Administracinė byla Nr. eAS-126-520/2024

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų E. L. (L.), M. V. (M. V.), Ž. V., J. R. ir T. B. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. sausio 4 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų E. L. (L.), M. V. (M. V.), Ž. V., J. R. ir T. B. skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai (trečiasis suinteresuotas asmuo – Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus miesto skyrius) dėl įsakymų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.

Pareiškėjai E. L., M. V., Ž. V., J. R. ir T. B. (toliau – ir pareiškėjai) su skundu kreipėsi į teismą, prašydami:

1) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) direktoriaus 2023 m. spalio 9 d. įsakymą Nr. 30-2289/23 ,,Dėl administracijos direktoriaus 2023-04-14 įsakymo Nr. 30-856/23 „Dėl administracijos direktoriaus 2017-12-29 įsakymu Nr. 30-3411, 2019-07-01 įsakymu Nr. 30-1646/19, 2020-04-24 įsakymu Nr. 30-898/20 ir 2020-08-03 įsakymu Nr. 30-1728/20 „Dėl Vilniaus miesto teritorijų, kuriose bus formuojami perduodami neatlygintinai nuosavybėn nauji žemės sklypai piliečiams nuosavybės teisėms į miesto žemę atkurti, sąrašo tvirtinimo“ patvirtintų sąrašų pakeitimo ir suprojektuotų naujų valstybinės žemės sklypų sąrašo tvirtinimo“ (toliau – ir 2023 m. balandžio 14 d. įsakymas Nr. 30-856/23) pakeitimo“ (toliau – ir Įsakymas Nr. 1) ir įpareigoti Administracijos direktorių per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos įtraukti į teritorijų sąrašą iš jo išbrauktas 105, 134, 135, 137, 138, 140, 141, 141, 142, 143, 145, 147, 150, 151 ir 152 eilutes ir įtraukti į sklypų sąrašą iš jo išbrauktą 46 eilutę;

2) panaikinti Administracijos direktoriaus 2023 m. lapkričio 21 d. įsakymą Nr. 30-2669/23 ,,Dėl administracijos direktoriaus 2023-04-14 įsakymo Nr. 30-856/23 „Dėl administracijos direktoriaus 2017-12-29 įsakymu Nr. 30-3411, 2019-07-01 įsakymu Nr. 30-1646/19, 2020-04-24 įsakymu Nr. 30-898/20 ir 2020-08-03 įsakymu Nr. 30-1728/20 „Dėl Vilniaus miesto teritorijų, kuriose bus formuojami perduodami neatlygintinai nuosavybėn nauji žemės sklypai piliečiams nuosavybės teisėms į miesto žemę atkurti, sąrašo tvirtinimo“ patvirtintų sąrašų pakeitimo ir suprojektuotų naujų valstybinės žemės sklypų sąrašo tvirtinimo“ pakeitimo“ (toliau – ir Įsakymas Nr. 2) ir įpareigoti Administracijos direktorių per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos įtraukti į teritorijų sąrašą iš jo išbrauktas 42, 77, 108, 115, 117, 136, 139, 144 eilutes ir įtraukti į sklypų sąrašą iš jo išbrauktas 26, 27, 29, 30, 31 eilutes.

II.

Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmai 2024 m. sausio 4 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjų skundą. 

Teismas nustatė, jog Administracijos direktoriaus 2023 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 30-856/23 buvo sudarytas ir patvirtintas vienas bendras Vilniaus miesto teritorijų, kuriose bus formuojami perduodami neatlygintinai nuosavybėn nauji žemės sklypai piliečiams nuosavybės teisėms į miesto žemę atkurti, sąrašas (toliau – ir Teritorijų sąrašas), papildant jį naujomis teritorijomis, bei patvirtintas Suprojektuotų naujų valstybinės žemės sklypų, skirtų nuosavybės teisėms atkurti ir suteikti piliečiams neatlygintinai, sąrašas (toliau – ir Sklypų sąrašas). Teismas nurodė, jog iš Teritorijų sąrašo matyti, kad jame eilės numeriais nurodyti teritorijų pavadinimai ir apytiksliai teritorijų plotai; Sklypų sąraše eilės numeriais nurodyti sklypų adresai, sklypų plotai ir kiekvieno sklypo naudojimo būdas. Teismas atkreipė dėmesį, kad šiuose sąrašuose nenurodyti jokie konkretūs asmenys – pretendentai, kuriems ketinama atkurti nuosavybės teises į minėtuose sąrašuose nurodytas teritorijas ar žemės sklypus.

