Baudžiamoji byla Nr. 1-36-1068/2020

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-11459-2019-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2.; 1.1.7.2.5.; 1.1.8.1.; 1.1.10.1.; 1.2.4.4.2.3.; 2.1.15.3.3.2.; 2.3.6.4.5.

 (S)

PLUNGĖS APYLINKĖS TEISMAS

NUOSPRENDIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. sausio 10 d.

Kretinga

Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų teisėja Jurgita Ališauskaitė,

sekretoriaujant Vitai Jokšaitei,

dalyvaujant prokurorei Irenai Gedžiuvienei, 

nukentėjusiajai R. B., jos atstovui advokatui J. P.,

kaltinamajam E. B., 

viešajame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje

E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis uždarojoje akcinėje bendrovėje “E”, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,  

n u s t a t ė :

E. B. nesunkiai sužalojo savo šeimos narį: 2018-06-10 apie 10.00 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), virtuvėje, konflikto su šeimos nare – sutuoktine R. B. metu, metė į ją šakutę, kuria pataikė į kairės rankos plaštaką ir padarė kairės plaštakos sumušimą su V piršto tiesiamosios sausgyslės daliniu plyšimu, t. y., nukentėjusiajai R. B. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Teisiamojo posėdžio metu E. B. kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad įvykis buvo 2018 m. pavasarį, tikslios dienos neatsimena, apie 10 val. ryto, adresu (duomenys neskelbtini). Nukentėjusioji su juo konfliktavo, nuolat terorizavo, priekaištavo. Tarp jų vyko žodinis konfliktas. Įvykio metu jis buvo blaivus. Jis maitino sūnų, kuris sėdėjo jam ant kelių. Vaikas norėjo paimti šakutę, buvusią ant stalo. Bijodamas, kad vaikas nepasiektų aštraus daikto, paėmė šakutę ir pro šoną metė, norėdamas pataikyti į kriauklę, prie kurios tuo metu nukentėjusioji plovė indus. Nepastebėjo, kad kliudė nukentėjusiąją. Mesdamas šakutę suvokė, kad gali pataikyti ja į žmogų. Nukentėjusioji sustingo ir nieko nebesakė, plauti indų nebaigė, apsirengė ir išvažiavo į ligoninę, o grįžo subintuota. Jis atsiprašė nukentėjusiosios, jie susitaikė. Kai metė šakutę, nepažiūrėjo, kur meta, nenorėjo sužaloti žmonos. Po susitaikymo vėl pradėjo konfliktuoti ir įvyko skyrybos. Policijos nekvietė, įvykio daugiau niekas nematė. Pripažįsta, kad sužalojo nukentėjusiąją, bet tai padarė netyčia. Turtinę žalą pripažįsta, o 3000 eurų neturtinė žala atrodo per didelė. Mano, kad 100 eurų būtų tinkama suma neturtinės žalos atlyginimui. Pragyvena iš darbo užmokesčio, uždirba 500-600 eurų per mėnesį. Moka alimentus vaikui po 250 eurų per mėnesį. Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas po to, kai jis kreipėsi į teismą dėl alimentų sumažinimo, kadangi po išsituokos mokėjo po 300 eurų. Mano, kad nukentėjusioji dėl to ir kreipėsi į policiją.

