KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėja Vida Agurkienė, sekretoriaujant Monikai Kundrotaitei, dalyvaujant ieškovei A. S., ieškovės atstovei advokatei Irenai Andriuškevičienei, atsakovės S. T. atstovei pagal įgaliojimą M. S., atsakovų atstovei advokato padėjėjai Ievai Kūrytei –Mockeliūnei, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. S. ieškinį atsakovams V. S., S. T., tretiesiems asmenims be savarankiškų reikalavimų D. S., A. S. dėl prievolės įvykdymo regreso tvarka.

Teismas, išnagrinėjęs bylą

n u s t a t ė:

Ieškovė 2014 m. sausio 9 d. teismui pateikė ieškinį, kuriame prašė priteisti iš atsakovų V. S. ir S. T. po 4425,16 Lt bei po 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo įvykdymo, taip pat priteisti iš atsakovų ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė ieškinį grindė tuo, kad 1989 m. spalio 27 d. Kauno miesto Civilinės metrikacijos skyriuje buvo įregistruota jos ir E. S. santuoka. (duomenys neskelbtini) gimė sūnus D. S., (duomenys neskelbtini) gimė sūnus A. S.. 1997 m. sausio 16 d. sprendimu civ. b. Nr. 2-36/1997 jos ir E. S. santuoka buvo nutraukta. Santuokos nutraukimas civilinės metrikacijos skyriuje įregistruotas 1997 m. vasario 14 dieną. Po santuokos nutraukimo jos ir E. S. tarpusavio santykiai atitiko jungtinės veiklos santykius - minėtas aplinkybes nustatė Druskininkų miesto apylinkės teismas 2013 m. gegužės 15 d. sprendimu civ. b. Nr. 2-7-297/2013 ir Kauno apygardos teismas 2013-12-19 nutartimi civ. b. Nr.2A-1810-173/2013. 2008 m. vasario 29 d. E. S. mirė. Kauno m. 17-ajame notaro biure užvesta civilinė byla Nr. 17-73/2008 dėl paveldėjimo teisės liudijimų išdavimo į E. S. palikimą. Įstatyminiai pirmos eilės įpėdiniai, priėmę E. S. palikimą yra keturi vaikai: atsakovai V. S. ir S. T., taip pat ieškovės sūnūs tretieji asmenys D. ir A. S..

Ieškovė nurodė, kad nors santuoka su E. S. buvo nutraukta, tačiau vartojimo reikmėms ieškovei ir E. S. buvo suteikti kreditai, kuriuos po E. S. mirties ieškovė grąžino iš asmeninių lėšų. Prievolė kreditoriui buvo solidari, todėl ji turi teisę regreso tvarka reikalauti grąžinti už E. S. po jo mirties sumokėtą jam priklausančią kredito dalį iš E. S. paveldėtojų (CK 6.9 str.).

Civilinio kodekso 6.10 str. reglamentuoja, kad jeigu įstatymai ar sutartys nenumato ko kita, solidarioji pareiga po skolininko mirties padalijama jo įpėdiniams pagal šio kodekso penktojoje knygoje nustatytas taisykles. CK 5.52 str. įtvirtinta nuostata, kad įpėdinis, kuris priėmė palikimą turto valdymo priėmimu arba padavęs pareiškimą notarui, už palikėjo skolas atsako visu savo turtu. Jeigu nurodytu palikimo priėmimo būdu palikimą priėmė keletas įpėdinių, visi jie už palikėjo skolas atsako solidariai visu savo turtu. Pirmos eilės įpėdiniai, priėmę E. S. palikimą, yra jo keturi vaikai, kurie lygiomis dalimis turi atsakyti ieškovei  už 1/2 dalies prievolės įvykdymą.

           2006-02-11 AB bankas NORD/LB Lietuva kreditavimo sutarties Nr. 99 pagrindu ieškovei ir E. S. suteikė 25 000,00 Lt vartojimo kreditą su 5 proc. metinėmis palūkanomis, bendros kredito kainos metinė norma (metinė kredito grąžinimo norma) 5,46 proc., kurį jie įsipareigojo grąžinti pagal šalių suderintą kredito grąžinimo grafiką iki 2011 m. sausio 26 dienos. 2013 m. sausio 9 d. pažyma Nr. 7.7.61-621-04 AB DNB bankas (keitėsi banko pavadinimas) pažymėjo, kad po E. S. mirties, t.y. nuo 2008-03-01 iki visiško įsipareigojimų pagal sutartį įvykdymo ieškovė grąžino bankui 15211,96 Lt paskolos ir 1159,27 Lt palūkanų, iš viso - 16371,23 Lt. Už E. S. gražino 8185,61 Lt kredito.

2007-03-15 AB DNB NORD bankas kreditavimo sutarties Nr. 0903-2007-12250 pagrindu ieškovei ir E. S. suteikė 20 050,00 Lt vartojimo kreditą su 5,5 proc. metinėmis palūkanomis, bendros kredito kainos metinė norma (metinė kredito grąžinimo norma) 5,93 proc., kurį įsipareigojo grąžinti pagal šalių suderintą kredito grąžinimo grafiką iki 2012 m. vasario 29 dienos. 2013 m. sausio 9 d. pažyma Nr. 7.7.61-621-05 AB DNB bankas (keitėsi banko pavadinimas) pažymėjo, kad po E. S. mirties, t.y. nuo 2008-03-01 iki visiško įsipareigojimų pagal sutartį įvykdymo ieškovė grąžino bankui 17015,23 Lt  paskolos ir 2014,84 Lt palūkanų, iš viso - 19 030,07 Lt. Už E. S. grąžino 9515,04 Lt kredito.