Teismas, įvertinęs Įsakymu Nr. 1 ir Įsakymu Nr. 2 atliktus viešojo administravimo subjekto veiksmus, pažymėjo, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir NŽT) Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2023 m. sausio 27 d. įsakymu Nr. 49VĮ-79-(14.49.2.E.) patvirtintas Piliečių, kuriems bus pasiūlyta gauti neatlygintinai nuosavybėn naujus žemės sklypus Vilniaus mieste, sąrašas. Teismas atkreipė dėmesį, jog pareiškėjai nėra nei Teritorijų sąraše nurodytų teritorijų, nei Sklypų sąraše nurodytų sklypų savininkai, o byloje nėra duomenų apie tai, kad pareiškėjams buvo pasiūlyta atkurti nuosavybės teises į Įsakymu Nr. 1 ir Įsakymu Nr. 2 išbrauktas teritorijas ir sklypus ar kad kitokiu būdu šiais įsakymais yra pažeidžiamos pareiškėjų teisės ar užkertamas kelias neatlygintinai gauti nuosavybėn naujus žemės sklypus Vilniaus mieste.

Teismas padarė išvadą, jog Įsakyme Nr. 1 ir Įsakyme Nr. 2 nėra suformuluotų jokių pareiškėjams privalomų nurodymų, elgesio taisyklių, taip pat jiems nėra pritaikytos jokios poveikio priemonės, susijusios su jų subjektinių teisių ir laisvių ribojimu ar pareigų nustatymu, o pareiškėjų teisinė padėtis niekaip nepasikeistų net ir teismui priėmus pareiškėjams palankų sprendimą. Teismas kartu pažymėjo, jog pareiškėjai nėra asmenys, kuriems įstatymais priskirta pareiga ginti viešąjį interesą. Teismo vertinimu, Įsakymas Nr. 1 ir Įsakymas Nr. 2 nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą gražinimo procedūros prasme yra tarpinio pobūdžio dokumentai, nes sprendimą dėl konkretaus žemės sklypo konkrečiam pretendentui, atsižvelgdama į Įsakymu Nr. 1 ir Įsakymu Nr. 2 patvirtintas teritorijas ir sklypus, priima NŽT (Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 18 str.).

Teismas atsisakė priimti skundo reikalavimą dėl Įsakymo Nr. 1 ir Įsakymo Nr. 2 panaikinimo (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 str. 2 d. 1 p.) bei išvestinius skundo reikalavimus dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

III.

Pareiškėjai E. L., M. V., Ž. V., J. R. ir T. B. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. sausio 4 d. nutartį ir perduoti skundo priėmimo klausimą Regionų administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjai teigia, jog jie yra pretendentai atkurti nuosavybės teises Vilniaus mieste, o Įsakymas Nr. 1 ir Įsakymas Nr. 2 tiesiogiai yra susiję su pareiškėjų teisėmis ir teisėtais interesais nuosavybės teisių atkūrimo procese, kuriame galutinius sprendimus priima NŽT, tačiau žemės sklypus, kurie yra grąžinami natūra, formuoja Administracija. Ginčijamais įsakymais buvo pakeistas Teritorijų sąrašas, iš jo išbraukiant atitinkamas teritorijas ir taip pakeičiant Sklypų sąrašą. Todėl Administracijos direktorius sprendimai, kuriais išbraukiamas iš Teritorijų sąrašo ir Sklypų sąrašo atitinkamos teritorijos bei žemės sklypai ir sumažinamos Teritorijų ir Sklypų sąrašų apimtis, tiesiogiai pažeidžia pareiškėjų, kaip pretendentų, teises ir teisėtus interesus, nes sumažina galimybę pasirinkti iš didesnio teritorijų ir sklypų sąrašo (kiekio). Administracija, sumažindama faktinį pasirenkamų teritorijų ir sklypų skaičių, ženkliai sumažino galimybes pretendentams, esantiems NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo įsakymu patvirtintoje eilėje, atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą (žemę) natūra Vilniaus mieste.

