Civilinė byla Nr. eB2-1519-864/2023

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00369-2022-9

Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.11.

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2023 m. vasario 13 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Mikonienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos nemokumo administratorės mažosios bendrijos „Nemokumas ES“ pareiškimą dėl likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Paranitas“ bankroto pripažinimo tyčiniu, suinteresuoti asmenys K. B. ir D. B.

Teismas

n u s t a t ė :

1.        Pareiškėja likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės (toliau ir BUAB) „Paranitas“ nemokumo administratorė mažoji bendrija (toliau ir MB) „Nemokumas ES“ (toliau ir nemokumo administratorė) kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, kuriuo prašo: 1) pripažinti BUAB „Paranitas“ bankrotą tyčiniu; 2) pripažinus bankrotą tyčiniu, nustatyti asmenis, kurių veikimas ar neveikimas sukėlė tyčinį bankrotą ir tokiais asmenimis pripažinti BUAB „Paranitas“ buvusią vadovę bei akcininkę K. B. bei akcininką D. B.; 3) spręsti dėl BUAB „Paranitas“ buvusios vadovės K. B. teisės eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas bei būti kolegialaus valdymo organo nariu apribojimo; 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2.        Nemokumo administratorė nurodo šias pareiškimo nagrinėjimui reikšmingas faktines aplinkybes:

2.1.                      Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 1 d. nutartimi UAB „Paranitas“ iškelta bankroto byla, nemokumo administratore paskirta MB „Nemokumas ES“. Nutartis įsiteisėjo 2022 m. birželio 14 d.

2.2.                      Įgaliojimų netekusi įmonės vadovė K. B. 2022 m. birželio 29 d. perdavė nemokumo administratorei įmonės veiklos dokumentus, perdavimas įformintas šalims pasirašant bylų, spaudo ir pinigų likučių perdavimo-priėmimo aktą. Viso buvo perduotos 23 bylos (segtuvai).

2.3.                      Atliekant dokumentų vertinimą buvo nustatyti neatitikimai tarp administratorei perduotuose dokumentuose fiksuotos informacijos ir įmonės vadovės į bankroto bylą pateiktų duomenų (pavyzdžiui, duomenys apie debitorių skolas, pinigų likutį, perduotiną turtą). Tai spręsti, jog jau 2019 m. BUAB „Paranitas“ turėjo rimtų finansinių problemų. Be to, pagal įmonės sudarytas sutartis vadovei buvo ar turėjo būti žinoma, jog įmonė artimiausiu metu negalės vykdyti pagrindinės savo veiklos, t. y. neteks pagrindinio pajamų šaltinio dėl įmonės veiklai būtinos įrangos ir nuosavybės teisių į šią įrangą netekimo, taip pat dėl įmonės veiklai būtinų patalpų nuomos termino pasibaigimo ir iškeldinimo. Nepaisant to, per 2019 m. laikotarpį buvo vykdomi reikšmingi mokėjimai susijusiems asmenims bei paskolų grąžinimai, pastebėti veiklos perkėlimo į kitą įmonę požymiai, sudaromi kiti ekonomiškai nenaudingi įmonei sandoriai.

2.4.                      2022 m. rugsėjo 15 d. buvo organizuotas susitikimas su vadove bei akcininku D. B. Susitikimo metu šie asmenys nebuvo linkę bendradarbiauti ir siūlė nemokumo administratorei trūkstamus dokumentus rinkti pačiai iš viešų registrų, o duomenis apie 2019 m. vykdytą veiklą, tam tikrus sandorius ir atsiskaitymus (kurių dokumentacija neperduota arba perduota ne visa), finansinės apskaitos duomenų prieštaravimus bei trūkumą siūlyta aiškintis remiantis perduotais pirminiais apskaitos dokumentais.

2.5.                      2022 m. lapkričio 11 d. raštu „Dėl informacijos pateikimo“ nemokumo administratorė dar kartą buvo kreipėsi į vadovę, nurodant duomenų trūkumą bei prašant iki 2022 m. lapkričio 21 d. pateikti trūkstamą įmonės dokumentaciją.

2.6.                      2022 m. gruodžio 5 d. įmonės vadovė bei akcininkas atvyko bei peržiūrėjo perduotą įmonės dokumentaciją, o 2022 m. gruodžio 15 d. pateikė paaiškinimus apie įmonės veiklos 2019 m. – 2020 m. aplinkybes, tačiau tai nepagrindė ekonomiškai nenaudingų sandorių sudarymo, nepaneigė netinkamai ir netvarkingai vykdytos buhalterinės apskaitos fakto, atsiskaitymų su susijusiais asmenimis esant faktiniam įmonės nemokumui, veiklos ir turto perkėlimo į kitą įmonę, paliekant išlaidas ir dalį įsipareigojimų BUAB „Paranitas“ ir kitų aplinkybių, kurių visuma byloja apie tyčinio bankroto požymių egzistavimą.

3.       Nemokumo administratorė nurodo, kad 2019 m. įmonė pradėjo su neigiamo nuosavo kapitalo dydžiu (įsipareigojimai 132 181 Eur dydžio suma viršijo turimo turto vertę). Pagal Įmonės balansą, 2018 m. gruodžio 31 d. į balansą įrašyto turto vertė siekė 424 005 Eur, iš kurio ilgalaikio turto įmonė turėjo už 345 199 Eur. Balanso duomenimis, iki 2019 m. gruodžio 31 d. grąžintini įmonės įsipareigojimai siekė 145 086 Eur, tuo tarpu ilgalaikių įsipareigojimų suma buvo 411 100 Eur. Iš viso bendrovės įsipareigojimai siekė 556 186 Eur. Pažymi, kad didžiąją dalį į balansą įrašyto turto sudarė gamybos įranga, kurią buvo ketinama išsipirkti išsimokėtinai, t. y. faktiškai dar neįgyta įranga. Pagal 2018 m. balandžio 3 d. įrangos pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutartį Nr. 2018/04/03, sudarytą su įmonės darbuotoju A. D., tokios įrangos vertė siekė 362 000 Eur, būtent šis turtas iš esmės ir sudarė visą įmonės ilgalaikį turtą. Paaiškina, kad vadovaujantis 2019 m. gegužės 31 d. susitarimu dėl įrangos nuomos sutarties nutraukimo 5 punktu, įmonė įsipareigojo savo sąskaita ir jėgomis ne vėliau negu 2019 m. gruodžio 16 d. įrangą atjungti, išmontuoti, paruošti išgabenimui. Pagal 2022 m. gruodžio 14 d. vadovės pateiktus papildomus dokumentus, 2019 m. gruodžio 9 d. buvo sudarytas aktas, kuriuo gamybos įranga ir nuosavybės teisės į ją buvo grąžinti buvusiam įmonės darbuotojui A. D. Administratorė akcentuoja, kad vadovė nepaaiškino, dėl kokių priežasčių minėtas aktas nebuvo perduotas kartu su kitais įmonės dokumentais. Pažymi, kad tai ne vienintelis įmonės veiklos dokumentas, kuris perduodamas pavėluotai arba apskritai neperduodamas. Nurodo, jog selektyvus informacijos pateikimas byloja apie netinkamą vadovės pareigų vykdymą, galimai turint tikslą neatskleisti tikrosios įmonės situacijos, kuris vertintinas kaip procesinis piktnaudžiavimas. Įmonės balanso 2019 m. gruodžio 31 d. duomenimis, įmonė turėjo viso 119 521 Eur (balansinės) vertės turto, iš kurio tik 13 064 Eur ilgalaikio turto, tuo tarpu per vienerius metus mokėtinų sumų dydis per 2019  m. padidėjo beveik dvigubai (324 733 Eur). Tokiu būdu per 2019 m. į balansą įrašyto turto sumažėjo 72 proc., o per vienerius metus mokėtinų sumų iki 324 733 Eur (45 proc.), kas leidžia pagrįstai manyti, jog už 2018 m. įmonės balanse nurodyti trumpalaikiai įsipareigojimai, mokėtini per metus, t. y. per 2019 m., nebuvo mokami, todėl sukaupti iki 2019 m. pabaigos jau buvo (ar tapo) pradelstais įsiskolinimais. Tai suponuoja, jog nemokia įmonė tapo būtent per 2019 m. laikotarpį. Teigia, kad administratorei nepateikti registrai (ūkinių operacijų suvestinės), kilnojamojo turto (įskaitant įrangą) inventorizavimo dokumentacija, kurie leistų nustatyti tikslią datą, kuomet įmonės pradelstų įsiskolinimų suma tapo didesnė nei 1/2 į balansą įrašyto turto vertės, tačiau atskirai surinkti duomenys patvirtina, jog pradelsti įmonės įsipareigojimai jau 2019 m. gegužės mėn. pradėjo viršyti pusę balanse įrašyto turto vertės. Administratorės teigimu, įmonės nemokumas Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau - ĮBĮ) prasme konstatuotinas nuo 2019 m. gegužės mėn. (vėliausiai nuo 2019 m. gruodžio 9 d.). Be to, įsigaliojus Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymui (toliau - JANĮ), įmonės nemokumo požymiai atitiko ir naujojo įstatymo kriterijus. Įmonės nemokumo būsena nebuvo laikina, nes buvo akivaizdu, jog įmonė nebegalės vykdyti polistireno putplasčio plokščių gamybos veiklos, neturėdama nei gamybos įrangos, nei patalpų. Be to, 2019 m. gruodžio 9 d. sudarant įrangos grąžinimo aktą, jau buvo žinoma ir tai, kad patalpų nuomos sutarties terminas baigėsi 2019 m. rugsėjo 1 d., o 2020 m. kovo 4 d. civilinėje byloje Nr. e2-1663-723/2020 buvo išduotas vykdomasis raštas, kuriuo buvo leista iškeldinti įmonę iš nuomotų patalpų.

4.       Teigia, kad įmonės vadovė pažeidė pareigą inicijuoti bankroto bylą nemokiai įmonei. Nemokumo administratorė kritiškai vertina vadovės 2022 m. gruodžio 14 d. paaiškinimus, jog 2019 m. gruodžio 31 d. balansas buvo parengtas tik 2020 m. gegužės 14 d., t. y. įsigaliojus COVID-19 sukeltų pasekmių poveikio JANĮ taikymo įstatymui. Pažymi, kad pagal šį įstatymą, jis taikomas tik tiems juridiniams asmenims, kurie su finansiniais sunkumais susidūrė ar tapo nemokiais dėl paskelbto karantino. Apie įmonės nemokumą vadovei turėjo būti žinoma ne iš metinio balanso, bet iš einamųjų įmonės balanso duomenų, kuriuos privalu sekti nuolat. Teigia, kad vadovė nepateikė duomenų, patvirtinančių realius ketinimams tęsti įmonės veiklą. Administratorė kritiškai vertina vadovės paaiškinimus, jog įmonės akcininkai 2020 m. rugsėjo mėn. savo lėšomis kapitalizuodami negražintas paskolas padidino įstatinį kapitalą, neva taip siekė tęsti veiklą. Nurodo, jog 2020 m. įmonės kapitalas nebuvo didinamas, tuo tarpu 2019 m. rugsėjo 25 d. akcijų pasirašymo sutarties Nr. 002 nuostatos numatė, jog tik pradinis įnašas bus sumokamas kapitalizuojant akcininko paskolintą sumą pagal 2018 m. gegužės 25 d. paskolos sutartį Nr. 2018/05/25, o likusi neapmokėta akcijų emisijos kaina (19 900 Eur) turėjo būti sumokama akcininko įnašais. Tačiau faktiškai tokie įnašai buvo padaryti iš įmonės lėšų: 2019 m. spalio 7 d. 19 900 Eur buvo išmokėta vadovei, iš kurių ir buvo sekančiomis dienomis sumokėti įnašai, todėl toks įmonės kapitalo padidinimas nepadidino galimybių atsiskaityti su kreditoriais. Pažymi, kad nuo 2018 m. gruodžio 31 d. jokiais apskaitos dokumentais liko nepateisinti vadovės naudai atlikti mokėjimai mažiausiai už 23 562,88 Eur. Visa tai patvirtina, jog esant sunkiai įmonės finansinei padėčiai, buvo sudaromi ekonomiškai nenaudingi sandoriai, kuriais mažinamas turtas, sandoriai buvo sudaromi su susijusiais asmenimis, faktiškai įmonės veikla buvo perkelta į kitų juridinį asmenį, kas leidžia manyti, jog delsimas inicijuoti bankroto procesą sąlygotas ne ketinimais tęsti veiklą, bet siekiant kuo didesne dalimi atsiskaityti su susijusiais asmenimis ir kitais asmenimis.

5.       Įmonei tapus nemokiai, per laikotarpį nuo 2019 m. gegužės 31 d. įmonė virš 100 000 Eur išmokėjo pagal su fiziniais asmenimis sudarytas paskolos sutartis, įskaitant mokėjimus susijusiems asmenims: 1) UAB „Girios grybas“ pagal 2019 m. sausio 28 d. paskolos sutartį, mokant 14 proc. dydžio metines palūkanas (šios paskolos grąžinimas buvo laiduotas įmonės akcininko D. B., kas byloja jo asmeninį interesą) išmokėta viso 34 244,54 Eur; 2) vadovei kaip paskolos grąžinimas išmokėta 19 900 Eur bei 500 Eur; 3) akcininkui D. B. kaip paskolos grąžinimas išmokėta 5 600 Eur; 4) E. S. per laikotarpį nuo išmokėta 50 000 Eur.

