį, siekiant apeiti ieškovą kaip bendraturtį. Pirkimo-pardavimo sandoris galėjo būti sudarytas tik tuo atveju, jeigu ieškovas, t. y. bendraturtis, nebūtų įgyvendinęs jam įstatymo nustatytos pirmenybės teisės pirkti bendrąja nuosavybe esančią parduodamą dalį ta kaina ir tomis sąlygomis, kuria ji parduodama (CK 4.79 str. 1 d. ir 2 d.);

3) išvadą, kad apsimestinio mainų sandorio šalių tikroji valia buvo pirkti-parduoti ginčo nekilnojamąjį turtą, patvirtina šalių elgesys po sandorio sudarymo - atsakovės neeksploatuoja automobilių ir jų net neregistravo VĮ Regitra savo vardu. Analogiškomis aplinkybėmis LAT 2009-09-28 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-7-288/2009 konstatavo, kad tokio pobūdžio mainų sandoris yra apsimestinis, sudarytas kitam sandoriui pridengti. Apsimestinis sandoris visada negalioja nuo jo sudarymo momento. Nagrinėjamu atveju konstatavus, kad atsakovų sudarytas mainų sandoris yra apsimestinis ir kad juo siekta pridengti pirkimo-pardavimo sandorį, laikytina, kad šalys sudarė pirkimo-pardavimo sutartį. Sudarius apsimestinį sandorį, taikomos taisyklės, kurios būtų taikomos tikrojo sandorio sudarymo atveju (LAT 2005-02-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-111/2005, LAT 2005-09-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-420/2005). LAT pažymėjo, jog teismas, nustatęs, kad konkretus sandoris yra apsimestinis, ex officio (savo iniciatyva) konstatuoja niekinio sandorio faktą ir jo teisines pasekmes (CK 1.78 str. 5 d.) (LAT 2006-12-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-653/2006);

4) atsakovės su ieškovu yra susietos preliminaria pirkimo-pardavimo sutartimi, kuria jos yra įsipareigojusios parduoti ieškovui atkurtą nuosavybę, todėl mainų sandoriu buvo sąmoningai siekiama apeiti pirkimo-pardavimo sandorį ir taip išvengti prievolės parduoti atkurtą nuosavybę. 2006-09-21 ieškovas su S. B., J. K., J. V., A. S., J. S. tiesiogiai sudarė preliminarias sutartis, kuriomis visi išvardinti asmenys kaip būsimieji pardavėjai įsipareigojo parduoti ieškovui atkurtą nuosavybę, kiekvienas po 10 000 Lt už vieną atkurtos nuosavybės arą (sutarties 5 punktas). Sutartyse buvo nurodytas šalių susitarimas, kad ją vienašališkai atsisakyti įvykdyti ar pakeisti negalima (tai galima padaryti arba per teismą, arba šalių susitarimu). Šalys taip pat susitarė, kad įsipareigojimus pažeidusi šalis moka kitai šaliai baudą (sutarties 9 ir 10 punktai). Sutartis šalims sukelia įstatymo galią (CK 6.189 str.). J. S. ir A. S. tinkamai įvykdė savo sutartinius įsipareigojimus ir perleido ieškovui savo turimas ir atkurtas nuosavybės dalis žemės sklype (2007-11-16 sutartimi ir 2007-11-19 sutartimi), ko pasėkoje ieškovas tapo su atsakovėmis bendrasavininkiu;

5) LAT jurisprudencijoje konstatuota, kad CK 4.79 straipsnyje nustatyta pirmenybės teisė bendraturčiui įsigyti parduodamą daikto dalį ta kaina, kuria ji parduodama, yra daiktinė turtinė teisė, įgyvendinama kaip privaloma ir esminė sąlyga, kai vienas iš bendraturčių parduoda savo dalį bendrojoje nuosavybėje. Šia įstatymine teise sudaroma galimybė sumažinti bendraturčių skaičių ir pakeisti nuosavybės teisės rūšį, nes dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti vieną daiktą yra apsunkinta, todėl kai vienas iš bendraturčių parduoda savo dalį, šią dalį įsigijus kitam bendraturčiui ir sujungus daikto dalis, daikto valdymas tampa efektyvesnis (LAT 2005-03-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-165/2005; 2006-06-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-417/2006). LAT praktikoje konstatuota, kad iš CK 4.79 straipsnio 3 dalies turinio matyti, jog perkeliant pirkėjo teises ir pareigas, nereikia konstatuoti jokių kitų teisės pažeidimų, pakanka konstatuoti, kad buvo pažeista bendraturčio pirmenybės teisė pirkti šią dalį (LAT 2005-11-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-599/2005). LAT jurisprudencijoje pažymėta ir tai, kad pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo, kaip pažeistos pirmenybės teisės gynimo būdo, specifika yra ta, jog šio būdo taikymas nepriklauso nuo trečiojo asmens, kuriam neteisėtai perleistas turtas, sąžiningumo. Dėl to, taikant pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo institutą, netaikomos CK 1.80 straipsnio 2-4 dalyse, 4.96 straipsnyje nustatytos sandorio negaliojimo ir turto išreikalavimo iš sąžiningo įgijėjo taisyklės (LAT 2007-01-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2007). Kadangi ginčo sutartys (pirkimo-pardavimo sutartys) sudarytos pažeidžiant bendraturčio, t.y. ieškovo teisę pirkti parduodamas ginčo nekilnojamojo turto dalis pirmenybės teise ta kaina, kuria jos parduodamos, kitomis tomis pačiomis sąlygomis (CK 4.79 str. 1 d.), konstatuotina, kad yra pagrindas ginti ieškovo teises, perkeliant jam pirkėjo teises ir pareigas pagal nurodytas sutartis (CK 4.79 str. 3 d.) ir įpareigojant jį sumokėti tokią ginčo turto kainą, kokia nurodyta šiose sutartyse;

6) teismas neteisingai nustatė sumą, kurią ieškovas turi sumokėti atsakovėms už perkamą žemės dalį. CK 6.433 str. įrodo, kad jeigu mainomus daiktus šalys vertina vienodai, tai jokių priemokų šalys nedaro. O kadangi šalys nustatė, kad mainomų automobilių sulygta vertė yra 3000 Lt, o nekilnojamojo turto pirkėjai, mainydami turimus automobilius, primokėjo 93 435 Lt sumą, laikytina, kad šalių sutarta žemės sklypų dalių vertė yra 96 435 Lt (93 435 Lt + 3 000 Lt). Tokiu būdu žemės sklypų pardavimo bendra kaina yra 96 435 Lt. Mainų sutartyse taikytos piniginės priemokos (viso 93 435 Lt) yra už dviejų sklypų perleidimą ((duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Alytus). Nė vienoje sutartyje nėra nurodyta, kad kažkurį žemės sklypą šalys vertina skirtingomis vertėmis. Abiejų sklypų atsakovių įgytų bei perleistų žemės dalių dalys yra idealiai proporcingos (atitinkamai perleista (duomenys neskelbtini) - 618/1044 dalys, o (duomenys neskelbtini) - 591/999 dalys, kas yra identiškai vienoda - po 59,159% viso sklypo). Sandorio kainą apsprendžia ne jo rinkos vertė, o šalių sulygta kaina. Šalys sutartyse nenurodė, kiek atskirai vertina skirtingus sklypus. Sutartyse šalys nė vieno sklypo kaip nors neišskyrė iš sudaryto sandorio, todėl sprendžiant priemokos grąžinimą ir ginčo žemės dalių ((duomenys neskelbtini)) pirkimo kainos nustatymą ir įpareigojimą ją sumokėti, nėra jokio teisinio pagrindo remtis žemės sklypų skirtingomis rinkos vertėmis. Teismas, perkeldamas pirkėjo teises pagal įvykusį pirkimo-pardavimo sandorį, nepagrįstai ir neteisėtai rėmėsi ne šalių sulygta pirkimo-pardavimo kaina (automobilių vertė + piniginė priemoka), o nekilnojamojo turto vidutine rinkos verte, ko pasėkoje neteisingai nustatė sumą, kurią ieškovas turi sumokėti už perkamą žemės dalį. Teismas pirkimo-pardavimo kainą lygino su vidutine rinkos verte, nurodyta sutartyse (3 ir 6 punktuose). Toks lyginimas iš esmės yra nekvalifikuotas, nekompetentingas ir neteisėtas. Teismas net nesigilino, kas yra vidutinė rinkos vertė. Ją apsprendžia LR nekilnojamojo turto mokesčio įstatymas ir kiti teisės aktai. Nekilnojamojo turto vidutinė rinkos vertė - tai tą pačią pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį turinčių nekilnojamojo turto objektų vertė, atspindinti nekilnojamojo turto vidutinę rinkos kainą nagrinėjamoje teritorijoje (zonoje) ir nustatyta masinio vertinimo būdu, panaudojant Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme numatytus turto vertinimo metodus. Nekilnojamojo turto masinis vertinimas - procesas, kai per nustatytą laiką, taikant bendrą metodologiją ir automatizuotas Nekilnojamojo turto registro ir rinkos duomenų bazėse sukauptų duomenų analizės bei vertinimo technologijas, yra įvertinama panašių nekilnojamojo turto objektų grupė. Atlikus nekilnojamojo turto masinį vertinimą, parengiama bendra panašių nekilnojamojo turto objektų grupės vertinimo ataskaita, o kiekvieno nekilnojamojo turto vieneto ataskaita nerengiama. Visa tai patvirtina, kad vidutinė rinkos vertė neturi nieko bendro su parduoto daikto kaina, kurią šalys susitarė ir nustatė sutartyje. Atsakovai sudarė apsimestinį sandorį, turėdami tikslą nesąžiningai elgtis ieškovo atžvilgiu. Nesąžininga šalis neturi būti ginama teismo ir teismas neturi jų naudai plečiamai taikyti ir aiškinti sutarties sąlygų, juo labiau tų, kurios nėra įrašytos į sutartį. Kadangi sutartyse taikytos priemokos už dviejų sklypų perleidimą ((duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)) yra lygios, kadangi perleistos žemės dalys taip yra proporcingos ir lygios, tai sprendžiant priemokos grąžinimą ir pirkimo kainos nustatymą, visas priemokas reikia dalinti po lygiai į dvi dalis – po ½ dalis, ir, pritaikius restituciją, įpareigoti ieškovą sumokėti už perkamas 591/999 dalis žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ½ dalį visos sandorio sumos – 46 717,50 Lt (93 435 Lt dalinama iš dviejų, o automobiliai grąžinami), o ne 66 607,17 Lt, kaip nusprendė teismas;

7) teismo sprendimo rezoliucinė dalis yra ydinga, nes nenurodyta, kiek ir kam ieškovas turi sumokėti po pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo, tačiau reikalavimų formuluotės netrukdo suvokti ieškinio reikalavimų prasmės: ieškovas siekia, kad teismo sprendimu būtų perkeltos pirkėjo teisės ir pareigos.