Pareiškėjai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog Įsakymas Nr. 1 ir Įsakymas Nr. 2 yra tarpinio pobūdžio dokumentai, tačiau, pareiškėjų vertinimu, šie aktai neabejotinai sukuria jiems atitinkamas teisines pasekmes, nes yra ženkliai apribojama pareiškėjų teisė į nuosavybės teisių atkūrimą natūra Vilniaus mieste ir tokiu būdu ženkliai ribojamos galimybės tinkamai įstatymų nustatyta tvarka įgyvendinti pareiškėjų nuosavybės teisių atkūrimo teisę, t. y. tokia teisė yra paneigiama. Pareiškėjai teigia, jog šiais įsakymais sukuriama teisinio netikrumo situacija, nes pareiškėjai aiškiai nebežino, kada jų turima teisė galėtų ar turėtų būti realiai įgyvendinama, o palankios ir realios sąlygos šiai teisei įgyvendinti (mažinant Teritorijų ir Sklypų sąrašus) mažėja.

Pareiškėjų vertinimu, ginčijamų įsakymų priėmimo teisinis ir faktinis pagrindai bei susiklostę teisiniai santykiai nesudaro pagrindo vienareikšmiškai spręsti, kad Įsakymas Nr. 1 ir Įsakymas Nr. 2 pareiškėjams nesukelia teisinių pasekmių, kadangi toks vertinimas turi būti atliekamas ne skundo priėmimo stadijoje, o bylą nagrinėjant iš esmės.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.

Atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. sausio 4 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjų skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu, pagrįstumas ir teisėtumas.

Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti skundą, nustatęs, jog skunde ginčijami Įsakymas Nr. 1 ir Įsakymas Nr. 2 yra tarpinio pobūdžio dokumentai nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą atkūrimo procese ir jais pareiškėjams iš esmės nėra sukeliamos teisinės pasekmės.

Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, jog ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje yra nurodytas sąrašas atvejų, kuriems esant teismas atsisako priimti skundą. Jei teismas, prieš priimdamas skundą nustato esant bent vieną iš šių atvejų, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą. Vienas iš tokių atvejų – jeigu skundas nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktą, ne kartą yra nurodęs, kad ginčo administracinėje byloje dalyku gali būti tik toks viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas, kuris atitinkamiems asmenims nustato tam tikras teises ar pareigas, sukelia teisines pasekmes (žr., pvz., 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-327/2011; kt.). 

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką skundas negali būti teikiamas dėl tarpinių viešojo administravimo subjekto priimamų dokumentų, kuriais siekiama parengti ar sudaryti prielaidas priimti galutinį sprendimą (žr., pvz., 2011 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-69/2011; kt.). Tarpiniai viešojo administravimo subjekto priimami dokumentai paprastai atlieka tik pagalbinį, tarpinį ar aptarnaujantį vaidmenį viešojo administravimo procedūroje ir jais dažniausiai nėra įforminami baigiamieji (galutiniai) kompetentingų (įgaliotų) asmenų (pareigūnų) sprendimai tuo klausimu. Jais gali būti sprendžiami įvairūs procedūriniai klausimai, tiesiogiai nesusiję su asmens teisių ar pareigų atsiradimu, pasikeitimu ar išnykimu (pasibaigimu). Dėl šios priežasties šie dokumentai dažnai (tačiau jokiu būdu ne visada) suinteresuotiems asmenims jokių materialiųjų teisinių pasekmių nesukelia (žr., pvz., 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1138-858/2015; kt.).

Ginčijamo akto kvalifikavimo ir teisinio vertinimo negali lemti vien tam tikri formalūs kriterijai – jo pavadinimas, nurodyta apskundimo tvarka ir pan., o išvada, ar dėl akto gali būti paduotas skundas administraciniam teismui, turi būti daroma atsižvelgiant į tokio sprendimo turinį (žr., pvz., 2020 m. gruodžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-772-492/2020; kt.).

