Civilinė byla Nr. e2A-495-372/2021 

                                                                                 Teisminio proceso Nr. 2-23-3-01305-2020-3

                                                                                 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.5;

                                                                                 2.6.3.; 2.6.8.10; 2.6.10.5.1; 3.2.4.11.; 

                                                                                 3.3.1.14.; 3.3.1.18.1.; 3.3.1.20.

(S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. rugsėjo 22 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Simonaitienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Juris LT“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2021 m. balandžio 6 d. galutinio sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1319-496/2021 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Juris LT“ ieškinį atsakovui D. R. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Vetfarmas“.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Juris LT“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui D. R. dėl skolos priteisimo. Teismo prašė nagrinėti bylą vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) XXII skyriaus nuostatomis (dokumentinio proceso tvarka); priteisti iš atsakovo 1415,25 Eur skolos, taip pat procesines palūkanas – 8,00 % nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2.       Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2020 m. gruodžio 7 d. preliminariu sprendimu nuspręsta ieškovės ieškinį tenkinti; priteisti iš atsakovo D. R. ieškovei UAB „Juris LT“ 1222,03 Eur skolos, 153,22 Eur palūkanų, 40,00 Eur ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų, 8 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme – 2020 m. gruodžio 1 d. – iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 316,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

3.       2020 m. gruodžio 29 d. pirmosios instancijos teisme priimti atsakovo D. R. prieštaravimai dėl pareikšto ieškinio ir preliminaraus teismo sprendimo, kuriuose atsakovas prašė Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2020 m. gruodžio 7 d. preliminarų sprendimą panaikinti, ieškovės ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

4.       Atsakovas pažymėjo, jog ieškovė ieškinyje nurodo, kad 2020-07-24 kreditorė UAB „Juris LT“ ir UAB „Vetfarmas“ sudarė Reikalavimo perleidimo sutartį, tačiau apie reikalavimo perleidimą nei naujoji kreditorė, nei senoji kreditorė jo neinformavo. Nežinodamas apie reikalavimo perleidimą, atsakovas sumokėjo senajai kreditorei UAB „Vetfarmas“ 2020-07-31 – 436,13 Eur, 2020-08-17 – 500 Eur, 2020-09-01 – 285,90 Eur, iš viso – 1222,03 Eur ir dėl prašomos priteisti skolos yra visiškai atsiskaitęs. Atlikdamas mokėjimus, jų paskirtyje atsakovas aiškiai nurodė, jog moka pagal sąskaitas Nr. VET-43-00762 ir VET-43-00294, kuriomis savo ieškinį grindžia ieškovė. UAB „Vetfarmas“ priėmė atsakovo mokamas lėšas ir jokių pastabų jam neišsakė, priešingai – atsiuntė jam Skolų suderinimo aktą 2020-09-30 dienai, kuriame buvo užfiksuota, jog atsakovas UAB „Vetfarmas“ neskolingas. Atsakovas neturėjo jokių abejonių, jog sumokėjo tinkamam asmeniui; jeigu iš atsakovo būtų reikalaujama palūkanų, tai buhalteriniuose dokumentuose jam būtų fiksuojama jų skola, tačiau Skolų suderinimo aktas rodo, kad 2020-09-30 dienai atsakovas nėra skolingas. Paskutinį mokėjimą atsakovas atliko 2020-09-01, vadinasi šią dieną jis visiškai atsiskaitė. Ieškovė iki bylos iškėlimo teisme taip pat nepareikalavo mokėti palūkanų, todėl apie jų skaičiavimą atsakovas nieko nežinojo.

5.       Atsakovas akcentavo, jog nors ieškovė nurodė, kad siuntė atsakovui Pranešimą dėl kreditoriaus pasikeitimo, tačiau atsakovas jo nėra gavęs. Iš AB „Lietuvos paštas“ atsakovas gavo siuntos (duomenys neskelbtini) įteikimo pranešimą, kuriame yra ne jo parašas. Atsižvelgiant į tai, kad siuntos (duomenys neskelbtini) įteikimo pranešime gavėjo vardu pasirašė ne D. R., yra nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 straipsnyje (dokumento klastojimas) požymių. Atsakovas kreipėsi su pareiškimu į policiją.

6.       Atsakovas nurodė, kad 2020-12-10 raštu kreipėsi į UAB ,,Vetfarmas“, prašydamas iki 2020-12-15 suteikti informaciją apie jo įmokų likimą, ar jos yra pervestos ieškovei, ar kaip kitaip su ieškove atsiskaityta, tačiau atsakymo negavo. Atsakovui nėra žinomi kreditorių tarpusavio susitarimai ir prievolių vienas kitai vykdymas.

7.       Ieškovė UAB „Juris LT“ atsiliepime į atsakovo prieštaravimus prašė jos ieškinį tenkinti, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovas klaidina teismą, teigdamas, kad su pradine kreditore atsiskaitė, nežinodamas apie reikalavimo perleidimą. Vien ta aplinkybė, kad pradinė kreditorė atsiuntė atsakovui Skolų suderinimo aktą, nesudaro pagrindo teigti, kad su ieškiniu pateikta reikalavimo perleidimo sutartis negalioja. Pradinės kreditorės apskaitos klausimai nėra šios bylos nagrinėjimo dalyku, esminė aplinkybė yra tai, nuo kokio momento atsakovas privalėjo mokėti skolą ieškovei, kaip naujajai kreditorei.

8.       Ieškovė pažymėjo, jog atsakovas nurodė, kad nebuvo tinkamai informuotas apie reikalavimo perleidimą, tačiau šiuos argumentus paneigia su ieškiniu pateikti įrodymai, kad ieškovė atsakovo el. paštu 2020-07-28 išsiuntė pranešimą apie kreditoriaus pasikeitimą ir Reikalavimo perleidimo sutartį. Tai reiškia, jog atsakovas buvo tinkamai informuotas apie reikalavimo perleidimą ir kreditoriaus pasikeitimą. Atsakovas taip pat ginčija faktą, kad jam Reikalavimo perleidimo sutartis neįteikta ir paštu; nurodė, kad ant siuntos įteikimo 2020-07-31 yra ne jo parašas, dėl to jis kreipėsi į policiją, tačiau šiai dienai nėra duomenų, ar ikiteisminis tyrimas pradėtas, ar nustatyti kalti asmenys ir pan., todėl teismas turėtų vadovautis nenuginčytais įrodymais apie pašto siuntos įteikimą atsakovui. Ieškovė į bylą pateikė dokumentą, kuriame nurodyta, kad ieškovė 2020-07-29 išsiuntė laišką atsakovo adresu (duomenys neskelbtini), o paties atsakovo pateikta informacija įrodo, kad 2020-07-31 nurodytas laiškas buvo įteiktas atsakovui. Ieškovės vertinimu, informavimas apie reikalavimo perleidimą, išsiunčiant atsakovui pranešimą elektroniniu paštu ir atsakovo gyvenamosios vietos adresu, atitiko Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.109 straipsnio nuostatas, tad nėra abejonių, kad atsakovas ieškovės laišką su pranešimu apie kreditoriaus pasikeitimą ir Reikalavimo perleidimo sutartimi gavo, todėl buvo tinkamai informuotas apie kreditoriaus pasikeitimą ir reikalavimo perleidimą nuo 2020-07-28 (el. paštu) ir nuo 2020-07-31 (registruotu laišku).

