Civilinė byla Nr. 2-285/2011

  Procesinio sprendimo kategorijos 110.1 (S)

 

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2011 m. vasario 24 d.

Vilnius

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Algirdo Gailiūno, Vyto Miliaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Viginto Višinskio,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo viešosios įstaigos „Lietuvos apsaugos investicijų fondas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-7648-578/2010 pagal ieškovo viešosios įstaigos „Lietuvos apsaugos investicijų fondas“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Swedbank lizingas“ dėl 176 224 Lt nuostolių atlyginimo, tretysis asmuo bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė Prekybos namai „Lina“.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

Ieškovas VšĮ „Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondas“ pareiškė Vilniaus apygardos teisme ieškinį atsakovui UAB „Swedbank lizingas“ dėl subsidijos dalies grąžinimo, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo ieškovo naudai 176 224 Lt nuostolių atlyginimą ir 6% metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovo nekilnojamąjį turtą, o šio neradus ar jo nepakankant reikalavimams užtikrinti, pinigines lėšas, kilnojamąjį turtą ir turtines teises. Šį prašymą grindė didele ieškinio suma ir ieškiniu ginamu viešuoju interesu.

 

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

 

Vilniaus apygardos teismas 2010 m. rugsėjo 15 d. nutartimi ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmetė. Šią nutartį grindė tuo, kad ieškovė neįrodė, kad atsakovas mėgintų savo turtą realizuoti, perleisti tretiesiems asmenims ar kitaip bandytų sumenkinti savo turtinę padėtį, siekdamas išvengti prievolių, galinčių atsirasti ieškinio patenkinimo atveju, įvykdymo. Be to, teismas pažymėjo, jog atsakovo turtinė padėtis yra gera, atsakovo turimas turtas daug kartų viršija ieškinio sumą, o tai reiškia, kad nėra pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, grindžiant jas didele ieškinio suma.

 

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

 

Ieškovas pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 15 d. nutarties. Atskiruoju skundu prašo panaikinti skundžiamą nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės t. y. neviršijant pareikšto ieškinio reikalavimo sumos, taikyti laikinąsias apsaugos priemones – atsakovo nekilnojamojo turto areštą, o šio neradus ar jo esant nepakankamai reikalavimams užtikrinti, atsakovo piniginių lėšų, turtinių teisių, kilnojamųjų daiktų, priklausančių atsakovui ir esančių pas atsakovą ar trečiuosius asmenis, areštą. Šį prašymą grindė tokiais argumentais:

1. Pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje kaip pagrindinis geros atsakovo turtinės padėties įrodymas vertinta 2009 m. finansinės atskaitomybės ataskaita yra praradusi aktualumą ir neatspindi realios atsakovo turtinės padėties. Dėl šios priežasties yra nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovo turtinė padėtis yra gera ir jog nėra pagrindo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių dėl didelės ieškinio sumos.

2. Ieškiniu siekiama apginti viešąjį interesą. Teismas, skundžiama nutartimi atmesdamas ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, neįvykdė savo pareigos užtikrinti viešo intereso apsaugą ir šalinti bet kokias kliūtis, pažeidžiančias ar galinčias pažeisti viešąjį interesą.

3. Ieškinio suma yra didelė, o tai lemia, kad grėsmė ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui yra preziumuojama. Kartu tai yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Tai lemia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, netinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes, netinkamai pritaikė materialines teisės normas bei nukrypo nuo teismų praktikos panašaus pobūdžio bylose.

Atsakovas pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą. Atsiliepimu prašo skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Šį prašymą grindžia tuo, kad teismas tinkamai nustatė atsakovo turtinę padėtį ir kitas bylos faktines aplinkybes bei kad dėl šių priežasčių padarė pagrįstą išvadą, jog, netaikant laikinųjų apsaugos priemonių, nėra grėsmės galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui.  

