Civilinė byla Nr. e2YT-1108-1025/2019
Teisminio proceso Nr. 2-24-3-02163-2018-4
Procesinio sprendimo kategorijos:
(S)
2.5.5; 3.4.5.2; 3.2.3.2.; 3.2.6.1
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. sausio 22 d.
Gargždai
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų teisėja Asta Matulevičienė,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo N. B. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto – palikimo priėmimo nustatymo, suinteresuoti asmenys R. B., VĮ Turto bankas.
Teismas
n u s t a t ė :
pareiškėjas teismui pateikė pareiškimą, kuriuo prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą - kad po R. B., gim. 1945-12-25, mirties (mirė 2014-10-21), pareiškėjo mama L. B., gim. 1948-12-28, faktiškai priėmė palikimą ir jį valdė iki savo mirties (mirė 2018-11-24).
Nurodė, jog pareiškėjo tėvas R. B. mirė 2014-10-21 ir po jo mirties dėl palikimo į notarą niekas nesikreipė, paveldėjimo byla nėra užvesta. Pareiškėjo mama L. B. iki savo mirties 2018-11-24 naudojosi paliktu sutuoktinio turtu ir juo rūpinosi bei prižiūrėjo ir laikė save šio turto savininku. Nekilnojamasis turtas buvo įgytas santuokos metu ir naudojamas bendrai šeimos poreikiams tenkinti. Pareiškėjo motina po sutuoktinio mirties toliau turtą valdė faktiniu valdymu.
Suinteresuotas asmuo R. B. per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą, kuriuo su pareiškimu sutinka ir prašo jį tenkinti. Prašo bylą nagrinėti jam nedalyvaujant.
Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas pateikė atsiliepimą, kuriame pareiškimo reikalavimus paliko spręsti teismo nuožiūra.
Teismas
k o n s t a t u o j a:
pareiškimas tenkintinas.
Teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 str. 1 d., 2 d. 8 p.). Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 str.).
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad R. B. mirė 2014-10-21, L. B. mirė 2018-11-24, paskutinioji deklaruota jų gyvenamoji vieta adresu Jūratės g. 3-5, Gargždai, Klaipėdos r. R. B. ir L. B. buvo sudarę santuoką 1971-09-11, turi du pilnamečius sūnūs N. B. ir R. B..
Iš 2018-08-27 Klaipėdos rajono 2-ojo notaro biuro liudijimo, notarinio registro Nr. NB2-2316, matyti, kad po R. B. mirties (mirė 2014-10-21) nei testamentiniai, nei įstatyminiai mirusiojo įpėdiniai dėl palikimo priėmimo į notaro biurą nesikreipė. Paveldėjimo byla notaro biure nėra užvesta. Palikimui priimti po R. B. mirties yra praleistas įstatymų nustatytas terminas. Testamento įregistruoto nėra. Iš VĮ „Registrų centras“ duomenų matyti, jog negyvenamoji patalpa-kirpykla, unikalus Nr. 5595-9000-4010:0001, adresu Klaipėdos g. 24, Gargždai, Klaipėdos r., įregistruota L. B. vardu 1995-05-19 pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 6226 ir 1997-06-04 statinio priėmimo naudoti akto pagrindu; taip pat butas, unikalus Nr. 5596-8001-0017:0005, adresu Jūratės g. 3-5, Gargždai, Klaipėdos r. įregistruotas L. B. vardu 1998-09-18 pirkimo-pardavimo sutarties Nr. NGP-6435 pagrindu. Teismui pateikti rašytiniai įrodymai, kurie patvirtina, jog L. B. mokėjo įmokas už paslaugas (elektros energiją, šilumą, dujas, komunalines paslaugas ir kt.) suteiktas butams Klaipėdos g. 24-1, Gargždai, Jūratės g. 3-5, Gargždai, Klaipėdos r.
Remiantis įrodymų visuma nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu, pripažintina, kad nagrinėjamoje byloje yra sąlygos nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą.