9.       Ieškovė nurodė, kad pagal atsakovo pateiktus duomenis matyti, kad pagrindinės skolos mokėjimai buvo įvykdyti pradinės kreditorės naudai jau po reikalavimo perleidimo ir skolininko (atsakovo) tinkamo informavimo apie tokį faktą. Konstatuotina, kad atsakovas nuo 2020-07-28 (vėliausiai nuo 2020-07-31) žinojo apie reikalavimo perleidimo faktą, tokio fakto neginčijo, todėl, remiantis CK 6.109 straipsnio 7 dalimi, privalėjo prievolę ar jos dalį įvykdyti naujajai kreditorei, t. y., ieškovei, nes tik toks prievolės įvykdymo būdas yra laikomas tinkamu. Atsakovas, darydamas mokėjimus pradinei kreditorei, veikė savo rizika t. y., įvertino ar turėjo įvertinti, jog toks prievolės įvykdymas nėra tinkamas ir gali sukelti tam tikrų neigiamų padarinių. Atsakovas, žinodamas apie kreditorės pasikeitimą, savo rizika atliko mokėjimus netinkamam asmeniui (pradinei kreditorei), o ieškovės, kaip sąžiningos naujosios kreditorės, padėtis dėl tokių atsakovo veiksmų niekaip negali būti bloginama. Be to, atsakovas, atlikdamas mokėjimus pradinei kreditorei, apie tai naujosios kreditorės neinformavo. Tokie atsakovo veiksmai teismo turi būti pripažinti netinkamais ir nesąžiningais.

10.       Ieškovė akcentavo, jog atsakovas neginčija fakto, kad pagrindinės skolos apmokėjimo terminą praleido, todėl atsakovas privalo mokėti įstatymo numatytas palūkanas pagal ieškinyje pateiktą paskaičiavimą (iš viso 153,22 Eur palūkanų).

11.       Ieškovė nurodė, kad Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 7 straipsnio 1 dalis numato, kad kreditorius, įgijęs teisę į komercinėje sutartyje ar įstatyme nustatytas palūkanas, turi teisę be įspėjimo iš skolininko gauti 40 eurų sumą. Esant tokiam teisiniam reglamentavimui, iš atsakovo ieškovei priteistina 40,00 Eur ikiteisminių išieškojimo išlaidų, o atsakovo argumentai dėl tokių išlaidų priteisimo pripažintini kaip nepagrįsti. Ieškovė ikiteisminio išieškojimo būdu bandė susigrąžinti skolą ir tik po to kreipėsi į teismą su ieškiniu, nes ikiteismine tvarka atsakovas skolos nesumokėjo.

12.       Ieškovė nurodė, kad taip pat prašo priteisti iš atsakovo 300,00 Eur išlaidų advokato pagalbai ir žyminį mokestį.

13.       Trečiasis asmuo UAB „Vetfarmas“ atsiliepime į atsakovo prieštaravimus prašė tenkinti ieškovės ieškinį ir priteisti iš atsakovo ieškovės naudai bylinėjimosi išlaidas.

14.       Trečiasis asmuo nurodė, kad reikalavimo perleidimo sutartį su ieškove pasirašė 2020-07-24, todėl atsakovas turi teisėtą prievolę sumokėti skolą naujajai kreditorei – ieškovei.

15.       Trečiasis asmuo nurodė, jog atsakovas jau po reikalavimo perleidimo 2020-07-31 atliko pavedimą į trečiojo asmens sąskaitą 436,13 Eur sumai, 2020-08-17 atliko pavedimą į trečiojo asmens sąskaitą 500,00 Eur ir 2020-09-01 atliko pavedimą į trečiojo asmens sąskaitą 285,90 Eur sumai, dengdamas atsakovo nurodytas sąskaitas, tačiau nors atsakovas ir pervedė minėtas sumas trečiajam asmeniui, tačiau sudengimas su nurodytomis sąskaitomis neįmanomas, nes skola, kilusi iš minėtų sąskaitų, perleista ieškovei, todėl suminiame suderinimo akte matomas nulinis likutis, nors faktiškai permoka apskaitos prasme yra kitoje balansinėje sąskaitoje nei skola.

16.       Trečiasis asmuo pažymėjo, jog nors atsakovas nurodė, kad nebuvo tinkamai informuotas apie reikalavimo perleidimą, tačiau byloje pateikti įrodymai paneigia šį teiginį, todėl atsakovas, darydamas mokėjimus trečiajam asmeniui, veikė savo rizika. Trečiojo asmens vertinimu, atsakovo pozicija ignoruoti naująją kreditorę, laikytina nesąžiningu procesiniu veiksmu, kadangi reikalavimo teisių perleidimo faktas ir informavimas apie tai įrodytas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

17.       Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2021 m. balandžio 6 d. galutiniu sprendimu nuspręsta Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2020 m. gruodžio 7 d. preliminarų sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-13987-496/2020 panaikinti; ieškovės UAB „Juris LT“ ieškinį atsakovui D. R. dėl skolos priteisimo atmesti; priteisti iš UAB „Juris LT“ atsakovui D. R. 680,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

18.       Teismas nurodė, kad atsakovas ginčija parašą ant pašto pranešimo, o ieškovė įrodinėja, kad pranešimą dėl reikalavimo perleidimo siuntė ir el. paštu, tačiau iš pridėto 2020 m. liepos 28 d. pranešimo dėl kreditoriaus pasikeitimo matyti, kad pranešimas siųstas ne el. paštu (pranešime nėra nurodyto gavėjo el. pašto), todėl laikytina, kad jis siųstas tik paštu atsakovo gyvenamosios vietos adresu. Teismas sprendė, jog nesant galimybės paskirti parašo ekspertizės, atsakovui pateikus pranešimą, kad jo parašas yra suklastotas, teismas nesiremia AB „Lietuvos paštas“ pažyma (siuntos įteikimo laikas 2020-07-31) ir daro išvadą, jog atsakovas nebuvo informuotas apie reikalavimo teisių perleidimą ir negalėjo žinoti apie kreditorės pasikeitimą.

19.       Teismas nurodė, kad atsakovas, darydamas mokėjimus UAB „Vetfarmas“, mokėjimo paskirtyje nurodė PVM sąskaitų - faktūrų numerius. Teismas sprendė, kad pirminė kreditorė, gaudama apmokėjimus už sąskaitas, žinojo, už kurias sąskaitas apmokama, tačiau atsakovo apie permoką neinformavo ir jos negrąžino; pirminei kreditorei pateikus aktą dėl skolų suderinimo, atsakovas pagrįstai galėjo manyti, jog yra atsiskaitęs.

20.       Teismas pažymėjo, kad po 2020 m. liepos 24 d. Reikalavimo perleidimo sutarties ir Sutarties priedo Nr. 1 sudarymo, atsakovui 2020 m. liepos 31 d. sumokėjus pradinei kreditorei, ji neinformavo naujosios kreditorės apie perleisto reikalavimo padengimą, todėl būtent tarp UAB „Vetfarmas ir UAB „Juris LT“ turi būti sprendžiama dėl patirtų nuostolių atlyginimo dėl reikalavimo teisės įgyvendinimo skolininko atžvilgiu.

21.       Teismas darė išvadą, jog atsakovas nebuvo informuotas apie reikalavimo teisių perleidimą, todėl 1222,03 Eur skolos sumokėjimą pradinei kreditorei, vadovaudamasis CK 6.106 straipsnio 1 dalimi, pripažino tinkamu. Dėl šių priežasčių teismas sprendė, kad ieškovės reikalavimas priteisti jai 1222,03 Eur pagrindinės skolos yra nepagrįstas ir atmestinas.