Nukentėjusioji R. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad įvykis buvo 2018-06-10 apie 10-11 val. ryto namuose, virtuvėje, adresu (duomenys neskelbtini). Tada su kaltinamuoju dar buvo sutuoktiniai. Namuose įvyko eilinis kivirčas su vyru. Konfliktai kildavo, nes E. B. nenorėjo prisiimti atsakomybės už vaiką, gyveno tik sau, buitis ir šeimos išlaikymas gulė ant jos pečių. Vaikui tada buvo 1,5 m. Konfliktas įvyko dėl kaltinamojo susierzinimo, žodžių, veiksmų. Įvykio metu ji plovė indus prie kriauklės, kaltinamasis sėdėjo prie stalo ir maitino vaiką, vaikas buvo jam ant kelių. Žodinio konflikto metu E. B. supykęs, su didžiule inercija, paleido į ją šakutę ir pataikė į plaštaką. Ta šakute jis maitino vaiką. Šakutė buvo mediniu kotu. Šakutė pataikė kotu į plaštakos viršų. Jos rankos buvo prie kriauklės. Šakutės metimą ji matė. Smūgis buvo labai stiprus. Tai nebuvo šakutės metimas į plautuvę, bet tiesus metimas į ją kaip į taikinį. Ji nutilo, nieko nebesakė, pasikvietė iš antro aukšto vyresniąją dukrą, kad ji pabūtų su vaiku ir išvažiavo į ligoninės priimamąjį. Medikai nustatė plaštakos sumušimą, sutvarstė sužeidimą elastiniu bintu. Grįžusi namo, vyro neberado. Po paros jis grįžo į namus. Paklausė, ar ji parašė pareiškimą. Nežinojo, ką daryti, buvo gėda nuo aplinkinių, todėl policijos nekvietė. Problemų dėl rankos sužalojimo tebeturi ir šiandien. Į policiją kreipėsi tik 2019 m. kovo mėn., nes bijojo kaltinamojo, jis nesiramino, subadė padangas. Iš karto po įvykio nesikreipė, nes tikėjosi, kad viskas baigsis gražiuoju. Priėmimo skyriuje pasakė taip, kaip buvo. Nežino, kodėl ligoninė apie įvykį nepranešė policijai. Nesitikėjo, kad bus sukeltos tokios ilgalaikės pasekmės. Turtinė žala susidaro iš gydymosi išlaidų, vaistų, kelionių pas gydytoją. Neturtinę žalą patyrė dėl išgyvenimų: buvo apribota darbe, sunku buvo prižiūrėti vaiką. Rankos judesiai buvo ir tebėra riboti, jos darbas – rankų darbas. Sužalota kairė plaštaka, ji dešiniarankė. Ranką gydėsi iki š.m. liepos mėn. Praėjo lygiai metai po įvykio. Kreipėsi pas traumatologus, buvo iškilęs guzas, kirto tarsi elektra per pirštus, gydytojai įtarė lūžimą, bet jo nenustatė, buvo sausgyslių plyšimas, kurios suragėjo ir ėmė spausti nervą. Operacijos kol kas nebuvo, bet mažojo ir bevardžio pirštų jėga yra silpnesnė. Priklauso nuo rankos padėties, bet dažnai „pakerta“ elektra. Ranka ilgai buvo sutinusi. Sužalotoji vieta buvo ir tebėra skausminga. Buvo gydoma vaistais, skirta fizioterapija, bet jos dar nespėjo atlikti. Visą laiką dirbo be pertraukos, nors ir darė tai ribotai, per skausmą. Dirba pagal verslo liudijimą, turi 3 vaikus, kuriuos reikia išlaikyti, todėl apie nedarbingumą negalvojo.

Iš 2019-03-11 pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad 2019-03-11 R. B. kreipėsi į policiją, pranešdama apie buvusio sutuoktinio smurtą prieš ją 2018-06-10 (1 t., b.l. 13-15).

R. B. į bylą ikiteisminio tyrimo metu pateikė Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus išvadą, medicininių dokumentų išrašus ir UAB “Ortogida” išrašą iš medicininių dokuemntų (1 t., b.l. 23-24). Prie pareiškimo nukentėjusioji taip pat pateikė ir skaitmeninę laikmeną, kurioje įrašyti garso įrašai su jos ir kaltinamojo pokalbiais, ginčais, kurie tiesiogiai su nagrinėjama byla nesusiję, bet įrodo, kad santykiai tarp šalių buvo konfliktiški.    

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2019-03-06 specialisto išvadoje Nr. G 404/2019(03) konstatuota, kad R. B. buvo padarytas kairės plaštakos sumušimas su V piršto tiesiamosios sausgyslės daliniu plyšimu. Sužalojimas galėjo būti padarytas sumušus kairę plaštaką kietu buku daiktu apžiūrimosios nurodytu laiku. Dėl kairės plaštakos sumušimo su V piršto tiesiamosios sausgyslės daliniu plyšimu R. B. sveikata sutrikdyta buvo ilgalaikiai, jos sužalojimas nesunkaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties (1 t., b. l. 27-29).