Preziumuojama, kad visos turtinės prievolės laikomos paveldimomis, išskyrus atvejus, kai pagal įstatymą, šalių susitarimą ar prievolės prigimtį, teisės ir pareigos, kylančios iš prievolės, yra nepaveldimos (CK 6.190 str.). E. S. prievolė mokėti bankams kreditą kilo iš sutartinių santykių. Teismui pateikiami rašytiniai įrodymai patvirtina aplinkybę, kad už E. S. prievolę įvykdė ieškovė, todėl CK 6.9 str. pagrindu reiškia reikalavimą atsakovams V. S. ir S. T. dėl 1/2 dalies lėšų, sumokėtų už E. S., grąžinimo. Iš paveldėtojų D. ir A. S. 1/2 dalies už E. S. sumokėtų lėšų nereikalauja. Iš atsakovų V. S. iš S. T. prašo priteisti po 4425,16 Lt iš kiekvieno, iš viso 8850,32 Lt ( 17700,65:2).

Ieškovės manymu, senaties termino reikalavimui regreso tvarka priteisti už E. S. sumokėtas bankams įmokas nepraleido. Reikalavimą prašyti priteisti išmokėtas lėšas įgijo po to, kai įvykdė bankams prievoles. Prievoles įvykdė 2011-01-26; 2012-02-29 ir 2012-06-147 Civilinio kodekso 1.125 str. 8 d. tokiems reikalavimams reikšti nustatė trejų metų ieškinio senaties terminą, CK 1.127 str. 2 d. nustato, kad jeigu prievolei įvykdyti yra nustatytas terminas, tai iš tokios prievolės atsirandančio reikalavimo ieškinio senaties terminas prasideda pasibaigus prievolės įvykdymo terminui.

Lietuvos Respublikos CK 6.37 str. numato, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovai yra fiziniai asmenys, prašo priteisti iš atsakovų 5 % dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (b.l.3-5).

Atsakovai atsiliepime nurodė, kad LR CK 6.10 str. 1 d. įtvirtina normą, kurios pagrindu solidarioji pareiga po skolininko mirties padalijama jo įpėdiniams pagal šio kodekso penktojoje knygoje nustatytas taisykles, išskyrus atvejus, kai prievolė yra nedali. Šiuo atveju prievolės dalykas yra pinigai, t. y. prievolės dalykas yra dalus, todėl prievolė yra paveldima. Šia įstatyme įtvirtinta norma remiasi ir pati ieškovė. LR 5.63 str. įtvirtina kreditorių reikalavimų pareiškimo ir tenkinimo tvarką. Šio straipsnio pirma dalis nustato, jog patikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Kreditorius, siekiantis, kad palikėjo prievolę (skolą) perimtų skolininko įpėdinis, turi pareikšti apie tai CK 5.63 straipsnyje nustatyta tvarka. Šios normos reikalavimų nesilaikymas lemia, kad palikėjo turtinė prievolė įpėdiniams nepereina paveldėjimo būdu, nes patikėjo skola nepatenka į palikimo masę. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad kreditoriaus reikalavimų pareiškimas ar ieškinio pareiškimas CK 5.63 straipsnio 1 dalies tvarka yra informavimo veiksmas. Jo teisinė reikšmė svarbi CK 5.63 straipsnio 4 dalies taikymui. Kai reikalavimai arba ieškinys pavėluojamas pareikšti per tris mėnesius nuo patikimo atsiradimo dienos, tai šis terminas dėl svarbių priežasčių teismo gali būti atnaujinamas, jeigu CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytų veiksmų buvo imtasi ne vėliau kaip per trejus metus nuo palikimo atsiradimo dienos, t. y. kreditorius, praėjus trims mėnesiams, bet ne vėliau kaip per trejus metus nuo palikimo atsiradimo dienos, turi atlikti nors vieną iš šių veiksmų: 1) pareikšti reikalavimą įpėdiniams, testamento vykdytojui ar palikimo administratoriui; 2) pareikšti teisme ieškinį. Nustatytas trejų metų terminas yra naikinamasis, jo teismas negali atnaujinti.

Vadovaujantis įstatyme įtvirtintomis normomis, atsakovai ieškovės prašomos priteisti už E. S. sumokėto kredito dalies nepaveldėjo. Apie šių kreditų egzistavimą atsakovams tapo žinoma tik 2013 m. vasario mėnesį, kai ieškovė apie tai užsiminė, siekiant taikiai išspręsti tarp šalių kitą kilusį ginčą, kuris buvo nagrinėjamas Druskininkų miesto apylinkės teisme. Net ir tuomet ieškovė, siekdama nuslėpti nuo teismo šias jos ir velionio E. S. prievoles dėl jai nenaudingų aplinkybių, nagrinėtų toje civilinėje byloje, duomenis apie paimtus vartojamuosius kreditus teismui pateikė tik po teismo įpareigojimo, t. y. praėjus 5 metams po palikimo atsiradimo momento.

AB DNB bankas per įstatyme nustatytą trijų mėnesių terminą nepareiškė E. S. turto paveldėtojams kreditorinių reikalavimų, o taip pat praleido ir trijų metų naikinamąjį terminą, dėl ko ieškovės prašoma priteisti už E. S. sumokėta kredito dalis atsakovų nebuvo paveldėta.