6.       Nurodo, jog buvo sudaromi kiti ekonomiškai nenaudingi įmonei sandoriai: 1) buvo žinoma, kad įmonė nuo 2019 m. gruodžio 9 d. neteks įrangos, be to, 2019 m. rugsėjo 1 d. pasibaigs patalpų nuomos terminas, tačiau įmonė ir toliau investavo į įrangos atnaujinimą, patalpų remontą, automobilių remontą; 2) įmonės vadovė laikotarpiu nuo 2019 m. birželio 1 d. iki 2022 m. kovo 31 d. atliko pirkimus (statybinės medžiagos, automobilių remontas, dovanų čekiai ir kiti); 3) 2019 m. liepos 15 d. buvo įgytas garo katilas, kuris vėliau parduotas buvusiam darbuotojui A. D., tačiau įmonė apmokėjo garo katilo patikrą, be to, pagal administratorei perduotus dokumentus nenustatyta, kad sąskaita, kuria katilas buvo perleistas A. D., apskritai būtų buvusi apmokėta; 4) vadovės teigimu, daiktai, kurie buvo įgyti darbuotojų skatinimui ir patogumui (AKROPOLIS dovanų čekiai, televizoriai, lygintuvas) bei kiti (telefonas „iPhone“) buvo įgyti esant įmonės nemokumui bei neperduoti administratorei; 5) 2021 m. liepos 26 d. sandoriais įmonė turimus tris automobilius išnuomoja UAB „Pamerela“ už 160 Eur/mėn. nuomos mokestį, vėliau nuomos mokestis sumažinamas iki 90 Eur/mėn., galiausiai 2019 m. spalio 15 d. įmonė įgijo dar vieną automobilį (Mercedes Benz 818), kurį taip pat išnuomojo UAB „Pamerela“ už 30 Eur/mėn. Pažymi, kad įmonė ir toliau vykdė šių automobilių priežiūrą, prisiimdama remonto išlaidas, nors nuomos sutartyse buvo numatyta, kad nuomininkas privalo prižiūrėti techninę automobilio būklę; 6) 2019 m. liepos 17 d. įmonė įsigijo 100 vienetų UAB „Oroporas prekyba“ akcijų, tačiau 2019 m. lapkričio 6 d. šis turtas perleistas įmonės vadovei už nominalią akcijų vertę, t. y. už 2 573,56 Eur; 7) 2020 m. kovo 18 d. tarp įmonės bei UAB „Oroporas prekyba“ sudaroma prekių ženklo „Oropor“ perleidimo sutartis, už 750 Eur kainą; šiuo metu minėtas prekių ženklas valdomas įmonės veiklą perėmusios UAB „Pamerela“; 8) iš antstolio M. Dabkaus gautų dokumentų matyti, jog jau nutraukus gamybinę veiklą įmonė turėjo pagamintos putplasčio produkcijos, atsargų, kito turto (šildytuvas, stelažai, seifas, statybinis keltuvas ir kt.), tačiau šis turtas administratorei nebuvo perduotas.

7.       Nemokumo administratorės teigimu, nustatyti šie apgaulingai ir (arba) netinkamai tvarkomos buhalterinės apskaitos tvarkymo atvejai: 1) pagal 2022 m. kovo 31 d. balansą, įmonė turėjo prekių už 1 413,32 Eur (automobilis GAZ, keltuvas elektrinis BT ST. 1.35/3, Konar JG-P21 (priekaba) valst. Nr. (duomenys neskelbtini), TTK 171 ECO sausintuvas, medžio pjovimo staklės Metabo KGS254), skirtų perparduoti, tačiau šis turtas administratorei nebuvo perduotas. Nors vadovė teigė, kad dalis šio turto buvo utilizuota, dalis neveikianti, todėl liko gamykloje, tačiau tai patvirtinančių dokumentų nepateikta, kas patvirtina, jog šis turtas nebuvo tinkamai apskaitytas. Administratorei nebuvo perduotas apskaitos registras – ūkinių operacijų suvestinė, kurioje būtų fiksuojamos gamybos procese naudojamos žaliavos, todėl nėra galimybės nustatyti, kokioje apimtyje turtas bei atsargos, turėti iki 2020 m. kovo 12 d. iškeldinimo iš gamybos patalpų, buvo perimtas UAB „Pamerela“ bei negalima nustatyti įmonės veiklos ir jos turto dydžio bei struktūros; 2) pagal 2022 m. kovo 31 d. balansą, įmonė turėjo debitorių 38 670,72 Eur sumai, tačiau bankroto byloje pateiktas debitorių sąrašas tik 82,16 Eur sumai. Nors vadovė nurodė, kad  per skubėjimą klaidingai nurodė neegzistuojančią 38 670,72 Eur debitorinio įsiskolinimo sumą, tačiau administratorės turimais duomenimis, nustatyta beveik identiška debitorinių įsiskolinimų suma (38 515,89 Eur), todėl tuo atveju, jeigu tokia debitorinio įsiskolinimo suma neegzistuoja ir skolininkai su įmone atsiskaitė, tai reiškia, kad atsiskaitoma buvo ne per įmonės kasą ir (ar) banko sąskaitas, t. y. neapskaitant šių ūkinių operacijų buhalterinėje dokumentacijoje. Pažymi, kad vienas nustatytų debitorių yra susijusi UAB ,,Oroporo prekyba“ (nuo 2021 m. gruodžio 8 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“, šiai įmonei vadovauja K. B.). Šios bendrovės skola įmonei siekia 9 245 Eur ir nors vadovė teigė, kad ši įmonė atsiskaitė, tačiau jokių tai patvirtinančių dokumentų nepateikė; 3) 2020 m. kovo 2 d. kasos išlaidų orderis Nr. 132, kuriuo vadovei išmokėta 300 Eur, yra be pagrindimo; 4) 2020 m. kovo 2 d. kasos išlaidų orderis, kuriuo vadovei išmokėta 5 000 Eur, yra be būtinų rekvizitų, nepasirašytas; 5) 2022 m. kovo 28 d. atliekamas išmokėjimas vadovei 530 Eur sumai, neįforminant šio pinigų paėmimo kasos išlaidų orderiu, t. y. lėšos pasisavintos be jokio teisinio pagrindo; 6) 2022 m. gegužės 31 d, į įmonės kasą įnešta 360 Eur, tačiau šių lėšų panaudojimas nepatvirtintas jokiais dokumentais, šios lėšos administratorei nebuvo perduotos; 7) administratorei neperduotas apskaitos registras – vadovei apmokėtų / gautų lėšų avansinė apyskaita: už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gegužės 31 d. apyskaita nepateikta, už laikotarpį nuo 2019 m. birželio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. apyskaitos nepilnos (nėra duomenų apie likutį termino pradžiai ir pabaigai). Administratorė nurodo, kad remiantis perduotais pirminiais apskaitos dokumentais, atlikus skaičiavimus ir duomenų sugretinimą, nustatyta, kad per laikotarpį nuo 2018 m. gruodžio 31 d. iki 2022 m. kovo 31 d. vadovei išmokėta 85 295,49 Eur, esant pirkimams už 38 000,50 Eur, taip pat likučiui laikotarpio pradžiai už 23 732,11, kas reiškia, jog jokiais apskaitos dokumentais lieka nepateisintas 23 562,88 Eur išmokėjimas vadovei; 8) pagal 2019 m. lapkričio 30 d. balansą, skolos likutis vadovei pagal paskolos sutartį buvo 1 700 Eur, tuo tarpu pagal vadovės teismui pateiktus duomenis (2022 m. kovo 31 d. balansą), skola vadovei siekė 108 712,53 Eur, tačiau tokių paskolų sumų įmonė nebuvo deklaravusi ir VMI (pagal formą FR0711), be to, pagal vadovės teismui pateiktą kreditorių sąrašą, įmonės skola jai 2022 m. balandžio 22 d. iš viso (t. y. ne tik pagal paskolos sutartį) buvo 43 785,6 Eur. Administratorė nustatė, kad 1 700 Eur dydžio įmonės skolą vadovei pagal paskolos sutartį, t. y. tokio dydžio, kokia nurodyta 2019 m. lapkričio 30 d. balanse. Vadovė paaiškino, jog tokia informacija buvo pateikta klaidingai, neva dėl buhalterinio išsilavinimo neturėjimo, tačiau administratorė mano, jog tokiu būdu sąmoningai siekiama nuslėpti įmonės veiklos bei nebaigtų vykdyti sutarčių perkėlimą į UAB „Pamerela“, tarp jų ir įsipareigojimų pagrindiniam tiekėjui UAB „Margūnas“, sudarant įspūdį, kad šią skolą perėmė pati įmonės vadovė. Savo paaiškinimuose vadovė remiasi 2022 m. balandžio 4 d. su UAB „Margūnas“ pasirašytu tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktu, teigdama, kad paaiškėjo, jog įmonės skola UAB „Margūnas“ yra 0 Eur, nes bendrovė pranešė, kad nereikalauja 107 012,53 Eur skolos už prekes.

8.       Dėl veiklos perkėlimo į kitą juridinį asmenį (UAB „Pamerela“) nurodo, kad nustatyta, jog 2021 m. liepos 1 d. buvęs įmonės darbuotojas A. D. tampa UAB „Pamerela“ vadovu, šios įmonės buveinė nuo 2021 m. rugpjūčio 27 d. įregistruojama tuo pačiu A. D. priklausančios gamybos įrangos buvimo adresu (duomenys neskelbtini). Pažymi, jog UAB „Pamerela“ taip pat išnuomoti keturi įmonei priklausantys automobiliai. Nurodo, jog 2020 m. kovo 18 d. UAB „Oroporas prekyba“ už 750 Eur perleistas įmonei priklausantis prekių ženklas „Oropor“ (registracijos Nr. 79517), tačiau vėliau paaiškėjo, kad prekių ženklas „Oropor“ jau yra valdomas veiklą perėmusios ir UAB „Pamerela“. Administratorės teigimu, jai nesuteikti duomenys apie tai, už kokią kainą prekių ženklas buvo perleistas UAB „Pamerela“, motyvuojant duomenų konfidencialumu. Teigia, kad prekių ženklo perleidimas sudarė išskirtines galimybes UAB „Pamerela“ perimti įmonės tiekėjus, klientus, kitus komercinius ryšius, nebaigtas vykdyti sutartis, kartu išvengiant su tuo susijusių papildomų investicijų, kurios būtinos steigiant naują ir jokio žinomumo neturintį juridinį asmenį. Iš viešai prieinamų duomenų yra žinoma, jog iki 2021 m. jokios veiklos nevykdžiusi UAB „Pamerela“, o nuo 2021 m. vasaros tokią pradėjusi vykdyti, per 2021 m. turėjo 323.341 Eur pardavimo pajamų ir metus baigė pelningai. Nurodo, jog UAB „Pamerela“ perėmė ir įmonės nebaigtas vykdyti sutartis, tai patvirtina faktas, jog remiantis antstolės V. Meškauskienės pateiktais duomenimis, įmonės 112 396 Eur įsiskolinimą pagrindiniam žaliavos tiekėjui UAB „Margūnas“ sumokėjo UAB „Pamerela“.

9.       Dėl asmenų, kurių veikimas ar neveikimas sukėlė tyčinį bankrotą, nustatymo, nurodo, kad įmonės akcininkas D. B. faktiškai ir nuolat dalyvavo įmonės veikloje, reikšmingų sprendimų priėmime, sandorių sudaryme (pvz., derino patalpų nuomos sutarties sąlygas, kaip advokatas atstovavo įmonei bylose) taigi žinojo apie tikrąją įmonės turtinę padėtį, sudaromus sandorius ir vykdytą veiklą. Taip pat turėjo asmeninės naudos iš paskolos sumų susigrąžinimo, paskolos sugrąžinimo UAB „Girios grybas“, už kurią buvo laidavęs asmeniniu turtu. Teigia, kad nagrinėjamu atveju įmonės nemokumas kilo ir jos turtinė padėtis toliau buvo bloginama sąmoningais suinteresuotų asmenų (vadovės ir kartu akcininkės K. B. bei akcininko D. B.) veiksmais (neveikimu). Pasak nemokumo administratorės, vadovė K. B. pažeidė pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos nemokiai įmonei iškėlimo, be to, ji apgaulingu būdu tvarkė įmonės komercinę veiklą, vengė ir iki šiol vengia pateikti bankroto procesui reikalingą informaciją, įskaitant buhalterinės apskaitos dokumentus, neperdavė viso įmonės bankroto bylos iniciavimo dieną turėto įmonės turto. Dėl šių aplinkybių nemokumo administratorė prašo spręsti dėl vadovės teisės eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas bei būti kolegialaus valdymo organo nariu apribojimo.

10.       Suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius pateikė atsiliepimą, kuriame prašo sprendimą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu priimti teismo nuožiūra pagal byloje esančius dokumentus bei pateiktus įrodymus. Teigia, jog UAB „Paranitas“ valdymo organai (vadovė, akcininkai) savo veiksmais pažeidė JANĮ 70 straipsnio imperatyvius reikalavimus, nesilaikė nustatytų vadovui pareigų, susijusių su įmonės valdymu, todėl UAB „Paranitas“ bankrotas gali būti pripažintinas tyčiniu.

11.       Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikė atsiliepimą, kuriame prašo pareiškimą tenkinti.

12.       Suinteresuotas asmuo K. B. pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo: 1) pareiškimą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu palikti nenagrinėti, kaip pateiktą praleidus JANĮ 64 straipsnio 3 dalyje nustatytą 6 mėn. terminą; 2) netekinus minėto prašymo, pareiškimą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu bei prašymą spręsti dėl įmonės vadovės K. B. teisės eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas bei būti kolegialaus valdymo organo nariu apribojimo; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

13.       Nurodo, kad buvusi UAB „Paranitas“ vadovė nemokumo administratorei visus UAB „Paranitas“ dokumentus ir turtą perdavė 2022 m. birželio 29 d., todėl administratorė savo teisę kreiptis į teismą pripažinti bankrotą tyčiniu turėjo įgyvendinti ne vėliau negu iki 2022 m. gruodžio 29 d., tačiau į teismą kreipėsi tik 2023 m. sausio 5 d., praleisdama JANĮ 64 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytą terminą. Administratorė neprašė pratęsti šio termino, nepateikė jokių tokio termino praleidimo priežasčių. Suinteresuoto asmens įsitikinimu, su administratore ji elgėsi sąžiningai, korektiškai ir pagarbiai, perdavė jai visus turimus dokumentus ir turtą, suteikė visą jai žinomą informaciją. 

