Pranešėja V. N. Griškevičienė Civilinė byla Nr. e2S-1976-123/2015
Teisėjas V. Gasiūnas (Proceso Nr. 2-33-3-01646-2015-6)
Procesinio sprendimo kategorija:
3.1.18.1; 3.3.2.4. (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2015 m. gruodžio 17 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Nijolė Griškevičienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovų N. M. ir G. M. atskirąjį skundą dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 20 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Lankstinys“ ieškinį atsakovams N. M. ir G. M. dėl prievolės pripažinimo solidaria,
n u s t a t ė :
2015-10-05 Plungės rajono apylinkės teisme buvo gautas ieškovės UAB „Lankstinys“ ieškinys atsakovams N. M. ir G. M. dėl Klaipėdos apygardos teismo 2011-03-22 sprendimu Nr. 2-758-622/2011 priteistos atsakovo N. M. prievolės sumokėti 119 912,78Lt skolą, 4 388,34 Lt delspinigių, 10 861,14 Lt palūkanų, 6 proc. procesines palūkanas ir Lietuvos apeliacinio teismo 2012-11-30 nutartimi Nr. 2A-593/2012 priteistos prievolės sumokėti 7 976,22Lt bylinėjimosi išlaidas pripažinimo bendrąja solidariąja atsakovų N. M. ir G. M. turtine prievole iki visiško jos įvykdymo. Ieškovė ieškinyje prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovės G. M. nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, pinigines lėšas ir turtines teises prievolės ribose. 2015-10-16 prašymu prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – paskirti atsakovų N. M. ir G. M. nekilnojamojo turto bei šiame turte ir/ar ant jo esančio bei kito su kaimo turizmo veikla susijusio atsakovų kilnojamojo turto paprastąjį administravimą. Prašymai motyvuojami tuo, jog skola ilgą laiką neišieškoma iš atsakovo N. M., prievolė yra didelė fiziniam asmeniui, todėl areštuotinas atsakovės G. M. nekilnojamas ir kilnojamas turtas, piniginės lėšos ir turtinės teisės. Mano, jog 50 414,01 Eur prievolės dydis yra reikšmingas atsakovei, atsakovė sužinojusi apie procesą gali paslėpti ar perleisti kitą turtą, jeigu jo yra, vengiant išieškojimo.
Plungės rajono apylinkės teismas 2015-10-20 nutartimi panaikino Plungės rajono apylinkės teismo 2015-10-12 nutartį, kuria buvo nutarta bylą perduoti pagal teismingumą. Taikė laikinąsias apsaugos priemones – areštavo 50 414,01 Eur vertės atsakovei G. M. priklausantį nekilnojamąjį, kilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai, pinigines lėšas, priklausančias atsakovei ir esančias pas atsakovę ar trečiuosius asmenis, neviršijant 50 414,01 Eur sumos, uždraudžiant bet kokį areštuoto turto perleidimą, įkeitimą kitiems asmenims ar kitokį nuosavybės teisės pakeitimą ar apribojimą bei turto vertės sumažinimą, tačiau iš sąskaitoje esančių piniginių lėšų atsakovei leidžiant atsiskaityti su ieškovu. Nurodė, kad preliminariu vertinimu ieškinys yra pagrįstas. Ieškovės pareikštas reikalavimas yra susijęs su turtinės prievolės sukūrimu, pagrįstas rašytiniais įrodymais, prašoma priteisti suma yra pakankamai didelė, atsakovų bendras turtas įkeistas, duomenų apie asmeninį atsakovės turtą ieškovė nepateikė, todėl teismas nurodė, jog yra pagrindas areštuoti atsakovės turtą, nes nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas. Nurodė, kad atsakovų turto administratoriaus paskyrimas yra laikytinas neproporcingu jų teisių suvaržymu, toks prašymas neatitinka pareikšto ieškinio reikalavimo esmės, todėl šią ieškovės prašymo dalį atmetė.
Atskiruoju skundu atsakovai N. M. ir G. M. prašo Plungės rajono apylinkės teismo 2015-10-20 nutarties dalį, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir areštuotas G. M. turtas, panaikinti. Nurodo, kad Plungės rajono apylinkės teismas 2015-10-08 nutartimi buvo atmetęs ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių ieškovei nepateikus įrodymų, jog atsakovė G. M. gali imtis veiksmų, dėl kurių teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti. Mano, kad teismas areštą atsakovės turtui taikė savo iniciatyva, nes ieškovė teikdama prašymą dėl atsakovų turto administravimo pakartotinai neprašė taikyti G. M. turto arešto, kurio taikymo klausimas jau buvo išspręstas. Klaipėdos apygardos teismo 2011-03-22 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-758-622/2011 vykdymo procese visas atsakovų turtas jau yra areštuotas, todėl neegzistuoja ieškovės teisių pažeidimo galimybė. Mano, kad ieškovė nėra įgijusi reikalavimo teisės į atsakovę G. M., todėl preliminariai neturi reikalavimo teisės į atsakovę.
Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė UAB „Lankstinys“ prašo Plungės rajono apylinkės teismo 2015-10-20 nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad skundžiama nutartimi teismas išsprendė atskirą 2015-10-08 prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, todėl nepagrįstas teiginys, jog laikinąsias apsaugos priemones teismas taikė savo iniciatyva. Nurodo, kad ieškinio pagrįstumo klausimas bus išspręstas išnagrinėjus bylą iš esmės. Vien tai, kad vieno iš atsakovų atžvilgiu taikytas turto areštas vykdant kitoje byloje priimtą sprendimą (civ. b. Nr. 2-758-622/2011), nereiškia, kad dėl to atsirado atsakovų galimybės įvykdyti sprendimą šioje byloje. Apeliantai nepagrįstai teigia, kad šioje byloje nėra pareikšti reikalavimai G. M.
Atskirasis skundas atmestinas.
Byloje kilo ginčas dėl teismo nutarties dalies, kuria atsakovės turtui taikytos laikinosios apsaugos priemonės – turto areštas (CPK 145 str. 1 d. 1, 3 p.), teisėtumo ir pagrįstumo.
Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatomis, teismas, dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Tokių priemonių taikymo pagrindas gali būti tik pagrįstos prielaidos, kad, nesiėmus šių priemonių, būsimo galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Be to, CPK 145 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos, vadovaujantis ekonomiškumo principu, kuris reiškia, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones tais atvejais arba taikyti tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek tai būtina ir pakanka užtikrinti įvykdymą būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui.
Atsižvelgiant į įstatyme numatytą laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą, Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog teismas, prieš įvertindamas grėsmės teismo sprendimo įvykdymui egzistavimą, turėtų preliminariai (prima facie) įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Šio išankstinio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar, išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Priešingu atveju, teismui padarius išvadą, jog pareikšti reikalavimai yra galimai nepagrįsti ir ieškovui palankus teismo sprendimas negalėtų būti priimtas, būtų paneigta teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimo būtinybė, o tuo pačiu ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas (Lietuvos apeliacinio teismo 2013-10-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2396/2013; 2010-04-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-535/2010 ir kt.). Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovė pareiškė ieškinį dėl Klaipėdos apygardos teismo 2011-03-22 sprendimu byloje Nr. 2-758-622/2011 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2012-11-30 nutartimi Nr. 2A-593/2012 priteistos atsakovo N. M. prievolės pripažinimo solidaria. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad preliminariai sprendžiant dėl ieškinio pagrįstumo yra pagrindo išvadai, kad išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovei palankus teismo sprendimas. Dėl apeliantų nurodytų argumentų dėl ieškinio nepagrįstumo bus pasisakyta išnagrinėjus bylą iš esmės. Atsakovų subjektyvus ieškinio pagrįstumo vertinimas nėra kliūtis laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Be to, atsakovai nepagrįstai nurodo, kad ieškovė nėra pareiškusi jokių reikalavimų G. M. Nagrinėjamoje byloje yra pareikštas reikalavimas bendraskoliams dėl jų prievolės prieš kreditorių pobūdžio. Ieškiniu prašoma pripažinti teismų sprendimais priteistą skolinę prievolę solidaria iki visiško jos įvykdymo, kaip sutuoktinių prievolę, kuri atsirado dėl atsakovų bendrosios jungtinės nuosavybes sukūrimo, todėl atsakovai nepagrįstai teigia, kad G. M. reikalavimai nepareikšti.
Bylos duomenimis nustatyta, kad Plungės rajono apylinkės teismo 2015-10-08 nutartimi ieškovės UAB „Lankstinys“ prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo atmestas. Apeliantai nurodo, kad laikinosios apsaugos priemonės atsakovės turtui negalėjo būti taikytos, nes šis klausimas jau buvo išspręstas nurodyta nutartimi. Nustatyta, kad Plungės rajono apylinkės teismas 2015-10-08 nutartimi išsprendė ieškovės 2015-10-05 prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, o skundžiama nutartimi teismas išsprendė vėlesnį 2015-10-08 prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, kurį teikdama ieškovė pateikė papildomus įrodymus (VĮ Registrų centro išrašus). Todėl atsakovų teiginys, kad teismas laikinąsias apsaugos priemones taikė savo iniciatyva atmestinas kaip nepagrįstas.
Apeliantai taip pat nurodo, kad Klaipėdos apygardos teismo 2011-03-22 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-758-622/2011 vykdymo procese visas atsakovų turtas jau yra areštuotas, todėl neegzistuoja ieškovės teisių pažeidimo galimybė. Pažymėtina, kad vykdant teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-758-622/2011 yra areštuotas N. M. vardu įregistruotas turtas, o laikinosiomis apsaugos priemonėmis byloje taikomas areštas G. M. turtui. Aplinkybė, kad vykdymo procese yra areštuotas vieno iš sutuoktinių turtas nesudaro pagrindo atmesti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kito sutuoktinio turtui šioje byloje.
Atkreiptinas dėmesys, kad savo teises ir teisėtus interesus apeliantai gali ginti bet kurioje proceso stadijoje prašydami teismo pakeisti, panaikinti laikinąsias apsaugos priemones arba taikyti galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimą, pateikdami alternatyvų reikalavimo įvykdymo užtikrinimą (sumokėdami reikalaujamą sumą į teismo specialiąją sąskaitą, pateikdami laidavimą, garantiją, įkeisdami turimą turtą), nurodydami konkretų turtą, kurio areštas nesukeltų jiems neigiamų pasekmių (CPK 146, 148 str.).
Esant šioms aplinkybėms atskirajame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Vadovaudamasis CPK 336–339 straipsniais, teismas
n u t a r i a :
Plungės rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėja Virginija Nijolė Griškevičienė