Administracinio nusižengimo byla

                                                                    Nr. II-4-547/2021

                                                                                         Teisminio proceso Nr. 4-51-3-00206-2020-5

                                                                                Procesinio sprendimo kategorijos: 

                                                                                         1.2.1; 19.20; 21.10.4                    

                                                                          (S)

ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. balandžio 6 d.

Varėna

Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų teisėja Silvana Girdenienė,

sekretoriaujant Ritai Tamulienei,

dalyvaujant (prisijungus nuotoliniu būdu) pareiškėjai – administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui A. T. – Š., jos atstovei advokatei Jūratei Juodienei,

nukentėjusiosios E. T. atstovei advokatei Angelei Ikasalienei,

nedalyvaujant skundžiamą nutarimą priėmusios institucijos – Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Varėnos rajono policijos komisariato atstovui, 

nukentėjusiajai E. T.,

        viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka (nuotoliniu būdu) išnagrinėjo pareiškėjos A. T. – Š. skundą dėl Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Varėnos rajono policijos komisariato 2020 m. liepos 20 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 55-ANR_N-880-2020.

Teismas

n u s t a t ė :

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Varėnos rajono policijos komisariato 2020 m. liepos 20 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 55-ANR_N-878-2020 A. T. – Š. nubausta už savavališkai tikros ar tariamos savo teisės, kurią ginčija kitas asmuo, vykdymą nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, nepadarius esminės žalos kitų asmenų teisėtiems interesams, tai yra nubausta už tai, kad ji 2018 m. liepos 9 d. apie 07:55 val. be E. T. leidimo, mėtė, stumdė medieną, E. T. priklausančiame namų valdos sklype, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), sklypo kadastro Nr. ir kadastro vietovė: (duomenys neskelbtini), esančiame adresu (duomenys neskelbtini), taip pertvarkydama atitvarus skiriančius sklypų ribas su tikslu pasidaryti praėjimą į tėvams priklausančius ūkinius pastatus per E. T. namų valdos sklypą, nurodydama, kad tai bendras sklypas. Tuo  savo veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 4.93 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir šiais savo veiksmais padarė administracinį nusižengimą numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 518 straipsnio 1 dalyje. Už šio administracinio nusižengimo padarymą jai skirta administracinė nuobauda – 38,00 Eur bauda.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo A. T. – Š. pateikė skundą dėl minėto nutarimo. Skundu pareiškėja prašo panaikinti Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Varėnos rajono policijos komisariato 2020 m. liepos 20 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 55-ANR_N-878-2020 ir administracinę teiseną nutraukti.