14.       Teigia, kad įmonės bankrotą nulėmė išimtinai verslo nesėkmė, o ne kokie nors sąmoningi veiksmai, susiję su įmonės valdymu. Paaiškina, kad 2017 m. gruodžio 7 d. UAB „Lerneka“ (ankstesnis UAB „Paranitas“ pavadinimas) kaip nuomininkė pasirašė patalpų nuomos sutartį su UAB „Stirenas“ ir M. O. dėl gamybinės ir sandėliavimo paskirties patalpų, esančių Vilniaus (duomenys neskelbtini). Patalpų savininkas planavo patalpas tik parduoti, o ne nuomoti, todėl 2017 m. gruodžio 7 d. pasirašyta preliminarioji pirkimo-pardavimo sutartis. Įmonė planavo sumontuoti įrangą bei gaminti putų polistirolo plokštes. Nurodo, kad dideliu privalumu buvo ta aplinkybė, kad patalpų savininkės M. O. vadovaujama UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose vykdė analogišką putų polistirolo gamybos veiklą iki 2014 m. M. O. priklausanti UAB „Garotiekis“ katilinės patalpose nuo 2014 iki 2017 m. tik kūreno kieto kuro katilus, tačiau patalpose jokia veikla nuo 2014-2017 m. nebuvo vykdoma, joje stovėjusi sena putų polistirolo gamybinė įranga nuo 2014 m. buvo nenaudojama, ji buvo dalinai demontuota ir nebetinkama eksploatacijai, o patalpų būklės tinkamumas naudotis pagal paskirtį buvo abejotina. Pažymi, kad įmonė prisiėmė įsipareigojimus atlikti patalpų nuomos sutarties priede numatytus darbus, nes tai buvo reikalinga siekiant patalpas tinkamai naudoti, taip pat įsipareigojo iš vienintelės UAB „Garotiekis“ akcininkės M. O. nupirkti 100 proc. UAB „Garotiekis“ akcijų. 2018 m. balandžio 3 d. įmonė ir A. D., sudarė įrangos pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutartį Nr. 2018/04/03, pagal kurią A. D. perdavė bendrovei technologinę polistireninio putplasčio plokščių gamybos ir pakavimo įrangą už 362 000 Eur, įranga buvo perkama išsimokėtinai iki 2020 m. gruodžio 31 d. Įrangos montavimo patalpose metu paaiškėjo, kad visų patalpose buvusių sistemų būklė yra ženkliai prastesnė negu buvo deklaruota patalpų savininkų, todėl įmonei teko demontuoti sistemas ir iš naujo jas įrengti. Be to, paaiškėjus, kad esamoje transformatorinėje jokios laisvos elektros galios, būtinos įrangai veikti, nėra, Energijos skirstymo operatorius (ESO) pasiūlė įmonei sudaryti naujo vartotojo paslaugų sutartį, todėl 2018 m. sausio 24 d. buvo sudaryta nauja sutartis dėl elektros galios padidinimo. Įmonė siekė gauti iš ESO elektros galią (172 kW), reikalingą maksimaliam gamybinės įrangos pajėgumų panaudojimui, tačiau faktiškai galėjo naudoti trečdalį reikalingos elektros galios (70 kW). Tai ženkliai sumažino įmonės gamybinius pajėgumus ir padidino pačios gamybos kaštus. 2019 m. liepos 10 d. įmonės garo katilo operatorius pranešė, kad garo katilas nebeveikia, todėl įmonei teko ieškoti kito identiško pramoninio katilo. Dėl šio gedimo, įmonės gamybinė veikla 2019 m. buvo sustabdyta apie 45 kalendorines dienas. Nurodo, kad dėl neplanuotų patalpų gedimų ir trūkumų, gamybos prastovų, elektros galios stygiaus, įmonė negalėjo dirbti visu pajėgumu, uždirbti pakankamai pajamų ir vėlavo mokėti įmokas už įrangą pardavėjui, dėl ko galiausiai įmonei nemokant įmokų, 2019 m. gegužės 31 d. sutartis buvo nutraukta, įranga grąžinta 2020 m. gruodžio 9 d. Paaiškina, kad sudarytas susitarimas dėl sutarties nutraukimo prieš terminą leido įmonei pradelstus įsipareigojimus atidėti iki 2019 m. gruodžio 9 d. ir nutraukti savo ilgalaikius įsipareigojimus, kurių dalį buvo vėluojama įvykdyti, o taip pat sudarė sąlygas dar šešis mėnesius naudoti įrangą. Įmonė buvo atleista nuo tolimesnių įmokų (kurių bendra suma siekė 325 419,36 Eur) mokėjimo. Nurodo, kad 2020 m. pradžioje įranga vis dar buvo patalpose, todėl įmonė su A. D., sutarė sudaryti įrangos nuomos sutartį iki 2020 m. kovo 31 d., tokiu būdu užtikrinant įmonės veiklos tęstinumą. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2020 m. kovo 2 d. civilinėje byloje Nr. e2-1663-723/2020 sprendimu iškeldino įmonę iš nuomojamų patalpų. 2020 m. kovo 16 d. Lietuvoje paskelbtas karantinas, apribota įmonių veikla, uždraustas asmenų iš užsienio atvykimas (bendrovėje tuo metu dirbo net 4 darbuotojai iš Baltarusijos) iki birželio mėnesio. Būtent šiuo laikotarpiu, iš esmės ir susidarė skolos valstybei, VMI ir Sodrai, UAB „Storent“, UAB „TELE“, kurie pareiškę kreditorinius reikalavimus bankroto byloje.

15.       Nurodo, kad siekiant išspręsti sunkią įmonės situaciją, 2019 m. rugsėjo 25 d. akcininkas D. B. priėmė sprendimą padidinti įstatinį kapitalą nuo 2 500 Eur iki 40 000 Eur. 2019 m. lapkričio 6 d. sudaryta notarinė dukterinės įmonės UAB „Oroporo prekyba“ akcijų pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kurią K. B. už 2 573,56 Eur pardavė 100 vnt. UAB „Oroporo prekyba“ akcijų paketą, o gautas lėšas skyrė tiesioginei įmonės veiklai ir jos atsiskaitymui su kreditoriais. 2020 m. gegužės 19 d. visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu įmonės vadovė buvo atšaukta iš direktorės pareigų, bei į direktoriaus pareigas paskirtas M. J., kuris toliau dėjo pastangas, siekdamas atnaujinti gamybinę veiklą, pritraukti investuotojus. Šias pareigas M. J. ėjo iki 2020 m. rugsėjo 16 d. kai buvo atšauktas ir į direktorės pareigas paskirta K. B. 2020 – 2021 m. įmonė sudarė taikos sutartis su visais darbuotojais ir visais kreditoriais, išskyrus du kreditorius – VMI ir Sodrą. Įmonė surado investuotoją „Investbaltija“, kurio esminė sąlyga buvo, kad su visais įmonės kreditoriais turi būti sudaryti taikūs susitarimai. 2021 m. balandžio 30 d. įmonės akcininkai priėmė sprendimą padidinti įstatinį kapitalą iki 60 000 Eur išleidžiant 800 vnt. paprastųjų vardinių 25 Eur nominalios vertės akcijų. Šiuo sprendimu siekiama pagerinti įmonės finansinę būklę ne paskolomis, o įnešus pinigų sumas į bendrovės įstatinį kapitalą, tuo padidinus jos galimybes skolintis rinkoje lėšas bei pradėti ir stabiliai vykdyti gamybinę veiklą, tačiau investicinis sprendimas neįgyvendintas nes du kreditoriai nepritarė jiems siūlomų taikių susitarimų dėl skolų išdėstymo. 2021 m. spalio 10 d. nuspręsta pakeisti įmonės pavadinimą į UAB „Paranitas“. Buvo užmegzti verslo ryšiai su Rusijos, Baltarusijos, Kazachstano ir Ukrainos paranito gamintojais, gauti komerciniai pasiūlymai, tačiau verslo planus tiekti į Lietuvą iš Rusijos, Baltarusijos, Kazachstano ir Ukrainos paranitą sutrukdė 2022 m. vasario mėn. prasidėjęs karas Ukrainoje.

16.       Nesutinka su administratorės teiginiais apie tai, kad įmonė 2019 m. buvo nemoki įmonė. 2019 m. metinė įmonės apyvarta (pardavimo pajamos) siekė 603 276 Eur, tuo tarpu mokėtinos sumos (ne visos sumos buvo pradelstos) siekė 348 163 Eur. Laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. įmonė vykdė pastovią gamybinę veiklą, deklaravo ir mokėjo visus privalomus mokesčius. Nuo 2018 m. balandžio 26 d. kai įmonėje pradėjo dirbti 2 darbuotojai, įmonė pastoviai augo ir 2020 m. sausio 30 d. įmonėje dirbo net 20 darbuotojų. Banko sąskaitos išrašas už 2019 m. spalio 9-10 d. laikotarpį, patvirtina, kad įmonė turėjo 59 473,13 Eur lėšų. Nors administratorė, remdamasi VMI pateiktais duomenimis nurodė, kad nuo 2019 m. birželio 1 d. įmonė nuolat turėjo pradelstų įsipareigojimų biudžetui, dėl ko lėšos buvo nurašomos priverstine tvarka, tačiau minėtu laikotarpiu didžiąją dalį mokesčių valstybei įmonė mokėjo laiku, o ne pagal VMI nurodymus, be to, įmonės sąskaitoje visada buvo pakankamai lėšų sumokėti mokesčiams. Teigia, kad administratorė nutyli, jog įmonė vykdė ne tik gamybinę veiklą, bet tuo pačiu ir didmeninę bei mažmeninę prekybą statybos izoliacinėmis putų polistirolo plokštėmis, turėjo keturias sunkiasvores krovinines transporto priemones ir platų klientų ratą. Netgi atsisakius gamybinės veiklos, įmonė galėjo tęsti mažmeninę prekybą. Administratorės teiginys, kad įmonės naudota gamybinė įranga ir nuomotos patalpos buvo pagrindinis pajamų šaltinis, nepagrįstas. Administratorė neanalizuoja ir nepagrindžia įmonės skolų bankroto byloje dalyvaujantiems kreditoriams, kurių kreditoriniai reikalavimai buvo patvirtinti teismo nutartimi, atsiradimo laiko, augimo/mažėjimo mastų ir tempo nuo 2019 m. gegužės iki bankroto bylos iškėlimo dienos. Administratorė nutyli, kad kreditoriai reikalavimai atsirado anksčiausiai tik po 2020 m. vasario 15 d., tuo tarpu administratorė nepateikė argumentų, patvirtinančių, kad įmonės valdymo organai atliko kokius nors nesąžiningus tyčinius veiksmus po 2020 m. vasario 15 d. Suinteresuotas asmuo nurodo, kad nepaisant laikinų epizodinių sunkumų, laikotarpiu nuo 2017 m. iki 2020 m. kovo 12 d., įmonė vykdė įprastą veiklą, įprastus atsiskaitymus su verslo partneriais, grąžino paskolą tiems kreditoriams, kurių paskolų grąžinimo terminai tuo metu buvo suėję. Paskolų, kurių grąžinimo terminai pasibaigė 2018-2019 m., grąžinimas kreditoriams laikomas tinkamu ir sąžiningu sprendimu ir nepažeidžia bankroto byloje ginamų kreditorių teisių ir interesų, nes visi šie kreditoriai neturėjo jokių kreditorinių reikalavimų į bendrovę nei 2018-2019 m.; administratorė neginčija 2020 m. sausio – vasario mėn. atliktų mokėjimų iš įmonės kasos darbuotojams, nors vadovaujantis administratorė logika, ji turėtų ginčyti absoliučiai visus įmonės sudarytus sandorius ir visus mokėjimus po 2019 m. gegužės 19 d. kai, neva įmonė tapo nemokia.

17.       Teigia, kad administratorė teismui specialiai pateikė tik dalį buhalterinių dokumentų, dozuodama jų kiekį tikslu sudaryti įspūdį, kad įmonės buhalterinė apskaita buvo tvarkoma netvarkingai ir aplaidžiai. Nurodo, kad administratorei 2022 m. birželio 29 d. buvo perduoti visi pirminiai buhalteriniai duomenys, patvirtinantys, kad įmonės debitorinių įsiskolinimų 38 515,89 Eur suma neegzistuoja ir įmonės debitoriai yra pilnai atsiskaitę, visos atsiskaitymo operacijos yra apskaitytos. Teigia, kad administratorės pasamdyta buhalterė M. M. galimai specialiai nusprendė pateikti tokią klaidinančią informaciją. Administratorė galėtų inicijuoti nors vieną teisminį ginčą, siekdama tokią skolą prisiteisti, tačiau, kol kas nei iš vieno asmens skolos nepareikalavo. Pažymi, kad įmonės buhalterinę apskaitą anksčiau tvarkė UAB „Finansų grupė“ ir UAB „Auditas LT“, kurios apskaitą vedė tvarkingai. Nurodo, kad administratorė 2022 m. gruodžio 14 d. informuota, kad šios buhalterinių paslaugų bendrovės naudojo buhalterines programas, todėl avansines apyskaitas už 2019 m. sausio-gegužės mėn. galima rasti programose. Administratorės buvo prašoma įmonės vardu prisijungti prie VMI tvarkomos sistemos I-SAF, kurioje yra deklaruoti įmonės pirkimai iš pardavėjų (PVM mokėtojų) už laikotarpį ir atspausdinti bei perduoti suinteresuotam asmeniui įmonės pirkimų žurnalą, kurį turėdama K. B. atrinks tuos pardavėjus, su kuriais įmonė atsiskaitė grynaisiais pinigais, o ne mokėjimo pavedimu, ir prašys pateikti šių pardavėjų išrašytas PVM sąskaitų-faktūras, tačiau administratorė į šį prašymą neatsiliepė. Nurodo, kad jeigu trūksta tam tikro pirminio buhalterinio dokumento, tai jo duomenis galima sužinoti iš kompiuterinės programos bei galima tokį dokumentą atkurti įstatymų nustatyta tvarka ir tam tikro buhalterinio dokumento praradimas savaime nereiškia kokios nors nusikalstamos veikos padarymo, be to, šiuo atveju trūkstami dokumentai netrukdo nustatyti įmonės turtą, nuosavą kapitalą ar įsipareigojimų dydį.