Teismas nurodo, kad paveldėjimo santykių atsiradimo pagrindas yra palikėjo mirtis. Po šio juridiškai reikšmingo fakto įvyksta universalus palikėjo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Jeigu įpėdinis nėra ir nebuvo padavęs palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimo apie palikimo priėmimą ir nesikreipė dėl turto apyrašo sudarymo, tačiau faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, kol kitam įpėdiniui nėra išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, gali būti nustatomas palikimo priėmimo faktas (CK 5.50 str. 2 d.). Pažymėtina, kad palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, nes tai yra asmens (įpėdinio) veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti civilines teises ir pareigas, t. y. įgyti nuosavybės teises į palikėjui priklausiusį turtą (turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines teises) (CK 1.63 str. 1 d.). Įstatyme tiesiogiai nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti, jeigu jis juo rūpinasi kaip savu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius ir pan.) (CK 5.51 str. 1 d.). Kadangi palikimo negalima priimti dalimis (CK 5.50 str. 1 d.), tai įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 str. 1 d.).
Tokiu būdu palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu CK 5.50 straipsnio 2 dalies prasme palikimo priėmimą, suprantami bet kokie įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamoje būklėje, t.y. faktiniu turto valdymu paprastai laikoma tai, kad įpėdinis naudojasi turtu, jį tvarko ir savo aktyviais veiksmais parodo, kad išreiškė savo valią siekdamas įgyti teises į atsiradusį palikimą ir faktiškai pradėjo jį valdyti ir juo naudotis.
Bylos duomenys patvirtina, jog pareiškėjo motina L. B., būdama paveldėtoja pagal įstatymą po savo sutuoktinio R. B. mirties įstatymo nustatytu terminu, nesikreipė į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, tačiau byloje pateikti rašytiniai įrodymai, pareiškėjo rašytiniai paaiškinimai bei nustatytos aplinkybės patvirtina, jog pareiškėjo motina po sutuoktinio mirties savo aktyviais veiksmais išreiškė valią įgyti po sutuoktinio mirties atsiradusį palikimą, nes ji toliau rūpinosi kilnojamuoju ir nekilnojamuoju turtu, jį prižiūrėjo, mokėjo visus mokesčius. Taigi pareiškėjo motina tokiais savo veiksmais išreiškė savo valią siekdama įgyti teises į atsiradusį palikimą ir faktiškai pradėjo valdyti ir naudoti po sutuoktinio mirties likusį ir jam priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą bei laikė save to turto savininke. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes pripažintina, kad L. B. iš karto po sutuoktinio mirties faktiškai pradėdama valdyti sutuoktiniui R. B. priklausantį turtą, priėmė savo sutuoktinio R. B. palikimą (CK 5.50 str. 2 d., CPK 178 str.), todėl yra pagrindas nustatyti palikimo priėmimo faktą (CPK 444 str. 2 d. 8 p.,445 str.).
Pareiškėjas įrodė, kad prašomas nustatyti juridinę reikšmę turtintis faktas jam sukels teisines pasekmes (CPK 444 str. 1 d.). Kadangi pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti šį faktą patvirtinančių reikiamų dokumentų, pareiškėjo prašymas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo kaip pagrįstas tenkintinas (CPK 444 str. 2 d. 8 p., 445 str.). Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas tikslu paveldėti ir gauti paveldėjimo teisės liudijimą.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 443 straipsnio 5 dalimi, 444 straipsnio 1 dalimi ir 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu, teismas
n u s p r e n d ž i a:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po pareiškėjo N. B. tėvo R. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. 1945-12-25, mirties (mirė 2014-10-21), pareiškėjo mama L. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. 1948-12-28, faktiškai priėmė palikimą jį valdydama ir jį valdė iki savo mirties (mirė 2018-11-24).
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas tikslu paveldėti ir gauti paveldėjimo teisės liudijimą.
Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.
Teisėja Asta Matulevičienė