Apeliaciniu skundu (t.3, b.l.102-105) atsakovas V. V. su teismo sprendimu nesutiko, prašė teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti, priteisti jam iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas, dėl šių motyvų:

1) atsakovai J. K. ir A. P. savo bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo žemės sklypo dalis V. V. perleido 2008-05-22 mainų sutarčių pagrindu. Norą už perleidžiamas žemės dalis įgyti automobilius išreiškė J. K. ir A. P.. Tokia mainų sutarčių nuostata dėl piniginių priemokų už mainais gautą daiktą (daikto - žemės sklypo dalį) atitinka CK 6.433 str. 2 d. Todėl 2008-05-22 mainų sutartis Nr. 7283 ir 2008-05-22 mainų sutartis Nr. 7294 atitinka imperatyvias įstatymo normas ir nėra pagrindo jų naikinti. Ieškovas nepagrindžia teiginio, kad atsakovų J. K. ir A. P. valia ir tikslai buvo kitokie. Jų valia ir tikslai buvo tokie, kokius jie nurodė savo teiginiuose teisme ir apeliaciniame skunde. Ginčijamose mainų sutartyse numatyta, kad V. V. perduoda mažesnės kainos daiktą nei kitos šalies perduodamo daikto (dalies) kaina, todėl privalo kitai šaliai sumokėti kainų skirtumą. Tokia buvo tikroji sutarties šalių valia ir tikslas. Ieškovas negali spręsti apie tikrąją šalių valią ir tikslus, nes sudarant sandorius nedalyvavo. Tikrąją šalių valią ir tikslus žino ir gali patvirtinti tik sandorį sudarę atsakovai ir sandorius tvirtinusi notarė;

2) teismo sprendimo rezoliucinė dalis dėl V. V. sąžiningai įgytos nuosavybės teisės į žemę panaikinimo ir įgytos žemės atėmimo, taikant restituciją, pažeidžia teisės normas, ginančias sąžiningą įgijėją (CK 4.96 str.) ir prieštarauja V. V. interesams. V. V. yra sąžiningas įgijėjas. CK 4.96 str. 2 d. nustato, kad iš sąžiningo įgijėjo negali būti išreikalautas nekilnojamasis daiktas, išskyrus atvejus, kai savininkas tokį daiktą prarado dėl kitų asmenų padaryto nusikaltimo. CK 4.96 str. 3 d. nustato, jog tiek kilnojamas, tiek ir nekilnojamas daiktas gali būti išreikalautas visais atvejais iš asmens, kuris jį įgijo neatlygintinai. Be to, CK 4.96 str. nuostatos reikalauja, kad turto išreikalautojas būtų savininkas. Tuo tarpu ieškovas nėra išreikalaujamo turto savininkas. V. V. daiktus įgijo atlygintinai. Todėl savininko teisių apsaugos ir gynimo institutas gina jo teises ir nenumato galimybės iš jo, kaip sąžiningo įgijėjo, išreikalauti atlygintinai įgytą daiktą. Kartu atkreiptinas dėmesys, jog teismas neužtikrino abipusės restitucijos. Ieškovo interesai buvo užtikrinti, kadangi pagal 2008-05-22 mainų sutartis Nr. 7283 ir Nr. 7294 perleistos žemės disponavimas buvo suvaržytas, tuo tarpu restitucija gražinti V. V. lengvąjį automobilį ir sumokėtus pinigus liko be jokių garantijų, nes nebuvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės automobilio ir pinigų disponavimui apriboti, nėra žinoma, ar atsakovės turi pinigų restitucijai įvykdyti. Ginčijamu sprendimu, skirtingai nei kiti atsakovai, V. V. netenka visos įgytos žemės. Jam nebuvo paaiškinta, kad kitiems bendraturčiams nėra pasiūlytos jam parduodamų dalių pirkimas. Pagal gautas pažymas sandoriui V. V. pastebėjo, kad visi perleidimai vyko manų sutarčių pagrindais. Todėl jam taip pat tiko žemės nuosavybės dalių įgijimas mainų sutarties pagrindu. Teismas, nagrinėdamas bylą, nesiaiškino aplinkybių, ar ginčijamų sandorių sudarymo metu V. V. buvo paaiškinta, kad jam perleidžiamas turtas nebuvo pasiūlytas įgyti kitam bendraturčiui, t. y. ieškovui. Todėl V. V. buvo įsitikinęs, kad kitam bendraturčiui – ieškovui buvo pasiūlyta įgyti perleidžiamas žemės nuosavybės dalis, tačiau jis jas įsigyti atsisakė. Pas notarę sudarant mainų sutartį, V. V. pastebėjo buvusią žymą, kad ieškovas savininku tapo taip pat mainų sutarties pagrindu. Tad nekilo jokios abejonės, kad ieškovo teisės ar interesai gali būti pažeidžiami;

3) teismas nevertino svarbios aplinkybės - ieškovo sąžiningumo. Ieškovas nėra sąžiningas. Iš bylos aplinkybių žinoma, kad ieškovas žemės nuosavybę iš J. S. ir A. S. įgijo mainų sutarties pagrindu. Todėl nesuprantama, kodėl ieškovas mano, kad jam mainų sutarties pagrindu įgyti žemės nuosavybės dalis galima ir kad jo tokiu būdu įgytos žemės nuosavybės dalys yra įgytos nepažeidžiant nei teisingumo, nei protingumo, ir nėra apsimestiniai sandoriai. Vadinasi, ieškovo teisės negali būti ginamos ir todėl, kad atsakovų sandorius jis bando naikinti tokiu pagrindu, kokiu jis pats įgijo žemės nuosavybės dalis iš J. S. ir A. S.. Ieškovo 2006-09-21 su atsakovėmis sudarytos preliminarios sutartys dėl pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo nebuvo teisingos, visais atžvilgiais nesąžiningos, neišlaikančios šalių teisių ir pareigų pariteto. Todėl atsakovėms pareiškus, kad šios sutartys nutraukiamos ir neketinama jų laikytis, ieškovas žemės nuosavybės dalių įgijimus vykdo mainų sutarčių pagrindu. Akivaizdu, kad ieškovas, supratęs preliminarių sutarčių ydingumą bei tai, kad žemės nuosavybės dalių negalės įgyti jų pagrindu, ryžosi žemės nuosavybės dalis įgyti kitu - mainų būdu. Darytina išvada, jog ieškovo mainų sutarties pagrindu įgytos žemės nuosavybės dalys iš tikrųjų buvo įgytos pirkimo-pardavimo sandorio pagrindu, nes taip jis buvo įsipareigojęs įgyti šias žemės nuosavybės dalis 2006-09-21 preliminariomis sutartimis. Tokiu būdu ieškovas yra nesąžiningas, o teismas neturi ginti nesąžiningos šalies interesų;

4) V. V. nebuvo įteiktas pranešimas apie 2009-09-28 vyksiantį bylos nagrinėjimą. Taip nutiko veikiausiai todėl, kad V. V. nuo 2009-09-21 iki 2009-09-24 buvo gydomas Alytaus apskrities S.Kudirkos ligoninėje. Nors kitų atsakovų atstovai ir prieštaravo dėl bylos nagrinėjimo V. V. nesant ir nežinant bylos nagrinėjimo datos ir laiko, tačiau teismas nusprendė bylą nagrinėti V. V. nedalyvaujant. Tokiu būdu teismas pažeidė V. V. teisę ginti savo interesą. Dėl pinigų stokos V. V. atstovo neturėjo ir jo interesai visiškai nebuvo atstovaujami teisme.