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis parodė, kad dėl konflikto su nukentėjusiąja susinervinęs matė šakutę į plautuvę ir pataikė nukentėjusiajai į ranką (1 t., b.l. 105-106).

Ikiteisminio tyrimo metu atliktos akistatos metu kaltinamasis E. B. parodė, kad šakutę metė į plautuvę, pataikė R. B. į ranką, įvykis buvo netyčinis (1 t., b.l. 52-54).

Iš 2019-12-05 įvykio vietos apžiūros protokolo su fotolente matyti, kad nusikaltimo padarymo vieta yra virtuvė, adresu (duomenys neskelbtini). Virtuvės viduryje stovi stalas su kėdėmis, plautuvė yra prie sienos. Nuo plautuvės iki stalo yra 1,3 m. ( 2 t., b.l. 6-12).

2019-12-05 parodymų patikrinimo vietoje metu nukentėjusioji parodė, kad įvykio metu ji stovėjo prie plautuvės, kairiuoju šonu į kaltinamąjį. Kaltinamasis sėdėjo prie stalo, maitino vaiką, kuris sėdėjo jam ant kelio. Kaltinamasis metė šakutę tiesiai į ją, sėdėjo veidu atsisukęs į ją(2 t., b.l. 15-23).

 2019-12-05 parodymų patikrinimo vietoje metu kaltinamasis parodė, kad jis sėdėjo šonu prie stalo, nugara į plautuvę, kuri yra už 2,4 m. nuo jo, kairėje. Šakutę jis metė į plautuvę pro nugarą, nesitaikydamas (2 t., b.l. 27-34).

Nors kaltinamasis savo kaltę pripažino iš dalies, t.y. pripažino, kad metė šakutę ir ja pataikė nukentėjusiajai, tačiau teigė, kad sužaloti nukentėjusiosios nenorėjo, jo kaltė dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo padarymo įrodyta pilnai baudžiamojoje byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais: nuosekliais nukentėjusiosios parodymais tiek ikiteisminio tyrimo metu, akistatos metu, parodymų patikrinimo vietoje metu, taip pat nukentėjusiosios medicininiais dokumentais ir jų pagrindu pateikta teismo medicinos specialisto išvada dėl nukentėjusiosios patirto sužalojimo.

Dėl veikos kvalifikavimo

Pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą atsako tas, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino savo artimą giminaitį ar šeimos narį. 2018-06-10 nusikaltimo padarymo dieną nukentėjusioji ir kaltinamasis buvo sutuoktiniai, t.y. šeimos nariai (BK 248 straipsnio 2 dalis).

Kvalifikuojant veiką pagal šį straipsnį būtina nustatyti, kad egzistuoja BK 138 straipsnio dispozicijoje numatyti padariniai ir nusikalstamą veiką padariusio asmens tyčia.

Kaltinamasis neneigia, kad dėl jo veiksmo, mestos šakutės ir ja pataikymo nukentėjusiajai į ranką buvo padarytas sužalojimas, kurį teismo medicinos specialistas pagal sužalojimo mastą įvertino kaip nesunkų. Kaltinamasis teigia, kad nenorėjo sužaloti nukentėjusiosios, šakutę metė į plautuvę. Ikiteisminio tyrimo metu surinkti įrodymai, kurie ištirti teisiamojo posėdžio metu rodo, ko neneigia ir kaltinamasis, kad tuo metu tarp nukentėjusiosios ir kaltinamojo vyko žodinis konfliktas. Šis konfliktas sukėlė kaltinamajam neigiamas emocijas, dėl ko jis ir atliko patį veiksmą - metė šakutę, ką jis pats pripažino ikiteisminiot tyrimo metu (1 t., b.l. 105). Kaltinamasis iki metimo matė, kad prie plautuvės stovėjo ir visą tą laiką su juo žodžiu konfliktavo nukentėjusioji. Nors kaltinamasis teigia, kad nenorėjo sužaloti nukentėjusiosios, kuri nurodo, kad iš tiesų kaltinamasis tyčia metė ir taikėsi į ją, vis dėlto jo atliktas veiksmas buvo tyčinis ir mesdamas šakutę (stalo įrankį) nukentėjusiosios pusėn jis suprato (turėjo suprasti), kad gali ją sužaloti, kas ir nutiko, t.y. tarp kaltinamojo atlikto veiksmo ir nukentėjusiajai padaryto sužalojimo yra tiesioginis priežastinis ryšys.

          BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta veika gali būti padaroma tik tyčia – tiek tiesiogine, tiek netiesiogine, kas reiškia, jog kaltininkas, atlikdamas straipsnio dispozicijoje nurodytus veiksmus, dėl kurių kilo numatytos pasekmės, tokių pasekmių norėjo (tiesioginė tyčia), ar, suvokdamas pavojingą daromos nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti straipsnio dispozicijoje numatyti padariniai, ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti (netiesioginė tyčia) (BK 15 straipsnis).

Teismas, įvertinęs visas nustatytas aplinkybes, sutinka su kaltinamojo E. B. argumentu, kad jis neturėjo tyčios nesunkiai sutrikdyti nukentėjusiosios sveikatos, tačiau byloje nustatytos aplinkybės, tarp kaltinamojo ir nukentėjusiosios buvę konfliktiški santykiai, barnis įvykio metu, taip pat stalo įrankio metimas į tą pusę, kur stovėjo nukentėjusioji, leidžia spręsti, kad kaltinamasis suvokė pavojingą savo nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl to gali atsirasti padarinių – būti sužalota nukentėjusiosios sveikata, ir nors šių pasekmių nenorėjo, bet sąmoningai leido šiems padariniams atsirasti, t.y. veikė netiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 3 dalis). Kadangi kaltinamasis E. B. nesunkiai sutrikdė sveikatą savo šeimos nariui – nusikaltimo padarymo metu jo buvusiai sutuoktinei, jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą.           

 Bausmės skyrimas

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys).

Kaltinamojo E. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta, kad jis iš esmės nuo ikiteisminio tyrimo pradžios ir teisme pripažino savo kaltę dėl padarytos veikos (padaryto veiksmo) ir dėl to gailisi. Tai, kad kaltinamasis teisme nurodė, jog kaltę pripažįsta iš dalies, yra tik teisinio vertinimo dalykas, įtakotas jo subjektyvaus suvokimo, jog jis nenorėjo nukentėjusiosios sužaloti. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant bausmę  E. B. atsižvelgtina į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (padarytas apysunkis nusikaltimas), kaltės formą ir rūšį (nusikaltimas padarytas netiesiogine tyčia), veikos motyvus, tikslus (kaltinamojo veiksmus išprovokavo žodinis konfliktas su nukentėjusiąja, pastarosios priekaištai, ko neneigia ir pati nukentėjusioji), nusikalstamos veikos stadiją (nusikaltimas baigtas), kaltininko asmenybę (neteistas ( 1 t., b.l. 90), administracine tvarka nusikaltimo padarymo dienai buvo nebaustas ( 1 t., b.l. 94-95), dirba, Klaipėdos teritorinei ligonių kasai padarytą žalą atlygino, nukentėjusiajai neatlygino, bet jos civilinį ieškinį pripažįsta iš dalies. Be to, kaip matyti iš pačios nukentėjusiosios prie pareiškimo pateiktų garso įrašų (kompaktinis diskas su jais pridėtas prie bylos), žodiniai konfliktai tarp kaltinamojo ir nukentėjusioios buvo neretenybė, dėl ko šalys ir santuoką nutraukė.

