Administracinė byla Nr. I3-1230-872/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03675-2019-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 12.5.3; 55.1.3

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. kovo 31 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Adamonytės-Šipkauskienės, Beatos Martišienės ir Faustos Vitkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. Š. (V. Š.) skundą atsakovei Vilniaus teritorinei muitinei dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

Pareiškėjas V. Š. (toliau – pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Vilniaus teritorinės muitinės 2019 m. rugsėjo 27 d. sprendimą
Nr. 5MA-34-449 „Dėl mokesčių mokėtojo turto arešto“ (toliau – Sprendimas).

Pareiškėjo nuomone, Sprendimas yra neteisingas ir nepagrįstas, nes jame nurodytos išvados padarytos skubotai, nepagrįstos konkrečiais duomenimis. Neįrodytas pavojus, kad pareiškėjas geranoriškai nevykdys mokestinės prievolės, turimą turtą paslėps, parduos ar kitokiu būdu jo neteks ir todėl gali būti sunku arba neįmanoma jį išieškoti. Sprendime nėra įvertinta viena iš svarbių aplinkybių sprendžiant pagrįstos rizikos klausimą dėl galimos mokesčio nepriemokos sumokėjimo, t. y. pareiškėjo reali finansinė padėtis. Neįvertintos aplinkybės, kad pareiškėjas dirba, turi verslą, moka mokesčius. Sprendime nėra pateikta jokių objektyvių duomenų ar įrodymų, kurie leistų daryti išvadą, kad pareiškėjas siekė išvengti numatomos mokestinės prievolės sumokėjimo. Butas, kuriam skundžiamu Sprendimu uždėtas areštas, buvo įsigytas 2016 m. birželio 6 d. Tai buvo žymiai anksčiau nei padarytas administracinės teisės pažeidimas, už kurį pareiškėjas yra nubaustas. Nuo įsigijimo momento, šis butas nebuvo niekam parduotas ar perleistas, kas įrodo, kad realaus pavojaus, jog pareiškėjas savo turtą perleis nebuvo. O ir buto vertė yra kur kas didesnė nei išieškoma suma. Be to, bauda už administracinį teisės pažeidimą buvo iš karto sumokėta.

Pabrėžia, kad administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimas yra pasibaigęs prieš tris metus. Visą šį laikotarpį muitinės atstovai nedalyvavo ir nesidomėjo nei šios bylos baigtimi, nei valstybės biudžeto formavimo savalaikiškumu, pasyviai vykdė savo pareigas. Tai pasireiškė tuo, kad net tris metus neskatino pareiškėjo savanoriškai sumokėti mokesčius, nepateisinamai ilgai delsė ir neinformavo pareiškėjo apie mokestinę prievolę, nors pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 32 straipsnį, turi skatinti savanorišką mokesčių sumokėjimą, nepažeisti mokesčių mokėtojo teisių, tiksliai laikytis mokesčių teisės aktų, pagal savo kompetenciją ginti teisėtus valstybės interesus.

Nurodo, kad Vilniaus teritorinei muitinei atsiųstuose pranešimuose nenurodyta, kokia skola buvo administracinio nusižengimo padarymo dienai ir kokia yra dabar, nenurodyta, kada pareiškėjui įregistruota skola muitinei ir koks konkrečiai jos dydis. Nesant tokių duomenų nėra objektyviai žinoma, už ką reikia susimokėti. Nenurodomas joks dokumentas, kurio pagrindu tvirtinama, kad pareiškėjui įregistruota skola. Dėl to Sprendimas pagrįstas neteisėtais dokumentais, todėl yra pats savaime neteisėtas.

Pareiškėjo nuomone, esant nedidelei sumai, kurią Vilniaus teritorinė muitinė siekia atgauti į valstybės biudžetą, Sprendimu neproporcingai pritaikytas turto areštas. Pirmiausia, pareiškėjas turėjo būti tinkamai informuotas apie skolos dydį ir prašoma jį padengti, o ne imtis drastiškiausių priemonių. Turto areštas uždėtas turtui, kurio vertė 9 830 Eur, kas yra ženkliai daugiau nei ateityje galima mokestinė prievolė. Todėl ir tai sąlygoja Sprendimo neteisėtumą, nes taip buvo pažeista MAĮ 101 straipsnio 2 dalis, reglamentuoja tai, kad areštuojama ne daugiau negu tiek, kiek būtina realiai ir visiškai užtikrinti mokestinių nepriemokų išieškojimą ir padengti su turto areštu bei išieškojimu susijusias išlaidas.