18.       Teigia, kad administratorė specialiai nepateikė teismui jokių duomenų apie UAB „Pamerela“ steigėjus ir akcininkus, nes suprato, kad UAB „Paranitas“ jokios veiklos ir jokių aktyvų UAB „Pamerela“ neperdavė. Nurodo, kad tarp UAB „Paranitas“ ir UAB „Pamerela“ nei tarp akcininkų, nei tarp steigėjų, nei tarp vadovų jokių sąsajų iš viso nėra ir nebuvo. UAB „Paranitas“ vadovė buvo K. B., akcininkais buvo K. B., kuriai priklauso 92,5 proc. akcijų, ir D. B., kuriam priklauso 7,5 proc. akcijų. UAB „Pamerela“ vienintelė akcininke yra L. A., vadovu nuo 2021 m. liepos 14 d. yra paskirtas A. M. Nesutinka su administratorės teiginiais, kad 2019-2022 m. UAB „Paranitas“ patirtos išlaidos buvo naudingos jos veiklą perėmusiai UAB „Pamerela“, susijusiai su buvusiu įmonės darbuotoju ir įrangos savininku A. D. Buvusi įmonės vadovė ir akcininkas negali būti atsakingi už tai, ką veikia atleisti darbuotojai.

19.       Pabrėžia, kad priešingai nei teigia administratorė, buvusios vadovės atlikti patalpų ir įrangos remonto ir kiti su patalpomis susiję darbai ir medžiagos buvo įsigyti tikslingai siekiant įvykdyti prisiimtus sutartinius įsipareigojimus pagal patalpų nuomos sutartį bei prižiūrėti įrangą pagal pirkimo-pardavimo išsimoktinai sutartį, kad ji veiktų ir negestų, o ne perduoti UAB „Pamerela“. Nurodo, kad garo katilo patikra buvo atlikta 2020 m. vasario mėn., nes tuo metu pasibaigė jo metinė patikra, tuo tarpu nepatikrintos įrangos naudojimas gamyboje yra draudžiamas pagal teisės aktus. Dėl įsigytų trąšų, paaiškina, kad įmonė, pasirašydama patalpų nuomos sutartį, prisiėmė įsipareigojimus ne tik prižiūrėti patalpas, bet ir aplink jas esantį didelį žemės sklypą, ir būtent tam tikslui buvo įsigytos trąšos vejoms. Dėl dovanų čekių, jie buvo įsigyti siekiant pasveikinti darbuotojus su artėjančiomis valstybinėmis šventėmis arba gimtadienių proga. Tokiu tikslu buvo surašyti vadovės įsakymai „Dėl dovanų darbuotojams“, kuriuose nurodomi darbuotojai (vardai, pavardės), kuriems būdavo įteikiami tokie dovanų čekiai bei nurodoma įteiktos dovanos vertė. Teigia, kad nors administratorė nurodo, kad jai neperduotas statybinis keltuvas, tačiau jai paaiškinta, kad jis neveikia ir stovi gamyklos patalpose, tačiau pati administratorė neparodė noro nuvykti į patalpas ir paimti keltuvą. Nors administratorė nurodo, kad jai neperduoti stelažai, seifas, rašomasis stalas, spinta, tačiau visi šie daiktai nuosavybės teise priklauso ne UAB „Paranitas“, o UAB „Garotiekis“, kuris buvo perdavęs įmonei juos tik laikinai naudotis pagal nuomos sutartį. Nors administratorė nurodo, kad jam neperduoti šildytuvas, televizoriai, kopijavimo aparatas, tačiau jai buvo atsakyta, kad šie daiktai buvo sugadinti, neveikiantys, ir buvo pateiktos defektavimo pažymos ir jie turėjo būti nurašyti. Nors administratorė nurodo, kad ja neperduoti skalbimo mašina, lovos, šaldytuvas, tačiau įmonė nepirko šių daiktų, todėl buvusi vadovė neprivalo perduoti šio turto. Nors administratorė teigia, kad įmonė turimus automobilius išnuomojo UAB „Pamerela“ teigia, kad tai buvo nenaudingi įmonei sandoriai, tačiau pati administratorė 2022 m. liepos mėn. susisiekus su automobilių nuomininku UAB „Pamerela“ toliau pratęsė ankstesnės vadovės sudarytų nuomos sutarčių terminą tomis pačiomis sąlygomis ir už tą patį nuomos mokestį. Nors administratorė nurodė, kad buvusi vadovė neperdavė priekabos KONAR, tačiau VĮ „Regitra“ duomenimis akivaizdu, kad šis turtas ne tik buvo perduotas, bet netgi administratorė spėjo šį turtą 2022 m. gruodžio 1 d. parduoti už 800 Eur. 

20.       Nemokumo administratorė pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodo, kad buvusios vadovės atsiliepime minimas 6 mėn. terminas įtvirtintas JANĮ 64 straipsnyje, reglamentuojančiame sandorių ginčijimą bankroto proceso metu, bet ne 71 straipsnyje, reglamentuojančiame bankroto pripažinimo tyčiniu tvarką. Pažymi, kad ir JANĮ 64 straipsnio 1 dalyje minimas 6 mėnesių terminas, skaičiuojamas nuo dokumentų apie juridinio asmens sandorių sudarymą gavimo dienos. Tuo tarpu iš į bylą pateiktos medžiagos matyti, kad 2022 m. birželio 29 d. kuomet buvo pasirašytas įmonės veiklos dokumentų perdavimo-priėmimo aktas, vadovė neperdavė visų bendrovės veiklos dokumentų, vėliau juos „dozuotai“ papildomai teikdama tiek kartu su 2022 m. gruodžio 15 d. paaiškinimais, tiek su atsiliepimu. Šios aplinkybės suponuoja, jog 6 mėnesių terminas negali būti taikomas. Nurodo, kad pagal kasacinio teismo praktiką, 6 mėnesių sandorių patikrinimo terminas nelaikytinas ieškinio senaties terminu, bei prašo šį terminą pratęsti. Teigia, kad atsiliepime nurodytos aplinkybės patvirtina pareiškimo teiginius, jog 2019 m. atsiradusios įmonės finansinės problemos nebuvo laikinos ir, kad artimiausiu metu įmonė nebegalės vykdyti veiklos. Prašymas pripažinti bankrotą tyčiniu nėra grindžiamas tuo, kad įmonė patyrė verslo nesėkmę, nes tam tikrų aplinkybių ir nenumatytų išlaidų įmonė nebuvo prognozavusi. Pareiškimas dėl grindžiamas tuo, jog patyrus verslo nesėkmę ir suvokus įmonės bankroto neišvengiamumą, nebuvo imtasi savalaikių veiksmų dėl bankroto bylos iškėlimo, nebuvo siekiama užtikrinti visų kreditorių interesų, nebuvo užtikrintas skaidrus ir rūpestingas buhalterinės apskaitos tvarkymas. Pažymi, kad kartu su atsiliepimu pateikti keli žaliavų nurašymo aktai, kurie nėra ūkinių operacijų suvestinės, todėl iš jų negalima nustatyti žaliavos įsigijimo, panaudojimo gamyboje bei likučio kiekvieno apskaitos periodo pradžiai ir pabaigai kiekių. Tokių fragmentiškų duomenų teikimas į bylą nepaneigia pareiškime nurodytų teiginių, jog administratorei neperduotas apskaitos registras. Kartu su atsiliepimu pateikti duomenys yra susiję su atsiskaitymais iki 2019 m. lapkričio 30 d., tuo tarpu įmonės duomenys apie debitorines skolas, pateikti vadovės, pateikti už vėlesnius ataskaitinius laikotarpius. Vadovės paaiškinimai, jog debitoriai atsiskaitė dar iki 2019 m. lapkričio 30 d. prieštaringi, nes tų pačių subjektų debitorinės skolos buvo vėliau fiksuojamos buhalterinės apskaitos dokumentuose. Nesutinka, kad apskaitos dokumentų trūkumas už laikotarpį nuo 2019 m. sausio-gegužės mėn. nedaro žalos jokiems subjektams, nes nesant šių duomenų nėra galimybės nustatyti įmonės turto ir įsipareigojimų struktūros, t. y. nustatyti, kas buvo įsigyta ir kaip įgytas turtas, paslaugos buvo apskaityti bei panaudoti įmonės veikloje.

21.       Suinteresuotas asmuo K. B. pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodo, kad JANĮ 71 straipsnyje nėra jokių normų, reglamentuojančių nemokumo administratoriaus teises ir pareigas, susijusias galimu pareiškimo dėl bankroto pripažinimo tyčiniu pateikimu teismui, todėl terminas, per kurį administratorius privalo apsispręsti ar kreipsis į teismą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, nenumatytas JANĮ 71 straipsnyje, o numatytas JANĮ 64 straipsnyje, numatančiame 6 mėnesių terminą būtent bankroto administratoriui apsispręsti, ar kreiptis į teismą su pareiškimu dėl tyčinio bankroto. Administratorė savo nesutikimą dėl praleisto 6 mėn. termino grindžia tyčia klaidingai cituodama ir pakeisdama Lietuvos aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-79-219/2020 išaiškinimus, siekiant suklaidinti teismą, kad nepaisant JANĮ 64 straipsnyje nustatyto 6 mėnesių termino, neva tai ir kasacinis teismas laikosi pozicijos, kad galiojančios JANĮ nuostatos (71 straipsnis), tiek ĮBĮ nuostatos (20 straipsnis) nenustatė ir nenustato ieškinio senaties ar kitokių (pvz., procesinių) terminų pareiškimams dėl bankroto pripažinimo tyčiniu pateikti, todėl tokių pareiškimų teikimas terminu neribojamas. Taip pat nurodo, kad jokių kitų įmonės dokumentų nemokumo administratorė iš vadovės bei akcininko neprašė, todėl tai taip pat negali būti pagrindu atnaujinti 6 mėnesių terminą, kuris jau yra seniai pasibaigęs, todėl nepratęstinas. Nesutinka su administratorės teiginiais, jog nutraukusi įrangos pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutartį ir patalpų nuomos sutartį, įmonė negalėtų užsiimti jokia kita veikla. Taip pat nurodo, kad prekių ženklo pardavimas už 750 Eur net teoriškai negalėjo suteikti UAB „Pamerela“ jokių išskirtinių teisių, nes jis parduotas UAB „Oroporo prekyba“.

22.       Nurodo, jog administratorė, prekių ženklo pardavimo kainą įvardijusi kaip neadekvačiai mažą kainą, nepateikė jokių tai patvirtinančių įrodymų. Suinteresuotas asmuo pažymi, kad prekių ženklas buvo parduotas už rinkos kainą. Nesutinka su administratorės teiginiais apie tai, kad prekių ženklo perleidimas buvo sudarytas per kitą susijusį asmenį UAB „Oroporo prekyba“. Įmonė pardavė prekių ženklą UAB „Oroporo prekyba“ 2020 m. kovo 18 d., tuo tarpu UAB „Oroporo prekyba“ pardavė prekių ženklą UAB „Pamerela“ tik 2021 m. rugpjūčio 10 d., kuomet du tuometiniai kreditoriai (VMI ir Sodra) nepritarė įmonės pasiūlymams išdėstyti tam įsiskolinimus ir tapo aišku, kad gamybinės veiklos atnaujinti nepavyks, todėl neliko tikslo turėti tokiu atveju prekių ženklą. Teigia, kad administratorės atstovė, gavusi duomenis apie UAB „Oroporas“, UAB „Oroporo prekyba“ ir UAB „Pamerela“ steigėjus, akcininkus ir vadovus iš VĮ „Registrų centras“, šių oficialių duomenų teismui nepateikė, nors prašo už išrašus priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad administratorė kartu su pareiškimu dėl bankroto pripažinimo tyčiniu pateikė dokumentus, pasirašytus elektroniniu M. M. parašu, tačiau byloje nepateikti duomenys, kas yra šis asmuo, koks jos procesinis statusas, santykis su BUAB „Paranitas“, nežinoma jos atsakomybė už surašytus dokumentus ir jų turinį, neaiškus jos parengtų dokumentų patikimumas ir atitikimas pirminiams įmonės buhalteriniams dokumentams. Nemokumo administratorėje MB „Nemokumas ES“ (sąrašo Nr. N-JA0299, įgaliotas asmuo J. V.) dirba tik vienas darbuotojas – direktorė J. V., iš to seka, kad M. M. MB „Nemokumas ES“ nedirbo ir nedirba.

23.       Suinteresuotas asmuo D. B. pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo pareiškimą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu atmesti. Suinteresuotas asmuo paaiškina, kad yra įmonės akcininkas, kuriam priklausė 120 vnt. bendrovės akcijų, sudarančių 7,5 proc. įstatinio kapitalo, tačiau nėjo bendrovėje direktoriaus pareigų ir nedirbau joje kito darbo. Nurodo, jog kaip advokatas teikė teisines paslaugas įmonei. Nurodo, kad jokios asmeninės naudos iš įmonės įvykdytų sandorių ir veiklos negavo. Paaiškina, kad įmonė grąžino paskolą UAB „Girios grybas“, nes pasibaigė paskolos grąžinimo terminas. Paskolos grąžinimo metu įmonė nebuvo skolinga administratorės ginamiems kreditoriams, todėl šios paskolos grąžinimas nedarė įtakos kreditorių interesams. Nesutinka, kad įmonės bankrotas būtų buvęs tyčinis, nes tam, kad tai konstatuoti būtina nustatyti, kad juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningo blogo jo valdymo, t. y. turi būti įrodyta, kad įmonę valdę asmenys turėjo tikslą privesti įmonę prie bankroto ir aktyviais veiksmais to siekė, tačiau šiuo atveju tai nenustatyta.

Teismo nustatytos aplinkybės ir išvados.

24.       Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 1 d. nutartimi UAB „Paranitas“ (ankstesni įmonės pavadinimai UAB „Lerneka“ bei UAB „Oroporas“) iškelta bankroto byla, nemokumo administratore paskirta MB „Nemokumas ES“. Teismo nutartis iškelti bankroto bylą įsiteisėjo 2022 m. birželio 14 d.; nutartimi, kuria iškelta bankroto byla, bankrutuojančios įmonės valdymo organai buvo įpareigoti per 15 dienų nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos perduoti nemokumo administratorei įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus. UAB „Paranitas“ Juridinių asmenų registre įregistruota 2017 m. spalio 9 d. Įmonės vadove nuo 2020 m. rugsėjo 16 d. iki bankroto bylos iškėlimo buvo K. B. Iš bylos duomenų matyti, kad įgaliojimų netekusi įmonės vadovė K. B. 2022 m. birželio 29 d. perdavė nemokumo administratorei įmonės veiklos dokumentus, perdavimas įformintas šalims pasirašant bylų, spaudo ir pinigų likučių perdavimo-priėmimo aktą, tačiau, kaip nurodo nemokumo administratorė, perduota ne pilna įmonės dokumentacija.