Vertindama pirmosios instancijos teismo išvadą dėl ginčijamų įsakymų turinio, teisėjų kolegija nustatė, jog Įsakymu Nr. 1 ir Įsakymu Nr. 2 buvo keičiami Administracijos direktoriaus 2023 m. balandžio 14 d. įsakymas Nr. 30-856/23, kuriuo Administracijos direktorius sudarė ir patvirtino vieną bendrą Teritorijų sąrašą, papildydamas jį naujomis teritorijomis, ir sudarė Sklypų sąrašą; nustatė, kad Sklypų sąraše nurodyti nauji valstybinės žemės sklypai skiriami nuosavybės teisėms atkurti ir suteikti piliečiams neatlygintinai pagal NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo įsakymu patvirtintą eilę; nustatė, kad daugiau laisvos (neužstatytos) žemės, kurioje galėtų būti projektuojami nauji valstybinės žemės sklypai nuosavybės teisėms atkurti ir suteikti piliečiams neatlygintinai pagal NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo įsakymu patvirtintą eilę, nėra.

Administracijos direktorius Įsakymu Nr. 1 pakeitė 2023 m. balandžio 14 d. įsakymą Nr. 30-856/23: pakeitė Teritorijų sąrašą ir išbraukė iš jo 105, 134, 135, 137, 138, 140, 141, 142, 143, 145, 147, 150, 151, 152 eilutes; pakeitė Sklypų sąrašą ir išbraukė iš jo 46 eilutę; nustatė, kad daugiau laisvos valstybinės žemės, kurioje galėtų būti projektuojami nauji individualiai statybai skirti žemės sklypai nuosavybės teisėms į žemę atkurti, Vilniaus miesto savivaldybėje nėra.

Administracijos direktorius Įsakymu Nr. 2 pakeitė 2023 m. balandžio 14 d. įsakymą Nr. 30-856/23: pakeitė Teritorijų sąrašą ir išbraukė iš jo 42, 77, 108, 115, 117, 136, 139, 144 eilutes; pakeitė Sklypų sąrašą ir išbraukė iš jo 26, 27, 29, 30, 31 eilutes; nustatė, kad daugiau laisvos valstybinės žemės, kurioje galėtų būti projektuojami nauji individualiai statybai skirti žemės sklypai nuosavybės teisėms į žemę atkurti, Vilniaus miesto savivaldybėje nėra.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjai paaiškino, jog jie yra pretendentai (jų įpėdiniai) atkurti nuosavybės teises į iki nacionalizacijos savininkų turėtus žemės sklypus Vilniaus mieste, tačiau ginčijamais įsakymais Administracijos direktorius apribojo galimybę pretendentams, esantiems NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo įsakymu patvirtintoje eilėje, atkurti nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą (žemę) natūra bei pasirinkti iš didesnio teritorijų ir sklypų kiekio.

Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog Savivaldybės administracijos direktorius iki 2018 m. sausio 1 d. įsakymu patvirtina miesto teritorijų, kuriose bus formuojami perduodami neatlygintinai nuosavybėn nauji žemės sklypai piliečiams nuosavybės teisėms į miesto žemę atkurti, sąrašą (su gatvių pavadinimais ir grafine informacija – planu ar schema, kuriame (kurioje) pažymėtos teritorijų ribos) ir jį viešai paskelbia savivaldybės interneto svetainėje (1 p.); iki 2019 m. sausio 1 d. privalo įstatymų ir Vyriausybės nustatyta tvarka į savivaldybės biudžetą pardavus valstybinės žemės sklypus pervestomis lėšomis organizuoti miesto teritorijose, nurodytose šios dalies 1 punkte, žemės valdos projektų ar teritorijų planavimo dokumentų rengimą ir juos patvirtinti (2 p.).

Pagal Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punktą nuosavybės teisės į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, atkuriamos grąžinant natūra laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje piliečiui ar piliečiams bendrosios nuosavybės teise, taip pat piliečiui, nuosavybės teise turinčiam pastatus, jo naudojamą teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės veiklos projektuose nustatytų ribų žemės sklypą, išskyrus žemę, pagal šio įstatymo 12 straipsnį priskirtą valstybės išperkamai žemei, ir žemę, kurios susigrąžinti turėtoje vietoje pilietis nepageidauja. Laisvos (neužstatytos) žemės plotuose grąžinamų natūra turėtoje vietoje žemės sklypų formavimą ir jų planų rengimą Vyriausybės nustatyta tvarka ir sąlygomis organizuoja ir planus tvirtina savivaldybės administracijos direktorius.