22.       Teismas nurodė, kad teisę skaičiuoti palūkanas ieškovė įgijo nuo reikalavimo teisės perleidimo dienos, tik teisę jų reikalauti iš atsakovo įgijo nuo procesinių dokumentų įteikimo atsakovui dienos (nuo tada, kai atsakovas sužinojo apie reikalavimo teisių perleidimą). Teismas pažymėjo, jog 2020 m. liepos 24 d. Reikalavimo perleidimo sutarties 11 punkte numatyta, kad pradiniam kreditoriui neinformavus naujojo kreditoriaus apie perleisto reikalavimo ar jo dalies padengimą, pradinis kreditorius privalo atlyginti naujajam kreditoriui visus pastarojo patirtus nuostolius dėl reikalavimo teisės, įgytos pagal šią Sutartį, įgyvendinimo skolininko atžvilgiu. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad ieškovės reikalavimas dėl palūkanų priteisimo atmestinas, kaip nepagrįstas, vadovaujantis Reikalavimo perleidimo sutarties 11 punktu.

23.       Nurodęs, jog atsakovas nebuvo informuotas apie reikalavimo teisių perleidimą, jog cesijos būdu įgytas reikalavimas kartu su Reikalavimo perleidimo sutartimi pareikštas teismo tvarka laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo teisės perleidimą, teismas darė išvadą, kad ikiteisminį skolos išieškojimą ieškovė atliko netinkamai (ieškovė proceso eigoje žinojo apie įgyto reikalavimo padengimą pirminei kreditorei, tačiau vis tiek reikalavo iš atsakovo skolos apmokėjimo), todėl 40,00 Eur ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų ieškovei nepriteisė.

24.       Teismas sprendė, jog atmetus pagrindinį ieškinio reikalavimą, reikalavimas dėl procesinių palūkanų taip pat atmestinas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

25.       Apeliaciniame skunde dėl pirmosios instancijos teismo 2021 m. balandžio 6 d. galutinio sprendimo atsakovė (apeliantė) UAB „Juris LT“ prašo panaikinti skundžiamą sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės UAB „Juris LT“ ieškinį patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

25.1.                      Ieškovė pateikė tinkamus ir leistinus įrodymus, kurie patvirtina tinkamą atsakovo informavimą apie kreditoriaus pasikeitimą ir reikalavimo perleidimą. Pirmosios instancijos teismas padarė rašytinei bylos medžiagai priešingas išvadas, konstatuodamas, kad pranešimas dėl kreditoriaus pasikeitimo nebuvo siųstas el. paštu, o buvo siųstas tik paštu. Šias teismo išvadas paneigia kartu su ieškiniu pateikti įrodymai, kurių teismas visiškai nepagrįstai neįvertino. Į bylą su ieškiniu buvo pateiktas įrodymas pavadinimu „email_send_proof“, kuris yra el. laiško siuntimą atsakovui patvirtinantis dokumentas. Iš šio dokumento matyti, kad 2020-07-28 iš ieškovės el. pašto (duomenys neskelbtini) buvo išsiųstas el. laiškas pavadinimu „Pranešimas dėl kreditoriaus pasikeitimo D. R. ūkininkas“ gavėjui D. R. el. paštu (duomenys neskelbtini) su priedais: Pranešimu dėl kreditoriaus pasikeitimo ir Reikalavimo perleidimo sutartimi. Būtent šie dokumentai ir buvo pateikti atsakovui 2020-07-28 el. paštu. Šių aplinkybių teismas neįvertino ir neteisėtai ir nepagrįstai konstatavo, kad el. paštu atsakovas nebuvo informuotas apie reikalavimo perleidimą. Be to, byloje esančiose UAB „Vetfarmas“ atsakovui išrašytose sąskaitose Nr. VET-43-00762 ir VET-43-00294 nurodytas toks pats atsakovo el. pašto adresas, tad 2020-07-28 atsakovas buvo tinkamai informuotas apie reikalavimo perleidimą el. paštu ir nuo šios datos vienintelis tinkamas prievolės įvykdymas buvo naujajai kreditorei. Atsakovas minėtų duomenų leistinais įrodymais nepaneigė, o pirmosios instancijos teismas apskirtai neįvertino, tai lėmė neteisėto ir nepagrįsto sprendimo priėmimą. Ieškovė su ieškiniu taip pat pateikė VĮ „Registrų centras“ duomenis apie atsakovo deklaruotą gyvenamąją vietą, šiuo adresu atsakovui buvo išsiųstas registruotas laiškas su pranešimu dėl kreditoriaus pasikeitimo ir Reikalavimo perleidimo sutartimi. Byloje registruoto laiško įteikimo pranešimas su atsakovo D. R. planšetinio kompiuterio ekrane esančiu parašu 2021-07-31 datai. Atsakovas į bylą teikė įrodymus, kad kreipėsi į teisėsaugos institucijas, ekspertizių centrą dėl to, kad esą parašas yra suklastotas. Teismas atsisakė remtis įteikimo pažyma todėl, kad atsakovas pateikė pranešimą apie tai, kad planšetinio kompiuterio ekrane esantis parašas yra suklastotas. Atsakovas į bylą nepateikė įsiteisėjusio teismo nuosprendžio ar kito įrodymo, kuriuo būtų nustatytas faktas, kad atsakovo parašas buvo suklastotas; byloje nėra duomenų apie ikiteisminio tyrimo pradėjimą ar kitokių įrodymų, patvirtinančių aplinkybę, kad atsakovo parašas būtų suklastotas. Atsakovas nepaneigė aplinkybės, kad gyvena deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, nenurodė asmenų, kurie galėjo jo parašą „suklastoti“, tad nekyla abejonių, kad ieškovės siųsta pašto siunta atsakovo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu buvo atsakovui įteikta 2021-07-31. Atsakovas turėjo pareigą byloje įrodyti, kad parašas pašto įteikimo pažymoje yra suklastotas, tačiau byloje neįrodė, kad parašas, esantis ant pašto įteikimo pažymos, yra ne jo. Būtent atsakovas yra atsakingas už pašto korespondenciją, gaunamą jo gyvenamosios vietos adresu. Pirmosios instancijos teismas padarė grubius įrodinėjimą reglamentuojančių procesinių teisės normų pažeidimus, dėl ko padarė neteisėtą, nepagrįstą ir byloje esančiais įrodymais neparemtą išvadą, kad ieškovė ir registruotu laišku neinformavo atsakovo apie reikalavimo perleidimą.

25.2.                      Atsakovas nuo 2020-07-28, o vėliausiai nuo 2021-07-31, buvo tinkamai informuotas apie reikalavimo perleidimą, tačiau sumokėjo senajai kreditorei UAB „Verfarmas“ 2020 m. liepos 31 d. – 436,13 Eur, 2020 m. rugpjūčio 17 d. – 500,00 Eur, 2020 m. rugsėjo 1 d. – 285,90 Eur, iš viso 1222,03 Eur ir veikė savo rizika, nes žinojo, kad toks prievolės įvykdymas CK 6.109 straipsnio 7 dalies prasme yra netinkamas. Byloje nebuvo ginčijama Reikalavimo perleidimo sutartis, o trečiasis asmuo aiškiai nurodė, kad nepaisant atsakovui pateikto tarpusavio atsiskaitymų suderinimo akto, atsakovo mokėjimus apskaitė kaip permoką, nes tuo metu jokios reikalavimo teisės atsakovo atžvilgiu neturėjo. Be to, atsakovas nereikalavo trečiojo asmens jam grąžinti sumokėtas lėšas.