Apeliaciniu skundu (t.3, b.l.108-111) atsakovas A. P. su teismo sprendimu nesutiko, prašė teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti, priteisti jam iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas, dėl šių motyvų:

1) atsakovės S. B. ir J. V. išmainė savo bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo žemės sklypo dalis į A. P. mažesnės kainos turtą - transporto priemones. Norą už perleidžiamas žemės dalis įgyti automobilius išreiškė S. B. ir J. V.. Tokia buvo tikroji jų valia, tuo tarpu ieškovas savo teiginių, jog atsakovių S. B. ir J. V. valia ir tikslai buvo kitokie, nepagrindė. Atsakovių valia ir tikslai buvo tokie, kokius atsakovai nurodė ir kurie matyti iš mainomų automobilių priėmimo fakto. 2008-05-15 mainų sutartyse Nr. 6961 ir Nr. 6962 numatyta, kad A. P. perduoda mažesnės kainos daiktą nei kitos šalies perduodamo daikto (dalies) kaina, ir privalo kitai šaliai sumokėti kainų skirtumą. Tokia mainų sutarčių nuostata dėl piniginių priemokų už mainais gautą daiktą (daikto - žemės sklypo dalį) atitinka CK 6.433 str. 2 d. Įstatymas leidžia tai daryti, nes tai atitinka protingumo ir teisingumo kriterijus, mainant nelygiaverčius daiktus. Dėl šios aplinkybės 2008-05-15 mainų sutartys Nr. 6961 ir Nr. 6962, o taip pat 2008-05-22 mainų sutartis Nr. 7283 atitinka imperatyvias įstatymo normas ir nėra pagrindo jų naikinti. Jos atitinka šalių valią ir tikruosius tikslus. Ieškovas negali spręsti apie tikrąją šalių valią ir tikslus, nes sudarant sandorius, jis nedalyvavo. Apie tikrąją šalių valią ir tikslus žino tik šalys ir sandorius tvirtinusi notarė. Notarės turima informacija apie šalių valią ir tikslus aktuali vienos iš sandorio šalių J. V. tikrajai valiai nustatyti, nes ji dabar, t.y. šių sandorių vertinimo metu, yra mirusi, todėl nėra galimybės jos paklausti, kokia buvo jos tikroji valia ir tikslas, sudarant ginčijamą sandorį;

2) teismo sprendimo rezoliucinė dalis dėl A. P. sąžiningai įgytos nuosavybės teisės į žemę panaikinimo ir įgytos žemės atėmimo, taikant restituciją, pažeidžia teisės normas, ginančias sąžiningą įgijėją (CK 4.96 str.) ir prieštarauja A. P. interesams. A. P. yra sąžiningas įgijėjas, daiktus įgijo atlygintinai. Todėl savininko teisių apsaugos ir gynimo institutas gina jo teises ir nenumato galimybės iš jo, kaip sąžiningo įgijėjo, išreikalauti atlygintinai įgytą daiktą. Kartu atkreiptinas dėmesys, jog teismas neužtikrino abipusės restitucijos, kadangi nebuvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės automobilio ir pinigų disponavimui apriboti, nėra žinoma, ar atsakovės turi pinigų restitucijai įvykdyti. Be to, A. P. nebuvo paaiškinta, kad kitiems bendraturčiams nėra pasiūlytos jam parduodamų dalių pirkimas. A. P. buvo įsitikinęs, kad kitiems bendraturčiams E. G. ir J. K. buvo pasiūlyta įgyti perleidžiamas žemės nuosavybės dalis, tačiau pastarieji jas įsigyti atsisakė. Pas notarę sudarant 2008-05-15 mainų sutartis Nr. 6961 ir Nr. 6962 pažymoje sudaryti perleidimo sandorius A. P. pastebėjo buvusią žyma, kad ieškovas savininku taip pat tapo mainų sutarties pagrindu. Todėl A. P. nekilo jokios abejonės, kad pažeidžiamos ieškovo teisės ir jis galėtų reikšti pretenzijas dėl žemės nuosavybės dalių perleidimo mainų (atlygintino) sandorio pagrindu;

3) teismas nevertino svarbios aplinkybės - ieškovo sąžiningumo. Ieškovas nėra sąžiningas. Iš bylos aplinkybių žinoma, kad ieškovas žemės nuosavybę iš J. S. ir A. S. įgijo mainų sutarties pagrindu. Todėl nesuprantama, kodėl ieškovas mano, kad jam mainų sutarties pagrindu įgyti žemės nuosavybės dalis galima ir kad jo tokiu būdu įgytos žemės nuosavybės dalys nėra apsimestiniai sandoriai. Vadinasi, ieškovo teisės negali būti ginamos ir todėl, kad atsakovų sandorius jis bando naikinti tokiu pagrindu, kokiu jis pats įgijo žemės nuosavybės dalis iš J. S. ir A. S.. Ieškovo 2006-09-21 su atsakovėmis sudarytos preliminarios sutartys dėl pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo nebuvo teisingos, visais atžvilgiais nesąžiningos, neišlaikančios šalių teisių ir pareigų pariteto. Todėl atsakovėms pareiškus, kad šios sutartys nutraukiamos ir neketinama jų laikytis, ieškovas ėmėsi žemės nuosavybės dalių įgijimo mainų sutarčių pagrindu. Taigi, ieškovas yra nesąžiningas, o teismas neturi ginti nesąžiningos šalies interesų.

Atsiliepime į apeliacinius skundus (t.3, b.l.124-128) ieškovo E. G. atstovas advokatas Mindaugas Kukaitis su atsakovų apeliaciniais skundais nesutiko, prašė juos atmesti, ieškovo apeliacinį skundą tenkinti, dėl šių motyvų:

1) ieškovo apeliacinio skundo motyvai pilnai atsikerta ir paneigia atsakovų apeliaciniuose skunduose nurodytus motyvus tiek dėl mainų sutarčių pripažinimo apsimestinėmis, tiek dėl atsakovų nesąžiningumo, tiek dėl restitucijos taikymo, tiek dėl ginčo kainos perkėlimo;

2) nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo teigti, kad atsakovai sudarė neapsimestinius mainų sandorius ir kad kuris nors iš atsakovų yra sąžiningas. S. B., J. K. ir J. V. sandorių metu atitinkamai buvo 85, 83 ir 93 metų amžiaus; jos niekada nėra turėjusios vairuotojo pažymėjimų; sandorio metu J. V. buvo labai silpnos sveikatos, negalėjo savarankiškai vaikščioti ir savimi pasirūpinti, buvo paralyžuota; mainyti automobiliai atitinkamai buvo 32 ir 22 metų senumo, iki sandorių jie vos kelias dienas priklausė jų perleidėjams (A. P. automobilius VW Golf ir Renault 5 įsigijo 2008-05-08, o perleido 2008-05-15; V. V. automobilį VAZ21011 įsigijo 2008-05-22 ir tą pačią dieną perleido J. K.); automobilių nė viena iš atsakovių neįregistravo savo vardu iki šiol; bylos metu atsakovių atstovė negalėjo pasakyti, kur yra automobiliai ir ar jais nors kartą naudojosi atsakovės; nė vienas iš mainytų automobilių neturi šiandien galiojančio techninės apžiūros talono, be kurio eksploatuoti automobilį yra draudžiama; nė vienas iš automobilių nėra kaip nors išskirtinis, juo labiau, kad šalių kiekvienas yra įvertintas po 1000 Lt; atsakovams sudarius ginčijamas mainų sutartis, šalys net nesudarė automobilių nuosavybės perdavimo-priėmimo akto, neperdavė nei automobilių dokumentų, nei raktų, nei galiojančio civilinės atsakomybės draudimo; žemės dalių vertė ir automobilių vertė skiriasi santykiu: 96,89% sudaro gautų pinigų dalis, o 3,11% turtas (automobiliai laikytini beverčiais). Nagrinėjamu atveju konstatavus, kad atsakovų sudarytas mainų sandoris yra apsimestinis ir kad juo siekta pridengti pirkimo-pardavimo sandorį, laikytina, kad šalys sudarė pirkimo-pardavimo sutartį ir kadangi atsakovų sudaryti apsimestiniai sandoriai pažeidė ieškovo, t.y. ginčo nekilnojamojo turto bendraturčio, interesus, nes dėl šių apsimestinių sandorių jam buvo atimta galimybė pasinaudoti CK 4.79 str. 1 d. įtvirtinta pirmenybės teise pirkti parduodamą bendro turto dalį ta kaina, kuria ji parduodama, ir kitomis tomis pačiomis sąlygomis, tai ir buvo pagrindas ieškovo teisių gynimui ir ieškinio tenkinimui;

3) nė vienoje sutartyje nėra nurodyta, kad kažkurį žemės sklypą šalys vertina skirtingomis vertėmis. Kadangi sutartyse taikytos priemokos už dviejų sklypų perleidimą ((duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Alytus) yra lygios, kadangi perleistos žemės dalys yra proporcingos ir lygios, tai sprendžiant priemokos grąžinimą ir pirkimo kainos nustatymą, visas priemokas reikia dalinti po lygiai į dvi dalis – po ½ dalį ir, pritaikius restituciją, ieškovas įpareigotinas sumokėti už perkamas 591/999 dalis žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ½ dalį visos sandorio sumos – 46 717,50 Lt (93 435 Lt dalinama iš dviejų, o automobiliai grąžinami), o ne 66 607,17 Lt kaip nusprendė teismas;

4) nors teismo sprendime išdėstyta motyvacija ir turi trūkumų, tačiau nė vienas iš atsakovų apeliacinių skundų motyvų neatitinka absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. CPK 328 str. numato draudimą naikinti sprendimą ar nutartį formaliais pagrindais. Tai, kad teismas sprendime nurodė jog vadovaujasi „CK 7.72-4.79; 1.80 str." savaime nereiškia, kad sprendimas yra neteisėtas. Akivaizdu, jog 7.72 str. parašytas su klaida ir turėjo būti „4.72-4.79 str.". Atsakovės, matydamos tokį rašymo apsirikimą, galėjo nepiktnaudžiaudamos formaliais motyvais nesikreipti su apeliaciniu skundu, o prašyti teismo ištaisyti rašymo apsirikimo klaidą. Apeliacinės instancijos teismas yra pajėgus pašalinti visus teismo sprendimo motyvacijos netikslumus ir klaidas, nekeisdamas sprendimo esmės;

5) teismas teisėtai ir pagrįstai nesprendė ir netyrė atsakovų tolimesnių santykių, kurie gali susiklostyti po teismo spendimo įvykdymo, t.y. ar atsakovės turi pinigų grąžinti priemokas, ar atsakovės tinkamai ar netinkamai prižiūrėjo automobilius ir t.t. Atsakovų nesąžiningumas yra akivaizdus ir jie tarpusavio santykius galės aiškintis naujose bylose ar atskiruose susitarimuose. Tolimesni atsakovų veiksmai neįeina į ieškinio ribas, todėl teismas neprivalo ginti atsakovo vieno nuo kito. Nė vienas iš atsakovų neįrodė savo sąžiningumo ir nepaneigė įrodymų dėl jų nesąžiningumo;