Ieškovė, palikimo atsiradimo momentu pagal įstatymą atstovavo savo du nepilnamečius vaikus - D. S. ir A. S., taigi jiems tenkančią E. S. palikimo dalį priėmė jų vardu. Atstovaudama savo nepilnamečių vaikų interesus, ir tuo pačiu žinodama tik ją vieną su velioniu E. S. siejusias aplinkybes dėl skolos DNB bankui buvimo, netinkamai vykdė savo, kaip atstovės pagal įstatymą, informavimo pareigą. Nei palikimo priėmimo bylą užvedusios notarės, nei pačių paveldėtojų, ieškovė neinformavo apie tokio turto (skolos) buvimą ir nenurodė, jog šis turtas (skola) turėtų būti įtrauktas į paveldimo turto sąrašą, dėl ko nuslėpdama šį faktą nuo visų suinteresuotų asmenų ir toliau mokėdama bankui kreditus, veikė savo rizika. Turto paveldėjimo pagal apyrašą atveju tokiems ieškovės, kaip įstatyminės atstovės, veiksmams būtų pagrindas taikyti LR CK 5.54 str. nuostatas, kuris nustato, jog įpėdinis, nurodęs ne visą turtą sudarantį palikimą, už palikėjo skolas atsako visu savo turtu.

LR CK 6.9 str. reglamentuoja bendraskolių tarpusavio atgręžtinių reikalavimų galimybę. Vadovaujantis šiame straipsnyje įtvirtintomis normomis tokie santykiai gali susiklostyti tik tarp pačių bendraskolių. Nagrinėjamu atvejų ieškovės bendraskolis buvo E. S., kuris, nepasibaigus jo skoliniams santykiams su AB DNB banku, mirė (2008.02.29). Nustačius, jog atsakovai, būdami palikėjo įpėdiniais, nepaveldėjo jo skolos AB DNB bankui, šiam per įstatyme nustatytą terminą nepareiškus kreditorinių reikalavimų paveldėtojams, ieškovė neturi jokio teisinio pagrindo prašyti teismo taikyti atgrežtinius reikalavimus atsakovams, vadovaudamasi savo ir buvusio bendraskolio tarpusavio santykiais.

Ieškovė savo ieškinyje pati aiškiai nurodo, jog E. S. AB DNB bankui mokėtiną sumą ji yra sumokėjusi už patį E. S., bet ne už jo turto paveldėtojus, tokiu būdu pati netiesiogiai pripažindama, jog teisių ir pareigų perėmimas po E. S. mirties šiam turtui taip ir neįvyko. Atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes, t. y. į faktą, kad E. S. įpėdiniai šio turto nepaveldėjo, būtent toks ieškovės veiksmų po E. S. mirties traktavimas, atitinka faktiškai susiklosčiusią situaciją. Ieškovė, žinodama, jog šis turtas (skola) nėra įtrauktas į paveldimo turto sąrašą, ir pati nuslėpdama šio turto (skolos) buvimą nuo atsakovų ir paveldėjimo bylą užvedusios notarės, o taip pat, tikėtina, nuo kreditoriaus nuslėpdama E. S. mirties faktą (toliau už E. S. mokėdama įmokas bankui), elgėsi neapdairiai ir veikė savo rizika. Būdama skolos bankui bendraskole, kuriai yra numatyta solidari atsakomybė banko atžvilgiu, nuo pat pradžių turėjo būti suinteresuota E. S. skolos bankui įtraukimu į paveldimo turto sąrašą, bet dėl kitų jai nenaudingų aplinkybių šį faktą nuslėpė.

Atsižvelgiant į visas aukščiau nurodytas aplinkybes, ieškovė dėl savo pačios neapdairumo prarado teisę taikyti atgrežtinius reikalavimus atsakovams ar kitu teisiniu pagrindu reikalauti iš atsakovų už E. S. sumokėtos skolos grąžinimo.

Ieškovė teigia, jog nėra praleidusi trijų metų ieškinio senaties termino, nustatyto LR CK 1.125 str. 8 d. Ieškinio senaties terminų pradžią ieškovė skaičiuoja nuo prievolės įvykdymo termino pabaigos (LR CK 1.127 str. 2 d.). Toks ieškovės ieškinio senaties terminų skaičiavimas nėra teisingas. Jei ieškovė turėtų teisinį pagrindą reikalauti iš atsakovų prašomos priteisti skolos, ieškinio senačiai būtų taikomos LR CK 1.127 str. 5 d. įtvirtintas termino pradžios skaičiavimas. Ieškovė teismui nepateikia kredito sutarčių priedų, kuriuose yra numatyti labai konkretūs kreditų grąžinimo grafikai. Taigi kiekvienai mėnesio įmokai ieškinio senaties terminas turėtų būti skaičiuojamas atskirai. Tokiu būdu visiems ieškovės mokėjimams, darytiems anksčiau nei 2011 m. sausio 6 d., senaties terminai yra suėję (b.l.69-72).

Teismo posėdyje ieškovė A. S. ir jos atstovė adv. I. Andriuškevičienė ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti. A. S. paaiškino, kad su E. S. būdami išsiskyrę abu kartu buvo pasiėmę banko paskolas. E. S. mirė 2008 vasario 29 d. Po jo mirties ji viena išmokėjo paskolas. Turtą paveldėjo keturi vaikai. Atsakovai yra E. S. vaikai iš pirmos santuokos. Jos vaikai - tretieji asmenys D. S. ir A. S. mirus E. S. buvo nepilnamečiai. Vaikų vardu ji kreipėsi pas notarą dėl palikimo priėmimo. Turto apyrašas nebuvo sudaromas. Paveldėjimo teisės liudijimai neišduoti, nes kilo ginčai su atsakovais.