Dėl termino, per kurį teismui gali būti teikiamas pareiškimas dėl bankroto pripažinimo tyčiniu

25.       Suinteresuotas asmuo K. B. atsiliepime nurodė, kad nemokumo administratorė praleido JANĮ 64 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytą 6 mėnesių terminą pareiškimui dėl bankroto pripažinimo tyčiniu pateikti, kadangi gavusi įmonės dokumentaciją 2022 m. birželio 29 d., nemokumo administratorė savo teisę kreiptis į teismą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu turėjo įgyvendinti ne vėliau negu iki 2022 m. gruodžio 29 d., tačiau į teismą kreipėsi tik 2023 m. sausio 5 d.; nesutikdama su nurodyta pozicija, nemokumo administratorė nurodo, kad 6 mėnesių terminas įtvirtintas JANĮ 64 straipsnyje, reglamentuojančiame sandorių ginčijimą bankroto proceso metu, bet ne JANĮ 71 straipsnyje, be to, 2022 m. birželio 29 d. įmonės vadovė neperdavė visų bendrovės veiklos dokumentų, kadangi dalį dokumentų pateikė vėliau.

26.       JANĮ 64 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą nemokumo administratorius ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo dokumentų apie juridinio asmens sandorių sudarymą gavimo dienos patikrina juridinio asmens sandorius, sudarytus per ne trumpesnį kaip 3 metų laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo dienos, ir kreipiasi į teismą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, jeigu padaro prielaidą, kad yra tyčinio bankroto požymių.

27.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad tyčinio bankroto klausimas gali būti sprendžiamas nuo nutarties iškelti bankroto bylą iki sprendimo dėl įmonės pabaigos priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-79-219/2020).

28.       Teisės doktrinoje, aiškinant minėtą JANĮ 64 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatą ir jos santykį su JANĮ 70-72 straipsniuose įtvirtintu tyčinio bankroto institutu, pažymima, jog lingvistinis JANĮ 64 straipsnio 1 dalies 2 punkto normos aiškinimas leidžia teigti, kad įstatymas nustato terminą, per kurį nemokumo administratorius turi teisę kreiptis į teismą su prašymu pripažinti bankrotą tyčiniu, – šią teisę nemokumo administratorius turi įgyvendinti per 6 mėnesius nuo dokumentų apie juridinio asmens sandorių sudarymą gavimo dienos. Be to, šį terminą teismas gali pratęsti vieną kartą ne ilgesniam kaip 6 mėnesių laikotarpiui (JANĮ 64 straipsnio 2 dalis). Minėto termino pradžia turėtų būti siejama su teisės pažeidimo nustatymo momentu, t. y. kai administratorius nustato įmonės netinkamą valdymą, kuris gali būti vertinamas kaip tyčinio bankroto pagrindas. Manytina, kad teisė kreiptis į teismą su prašymu pripažinti bankrotą tyčiniu turėtų būti įgyvendinama, kai paaiškėja pakankamos aplinkybės, rodančios galimus tyčinio bankroto požymius. Prašymas pripažinti bankrotą tyčiniu teismui turėtų būti paduotas iki sprendimo dėl įmonės pabaigos priėmimo (JANĮ 100 straipsnis) (žr. Jokubauskas, R., ir Višinskis, V. Tyčinio bankroto nustatymo procesinės problemos. Jurisprudencija, 2020, p. 554).

29.       Teismo vertinimu, šiuo konkrečiu atveju reikšminga atsižvelgti į tą aplinkybę, kad 2022 m. birželio 29 d. nemokumo administratorei (jos įgaliotam asmeniui) nebuvo perduota visa įmonės dokumentacija. Kaip matyti iš bylos duomenų, įmonės vadovė ir akcininkas 2022 m. gruodžio 15 d. pateikė nemokumo administratorei papildomus paaiškinimus apie įmonės veiklos aplinkybes, galiausiai, atsiliepdama į nemokumo administratorės pareiškimą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, buvusi įmonės vadovė K. B. į bylą taip pat pateikė dalį įmonės veiklos dokumentacijos. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad viena vertus, dėl to, kad buvusi įmonės vadovė selektyviai ir nesavalaikiai teikė nemokumo administratorei duomenis (dokumentus) apie įmonės vykdytą veiklą, nagrinėjamu atveju sudėtinga nustatyti momentą, nuo kurio turėtų būti skaičiuojamas 6 mėnesių terminas, antra vertus, dėl minėtų įmonės vadovės veiksmų, susijusių su pavėluotu dokumentų teikimui nemokumo administratorei, pastarajai iš tiesų užtruko nustatyti pakankamas aplinkybes, rodančias (galinčias rodyti) galimus tyčinio bankroto požymius. Dėl to nagrinėjamo klausimo dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu kontekste spręstina, kad pareiškimas pateiktas nepraleidus įstatymuose nustatytų terminų, todėl suinteresuoto asmens K. B. prašymas palikti pareiškimą nenagrinėtu atmestinas.

Dėl tyčinio bankroto požymių (ne)buvimo

30.       Kasacinio teismo išaiškinta, kad sąlygų, kokia veikla laikoma tyčiniu bankrotu, apibrėžimas, prezumpcijų elgesio neteisėtumui nustatymas yra materialiojo pobūdžio teisės nuostatos, kurioms netaikoma atgalinio galiojimo išimtis. Prašymas dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu turi būti nagrinėjamas pagal teisinį reglamentavimą, galiojusį veiksmų, kurie yra tyčinio bankroto pagrindas, atlikimo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-221-378/2021).

31.       Nagrinėjamu atveju buvusios įmonės vadovės veiksmai (neveikimas), kuriais grindžiamas reikalavimas dėl BUAB „Paranitas“ bankroto pripažinimo tyčiniu, atlikti galiojant tiek ĮBĮ, tiek JANĮ nuostatoms, todėl šiuo atveju teismas, atitinkamai, tyčinio bankroto požymių (ne)buvimą vertina atsižvelgdamas į ĮBĮ ir JANĮ numatytą teisinį reguliavimą. 

32.       ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalyje tyčinis bankrotas apibrėžiamas kaip įmonės privedimas prie bankroto sąmoningai blogai valdant įmonę (veikimu, neveikimu) ir (arba) sudarant sandorius, kai buvo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus. ĮBĮ 20 straipsnio 2 ir 3 dalyse įtvirtinti tyčinio bankroto požymiai.

33.       JANĮ 70 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningai blogo juridinio asmens valdymo (veikimu ir (ar) neveikimu) ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus. JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje nurodyti požymiai, į kuriuos teismas, priimdamas nutartį dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, be kita ko, gali atsižvelgti.

34.       Nagrinėjamu atveju nemokumo administratorė pareiškimą dėl BUAB „Paranitas“ bankroto pripažinimo tyčiniu grindė tokiais pagrindais: 1) buvusi įmonės vadovė laiku nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo; 2) buvo sudaryti nuostolingi ir ekonomiškai nenaudingi juridiniam asmeniui sandoriai; 3) juridinio asmens buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ar aplaidžiai; 4) juridinio asmens veikla buvo perkelta į kitą juridinį asmenį.

Dėl įmonės nemokumo momento ir įmonės vadovės pareigos laiku inicijuoti bankroto procesą (ne)vykdymo

35.       Pripažįstant bankrotą tyčiniu, ypač svarbus įmonės nemokumo momento nustatymas, nes tik nustačius tokį faktą, galima analizuoti buvusio bendrovės vadovo veiksmus ir nustatyti priežastinio ryšio tarp šių veiksmų ir įmonės nemokumo arba ryšio tarp įmonės nemokumo ir jos būklės pabloginimo (ne)egzistavimą, taip pat tuo remiantis padaryti pagrįstas išvadas, ar įmonės bankrotas gali būti pripažintas tyčiniu (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-736-798/2018).

36.       Pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalį, įmonės nemokumas yra įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad yra bent vienas iš šių požymių, dėl kurio kilo bankrotas, yra, jog įmonės valdymo organas (organai) nevykdė arba netinkamai vykdė įstatymuose, įmonės steigimo dokumentuose jiems nustatytas pareigas, susijusias su įmonės valdymu (ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

37.       Nagrinėjamu atveju nemokumo administratorė pareiškimą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu grindžia aplinkybėmis, kad bendrovė buvo nemoki jau 2019 m. gegužės mėnesį, kuomet pradelsti įmonės įsipareigojimai pradėjo viršyti pusę į įmonės balansą įrašyto turto vertės, t. y. tapo didesni nei 59 760,5 Eur. Nemokumo administratorė akcentavo, jog didžiąją dalį į balansą įrašyto turto sudarė 362 000 Eur vertės gamybos įranga, kurią buvo ketinama išsipirkti išsimokėtinai ir būtent šis turtas iš esmės sudarė visą įmonės ilgalaikį turtą. Atsižvelgiant į tai, jog 2019 m. gruodžio 9 d. buvo sudarytas aktas, kuriuo gamybos įranga ir nuosavybės teisės į ją buvo grąžinti įrangos savininkui A. D., nemokumo administratorė laikosi pozicijos, kad vėliausiai įmonė tapo nemoki faktiškai netekusi minėto turto, t. y. 2019 m. gruodžio 9 d. 

38.       Pagal ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalį, jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi ir šis nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo nedelsdami pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. Aiškindamas ĮBĮ 8 straipsnio nuostatą, kasacinis teismas yra nurodęs, kad įmonės vadovo pareiga laiku inicijuoti bankroto bylą nustatyta dėl to, jog vadovas yra tas asmuo, kuris geriausiai žino (privalo žinoti) įmonės finansinę būklę, jos galimybę vykdyti prisiimtus finansinius įsipareigojimus suėjus jų vykdymo terminui, todėl privalo nedelsdamas veikti, jei finansinė padėtis pasikeičia taip, kad kyla įmonės nemokumo grėsmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-89-378/2017).

39.       Kaip nurodė nemokumo administratorė ir patvirtino jos į bylą pateiktas 2018 m. gruodžio 31 d. UAB „Paranitas“ (tuo metu UAB „Oroporas“) balansas, jame įrašyto turto vertė siekė 424 005 Eur, iš kurio ilgalaikio turto įmonė turėjo už 345 199 Eur. Per vienerius metu grąžintini įmonės įsipareigojimai siekė 145 086 Eur, tuo tarpu ilgalaikių įsipareigojimų suma buvo 411 100 Eur, iš viso įmonės įsipareigojimai siekė 556 186 Eur sumą. Sutiktina su nemokumo administratorės argumentu, jog pagal 2018 m. balandžio 3 d. įrangos pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutartį Nr. 2018/04/03, sudarytą tarp UAB „Paranitas“ ir A. D., kaip įrangos savininko, įrangos vertė siekė 362 000 Eur, taigi šis turtas iš esmės ir sudarė visą ilgalaikį įmonės turtą, tuo tarpu priešingų duomenų byloje nepateikta (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis). Kaip jau minėta, 2019 m. gruodžio 9 d. buvo sudarytas aktas, kuriuo gamybos įranga ir nuosavybės teisės į ją buvo grąžinti A. D. Iš UAB „Paranitas“ 2019 m. gruodžio 31 d. balanso matyti, kad įmonė turėjo viso 119 521 Eur vertės turto, iš kurio tik 13 064 Eur ilgalaikio turto, tuo tarpu per vienerius metus mokėtinų sumų dydis per 2019 m. padidėjo beveik dvigubai (324 733 Eur). Kaip pagrįstai nurodė nemokumo administratorė, už 2018 m. įmonės balanse nurodyti trumpalaikiai įsipareigojimai, mokėtini per 2019 m., nebuvo mokami, todėl sukaupti iki 2019 m. gruodžio 31 d. jau tapo pradelstais įsiskolinimais.

40.       Pasak nemokumo administratorės, pradelsti įmonės įsipareigojimai jau 2019 m. gegužės mėn. pradėjo viršyti pusę į įmonės balansą įrašyto turto vertės, t. y. tapo didesni nei 59 760,5 Eur (119 521 Eur / 2; vertinant be balanso duomenų apie išperkamo (lizinguojamo) turto vertę, nes šį turtą kreditoriai negali nukreipti reikalavimų), nes: 1) 2019 m. gegužės 31 d. susitarime dėl įrangos grąžinimo A. D. fiksuotas 18 000 Eur įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. iki 2019 m. gegužės 31 d.; 2) Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 28 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-2562-852/2020 iš UAB „Oroporas“ priteista 100 000 Eur sutartinių netesybų suma dėl 2017 m. gruodžio 7 d. preliminariosios pirkimo-pardavimo sutarties sąlygų nevykdymo (sprendimas įsiteisėjo 2020 m. spalio 29 d.); 3) Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 6 d. preliminariu sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-3837-881/2019 iš UAB „Oroporas“ buvo priteista 79 381,89 Eur skolos dėl įsipareigojimų pagal 2017 m. gruodžio 7 d. patalpų nuomos sutartį nevykdymo (sprendimas šioje byloje įsiteisėjo 2020 m. lapkričio 19 d.); 4) 2020 m. balandžio 1 d. papildomame susitarime dėl neįvykdytų įsipareigojimų Nr. 2020/MS-016 su pagrindiniu žaliavos tiekėju UAB „Margūnas“ fiksuota 107 012,53 Eur dydžio pradelstų įsipareigojimų suma, tuo tarpu buvusi įmonės vadovė savo 2022 m. gruodžio 14 d. paaiškinimuose nemokumo administratorei nurodė, kad šio įsiskolinimo susidarymo laikotarpis yra nuo 2019 m. birželio 26 d. iki 2019 m. rugsėjo 25 d.