6) V. V. motyvai dėl ieškovo nesąžiningumo yra atmestini, V. V. nepagrįstai abejoja ieškovo sąžiningumu ir jo tapimu bendrasavininkiu. Visi kiti (neginčijami pagal ieškinį) šalių sandoriai yra už bylos ribų, todėl V. V. skunde nurodyti motyvai nesudaro teisinio pagrindo į juos gilintis ir naikinti teismo sprendimą. Atsakovai galėjo reikšti savalaikius ieškinius (priešieškinius) ir įrodinėti tai, ką nurodė apeliaciniame skunde. Ieškovo, kaip bendraturčio, teisės yra nekvestionuojamos, kol jos nėra panaikintos ar nuginčytos. V. V. nurodyti motyvai dėl šalių sudarytų preliminarių sutarčių tik patvirtina faktą, kad atsakovai sudarė apsimestinį sandorį, turėdami tikslą nevykdyti preliminarių sutarčių ir apeiti pirkimo-pardavimo sandorio pasekmes, todėl akivaizdu, jog atsakovai sąmoningai nesąžiningai elgėsi ieškovo atžvilgiu;

7) V. V. motyvas, jog jam nebuvo paaiškinta, kad kitiems bendraturčiams nėra pasiūlytos jam parduotų dalių pirkimas ir jis buvo įsitikinęs, jog ieškovui buvo pasiūlyta įgyti perleidžiamas žemės nuosavybės dalis, tačiau pastarasis jas įsigyti atsisakė, nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti teismo sprendimą, tačiau tik patvirtina, kad atsakovai elgėsi nerūpestingai, nesąžiningai ir neprotingai. Vien manyti ar galvoti nepakanka. Įstatymo nežinojimas ar klaidingas jo interpretavimas neatleidžia šalies nuo atsakomybės. Jeigu V. V. mano, kad kuris nors iš atsakovų ar notaras pažeidė jo teises, jis gali atskiru ieškiniu pareikalauti žalos atlyginimo tiek iš atsakovų, tiek iš notaro. Ieškovas, kaip bendraturtis, niekada neatsisakė savo pirmumo teisių, todėl ieškovo teisės teisėtai ir buvo apgintos priimtu sprendimu;

8) V. V. motyvas, jog jam nebuvo įteiktas pranešimas apie tai, kad 2009-09-28 vyks bylos nagrinėjimas, nesudaro pagrindo naikinti teisėtai priimtą teismo sprendimą. Kiekviena šalis turi sąžiningai naudotis savo procesinėmis teisėmis ir nepiktnaudžiauti jomis. Ieškovas su ieškiniu į teismą dėl savo pažeistų teisių gynimo kreipėsi 2008-06-19. Atsakovais byloje nuo pat pradžių buvo J. K., J. V., S. B., A. P. ir V. V.. V. V. 2008-10-02 pateikė savo atsiliepimą į ieškinį, turėjo advokatą Vytautą Tučkų (t. 2, b.l.78-81, 96) ir nuo to laiko nepateikė nė vieno papildomo įrodymo teismui, nedalyvavo nė viename teismo posėdyje, nepateikė nė vieno papildomo paaiškinimo ar prašymo dėl bylos esmės. 2008-10-17 įvyko pirmasis teismo posėdis, po to teismo posėdžiai buvo paskirti 2008-11-28, 2008-12-11, 2009-01-12, 2009-02-06, 2009-03-31, 2009-06-11, 2009-06-30, 2009-09-02, 2009-09-28. Kiekvienas bylos dalyvis turi domėtis bylos eiga, pranešti apie pasikeitusius savo adresus. Bylos pasirengimas jau buvo baigtas ir iš V. V. nebuvo gauta jokių prašymų ar papildymų dėl bylos esmės. Teismas, vadovaudamasis CPK 124 str., teismo šaukimus, ieškinio (pareiškimo, skundo, atsiliepimo į pareikštą ieškinį, dubliko) nuorašus adresatui įteikia pasirašytinai, o pranešimai ir kiti procesiniai dokumentai įteikiami be grąžintinos teismui pažymos apie jų įteikimą adresatui. Vadovaujantis CPK 133 str., dalyvaujančiam byloje asmeniui tinkamai įteikus teismo šaukimą, apie kitus teismo posėdžius pranešama pranešimais. Kadangi visi iki tol siųsti šaukimai V. V. buvo įteikti, paskutinio pranešimo negavimas nėra kliūtis bylai nagrinėti, juo labiau, kad atsakovas nebuvo pateikęs teismui įrodymų apie jo ligą (operaciją), kas objektyviai leido teismui laikyti, kad tolimesnis bylos atidėjimas po devynių posėdžių ir po metų nuo bylos užvedimo būtų proceso vilkinimas. V. V. ir su apeliaciniu skundu nepateikė jokių esminių įrodymų ar motyvų, kurie būtų sudarę pagrindą teismui priimti kitokį sprendimą. Teismas tinkamai įteikė atsakovams šaukimus ir pranešimus, todėl teisėtai ir pagrįstai vykdė inter alia ekonomiškumo ir koncentracijos principus.

Atsiliepime į apeliacinį skundą (t.3, b.l.130-132) atsakovių J. K., J. V. ir S. B. atstovė advokatė Lina Gervelienė su ieškovo apeliaciniu skundu nesutiko, prašė jį atmesti, dėl šių motyvų:

1) ieškovo teiginys, kad prašomų naikinti mainų sutarčių esminis trūkumas yra tikrosios šalių valios nebuvimas, nes jose išreikštoji valia neatitinka šalių tikrųjų ketinimų, yra tik jo daroma prielaida, nepagrįsta įrodymais. Mainų sutarys visiškai atitiko atsakovių valią ir tikruosius jų ketinimus. Atsakovių valia buvo ne žemės sklypo dalių pirkimo-pardavimo sutarties sudarymas, o mainų sutartis, mainant žemės sklypų dalis į automobilius su priemoka. Mainų sutarys patvirtintos notariškai. Vadovaujantis CPK 197 str. 2 d., aplinkybės, nurodytos oficialiuose rašytiniuose dokumentuose, laikomos visiškai įrodytomis, iki jos bus paneigtos kitais byloje esančiais, išskyrus liudytojų parodymus, įrodymais. Ieškovas jokių įrodymų, paneigiančių sudarytas mainų sutartis, nepateikia, tik nurodo savo argumentus, kad ieškovės buvo garbaus amžiaus, neturėjo vairuotojų pažymėjimų, mainomi automobiliai buvo seni, šalys nesudarė automobilių nuosavybės perdavimo - priėmimo akto, neperdavė automobilių dokumentų, raktų, remiasi savo matematiniais paskaičiavimais, kad žemės dalių vertė ir automobilių vertės skiriasi santykiu 96,89 : 3,11 procentų. Tačiau visa tai yra tik ieškovo daromos prielaidos;

2) ieškovo teiginys, kad automobiliai nebuvo atsakovėms reikalingi, nelogiškas. Ieškovas nepakankamai gerai žino atsakovių gyvenimo aplinkybes ir jų poreikių turinį. Galiojantys įstatymai nedraudžia įsigyti žmogui automobilį, jeigu jis neturi vairuotojo pažymėjimo ir yra garbaus amžiaus. Iki sandorio sudarymo visos atsakovės turėjo rimtų sveikatos problemų, joms buvo reikalinga nuolatinė medikų pagalba, pas kuriuos nuvykti turint automobilį žymiai lengviau, nei surasti žmogų, kuris galėtų jas nuvežti. Tai buvo pagrindinis stimulas sudaryti mainų sutartis ir jų pasėkoje įgyti automobilius. Atsakovės nepageidavo jokių išskirtinių automobilių. Jos norėjo techniškai tvarkingų, nebrangių automobilių, kurie galėtų stovėti prie jų namų ir nekiltų pavojaus, kad bus pavogti. Ne visi atsakovių artimi giminaičiai ar kaimynai turėjo automobilius, kuriais galėjo nuvežti jas pas gydytojus ar kitur. Turint savo automobilį, visada paprasčiau surasti asmenį, kuris jį pavairuos. Iki sudarant mainų sutartis, automobiliai atsakovių artimųjų buvo apžiūrėti, įvertintas jų techninis stovis. Su atsakovais V. V. ir A. P. buvo susitarta dėl priemokos už mainomus žemės sklypus dydžio, nes mainomi daiktai buvo nelygiaverčiai. Atkreiptinas dėmesys, jog CK 6.433 str. 2 d. nedraudžia priemokos, jeigu mainomų daiktų kaina yra nelygiavertė;

3) ieškovas nepagrįstai teigia, kad atsakovėms nebuvo perduoti automobiliai ir jų dokumentai. Mainų sutartyse yra nurodyta, kad sudarius mainų sutartis, atsakovėms asmeninės nuosavybės teise atitenka lengvieji automobiliai. Sandoriai buvo tvirtinami notariškai, atsakovės negalėjo nurodyti notarei, tvirtinusiai sandorius, kokius duomenis reikia įrašyti į sutarties tekstą. Kita vertus, CK nereikalauja sudaryti kilnojamojo turto nuosavybės perdavimo-priėmimo akto. Šis reikalavimas taikomas tik nekilnojamajam daiktui (CK 6.398 str.). Visi automobiliai po mainų sutarčių sudarymo buvo perduoti atsakovėms, jos automobilius naudojo savo poreikių tenkinimui. Vien dėl to, kad automobiliai nebuvo įregistruoti atsakovių vardu, mainų sandorių nedaro apsimestiniais. Atsakovėms buvo perduoti automobilių dokumentai, tačiau jos nežinojo, kad automobilius būtina įregistruoti jų vardu. Kelių eismo taisyklės nereikalauja, kad automobiliu gali naudotis tik asmuo, kurio vardu išduotas registracijos talonas, pakanka turėti automobilio nuosavybės dokumentus;