25.3.                      Telšių apylinkės teismo Kelmės rūmuose nagrinėjama ir kita byla tarp tų pačių šalių. Toje byloje atsakovas apie reikalavimo perleidimą buvo informuotas analogiškai (el. paštu ir registruotu laišku, analogiškais adresais), tačiau tokio fakto visiškai neginčija. Ieškovės įsitikinimu, atsakovas, darydamas mokėjimus pradinei kreditorei, bando išvengti ikiteisminio išieškojimo išlaidų ir netesybų mokėjimo, atsakovui yra puikiai žinoma tvarka, kuria ieškovė informuoja atsakovą apie reikalavimo perleidimą.

25.4.                      Reikalavimo perleidimo sutarties 11 punktas nesuteikia atsakovui teisės skolos mokėjimą atlikti pradinei kreditorei, priešingu atveju būtų iš esmės paneigta reikalavimo perleidimo sutarties esmė. Ieškovė nagrinėjamu atveju įrodė, kad atsakovą apie reikalavimo perleidimą informavo tinkamai, tad nustačius, jog atsakovas buvo tinkamai informuotas apie reikalavimo perleidimą, atsakovui kyla pareiga apmokėti netesybas bei ikiteisminio išieškojimo išlaidas, kadangi atsakovas neginčija fakto, jog prievolės įvykdymą praleido.

26.       Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas D. R. prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti, o skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

26.1.                      Ieškovė akcentavo, kad apie reikalavimo perleidimą atsakovą informavo dviem būdais: el. paštu ir paštu išsiųsdama registruotą laišką, tačiau ieškovė teismui nepateikė jokių įrodymų, kad tokia informacija atsakovą pasiekė ir kad jis šią informaciją gavo, kadangi svarbus yra ne išsiuntimo, o gavimo momentas.

26.2.                      Atsakovas nėra gavęs elektroninio laiško apie reikalavimo perleidimą. Ieškovė, teigdama priešingai, savo pozicijos nepagrindė jokiais leistinais įrodymais. Apeliacinis skundas grindžiamas įrodymu, kurio pavadinimas yra ne valstybine kalba bei pats dokumentas, kuriuo įrodinėjamas elektroninio laiško siuntimas, nėra išvertas į lietuvių klabą, todėl juo remtis negalima. Nėra galimybės nustatyti, ar šis dokumentas tikrai buvo atspausdintas iš elektroninio pašto paskyros, kokios būtent ir kam ši paskyra priklauso, nes tokių duomenų nepateikta. Nematyti ir pridėtų failų, kurių persiuntimą įrodinėja ieškovė. Aplinkybės, jog ginčo elektroninis laiškas buvo siųstas atsakovui, nepatvirtina jokie kiti byloje esantys įrodymai. Skundžiamą sprendimą priėmęs teismas teisingai nustatė, jog ieškovės teismui pateiktame 2020-07-28 pranešime dėl kreditoriaus pasikeitimo nėra nurodyta, kad jis būtų siunčiamas adresatui elektroniniu paštu (pranešime nėra nurodyto gavėjo el. pašto), todėl laikytina, kad jis siųstas tik paštu atsakovo gyvenamosios vietos adresu.

26.3.                      Ieškovė byloje įrodinėja, kad siuntė atsakovui pranešimą dėl kreditoriaus pasikeitimo, tačiau atsakovas jo nėra gavęs. Apie jo adresu siųstą registruotą laišką atsakovas sužinojo tik iš šios bylos medžiagos ir kreipėsi į AB „Lietuvos paštas“ informacijai patikslinti. Iš AB „Lietuvos paštas“ atsakovas gavo siuntos (duomenys neskelbtini)  įteikimo pranešimą, kuriame akivaizdžiai yra ne jo parašas. Aplinkybė, jog nėra galimybės nustatyti, kam priklauso parašas ant siuntos (duomenys neskelbtini)  įteikimo pranešimo, reiškia ne tik tai, kad atsakovas negali gauti įrodymo, jog tai yra ne jo parašas, bet ir tai, kad ieškovė negali įrodyti, jog šis parašas yra būtent atsakovo, t. y., ieškovė negali įrodyti pranešimo apie reikalavimo perleidimą įteikimą atsakovui. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas neigia pasirašęs siuntos (duomenys neskelbtini)  įteikimo pranešime, o jokių teisinių priemonių patvirtinti ar paneigti šių aplinkybių nėra (ekspertizė negalima), tai skundžiamą sprendimą priėmęs teismas pagrįstai nesirėmė siuntos (duomenys neskelbtini) įteikimo pranešimu, kaip įrodymu priimat sprendimą, ir padarė pagrįstą išvadą, jog atsakovas nebuvo informuotas apie reikalavimo teisių perleidimą ir negalėjo žinoti apie kreditorės pasikeitimą.

26.4.                      Atlikdamas mokėjimus UAB ,,Vetfarmas“, jų paskirtyje atsakovas aiškiai nurodė, jog moka pagal jos išrašytas sąskaitas Nr. VET-43-00762 ir VET-43-00294, kuriomis savo ieškinį grindžia ieškovė. UAB ,,Vetfarmas“ priėmė atsakovo mokamas lėšas ir jokių pastabų jam neišsakė. Priešingai, atsiuntė jam Skolų suderinimo aktą 2020-09-30 dienai, kur fiksuojama, jog atsakovas trečiajam asmeniui UAB ,,Vetfarmas“ neskolingas. Jei jis būtų UAB ,,Vetfarmas“ sumokėjęs nepagrįstai, tai šiame dokumente buhalteriai fiksuotų permoką, tačiau taip neatsitiko. Nors atsiliepime į ieškinį UAB „Vetfarmas“ nurodė, kad permoka esą yra, tik kitoje balansinėje sąskaitoje, tačiau apie ją ir jos likutį atsakovo neinformavo, teismui apie kitos balansinės sąskaitos egzistavimą ir kas joje apskaitoma, jokių įrodymų nepateikė, sumokėtų lėšų negrąžino. Atsakovas neturėjo jokių abejonių, jog sumokėjo tinkamam asmeniui.

26.5.                      Ieškovės nurodyta aplinkybė, jog kitoje byloje atsakovas neginčija pranešimo apie reikalavimo perleidimą įteikimo jam fakto tik patvirtina atsakovo sąžiningumą. Nes jei pranešimą gavo – jis to neneigia, o jei negavo – turi teisę apie tai pareikšti. O esant tokiam pareiškimui, ieškovė turi pareigą tą įrodyti.

26.6.                      Ieškovė nebuvo tiek atidi ir rūpestinga, kad įsitikintų, jog jos siųsta korespondencija pasiekė adresatą. Ieškovė, žinodama atsakovo kontaktus, telefono numerį, su juo nesusisiekė ir neįsitikino, ar jis gavo pranešimą apie reikalavimo perleidimą, ar žino apie kreditorės pasikeitimą. Priešingai, ji su atsakovu susisiekė tik 2020 m. spalio pradžioje, kai skola jau buvo sumokėta senajai kreditorei. Taigi UAB „Juris LT“ buvo žinoma, kad atsakovas su UAB ,,Vetfarmas“ yra atsiskaitęs, tačiau nepaisant turimos informacijos, ji vis tiek kreipėsi į teismą, reikšdama aiškiai nepagrįstą ieškinį.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Ieškovės (apeliantės) apeliacinis skundas netenkintinas.