Įvertinus bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, jog bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte skiriant vienintelę straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – ­laisvės atėmimą, kurios terminą nustatant mažesnį nei bausmės vidurkis.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis E. B. teisiamas pirmą kartą, dirba, egzistuoja pagrindas manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus jos atlikimo, atidėjus bausmės vykdymą, todėl E. B. taikytinas BK 75 straipsnis ir bausmės vykdymas atidėtinas įstatyme numatytam vienerių metų terminui, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu tęsti darbą, dalyvauti elgesio pataisos programoje, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (BK 75 straipsnio 2 dalies 5, 6, 8 punktai).  Atsižvelgiant į tai, kad dėl E. B. padarytos nusikalstamos veikos nukentėjusioji R. B. patyrė turtinės žalos, vadovaujantis BK 75 straipsnio 3 dalimi, teismas įpareigoja kaltinamąjį per du mėnesius atlyginti nukentėjusiajai padarytą turtinę žalą.

E. B. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ( 1 t., b.l. 109-110) paliktina galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintina.

           Dėl civilinių ieškinių

Klaipėdos teritorinė ligonių kasa byloje buvo pareiškusi 186,56 Eur civilinį ieškinį (1 t., b.l. 81-83), kurio atsisakė, nes E. B. žalą pilnai atlygino (1 t., b.l. 168,173, 2 t., b.l. 1), todėl procesas dėl šio ieškinio nutrauktinas.

Nukentėjusioji R. B. patikslinusi civilinį ieškinį prašė priteisti 192,94 Eur turtinės žalos ir 3000 Eur neturtinės žalos (1 t., b.l. 73-74, 174).

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Dėl to asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis), ką šiuo atveju ir padarė nukentėjusioji R. B..

Žala – tai asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.

Nukentėjusiosios prašomą priteisti 192,94 Eur turtinę žalą sudaro vaistų kaina, kelionės pas gydytojus, konsultacijos. Prie ieškinio R. B. pateikė du mokėjimo kvitus po 40 Eur UAB “Ortogida” 2018-06-20 ir 2018-07-04 (1 t., b.l. 75), papildomai, tikslindama ieškinį, R. B. pateikė Viešosios įstaigos Respublikinė Klaipėdos ligoninės kvitą 31,86 Eur dėl neurologo ENMG 2019-08-01 (1 t., b.l. 175-176) ir K.Preibio gamybinės įmonės kvitą 30,00 Eur dėl neurologo konsultacijos (1 t., b.l. 177), Euro vaistinės kvitus (1 t., b.l. 177). R. B. kartu su ieškiniu pateikė kvitus tik 154,94 Eur sumai (pinigus, sumokėtus gydytojų konsultacijoms ir vaistų įsigijimui 2019-06-28 ir 2019-07-12, bet nepateikė įrodymų, patvirtinančių vaistų įsigijimą iš karto po įvykio, taip pat kuro kvitų, patvirtinančių kelionės išlaidas į medicinos įstaigas, pas gydytojus konsultacijoms. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis teisiamajame posėdyje pripažino turtinę žalą, taip pat į tai, kad nukentėjusioji ne vieną kartą vyko į gydymo įstaigas: 2018-06-10 į Kretingos rajono savivaldybės viešosios įstaigos Kretingos ligoninę, 2018-06-20 ir 2018-07-04 į UAB „Ortogida“, 2019-06-28 į K.Preibio gamybinę įmonę, t.y. medicinos įstaigas, esančias ne jos gyvenamojoje vietoje, gydytojo buvo jai nurodyta vartoti analgetikus po įvykio, vaistus ji taip pat pirko ir po neurologo konsultacijos K.Preibio gamybinėje įmonėje, teismas, vadovaudamasis protingumo ir sąžiningumo principais, sprendžia, jog yra pagrindas tenkinti nukentėjusiosios civilinį ieškinį dėl turtinės žalos priteisimo iš dalies, priteisiant R. B. 160 Eur turtinės žalos atlyginimo. Nukentėjusiosios reikalavimas priteisti išlaidas už neurologo konsultaciją 2019-08-01 viešojoje įstaigoje Respublikinė Klaipėdos ligoninė nepagrįstas jokiais dokumentais (nenurodyti nusiskundimai, išrašas dėl ko nukentėjusioji kreipėsi irgi nepateiktas). Galimai tai buvo susiję su patirta trauma, tačiau atsižvelgiant į tai, kad analogiška konsultacija jai teikta ir K.Preibio gamybinėje įmonėje, kurios 2019-08-30 gydytojo išraše nurodyta, kad nukentėjusioji skundėsi ir kairiojo sėdmens aštriu skausmu, tai tik patvirtina, kad R. B. turėjo ir daugiau sveikatos nusiskundimų, už kurių diagnostiką ir gydymą kaltinamasis neprivalo atlyginti.