Pareiškėjo teigimu, muitų atžvilgiu mokesčių mokėtoju laikomas asmuo, privalantis sumokėti skolą muitinei (skolininkams). Skundžiamo Sprendimo priėmimo dieną pareiškėjui pagal MAĮ nebuvo nustatyta prievolė mokėti mokestį, o tik buvo ketinama įregistruoti mokestinę prievolę. Vadinasi, pareiškėjas, Sprendimo priėmimo dieną, nebuvo laikomas mokesčių mokėtoju, dėl ko Sprendimas pareiškėjo atžvilgiu negalėjo būti priimtas. Nėra duomenų, kada ir kokiu pagrindu pareiškėjas buvo įregistruotas mokesčių mokėtoju, jam suteiktas identifikacinis numeris. Be to, pareiškėjas yra nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą, bet ne pagal MAĮ. Sprendime nėra apskaičiuoti ir nustatyti jokie konkretūs mokėtini mokesčiai ir su jais susijusios sumos, kas tik įrodo, kad Sprendimo priėmimo dieną pareiškėjas neturėjo skolos. Dėl to Sprendimas negali būti grindžiamas MAĮ 101 straipsnio 3 dalimi.

Atsakovė Vilniaus teritorinė muitinė atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodo, kad su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodo, kad MAĮ nustato mokesčių administratoriui pareigą tiksliai laikytis mokesčių teisės aktų ir pagal savo kompetenciją ginti teisėtus valstybės interesus, teisę taikyti mokestinės prievolės įvykdymo užtikrinimo būdus bei naudotis kitomis mokesčių ir kitų įstatymų suteiktomis teisėmis. Pagal MAĮ 95 straipsnio 1 dalies 2 punktą, mokestinė prievolė gali būti užtikrinama turto areštu. Įvertinus administracinių teismų praktiką, išdėstytą atsiliepime, teisinį reguliavimą ir į tai, kad galima mokestinė prievolė muitinei atsirado dėl pareiškėjo neteisėtų veiksmų bei įvertinus mokestinės prievolės dydį, pagrįstai konstatuota, kad egzistuoja rizika, jog šią sumą bus sunku ieškoti. Sprendimu pagrįstai nuspręsta areštuoti pareiškėjui priklausantį turtą, priimant Turto arešto aktą su turto disponavimo teisės apribojimu. Pareiškėjui uždėtas turto areštas yra ne priverstinė sprendimų vykdymo priemonė, o laikina apsaugos priemonė vykdymo procese ir kad Turto arešto aktu pareiškėjui apribota tik teisė disponuoti minėtu turto, o teisė valdyti jį ir naudotis šiuo turtu nėra apribotos. Buvo atlikti visi privalomi veiksmai, priskirti Vilniaus teritorinės muitinės kompetencijai. Sprendimas priimtas teisingai pritaikius teisės aktus, yra pagrįstas, todėl jo naikinti nėra pagrindo.

Pažymi, kad Kauno teritorinė muitinė 2019 m. spalio 30 d. sprendimu Nr. 9PM190153 pareiškėjui apskaičiavo ir įregistravo mokestinę prievolę muitinei: 2 389 Eur akcizo, 566 Eur pridėtinės vertės mokesčio ir 955 Eur delspinigių. Pareiškėjas buvo įpareigotas per 10 dienų įvykdyti šią prievolę. Vilniaus teritorinės muitinės duomenimis, pareiškėjas 2019 m. lapkričio 7 d. sumokėjo 3 910 Eur mokestinę nepriemoką į valstybės biudžetą. Dėl to pareiškėjo mokestinė prievolė muitinei pasibaigė. Atitinkamai Vilniaus teritorinė muitinė 2019 m. lapkričio 7 d. sprendimu Nr. 5MA-34-492 nusprendė panaikinti pareiškėjo atžvilgiu surašytą Turto arešto aktą.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