27.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

28.       Remiantis civilinės bylos duomenimis nustatyta, kad 2018 m. gruodžio 10 d. trečiasis asmuo (pradinė kreditorė) UAB „Vetfarmas“ išrašė atsakovui D. R. PVM sąskaitą - faktūrą Nr. VET-43-00294 už atsakovui parduotas įvairias prekes, kurios suma – 785,90 Eur, sąskaitą atsakovas turėjo apmokėti iki 2019 m. sausio 9 d.; 2019 m. gegužės 13 d. trečiasis asmuo išrašė atsakovui dar vieną PVM sąskaitą - faktūrą Nr. VET-43-00762 už atsakovui parduotas įvairias prekes, kurios suma – 936,13 Eur, sąskaitą atsakovas turėjo apmokėti iki 2019 m. birželio 12 d. PVM sąskaitose - faktūrose numatyta, kad UAB „Vetfarmas“ turi teisę paskaičiuoti 0,02 proc., delspinigius nuo sumos už kiekvieną pradelstą apmokėti dieną.

29.       2020 m. liepos 24 d. tarp UAB „Vetfarmas“ ir UAB „Juris LT“ buvo sudaryta Reikalavimo perleidimo sutartis, kurios 1 punkte numatyta, jog šia sutartimi pradinė kreditorė perleidžia naujajai kreditorei savo reikalavimo teisę į sutarties priede Nr. 1 nurodytas skolas kartu su visomis netesybomis (baudas, delspinigiais), palūkanomis bei nuostoliais, kurie turi būti skolininkų sumokėti pradinei kreditorei, reikalavimo teisę į įkeitimą, laidavimą ar kitokį prievolės įvykdymo užtikrinimo būdą, kuris susijęs su skolininkų skolomis pradinei kreditorei, o taip pat bet kokias kitas iš minėtų skolų kylančias ir/ar su ja susijusias reikalavimo teises. Sutarties 7 punkte šalys susitarė, kad naujoji kreditorė po šios sutarties pasirašymo praneš skolininkams apie reikalavimo teisės perleidimą naujajai kreditorei ir pateiks skolininkams šią sutartį/jos išrašą. Sutarties 11 punkte šalys numatė, kad skolininkui po šios sutarties pasirašymo sumokėjus visą ar dalį skolos, perleistos pagal šią sutartį naujajai kreditorei, pradinė kreditorė apie tai privalo nedelsiant informuoti naująją kreditorę. Pradinei kreditorei neinformavus naujosios kreditorės apie perleisto reikalavimo ar jo dalies padengimą, pradinė kreditorė privalo atlyginti naujajai kreditorei visus pastarosios patirtus nuostolius dėl reikalavimo teisės, įgytos pagal šią sutartį, įgyvendinimo skolininko atžvilgiu.

30.       2020 m. liepos 28 d. pranešime „Dėl kreditoriaus pasikeitimo“ UAB „Juris LT“ nurodė, jog vadovaudamasi CK 6.109 straipsniu, informuoja, kad UAB „Vetfarmas“ ir UAB „Juris LT“ 2020 m. liepos 24 d. sudarė Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 200724/64, kuria pradinė kreditorė UAB „Vetfarmas“ perleido naujajai kreditorei UAB „Juris LT“ savo reikalavimo teisę į D. R. skolą pagal PVM sąskaitas - faktūras kartu su visomis netesybomis (bauda, delspinigiais), palūkanomis bei nuostoliais. D. R. skola naujajai kreditorei sudaro: 1222,03 Eur pagrindinė skola pagal PVM sąskaitas - faktūras; 118,29 Eur netesybos už nesavalaikį atsiskaitymą; 40,00 Eur išieškojimo išlaidos pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 7 straipsnį; iš viso – 1380,32 Eur. Pranešimas D. R. išsiųstas paštu adresu (duomenys neskelbtini) . Į bylą pateiktas AB „Lietuvos paštas“ siuntų sąrašas, iš kurio nustatyta, kad atsakovui D. R. buvo išsiųsta siunta Nr. (duomenys neskelbtini).

31.       Į bylą pateiktas rašytinis dokumentas pavadinimu „email_send_proof“, kuriame nurodyta, kad 2020-07-28 iš elektroninio pašto adreso (duomenys neskelbtini)  D. R. siųstas pranešimas dėl kreditoriaus pasikeitimo elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini), nurodyti priedai: Pranešimas dėl kreditoriaus pasikeitimo, Reikalavimo perleidimo sutartis.

32.       Į bylą pateiktas pranešimas „Dėl dokumento suklastojimo“, adresuotas Telšių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, kuriame nurodyta, jog užklausus, AB „Lietuvos paštas“ atsiuntė 2020-12-21 pažymą, kad 2020-07-29 UAB „Juris LT“ siųsta registruotoji korespondencijos siunta Nr. (duomenys neskelbtini), adresuota (duomenys neskelbtini), 2020-07-31 įteikta gavėjui asmeniškai, pridėjo siuntos įteikimo pranešimą su gavėjo parašu; D. R., susipažinęs su siuntos įteikimo pranešimu, kategoriškai nurodo, jog ten yra ne jo parašas; atsižvelgiant į tai, kad siuntos įteikimo pranešime gavėjo vardu pasirašė ne D. R., yra nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 straipsnyje, požymių; prašoma pradėti ikiteisminį tyrimą.

33.       Pradėti ikiteisminį tyrimą pagal D. R. pareiškimą atsisakyta. Šiaulių apygardos teismas 2021 m. kovo 10 d. nutartyje nurodė, kad iš nagrinėjamos medžiagos matyti, kad UAB „Juris LT“ siųstos siuntos Nr. (duomenys neskelbtini)  įteikimo pranešimas yra su gavėjo parašu, tačiau D. R. tvirtina, kad šis parašas yra ne jo ir šios siuntos jis nėra gavęs; apygardos teismas sutinka su skundo argumentais, kad vizualiai palyginus D. R. parašus ant kitų dokumentų bei parašą ant siuntos įteikimo pranešimo, matyti, kad parašai skiriasi, tačiau, kaip teisingai savo nutarime pažymėjo vyriausiasis tyrėjas, D. R. ginčijamas parašas yra virtualus – buvo pasirašyta ant planšetinio kompiuterio ekrano, o ne ant popieriaus rašikliu, todėl nustatyti, ar šis parašas priklauso D. R., ar kitam asmeniui, nėra galimybės.

34.       Lietuvos teismo ekspertizės centras 2021-01-27 rašte nurodė, kad šiuo metu ant planšetinių kompiuterių ar kitų aparatų ekranų pasirašyti parašai Lietuvos teismo ekspertizės centre netiriami dėl kelių priežasčių. Nesant dokumento originalo, nėra objektyvių įrodymų, kokia skaitmeninio parašo kilmė ir panaudojimo teisėtumas, t. y., ar asmuo tikrai pasirašė planšetiniame kompiuteryje, ar parašas „nenukeliavo“ į kitokio turinio, nei buvo skirtas, dokumentą, ar parašas nėra tiesiog nuskenuotas ir skaitmeniniu būdu, asmeniui nežinant, įkomponuotas į kitą dokumentą ir pan. Iš ekspertizės praktikos žinoma, kad tokio pobūdžio klastojimų tikrai yra daug. Išspausdintas skaitmeniniu būdu sukonstruotas dokumentas ekspertiniu požiūriu vertinamas kaip kopija. Nustatyti tokio dokumento skaitmeninio montažo požymius galima tik pavieniais atvejais, kai klastotojo darbo kompiuteriu įgūdžiai menki. Profesionaliai naudojant įvairias vaizdų apdorojimo programas, jokių vizualių skaitmeninio dokumento pirminio turinio keitimo ar parašo įkomponavimo požymių nelieka. Šiuo metu kai kurių šalių ekspertinėse įstaigose atliekami moksliniai skaitmeninių dokumentų tyrinėjimai, tačiau jų rezultatų plataus pritaikymo praktikoje kol kas nėra.