Pareiškėja nurodė, kad ji nesutinka su jai surašytu Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Varėnos rajono policijos komisariato 2020 m. liepos 20 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 55-ANR_N-878-2020, kur ji pripažinta padarius administracinį nusižengimą numatytą ANK 518 straipsnio 1 dalyje (savavaldžiavimas). Pagal šį straipsnį atsakomybė gali kilti tik esant tyčiai, o pateiktas vaizdo įrašo padeda atskleisti, kad nėra savavaldžiavimo objektyviosios pusės požymių. Vaizdo įraše matyti greta šulinio iš jo dešinės pusės vienas greta kito sudėtų pagalių krūva, iš kurių du pagaliai buvo sudėti netvarkingai, skersai, išlindę iš bendros pagalių krūvos. Ji priėjusi prie šios pagalių krūvos tvarkingai padeda du pagalius, kurie buvo išlindę iš bendros pagalių krūvos, atgal į krūvą, taip juos sulygiuodama su kitais krūvoje esančiais pagaliais. Taigi, šios vaizdo įraše užfiksuotos aplinkybės paneigia Nutarime nurodytus teiginius, kad ji, „mėtė, stumdė medieną“.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo A. T. – Š. skunde nurodžiusi, kad jos atžvilgiu priimtame nutarime nurodyta, kad ji „be E. T. leidimo, mėtė, stumdė medieną E. T. priklausančiame namų valdos sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini)“. Pareiškėja nurodo, kad reikalinga nustatyti, ar tariamas administracinis nusižengimas tikrai padarytas E. T. priklausančio žemės sklypo ribose, ar pagalių krūva yra E. T. žemės sklypo ribose, ar jai, administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, kilo pareiga gauti E. T. leidimą patekti į šią žemės sklypo vietą. Nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko išraše nurodyta, kad E. T. nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), yra suformuotas atliekant preliminarius matavimus bei šis sklypas nėra galutinai suformuotas, nes yra atlikti tik preliminarūs, o ne galutiniai žemės sklypo matavimai, nėra Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendimo dėl kadastro duomenų patvirtinimo, kas reiškia, jog E. T. žemės sklypas nėra laikomas baigtu formuoti ir dėl to neaiškios šio žemės sklypo ribos. Pagalių krūva yra ant E. T. pageidaujamos, įsivaizduojamos ar numanomos žemės sklypo ribos, tačiau žemės sklypo ribos nėra galutinai suformuotos ir žinomos. Kadangi tariamo pažeidimo padarymo metu ir dabar nebuvo ir nėra žinomos ir registruotos galutinai suformuotos E. T. žemės sklypo ribos, nėra pagrindo daryti išvadą, kad ji privalėjo gauti E. T. leidimą patekti į tą žemės sklypo vietą, kurioje buvo suguldytų pagalių krūva ir kad ji padarė administracinį nusižengimą, kuriuo atliko veiksmus su pagaliais E. T. priklausančiame žemės sklype. Nutarime nurodytas ir tariamas jos, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, elgesio motyvas - „taip pertvarkydama atitvarus sklypų ribas su tikslu pasidaryti praėjimą į tėvams priklausančius ūkinius pastatus per E. T. namų valdos sklypą. Tokie Nutarime esantys teiginiai prieštarauja įrodymams, ypatingai vaizdo medžiagai. Jai perdėjus du pagalius tvarkingai į bendrųjų krūvą, Nutarime vadinamieji „atitvarai, skiriantys sklypų ribas“, nebuvo pertvarkyti, nes ji, A. T. — Š. neperkėlė dalies ar visos pagalių krūvos į kitą vietą, tų dviejų pagalių neperkėlė į kitą vietą, toliau nuo pagalių krūvos. Taigi, pagalių krūva su visais joje buvusiais pagaliais liko savo vietoje. Todėl tokiais veiksmais ji niekaip nepasidarė, neatlaisvino praėjimo į tėvams priklausančius ūkinius pastatus ir niekaip tokiu savo elgesiu nesujungė dviejų žemės sklypų.

Administracinėn atsakomybėn patraukta A. T. – Š. laiko, kad Institucija ar pareigūnas, net nesiaiškino tikrųjų jos  motyvų dėl dviejų pagalių sudėjimo atgal į krūvą, nurodytų 2020-07-16 liudijime, kur teigiama, kad šie nukritę pagaliai kėlė galimą grėsmę susižeidimams, grėsmę netyčia ar tamsiu paros metu užkliūti, ypač turint omenyje, kad kieme yra aktyvių ir nuolat bėgiojančių vaikų. Jos brolis G. T. turi 9 metų nepilnametį sūnų T. T., sodyboje taip pat lankosi pačios E. T. anūkai. Numesti pagaliai kėlė pavojų, sudarė galimybę už jų užkliūti bei susižeisti vaikams ir garbaus amžiaus žemės sklypų savininkams, todėl ji juos sudėjo tvarkingai, stengdamasi išvengti galimo pavojaus. Ji laiko, kad sutvarkė netvarkingai gulinčius du pagalius, juos tvarkingai padėdama į bendrą pagalių krūvą. Siekdama išvengti susižalojimo ir  tam ji neturėjo gauti E. T. sutikimo. Kaip pati E. T. manė, savo žemės sklypo ribos vietoje sudėjo pagalių krūvą, pati šiai krūvai suteikdama žemės sklypo ribos prasmę, tuo pačiu metu pati aiškiai žinodama, kad jos žemės sklypo ribos nėra galutinai nustatytos, neįregistruotos, žemės sklypas nėra galutinai suformuotas ir pagalių krūva dėl to nebūtinai patenka į E. T. žemės sklypo ribas. Taigi, pati E. T. savavaldžiavo, elgėsi neteisėtai ir tokiais savo veiksmais sukėlė situaciją, kurioje nėra pareiškėjos neteisėtų veiksmų ir tyčios.

Skundžiamame nutarime nurodyta ir tai, jog ji, A. T. – Š., pažeidė CK 4.93 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir dėl to atsako pagal ANK 518 straipsnį. Su tuo jis nesutinka. CK 4.93 straipsnio 2 dalies 2 punktas numato, kad niekas neturi teisės reikalauti, kad savininkas prieš savo valią sujungtų savo nuosavybę su kito savininko nuosavybe. Tačiau ji, A. T. – Š. savo veiksmais tvarkingai perdėdama 2 pagalius į bendrą jų krūvą, niekaip nereikalavo, kad E. T. prieš savo valią sujungtų savo nuosavybę su kito asmens nuosavybe.

