Baudžiamoji byla Nr. 1-49-743/2014;
proceso Nr. 1-72-1-00400-2013-1;
procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.1.8.6.2;
(S)
1.2.9.9; 2.10.1;
2.10.1.3; 2.10.1.4.
LAZDIJŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS
BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2014 m. kovo 7 d.
Lazdijai
Lazdijų rajono apylinkės teismo teisėja Asta Vailionienė, susipažinusi su baudžiamąja byla, kurioje
K. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, aukštesniojo išsilavinimo, išsituokusi, bedarbė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 164 straipsnį,
n u s t a t ė :
Kaltinamoji K. V., žinodama, jog 2008 m. vasario 28 d. Lazdijų rajono apylinkės teismo sprendimu Nr. 2-76-327/2008 nuo 2007 m. gruodžio 1 d. iš jos priteistas išlaikymas po 130 litų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis dukrai G. P., gim. (duomenys neskelbtini), o 2009 m. lapkričio 30 d. Šakių rajono apylinkės teismo sprendimu Nr. 2-438-829/2009 nuo 2009-04-20 iki dukros pilnametystės iš jos priteista po 200 litų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, laikotarpiu nuo 2009-04-15 iki 2013-12-03 vengė pareigos išlaikyti vaiką – nemokėjo lėšų dukrai G. P. išlaikyti.
Kaltinimas pagrįstas šiais įrodymais:
Kaltinamosios K. V. parodymais (b. l. 68-70), kuriuose ji savo kaltę pripažino visiškai. Paaiškino, kad turi dukrą G. P., gim. (duomenys neskelbtini), kurios tėvas V. P.. Su juo santuoka nutraukta maždaug prieš 10 metų. Po santuokos nutraukimo dukra gyveno kartu su ja, tėvas mokėjo išlaikymą po 125 litus kas mėnesį. Maždaug prieš 6 metus ji su dukra persikėlė gyventi į (duomenys neskelbtini) pas tetą. Kadangi tėvas dukrai pažadėjo geresnį materialinį gyvenimą, todėl dukra apsigyveno pas jį. Jai yra žinoma apie teismų sprendimus, kuriais iš jos priteistas mokėti išlaikymas dukrai G., pati dalyvavo teismuose. 2008 m. Lazdijų rajono apylinkės teismas iš jos priteisė po 130 litų dukros išlaikymui, o Šakių rajono apylinkės teismas padidino ir priteisė po 200 litų kas mėnesį dukros išlaikymui, su tokio dydžio suma ji sutiko. Po priteisimo mokėjo išlaikymą dukrai. (duomenys neskelbtini) gimnazijoje dirbo choreografe, iš darbo išėjo dėl etatų mažinimo. Dirbo Verslo ir technologijos mokykloje, bet buvo sumažintas darbo laikas ir sumažėjo atlyginimas iki 200 litų, todėl dirbti nebuvo intereso, nes pašalpa buvo didesnė, negu atlyginimas. Darbo biržoje jai siūlė darbą pagal profesiją Vilniuje, Alytuje bei Alytaus rajono kaime, susijusį su sodininkyste, bet ji atsisakė, nes buvo nenaudinga važinėti bei pragyventi. Nežino koks turėjo būti mokamas atlyginimas, pradėjus dirbti pirmą mėnesį atlyginimo būtų negavusi, o iš pašalpos nepragyvenusi. Jai reikia darbo (duomenys neskelbtini), o ten darbą galima rasti tik per pažįstamus. Socialinę pašalpą gaudavo iš pradžių po 315 litų, o dabar gauna po 350 litų. Ji gyvena tetos namuose, teta ją išlaiko, sumoka už šildymą, elektros energiją. Daržo nesodina, nes prasta žemė, ūkio neturi. Pinigus, gautus kaip pašalpą, išleidžia savo reikmėms, maistui, rūkalams, mobilaus ryšio telefonui, geria alkoholį, kartais po 2-3 dienas. Vasarą užsidirba uogaudama, grybaudama, kiek uždirba neskaičiuoja. Su dukra bendrauja telefonu, per atostogas dukra atvažiuoja pas ją. Kartą jai yra pirkusi batus, ar dar ką pirko neprisimena. 2011 m. deklaravo kažkokią pinigų sumą, jai atrodo, kad tai buvo pinigai už darbą mokykloje. Ji galėtų prisidėti prie dukros išlaikymo, susitaupiusi iš pašalpos, bet dukros tėvas gerai gyvena, turi pinigų, turtų, dukrai nieko netrūksta, todėl ji ir nesistengia. Ji yra sveika ir darbinga. Dėl padarytos nusikalstamos veikos labai gailisi.
Vaikų išlaikymo fondo administracijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos prašymu pradėti ikiteisminį tyrimą (b. l. 1-3), iš kurio matyti, kad fondas nuo 2010 m. sausio mėnesio iki 2013 m. rugsėjo mėnesio pagal V. P. prašymą dukros G. P. išlaikymui mokėjo po 195 litus kas mėnesį, iš viso buvo sumokėta 8756,13 Lt, nes motina K. V. vengė išlaikyti vaiką. K. V. fondo administracija apie priimtą sprendimą ir jo pasekmes informavo 2011-06-22 registruotu laišku.