4) ieškovo teiginys, kad sprendžiant priemokos grąžinimą ir pirkimo kainos nustatymą, visas priemokas reikia dalinti po ½ dalį ir, pritaikius restituciją, įpareigoti ieškovą sumokėti ½ dalį visos sandorio sumos, t.y. 46 717,50 Lt, nepagrįstas. Ieškovas teigia, kad negalima plečiamai aiškinti sutarties sąlygų, o juo labiau tų, kurios nėra įrašytos į sutartį. Ši ieškovo pozicija turi būti taikoma ir paties ieškovo atžvilgiu. Ieškovas nebuvo mainų sandorio šalimi, nedalyvavo šalių derybose dėl priemokų dydžio, todėl jam nėra žinoma tikroji šalių valia, susitariant dėl priemokų dydžio. Šalys sulygo priemokų dydį, įvertinę tą faktą, kad mainomi sklypai yra skirtingose miesto vietose: sklypas (duomenys neskelbtini) yra pačiame miesto centre, jame yra veikiantis gėlių turgus, o sklypas (duomenys neskelbtini) yra „miegamajame" rajone, jų skirtingos rinkos vertės, todėl ir priemokos už šiuos sklypus buvo skirtingo dydžio. Tai, kad mainų sutartyse nebuvo atskirai nurodyti priemokų už sklypų dalis (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) dydžiai, nereiškia, kad priemokos buvo vienodo dydžio. Kiekvienu atveju sandorio kainą ir nulemia turto rinkos vertė. Nelogiška manyti, kad žemės sklypas pačiame miesto centre yra vienodos vertės, lyginant su sklypu „miegamajame" rajone. Tai yra tik ieškovo prielaida, siekiant sau ekonominės naudos. Už sklypų dalis (duomenys neskelbtini) viso buvo primokėta 68 945 Lt, o ne 46 717,50 Lt, kaip teigia ieškovas.

Atsiliepime į apeliacinius skundus (t.3, b.l.134-136) atsakovai A. P. ir V. V. su atsakovių J. K., J. V. ir S. B. atstovės advokatės Linos Gervelienės apeliaciniu skundu sutiko, prašė jį tenkinti jame nurodytais motyvais, o su ieškovo E. G. apeliaciniu skundu nesutiko, prašė jį atmesti. Atsakovai A. P. ir V. V. atsiliepime nurodo, jog sudarant mainų sutartis, imperatyvios teisės normos pažeistos nebuvo, kadangi CK 4.79 str. 2 d. imperatyvūs reikalavimai taikomi ne mainų sutarčiai, bet pirkimo-pardavimo sutarčiai. Todėl atsakovams sudarius žemės sklypo dalių mainų į automobilius su priemokomis sandorius, teismo sprendimo motyvas, kad bendraturčiui (ieškovui) nebuvo suteikta pirmenybė pirkti bendrąją dalinę nuosavybę, yra nepagrįstas ir negali būti pagrindu naikinti mainų sutartis. Tikrieji šalių ketinimai, sudarant mainų sutartis, buvo žemės sklypo dalių mainų į automobilius su priemokomis sandoriai. Todėl ieškovas, svarstydamas aplinkybes apie atsakovų valios ir tikrųjų tikslų stoką mainų sandoriuose, klaidina teismą ir siekia savo tikslų - ieškinio patenkinimo. Su ieškovo apeliaciniu skundu atsakovai A. P. ir V. V. nesutiko, dėl šių motyvų:

1) ieškovas yra nesąžiningas, nagrinėdamas apsimestinio sandorio aplinkybes. Skunde ieškovas atkreipia dėmesį, jog atsakovės su ieškovu yra susietos 2006-09-21 preliminaria pirkimo-pardavimo sutartimi, kuria jos yra įsipareigojusios parduoti ieškovui atkurtą nuosavybę, todėl mainų sandoriu buvo sąmoningai siekiama apeiti pirkimo-pardavimo sandorį ir taip išvengti prievolės parduoti atkurtą nuosavybę. Ieškovas nurodo, jog 2007-11-16 ir 2007-11-19 sutarčių pagrindu iš J. S. ir A. S. jis įgijo nuosavybės dalis žemės sklype, tapdamas bendrasavininkiu su atsakovėmis. Tačiau ieškovas nutyli faktą, kad 2007-11-16 ir 2007-11-19 sutartys su J. S. ir A. S. yra mainų sutartys dėl žemės nuosavybė dalių, t.y. tokios pačios sutartys, kaip ir šios bylos atveju ginčijamos atsakovų sutartys. 2007-11-16 ir 2007-11-19 sutartys buvo sudarytos daugiau nei pusė metų anksčiau nei ginčijamu sprendimu pripažintos negaliojančiomis atsakovų sudarytos sutartys. Tokiu būdu ieškovas pats įrodė, kad jo 2007-11-16 ir 2007-11-19 sudarytos žemės nuosavybės dalių sklype perleidimo mainų sutartys neatitinka tikros jų valios ir ketinimų, t.y. kad šios mainų sutartys yra apsimestinės, jomis buvo sąmoningai siekiama apeiti pirkimo-pardavimo sandorį ir taip išvengti prievolės pirmiausia žemės dalį siūlyti perleisti bendraturtėms - atsakovėms J. K., S. B. ir J. V.. Be to, ieškovas nepaaiškina, kodėl nebuvo sudarytos pirkimo-pardavimo sutartys, kaip tai numatyta 2009-09-21 preliminarioje sutartyje su J. S. ir A. S.;

2) atsakovų sudarytos mainų sutartys nėra apsimestinės, jos atitinka šalių valią ir ketinimus. Jų turinys atitinka tiek pažodinį, tiek ir sisteminį sutarčių aiškinimą. Šalys siekė šių sandorių ir juos sudarė. Ieškovo samprotavimai, prielaidos dėl mainų sutarčių sudarymo aplinkybių ir sutarčių dalyko elementų negali nulemti ginčijamų sandorių egzistavimo, nes akivaizdu, kad pats ieškovas nėra sąžiningas;

3) 2006-09-21 preliminarią sutartį dėl pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo atsakovės J. K., S. B. ir J. V. nutraukė, kadangi ieškovas nevykdė 3 šios sutarties punkto: neprisidėjo prie nuosavybės atkūrimo proceso, nepasirūpino atstovauti atsakoves įgaliojimais, nepradėjo būtinų bylų nuosavybės gražinimui užtikrinti ir paspartinti. Viską didžiulėmis pastangomis darė J. K.. Kita sutarties nutraukimo priežastis yra ta, kad atsakovėms netiko kaina, jos ieškovo buvo apgautos, sutartį pasirašė neturėdamos patirties. Sutartis numatė didžiules sankcijas atsakovėms. Ieškovas sutartimi įsipareigojo mokėti atsakovėms po 10 000 Lt už 1 arą, tačiau sankcijos už 2006-09-21 preliminarios sutarties nevykdymą - 300 000 Lt kiekvienai atsakovei. Tokiu būdu tik iš sankcijų dydžio galima spręsti, kad tikroji žemės vertė labai didelė, o sutartyje numatyta aro kaina neatitinka sąžiningumo, protingumo ar teisingumo kriterijų;

4) prašydamas teismo sumažinti atsakovėms mokėtiną kainą už žemės dalį nuo 66 607 Lt iki 46 717,50 Lt, ieškovas siekia kuo pigiau įgyti žemę. Ši aplinkybė ir 2006-09-21 preliminarios sutarties nuostatos patvirtina, jog ieškovas atsakovių turtą siekia įgyti pusvelčiui;

5) žemės kaina (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gali skirtis kelis kartus. Todėl (duomenys neskelbtini) žemės vertė neabejotinai bus 3 kartus didesnė, nei (duomenys neskelbtini).

Ieškovo apeliacinis skundas tenkintinas pilnai, atsakovų apeliaciniai skundai atmestini.

Išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nustatė, kad 2006-09-21 ieškovas su  J. K., J. V., S. B., A. S. ir J. S. sudarė preliminarias sutartis (t.1, b.l.8-12), pagal kurias ieškovas įsipareigojo teikti visokeriopą pagalbą nuosavybės atkūrimo klausimais, o sutartis pasirašę asmenys įsipareigojo nesudaryti jokių sutarčių dėl turto perleidimo su trečiaisiais asmenimis, išskyrus tuos, kuriuos nurodys ieškovas. Minėtoje sutartyje nurodyta ir žemės sklypų 1 aro kaina - 10 000 Lt, numatytos sankcijos už sutarties nutraukimą. 2007-10-08 Alytaus apskrities viršininko sprendimais J. K., J. V., S. B., Z. K. (kurios teisių perėmėjas - A. S.) ir J. S. buvo atkurta nuosavybė į žemės sklypus (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Alytuje. 2007-11-16 ir 2007-11-19 sutartimis A. S. ir J. S. jiems priklausančias žemės dalis perleido ieškovui, jis įgijo 136/333 dalis (duomenys neskelbtini) 0,0333 ha žemės sklypo. Ieškovas reikalavo, kad ir kitos žemės savininkės vykdytų preliminarias sutartis ir perleistų jam joms priklausančias sklypo dalis. Tačiau atsakovės 2007-06-01 pranešė ieškovui, kad nutraukia preliminarią sutartį, nurodydamos, kad jis nevykdo sutarties sąlygų (t.2, b.l.132). Nustatyta jog 2008-05-15 mainų sutartimi atsakovė J. V. perleido jai priklausančias 296/1044 dalis 0,0348 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ir 281/999 dalis 0,0333 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Alytuje, A. P. mainais į automobilį Renault 5 (1 000 Lt vertės) ir 44 545 Lt priemoką (t.2, b.l.11-15). 2008-05-15 mainų sutartimi (t.2, b.l.16-20) S. B. perleido A. P. jai priklausančias 161/1044 dalis 0,0348 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini) 1 ir 155/999 dalis 0,0333 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Alytuje, mainais į automobilį VW Golf (1 000 Lt vertės) ir 24 445 Lt priemoką. 2008-05-22 mainų sutartimi (t.2, b.l.26-30) J. K. perleido V. V. jai priklausančias žemės sklypo 161/1044 dalis 0,0348 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ir 155/999 dalis 0,0333 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Alytuje, mainais į automobilį VAZ 21011 ir 24 445 Lt priemoką. 2008-05-22 mainų sutartimi (t.2, b.l.21-25) A. P. išmainytus žemės sklypus (457/1044 dalis 0,0348 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ir 436/999 dalis 0,0333 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Alytuje) perleido V. V. mainais į automobilį Mazda 323 ir 71 000 Lt priemoką (2 t. b.l. 21-25).