Byloje ginčas kilęs dėl Sprendimo, kuriuo nuspręsta areštuoti pareiškėjui priklausantį turtą dalies atsirasiančios mokestinės prievolės įvykdymo užtikrinimui, pagrįstumo ir teisėtumo.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad Kauno teritorinės muitinės Tarifų ir muitinio įvertinimo kontrolės skyrius 2019 m. rugsėjo 23 d. tarnybiniu pranešimu Nr. 4B-1927 „Dėl informacijos pateikimo“ informavo Mokesčių apskaitos ir išieškojimo skyrių apie tai, kad pareiškėjo atžvilgiu rengiamas sprendimas dėl mokestinės prievolės, sudarysiančios apie 3 000 Eur sumą ir prašė imtis visų priemonių galinčios užtikrinti mokestinės prievolės įvykdymą (b. l. 41).

Kauno teritorinė muitinė 2019 m. rugsėjo 23 d. raštu Nr. (9.6)-1B-9264 „Pranešimas tikrinamam asmeniui apie galimą nepalankų sprendimą“ informavo pareiškėją apie tai, kad jo atžvilgiu bus apskaičiuota mokestinė prievolė (akcizas, PVM, delspinigiai) (b. l. 38-40).

Kauno teritorinė muitinė 2019 m. rugsėjo 25 d. raštu Nr. (11.48)1B-9369 „Dėl dokumentų persiuntimo“ informavo Vilniaus teritorinę muitinę apie pareiškėjo atžvilgiu galimai priimamą nepalankų sprendimą, dėl ko visus su tuo susijusius dokumentus persiuntė Vilniaus teritorinei muitinei pagal pareiškėjo deklaruotą gyvenamąją vietą (b. l. 37).

Vilniaus teritorinė muitinė, remdamasi Kauno teritorinės muitinės pranešimu, kuriame nurodyta, jog pagal Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 8 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.11.-1366-419/2016 pareiškėjui už neteisėtai įvežtas ir sulaikytas cigaretes ketinama įregistruoti preliminariais skaičiavimais 3 000 Eur mokestinę prievolę, priėmė skundžiamą Sprendimą, kuriuo nusprendė areštuoti pareiškėjui priklausantį turtą dalies atsirasiančios mokestinės prievolės įvykdymo užtikrinimui, surašant Turto arešto aktą su turto disponavimo teisės apribojimu, ir įregistruoti Turto arešto aktą VĮ Registrų centro Turto arešto aktų registre. Sprendimas surašyti Turto areštą grindžiamas tuo, kad apskaičiuota mokestinės prievolės suma yra reikšminga ir ji atsirado dėl neteisėtų veiksmų, dėl ko yra pavojus, kad asmuo geranoriškai nevykdys mokestinės prievolės, o jam priklausantį turtą gali paslėpti, parduoti ar kitokiu būdu jo netekti, dėl ko gali būti sunku arba neįmanoma išieškoti mokesčių ir su juo susijusių sumų (b. l. 9-10).

Vilniaus teritorinė muitinė surašė 2019 m. rugsėjo 27 d. Turto arešto aktą Nr. 2MA-35, kuriuo prievolėms biudžetui padengti (užtikrinti) mokestinės nepriemokos (tikėtinos mokestinės nepriemokos) sumai 3 000 Eur (daliai) areštavo pareiškėjui priklausantį turtą pagal Kauno teritorinės muitinės 2019 m. rugsėjo 25 d. raštą Nr. (11.48)-1B-9369 (b. l. 11-13) (b. l. 11-12).

Kauno teritorinė muitinė 2019 m. spalio 29 d. sprendimu Nr. 9PM190153 „Dėl mokestinės prievolės muitinėje apskaičiavimo“ pripažino pareiškėją skolininku muitinei bei nusprendė apskaičiuoti muitinėje V. Š. mokestinę prievolę: akcizą – 2 389 Eur ir PVM – 566 Eur, apskaičiuoti ir įtraukti į apskaitą delspinigius, įpareigoti pareiškėją teisės aktų nustatyta tvarka sumokėti apskaičiuotą mokestinę prievolę ir informuoti apie sprendimą pareiškėją (b. l. 43-48).

Kauno teritorinė muitinė 2019 m. spalio 30 d. pranešimu Nr. (11.111)1B-10625 informavo pareiškėją apie apskaičiuotus mokesčius ir su jais susijusias sumas (akcizas – 2 389 Eur, PVM – 566 Eur, delspinigiai už akcizą – 772 Eur, delspinigiai už PVM – 183 Eur), įpareigojant įvykdyti šią mokestinę prievolę (b. l. 42).