 

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

Teismų praktikoje suformuluota taisyklė, pagal kurią aplinkybė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimu, preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp šalių atsirado dėl didelės pinigų sumos, kadangi didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti teismo būsimo sprendimo neįvykdymo riziką (Lietuvos apeliacinio teismo 2005 m. rugpjūčio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-397/2005; 2006 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-105/2006; 2007 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-782/2007; 2008 m. birželio 12 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-428/2008; 2008 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-545/2008; 2008 m. gruodžio 11 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-906/2008; 2009 m. balandžio 16 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-447/2009; 2009 m. rugsėjo 10 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-905/2009). Prezumpcija, jog ieškinio didelė suma gali objektyviai padidinti ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo neįvykdymo riziką, nėra absoliuti. Kiekvienu atveju teismas turi vertinti konkrečias faktines bylos aplinkybes,  atsižvelgti į atsakovo finansines galimybes, t. y. ar jam ši ieškinio suma, lyginant ją su nuosavybės teise valdomo turto verte, vykdoma veikla, gaunamu pelnu bei apyvarta, įsipareigojimais kreditoriams, yra didelė. Teisingam šio klausimo išsprendimui turi įtakos, ar atsakovas turi ilgalaikio ar trumpalaikio turto, ar šis turtas likvidus, ar apsunkintas disponavimas turtu ir pan.

Ieškovas VšĮ „Lietuvos apsaugos investicijų fondas“ pareiškė ieškinį atsakovui UAB „Swedbank lizingas“, kuriuo prašo iš atsakovo UAB „Swedbank lizingas“ priteisti 176 224 Lt nuostolių atlyginimą. Tokia pinigų suma laikytina gana didele ir tai gali objektyviai padidinti ieškovui galimai palankaus sprendimo neįvykdymo riziką. Kaip minėta, ši prezumpcija nėra absoliuti ir, vertinant, ar yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, yra reikalinga atsižvelgti į atsakovo turtinę padėtį.

Iš byloje esančios finansinės būklės ataskaitos matyti, kad 2008 m. atsakovas turėjo turto 5 451 128 257 Lt sumai, įsipareigojimų – 5 251 516 643 Lt sumai. Taip pat matyti, kad 2009 m. atsakovas turėjo turto 3 494 282 298 Lt sumai, įsipareigojimų – 3 478 962 340 Lt sumai. Šie duomenys rodo, kad UAB „Swedbank lizingas“ yra pelningai veikianti įmonė, jos turtinė padėtis yra gera ir stabili. Taip pat šie duomenys rodo, kad atsakovo turimas turtas daug kartų viršija ieškinio sumą. Tai lemia, kad nėra grėsmės, kad neareštavus atsakovo turto,  galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas byloje gali pasunkėti ar tapti neįmanomas. Esant minėtoms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai netenkino ieškovo prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

Viešasis interesas – tai ne vien valstybės, bet, visų pirma, visuomenės interesas. Viešasis interesas gali būti visos visuomenės, kartais tik atskiros jos grupės ar sluoksnio interesas. Jis  apima pagrindinius principus, kuriais grindžiama valstybės teisinė sistema, valstybės ir visuomenės funkcionavimas. Viešojo intereso turinys gali būti atskleidžiamas tik analizuojant konkrečios bylos aplinkybes. Bendrąja prasme viešieji interesai reiškia naudą visuomenei ar jos daliai, žmonių gerovę. Kaip teisingai nurodo apeliantas, teismas turi pareigą užtikrinti viešo intereso apsaugą ir šalinti bet kokias kliūtis, pažeidžiančias ar galinčias pažeisti viešąjį interesą. Visgi šiuo konkrečiu atveju, nustačius, kad nėra grėsmės ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui, nėra pagrindo daryti išvadą, jog buvo pažeistas ar egzistuoja grėsmė pažeisti viešąjį interesą. Dėl šios priežasties apelianto argumentas, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pažeidė viešąjį interesą, yra nepagrįstas.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą skundžiamą nutartį ir nėra pagrindo jos naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais.

Kiti atskirajame skunde ir atsiliepime į jį nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam klausimo išsprendimui.

 

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu, 338 straipsniu

 

n u t a r i a :

 

Palikti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 15 d. nutartį nepakeistą.

 

Teisėjai                                                                                                Algirdas Gailiūnas

 

Vytas Milius

 

Vigintas Višinskis