Ieškovės atstovė adv. I. Andriuškevičienė paaiškino, kad reikalinga padalinti ne tik esamą turtą, bet ir prievoles. Ieškovė kreipėsi į teismą nepraleidusi ieškinio senaties termino. Atsakovai vadovaujasi CK 5 knyga, kad A. S. per 3 mėn. turėjo pareikšti reikalavimą dėl prievolės. Pažymėtina, kad ieškovė nebuvo kreditorė prieš paveldėtojus, ji reikalavimą įgijo tik įvykdžiusi prievolę. Bankas buvo kreditorius, o Aušra ir E. S. buvo solidarūs skolininkai. Bankas būdamas kreditoriumi, žinodamas apie E. S. mirtį, nesikreipė į paveldėtojus. Įpėdiniai priėmė palikimą ne pagal apyrašą, o pareiškę prašymą notarų biurui. Notaras išaiškino, kad tokiu atveju paveldėtojas priima ir visas turto palikėjo skolas. Bankas, turėdamas sutartinius santykius su E. S. ir A. S., pasirinko nesikreipti ir neišviešinti reikalavimo prievolės vykdymo iš paveldėtojų. Bankui to ir nereikėjo daryti, nes banko santykius su skolininkais siejo sutartis. Sutartyse skolininkai yra abu sutuoktiniai, prievolė prieš banką yra solidari. Už E. S. po jo mirties prievolę vykdė A. S.. Mirus S., jo prievoliniai santykiai su banku nebesitęsė, o S. tęsėsi. S. privalėjo dengti įmokas už S., nes buvo solidari atsakomybė. Kreditorius turėjo spręsti dėl S. prievolės paveldėjimo. Kreditorius neįstojo į paveldėjimo bylą. S. dar nebuvo kreditorė ir negalėjo reikalauti iš įpėdinių. A. S. mirus S. dar nebuvo kreditorė ir negalėjo per 3 mėn. pareikšti reikalavimo įpėdiniams. Atsakovų skola atsirado tik tada, kai buvo išmokėta paskola. CK 6.10 str. norma negali būti taikoma ieškovės atžvilgiu, nes ieškovė tuo metu nebuvo kreditorė. Turėtų būti taikoma teisės norma, reguliuojanti nuostolių atlyginimo santykius, kad kai prievolę už kitą asmenį įvykdė solidarusis skolininkas, tai skolininkas, įvykdęs prievolę, gali regreso tvarka reikalauti nuostolių patenkinimo iš atsakingų asmenų. Jei atsakovai ir tretieji asmenys priėmė palikimą ne pagal turto apyrašą, bet visa apimtimi, tai jie privalo atsakyti už esamas ir būsimas prievoles. Įpėdiniai būdami protingi, išsilavinę galėjo pasirinkti kitą palikimo priėmimo būdą - pagal apyrašą, tokiu atveju jie atsakytų tik turto ribose. Mano, kad prievoliniai santykiai tarp S. ir paveldėtojų atsirado vėliau, kai S. įvykdė prievolę.

Druskininkų teisme ieškovė išviešino kredito sutartis, teigė, kad lėšos buvo panaudotos buto remontui ir Druskininkų teismo sprendimo pagrindu atsakovai įgijo teisę į 18000 Lt už bendro turto pagerinimą. Yra įrodymai, kad prievolė solidari, kad paskola panaudota abiejų skolininkų interesams, taip pat įrodymai, kad už E. S. skolą grąžino ieškovė. Ieškovė reikalauja atlyginti skolą tik iš dviejų paveldėtojų, padalinusi visą skolą į dvi dalis. Iš savo vaikų nereikalauja. Kasacinio teismo praktikoje yra įvairių nuomonių,  net yra nuomonių, kad tokiu atveju turėtų būti taikomas bendras 10 metų senaties terminas. Ieškovė E. S. mirties metu nebuvo kreditorė, kreditorius galėjo būti bankas, kuris turėjo sutartinius santykius su E. S.. Kreditorius jokių reikalavimų paveldėtojams nepareiškė. Pareigos informuoti paveldėtojus įstatymas A. S. nenumato. Atsakovų atstovė aiškina, kad jeigu paveldėtojai būtų žinoję, kad yra prievolės, gal nebūtų priėmę palikimo ar būtų priėmę kitu būdu. A. S. nėra paveldėtoja ir ji negali įtakoti kokiu būdu priimti palikimą. Nesutiktina su aplinkybe, kad neva atsakovai laukė iki paskutinės dienos priimti palikimą, tai ir kreditorius gali laukti iki paskutinės dienos, todėl ši aplinkybė nėra visiškai svarbi. Nesutiktina, kad ieškinio senatį reikėtų skaičiuoti nuo kiekvienos įmokos. Pagal sutartį sudarytą su banku prievolė yra paskola su palūkanomis. Atsakovų atstovė maišo, kai prievolė yra mokėti periodines išmokas, tada senatis skaičiuojama nuo kiekvienos išmokos sumokėjimo. Ta aplinkybė, kad bankas prievolės grąžinimą nustatė dalimis ir pagal grafiką negali būti traktuojama, kad senatis prasideda nuo kiekvienos įmokos pagal su banku sudaryto grafiko dienos, nes prievolė nėra periodinės įmokos. Ieškovė įgijo reikalavimą reikšti regreso tvarka pagal CK 6.9 str. 1 d. Neįvykdžiusi prievolės ieškovė negalėjo reikšti reikalavimo nei paveldėtojams, nei teismui. CK 6.6 str. nustato solidarios skolininkų pareigos sampratą. Bankas tam ir sudarė sutartį dėl solidarios atsakomybės, kad gauti skolos grąžinimą iš kito solidaraus skolininko. Taip šiuo atveju ir buvo, vienam skolininkui mirus, bankas gavo savo skolos grąžinimą iš kito bendraskolio, o bendraskolis, kuris sumokėjo už kitą solidarų skolininką įgijo reikalavimo teisę į už tai atsakingus asmenis.

