Civilinė byla Nr. e2-103-1101/2024
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-12790-2021-3
Procesinio sprendimo kategorijos:
2.6.11.1; 3.2.6.1.
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. liepos 31 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Laura Matusevičiūtė,
sekretoriaujant Tatjanai Gribanovai,
dalyvaujant ieškovės atstovui advokato padėjėjui Algirdui Gedminui,
atsakovo atstovui advokatui Jonui Butkui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Izovoltas“ patikslintą ieškinį atsakovui M. B. dėl nuostolių atlyginimo.
Teismas
nustatė:
1. Ieškovė UAB ,,Izovoltas“ kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, pareikštu atsakovui M. B., kuriuo prašė priteisti iš atsakovo 2 660 Eur dydžio nuostolius, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Patikslintame ieškinyje nurodyta, kad atsakovas iki 2020 m. gruodžio 4 d. ėjo ieškovės (duomenys neskelbtini) pareigas ir nuo 2020 m. gruodžio 4 d. buvo atleistas iš pareigų dėl darbuotojo kaltės. 2021 m. sausio 19 d. darbo ginčų komisijos sprendimu atsakovo atleidimas iš pareigų buvo pripažintas teisėtu. Darbo sutarties galiojimo metu, t. y. darbo funkcijų atlikimui, atsakovui buvo perduotas valdyti ir naudotis ieškovei priklausantis automobilis Lexus RX 450H, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir automobilis). Nutraukus darbo sutartį atsakovo buvo paprašyta grąžinti įmonės turtą, įskaitant ir ginčo automobilį. Atsakovui ignoravus ieškovės prašymus dėl ieškovės turto grąžinimo, ieškovė kreipėsi į teismą su vindikaciniu ieškiniu dėl daiktų, įskaitant automobilį, išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo. Įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 11 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-4210-931/2021, automobilis buvo išreikalautas iš atsakovo, įpareigojant perduoti šį turtą ieškovei. Automobilį atsakovas grąžino tik įsiteisėjus teismo sprendimui byloje pagal vindikacinį ieškinį bei ieškovui gavus vykdomąjį raštą, t. y. automobilis grąžintas 2021 m. sausio 18 d. Atitinkamai, automobiliu nuo 2020 m. gruodžio 5 d. iki 2021 m. vasario 18 d., t. y. iš viso 76 kalendorines dienas, atsakovas naudojosi neteisėtai, neturėdamas teisinio pagrindo, bei nemokėdamas jokio atlygio, ieškovei niekaip nekompensuodamas tokio naudojimosi. Remiantis viešai prieinamais duomenimis, analogiško automobilio minimali rinkos nuomos kaina vienai dienai yra 35 Eur. Taigi už visą neteisėto naudojimosi laikotarpį mokėtina nuomos kaina yra 2 660 Eur (35 Eur x 76 kalendorinės dienos). Remiantis CK 6.249 straipsnio 2 dalimi, jeigu atsakingas asmuo iš savo neteisėtų veiksmų gavo naudos, tai gauta nauda kreditoriaus reikalavimu gali būti pripažinta nuostoliais. Atsakovas šiuo atveju yra gavęs naudos iš savo neteisėtų veiksmų, t. y. negrąžindamas ginčo automobilio ieškovei, atsakovas pats sau sudarė galimybes be jokio atlyginimo beveik 2,5 mėn. naudotis jam nepriklausančiu prabangiu ginčo automobiliu. Žalos suma (2 660 Eur) yra pagrįsta ir įrodyta rašytiniais įrodymais, kurie patvirtina, kad minimali ginčo automobiliui analogiško automobilio nuomos kaina už dieną yra 35 Eur. Ieškovei padarytos nuostolių atsiradimas nėra susijęs su atsakovo darbine veikla. Darbo sutartis su atsakovu nutraukta 2020 m. gruodžio 4 d., o tai reiškia, kad ieškovės ir atsakovo darbo santykiai nutrūko atsakovo atleidimo iš darbo dieną. Ginčas dėl atsakovo atleidimo iš darbo pareigų jau yra išspręstas ir yra priimtas galutinis sprendimas, patvirtinantis, kad atsakovas buvo atleistas teisėtai. Atitinkamai, negali būti spekuliacijų, kad automobilis nurodytu laikotarpiu buvo naudotas neva darbo tikslais.