Vilniaus teritorinės muitinės 2019 m. lapkričio 7 d. sprendimu
Nr. 5MA-34-492/10000441777 „Dėl turto arešto panaikinimo“, nustačius, kad pareiškėjas sumokėjo mokestinę prievolę, kurios užtikrinimui buvo pritaikytas pareiškėjui priklausančio turto dalies turto areštas, ginčo Sprendimas pripažintas naikintinu ir pareiškėjui priklausančio turto dalies turto areštas panaikintas (b. l. 30).

Pareiškėjo teigimu, muitinės  Sprendimas neteisingas ir nepagrįstas, jame nurodytos išvados skubotos, nepagrįstos konkrečiais duomenimis. Jo teigimu, atsakovas nepagrindė teiginių dėl neteisėtų pareiškėjo veiksmų ir išvados, jog pareiškėjas jam priklausantį turtą gali paslėpti, parduoti ar kitokiu būdu jo netekti.

Atsakovė, nesutikdama su pareiškėjo skundu, teigia, jog pritaikytas turto areštas yra ne priverstinė sprendimų priemonė, o laikinoji apsaugos priemonė vykdymo procese ir kad ginčijamu turto arešto aktu asmeniui apribota tik teisė disponuoti minėtu turtu, o teisė jį valdyti ir juo naudotis nebuvo apribota.

Taigi, ginčas šioje byloje kilęs dėl to, ar teisėtai ir pagrįstai Vilniaus teritorinė muitinė skundžiamu sprendimu pareiškėjo atžvilgiu taikė mokestinės prievolės įvykdymo užtikrinimo būdus ir pareiškėjui numatomos įregistruoti apie 3000 Eur dydžio mokestinės prievolės įvykdymo užtikrinimui taikė turto areštą su turto disponavimo teisės apribojimu.

Muitinės įstatymo 9 straipsnio 2 dalis numato, jog muitinės uždaviniai: 1) bendrojo muitų tarifo, muitų ir kitų muitinės administruojamų mokesčių bei jų lengvatų, valstybės rinkliavų, muitinės įgyvendinamuose teisės aktuose nustatytų importo, eksporto ir tranzito draudimų bei apribojimų taikymas; 2) muitinės įgyvendinamų teisės aktų pažeidimų prevencija, atskleidimas ir tyrimas;
3) prekių importo ir eksporto bei prekybos su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis narėmis statistikos tvarkymas; 4) muitinei pavestų saugumo ir saugos, asmenų ūkinės komercinės veiklos priežiūros, grynųjų pinigų kontrolės, intelektinės nuosavybės teisių apsaugos ir kitų muitinės įgyvendinamuose teisės aktuose numatytų priemonių įgyvendinimas;
5) kitų muitinės įgyvendinamų teisės aktų nuostatų įgyvendinimas.

MAĮ 33 straipsnio 15 punkte nustatyta, kad mokesčių administratorius (jo pareigūnas), atlikdamas jam pavestas funkcijas, turi teisę taikyti mokestinės prievolės įvykdymo užtikrinimo būdus. Vienas iš mokestinės prievolės įvykdymo užtikrinimo būdų yra turto areštas (MAĮ 95 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Turto arešto, kaip vieno iš mokestinės prievolės įvykdymo užtikrinimo būdų, taikymą reglamentuoja MAĮ 101 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turto areštas – šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis taikomas mokesčių mokėtojo nuosavybės teisės į turtą arba atskirų šios teisės sudedamųjų dalių – valdymo, naudojimosi, disponavimo – priverstinis laikinas apribojimas siekiant užtikrinti mokestinės prievolės įvykdymą. Mokesčių mokėtojo turto areštuojama ne daugiau negu tiek, kad būtų galima realiai ir visiškai užtikrinti mokestinių nepriemokų išieškojimą ir padengti su turto areštu bei išieškojimu susijusias išlaidas (2 dalis). Minėto straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad mokesčių mokėtojo turtas gali būti areštuojamas, jeigu mokesčių mokėtojas atitinkamo mokesčio įstatymo nustatyta tvarka nesumokėjo mokesčio ir su juo susijusių sumų arba jeigu mokesčių administratoriui priėmus sprendimą, pagal kurį mokesčių mokėtojui iš naujo apskaičiuojamas ir nurodomas sumokėti mokestis ir (arba) su juo susijusios sumos, yra pavojus, kad mokesčių mokėtojas jam priklausantį turtą gali paslėpti, parduoti ar kitokiu būdu jo netekti ir dėl to gali būti sunku arba neįmanoma išieškoti mokesčio ir su juo susijusių sumų. Mokestinio ginčo metu priėmus sprendimą panaikinti mokesčių administratoriaus sprendimą ir pavesti mokesčių administratoriui atlikti pakartotinį patikrinimą bei priimti naują sprendimą, turto areštas lieka galioti. 

