Baudžiamosios bylos Nr. 1-1233-1016/2016
Proceso Nr. 1-01-1-52385-2015-4
Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.6.3.; 1.2.4.8.3. (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
N U O S P R E N D I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2016 m. liepos 28 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Eimutis Misiūnas,
sekretoriaujant Tatjanai Borodenkovai,
dalyvaujant prokurorei Editai Kadūnienei,
kaltinamajam Z. T.,
nukentėjusiajai O. T.,
nukentėjusiajai M. T.,
Vaiko teisių tarnybos atstovui T. C.,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
Z. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, dirbantis (duomenys neskelbtini), vedęs, aukštesniojo išsilavinimo, neteistas. Kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - LR BK) 140 straipsnio 2 dalį tuo, kad 2015 m. rugsėjo 19 d., apie 16.30 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), konflikto su žmona O. T. metu sugriebė ją už gerklės ir pradėjo smaugti, po to du kartus sudavė delnu jai į kairįjį skruostą, spardė į kairiąją koją ir tokiais savo veiksmais sukėlė O. T. fizinį skausmą.
Vilniaus miesto apylinkės teismas (toliau – Teismas), išnagrinėjęs bylą,
nustatė:
Z. T. mušdamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, o būtent:
jis, 2015 m. rugsėjo 19 d., apie 16.30 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), konflikto su žmona O. T. metu sugriebė ją už gerklės ir pradėjo smaugti, po to du kartus sudavė delnu jai į kairįjį skruostą, spardė į kairiąją koją ir tokiais savo veiksmais sukėlė O. T. fizinį skausmą.
Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis Z. T. sakė, kad kuo kaltinamas supranta. Kaltę pripažįsta, dėl savo elgesio gailisi.
Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis Z. T. sakė, kad smulkmenų nepamena, nes tai įvyko seniai. Konfliktas kilo dėl nesusipratimo, nerado bendros kalbos. Yra kaltas dėl to, kad nuskriaudė žmoną, pastūmė ją ant lovos, smaugė žmoną, sudavė jai, atrodo, vieną kartą į skruostą. Kiek tiksliai kartų sudavė nepamena, gali būti, kad du kartus. Spardė į kairę koją. M. buvo bute, ji buvo savo kambaryje, ar ji matė smurtą prieš žmoną nežino. Tai buvo pirmas kartas, kai smurtavo. Po to smurto bendravo su žmona, žmonos atsiprašė. Sutuoktinė jam atleido.
Apklausta teisiamajame posėdyje nukentėjusioji O. T. sakė, kad tą dieną norėjo su Z. T. išsiaiškinti situaciją, jis nenorėjo su O. T. aiškintis, užsidarinėjo duris, stūmė iš kambario. O. T. susinervino, nuėjo į virtuvę ir iš visos jėgos metė į tą pusę puoduką. Tada vyras išėjo iš kambario, griebė O. T. už gerklės, vėliau nustūmė į miegamąjį, iš visos jėgos pastūmė ant lovos. O. T. supyko, pasakė „Nedrįsk taip su manimi elgtis“, tada Z. T. iš visos jėgos trenkė O. T. per žandą, jai nuskrido akiniai, triukšmą išgirdo dukra. Z. T. sudavė O. T. kelis kartus į kairį žandą, ji irgi bandė jam duoti atgal, bet negalėjo. Z. T. O. T. spardė į koją, ji jam atgal, pradėjo muštis.
Apklausta teisiamajame posėdyje nukentėjusioji O. T. sakė, kad policijos nekvietė, nes gaila vyro. Dukra išsigando, paskambino sesei, sesuo dėl O. T. pergyveno ir paprašė praeivės iškviesti policiją. Anksčiau būdavo pasistumdydavo, bet toks konfliktas buvo pirmą kartą. Z. T. jos dar neatsiprašė.
Apklausta teisiamajame posėdyje nukentėjusioji M. T. sakė, kad tėvai iš pradžių rėkė, tada dar buvo savo kambaryje. Kai išgirdo, kad mama pradėjo labai garsiai rėkti ir išgirdo, jog kažkas krenta, tada ji išėjo iš kambario. Kai išėjo pamatė, kad mama stovėjo prie sienos, tėvas laikė ją už gerklės. Vėliau matė kaip tėvas pastūmė mamą ant lovos, ji rėkė, matė kaip nukrito akiniai. Išėjusi priėjo prie mamos, matė, kad mama verkė, norėjo padėti, bet nepavyko, nes tėvas labai stiprus.