Ieškovas pareiškė reikalavimą pripažinti apsimestinėmis ir negaliojančiomis ab initio 0,0333 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Alytuje, nuosavybės dalių mainų sutartis: 2008-05-15 mainų sutarties Nr. 6961 dalį, kuria S. B. perleido turėtas 155/999 dalis 0,0333 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Alytuje, A. P.; 2008-05-15 mainų sutarties Nr. 6962 dalį, kuria J. V. perleido turėtas 281/999 dalis 0,0333 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Alytuje, A. P.; 2008-05-22 mainų sutarties Nr. 7294 dalį, kuria J. K. perleido turėtas 155/999 dalis 0,0333 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Alytuje, V. V.; 2008-05-22 mainų sutarties Nr. 7283 dalį, kuria A. P. perleido iš S. B. įgytas 155/999 dalis ir iš J. V. įgytas 281/999 dalis 0,0333 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Alytuje, V. V.. Ieškiniu ieškovas taip pat prašė taikyti restituciją, susijusią su žemės sklypo dalių (duomenys neskelbtini), Alytuje, perleidimu, tokia tvarka: pagal 2008-05-22 mainų sutartį Nr. 7283 V. V. privalo grąžinti A. P. S. B. perleistas 155/999 dalis ir J. V. perleistas 281/999 dalis 0,0333 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Alytuje, o A. P. privalo grąžinti V. V. automobilį Mazda 323, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (šalių įvertintą 1000 Lt suma) ir ½ dalį 71 000 Lt priemokos (35 5000 Lt); pagal 2008-05-22 mainų sutartį Nr. 7294 V. V. privalo grąžinti J. K. 155/999 dalis 0,0333 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Alytuje, o J. K. privalo grąžinti V. V. automobilį VAZ21011, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (šalių įvertintą 1000 Lt suma) ir ½ dalį 24 445 Lt priemokos (12 222,50 Lt); pagal 2008-05-15 mainų sutartį Nr. 6961 A. P. privalo grąžinti S. B. 155/999 dalis 0,0333 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Alytuje, o S. B. privalo grąžinti A. P. automobilį VW GOLF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (šalių įvertintą 1000 Lt suma) ir ½ dalį 24 445 Lt priemokos (12 222,50 Lt); pagal 2008-05-15 mainų sutartį Nr. 6962 A. P. privalo grąžinti J. V. 281/999 dalis 0,0333 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Alytuje, o J. V. privalo grąžinti A. P. automobilį RENAULT 5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (šalių įvertintą 1000 Lt suma) ir ½ dalį 44 545 Lt priemokos (22 272,50 Lt). Ieškovas ieškiniu prašo perkelti jam pirkėjo teises ir pareigas: į S. B. 2008-05-15 sutartimi Nr. 6961 perleistas 155/999 dalis 0,0333 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Alytuje (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini) Alytaus m.k.v.), už 13 222,50 Lt sumą, pripažįstant E. G. asmenines nuosavybės teises į šias dalis; į J. K. 2008-05-15 sutartimi Nr. 7294 perleistas 155/999 dalis 0,0333 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Alytuje (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),  kadastrinis  adresas   (duomenys neskelbtini) Alytaus  m.k.v.),  už  13 222,50  Lt sumą, pripažįstant E. G. asmenines nuosavybės teises į šias dalis;  į J. V. 2008-05-15 sutartimi perleistas 281/999 dalis 0,0333 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Alytuje (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis  adresas  (duomenys neskelbtini) Alytaus  m.k.v.)  už 23 272,50 Lt sumą, pripažįstant E. G. asmenines nuosavybės teises į šias dalis.

Ieškovas ieškinį grindė tuo, jog ginčijami sandoriai yra apsimestiniai sandoriai, kuriais siekta pridengti pirkimo–pardavimo sandorius ir taip aplenkti bendraturtį, t. y. ieškovą, kad šis nepasinaudotų įstatymo nustatyta pirmenybės teise pirkti parduodamą dalį, esančią bendrąja nuosavybe, ta kaina, kuria ji parduodama ir kitomis tomis pačiomis sąlygomis (CK 4.79 straipsnio 1 dalis).

Teisėjų kolegija pažymi, kad sandoris yra asmenų veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ir pareigas (CK 1.63 straipsnis). Asmenų veiksmai yra jų vidinės valios išorinė išraiška. Taigi sandoris yra asmens vidinės valios išorinė išraiška. Tai reiškia ir tai, kad sandoris yra asmens valios ir jos išorinės išraiškos būdo vienovė. Dėl to tam, kad galiotų tam tikras sandoris, jį sudariusių asmenų valia, išreikšta išorine išraiškos forma, turi atitikti jų vidinę valią. Sandoris yra apsimestinis, jeigu juo yra dengiamas kitas sandoris, kurio teisinių pasekmių iš tikrųjų siekė sandorio šalys. Apsimestinis sandoris yra niekinis ir negalioja dėl esminio sandorio elemento – šalių valios – ydingumo, nes apsimestiniame sandoryje išreikštoji valia neatitinka tikrųjų šalių ketinimų. Kai kyla ginčas dėl sandorio – tam tikros sutarties – rūšies, pobūdžio, vienos ar kitos sąlygos prasmės ar pan., teismas, spęsdamas šį ginčą, vadovaujasi sutarčių aiškinimo taisyklėmis. CK 6.193 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti du svarbūs sutarčių aiškinimo principai. Pirmasis – kad kiekviena sutartis turi būti aiškinama sąžiningai, taip pat vadovaujantis ir teisingumo bei protingumo principais. Antrasis principas reikalauja aiškintis tikruosius sutarties šalių ketinimus, o ne vien rašytinį sutarties tekstą. Aiškinant sutartį, taip pat būtina atsižvelgti į susiklosčiusius šalių tarpusavio santykius, sutarties sudarymo aplinkybes ir pan. Dar vienas iš sutarčių aiškinimo principų – tam tikros sutarties tikslų aiškinimasis (CK 6.193 straipsnio 2 dalis). Sutarties tikslas gali padėti atskleisti tikruosius šalių ketinimus, taip pat nustatyti ir sutarties rūšį, pobūdį, vienos ar kitos jos sąlygos prasmę ir pan. Taigi teismas, spręsdamas dėl konkrečios sutarties reikšmės, neturi remtis vien pažodiniu sutarties tekstu, bet turi aiškintis ir nagrinėti tikruosius šalių ketinimus, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes, taip pat šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kt. (CK 6.193 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 15 d. nutartį civilinėje byloje E. G. v. R. G., bylos Nr. 3K-3-243/2008; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartį civilinėje byloje A. R. v. J. R., G. A., G. K. ir kt., bylos Nr. 3K-3-304/2008).

  Nagrinėjamu atveju ieškovas atsakovų sudarytų mainų sutarčių apsimestinį pobūdį grindė tuo, kad į žemės sklypus buvo mainomi menkaverčiai daiktai, kurie jo manymu net nebuvo perduoti mainų sutarties davėjų gavėjams  ir papildomai didelės pinigų sumos. Ieškovo teigimu, nurodytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovų tikroji valia buvo sudaryti ginčo nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį, tačiau tokiu atveju atsakovai, parduodami savo dalį turto, kuris yra bendroji jų ir ieškovo nuosavybė, būtų privalėjęs pranešti ieškovui, jog jis gali pirmenybės teise pirkti nurodytą turtą; jeigu ieškovas būtų pasinaudojęs šia teise, ginčo turto dalis nebūtų perleista atsakovams. Atsakovai, atsikirsdami į ieškovo argumentus dėl mainų sutarties apsimestinumo, rėmėsi tuo, kad jiems perduodami automobiliai buvo reikalingi dėl jų sveikatos būklės, o pinigai buvo perduodami kaip kompensacija už didesnę perduodamo turto vertę.

Kasacinio teismo praktikoje dėl mainų ir pirkimo–pardavimo sutarčių santykio pažymėta, kad esminis mainų sutarties skirtumas nuo pirkimo–pardavimo sutarties yra tas, jog vietoje perleidžiamos daikto dalies vertės pinigais turto perleidėjas įgyja nuosavybėn konkretų individualiais požymiais apibrėžtą daiktą. Prielaida mainų sutarčiai sudaryti – sutarties šalių ketinimų perleisti vieną turimą konkretų daiktą ir įsigyti kitą, kurį turi kita sutarties šalis, sutapimas. Tokiu atveju sudarant mainų, o ne  pirkimo-pardavimo sutartis, sutaupoma laiko ir lėšų. Mainų sandorio sudarymas yra itin aktualus tais atvejais, kai sandorio šalių pagrindinis siekis – ne gauti perleidžiamo daikto vertę atitinkančią pinigų sumą, bet įgyti individualiais požymiais apibrėžtą kitos šalies turimą daiktą, išsiskiriantį tam tikromis ypatybėmis, kurios jį įgyjančiai šaliai yra svarbios ir priimtinos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje R. B. v. R. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-165/2005).