41.       Nesutikdama su nemokumo administratorės teiginiais dėl faktinio įmonės nemokumo, buvusi įmonės vadovė K. B. nurodė, kad įmonės bankrotą nulėmė išimtinai verslo nesėkmė, o ne kokie nors vadovės sąmoningi veiksmai. Nurodė, kad 2019 m. metinė įmonės apyvarta (pardavimo pajamos) siekė 603 276 Eur, tuo tarpu mokėtinos sumos siekė 348 163 Eur, įmonėje nuolat augo darbuotojų skaičius (2020 m. sausio 30 d. įmonėje dirbo net 20 darbuotojų), banko sąskaitos išrašas už 2019 m. spalio 9-10 d. laikotarpį, patvirtina, kad įmonė turėjo 59 473,13 Eur lėšų. Buvusios vadovės teigimu, nemokumo administratorė nutyli, jog įmonė vykdė ne tik gamybinę veiklą, bet tuo pačiu ir didmeninę bei mažmeninę prekybą statybos izoliacinėmis putų polistirolo plokštėmis, turėjo keturias sunkiasvores krovinines transporto priemones ir platų klientų ratą, todėl netgi atsisakius gamybinės veiklos, įmonė galėjo tęsti mažmeninę prekybą.

42.       Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad juridinio asmens nemokumas sietinas ir su kitais rimtais finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi tokie požymiai: 1) juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą ir stabilizuoti padėtį; 2) juridinis asmuo sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams; 3) juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019).

43.       Siekiant tinkamai įvertinti juridinio asmens turtinę padėtį, yra reikalingi išsamūs tokias aplinkybes atspindintys duomenys. Teismų praktikoje šiuo aspektu išaiškinta, jog tam, kad būtų nustatyta reali bendrovės turtinė padėtis, teismas juridinio asmens nemokumo klausimą pirmiausia turi spręsti pagal aktualius finansinės atskaitomybės duomenis ir remtis kitais byloje esančiais įrodymais, kurie pagrįstų įsipareigojimų kreditoriams dydį ir realią, o ne įrašytą balanse, įmonės turimo turto vertę. Nors įmonės (ne)mokumą pirmiausia apsprendžia finansinės atskaitomybės dokumentai – balansas, pelno (nuostolio) ataskaita, tačiau įmonės balansas nėra vienintelis dokumentas, kurio pagrindu galima nustatyti įmonės mokumo būklę (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-377-910/2022).

44.       Teismo vertinimu, šiuo atveju suinteresuoto asmens K. B. pateikti portalo www.rekvizitai.lt duomenys apie bendrovės pardavimo pajamas 2019 m. laikotarpiu, darbuotojų skaičiaus kaitą, banko sąskaitos išrašas, patvirtinantis, kad 2019 m. spalio mėn. įmonės sąskaitoje buvo 59 473,13 Eur lėšų, nepaneigia nemokumo administratorės surinktų duomenų, jog įmonė tapo nemoki 2019 m. gegužės mėn., kuomet bendrovės įsipareigojimai pradėjo viršyti pusę įmonės turto (ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis), ar vėliausiai 2019 m. gruodžio 9 d., kuomet įmonė faktiškai neteko didžiąją dalį jos ilgalaikio turto sudariusios gamybinės įrangos.

45.       Teismas taip pat nemato pagrindo sutikti su suinteresuoto asmens K. B. argumentais, kad nepaisant laikinų epizodinių sunkumų, laikotarpiu nuo 2017 m. iki 2020 m. kovo 12 d., įmonė vykdė įprastą veiklą, įprastus atsiskaitymus su verslo partneriais, grąžino paskolą tiems kreditoriams, kurių paskolų grąžinimo terminai tuo metu buvo suėję. Šias aplinkybes iš esmės paneigia bylos medžiaga: 2019 m. gegužės 31 d. susitarimas dėl įrangos grąžinimo, kurį iš esmės sąlygojo tai, kad įmonė negalėjo laiku mokėti įmokų už įrangą, taip pat Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-3837-881/2019 nustatytos aplinkybės patvirtina, kad įmonė jau 2019 m. turėjo pakankamai reikšmingą 79 381,89 Eur dydžio įsiskolinimą už nuomojamas patalpas, be to, įmonė vėlavo atsiskaityti su pagrindiniu žaliavos tiekėju UAB „Margūnas“. Išdėstytų aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad 2019 m. laikotarpiu įmonė jau turėjo sunkumų vykdyti savo pagrindinius įsipareigojimus – mokėti už gamybinę įrangą, gamybinių patalpų nuomą bei žaliavas. Teismo vertinimu, buvusios įmonės vadovės teiginiai, jog bendrovė vykdė ne tik gamybinę veiklą, bet tuo pačiu ir didmeninę bei mažmeninę prekybą statybos izoliacinėmis putų polistirolo plokštėmis, turėjo keturias sunkiasvores krovinines transporto priemones ir platų klientų ratą, nepaneigia aptartų nemokumo momento nustatymo aplinkybių, kadangi, kaip matyti iš byloje pateiktų įrodymų, didmeninės ir mažmeninės prekybos vykdymas niekaip esmingai nepagerino įmonės mokumo būklės.

46.       Atsižvelgiant į anksčiau nurodytą, teismas pripažįsta pagrįstais nemokumo administratorės argumentus, kad UAB „Paranitas“ 2019 m. gegužės mėnesį, vėliausiai 2019 m. gruodžio 9 d. jau atitiko nemokios įmonės statusą pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje įtvirtintą nemokumo sąvoką, o buvusiai bendrovės vadovei K. B. atsirado pareiga nedelsiant inicijuoti nemokumo procesą (ĮBĮ 8 straipsnio 2 dalis). Bylos duomenys patvirtina, kad įmonės bankroto procesas buvo inicijuotas tik 2022 m. kovo 21 d. (t. y. po daugiau kaip 2 metų), kai kreditorė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos pareiškėjai iškėlimo. Nustatytos aplinkybės suponuoja išvadą, kad buvusi įmonės vadovė (kartu ir akcininkė) K. B. nevykdė įstatyme jai nustatytos pareigos nedelsiant inicijuoti nemokumo procesą, toliau vykdė nuostolingą bendrovės veiklą, dėl ko kreditorių finansiniai reikalavimai didėjo. Atkreiptinas dėmesys, jog, kaip teisingai nurodė nemokumo administratorė, įmonės nemokumo požymiai atitiko ir 2020 m. gruodžio 1 d. įsigaliojusio JANĮ kriterijus, kadangi 2019 m. gruodžio 31 d. balanso duomenimis, įmonė turto turėjo viso už 119 521 Eur, o įsipareigojimų – už 348 163 Eur, tačiau bankroto bylos iškėlimas inicijuotas gerokai vėliau, t. y. 2022 m. kovo 21 d.

Dėl nuostolingų ir ekonomiškai nenaudingų juridiniam asmeniui sandorių (ne)sudarymo

47.       Pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 2 punktą teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi įmonei sandoriai, įskaitant ir sandorius, susijusius su akcijų ar kito finansinio turto pirkimu, pardavimu ir (arba) perdavimu, ar priimti kiti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi įmonei sprendimai. Pagal JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 1 punktą teismas, priimdamas nutartį dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, be kita ko, gali atsižvelgti į tai, ar buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi juridiniam asmeniui sandoriai, įskaitant ir sandorius, susijusius su akcijų ar kito finansinio turto pirkimu, pardavimu ir (arba) perdavimu, ar priimti kiti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi juridiniam asmeniui sprendimai.

48.       Nemokumo administratorė pareiškimą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, be kita ko, grindė aplinkybėmis, kad buvę UAB „Paranitas“ tapus nemokiai, per laikotarpį nuo 2019 m. gegužės 31 d. įmonė virš 100 000 Eur sumą išmokėjo pagal su fiziniais asmenimis sudarytas paskolos sutartis, įskaitant mokėjimus susijusiems asmenims: 1) UAB „Girios grybas“ pagal 2019 m. sausio 28 d. paskolos sutartį, mokant 14 proc. dydžio metines palūkanas (paskolos grąžinimas buvo laiduotas įmonės akcininko D. B.) išmokėta viso 34 244,54 Eur; 2) įmonės vadovei K. B. kaip paskolos grąžinimas išmokėta 19 900 Eur bei 500 Eur; 3) akcininkui D. B. kaip paskolos grąžinimas išmokėta 5 600 Eur; 4) E. S. per laikotarpį nuo išmokėta 50 000 Eur. 

49.       Suinteresuoto asmens K. B. teigimu, nemokumo administratorė pateikė šias aplinkybes pagrindžiančius dokumentus, pasirašytus elektroniniu M. M. parašu, tačiau byloje nepateikti duomenys, kas yra šis asmuo, koks jos procesinis statusas, santykis su BUAB „Paranitas“, nežinoma jos atsakomybė už surašytus dokumentus ir jų turinį, neaiškus jos parengtų dokumentų patikimumas ir atitikimas pirminiams įmonės buhalteriniams dokumentams. 

50.       Kasacinis teismas yra nurodęs, kad, aiškinantis, ar įmonė prie bankroto nebuvo privesta tyčia, reikia visų bylos aplinkybių kontekste nustatyti, ar bankrutuojančios įmonės sudarytais sandoriais bei kitokia šios įmonės veikla buvo nuosekliai ir kryptingai siekiama įmonės nemokumo, o nustačius aplinkybę, kad įmonė faktiškai buvo nemoki, patikrinti, ar tolesnė tokios įmonės veikla nebuvo nukreipta dar labiau pabloginti įmonės turtinę padėtį. Tam, kad būtų galima konstatuoti įmonės tyčinį bankrotą, nėra būtina nustatyti vien tik konkretų veiksmą ar sandorį, lėmusį įmonės bankrotą, bet reikia įvertinti aplinkybių, susijusių su įmonės valdymo organų veiklos atitiktimi teisės aktų reikalavimams, sudarytų sandorių ekonominiu naudingumu ir jų įtaka įmonės mokumui, taip pat kitų aplinkybių, nulėmusių įmonės nemokumą, įmonės valdymo ir veiklos organizavimo reikalavimų kontekste visumą. Kaip tyčinio įmonės bankroto požymiai taip pat gali būti vertinami tokie atvejai, kai sudaromi sandoriai, kurių vykdymas reiškia nepagrįstai didelę finansinę naštą įmonei, atliekami veiksmai, kuriais siekiama sužlugdyti įmonę ir perkelti jos veiklą į kitą tų pačių ar susijusių asmenų naujai įsteigtą įmonę. Taip bankroto bylą nagrinėjantis teismas gali pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu, jeigu nustato požymius, kurie rodytų, kad įmonė prie bankroto buvo privesta tyčia, t. y. jog bankrotą nulėmė ne verslo nesėkmė, o tyčiniai įmonės valdymo organų veiksmai, siekiant išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-102-219/2019 ir kt.).

51.       Pažymėtina, kad siekdama pagrįsti šios nutarties 48 punkte nurodytų sandorių nuostolingumą, nemokumo administratorė pateikė 2019 m. sausio 28 d. paskolos sutartį bei išmokų lenteles, kuriose nurodytas atitinkamų sumų išmokėjimas potencialiems naudos gavėjams. Šiame kontekste sutiktina su suinteresuoto asmens K. B. pozicija, kad nurodytos lėšų išmokėjimo lentelės pasirašytos elektroniniu M. M. parašu, tačiau teismui nepateikti duomenys apie tai, kokiu teisiniu pagrindu šis asmuo įgaliotas pasirašyti tokio pobūdžio dokumentus, teismui taip pat nepateikti galimai nuostolingų sandorių įvykdymą patvirtinantys lėšų išmokėjimo dokumentai, todėl teismas negali daryti vienareikšmiškos išvados apie nurodytų sandorių įvykdymą bei negali vertinti jų ekonominio nepagrįstumo.

52.       Nemokumo administratorės teigimu, buvo sudaromi kiti ekonomiškai nenaudingi įmonei sandoriai: 1) buvo žinoma, kad įmonė nuo 2019 m. gruodžio 9 d. neteks įrangos, be to, 2019 m. rugsėjo 1 d. pasibaigs patalpų nuomos terminas, tačiau įmonė ir toliau investavo į įrangos atnaujinimą, patalpų remontą, automobilių remontą; 2) įmonės vadovė laikotarpiu nuo 2019 m. birželio 1 d. iki 2022 m. kovo 31 d. atliko pirkimus (statybinės medžiagos, automobilių remontas, dovanų čekiai ir kiti); 3) 2019 m. liepos 15 d. buvo įgytas garo katilas, kuris vėliau parduotas buvusiam darbuotojui A. D., tačiau įmonė apmokėjo garo katilo patikrą, be to, pagal administratorei perduotus dokumentus nenustatyta, kad sąskaita, kuria katilas buvo perleistas A. D., apskritai būtų buvusi apmokėta; 4) vadovės teigimu, daiktai, kurie buvo įgyti darbuotojų skatinimui ir patogumui (AKROPOLIS dovanų čekiai, televizoriai, lygintuvas) bei kiti (telefonas „iPhone“) buvo įgyti esant įmonės nemokumui bei neperduoti administratorei; 5) 2021 m. liepos 26 d. sandoriais įmonė turimus tris automobilius išnuomoja UAB „Pamerela“ už 160 Eur/mėn. nuomos mokestį, vėliau nuomos mokestis sumažinamas iki 90 Eur/mėn., galiausiai 2019 m. spalio 15 d. įmonė įgijo dar vieną automobilį (Mercedes Benz 818), kurį taip pat išnuomojo UAB „Pamerela“ už 30 Eur/mėn. Pažymi, kad įmonė ir toliau vykdė šių automobilių priežiūrą, prisiimdama remonto išlaidas, nors nuomos sutartyse buvo numatyta, kad nuomininkas privalo prižiūrėti techninę automobilio būklę; 6) 2019 m. liepos 17 d. įmonė įsigijo 100 vienetų UAB „Oroporas prekyba“ akcijų, tačiau 2019 m. lapkričio 6 d. šis turtas perleistas įmonės vadovei už nominalią akcijų vertę, t. y. už 2 573,56 Eur.

53.       Teismas iš esmės sutinka su suinteresuoto asmens K. B. atsiliepimo teiginiais, jog pati nemokumo administratorė pratęsė ankstesnės įmonės vadovės sudarytų automobilių nuomos sutarčių terminą tomis pačiomis sąlygomis ir už tą patį nuomos mokestį, todėl šios aplinkybės patvirtina, kad nenutraukusi automobilių nuomos sutarčių, nemokumo administratorė iš esmės nevertina jų kaip ekonomiškai nenaudingų įmonei.