Apklausta teisiamajame posėdyje nukentėjusioji M. T. sakė, kad anksčiau tokių konfliktų nebuvo. Sakė tėčiui atstoti nuo mamos, prašė, kad nemuštų, jis jai pasakė eiti į kambarį. Grįžusi į kambarį, pamatė, kad sesė buvo jai parašiusi žinutę, kad jai paskambintų. Kai paskambino ji girdėjo, kad mama rėkė, paklausė, kas atsitiko, viską jai papasakojo. Tada sesuo paprašė kažkokios moters paskambinti policijai, nes pati neturėjo sąskaitoje pinigų. Nežinojo, kad sesuo iškvietė policiją, pati taip pat galvojo paskambinti, bet policija atvažiavo greitai.
2015-09-19 Pareiškimu O. T. pareiškė, kad 2015-09-19, apie 16.30 val. tarp jos ir vyro Z. T. įvyko konfliktas, ko pasėkoje vyras pradėjo ją mušti rankomis ir kojomis per veidą, į pilvą, smaugė kaklą (b. l. 1).
Teismo posėdžio metu buvo apžiūrėtas 2015-09-19 Apžiūros protokolas, kurio metu buvo apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini) (b. l. 9-10).
Teismo posėdžio metu buvo apžiūrėtas Tarnybinis pranešimas, iš kurio matyti, kad 2015-09-19, apie 16.41 val. buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), vyras smurtauja prieš savo žmoną. Atvykus į įvykio vietą nustatyta, kad policiją kvietė I. T.. Įvyko vietoje nustatyta, kad apioe 16.30 val. Z. T. sumušė savo žmoną O. T.. Mušė rankomis į veidą, kojomis į pilvą. Moteris buvo apsiverkusi. Ant veido akivaizdžiai matėsi smurto požymiai. Po kaire akimi mėlynė (b. l. 3-4).
Teismo posėdžio metu buvo apžiūrėtas pranešimo apie įvykį BPC garso įrašas: daryta garso įrašo stenograma, iš kurios matyti, kad BPC pranešta apie tai, kad gatvėje priėjusi mergaitė paprašė praeivės paskambinti policijai ir pranešti, kad jos tėtis muša mamą šiuo metu (duomenys neskelbtini) (b. l. 13-16).
Z. T. yra kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą LR BK 140 straipsnio 2 dalyje. Šios bylos atveju LR BK 140 straipsnio 2 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos sudėties objektyvusis požymis veika, pasireiškia fizinio skausmo sukėlimu savo šeimos nariui smurtaujant ir subjektyvusis požymis – kaltė, pasireiškia tiesiogine tyčia, t.y. jis suprato, jog smurtaudamas sukels fizinį skausmą savo šeimos nariui ir norėjo taip elgtis.
Teismas daro išvadą, kad Z. T. įvykdyta nusikalstama veika atitinta LR BK 140 straipsnio 2 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, t.y., kad jis smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, jis suprato savo veiksmų esmė ir tuomet jis taip norėjo elgtis. Tai įrodo paties Z. T. prisipažinimas, O. T. ir M. T. duoti parodymai teisiamojo posėdžio metu.
Išnagrinėjęs baudžiamojoje byloje surinktus, aukščiau nurodytus įrodymus, ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, Teismas daro išvadą, kad Z. T. 2015 m. rugsėjo 19 d., apie 16.30 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), konflikto su žmona O. T. metu sugriebė ją už gerklės ir pradėjo smaugti, po to du kartus sudavė delnu jai į kairįjį skruostą, spardė į kairiąją koją ir tokiais savo veiksmais sukėlė O. T. fizinį skausmą, todėl jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
Kaltinamasis Z. T. su nukentėjusiąja O. T. susitaikė. Kaltinamasis Z. T. pasižada ateityje nenusikalsti, nusikalto pirmą kartą, iki nusikaltimo padarymo nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, yra pagrindas manyti, kad kaltinamasis padarė reikiamas išvadas dėl įvykdyto nusikaltimo ir ateityje nenusikals, todėl vadovaujantis LR baudžiamojo proceso kodekso 254 straipsnio 5 dalimi, LR BK 38 straipsniu jis atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės ir ši byla nutrauktina.
Z. T. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Ši kardomoji priemonė palikta nepakeista, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.
Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamos veikos nagrinėjimui nėra.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 302 ir 303 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a:
Atleisti kaltinamąjį Z. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalį, jam susitaikius su nukentėjusiąja O. T. ir šiuo pagrindu baudžiamąją bylą Nr. 1-1233-1016/2016 nutraukti.
Vadovaujantis LR BK 38 straipsnio 3 dalimi Teismas įspėją Z. T., kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal LR BK 38 straipsnio 1 dalį per vienerius metus padarė baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą arba be pateisinamų priežasčių nevykdo teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, Teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal LR BK 38 straipsnio 1 dalį per vienerius metus padarė naują tyčinį nusikalstamą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Z. T. paskirti LR BK 67 straipsnio 2 dalyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę - dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose 6 (šešių) mėnesių terminui.
Z. T. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėjas Eimutis Misiūnas