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais. Neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kita. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas nenustato, įvertinti neturtinę žalą palikta teismui, nes tai yra fakto klausimas. Spręsdamas šį klausimą, teismas turi vadovautis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t. y. nustatydamas neturtinės žalos dydį turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Neturtinės žalos dydžio nustatymui ir teisingam atlyginimui svarbu, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos. Civilinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo aiškesnė ir svarbesnė yra vertybė, tuo stipriau ji ginama. Priteisiant neturtinę žalą tai gali būti padaroma nustatant teisingą neturtinės žalos dydį, atsižvelgiant vien į šias pažeistas vertybes. Taip pat teismų praktikoje pripažįstama, kad veikiant tyčia, t. y. siekiant, kad nukentėjusysis patirtų kančias, pažeminimą, stresą ir panašiai, yra padaroma kur kas didesnė žala nei neatsargios kaltės atveju. Konkrečios žalos padarymo aplinkybės turi būti vertinamos pagal nurodytus įstatyminius kriterijus, nė vienai faktinei aplinkybei įstatyme nesuteikiama išankstinės reikšmės.

Šiuo atveju neturtinė žala buvo padaryta dėl nusikaltimo žmogaus sveikatai (BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktas), nukentėjusiosios R. B. sveikata sutrikdyta nesunkiai.

Byloje nustatyta, kad nukentėjusioji dėl patirto sužalojimo nebuvo nedarbinga (kaip pati nurodė dėl išlaikytinių skaičiaus negalėjo to sau leisti), tačiau dėl patirto sužalojimo juto skausmą, judesiai sužalota kaire ranka buvo riboti, kas apsunkino buities ir darbinių funkcijų atlikimą. Esant nustatytam sužalojimui, nėra pagrindo abejoti tuo, kad nukentėjusioji patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus buityje ir darbe, įprasto gyvenimo ritmo sutrikimą. Be to, kad nukentėjusioji po įvykio lankėsi pas gydytoją 2018 m. birželio ir liepos mėn., iki 2019 m. birželio mėn. jokių duomenų apie jos sužalotos rankos gydymąsi byloje nėra. 

Nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į kaltinamojo nusikalstama veika padarytas pasekmes, tai, kad kaltinamasis veiką padarė netiesiogine tyčia, kaltinamojo amžių ir jo gaunamas pajamas (kaltinamasis nurodė, kad uždirba 500-600 Eur per mėnesį, moka 250 Eur išlaikymą šalių vaikui), ir sprendžia, jog R. B. prašoma 3000 Eur neturtinė žala yra per didelė, neatitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijų, todėl mažintina ir nukentėjusiosios naudai priteistina 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimui.

           Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 301-302 straipsniais, 303 straipsnio 1, 2 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsnio 1 dalimi, 

n u s p r e n d ž i a:

E. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte ir skirti jam 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę. Laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymo atveju, paskirti atlikti pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 6 ir 8 punktais, 3 dalimi, E. B. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant jį:

- visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį tęsti darbą;

- per visą šį laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;

- 9 (devynis) mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose;

- per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajai priteistą turtinę žalą (160,00 Eur).

Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią E. B. skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti E. B. palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Civilinio ieškovo Klaipėdos teritorinės ligonių kasos atsisakymą nuo ieškinio priimti ir procesą dėl Klaipėdos teritorinės ligonių kasos 186,56 Eur dydžio ieškinio nutraukti.

Nukentėjusiosios R. B. ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš E. B. nukentėjusiajai R. B. 160,00 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt eurų) turtinės ir 1000,00 Eur (vieną tūkstantį eurų) neturtinės žalos.

Skaitmeninę laikmeną su garso įrašais, pridėtą prie bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmus.

Teisėja                                Jurgita Ališauskaitė