Be to, pareiškėja savo skunde nurodo, jog institucija ar pareigūnas, nagrinėjęs šią administracinio nusižengimo bylą, pažeidė ANK 563, 567 straipsnių nuostatas, nes nesiėmė net minimaliausių priemonių, kad būtų visapusiškai ir objektyviai ištirtos protokole nurodytos aplinkybės, nenustatė būtinųjų ANK 518 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo sudėties elementų, skundžiamas Nutarimas yra priimtas objektyviai, išsamiai ir visapusiškai neištyrus veikos aplinkybių. Ji 2020-07-16 institucijai pateikė rašytinį liudijimą (paaiškinimus), kur išsamiai nurodė nesutikimo su protokolu motyvus, taip pat išsamiai paaiškino dėl protokole nurodytos pažeidimo esmės ir faktinių aplinkybių, tačiau nutarimas priimtas visiškai nesiekus nustatyti reikšmingų aplinkybių ir visų administracinio nusižengimo sudėties požymių.

Teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo A. T. – Š. bei jos atstovė  advokatė Jūratė Juodienė palaikė skundą prašė bylą nutraukti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.  

Teismo posėdyje nukentėjusios E. T. atstovė, advokatė Angelė Ikasalienė  nurodė, kad galima apsiriboti paskiriant A. T. – Šekštelienei įspėjimą, prašė A. T. – Š. atstovės prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmesti. Iš vaizdo įrašo matosi, kad jokių drastiškų veiksmų A. T. – Š. neatliko, tačiau pasitvirtino tai, kad ji perstumdė medieną. Ji artimai bendrauja su tėvais ir jai žinomos sklypo ribos. Konkretūs A. Š. veiksmai nėra didelio pavojingumo ir piniginės nuobaudos už tokius veiksmus skirti nereiktų, užtektų įspėjimo. Nepasitvirtino nutarimas dalyje, kad A. T. – Š. mėtė pagalius, tačiau pasitvirtino, kad pagalius perdėjo ar stumdė. E. T. nesiekia, kad jie būtų baudžiami, ji siekia vieno tikslo – sustabdyti juos nuo tokių veiksmų. Sklypas nėra bendras. E. T. nevaikšto po kitų sklypus ir neatlieka jokių veiksmų.