35.       2021-03-19 pareiškime apie įrodymo suklastojimą atsakovas D. R. nurodė, kad jis neigia pasirašęs siuntos Nr. (duomenys neskelbtini) įteikimo pranešimą, tačiau jokių teisinių priemonių patvirtinti ar paneigti šių aplinkybių nėra galimybės (ekspertizė negalima), todėl teismas neturėtų vadovautis siuntos įteikimo pranešimu bei jo pagrindu surašyta AB „Lietuvos paštas“ 2020-12-21 pažyma.

36.       2020-07-31 mokėjimu D. R. UAB „Vetfarmas“ sumokėjo 436,13 Eur; 2020-08-14 mokėjimu – 500,00 Eur; 2020-08-31 mokėjimu – 285,90 Eur; mokėjimo nurodymuose atsakovas nurodė, jog moka pagal sąskaitas Nr. VET-43-00762 ir VET-43-00294.

37.       Iš 2020-12-09 Skolų suderinimo akto nustatyta, kad D. R. įsiskolinimas UAB „Vetfarmas“ 2020-01-01 datai siekė 2606,23 Eur, 2020-09-30 datai – 0,00 Eur.

Dėl ginčo esmės

38.       Byloje nustatyta, kad 2020 m. liepos 24 d. tarp UAB „Vetfarmas“ ir UAB „Juris LT“ buvo sudaryta Reikalavimo perleidimo sutartis. Sutarties 1 punkte šalys susitarė, jog šia sutartimi pradinė kreditorė perleidžia naujajai kreditorei savo reikalavimo teisę į sutarties priede Nr. 1 nurodytas skolas kartu su visomis netesybomis (baudas, delspinigiais), palūkanomis bei nuostoliais, kurie turi būti skolininkų sumokėti pradinei kreditorei, reikalavimo teisę į įkeitimą, laidavimą ar kitokį prievolės įvykdymo užtikrinimo būdą, kuris susijęs su skolininkų skolomis pradinei kreditorei, o taip pat bet kokias kitas iš minėtų skolų kylančias ir/ar su ja susijusias reikalavimo teises. Pagal sutarties priedą Nr. 1 ieškovei UAB „Juris LT“ atlygintinai perleistos reikalavimo teisės pagal UAB „Vetfarmas“ atsakovui pateiktas PVM sąskaitas faktūras (2018 m. gruodžio 10 d. PVM sąskaita - faktūra Nr. VET-43-00294, kurios suma – 785,90 Eur; 2019 m. gegužės 13 d. PVM sąskaita - faktūra Nr. VET-43-00762, kurios suma – 936,13 Eur).

39.       CK 101 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo teisės perleidimas neturi pažeisti skolininko teisių ir labiau suvaržyti jo prievolės.

40.       Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, arba nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą (CK 6.109 straipsnio 1 dalis). Nurodyta teisės norma nustato pareigą informuoti skolininką apie reikalavimo perleidimo faktą. Šis reikalavimas nėra savitikslis, CK 6.109 straipsnio 1 dalyje nurodyto pranešimo paskirtis yra apsaugoti skolininko interesus, kad jis žinotų, kam priklauso vykdytina prievolė, ir išvengtų ginčo dėl dvigubo apmokėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-168/2010).

41.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kaip tinkamai įgyvendinti CK 6.109 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus reikalavimus. Teismas nurodė, kad CK 6.109 straipsnio 1 dalyje nustatyti du cesijos padarinių atsiradimo skolininko atžvilgiu pagrindai: pirma, kai įstatyme ar pradinio kreditoriaus ir skolininko sutartyje, kurios pagrindu atsirado skolininko prievolė, nustatyta sąlyga, kad skolininkas sutiko perleisti reikalavimą naujajam kreditoriui; antra, kai skolininkui pateikiama reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopija arba kitoks reikalavimo perleidimo fakto įrodymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-168/2010).

42.       Minėtoje nutartyje kasacinis teismas nurodė, jog įstatyme išsamiai nenustatyti specialūs pranešimo skolininkui apie reikalavimo teisės perleidimą būdai, išskyrus CK 6.109 straipsnio 5 dalyje nurodytą būdą, kad tinkamu pranešimu laikomas reikalavimo perleidimo sutarties pateikimas skolininkui. Dėl to šią spragą užpildo kasacinis teismas, aiškindamas CK 6.109 straipsnio 1 dalį ir formuodamas šiuo klausimu vienodą teismų praktiką. Išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo, kad CK 6.109 straipsnio 1 dalies formuluotė, jog pranešimu laikomas reikalavimo perleidimo fakto įrodymo pateikimas skolininkui, reiškia, kad bet kuris pranešimas, nesvarbu, kokios formos ir kurio kreditoriaus (pradinio ar naujojo) pateikiamas, tačiau informuojantis skolininką apie cesiją, CK 6.109 straipsnio 1 dalies prasme yra įrodymas apie reikalavimo perleidimo faktą. Dėl to išplėstinė teisėjų kolegija, aiškindama CK 6.109 straipsnio 1 dalies normą, konstatavo, kad skolininkui apie reikalavimo perleidimą, kai jam sudaryti skolininko sutikimo nereikia, gali būti pranešta bet kokia forma ir bet kokiu būdu, svarbu, kad pranešime būtų informacija apie pradinio kreditoriaus turimą ar būsimą reikalavimą ir jo perleidimą įvardytam naujajam kreditoriui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-168/2010).

43.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs ir tai, kad cesijos būdu įgytas reikalavimas, kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikštas teismo tvarka, laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo perleidimą ir atitinka CK 6.109 straipsnio 7 dalies nuostatas. Tai skolininko teisių nevaržo labiau, negu apie cesiją skolininkas būtų informuotas atskiru pranešimu ar jam įteikiant cesijos sutartį iki ieškinio pareiškimo. Šiuo atveju reikalavimo perleidimo sutarties pateikimas skolininkui kartu su ieškiniu, reikalaujant patenkinti reikalavimą, neriboja skolininko teisių ir gynybos priemonių. Skolininkas nepraranda teisės reikšti atsikirtimų, kuriuos turėjo teisę reikšti pradiniam kreditoriui, į naujojo kreditoriaus reikalavimą (CK 6.107 straipsnio 1 dalis). Pranešus skolininkui apie reikalavimo perleidimą ieškinio pareiškimu ir kartu pateikus cesijos sutartį, reikalavimo teisės perleidimas sukelia jam teisinius padarinius nuo ieškinio priedų gavimo momento (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011).

44.       CK 6.109 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kokius teisinius padarinius sukelia skolininko informavimas apie reikalavimo perleidimą. Joje nustatyta, kad reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, arba nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją ar kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Kaip yra nurodęs kasacinis teismas, prievolės dalyviams esminę reikšmę turi pranešimas apie reikalavimo perleidimo faktą, nes nuo pranešimo momento pradinio ir naujojo kreditoriaus sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis pradeda veikti skolininko atžvilgiu ir nuo šio momento reikalavimo perleidimo faktą naujasis kreditorius gali panaudoti prieš skolininką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-168/2010). Reikalavimo perleidimo sandoris teisinius padarinius skolininkui sukuria tik tinkamai jam apie sandorį pranešus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011).