54.       Kita vertus, teismas sutinka su nemokumo administratorės argumentais dėl to, jog buvo žinoma, kad įmonė nuo 2019 m. gruodžio 9 d. neteks įrangos, be to, 2019 m. rugsėjo 1 d. pasibaigs patalpų nuomos terminas, tačiau įmonė ir toliau investavo į įrangos atnaujinimą, patalpų remontą, automobilių remontą, atliko statybinių medžiagų pirkimus, automobilių remontą, pirko dovanų čekius darbuotojams ir įsigijo kitus daiktus (televizorių, lygintuvą, telefoną ir kitus). Nors buvusi įmonės vadovė nurodė, kad nurodyti sandoriai atlikti siekiant tęsti įmonės veiklą, tačiau pažymėtina, kad pripažinus, jog įmonė nemokia tapo 2019 m. gegužės-gruodžio mėn., bankrutavusios įmonės sudaryti sandoriai, jai jau nesant nemokiai, ir nesant duomenų, jog tokiais sprendimais buvo esmingai pagerinta įmonės finansinė būklė ir gebėjimas atsiskaityti su kreditoriais, vertintini kaip JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 1 punkto požymis.

Dėl netinkamo juridinio asmens buhalterinės apskaitos tvarkymo

55.       Pagal JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punktą teismas, priimdamas nutartį dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, be kita ko, gali atsižvelgti į tai, ar juridinio asmens buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ar aplaidžiai, Juridinių asmenų registro tvarkytojui nepateikti ar pateikti neteisingi finansinių ataskaitų rinkiniai ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas mokesčių mokėjimo vengimas.

56.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Įmonės vadovas taip pat privalo rūpintis, kad įmonė laikytųsi įstatymų, nustatytų jos veiklos apribojimų. Įmonės vadovo specifinis statusas ir įgaliojimai įmonės veikloje lemia atitinkamus reikalavimus jo kompetencijai, kvalifikacijai ir pareigų vykdymui. Vadovas ne tik turi atsakingai vykdyti savo pareigas įmonei (CK 2.87 straipsnio 1–6 dalys), bet ir užtikrinti bona fide (sąžiningumo, atvirumo) bei maksimalaus rūpestingumo standartų laikymąsi santykiuose su įmonės kreditoriais. Tai ne kartą konstatuota ir kasacinio teismo. Viena iš įmonės valdymo organų pareigų yra tinkamas įmonės buhalterinės apskaitos organizavimas (Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalis). Pagal įstatyme įtvirtintus reikalavimus vedama apskaita yra pagrindinis šaltinis, kuriuo remiantis galima nustatyti įmonės ūkinės ir finansinės būklės rezultatus, turto sudėtį ir identifikuoti su juo susijusias operacijas. Pažymėtina tai, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais.

57.       Nemokumo administratorė nurodė, kad jai nebuvo perduotas apskaitos registras – ūkinių operacijų suvestinė, kurioje būtų fiksuojamos gamybos procese naudojamos žaliavos. Taip pat pagal 2022 m. kovo 31 d. balansą, įmonė turėjo debitorių 38 670,72 Eur sumai, tačiau bankroto byloje pateiktas debitorių sąrašas tik 82,16 Eur sumai. Nors vadovė nurodė, kad per skubėjimą klaidingai nurodė neegzistuojančią 38 670,72 Eur debitorinio įsiskolinimo sumą, tačiau administratorės turimais duomenimis, nustatyta beveik identiška debitorinių įsiskolinimų suma (38 515,89 Eur), todėl tuo atveju, jeigu tokia debitorinio įsiskolinimo suma neegzistuoja ir skolininkai su įmone atsiskaitė, tai reiškia, kad atsiskaitoma buvo ne per įmonės kasą ir (ar) banko sąskaitas, t. y. neapskaitant šių ūkinių operacijų buhalterinėje dokumentacijoje. Pažymi, kad vienas nustatytų debitorių yra susijusi UAB ,,Oroporo prekyba“ (nuo 2021 m. gruodžio 8 d. UAB ,.Kita prekyba“, šiai įmonei vadovauja K. B.). Šios bendrovės skola įmonei siekia 9 245 Eur ir nors vadovė teigė, kad ši įmonė atsiskaitė, tačiau jokių tai patvirtinančių dokumentų nepateikė. Nurodė, kad pagal 2020 m. kovo 2 d. kasos išlaidų orderį Nr. 132, vadovei išmokėta 300 Eur, tačiau pastarasis pateiktas be pagrindimo. 2020 m. kovo 2 d. kasos išlaidų orderis, kuriuo vadovei išmokėta 5 000 Eur, yra be būtinų rekvizitų, nepasirašytas, 2022 m. kovo 28 d. atliekamas išmokėjimas vadovei 530 Eur sumai, neįforminant šio pinigų paėmimo kasos išlaidų orderiu. 2022 m. gegužės 31 d, į įmonės kasą įnešta 360 Eur, tačiau šių lėšų panaudojimas nepatvirtintas jokiais dokumentais, šios lėšos administratorei nebuvo perduotos. Administratorė nurodė, kad remiantis perduotais pirminiais apskaitos dokumentais, atlikus skaičiavimus ir duomenų sugretinimą, nustatyta, kad per laikotarpį nuo 2018 m. gruodžio 31 d. iki 2022 m. kovo 31 d. vadovei išmokėta 85 295,49 Eur, esant pirkimams už 38 000,50 Eur, taip pat likučiui laikotarpio pradžiai už 23 732,11, tokiu būdu jokiais apskaitos dokumentais lieka nepateisintas 23 562,88 Eur išmokėjimas vadovei.

58.       Suinteresuotas asmuo K. B. savo paaiškinimuose nurodė, kad administratorei 2022 m. birželio 29 d. buvo perduoti visi pirminiai buhalteriniai duomenys, patvirtinantys, kad įmonės debitorinių įsiskolinimų 38 515,89 Eur suma neegzistuoja ir įmonės debitoriai yra pilnai atsiskaitę, visos atsiskaitymo operacijos yra apskaitytos. Buvusi įmonės vadovė taip pat nurodė, kad įmonės buhalterinę apskaitą anksčiau tvarkė UAB „Finansų grupė“ ir UAB „Auditas LT“, kurios apskaitą vedė tvarkingai, o tuo atveju, jei administratorei trūksta tam tikro pirminio buhalterinio dokumento, tai jo duomenis galima sužinoti iš kompiuterinės buhalterinės apskaitos programos bei galima tokį dokumentą atkurti įstatymų nustatyta tvarka ir tam tikro buhalterinio dokumento praradimas savaime nereiškia kokios nors nusikalstamos veikos padarymo, be to, šiuo atveju trūkstami dokumentai netrukdo nustatyti įmonės turtą, nuosavą kapitalą ar įsipareigojimų dydį. Teismas su tokia buvusios įmonės vadovės pozicija nesutinka.

59.       Netinkamai ir (ar) apgaulingai tvarkoma įmonės buhalterinė apskaita įprastai kliudo nustatyti įmonės komercinės, ūkinės, finansinės būklės rezultatus ar įvertinti turtą. Tai taip pat gali būti kliūtimi identifikuoti tikrąsias įmonės bankroto priežastis. Dėl to kaip vienas tyčinį bankrotą kvalifikuojančių požymių įstatyme išskirtas apgaulingas ir (ar) netinkamas įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymas (ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Pagal šią įstatymo nuostatą netinkamu buhalterinės apskaitos tvarkymu laikomos situacijos, kai įmonės apskaitos dokumentai yra paslepiami, sunaikinami, sugadinami arba teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita netvarkoma ar tvarkoma aplaidžiai arba įstatymų nustatytą laiką neišsaugomi buhalterinės apskaitos dokumentai. Pagal Lietuvos apeliacinio teismo formuojamą praktiką netinkamo buhalterinės apskaitos tvarkymo faktui konstatuoti pakanka nustatyti, kad teismo paskirtam įmonės bankroto administratoriui valdymo organai be svarbių priežasčių neperdavė apskaitos dokumentų (ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1–2 punktai). Pareigą pagrįsti, kokios priežastys lėmė apskaitos dokumentų neperdavimą, turi atsakingi įmonės valdymo organai. Tyčinį bankrotą kvalifikuojantis kriterijus yra sąmoningas įmonės dokumentų neperdavimas (slėpimas, praradimas) (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-217-381/2015).

60.       Esant nustatytoms aplinkybėms, kad buvusi bendrovės vadovė K. B.nevykdo įstatyme jai nustatytos pareigos perduoti nemokumo administratoriui bendrovės dokumentus, teismo vertinimu, tokie buvusio bendrovės vadovo veiksmai laikytini sąmoningu siekiu neatskleisti bendrovės tikrosios finansinės padėties, buvusios iki bankroto bylos iškėlimo, taip pažeidžiant bendrovės ir jos kreditorių interesus. Pažymėtina, kad suinteresuotas asmuo K. B., baigusi eiti bendrovės vadovės pareigas, privalėjo perduoti visus įmonės dokumentus ir turtą paskirtai nemokumo administratorei tam, kad būtų galima nustatyti įmonės veiklos rezultatus bei tikrąsias įmonės nemokumo priežastis. Nagrinėjamu atveju šios nutarties 54 punkte nurodytų buhalterinės apskaitos dokumentų neperdavimas nemokumo administratorei neleido nustatyti tikrųjų įmonės ūkinės ir finansinės būklės rezultatų (faktinių bendrovės sąnaudų ir tikrojo pelno (nuostolio)), turto sudėties (kokį turtą bendrovė turėjo iki bankroto bylos iškėlimo, kokia jo dalis buvo nurašyta ir pan.), identifikuoti su tuo susijusių operacijų ar patikrinti (patvirtinti) įmonės atliktų ūkinių operacijų ir veiksmų teisėtumo (identifikuoti visas įmonės finansines operacijas, sudarytus sandorius, tikruosius bendrovės pinigų srautus, patikrinti kitų buhalterinių apskaitos dokumentų teisingumą) ir pan. Aptarta situacija iš esmės suponuoja, kad, vengdama perduoti bendrovės dokumentus teismo paskirtai nemokumo administratorei, įmonės vadovė siekia užkirsti kelią nemokumo administratorei nustatyti tikrąsias bankroto priežastis, bendrovės netinkamo valdymo aplinkybes, todėl tokie veiksmai iš esmės atitinka JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytus tyčinio bankroto požymius.

Dėl veiklos perkėlimo į kitą juridinį asmenį

61.       Pagal JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 5 punktą teismas, priimdamas nutartį dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, be kita ko, gali atsižvelgti į tai, kad veikla ir (ar) turtas buvo perkelti į kitą juridinį asmenį, kai finansiniai įsipareigojimai ar jų dalis liko veiklą ir (ar) turtą perdavusiame juridiniame asmenyje.

62.       Nemokumo administratorės teigimu, UAB „Paranitas“ veiklos perkėlimą į UAB „Pamerela“ patvirtina tai, kad 2021 m. liepos 1 d. buvęs įmonės darbuotojas A. D. tampa UAB „Pamerela“ vadovu, šios įmonės buveinė nuo 2021 m. rugpjūčio 27 d. įregistruojama tuo pačiu A. D. priklausančios gamybos įrangos buvimo adresu (duomenys neskelbtini), UAB „Pamerela“ taip pat išnuomoti keturi įmonei priklausantys automobiliai. Galiausiai, 2020 m. kovo 18 d. UAB „Oroporas prekyba“ už 750 Eur perleistas UAB „Paranitas“ priklausantis prekių ženklas „Oropor“ (registracijos Nr. 79517), tačiau vėliau paaiškėjo, kad prekių ženklas „Oropor“ jau yra valdomas UAB „Pamerela“.

63.       Nesutikdama su nurodyta administratorės pozicija, buvusi įmonės vadovė atsiliepime nurodo, kad tarp UAB „Paranitas“ ir UAB „Pamerela“ nei tarp akcininkų, nei tarp steigėjų, nei tarp vadovų jokių sąsajų nėra ir nebuvo, nes UAB „Paranitas“ vadovė buvo K. B., akcininkais buvo K. B. ir D. B., tuo tarpu UAB „Pamerela“ vienintelė akcininke yra L. A., vadovu nuo 2021 m. liepos 14 d. yra paskirtas A. M. Teigia, kad buvusio UAB „Paranitas“ darbuotojo A. D. sąsajos su UAB „Pamerela“ taip pat nepatvirtina veiklos perkėlimo.

64.       Pažymėtina, kad byloje nėra ginčo dėl tos aplinkybės, kad UAB „Pamerela“, įkurta 2016 m. gruodžio 29 d., užsiima putų polistirolo plokščių gamyba patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), t. y. tose pačiose patalpose, kuriose veiklą vykdė UAB „Paranitas“, kuriose sumontuota gamybos įranga. Šiuo atveju buvusios įmonės vadovės teiginiai, kad tarp bendrovėje veikusių asmenų nėra tiesioginių sąsajų, ar rašytiniuose paaiškinimuose išdėstyti teiginiai dėl to, kad prekių ženklas „Oropor“ iš pradžių perleistas UAB „Oroporo prekyba“ ir tik po 16 mėnesių UAB „Oroporo prekyba“ pardavė prekių ženklą UAB „Pamerela“, nepaneigia nemokumo administratorės nurodytų aplinkybių ir pateiktų įrodymų dėl juridinio asmens veiklos perkėlimo. Sutiktina su nemokumo administratore, kad prekių ženklo „Oropor“ perleidimas sudarė galimybes UAB „Pamerela“ perimti įmonės tiekėjus, klientus, kitus komercinius ryšius, nebaigtas vykdyti sutartis. Iš bylos duomenų nustatyta, jog remiantis antstolės V. Meškauskienės vykdomos vykdomosios bylos Nr. 0015/20/01332 pateiktais duomenimis, įmonės 112 396 Eur įsiskolinimą pagrindiniam žaliavos tiekėjui UAB „Margūnas“ sumokėjo UAB „Pamerela“. Teismo vertinimu, šiuo atveju aptartų elementų (prekių ženklo, gamybinių patalpų, kuriose yra gamybinė įranga) perkėlimas į kitą juridinį asmenį šiuo konkrečiu atveju yra pakankamas tokius veiksmus kvalifikuoti kaip veiklos perkėlimą į kitą juridinį asmenį JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 5 punkto prasme.