Atsakovės S. T. atstovė M. S. nurodė, kad jos atstovaujamoji su ieškiniu nesutinka.

Atsakovų S. T. ir V. S. atstovė advokatė Ieva Kūrytė-Mockeliūnė nurodė, kad atsakovai minėtos prievolės nepaveldėjo. Bankas turėjo informuoti paveldėtojus per 3 mėn. dėl tokių kreditų buvimo. Tik kaip papildoma aplinkybe remiasi faktu, kad apie šiuos kreditus informaciją turėjo ieškovė, todėl būdama vaikų įstatyminė atstovė, priėmusi už juos palikimą, turėjo pareigą informuoti notarę apie visą paveldėtą turtą, kuris jai yra žinomas. Jeigu paveldėtojai nenurodo viso turto, kuris jiems žinomas, jie veikia savo rizika. Ji veikė savo vaikų rizika. Mano, kad solidarioji prievolė privalomai turėjo būti padalinta, tai turėjo padaryti bankas pagal CK 5 knygos taisykles,  išskyrus atvejus, kai prievolė nedali. Prievolės dalykas yra pinigai, todėl ši prievolė yra paveldima. LAT yra išaiškinęs, kad 5 knygos normų nesilaikymas lemia, kad palikėjo turtinė prievolė įpėdiniams nepereina paveldėjimo būdu, nes palikėjo paskola nepatenka į palikimo masę. Bankas nesiėmė jokių veiksmų, kad ši prievolė pereitų paveldėtojams ir dabar netgi praleidęs naikinamąjį terminą, kurio teismas negali atsatyti. Taigi ieškovė teigdama, kad prievolę įvykdė už solidarų skolininką E. S., o ne už jo palikėjus, negali reikalauti, kad būtų taikoma regreso tvarka ir išsiieškoti šios prievolės iš paveldėtojų, kadangi paveldėtojai šios prievolės neperėmė. Tai, kad nebuvo sudaromas apyrašas, dar nereiškia, kad visas turtas yra paveldimas, yra tam tikros įstatyme numatytos normos, kuriomis turi vadovautis kreditoriai. Tų normų nesilaikymas lemia, kad šios prievolės negali pareiti paveldėtojams. Laikoma, kad CK 6.9 str. reglamentuoja bendraskolių tarpusavio reikalavimų atgręžimo galimybę, tokie santykiai gali susiklostyti tik tarp bendraskolių. Tokie santykiai susiklosto tik tarp bendraskolių, ieškovės bendraskolis buvo S., kuris nepasibaigus skoliniams santykiams mirė. Bankui nepareiškus kreditorinio reikalavimo per įstatymo nustatytą terminą, įpėdiniams nepaveldėjus šio reikalavimo, ieškovė neturi teisinio pagrindo prašyti taikyti atgręžtinius reikalavimus. Nesutinka su ieškovės nurodomais senaties terminais, nes net darant hipotetinę prielaidą, kad ieškovė teisi, kad turtas pereina įpėdiniams, prievolė yra bankui ir nurodomas tik galutinis prievolės grąžinimo terminas. Tuo tarpu yra atliekamos įmokos, kurioms numatyti terminai, tai liudija ir delspinigių skaičiavimas. Kiekvienai įmokai nustatytas atskiras terminas. Mano, kad ieškovė kreipdamasi į teismą visiems mokėjimams, kurie buvo atlikti anksčiau nei 2011 sausio 6 d. buvo praleidusi terminus. Nuo 2011 sausio 6 d. iš viso su paskolomis, palūkanomis, delspinigiais ieškovė bankui sumokėjusi 1479,36 Lt. Kalba apie ¼ dalį, kurią ji turėtų teisę išsireikalauti iš atsakovų, jei turėtų tam teisinį pagrindą. Tačiau šiuo atveju prievolė neperėjo paveldėjimo būdu, kadangi bankas nesikreipė per įstatymo nustatytą terminą, praleido naikinamąjį terminą, kuris negali būti atstatytas, todėl turtas nepatenka į palikimo masę. Prašo atmesti ieškinį.

Ieškinys atmestinas.

Byloje nustatyta, kad ieškovės ir E. S. santuoka nutraukta 1997-02-17 (b.l. 8). E. S. mirė 2008-02-29 (b.l. 9). Kauno miesto 17-ajame notarų biure užvesta paveldėjimo byla  Nr. 17-73/2008 dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo į mirusiojo E. S. palikimą. Palikimą priėmė A. S., D. S., V. S. ir S. S. (T.), (b.l. 121).