3. Atsiliepime į patikslintą ieškinį atsakovas M. B. prašo ieškinio reikalavimų netenkinti. Ginčo automobilis ieškovės darbuotojui M. B. (atsakovui) buvo duotas naudotis darbo reikmėms. Tai reiškia, kad tarp bylos šalių susiklostė ne civiliniai, bet darbo teisiniai santykiai. Šioje byloje reikalavimas darbo teisės normų pagrindu nepareikštas. Neprašoma atstatyti specialiosios teisės normos (DK 150 straipsnis) nustatyto praleisto termino. Tarp ieškovės ir atsakovo vyko darbo ginčas Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėtoje byloje Nr. e2-2018-1125/2023. Darbo byloje ieškovė reikalavimo dėl žalos atlyginimo nekėlė. Laikantis CPK 417 straipsnio nuostatų, teismas darbo byloje gali priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu. Atsakovas darbo byloje kėlė reikalavimą dėl nesavalaikio atsiskaitymo su juo po darbo sutarties nutraukimo ir kompensacinių išmokų priteisimo. Teismas pripažino, kad atleidimo iš darbo dieną su atsakovu nebuvo pilnai atsiskaityta, priteisė pinigus už nepanaudotas atostogas bei kompensacijas. Ieškovo reikalavimas dėl žalos atlyginimo yra tiesiogiai susijęs su išmokomis darbuotojui. Kadangi darbo byloje reikalavimas pareikštas nebuvo, šioje byloje ieškovas negali kelti reikalavimo darbo teisės normų pagrindu. Jei ieškovas tokį reikalavimą iškeltų, teismas jį turėtų atmesti kaip prieštaraujantį įsiteisėjusiam teismo sprendimui darbo byloje Nr. e2-2018-1125/2023. Ginčo automobilio klausimu galėjo susiformuoti civiliniai teisiniai santykiai, nes ieškovės akcininkai tarėsi dėl įmonės pasidalinimo. Buvo svarstoma, kad ginčo automobilis Lexus viena ar kita forma atiteks atsakovui. 2020 m. gruodžio 9 d. ieškovės direktorė iš buvusio darbuotojo pareikalavo sugrąžinti pas darbuotoją likusį įmonės turtą, įskaitant ir automobilį Lexus. Tai rodo, kad tarp šalių prasitęsė darbo teisiniai santykiai, kurie liko nepabaigti po darbo sutarties nutraukimo. 2020 m. gruodžio 7 ir 9 dienomis atsakovas atsakė ieškovei, kad jis laiko, jog darbo teisiniai santykiai su juo nesibaigė, nes įmonė su juo pilnai neatsiskaitė. 2020 m. gruodžio 10 d. atsakovas paprašė, kad įmonė pateiktų aktus, kurių pagrindu jam perduotas reikalaujamas grąžinti turtas. Atsakovo atleidimo momentu jo ir A. Z. derybos dėl UAB „Izovoltas“ pasidalijimo dar nebuvo nutrūkusios, kas leido jam galvoti, kad automobilis „Lexus“ liks jo nuosavybėje. Įmonės vadovei užėmus kategorišką poziciją dėl turto grąžinimo, atsakovas pareikalavo, kad įmonė su juo pilnai atsiskaitytų ir savo reikalavimų užtikrinimui savo valdyme pasiliko ginčo automobilį. Teismui nusprendus, kad automobilį jis turi grąžinti įmonei, automobilį jis grąžino iš karto, kai tik A. Z. nustojo vilkinti automobilio perėmimą.
4. Teismo posėdžio metu byloje dalyvaujantys asmenys palaikė savo procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes ir reikalavimus.
Teismas
k o n s t a t u o j a:
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
5. Byloje nustatyta, kad atsakovas M. B. iki 2020 m. gruodžio 4 d. ėjo ieškovės UAB ,,Izovoltas“ (duomenys neskelbtini) pareigas. 2020 m. gruodžio 4 d. ieškovės vadovės įsakymu atsakovas nuo 2020 m. gruodžio 4 d. atleistas iš užimamų pareigų pagal DK 58 straipsnio 2 dalies 2 punktą. Įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 16 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-218-1125/2023, atsakovo atleidimas iš darbo pripažintas teisėtu (CPK 179 straipsnio 3 dalis).