Teisėjų kolegija pažymi, kad sutarčių laisvės principas, kitos teisės normos, užtikrinančios savininko teisę laisvai disponuoti nuosavybės teise priklausančiu daiktu ar jo dalimi, suteikia savininkui galimybę pasirinkti už perleidžiamą turtą pageidaujamo gauti atlyginimo rūšį, tačiau savininkas, naudodamasis nurodyta teise, negali pažeisti įstatymų, taip pat kitų asmenų teisių.

LR CK 1.5 straipsnis įpareigoja civilinių teisinių santykių subjektus įgyvendinant savo teises, taip pat nustatant tarpusavio teises ir pareigas tuo atveju, kai to nedraudžia įstatymas, veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų reikalavimus. Sandoris, kurio tikslas ir sudarymo aplinkybės nurodytų principų akivaizdžiai neatitinka, negali būti pripažintas teisėtu.

Pagal nagrinėjamu atveju byloje nustatytas aplinkybes nėra pagrindo teigti, kad ginčo mainų sutartimis atsakovų gauti už perleistą nekilnojamojo turto dalį kilnojamieji daiktai t. y. automobiliai, pasižymėjo tokiomis išskirtinėmis savybėmis, kurios galėtų paaiškinti atsakovų elgesį aptartoje situacijoje, t. y. jų interesus įsigyti būtent šiuos konkrečius daiktus ginčo mainų sutartyse nurodytomis neadekvačiomis sąlygomis. Pažymėtina, kad atsakovai, tvirtindami, jog mainų sandoris jiems buvo naudingesnis nei pirkimas–pardavimas, nes reikėjo automobilio kelionėms pas gydytojus dėl jų sveikatos būklės, todėl jie ir sudarė mainų sandorius, elgėsi nesąžiningai, nes turėdami nuosavybės teise dalį didelės vertės žemės sklypo, tačiau neturėdami pakankamai lėšų automobiliams įsigyti, nemainytų turimo nekilnojamojo turto dalies į virš 20 metų senumo automobilius, nes akivaizdu, kad, pardavę  nurodytą turtą už rinkos kainą, gautų lėšų, kurias galėtų skirti tokiam automobiliui įsigyti.

Esant šioms byloje nustatytoms aplinkybėms ir išdėstytų motyvų pagrindu kad buvo akivaizdus atsakovų interesas, jog jų turima žemės sklypo dalis, esanti bendrąja nuosavybe, būtų perleista kitiems atsakovams mainų sutarties pagrindu, nors ginčo turtas galėjo būti perleistas ieškovui pagal pirkimo–pardavimo sutartį tik tada, kai atsakovai būtų įvykdę įstatymo nustatytą bendraturčiui pareigą pranešti apie dalies, esančios bendrąja nuosavybe, pardavimą kitiems bendraturčiams, t. y. ieškovui, o šis nebūtų pasinaudoję pirmenybės teise pirkti šią dalį būtent ta kaina, kuria buvo ketinama ją parduoti (CK 4.79 straipsnio 1, 2 dalys).

Teisėjų kolegija todėl sprendžia, kad pagal byloje nustatytus faktinius duomenis, vadovaujantis nurodytomis sutarčių aiškinimo taisyklėmis, yra pagrindas pripažinti, kad atsakovų veiksmai neatitiko mainų sutarties paskirties ir esmės, todėl ginčijami mainų sandoriai yra pripažintini apsimestiniais sandoriais. Teisėjų kolegija todėl konstatuoja, kad atsakovų sudarytos mainų sutartys yra apsimestiniai sandoriai, sudaryti jų siekiant pridengti kitas, t. y.  nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis.

LR CK 1.87 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu sandoris sudarytas kitam sandoriui pridengti, taikomos sandoriui, kurį šalys turėjo galvoje, taikytinos taisyklės. Apsimestinis sandoris visada negalioja nuo jo sudarymo momento, o sandorio, kurį siekta pridengti, galiojimas priklauso nuo jo pobūdžio ir sudarymo aplinkybių. Jeigu pridengiamojo sandorio turinys atitinka įstatymo reikalavimus, tai taikomos atitinkamą sandorį reglamentuojančios taisyklės. Pagal LR CK 1.87 straipsnio 2 dalį, jeigu apsimestiniu sandoriu yra pažeistos trečiųjų asmenų teisės ar teisėti interesai, šie asmenys, gindami savo teises, gali panaudoti apsimetimo faktą prieš apsimestinio sandorio šalis. Tokie asmenys gali pareikšti ieškinį dėl apsimestinio sandorio, pažeidžiančio jų teises negaliojimo, ir prašyti taikyti apsimestinio sandorio negaliojimo teisines pasekmes. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovų sudarytas apsimestinis sandoris pažeidė ieškovo, t. y. ginčo nekilnojamojo turto bendraturčio, interesus, nes dėl šio apsimestinio sandorio jam buvo atimta galimybė pasinaudoti CK 4.79 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta pirmenybės teise pirkti parduodamą bendro turto dalį ta kaina, kuria ji parduodama ir kitomis tomis pačiomis sąlygomis, todėl nagrinėjamu atveju yra faktinis ir teisinis pagrindas ginti ieškovo teises, perkeliant jam pirkėjo teises ir pareigas pagal nagrinėjamas sutartis (CK 4.79 straipsnio 3 dalis) ir įpareigojant jį sumokėti tokią ginčo turto kainą, kokia nurodyta šiose sutartyse.

Sprendžiant šalių ginčą dėl kainos, kurią ieškovas turi sumokėti atsakovams ir jų teisių perėmėjams pritaikius restituciją ir perkėlus ieškovui pirkėjo teises ir pareigas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai, be pagrindo nustatė parduodamo turto (duomenys neskelbtini) Alytuje kainą ir neteisingai paskaičiavo pinigų sumas, kurias ieškovas įpareigotinas sumokėti atsakovams ir jų teisių perėmėjams už parduodamą turtą. LR CK 6.433 str. įtvirtinta, kad jeigu mainomus daiktus šalys vertina vienodai, tai jokių priemokų šalys nedaro. Byloje nustatyta, jog mainų sutarčių šalys nustatė, kad mainomų automobilių vertė yra 3000 Lt. Nekilnojamojo turto pirkėjai, mainydami turimus automobilius, primokėjo 93 435 Lt sumą. Todėl teismas konstatuoja, kad šalių sutarta visų parduodamų žemės sklypų dalių vertė yra 96 435 Lt (93 435 Lt + 3 000 Lt). Tokiu būdu žemės sklypų pardavimo bendra kaina yra 96 435 Lt. Mainų sutartyse taikytos piniginės priemokos (viso 93 435 Lt) yra už dviejų sklypų perleidimą ((duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Alytus). Nė vienoje sutartyje nėra nurodyta, kad kažkurį žemės sklypą šalys vertina skirtingomis vertėmis. Abiejų sklypų atsakovių įgytų bei perleistų žemės dalių dalys yra idealiai proporcingos (atitinkamai perleista (duomenys neskelbtini) - 618/1044 dalys, o (duomenys neskelbtini) - 591/999 dalys, kas yra identiškai vienoda - po 59,159% viso sklypo). Sandorio kainą apsprendžia ne turto rinkos, ar turto indeksuota vertė, o šalių sulygta pirkimo pardavimo kaina. Šalys sutartyse nenurodė, kiek atskirai vertina skirtingus sklypus ar jų dalis. Sutartyse šalys nė vieno sklypo kaip nors neišskyrė iš sudaryto sandorio, todėl sprendžiant klausimą dėl priemokos už (duomenys neskelbtini) grąžinimą ir įpareigojimą ieškovą sumokėti atsakovams ir jų teisių perėmėjams už žemę kainą, nėra faktinio ir teisinio pagrindo vadovautis žemės sklypų skirtingomis rinkos vertėmis. Teisėjų kolegijos vertinimu Alytaus rajono apylinkės teismas, perkeldamas pirkėjo teises pagal įvykusį pirkimo-pardavimo sandorį, nepagrįstai ir neteisėtai rėmėsi ne šalių nustatyta pirkimo-pardavimo kaina (automobilių vertė + piniginė priemoka), o hipotetine nekilnojamojo turto vidutine rinkos verte, ko pasėkoje neteisingai nustatė sumą, kurią ieškovas turi sumokėti už perkamą žemės dalį. Teismas pirkimo-pardavimo kainą lygino su žemės sklypų vidutine rinkos verte, nurodyta sutartyse (3 ir 6 punktuose). Teismas net nesigilino, kas yra vidutinė rinkos vertė. Ją apsprendžia LR nekilnojamojo turto mokesčio įstatymas ir kiti teisės aktai. Nekilnojamojo turto vidutinė rinkos vertė - tai tą pačią pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį turinčių nekilnojamojo turto objektų vertė, atspindinti nekilnojamojo turto vidutinę rinkos kainą nagrinėjamoje teritorijoje (zonoje) ir nustatyta masinio vertinimo būdu, panaudojant Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme numatytus turto vertinimo metodus. Nekilnojamojo turto masinis vertinimas - procesas, kai per nustatytą laiką, taikant bendrą metodologiją ir automatizuotas Nekilnojamojo turto registro ir rinkos duomenų bazėse sukauptų duomenų analizės bei vertinimo technologijas, yra įvertinama panašių nekilnojamojo turto objektų grupė. Atlikus nekilnojamojo turto masinį vertinimą, parengiama bendra panašių nekilnojamojo turto objektų grupės vertinimo ataskaita, o kiekvieno nekilnojamojo turto vieneto ataskaita nerengiama. Visa tai patvirtina, kad vidutinė rinkos vertė neturi nieko bendro su parduoto daikto kaina, kurią šalys susitarė ir nustatė sutartyje. Atsakovai sudarė apsimestinį sandorį, turėdami tikslą nesąžiningai elgtis ieškovo atžvilgiu. Nesąžininga šalis neturi būti ginama teismo ir teismas neturi jų naudai plečiamai taikyti ir aiškinti sutarties sąlygų, juo labiau tų, kurios nėra įrašytos į sutartį. Kadangi sutartyse taikytos priemokos už dviejų sklypų perleidimą ((duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)) yra lygios, kadangi perleistos žemės dalys taip yra proporcingos ir lygios, tai sprendžiant priemokos grąžinimą ir pirkimo kainos nustatymą perkėlus ieškovui pirkėjo teises ir pareigas, visas priemokas reikia dalinti po lygiai į dvi dalis – po ½ dalis ir, pritaikius restituciją, įpareigoti ieškovą sumokėti už perkamas 591/999 dalis žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ½ dalį visos sandorio sumos – 46 717,50 Lt (93 435 Lt : iš 2).