Gimimo liudijimu AC Nr. 037712 (b. l. 12), iš kurio matyti, kad G. P. motina yra K. P., a. k. (duomenys neskelbtini) Šakių rajono apylinkės teismo 2004-12-22 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1150-02/2004 santuoka tarp K. P. ir V. P. nutraukta, pareiškėjai paliekant iki santuokos turėtą pavardę – V. (b. l. 55).
Lazdijų rajono apylinkės teismo 2008 m. vasario 28 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-76-327/2008 (b. l. 15-16), iš kurio matyti, kad teismas patvirtino V. P. ir K. V. susitarimą pakeisti santuokos nutraukimo pasekmių sutarties trečią punktą, išdėstant taip: K. V. įsipareigoja teikti materialinį išlaikymą dukrai G. P. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 1 MGL (130 litų) nuo 2007 m. gruodžio 1 d. iki G. pilnametystės. Šio sprendimo pagrindu 2008-10-24 buvo išduotas vykdomasis raštas Nr. 2-76-327/2008 (b. l. 29-30), iš kurio matyti, kad paskutinį kartą 2009-04-15 pavedimu V. P. pervesta 127 Lt.
Šakių rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 30 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-438-829/2009 (b. l. 19-21), iš kurio matyti, kad buvo pakeistas Lazdijų rajono apylinkės teismo 2008-02-28 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-76-327/2008 G. P. nustatytas išlaikymo dydis ir priteista iš K. V. išlaikymas jos nepilnametei dukrai G. P. nuo 2009-04-20 iki pilnametystės kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 200 litų. V. P. paskirtas dukrai G. P. priteistų išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise. Šio sprendimo pagrindu 2009-12-02 išduotas vykdomasis raštas Nr. 2-438-829/2009, kuriame nėra įrašų apie išieškojimą (b. l. 28).
Antstolės A. K. raštu Nr. 0133/08/0511 S-13036708 (b. l. 27), iš kurio matyti, kad skolininkė K. V. alimentus mokėjo nuo 2008 m. lapkričio mėn. iki 2009 m. balandžio mėn. Viso sumokėjo 2 195 Lt. Kitų duomenų apie išlaikymo mokėjimą vykdomojoje byloje nėra. Atlikus patikras nustatyta, kad skolininkė nedirba, areštuotino turto neturi. Išlaikymo skola 2013-12-01 yra 11 652 Lt, garantinio ir vaikų išlaikymo fondų lėšos skaičiuojant įsiskolinimą neįvertintos.
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyriaus pažyma Nr. D 23-333 (b. l. 38), iš kurios matyti, kad K. V. nuo 2011-04-27 iki 2011-05-31 ir nuo 2011-06-01 iki 2011-06-23 dirbo Lazdijų rajono savivaldybės administracijoje.
Alytaus teritorinės darbo biržos Lazdijų skyriaus informacija Nr. S15-479 (15.4.) (b. l. 40), iš kurios matyti, kad K. V. laikotarpiu nuo 2008-07-02 iki 2012-06-29 buvo ir nuo 2012-07-02 iki šiol yra registruota darbo biržoje. Jai buvo siūlytas gatvių valytojos, kambarinės, melžėjos darbas, įsidarbinti nepavyko dėl pateisinamų priežasčių (pasirinktas kitas kandidatas). K. V. nuo 2011-04-27 iki 2011-06-23 buvo įdarbinta (duomenys neskelbtini) miesto seniūnijoje pagal viešųjų darbų priemonę.
Lazdijų rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus pažyma Nr. (33.44.) SPG-1214 (b. l. 43-45), iš kurios matyti, kad K. V. nuo 2009 m. gruodžio mėnesio iki 2011 m. gegužės mėnesio, 2011 m. spalio mėnesį, 2012 m. sausio mėnesį buvo mokama socialinė pašalpa po 315 litų; nuo 2012 m. vasario mėnesio iki 2013 m. gruodžio mėnesio – po 350 litų; 2011 m. rugsėjo mėnesį, 2011 m. gruodžio mėnesį išmokėta po 630 litų, viso 9 095 Lt.
Liudytojo V. P. parodymais (b. l. 48), iš kurių matyti, kad santuokoje su K. V. gimė dukra G. P.. Nuo 2008 m. lapkričio mėnesio dukra gyvena su juo. 2009 m. lapkričio 30 d. buvo priteista po 200 litų dukros išlaikymui. Motina dukrai išlaikymo nemokėjo, nerėmė jos nei daiktais, nei pinigais. Dukra bendrauja su motina, kalbasi telefonu, nuvažiuoja pas ją. 2009 m. kreipėsi į Vaikų išlaikymo fondą, kadangi motina K. V. išlaikymo nemokėjo.