Skundžiamą nutarimą priėmusi institucija – Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Varėnos rajono policijos komisariatas pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatytas faktines aplinkybes, teisingai taikė teisės normas bei priėmė pagrįstą ir teisėtą nutarimą A. T. – Š. atžvilgiu, todėl prašo 2020 m. liepos 20 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 55-ANR_N-878-2020 palikti nepakeistą ir A. T. – Š. skundo netenkinti. Prašė skundą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė institucija (pareigūnas), turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos teisenos tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad A. T. – Š. administracinė nuobauda buvo paskirta už ANK 518 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymą. ANK 518 straipsnis susideda iš vienos dalies, todėl laikytina, kad A. T. – Š. nubausta pagal ANK 518 straipsnį. Šiame straipsnyje numatyta, kad savavališkas tikros ar tariamos savo teisės, kurią ginčija kitas asmuo, vykdymas nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, nepadaręs esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams, užtraukia baudą nuo šešiolikos iki šešiasdešimt eurų. Atsižvelgiant į šio straipsnio dispoziciją ir prasmę, atsakomybėn pagal šį straipsnį asmuo gali būti traukiamas tik tuo atveju, jeigu jis veikė tyčia, t. y. jis suprato priešingą teisei savo veikimo arba neveikimo pobūdį, numatė žalingas jo pasekmes ir jų norėjo arba nors ir nenorėjo šių pasekmių, bet sąmoningai leido joms kilti.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad E. T. atstovės I. B. pareiškimas dėl padarytų administracinių nusižengimų ir administracinio nusižengimo bylos iškėlimo  bei nuobaudos paskyrimo E. T. – Š. bei kitiems asmenims (A. T., G. T., R. T.) Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Varėnos rajono policijos komisariatui pateiktas 2018 m. lapkričio 30 d. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Varėnos rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiosios tyrėjos D. Arbutavičienės 2019 m. vasario 12 d. nutarimu administracinio nusižengimo bylos teisena buvo nutraukta, nesant administracinių nusižengimų numatytų ANK 518 straipsnio ir 115 straipsnio požymių. Šis 2019 m. vasario 12 d.  nutarimas buvo apskųstas Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmams bei teismas 2019 m. balandžio 26 d. nutartimi Nr. II-45-922/2019 pareiškėjos skundą tenkino iš dalies - panaikino Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Varėnos rajono policijos komisariato veiklos skyriaus vyriausiosios tyrėjos Danguolės Arbutavičienės 2019 m. vasario 12 d. nutarimą Nr. 55-ANR-O-2-2019, kuriuo nutarta nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną, nesant administracinių nusižengimų, numatytų ANK 518 ir 115 straipsniuose, požymių, ir administracinio nusižengimo bylą (ROIK 18095161511) grąžino Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Varėnos rajono policijos komisariatui, klausimui dėl administracinės atsakomybės bei turtinės žalos atlyginimo spręsti iš naujo. Tuomet Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Varėnos rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjas Vytas Andriulionis 2020 m. birželio 8 d. nutarimu pripažinti nukentėjusiuoju, vadovaudamasis ANK 578 straipsniu nutarė E. T. pripažinti nukentėjusiąja bei 2020 m. birželio 15 d. A. T. – Š. surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. 55-ANR_P-1559-2020 dėl 2018 m. liepos 9 d. padaryto pažeidimo,  numatyto ANK 518 straipsnyje. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Varėnos rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjas Evaldas Didikas, 2020 m. liepos 20 d. išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą,  priėmė nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 55-ANR_N-878-2020 ir A. T. – Š. nubaudė už savavališkai tikros ar tariamos savo teisės, kurią ginčija kitas asmuo, vykdymą nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, nepadarius esminės žalos kitų asmenų teisėtiems interesams, tai yra A. T. – Š. nubaudė už tai, kad ji 2018 m. liepos 9 d. apie 07:55 val. be E. T. leidimo, mėtė, stumdė medieną, E. T. priklausančia namų valdos sklype, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), sklypo kadastro Nr. ir kadastro vietovė: (duomenys neskelbtini), esančiame adresu (duomenys neskelbtini), taip pertvarkydama atitvarus skiriančius sklypų ribas su tikslu pasidaryti praėjimą į tėvams priklausančius ūkinius pastatus per E. T. namų valdos sklypą, nurodydama, kad tai bendras sklypas. 2020 m. liepos 20 d. nutarime nurodyta, kad E. T. – Š. savo veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 4.93 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir šiais savo veiksmais padarė administracinį nusižengimą numatytą ANK 518 straipsnyje. Už šio administracinio nusižengimo padarymą jai skyrė administracinę nuobaudą – 38,00 Eur baudą.

ANK 39 straipsnyje numatyta, kad administracinė nuobauda gali būti paskirta ne vėliau kaip per 2 metus nuo administracinio nusižengimo padarymo dienos, o trunkamojo administracinio nusižengimo atveju – per 2 metus nuo jo paaiškėjimo dienos. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Varėnos rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjas Evaldas Didikas nutarimą priėmė 2020 m. liepos 20 d., t. y. pasibaigus ANK 39 straipsnyje numatytam terminui, per kurį gali būti paskirta administracinė nuobauda. ANK nenumato galimybės pratęsti 39 straipsnyje numatyto termino. Įstatymų leidėjo imperatyviai nustatyta, kad administracinė nuobauda gali būti paskirta ne vėliau kaip per 2 metus nuo administracinio nusižengimo padarymo dienos. Teismų praktikoje konstatuota, jog tuo atveju, jei ANK 39 straipsnyje numatyti terminai administracinei nuobaudai skirti yra pasibaigę, administracinio nusižengimo byloje gali būti priimtas tik vienintelis sprendimas – administracinio nusižengimo bylos teiseną nutraukti (ANK 591 straipsnio 7 punktas). Priežastys, dėl kurių administracinė nuobauda per minėtą terminą nebuvo paskirta, priimant byloje sprendimą reikšmės neturi. Administracinio teisės pažeidimo bylos teisena turi būti nutraukiama tiek tuo atveju, kai nuobaudos nesuspėta paskirti dėl objektyvių priežasčių, tiek ir tuo atveju, kai terminai yra suėję dėl netinkamo pareigūnų pareigų atlikimo. Tuo atveju, jei ANK 39 straipsnyje numatyti terminai administracinei nuobaudai skirti yra pasibaigę, administracinio nusižengimo byloje gali būti priimtas tik vienintelis sprendimas – administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukti (LAT nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-2-2012, 2AT-2-2014, 2AT-37-2014, LVAT nutarimas byloje Nr. N575-761/2010 ir nutartis administracinėje byloje Nr. N62-1967/2011 ir kt.). 