MAĮ 110 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, jeigu dėl atskiro mokesčio to mokesčio įstatymas nenustato kitaip, skundo, kilus mokestiniam ginčui, padavimas stabdo ginčijamų mokesčių, baudų ir delspinigių priverstinį išieškojimą, taip pat mokesčių mokėtojo turimos mokesčio permokos (skirtumo) įskaitymą minėtosioms sumoms padengti (išskyrus atvejus, kai įskaitoma mokesčių mokėtojo prašymu), tačiau nėra kliūtis taikyti mokestinės prievolės užtikrinimo priemones, nurodytas šio įstatymo 95 straipsnyje, arba pagrindas jas naikinti. 

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT), aiškindamas MAĮ 101 straipsnio 3 dalį, yra pažymėjęs, kad šioje teisės normoje iš esmės yra nustatytos dvi sąlygos, kurioms esant gali atsirasti mokesčių administratoriaus teisė taikyti šioje teisės normoje numatytą poveikio priemonę: 1) mokesčių mokėtojo skola biudžetui arba kai yra priimamas sprendimas dėl papildomų mokesčių apskaičiavimo ir 2) kai yra pagrįsta rizika (pavojus), kad dėl atitinkamų mokesčio mokėtojų veiksmų ar kitų veiksnių poveikio gali būti sunku arba tapti neįmanoma išieškoti apskaičiuoto mokesčio ir su juo susijusių sumų (žr. LVAT 2016 m. balandžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-395-438/2016 ir kt.). Iš MAĮ 101 straipsnio 3 dalies taip pat matyti, kad joje yra pateiktas neužbaigtas sąrašas galimų mokesčio mokėtojo veiksmų ar kitų veiksnių, dėl kurių galėtų būti sunku arba tapti neįmanoma išieškoti mokesčio ir su juo susijusių sumų. Šiuo atveju yra pateiktas tik pavyzdinis sąrašas tokių atvejų – „mokesčių mokėtojas jam priklausantį turtą gali paslėpti, parduoti ar kitokiu būdu jo netekti“. 

Teismas nesutinka su pareiškėjo teiginiu, jog Sprendimo priėmimo dieną jis neturėjo jokios skolos muitinei. Iš Kauno teritorinės muitinės 2019 m. rugsėjo 23 d. pranešimo turinio nustatyta, jog V. Š. neteisėtai įvežtas į Europos Sąjungos muitų teritoriją cigaretes, nepaženklintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiaisiais ženklais – banderolėmis, laikė be įrodymų - muitinei nepateikta informacija, kad į Sąjungos muitų teritoriją įvežtos cigaretės buvo deklaruotos Sąjungos muitų teritorijoje ir už jas apskaičiuoti ir sumokėti importo mokesčiai, todėl muitinė laikė, kad jos nebuvo pateiktos ir atsirado skola muitinei (b. l. 38-39). 

Kauno teritorinės muitinės Tarifų ir muitinio įvertinimo kontrolės skyrius 2019 m. rugsėjo 23 d. tarnybiniu pranešimu Nr. 4B-1927 informavo Mokesčių apskaitos ir išieškojimo skyrių apie tai, kad pareiškėjo atžvilgiu rengiamas sprendimas dėl mokestinės prievolės, sudarysiančios apie 3 000 Eur sumą ir prašė imtis visų priemonių galinčios užtikrinti mokestinės prievolės įvykdymą. Taip pat nurodė, jog apskaičiuotina mokestinės prievolės suma yra reikšminga, yra pavojus, kad asmuo geranoriškai nevykdys mokestinės prievolės, jam priklausantį turtą gali bandyti paslėpti, parduoti ar kitokiu būdu jo netekti, todėl gali būti sunku arba neįmanoma išieškoti mokesčių ir su jais susijusių sumų (b. l. 41). 