Iš Druskininkų miesto apylinkės teismui civilinėje byloje Nr. 2-35-297/2012 atsakovų atstovės pateikto prašymo dėl informacijos gavimo ir ieškovės atstovės minėtam teismui pateiktų papildomų dokumentų matyti, kad vykdydama teismo įpareigojimą, 2013-02-18 A. S. atstovė pateikė teismui ir atsakovų atstovei prašomus papildomus dokumentus: 2006-02-11 kreditavimo sutarties Nr. 99 bei 2007-03-15 kreditavimo sutarties Nr. 0903-2007-12250 kopijas, iš kurių matyti, kad pagal kreditavimo sutartį Nr. 99, A. S. ir E. S. buvo suteikta 25000,00 Lt paskola, mokant kas mėnesį po 423,73 Lt, galutinis kredito grąžinimo terminas 2011-01-26, o pagal kreditavimo sutartį Nr. 0903-2007-12250 A. S. ir E. S. buvo suteikta 20050,00 Lt paskola, mokant kas mėnesį po 388,62 Lt, grąžinimo terminas 2012-02-29 (b. l. 73-75, 16-20, 76-92). Ieškovės atstovė taip pat pateikė  AB DNB banko raštus apie minėtų kredito sutarčių vykdymą: 2013 m. sausio 9 d. pažymą Nr. 7.7.61-621-04, iš kurios matyti, kad pagal A. S. ir E. S. 2006-02-11 kreditavimo sutarties  Nr. 99 pagrindu suteiktą 25000 Lt vartojimo paskolą nuo 2008-03-01 iki visiško įsipareigojimų pagal sutartį įvykdymo, bankui buvo grąžinta 15211,96 Lt paskolos ir 1159,27 Lt palūkanų, taip pat 30,48 Lt už pradelstą paskolą. Piniginės sumos buvo nuskaičiuojamos nuo A. S. sąskaitos (b.l. 15); taip pat 2013 m. sausio 9 d. pažymą Nr. 7.7.61-621-05, iš kurios matyti, kad pagal 2007-03-15 kreditavimo sutartį Nr. 0903-2007-12250 ieškovei ir E. S. suteiktą  20050 Lt vartojimo paskolą nuo 2008-03-01 iki visiško įsipareigojimų pagal sutartį įvykdymo buvo grąžinta bankui 17015,23 Lt  paskolos ir sumokėta 2014,84 Lt palūkanų bei 111,12 Lt delspinigių, šios sumos buvo nuskaičiuojamos nuo ieškovės sąskaitos (b.l. 21). 

Aptarti įrodymai patvirtina ieškovės nurodytą aplinkybę, kad ji su E. S. pagal dvi kredito sutartis turėjo finansinių įsipareigojimų, už kurių vykdymą buvo numatyta jų solidari atsakomybė (kredito sutarties nr. 99 32.3 p., bei kredito sutarties Nr. 0903-2007-12250 38.3 p.). Taip pat, kad ieškovė viena po kredito gavėjo E. S. mirties  pagal 2006-02-11 kreditavimo sutartį Nr. 99 grąžino DNB bankui 16 371,23 Lt paskolos ir palūkanų, bei 19 030,07 Lt paskolos ir palūkanų pagal 2007-03-15 kreditavimo sutartį Nr. 0903-2007-12250. Atsakovai šių aplinkybių neginčija. Šalių ginčas kilęs dėl to, ar ieškovė, kuri nėra palikėjo įpėdinė, pagrįstai reikalauja priteisti iš jų dalį po E. S. mirties bankui jos sumokėtų sumų.

Kaip matyti iš pareikšto ieškinio ir ieškovės atstovės paaiškinimų, ieškovė ieškinį pareiškė vadovaudamasi CK 6.9 str. 1 d., kurioje nustatyta, kad solidariąją pareigą įvykdęs skolininkas turi teisę regreso tvarka reikalauti iš visų kitų bendraskolių lygiomis dalimis to, ką jis įvykdė, atskaičiuos jam pačiam tenkančią dalį, jeigu ko kita nenumato įstatymai ar sutartis. Ieškovė  atsakovus laiko bendraskoliais, motyvuodama, jog jie E. S. paveldėtojai, paveldėję ne tik turtą, bet ir jo turėtas solidarias prievoles pagal dvi kredito sutartis. Ieškovė taip pat vadovaujasi CK 6.10 str. nuostatomis, reglamentuojančiomis, kad jeigu įstatymai ar sutartys nenumato ko kita, solidarioji pareiga po skolininko mirties padalijama jo įpėdiniams pagal šio kodekso penktojoje knygoje nustatytas taisykles, išskyrus atvejus, kai prievolė yra nedali, bei CK 5.52 str. įtvirtinta nuostata, kad įpėdinis, kuris priėmė palikimą turto valdymo priėmimu arba padavęs pareiškimą notarui, už palikėjo skolas atsako visu savo turtu.

Pažymėtina, jog ieškovė mano, kad senaties termino reikalavimui priteisti už E. S. sumokėtas bankams įmokas ji nepraleido, kadangi reiškia regresinį ieškinį, o  Civilinio kodekso 1.125 str. 8 d. tokiems reikalavimams reikšti nustatytas trejų metų ieškinio senaties terminas.