Liudytojos G. P. parodymais (b. l. 52), iš kurių matyti, kad K. V. yra jos motina. Su motina ji bendrauja telefonu, kartais nuvažiuoja, tačiau ji materialiai prie jos išlaikymo niekada neprisidėjo. Tėtis V. P. gauna lėšas iš Vaikų išlaikymo fondo.
Liudytojos N. E. K. parodymais (b. l. 63-64), iš kurių matyti, kad K. V. yra jos dukterėčia, kartu gyvena apie 6 metus, jai priklausančiame name. Iš pradžių kartu gyveno ir K. dukra G. P., bet po to ji išėjo gyventi pas tėvą, nes ten geresnės gyvenimo sąlygos. K. dirbo choreografe (duomenys neskelbtini) vidurinėje mokykloje, iš darbo išėjo dėl etatų mažinimo, po to dirbo Verslo ir technologijos mokykloje, bet dėl išgėrinėjimo iš darbo išėjo, be to sakė, kad geriau gauti pašalpą nei dirbti. Kiek pinigų mokėjo dukrai išlaikyti nežino. K. V. savo turto neturi, pragyvena iš 350 litų pašalpos. Pašalpą išleidžia tik savo reikmėms: maistui, rūkalams, alkoholiui. Turi problemų dėl alkoholio vartojimo. Prie mokesčių apmokėjimo neprisideda. Vasarą užsidirba uogaudama bei grybaudama. Darbo birža ją siuntė dirbti į (duomenys neskelbtini), bet ji ten neįsidarbino. Mano, kad ir iš pašalpos galėtų prisidėti prie dukros išlaikymo, jeigu mažiau gertų ir nerūkytų.
Ištyrus byloje surinktus įrodymus, darytina išvada, kad K. V. kaltė padarius jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką visiškai įrodyta. Kaltinamoji vengė pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti dukrą, todėl jos padaryta nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 164 straipsnį.
Už BK 164 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą gali būti skiriama viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.
Prokurorė prašo užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, siūlydama skirti kaltinamajai 6 mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 20 valandų per mėnesį visuomenės labui, pritaikius BK 641 straipsnio 1 dalį, paskirtą bausmę sumažinti trečdaliu ir paskirti 4 mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 20 valandų per mėnesį visuomenės labui (viso 80 valandų). Kaltinamoji sutinka, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su siūlomos bausmės rūšimi bei dydžiu (b. l. 97).
Kaltinamoji K. V. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis). Jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad prisipažino padariusi baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Kaltinamoji neteista (b. l. 75), galiojančių administracinių nuobaudų neturi (b. l. 76), bedarbė (b. l. 78), psichiatrinio–priklausomybių kabineto įskaitoje neįrašyta (b. l. 81), gyvenamosios vietos seniūnijos charakteristikoje nurodyta, kad jos pragyvenimo šaltinis yra gaunama socialinė pašalpa, nusiskundimų dėl jos elgesio seniūnijoje nėra gauta (b. l. 83), jos vardu registruotų transporto priemonių ir nekilnojamojo turto nėra (b. l. 79, 85).
Įvertinus kaltinamosios padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, kaltinamosios asmenybę, jos turtinę padėtį, atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, jai skirtina švelniausia BK 164 straipsnio sankcijoje numatyta bausmė, kurią siūlo ir prokurorė, – viešieji darbai apie sankcijos vidurkį, nes pripažintina, kad ši bausmė bus pakankama pasiekti bausmės tikslus – sulaikyti ją nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41, 61 straipsniai).
Kaltinamajai išaiškintinos viešųjų darbų bausmės neatlikimo pasekmės, numatytos BK 46 straipsnio 5, 6, 7, 8 dalyse.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teisėja
n u s p r e n d ž i a :
K. V. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą BK 164 straipsnyje, ir nubausti ją 120 valandų viešųjų darbų – 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 20 valandų per mėnesį visuomenės labui.
Taikyti BK 641 straipsnį, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti galutinę bausmę – 80 (aštuoniasdešimt) valandų viešųjų darbų 4 (keturiems) mėnesiams, įpareigojant ją neatlygintinai dirbti po 20 valandų per mėnesį visuomenės labui.
Išaiškinti K. V., kad dėl objektyvių priežasčių jai negalint atlikti paskirtų viešųjų darbų, teismas gali ją atleisti nuo šios bausmės vietoj jos paskirdamas BK IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę.
Jeigu asmuo dėl pateisinamų priežasčių per teismo paskirtą laiką neišdirbo paskirtų viešųjų darbų valandų, teismas gali pratęsti viešųjų darbų laiką, kol asmuo išdirbs paskirtas valandas.
Jeigu asmuo vengia atlikti viešuosius darbus, bausmę vykdanti institucija įspėja nuteistąjį dėl galimų teisinių pasekmių. Jeigu ir po įspėjimo asmuo vengia atlikti viešųjų darbų bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti viešuosius darbus bauda arba areštu pagal BK 47, 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.
Išaiškinti K. V., jog:
Nesutikdama su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos, turi teisę paduoti Lazdijų rajono apylinkės teismui prašymą reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme.
Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.
Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme.
Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos ir vykdomas Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.
Teisėja Asta Vailionienė