6. Byloje taip pat nustatyta, kad atsakovui darbo funkcijoms atlikti buvo perduotas ieškovei priklausantis automobilis Lexus RX 450H, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir automobilis). 2020 m. gruodžio 4 d. įsakymu dėl atsakovo atleidimo iš darbo, ieškovės vadovė nurodė atsakovui grąžinti jam suteiktą ieškovės turtą, įskaitant ginčo automobilį. Reikalavimo grąžinti ginčo automobilį atsakovas neįvykdė. Įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 11 d. preliminariu sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-4210-931/2021, buvo tenkintas ieškovės UAB ,,Izovoltas“ vindikacinis ieškinys ir ginčo automobilis išreikalautas iš atsakovo. Įsiteisėjus minėtam teismo sprendimui, ginčo automobilis ieškovei buvo perduotas 2021 m. vasario 18 d. Ginčo dėl šių aplinkybių byloje nėra.
7. Šioje byloje ieškovė patikslintu ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo 2 660 Eur dydžio nuostolius, kuriuos sudaro automobilio nuomos kaina (35 Eur parai) už laikotarpį nuo 2020 m. gruodžio 5 d. iki 2021 m. vasario 18 d., t. y. už 76 kalendorines dienas. Teisinį ieškinio pagrindą ieškovė nurodė CK 6.249 straipsnio 2 dalį, kurioje įtvirtinta, kad jeigu atsakingas asmuo iš savo neteisėtų veiksmų gavo naudos, tai gauta nauda kreditoriaus reikalavimu gali būti pripažinta nuostoliais.
8. Atsakovas, nesutikdamas su pareikštu ieškiniu, visų pirma nurodo, kad šis ginčas yra darbo ginčas. Teismas su tokiu atsakovo vertinimu nesutinka. Darbo santykiai su atsakovu nutrūko 2020 m. gruodžio 4 d. Ieškinys reiškiamas dėl žalos, atsiradusios nuo 2020 m. gruodžio 5 d. iki 2021 m. vasario 18 d., atlyginimo. Taigi žala, kurią ieškovė prašo priteisti iš atsakovo, atsirado jau po darbo santykių nutrūkimo; žala, kurią reikalaujama priteisti iš atsakovo, padaryta atsakovui jau nesant ieškovės darbuotojui. Atsižvelgiant į tai, atmestinas kaip nepagrįstas argumentas, kad ginčo santykiai tarp bylos šalių yra darbo santykiai. Tai, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme tarp bylos šalių buvo nagrinėjama darbo byla Nr. e2-218-1125/2023, kuri užbaigta įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo 2024 m. kovo 5 d. nutartimi, nereiškia, kad iki šios nutarties priėmimo tarp šalių egzistavo darbo teisiniai santykiai, kaip nurodė atsakovo advokatas teismo posėdžio metu. Kaip jau minėta pirmiau, darbo santykiai tarp bylos šalių nutrūko 2020 m. gruodžio 4 d.
9. Prašydama priteisti iš atsakovo 2 660 Eur dydžio nuostolius, ieškovė atsakovo atžvilgiu prašo taikyti deliktinę civilinę atsakomybę. Tam, kad atsirastų ši turtinė prievolė, reikalinga nustatyti būtinąsias sąlygas: atsakovo neteisėtus veiksmus, ieškovės patirtą žalą (nuostolius), priežastinį ryšį tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir ieškovės patirtos žalos, atsakovo kaltę (CK 6.245- 6.249 straipsniai). Pirmąsias tris iš nurodytų civilinės atsakomybės sąlygų turi įrodyti ieškovė (CPK 178 straipsnis). Nenustačius bent vienos iš nurodytų sąlygų, civilinė atsakomybė atsakovo atžvilgiu netaikytina.
10. Ieškovei su atsakovu nutraukus darbo teisinius santykius, atsakovui 2020 m. gruodžio 4 d. atsirado pareiga grąžinti ieškovei priklausantį ir atsakovui naudoti perduotą ginčo automobilį. Taigi teisinis pagrindas, kuriuo atsakovas turėjo pagrindą naudotis ginčo automobiliu, išnyko 2020 m. gruodžio 4 d. Byloje nėra ginčo dėl to, jog automobilį ieškovei atsakovas perdavė 2021 m. vasario 18 d., jau po to, kai buvo priimtas įsiteisėjęs teismo sprendimas išreikalauti šį automobilį ir šio sprendimo pagrindu išduotas vykdomasis raštas. Taigi atsakovas laikotarpiu nuo 2020 m. gruodžio 5 d. iki 2021 m. vasario 18 d. ginčo automobilį valdė neteisėtai (CK 6.246 straipsnis).