Atsakovai nesutikimą su ieškiniu grindė LR 5.63 str. įtvirtina kreditorių reikalavimų pareiškimo ir tenkinimo tvarka. Laikė, kad atsakovai ieškovės prašomos priteisti už E. S. sumokėto kredito dalies nepaveldėjo, kadangi palikėjo kreditorius AB DNB bankas per įstatyme nustatytą trijų mėnesių terminą nepareiškė E. S. turto paveldėtojams kreditorinių reikalavimų, o taip pat praleido ir trijų metų naikinamąjį terminą, dėl ko ieškovės prašoma priteisti už E. S. sumokėta kredito dalis atsakovų nebuvo paveldėta. Atsakovų teigimu, dėl tokios situacijos atsakinga ir pati ieškovė, nes žinodama ją su palikėju   E. S. siejusias aplinkybes dėl skolos DNB bankui buvimo, atstovaudama savo nepilnamečių vaikų interesus paveldėjimo santykiuose, neinformavo nei palikimo priėmimo bylą užvedusios notarės, nei pačių paveldėtojų apie tokio turto (skolos) buvimą ir nenurodė, jog šis turtas (skola) turėtų būti įtrauktas į paveldimo turto sąrašą. Nuslėpdama šį faktą nuo visų suinteresuotų asmenų ir toliau mokėdama bankui kreditus, ieškovė veikė savo rizika.

Nagrinėjamoje byloje aktualus civilinės teisės instituto - įpėdinio atsakomybės už palikėjo skolas aiškinimas ir taikymas, t.y. skolininko - palikėjo pareigos įvykdyti piniginę prievolę kreditoriui perėjimas palikimą priėmusiems palikėjo įpėdiniams, tokios pareigos atsiradimo pagrindas bei pareigos įvykdymo ribos.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011-03-14 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2011, yra pasisakęs, kad palikėjui mirus, jo turtinės teisės ir pareigos nepasibaigia, bet įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Teisių perėjimo universalumas reiškiasi tuo, kad palikėjo teisės ir pareigos pereina palikimą priėmusiam įpėdiniui nepaisant to, žinojo jis ar nežinojo esant atitinkamas palikėjo teises ar pareigas. Įpėdinis negali atsisakyti dalies palikimo, priimti dalį palikimo (CK 5.50 str. 1 d.). Jis priima besąlygiškai visą palikimą, t.y. visas palikėjo reikalavimo teises bei pareigas. Įpėdiniui kartu su paveldėtu turtu pereina ir pareiga atsakyti už palikėjo skolas priklausomai nuo palikimo priėmimo būdo visu savo turtu arba tik paveldėtu turtu (CK 5.1 str. 2 d., 5.52 str., 5.62 str. 3 d.). Palikimo priėmimo sandoris turi grįžtamąjį poveikį, nes palikimą priėmusiam įpėdiniui palikėjo teisės ir pareigos pereina ne nuo palikimo priėmimo, bet nuo jo atsiradimo dienos (CK 5.3 str., 5.9 str. 4 d.). Tai patvirtina CK 4.47 str., kuriame, be kitų nuosavybės teisės įgijimo pagrindų, paveldėjimas nustatytas kaip savarankiškas nuosavybės teisės įgijimo pagrindas (CK 4.47 str. 2 p.).     

Pažymėtina, kad kitose Kasacinio teismo nutartyse taip pat laikomasi nuostatos, kad paveldint įvyksta universalus teisių perėmimas, t.y. teisės perimamos nepasikeitusiu pavidalu, visos apimties ir tuo pačiu momentu, jeigu nėra kokių nors įstatyme nustatytų išimčių. Palikėjo mirties faktas yra pagrindas teisėms ir pareigoms perimti (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje A. E. Ž. v. V. A. Ž., byla Nr. 3K-3-151/2009; Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje UAB DK ,,ZU Lietuva“ v. D. V., byla Nr. 3K-7-190/2009). ).

Taigi, pagal Kasacinio teismo suformuotą praktiką, įpėdiniui kartu su paveldėtu turtu pereina ir palikėjo pareiga vykdyti jo finansinius įsipareigojimus, nes tai yra turtinė prievolė (CK 5.1 straipsnio 2 dalis). Atsakovams, kaip įpėdiniams, priėmusiam palikimą, perėjo palikėjo solidari prievolė bankui.

           Tačiau tam, kad įpėdinis galėtų vykdyti jam perėjusius palikėjo finansinius įsipareigojimus, jis turi būti tinkamai informuotas apie palikėjo skolas. Tuo tikslu CK 5.63 yra įtvirtinta speciali kreditorių reikalavimų pareiškimo ir tenkinimo tvarka, įtvirtintas trijų mėnesių terminas, per kurį palikėjo kreditoriai turi teisę pareikšti reikalavimus palikimą priėmusiems įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui, arba pareikšti ieškinį dėl paveldimo turto teisme ir kt.).

         Pasisakydama dėl CK 5.63 straipsnio taikymo, Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2009 m. birželio 8 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-190/2009, nurodė, kad palikėjo kreditoriaus reikalavimo pareiškimo CK 5.63 straipsnio prasme tikslas yra suteikti įpėdiniui informaciją apie palikėjo kreditorių turtines pretenzijas į palikėjo turtą, nes informacija apie palikėjo kreditorius padeda įpėdiniui apsispręsti, ar jam apskritai priimti palikimą, o jeigu priimti, tai kokiu būdu. Išplėstinė teisėjų kolegija atkreipė dėmesį į tai, kad  kad įpėdinis, kuris priėmė palikimą pradėjęs turtą valdyti arba padavęs pareiškimą notarui, už palikėjo skolas atsako visu savo turtu, išskyrus CK nustatytus atvejus (CK 5.52 straipsnis), įpėdinis, priėmęs palikimą pagal teismo antstolio sudarytą apyrašą, už palikėjo skolas atsako tik paveldėtu turtu (CK 5.53 straipsnio 1 dalis). Taigi CK 5.63 straipsnyje nustatytą terminą pradėti skaičiuoti nuo palikimo atsiradimo dienos visais atvejais be jokių išimčių svarbu tam, kad paveldėjimo procesas neužsitęstų neapibrėžtą laiko tarpą, kad būtų užtikrintas tiek įpėdinių, tiek palikėjo kreditorių teisių teisinis tikrumas, civilinių teisinių santykių stabilumas bei kad įpėdinių interesai būtų apsaugoti nuo nepagrįstai ilgai uždelstų pareikšti palikėjo kreditorių reikalavimų.