45.       CK 6.109 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo įvykdyti prievolę naujajam kreditoriui tik tuo atveju, kai šis reikalaudamas pateikia ir reikalavimo perleidimo sutartį. Naujojo kreditoriaus pareikštas atsisakymas prievolės arba reikalavimas ją įvykdyti negalioja, jeigu jie pareikšti nepateikus sutarties apie reikalavimo perleidimą. Ši taisyklė netaikoma, jeigu pradinis kreditorius raštu pranešė skolininkui apie reikalavimo perleidimą. Taigi, jeigu skolininkas nėra tinkamai informuojamas apie reikalavimo perleidimą, tai pastarasis gali atsisakyti vykdyti prievolę naujajam kreditoriui. Taip pat jos įvykdymas pradiniam kreditoriui būtų laikomas tinkamu prievolės įvykdymu – jeigu apie reikalavimo perleidimą skolininkui nepranešta, laikoma, kad prievolės įvykdymas pradiniam kreditoriui yra tinkamas (CK 6.106 straipsnio 1 dalis).

46.       Apeliaciniame skunde ieškovė akcentavo, jog pateikė tinkamus ir leistinus įrodymus, kurie patvirtina tinkamą atsakovo informavimą apie kreditoriaus pasikeitimą ir reikalavimo perleidimą. Ieškovė nurodė, kad teismui buvo pateiktas įrodymas pavadinimu „email_send_proof“, kuris yra el. laiško siuntimą atsakovui patvirtinantis dokumentas, iš kurio matyti, kad 2020-07-28 iš ieškovės el. pašto (duomenys neskelbtini) buvo išsiųstas el. laiškas pavadinimu „Pranešimas dėl kreditoriaus pasikeitimo D. R. ūkininkas“ gavėjui D. R. el. paštu (duomenys neskelbtini) su priedais: Pranešimu dėl kreditoriaus pasikeitimo ir Reikalavimo perleidimo sutartimi.

47.       Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog į nagrinėjamą bylą yra pateiktas rašytinis dokumentas pavadinimu „email_send_proof“, kuriame nurodyta, kad 2020-07-28 iš elektroninio pašto adreso (duomenys neskelbtini) D. R. siųstas pranešimas dėl kreditoriaus pasikeitimo elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini), nurodyti priedai: Pranešimas dėl kreditoriaus pasikeitimo, Reikalavimo perleidimo sutartis. Tačiau apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su atsakovo atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytais argumentais, jog nagrinėjamu atveju nėra galimybės nustatyti, ar minėtas dokumentas tikrai buvo atspausdintas iš elektroninio pašto paskyros, tai pat nėra galimybės nustatyti, iš kokios elektroninio pašto paskyros atspausdintas, kam paskyra priklauso, nes tokių duomenų į bylą nepateikta. Be to, iš ieškovės pateikto dokumento nematyti ir pridėtų priedų, kurių persiuntimą įrodinėja ieškovė. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog minėtas dokumentas nepatvirtina fakto, kad atsakovas elektroniniu paštu buvo tinkamai informuotas apie kreditoriaus pasikeitimą ir reikalavimo perleidimą.

48.       Į bylą pateiktas 2020 m. liepos 28 d. pranešimas „Dėl kreditoriaus pasikeitimo“, kuriame UAB „Juris LT“ nurodė, jog informuoja, kad UAB „Vetfarmas“ ir UAB „Juris LT“ 2020 m. liepos 24 d. sudarė Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 200724/64, kuria pradinė kreditorė UAB „Vetfarmas“ perleido naujajai kreditorei UAB „Juris LT“ savo reikalavimo teisę į D. R. skolą pagal PVM sąskaitas - faktūras kartu su visomis netesybomis (bauda, delspinigiais), palūkanomis bei nuostoliais. Pranešimas D. R. išsiųstas paštu adresu (duomenys neskelbtini). Į bylą pateiktas AB „Lietuvos paštas“ siuntų sąrašas, iš kurio nustatyta, kad atsakovui D. R. buvo išsiųsta siunta Nr. (duomenys neskelbtini).

49.       Kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, iš 2020 m. liepos 28 d. pranešimo dėl kreditoriaus pasikeitimo matyti, kad pranešimas atsakovui siųstas ne elektroniniu paštu (pranešime nėra nurodyto gavėjo elektroninio pašto). Kaip patvirtina civilinės bylos duomenys, pranešimas atsakovui buvo siųstas paštu jo gyvenamosios vietos adresu.

50.       Iš byloje pateikto siuntos (duomenys neskelbtini) įteikimo pranešimo matyti, kad siunta atsakovui buvo įteikta 2020 m. liepos 31 d. pasirašytinai, tačiau atsakovas nurodė, kad apie reikalavimo perleidimą nei naujoji, nei senoji kreditorė jo neinformavo ir pranešimo dėl kreditorės pasikeitimo jis nėra gavęs. Į bylą pateiktas pranešimas „Dėl dokumento suklastojimo“, adresuotas Telšių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, kuriame nurodyta, jog D. R., susipažinęs su siuntos įteikimo pranešimu, kategoriškai nurodo, kad ten yra ne jo parašas; atsižvelgiant į tai, kad siuntos įteikimo pranešime gavėjo vardu pasirašė ne D. R., yra nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 straipsnyje, požymių; prašyta pradėti ikiteisminį tyrimą. Pradėti ikiteisminį tyrimą pagal D. R. pareiškimą atsisakyta. 2021-03-19 teismui teiktame pareiškime apie įrodymo suklastojimą atsakovas pažymėjo, kad jis neigia pasirašęs siuntos Nr. (duomenys neskelbtini) įteikimo pranešimą, tačiau jokių teisinių priemonių patvirtinti ar paneigti šių aplinkybių nėra galimybės, todėl teismas neturėtų vadovautis siuntos įteikimo pranešimu bei jo pagrindu surašyta AB „Lietuvos paštas“ 2020-12-21 pažyma.

51.       Civilinės bylos medžiaga patvirtina, kad nagrinėjamu atveju nėra galimybės patvirtinti ar paneigti atsakovo nurodytas aplinkybes. Šiaulių apygardos teismas 2021 m. kovo 10 d. nutartyje nurodė, kad iš nagrinėjamos medžiagos matyti, kad UAB „Juris LT“ siųstos siuntos Nr. (duomenys neskelbtini) įteikimo pranešimas yra su gavėjo parašu, tačiau D. R. tvirtina, kad šis parašas yra ne jo ir šios siuntos jis nėra gavęs; apygardos teismas sutinka su skundo argumentais, kad vizualiai palyginus D. R. parašus ant kitų dokumentų bei parašą ant siuntos įteikimo pranešimo, matyti, kad parašai skiriasi, tačiau, kaip teisingai savo nutarime pažymėjo vyriausiasis tyrėjas, D. R. ginčijamas parašas yra virtualus – buvo pasirašyta ant planšetinio kompiuterio ekrano, o ne ant popieriaus rašikliu, todėl nustatyti, ar šis parašas priklauso D. R., ar kitam asmeniui, nėra galimybės. Lietuvos teismo ekspertizės centras 2021-01-27 rašte nurodė, kad šiuo metu ant planšetinių kompiuterių ar kitų aparatų ekranų pasirašyti parašai Lietuvos teismo ekspertizės centre netiriami, tad nustatyti, ar šis parašas priklauso D. R. ar kitam asmeniui, nėra galimybės.

52.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad visos teisės normos turi būti aiškinamos ir taikomos ne a priori (iš anksto, nepatikrinus faktų), bet atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais. Nors CPK 184 straipsnyje nurodyta, kad jeigu byloje dalyvaujantis asmuo pareiškė, jog tam tikras įrodymas yra suklastotas, teismas gali įpareigoti pareiškusį apie įrodymo suklastojimą asmenį pateikti suklastojimo įrodymus, vis dėlto, teismas, prieš nustatydamas tokį įpareigojimą asmeniui ar taikydamas tokio įpareigojimo neįvykdymo neigiamus teisinius padarinius, privalo įvertinti, ar konkrečiu atveju, nepaskyrus ekspertizės, objektyviai įmanoma pateikti tokių įrodymų (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-806-302/2020). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju paskirti atsakovo parašo ekspertizę nėra galimybės, pateikti parašo suklastojimo įrodymus galimybės ribotos, todėl teismas dėl reikalavimo teisių perleidimo informavimo išvadas daro, įvertinęs visus į bylą pateiktus įrodymus bei jų visetą.