Esant šioms byloje nustatytoms aplinkybėms ir išdėstytų motyvų pagrindu teisėjų kolegija laiko, kad ieškovo apeliacinis skundas tenkintinas pilnai, skundžiamas apeliacine tvarka teismo sprendimas pakeistinas, sprendimo rezoliucinę dalį papildant tuo, kad ginčijamos mainų sutartys pripažįstamos apsimestinėmis ir negaliojančiomis ab initio, patikslintinos pinigų sumos, kurias ieškovas privalo sumokėti atsakovams ir jų teisių perėmėjams, o atsakovų apeliaciniai skundai atmestini kaip nepagrįsti ir neįrodyti (LR CPK 178 str.).

Teisėjų kolegija laiko nepagrįstais atsakovių J. K., J. V. ir S. B. ir jų teisių perėmėjų atstovės advokatės Lina Gervelienė apeliacinio skundo motyvais, jog skundžiamas apeliacine tvarka teismo sprendimas neatitinka formos ir turinio reikalavimus (CPK 270 str. 4 d., 5 d.). Iš esmės skundžiamame teismo sprendime yra nurodyti faktai ir aplinkybės, reikšmingos bylai, pateiktas jų įvertinimas, nurodytos teisės normos, kuriomis teismas grindžia savo išvadas. Be to apeliacinės instancijos teismas papildo šia nutartimi skundžiamą teismo sprendimą, todėl jo naikinti dėl absoliutaus negaliojimo pagrindo nėra jokių pagrindų.

Teisėjų kolegija taip pat laiko nepagrįstais V. V. apeliacinio skundo motyvus, jog skundžiamo teismo sprendimo rezoliucinė dalis dėl V. V. sąžiningai įgytos nuosavybės teisės į žemę panaikinimo ir įgytos žemės atėmimo, taikant restituciją, pažeidžia teisės normas, ginančias sąžiningą įgijėją (CK 4.96 str.). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad J. K. perleido V. V. jai priklausančias žemės sklypo 161/1044 dalis 0,0348 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ir 155/999 dalis 0,0333 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Alytuje, mainais į automobilį VAZ 21011 ir 24 445 Lt priemoką. 2008-05-22 mainų sutartimi (t.2, b.l.21-25) A. P. išmainytus žemės sklypus (457/1044 dalis 0,0348 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ir 436/999 dalis 0,0333 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Alytuje) perleido V. V. mainais į automobilį Mazda 323 ir 71 000 Lt priemoką. Teismui pripažinus šiuos sandorius apsimestiniais ir neatitinkančiais tikrąją šalių valią negalima sandorio šalių laikyti sąžiningais perleidėjai ir įgijėju, nes nei K., nei P. nepranešė ieškovui kaip bendraturčiui apie ketinimus parduoti žemės sklypus. Tokiais pat motyvais atmestinas ir V. V. apeliacinio skundo  motyvas , kad teismo sprendimo rezoliucinė dalis dėl V. V. sąžiningai įgytos nuosavybės teisės į žemę panaikinimo ir įgytos žemės atėmimo, taikant restituciją, pažeidžia teisės normas, ginančias sąžiningą įgijėją (CK 4.96 str.).

Teisėjų kolegija laiko nepagrįstu V. apeliacinio skundo motyvą, kad V. V. nebuvo sudarytos sąlygos dalyvauti bylos nagrinėjime. Įstatymų leidėjas yra nustatęs, kad šalis savo teisėmis turi naudotis sąžiningai. Iš bylos duomenų matyti, kad byla teisme buvo nagrinėjama ilgą laiką, atsakovas dalyvavo teismo posėdžiuose, gavo procesinius dokumentus, teikė teismui savo procesinius dokumentus, pasinaudojo apeliacijos teise, todėl daryti išvadą, kad jo procesinės  teisės byloje buvo pažeistos, pagrindo nėra.

Sprendžiant klausimą dėl ieškovui priteistinos sumos už advokato pagalbą bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, teisėjų kolegija pažymi, kad vadovaujantis LR teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr.1R-85 patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, ieškovo prašoma priteisti teisinės pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme suma mažintina iki 3 280 Lt (1600 Lt už apeliacinį skundą (Rekomendacijų 8.10 p.); 1200 Lt už atsiliepimą į apeliacinius skundus (Rekomendacijų 8.11 p.), 480 Lt už atstovavimą apeliacinės instancijos teismo posėdžiuose (kadangi bendra teismo posėdžių trukmė – 4 val., Rekomendacijų 8.18 p.).

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,  331 straipsniu,

n  u  t  a  r  i  a :

ieškovo apeliacinį skundą patenkinti pilnai, atsakovų apeliacinius skundus atmesti.

Pakeisti Alytaus rajono apylinkės teismo 2009 10 12 sprendimo rezoliucinę dalį, ją išdėstant taip:

Pripažinti apsimestinėmis ir negaliojančiomis ab initio 0,0333 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Alytuje, nuosavybės dalių mainų sutartis: 2008-05-15 mainų sutarties Nr. 6961 dalį, kuria S. B. perleido turėtas 155/999 dalis 0,0333 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Alytuje, A. P.; 2008-05-15 mainų sutarties Nr. 6962 dalį, kuria J. V. perleido turėtas 281/999 dalis 0,0333 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Alytuje, A. P.; 2008-05-22 mainų sutarties Nr. 7294 dalį, kuria J. K. perleido turėtas 155/999 dalis 0,0333 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Alytuje, V. V.; 2008-05-22 mainų sutarties Nr. 7283 dalį, kuria A. P. perleido iš S. B. įgytas 155/999 dalis ir iš J. V. įgytas 281/999 dalis 0,0333 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Alytuje, V. V..

Taikyti restituciją, susijusią su žemės sklypo dalių (duomenys neskelbtini), Alytuje, perleidimu, tokia tvarka: pagal 2008-05-22 mainų sutartį Nr. 7283 V. V. privalo grąžinti A. P. S. B. perleistas 155/999 dalis ir J. V. perleistas 281/999 dalis 0,0333 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Alytuje, o A. P. privalo grąžinti V. V. automobilį Mazda 323, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (šalių įvertintą 1000 Lt suma) ir ½ dalį 71 000 Lt priemokos (35 5000 Lt); pagal 2008-05-22 mainų sutartį Nr. 7294 V. V. privalo grąžinti J. K. teisių perėmėjai R. K. 155/999 dalis 0,0333 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Alytuje, o J. K. teisių perėmėja R. K. privalo grąžinti V. V. automobilį VAZ21011, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (šalių įvertintą 1000 Lt suma) ir ½ dalį 24 445 Lt priemokos (12 222,50 Lt); pagal 2008-05-15 mainų sutartį Nr. 6961 A. P. privalo grąžinti S. B. teisių perėmėjai D. P. 155/999 dalis 0,0333 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Alytuje, o S. B. teisių perėmėja D. P. privalo grąžinti A. P. automobilį VW GOLF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (šalių įvertintą 1000 Lt suma) ir ½ dalį 24 445 Lt priemokos (12 222,50 Lt); pagal 2008-05-15 mainų sutartį Nr. 6962 A. P. privalo grąžinti J. V. teisių perėmėjai J. V. 281/999 dalis 0,0333 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Alytuje, o J. V. privalo grąžinti A. P. automobilį RENAULT 5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (šalių įvertintą 1000 Lt suma) ir ½ dalį 44 545 Lt priemokos (22 272,50 Lt).

Perkelti  E. G. pirkėjo teises ir pareigas: į S. B. ir jos teisių perėmėjos D. P. 2008-05-15 sutartimi Nr. 6961 perleistas 155/999 dalis 0,0333 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Alytuje (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini) Alytaus m.k.v.), už 13 222,50 Lt sumą, pripažįstant E. G. asmenines nuosavybės teises į šias dalis; į J. K. ir jos teisių perėmėjos R. K. 2008-05-15 sutartimi Nr. 7294 perleistas 155/999 dalis 0,0333 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Alytuje (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),  kadastrinis  adresas   (duomenys neskelbtini) Alytaus  m.k.v.),  už  13 222,50  Lt sumą, pripažįstant E. G. asmenines nuosavybės teises į šias dalis;  į J. V. ir jo teisių perėmėjos J. V. 2008-05-15 sutartimi perleistas 281/999 dalis 0,0333 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Alytuje (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis  adresas  (duomenys neskelbtini) Alytaus  m.k.v.)  už 23 272,50 Lt sumą, pripažįstant E. G. asmenines nuosavybės teises į šias dalis.

Priteisti ieškovui E. G. iš atsakovų R. K., J. V., D. P. iš kiekvienos po 820 litų bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

            Alytaus rajono apylinkės teismo sprendimo rezoliucinę dalį, kurioje nuspręsta priteisti ieškovui iš atsakovų po 1298, 30 lt bylinėjimosi išlaidų ir iš atsakovų priteistos išlaidos valstybei, palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkas                                                                                                      Arvydas Žibas

Kolegijos teisėjai                                                                                                                   Arūnas Rudzinskas

                                                                                                                               Algimantas Kukalis