Nagrinėjamu atveju, dėl 2018 m. liepos 9 d. A. T. – Š. atliktų veiksmų, 2020 m. liepos 20 d. negalėjo būti paskirta administracinė nuobauda, kadangi jau buvo pasibaigęs nuobaudai skirti dvejų metų terminas, todėl Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Varėnos rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjo Evaldo Didikos 2020 m. liepos 20 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 55-ANR_N-878-2020 naikintinas ir administracinio nusižengimo teisena E. T. – Š.  nutrauktina (ANK 591 straipsnio 7 punktas).

Teismui priėmus tokį sprendimą, kiti skundo argumentai, liudytojo parodymai  ir kt. neaptariami ir nenagrinėjami.        

Dėl bylinėjimosi išlaidų

            Pareiškėja bei jos atstovė teismo posėdžio metu prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.

        Pareiškėjos atstovė advokatė Jūratė Juodienė teismui pateikė ir rašytinį prašymą dėl advokato išlaidų priteisimo, kuriame nurodė, kad A. T. – Š.  remiasi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2021 m. kovo 19 d. nutarimu Nr. KT45-A-N3/2021, priimtu byloje Nr. 10-A/2020, kuriame Konstitucinis Teismas konstatavo, kad ATPK 3021 straipsnis (2010 m. lapkričio 18 d. redakcija) tiek, kiek jame nebuvo nustatyta, kad, teismui nusprendus nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą nenustačius administracinio teisės pažeidimo įvykio ar sudėties, asmeniui, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginamos būtinos ir pagrįstos išlaidos advokatui, prieštaravo Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai, 31 straipsnio 6 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui. Todėl prašo byloje tiesiogiai taikyti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalį, 31 straipsnio 6 dalį ir iš Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Varėnos rajono policijos komisariato priteisti 1260 Eur advokato išlaidų, patirtų šioje byloje.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2021 m. kovo 19 d. nutarimu „Dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 3021 straipsnio, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“, nutarė „Pripažinti, kad Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 3021 straipsnis (2010 m. lapkričio 18 d. redakcija; Žin., 2010, Nr. 142-7257) tiek, kiek jame nebuvo nustatyta, kad, teismui nusprendus nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą nenustačius administracinio teisės pažeidimo įvykio ar sudėties, asmeniui, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginamos būtinos ir pagrįstos išlaidos advokatui, prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai, 31 straipsnio 6 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui“. Konstitucinis Teismas 2021 m. kovo 19 d. nutarime pažymėjo, kad iš Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalies, 31 straipsnio 6 dalies, konstitucinio teisinės valstybės principo būtent įstatymų leidėjui kyla pareiga nustatyti tokį teisinį reguliavimą, pagal kurį asmens teisė teisme ginti savo teises, inter alia naudojantis advokato teikiama teisine pagalba, būtų įgyvendinama realiai ir veiksmingai, be kita ko, numatyti atsižvelgiant į bylos aplinkybes būtinų ir pagrįstų išlaidų šiai teisei įgyvendinti atlyginimą asmeniui, kuriam nėra taikoma teisinė atsakomybė, nes nenustatyta, kad jis padarė teisės pažeidimą. Iš konstitucinės teisės į gynybą, taip pat teisės turėti advokatą kylą valstybės institucijų pareiga užtikrinti, kad galimybė įgyvendinti aukščiau nurodytas teises būtų reali.