             Šioje byloje aktualu ir tai, kad Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija minėtoje 2009 m. birželio 8 d. nutartyje priėjo išvados, kad CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas, per kurį draudikas turi pareikšti atgręžtinį reikalavimą draudėjo, dėl kalto draudžiamojo įvykio, įpėdiniui, taip pat turi būti skaičiuojamas nuo palikimo atsiradimo momento, bet ne nuo draudimo išmokos išmokėjimo momento. Todėl nurodė, kad nesivadovauja Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 26 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje UAB DK „Baltic polis“ v. B. K. ir kt., byla Nr. 3K-3-300/2006, išdėstytu išaiškinimu, kad draudikui, kaip palikėjo kreditoriui, išmokėjusiam draudimo išmoką, terminas reikalavimams įpėdiniui pareikšti skaičiuotinas ne nuo palikimo atsiradimo momento, bet nuo reikalavimo teisės atsiradimo dienos. Dėl nurodytų priežasčių draudimo bendrovė, gavusi informaciją apie įvykusį draudžiamąjį įvykį ir norėdama pasinaudoti teise iš žalos padariusio asmens įpėdinių atgauti išmokėtas draudimo išmokas, turi ne vėliau kaip per tris mėnesius išsiaiškinti kaltojo asmens įpėdinius, testamento vykdytoją arba palikimo administratorių ir pareikšti jiems pretenzijas, nurodydama, kad turi (ar turės) reikalavimo teises neviršijant išmokėtų ir ateityje mokėtinų draudimo išmokų ribų (Civilinėje byloje Nr. 3K-7-190/2009).

          Šioje byloje nustatyta, kad ieškovė ieškinį pareiškė laikydama, jog jai netaikytini CK 5.63 str. įtvirtinti terminai. Kaip matyti, ji savęs nelaikė kreditore, kadangi dar nebuvo įvykdžiusi savo ir E. S. solidariosios prievolės.

         Tokią ieškovės poziciją teismas laiko nepagrįsta. Kaip matyti, ieškovė laikosi iš esmės  analogiškos pozicijos, kaip ir paminėtoje Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2006 m. nutartyje, civilinėje byloje Nr. 3K-3-300/2006, kuria Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija nutarė nesivadovauti.

            P. K. sutarčių specialiąsias sąlygas ieškovės vardu buvo atidarytos banko sąskaitos, į kurias buvo pervestos kreditų sumos bei dengiami kreditai (b.l. 11, 15, 16, 21, 76). Todėl ieškovė neabejotinai žinojo, jog jai vykdant solidarius įsipareigojimus ir neprašant jų padalinti mirus kitam solidariam skolininkui, bankas neturi pagrindo reikšti reikalavimų kitiems įpėdiniams. Taip pat ieškovė turėjo ir galėjo numatyti, ar  įvykdžius solidarią prievolę bankui, ji norės pareikšti reikalavimus palikėjo įpėdiniams, o tai žinodama privalo pareikšti kreditorinius reikalavimus palikėjo įpėdiniams laikantis specialios CK 5.63 str. nustatytos tvarkos. Tačiau ji kreditorinio reikalavimo nepareiškė, apie vykdomus solidarius įsipareigojimus atsakovams nepranešė ir kitokiu būdu to neišviešino. Kaip nustatyta, atsakovai apie tai  sužinojo tik 2013 m. vasario mėn.

          Kaip nurodyta CK 5.63 straipsnyje ir aptartoje Kasacinio teismo bylų praktikoje, palikėjo kreditoriai turi teisę pareikšti reikalavimus per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos ir šios teisės normos negalima aiškinti taip, kad nurodytas terminas būtų skaičiuojamas kokia nors kitokia tvarka.

        Tačiau ieškovė praleido ne tik 3 mėnesių, bet ir naikinamąjį 3 metų ieškinio senaties terminą (CK5.63 str. 4 d.). Todėl yra pagrindas jos ieškinį atmesti (CK 1.131 str. 1 d.).

        Ieškinį atmestus atsakovų bylinėjimosi išlaidos turėtų būti priteistos iš ieškovės (LR CPK 93 str. 1 d.). Tačiau atsakovai bylinėjimosi išlaidų priteisti neprašė, todėl jos nepriteistinos.

         Valstybei iš ieškovės priteistina 83,92  Lt pašto išlaidų  (LR CPK 96 str.). ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, į.k. 188659752, sąsk. nr. LT 24 7300 0101 1239 4300 AB  banke „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660. 

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso  259, 268, 270 straipsniais, 

            n u s p r e n d ž i a : 

            Ieškinį atmesti.

            Priteisti valstybei iš ieškovės A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 83,92 Lt (aštuoniasdešimt tris litus 92 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

            Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

   Teisėja                                                                                                                   Vida Agurkienė

.