11. Atsakovas, įrodinėdamas, kad ginčo automobilį nurodytu laikotarpiu valdė teisėtai, teigia, kad jis pasinaudojo daikto (ginčo automobilio) sulaikymo teise (CK 6.69 straipsnis, 4.229 straipsnis). Vadovaujantis 4.229 straipsnio 1 dalimi, kitam asmeniui priklausančio daikto teisėtas valdytojas, turintis reikalavimo teisę į daikto savininką, gali sulaikyti jo daiktą tol, kol bus patenkintas reikalavimas. Šiuo atveju, atsakovas nuo 2020 m. gruodžio 5 d. nebebuvo teisėtas ginčo automobilio valdytojas, todėl jis neturėjo teisės sulaikyti minėto automobilio. Atsižvelgiant į tai, šis atsakovo argumentas nepaneigia pirmiau konstatuoto jo veiksmų neteisėtumo valdant ginčo automobilį laikotarpiu nuo 2020 m. gruodžio 5 d. iki 2021 m. vasario 18 d.
12. CK 6.249 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad jeigu atsakingas asmuo iš savo neteisėtų veiksmų gavo naudos, tai gauta nauda kreditoriaus reikalavimu gali būti pripažinta nuostoliais. Šiuo atveju atsakovas, negrąžindamas ieškovei jai priklausančios transporto priemonės ir ją valdydamas, gavo naudos, kadangi neatlygintinai 76 dienas naudojosi jam nepriklausančiu automobiliu. Teismas laiko pagrįstu ieškovės poziciją, kad atsakovo gauta nauda galėtų būti skaičiuojama kaip ginčo automobilio nuomos kaina laikotarpiu, kai atsakovas neteisėtai minėta transporto priemone naudojosi. Vis dėlto, teismo vertinimu, ieškovė nevisiškai pagrįstai priskaičiavo ieškiniu prašomą priteisti 2 660 Eur sumą. Įrodinėdama žalos dydį, ieškovė pateikė skelbimą apie tokios pačios markės ir modelio automobilio (Lexus RX 450H) nuomos kainas. Pateiktame skelbime nurodytos tokios nuomos kainos: kai nuomojama 1-2 paroms – 50 Eur už parą, kai nuomojama 3-4 paroms – 45 Eur už parą, kai nuomojama 5-10 parų – 40 Eur už parą, kai nuomojama 11-20 parų – 35 Eur už parą, kai nuomojama 15-30 parų – kaina sutartinė. Ieškovė, apskaičiuodama nuostolius už 76 paras, laikė, kad ginčo automobilio paros nuomos kaina yra 35 Eur. Įvertinus pirmiau nurodytas kainas, matyti, kad kuo ilgesniam terminui nuomojamas automobilis, tuo jo paros nuomos kaina yra mažesnė. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, jų dydį nustato teismas (CPK 6.249 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant paros nuomos kainos mažėjimą proporcingai ilgėjant nuomos terminui, teismas sprendžia, kad ginčo automobilio nuomos kaina, kai automobilis nuomojamas 76 dienoms, sudaro 30 Eur. Atsižvelgiant į tai, ieškovei iš atsakovo priteistina 2 280 Eur (30 Eur x 76 d.) nuostolių suma.
13. Ieškovei prašant, iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą sumą (2 280 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. gegužės 7 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
14. Ieškovės patikslintas ieškinys patenkintas 86 proc. Ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 62 Eur dydžio žyminis mokestis ir 4 981,40 Eur dydžio išlaidos advokato (advokato padėjėjo) pagalbai apmokėti, iš viso – 5 043,40 Eur. Atsižvelgiant į pirmiau nurodytą proporciją, ieškovei iš atsakovo priteistina 4 337,32 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270-271 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Izovoltas“, juridinio asmens kodas 126289214, 2 280 Eur (du tūkstančius du šimtus aštuoniasdešimt eurų) nuostolius, 5 (penkių) procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (2 280 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. gegužės 7 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 4 337,32 Eur (keturis tūkstančius tris šimtus trisdešimt septynis eurus ir 32 ct) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Laura Matusevičiūtė