53.       Nuoseklioje ir išplėtotoje kasacinio teismo praktikoje dėl įrodymų tyrimo ir vertinimo nurodoma, kad faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo; reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą; išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų; įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-206-684/2020).

54.       Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nurodytas faktines aplinkybes, daro išvadą jog labiau tikėtina, kad atsakovas nebuvo informuotas apie reikalavimo teisių perleidimą (nei elektroniniu, nei paprastu paštu) ir negalėjo žinoti apie kreditorės pasikeitimą. Pirmosios instancijos teismas, padarydamas analogiškas išvadas, įvertino visas bylai reikšmingas faktines aplinkybes bei šalių pateiktus rašytinius įrodymus, todėl šiuo atveju nesutiktina su ieškovės apeliacinio skundo argumentais, jog pirmosios instancijos teismas padarė grubius įrodinėjimą reglamentuojančių procesinių teisės normų pažeidimus, dėl ko padarė neteisėtą, nepagrįstą ir byloje esančiais įrodymais neparemtą išvadą, kad ieškovė neinformavo atsakovo apie reikalavimo perleidimą.

55.       Remiantis civilinės bylos duomenimis nustatyta, kad 2018 m. gruodžio 10 d. UAB „Vetfarmas“ išrašė atsakovui D. R. PVM sąskaitą - faktūrą Nr. VET-43-00294 už atsakovui parduotas įvairias prekes, kurio suma – 785,90 Eur, sąskaitą atsakovas turėjo apmokėti iki 2019 m. sausio 9 d.; 2019 m. gegužės 13 d. išrašė atsakovui dar vieną PVM sąskaitą - faktūrą Nr. VET-43-00762 už atsakovui parduotas įvairias prekes, kurios suma – 936,13 Eur, sąskaitą atsakovas turėjo apmokėti iki 2019 m. birželio 12 d. PVM sąskaitose - faktūrose numatyta, kad UAB „Vetfarmas“ turi teisę paskaičiuoti 0,02 proc., delspinigius nuo sumos už kiekvieną pradelstą apmokėti dieną. 2020-07-31 mokėjimu D. R. UAB „Vetfarmas“ sumokėjo 436,13 Eur; 2020-08-14 mokėjimu – 500,00 Eur; 2020-08-31 mokėjimu – 285,90 Eur; mokėjimo nurodymuose atsakovas nurodė, jog moka pagal sąskaitas Nr. VET-43-00762 ir VET-43-00294. Iš 2020-12-09 Skolų suderinimo akto nustatyta, kad D. R. įsiskolinimas UAB „Vetfarmas“ 2020-01-01 datai siekė 2606,23 Eur, 2020-09-30 datai – 0,00 Eur.

56.       Byloje nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad trečiasis asmuo UAB „Vetfarma“, gaudama atsakovo apmokėjimus už PVM sąskaitas – faktūras, buvo informuota ir žinojo, už kurias sąskaitas yra apmokama. Duomenų apie tai, kad atsakovas būtų informuotas apie permoką, į bylą nepateikta; duomenų apie tai, kad UAB „Vetfarma“ permoką atsakovui būtų grąžinusi, taip pat nepateikta. Minėtas Skolų suderinimo aktas patvirtina, kad atsakovas įsiskolinimo 2020-09-30 datai neturėjo, apie permoką jam nebuvo pranešta, todėl atsakovas, tinkamai neinformuotas apie reikalavimo perleidimą, galėjo pagrįstai manyti, kad sumokėjo tinkamam asmeniui ir yra visiškai atsiskaitęs.

57.       Kartu pažymėtina, jog 2020 m. liepos 24 d. Reikalavimo perleidimo sutarties 11 punkte šalys numatė, kad skolininkui po šios sutarties pasirašymo sumokėjus visą ar dalį skolos, perleistos pagal šią sutartį naujajai kreditorei, pradinė kreditorė apie tai privalo nedelsiant informuoti naująją kreditorę. Pradinei kreditorei neinformavus naujosios kreditorės apie perleisto reikalavimo ar jo dalies padengimą, pradinė kreditorė privalo atlyginti naujajai kreditorei visus pastarosios patirtus nuostolius dėl reikalavimo teisės, įgytos pagal šią sutartį, įgyvendinimo skolininko atžvilgiu. Į nagrinėjama bylą nepateikta jokių įrodymų, patvirtinančių, kad UAB „Vetfarmas“ informavo naująją kreditorę UAB „Juris LT“ apie perleisto reikalavimo padengimą, todėl, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, dėl patirtų nuostolių atlyginimo dėl reikalavimo teisės įgyvendinimo skolininko atžvilgiu turi būti sprendžiama tarp sutarties šalių.

58.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovė nagrinėjamu atveju neįrodė, kad atsakovą apie reikalavimo perleidimą informavo tinkamai, tad nenustačius, jog atsakovas buvo tinkamai informuotas apie reikalavimo perleidimą, atsakovui nekyla pareiga apmokėti netesybas bei ikiteisminio išieškojimo išlaidas.

Dėl bylos procesinės baigties

59.       Remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavo bylos faktines aplinkybes, tinkamai vadovavosi įrodymų vertinimo taisyklėmis, minėtomis įstatymų normomis, ir tuo pagrindu ginčo klausimu priėmė pagrįstą ir teisėtą procesinį sprendimą.

60.       Apeliacinės instancijos teismas pasisakė dėl esminių apeliacinio skundo argumentų, o dėl kitų apeliaciniame skunde nurodytų argumentų nėra tikslinga plačiau pasisakyti, nes jie iš esmės neturi įtakos teismo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui. Be to, atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; V. d. H. v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61). Apeliacinės instancijos teismas, iš esmės sutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl konstatuoja, kad nėra pagrindo jo keisti ar naikinti, remiantis apeliaciniame skunde nurodytais argumentais (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

61.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

62.       Apeliacinės instancijos teismui sprendžiant, kad atsakovės ieškovės UAB „Juris LT“ apeliacinis skundas netenkintinas, spręstinas klausimas dėl atsakovo D. R. bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Atsakovas atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Teismui pateikė 2021 m. gegužės 17 d. sąskaitą už teisines paslaugas (atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimas), kurios suma 400,00 Eur, bei 2021 m. birželio 15 d. mokėjimo nurodymą, patvirtinantį apie 400,00 Eur sumos sumokėjimą advokatei už teisines paslaugas.

63.       Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

64.       Atsižvelgiant į minėtas rekomendacijas, į atsakovo pateikto procesinio dokumento turinį, analizuotus klausimus, į atsiliepimo apimtį, galimai sugaištą laiką, spręstina, kad atsakovo prašoma priteisti suma yra pagrįsta, nėra per didelė, neprieštarauja protingumo bei sąžiningumo principams, todėl atsakovui D. R. iš ieškovės UAB „Juris LT“ priteistina 400,00 Eur bylinėjimosi išlaidų suma advokatės pagalbai apmokėti.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2021 m. balandžio 6 d. galutinį sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės UAB „Juris LT“ (į. k. 303262509) atsakovui D. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) 400,00  Eur (keturis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja                                                                                    Birutė Simonaitienė