Vertindama pirmosios instancijos teismo teiginį, jog ginčijami įsakymai yra tarpinio pobūdžio dokumentai, o galutinis sprendimas nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą atkūrimo bus priimamas NŽT, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog NŽT vadovas arba jo įgaliotas žemėtvarkos skyriaus vedėjas sprendimą atkurti nuosavybės teises į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, natūra grąžinant laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje priima pagal savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintus žemės sklypų planus. Piliečių prašymus atkurti nuosavybės teises į miestuose esančius žemę, mišką ir vandens telkinius nagrinėja žemėtvarkos skyriai, vadovaudamiesi, be kita ko, savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintais žemės sklypų planais, kai piliečiams grąžinama natūra laisva (neužstatyta) žemė, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusi miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. lapkričio 11 d. nutarimo Nr. 1274 redakcija) patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos (toliau – ir Tvarka) 106 p.).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2015 m. vasario 13 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-1432-858/2015 yra nurodžiusi, jog teisės aktų leidėjas, realizuodamas savo diskrecijos teisę nustatyti neteisėtai nusavintos nuosavybės grąžinimo natūra tvarką, šiam procesui įgyvendinti paskyrė dvi viešojo administravimo institucijas – NŽT ir jos teritorinius padalinius bei atitinkamos savivaldybės administracijos direktorių. Šioms institucijoms yra priskirtos konkrečios funkcijos, vykdomos tam tikru eiliškumu. Nors galutinius sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo natūra ginčo atveju priima NŽT, tačiau iki šio momento tiek NŽT, tiek savivaldybės administracijos direktorius turi atlikti pagal teisės aktus jų kompetencijai priskirtus veiksmus, nuo kurių priklauso, ar dėl žemės, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusios miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, gali būti priimamas sprendimas atkurti ją natūra.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2015 m. vasario 13 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-1432-858/2015 taip pat išaiškinta, jog:

1)       NŽT sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, natūra gali priimti tik po to, kai savivaldybės administracijos direktorius pateikia informaciją apie laisvą (neužstatytą) žemę ir kartografinėje medžiagoje suprojektuoja natūra grąžinamos laisvos (neužstatytos) žemės sklypą;

2)       NŽT paprastai neturi diskrecijos vertinti konkrečios žemės priskyrimo valstybės išperkamai žemei klausimo; NŽT pagal Tvarkos 106 ir 1061 punktus nėra įpareigota tikrinti savivaldybės administracijos jai pateiktos informacijos teisingumo;

3)       siekdamas, kad prašymas dėl žemės grąžinimo natūra būtų patenkintas, pareiškėjas pirmiausiai turėtų ginčyti savivaldybės administracijos atsisakymą ginčo žemę traktuoti kaip laisvą ir grąžintiną natūra.

Taigi savivaldybės administracijos direktoriaus veiksmai nuosavybės teisių atkūrimo procese turi tiesioginę teisinę įtaką NŽT priimam sprendimui dėl nuosavybės teisių atkūrimo, o pretendentai (jų įpėdiniai) – teisėtą interesą, susijusį su atitinkamais savivaldybės administracijos direktoriaus veiksmais, nuo kurių tiesiogiai priklauso šių asmenų galimybės atkurti nuosavybės teises į laisvos (neužstatytos) žemės sklypą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 20016 m. birželio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-412-602/2016; 2024 m. sausio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-8-520/2024; kt.).

Kaip minėta, nagrinėjamu atveju Administracijos direktorius ginčijamais Įsakymu Nr. 1 ir Įsakymu Nr. 2 be kita ko nustatė, kad daugiau laisvos valstybinės žemės, kurioje galėtų būti projektuojami nauji individualiai statybai skirti žemės sklypai nuosavybės teisėms į žemę atkurti, Vilniaus miesto savivaldybėje nėra. Kartu primintina, jog pareiškėjai teismui paduotame skunde paaiškino, jog jie yra pretendentai (jų įpėdiniai) atkurti nuosavybės teises į iki nacionalizacijos savininkų turėtus žemės sklypus Vilniaus mieste.

ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas.

Teisėjų kolegija, įvertinusi nurodytas faktines ir teisines aplinkybes bei patikrinusi skundžiamos pirmosios instancijos teismo išvadą dėl ginčijamų įsakymo teisinio pobūdžio, nenustatė pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad Įsakymas Nr. 1 ir Įsakymas Nr. 2 yra tarpinio pobūdžio dokumentai nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą atkūrimo procese ir jais pareiškėjams iš esmės nėra sukeliamos teisinės pasekmės. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiais administraciniais aktais buvo aiškiai ir nedviprasmiškai konstatuotos juridinę reikšmę turinčios aplinkybės, susijusios su laisva valstybine žeme Vilniaus miesto savivaldybėje, o būtent šių aplinkybių pagrindu bus sprendžiama dėl nuosavybės teisių atkūrimo pareiškėjams pagrįstumo (Atkūrimo įstatymo 18 str.).

Todėl pareiškėjai, siekdami, jog jų prašymas NŽT dėl žemės grąžinimo natūra būtų patenkintas, šiuo atveju teismui paduotame skunde kvestionavo Administracijos direktoriaus sprendimą dėl laisvos ir grąžintinos natūra žemės, t. y. procesine prasme iš esmės elgėsi taip, kaip tai suponuojama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2015 m. vasario 13 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-1432-858/2015.

Kita vertus, šiuo atveju skundo priėmimo stadijoje taip pat negalima teigti, kad pareiškėjai pagal ginčo aplinkybes materialiąja teisine prasme neturi teisėto intereso ginčyti atitinkamus Administracijos direktoriaus įsakymus, nes skundo priėmimo stadijoje vertinama tik formali skundo atitiktis reikalavimams, kuriuos tokiems procesiniams dokumentams nustato ABTĮ, ir nėra sprendžiama dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo ir teisėtumo; teismas, sprendžiantis skundo priėmimo klausimą, visų pirma patikrina, ar nėra neigiamų procesinių prielaidų, kurioms esant ginčo nagrinėjimas teisme apskritai yra negalimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-862-525/2016; kt.).

Skundo priėmimo stadijoje nėra sprendžiama dėl materialiosios teisės ar įstatymų saugomų interesų turėjimo, t. y. negalima atsisakyti priimti skundo dėl materialiojo teisinio pobūdžio motyvų. Materialiojo teisinio pobūdžio aplinkybės, susijusios su pareiškėjo teise į reikalavimo patenkinimą, turi būti analizuojamos bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Jei bylos nagrinėjimo metu nustatoma, kad besikreipęs teisminės gynybos asmuo neturėjo materialiosios reikalavimo teisės arba tokia teisė išnyko, ši aplinkybė yra reikšminga teismui priimant byloje atitinkamą procesinį sprendimą dėl bylos baigties (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. balandžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-303-556/2020; kt.). 

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos matyti, jog tokio pobūdžio ginčai, kai viešojo administravimo subjekto sprendimu iš patvirtinto sąrašo išbraukiamos (pakeičiamos) tam tikros eilutės, nagrinėjami administraciniuose teismuose (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. kovo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-10-415/2018, 2021 m. lapkričio 10 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2270-815/2021 ir kt.). Nagrinėjamu atveju yra aktualūs ir išaiškinimai dėl tokio pobūdžio sprendimų nagrinėjimo, kurie pateikti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. balandžio 9 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eAS-100-602/2023.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir neteisėtai atsisakė priimti skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu. Įvertinus tai, pareiškėjų atskirasis skundas yra tenkinamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama, pareiškėjų skundo priėmimo klausimą perduodant pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria :

Pareiškėjų E. L. (L.), M. V. (M. V.), Ž. V., J. R. ir T. B. atskirąjį skundą tenkinti.

Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. sausio 4 d. nutartį panaikinti ir perduoti pareiškėjų E. L. (L.), M. V. (M. V.), Ž. V., J. R. ir T. B. skundo priėmimo klausimą Regionų administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjos                                Veslava Ruskan

                                                Dalia Višinskienė

                                                Virginija Volskienė