Taip pat nesutiktina su pareiškėjo teiginiu, jog priimant Sprendimą nebuvo įvertinta jo reali finansinė padėtis. Iš ginčijamo Sprendimo turinio nustatyta, jog Vilniaus teritorinė muitinė atliko V. Š. turto paiešką ir nustatė, kad šio asmens vardu yra registruotas butas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė – 9830 Eur (b. l. 32). Pažymėtina, jog turto areštas pritaikytas 3000 Eur sumai, o ne buto rinko vertei (b.l. 11).

Priimant Sprendimą atsižvelgta, jog apskaičiuotina mokestinės prievolės suma yra reikšminga ir ji atsirado dėl neteisėtų asmens veiksmų, yra pavojus, kad asmuo geranoriškai nevykdys mokestinės prievolės, o jam priklausantį turtą gali paslėpti, parduoti ar kitokiu būdu jo netekti, todėl gali būti sunku ar neįmanoma išieškoti mokesčių ir su juo susijusių sumų (dalies sumų), numatomos įregistruoti apie 3000 Eur dydžio mokestinės prievolės (dalies) įvykdymo užtikrinimui taikytas pareiškėjui priklausančio turto areštas su turto disponavimo teisės apribojimu (b. l. 32-33).

Teismo nuomone, Vilniaus teritorinė muitinė, vadovaudamasi įstatymo viršenybės principu, nuosekliai atliko privalomuosius veiksmus, kurie teisės aktais priskirti muitinės kompetencijai. Byloje esančių duomenų visuma patvirtina, jog atsakovė, priimdama ginčijamą Sprendimą, vertino, jog galima mokestinė prievolė muitinei pareiškėjui atsirastų neteisėtų veiksmų pasekoje bei įvertino jos dydį (3000 Eur), todėl, darytina išvada, kad atsakovė pagrįstai konstatavo, jog yra pagrįsta rizika, kad šią sumą gali būti sunku išieškoti ir pareiškėjo tikėtinai mokestinės prievolės įvykdymo užtikrinimui ginčo Sprendimu pagrįstai nusprendė areštuoti skolininkui priklausantį turtą, surašant 2019-09-27 Turto arešto aktą Nr. 2MA-35 su turto disponavimo teisės apribojimu. 

Teismas sutinka su atsakovės argumentu, jog nagrinėjamu atveju buvo sąlygos taikyti turto areštą, nes buvo konstatuoti mokestinių įstatymų pažeidimai bei su jais susijusi mokestinė prievolė, pareiškėjui apskaičiuoto prievolės dydžio suma nėra mažareikšmė, todėl yra pakankamas pagrindas manyti, jog yra pavojus, kad asmuo geranoriškai nevykdys mokestinės prievolės, jam priklausantį turtą gali bandyti paslėpti, parduoti ar kitokiu būdu jo netekti, todėl gali būti sunku arba neįmanoma išieškoti mokesčių ir su jais susijusių sumų.  

Pažymėtina, jog pareiškėjui 2019-11-07 sumokėjus 3910 Eur mokestinę nepriemoką į valstybės biudžetą, Vilniaus teritorinė muitinė 2019-11-07 sprendimu panaikino pareiškėjo atžvilgiu surašytą turto arešto aktą, informuodama apie priimtą sprendimą pareiškėją (b. l. 29-31).

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, remdamasi šiame sprendime išdėstytais motyvais, teisėjų kolegija daro išvadą, jog Vilniaus teritorinės muitinės 2019 m. rugsėjo 27 d. sprendimas 
Nr. 5MA-34-449 yra teisėtas ir pagrįstas, todėl tenkinti pareiškėjo prašymą ir jį naikinti nėra pagrindo (ABTĮ 91 str.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84,
86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, 

nusprendžia:

Pareiškėjo V. Š. (V. Š.) skundą atmesti.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjos        Asta Adamonytė-Šipkauskienė

        Beata Martišienė

        Fausta Vitkienė