Dėl asmenų, sukėlusių tyčinį bankrotą

65.       Pagal JANĮ 70 straipsnio 3 dalį teismas, pripažinęs bankrotą tyčiniu, ta pačia nutartimi nustato asmenį (asmenis), kurio (kurių) veikimas ar neveikimas sukėlė tyčinį bankrotą.

66.       Nemokumo administratorė pareiškime dėl bankroto pripažinimo tyčiniu nurodo, kad buvusi įmonės vadovė K. B. pažeidė pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos nemokiai įmonei iškėlimo, be to, apgaulingu būdu tvarkė įmonės buhalterinę apskaitą, vengė ir iki šiol vengia bendradarbiauti su paskirta nemokumo administratore.

67.       Įmonės bankrotas turėtų būti pripažįstamas tyčiniu tik tuo atveju, jei teismui nelieka pagrįstų abejonių, kad įmonės bankrotą lėmė tyčiniai jos valdymo organų veiksmai, kuriais buvo sukeltas įmonės nemokumas ar iš esmės pabloginta nemokios bendrovės turtinė padėtis. Atsižvelgiant į nemokumo teisėje vyraujantį reabilitacinį tikslą bei neigiamas įmonės bankroto sukeliamas pasekmes, tyčinį bankrotą reglamentuojančios nuostatos taip pat neturi būti aiškinamos ir taikomos tokiu būdu, kuris atgrasytų įmonės valdymo organus nuo protingumo kriterijų neviršijančios rizikos, siekiant atkurti mokumo problemų turinčios įmonės veiklą ir išvengti bankroto. Siekiant įgyvendinti pagrindinį bankroto proceso tikslą – patenkinti bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimus, tyčinio bankroto instituto taikymas įmonės vadovą pripažinus atsakingu už tyčinį bankrotą, yra ultima ratio (paskutinė priemonė), taikoma išnaudojus kitus kreditorių teisių bei interesų būdus (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-603-450/2022).

68.       Teismo vertinimu, šioje byloje nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą daryti išvadą, kad suinteresuotas asmuo K. B., būdama įmonės vadove, bendrovei jau esant nemokiai, nesiėmė jai įstatyme nustatytos pareigos inicijuoti bendrovės bankroto procedūrą, be to, bendrovei esant nemokiai ir toliau atliko veiksmus, privedusius įmonę prie tyčinio bankroto. Aptarti suinteresuoto asmens K. B. veiksmai, sudaro pagrindą konstatuoti, jog pastaroji yra atsakinga dėl UAB „Paranitas“ tyčinio bankroto.

69.       Nemokumo administratorė taip pat prašo pripažinti kaltu dėl tyčinio bankroto asmeniu įmonės akcininką D. B., kuris, nemokumo administratorės teigimu, faktiškai ir nuolat dalyvavo įmonės veikloje, reikšmingų sprendimų priėmime, sandorių sudaryme (derino patalpų nuomos sutarties sąlygas, kaip advokatas atstovavo įmonei bylose) taigi žinojo apie tikrąją įmonės turtinę padėtį, sudaromus sandorius ir vykdytą veiklą. Taip pat turėjo asmeninės naudos iš paskolos sumų susigrąžinimo, paskolos sugrąžinimo UAB „Girios grybas“, už kurią buvo laidavęs asmeniniu turtu.

70.       Asmuo, kuris pripažintas (kurį siekiama pripažinti) kaltu dėl tyčinio bankroto, gali gintis, siekdamas paneigti šias prezumpcijas, tačiau būtent jam ir tenka procesinė pareiga įrodinėti, kad jo veiksmai nėra žalos atsiradimo pagrindas (CPK 178 straipsnis).

71.       Suinteresuotas asmuo D. B. atsiliepime nurodo, kad kaip advokatas teikė teisines paslaugas įmonei ir jokios asmeninės naudos iš įmonės įvykdytų sandorių ir veiklos negavo. Teismo vertinimu, šiuo atveju vien nemokumo administratorės nurodytų aplinkybių apie tai, kad suinteresuotas asmuo D. B. kaip advokatas atstovavo įmonę, ar, kad derino atskirų įmonės sandorių sąlygas, dalyvavo juose, nesudaro pagrindo pripažinti, kad šis asmuo kaltas dėl tyčinio įmonės bankroto sukėlimo. Pažymėtina, kad toks suinteresuoto asmens epizodiškas dalyvavimas įmonės veikloje, nesant kryptingų veiksmų pabloginti nemokios bendrovės padėtį, šiuo atveju nėra pakankamas pagrindas akcininko kaltei dėl tyčinio bankroto sukėlimo konstatuoti.

Dėl teisės eiti juridinio asmens vadovo pareigas apribojimo

72.       JANĮ 13 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę apriboti juridinio asmens vadovo teisę nuo 1 iki 5 metų eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu, jeigu jis: 1) neinicijavo juridinio asmens nemokumo proceso, kai pagal šį įstatymą tą privalėjo padaryti; 2) veikimu ar neveikimu sukėlė tyčinį bankrotą; 3) įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti juridiniam asmeniui bankroto bylą neperdavė nemokumo administratoriui turto, dokumentų ir (ar) informacijos. JANĮ 13 straipsnio 2 dalyje nustatytos alternatyvios sąlygos, todėl teismas turi teisę apriboti juridinio asmens vadovo teisę eiti pareigas, esant bent vienai iš nurodytų sąlygų.

73.       Kasacinio teismo jurisprudencijoje yra išaiškinta, kad ĮBĮ 10 straipsnio 14 dalyje (ši iki 2019 m. gruodžio 31 d. galiojusio ĮBĮ nuostata turiniu yra beveik identiška nagrinėjamu atveju taikytinoms JANĮ 13 straipsnio 2–3 dalių nuostatoms) įtvirtinta teisės norma yra prevencinio pobūdžio, ja siekiama dvejopo tikslo: pirma, įspėti įmonės vadovą, kad jis tinkamai vykdytų ĮBĮ (nagrinėjamu atveju – JANĮ) jam nustatytas pareigas dėl bankroto bylos iškėlimo laiku ir bankroto proceso metu; antra, pašalinti iš verslo rinkos asmenis, kurie, vadovaudami verslo subjektams, nevykdo įstatymo nustatytų pareigų, nesilaiko sąžiningo verslo praktikos ir dėl to viešieji, privatūs juridiniai ir fiziniai asmenys patiria normalios verslo rizikos neatitinkančių turtinių praradimų, t. y. šia norma siekiama apsaugoti viešuosius ir privačius asmenis nuo nesąžiningų vadovų, nevykdančių įstatymo reikalavimų (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-270-690/2016; Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-462-553/2022).

74.       Nagrinėjamu atveju, kaip jau nustatyta šioje nutartyje, buvusi įmonės vadovė K. B. laiku neinicijavo juridinio asmens nemokumo proceso, kai pagal įstatymą tą privalėjo padaryti įmonei esant nemokei dar 2019 m. gegužės – gruodžio mėn., taip pat savo veiksmais (neveikimu) sukėlė tyčinį bankrotą. Iš byloje nustatytų aplinkybių taip pat akivaizdu, buvusi įmonės vadovė, įsiteisėjus nutarčiai dėl juridinio asmens bankroto bylos iškėlimo, neperdavė paskirtai nemokumo administratorei tam tikrų įmonės dokumentų ir informacijos. Atsižvelgiant į tai spręstina, kad egzistuoja pagrindas buvusios įmonės vadovės K. B. atžvilgiu taikyti nemokumo administratorės prašomą nurodytą sankciją. Teismas, vadovaudamasis ekonomiškumo principu bei atsižvelgdamas į tai, kad tokio pobūdžio sankcija siekiama apsaugoti visuomenę, išlaikyti aukštus įmonių standartus ir užkirsti kelią neteisėtam ar nesąžiningam elgesiui (žr. pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. liepos 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-795-910/2022 29 punktą), sprendžia, kad šiuo atveju tikslinga apriboti suinteresuoto asmens K. B. teisę eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu apribojo vieneriems metams.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

75.       Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Vadovaujantis CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktu prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Be to, vadovaujantis CPK 98 straipsnio 2 dalimi, šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

76.       Lietuvos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų taryba patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau ir Rekomendacijos) 8 punktas nustato maksimalius rekomenduojamus priteisti užmokesčio už advokato teikiamas teisines paslaugas dydžius. Rekomendacijų 2 punkte įtvirtinta, kad nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: 1) bylos sudėtingumą; 2) teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; 3) ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; 4) būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; 5) ginčo sumos dydį; 6) teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; 7) sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; 8) šalių elgesį proceso metu; 9) advokato darbo laiko sąnaudas; 10) kitas svarbias aplinkybes. Tai reiškia, kad sprendžiant dėl atlygintinų teisinių paslaugų dydžio visų pirma turi būti įvertinami Rekomendacijų 8 punkte nustatyti dydžiai, o tada atsižvelgiama į Rekomendacijų 2 punkte esančius kriterijus.

77.       Pareiškėja BUAB „Paranitas“, atstovaujama nemokumo administratorės, prašo priteisti 1 677,58 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 350 Eur išlaidos už įmonės veiklos dokumentų vertinimą, 37,58 Eur už duomenų rinkimą iš VĮ Registrų centras, 1 200 Eur už pareiškimo dėl bankroto pripažinimo tyčiniu parengimą, 90 Eur už rašytinių paaiškinimų parengimą. Bylinėjimosi išlaidų pažymoje nurodoma, kad  Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-189-969/2017, taip pat 2020 m. spalio 21 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-271- 421/2020, išaiškinta, jog bylinėjimosi išlaidų pagrindimui būtina nurodyti visų pirminių atsiskaitymą patvirtinančių dokumentų (sąskaitų, mokėjimo nurodymų, pinigų priėmimo kvitų ar kt.) pavadinimus, numerius, juose nurodytas sumas ir datas, tačiau nebūtina pateikti šių pirminių dokumentų kopijų, todėl teismui teikiamame apskaičiavime nurodytų mokėjimo dokumentų kopijos į bylą nėra teikiamos.

78.       Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad šių išlaidų dydį patvirtinančiu pakankamu įrodymu laikoma advokato, advokatų profesinės bendrijos ar partnerystės pagrindais veikiančio advokatų susivienijimo (toliau visi apibendrintai vadinami advokatų kontora) atsakingo asmens pasirašytas patvirtinimas – pažyma, kurioje turi būti nurodyti šie duomenys: 1) teismas, kuriam adresuojama pažyma; 2) bylos, kurioje teikta advokato ar advokato padėjėjo pagalba, numeris; 3) sumos (atskirai) už kiekvieną iš advokato ar advokato padėjėjo suteiktų paslaugų (procesinių dokumentų parengimą, atstovavimą); 4) patvirtinimas, kad klientas su advokatų kontora yra atsiskaitęs. Advokatų kontoros patvirtinimas, jog klientas su ja yra atsiskaitęs, apima ir esminių atsiskaitymą patvirtinančių dokumentų duomenų nurodymą. Konkrečiai, be formalaus patvirtinimo apie kliento atsiskaitymą su advokatų kontora, teismui adresuotoje pažymoje turi būti nurodyti visų pirminių atsiskaitymą patvirtinančių dokumentų (sąskaitų, mokėjimo nurodymų, pinigų priėmimo kvitų ar kt.) pavadinimai, numeriai, juose nurodytos sumos ir datos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189-969/2017).

79.       Iš pateiktos bylinėjimosi išlaidų suvestinės matyti, kad joje nurodytas civilinės bylos numeris, bendra suma už advokato suteiktas paslaugas, jos detalizuotos, atskirai nurodomos sumos už kiekvieną iš advokato suteiktų paslaugų. Pateiktoje suvestinėje nurodyta, kad už suteiktas paslaugas klientas atsiskaitė, nurodyti klientui išrašytų sąskaitų duomenys, nurodytos bankinio apmokėjimo pavedimų datos, sąskaitos, į kurias jie atlikti, teisinių paslaugų suvestinę pasirašė advokatė advokatės Rūtos Menčikovskytės kontoros advokatė Rūta Menčikovskytė. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. spalio 21 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-271-421/2020 išaiškino, kad teisinių paslaugų suvestinė, kai byloje nėra duomenų, jog teisinių paslaugų suvestinė pasirašyta už advokatų kontoros apskaitos tvarkymą atsakingo asmens, kuris, be kita ko, prisiima teisinę atsakomybę už šiuose dokumentuose nurodytų duomenų tikrumą, negali būti pripažįstama tinkamu bylinėjimosi išlaidas patvirtinančiu įrodymu. Nagrinėjamu atveju spręstina, kad teisinių paslaugų suvestinę pasirašiusi advokatė yra įgaliota advokatės Rūtos Menčikovskytės kontoros vardu pasirašyti tokio pobūdžio dokumentus, todėl pateikta teisinių paslaugų suvestinė, pripažintina pakankamu bylinėjimosi išlaidas patvirtinančiu įrodymu. Prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų dydis atitinka Rekomendacijose nustatytus dydžius, yra pagrįstas, todėl išlaidos priteistinos iš suinteresuoto asmens K. B.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–292 straipsniu, teismas

n u t a r i a :

pareiškėjos mažosios bendrijos „Nemokumas ES“ pareiškimą dėl likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Paranitas“ bankroto pripažinimo tyčiniu tenkinti.

Pripažinti tyčiniu likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Paranitas“, juridinio asmens kodas 304690854, bankrotą, o kaltu dėl tyčinio bankroto sukėlimo asmeniu pripažinti K. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Apriboti suinteresuoto asmens K. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), teisę eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu apribojo vieneriems metams.

Priteisti likviduojamai dėl bankroto uždarajai akcinei bendrovei „Paranitas“, juridinio asmens kodas 304690854, 1 677,58 Eur (vieną tūkstantį šešis šimtus septyniasdešimt septynis eurus ir 58 ct) bylinėjimosi išlaidų iš suinteresuoto asmens K. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Šios nutarties patvirtintą kopiją išsiųsti nemokumo administratorei bei netekusiems įgaliojimų juridinio asmens valdymo organų nariams.

Šios nutarties patvirtintą kopiją ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo jos įsiteisėjimo dienos išsiųsti Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos bei Vilniaus apygardos prokuratūrai dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama paduodant atskirąjį skundą Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.

Teisėja                                                            Ramunė Mikonienė