Teismas pažymi, kad Konstitucijos 107 straipsnyje yra įtvirtinta, kad „Lietuvos Respublikos įstatymas (ar jo dalis) arba kitas Seimo aktas (ar jo dalis), Respublikos Prezidento aktas, Vyriausybės aktas (ar jo dalis) negali būti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo sprendimas, kad atitinkamas aktas (ar jo dalis) prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Konstitucinio Teismo sprendimai klausimais, kuriuos Konstitucija priskiria jo kompetencijai, yra galutiniai ir neskundžiami. Byloje pagal Konstitucijos 106 straipsnio ketvirtojoje dalyje nurodyto asmens kreipimąsi priimtas Konstitucinio Teismo sprendimas, kad Lietuvos Respublikos įstatymas (ar jo dalis) arba kitas Seimo aktas (ar jo dalis), Respublikos Prezidento aktas, Vyriausybės aktas (ar jo dalis) prieštarauja Konstitucijai, yra pagrindas įstatymo nustatyta tvarka atnaujinti procesą dėl pažeistų to asmens konstitucinių teisių ar laisvių įgyvendinimo. Remdamasis Konstitucinio Teismo išvadomis, Konstitucijos 105 straipsnio trečiojoje dalyje nurodytus klausimus galutinai sprendžia Seimas“.

Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2011 m. spalio 25 d. nutarime „Dėl teisės akto pripažinimo prieštaraujančiu Konstitucijai pasekmių“ nurodyta, kad <...> „Konstitucinio Teismo sprendimų dėl teisės aktų atitikties Konstitucijai galia nukreipiama į ateitį. Konstitucinis Teismas konstatavo, kad įstatymų leidėjui nekyla pareigos nustatyti teisinio reguliavimo, pagal kurį Konstitucinio Teismo sprendimų dėl teisės aktų atitikties Konstitucijai galia būtų nukreipiama retroaktyviai. Tačiau tai nereiškia, kad įstatymų leidėjas apskritai negali reguliuoti santykių, atsiradusių iki tos dienos, kai oficialiai buvo paskelbtas Konstitucinio Teismo sprendimas, kuriuo įstatymas buvo pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai. Konstitucija nepaneigia Seimo teisės nustatyti tokį naują teisinį reguliavimą, pagal kurį būtų pašalinamos neigiamos teisinės pasekmės, kilusios taikant teisės aktą, kurį Konstitucinis Teismas savo sprendimu pripažino prieštaraujančiu Konstitucijai, t. y. naują teisinį reguliavimą taikyti ir santykiams, kurie atsirado iki tos dienos, kai oficialiai buvo paskelbtas minėtas Konstitucinio Teismo sprendimas. Tokiu teisiniu reguliavimu turi būti paisoma Konstitucijos, juo negali būti pažeistas viešasis interesas, jis turi atitikti inter alia konstitucinio teisinės valstybės principo reikalavimus: negali būti sudaryta prielaidų paneigti teisingumą, teisinį tikrumą, teisinį saugumą, juo turi būti apsaugotos kitų asmenų sąžiningai įgytos teisės.“<...>

Teismas, pareiškėjos prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo šioje byloje palieka nenagrinėtą, kadangi šiuo momentu dar nėra nustatytas naujas teisinis reglamentavimas, atitinkantis Konstitucinio Teismo sprendimą. Teismas atkreipia dėmesį, kad Konstituciniam Teismui priėmus sprendimą, jog atitinkamas aktas (ar jo dalis) prieštarauja Konstitucijai, būtent teisėkūros subjektai (įstatymų leidėjas) turi nustatyti reikiamą teisinį reguliavimą, kad būtų reali galimybė įgyvendinti Konstitucinio Teismo nutarimą. Taigi, būtent įstatymų leidėjui kyla pareiga nustatyti tokį teisinį reguliavimą, pagal kurį asmens teisė teisme ginti savo teises, inter alia naudojantis advokato teikiama teisine pagalba, būtų įgyvendinama realiai ir veiksmingai.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 39 straipsniu, 591 straipsnio 7 punktu, 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

n u t a r i a :

Panaikinti Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Varėnos rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjo Evaldo Didikos 2020 m. liepos 20 d.  nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 55-ANR_N-878-2020, kuriuo A. T. – Š.  patraukta administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 518  straipsnį, jai paskiriant 38,00 Eur baudą ir administracinio nusižengimo teiseną A. T. – Š.  atžvilgiu nutraukti, kai administracinių nusižengimų bylų teisena negalima (ANK 591 straipsnio 7 punktas).

Nutarimui įsiteisėjus, Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Varėnos rajono  policijos komisariatui grąžinti A. T. – Š. administracinio nusižengimo bylą Nr. ROIK: 20115207456.

A. T. – Š. prašymą dėl advokato atstovavimo išlaidų palikti nenagrinėtą.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmuose.

Teisėja                                                                                                                           Silvana Girdenienė