Administracinė byla Nr. I-303-624/2013

(Proceso Nr. 3-61-3-03325-2010-9)

Procesinio sprendimo kategorija 6.4.2; 59; 74

(S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. spalio 11 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jolitos Rasiukevičienės ir Donato Vansevičiaus, rašytinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos D. T. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,

n u s t a t ė :

Pareiškėja D. T. skunde prašo teismo: 1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir VSDFV) Vilniaus skyriaus 2010-07-29 sprendimą Nr. 6-26-272; 2) panaikinti VSDFV 2010-10-28 sprendimą Nr. (11.1)I-6408; 3) įpareigoti VSDFV Vilniaus skyrių vykdyti 2010-04-30 sprendimą Nr. 6-24-8904 jame nustatytomis sąlygomis nuo VSDFV Vilniaus skyriaus 2010-07-29 sprendimo Nr. 6-26-272 priėmimo iki motinystės (tėvystės) pašalpos mokėjimo pabaigos, t. y. iki 2012-02-02; 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad jai nuo 2010-04-01 yra suteiktos vaiko priežiūros atostogos. VSDFV Vilniaus skyrius 2010-04-30 sprendimu Nr. 6-24-8904 visam vaiko priežiūros atostogų laikotarpiui nuo 2010-04-01 iki 2012-02-02 apskaičiavo ir paskyrė motinystės (tėvystės) pašalpą. Šis sprendimas buvo pradėtas vykdyti ir ji pagrįstai tikėjosi, kad paskirto dydžio pašalpa bus mokama visą vaiko priežiūros atostogų laikotarpį. Tačiau 2010 m. rugpjūčio mėn. pareiškėjai buvo išmokėta mažesnio dydžio motinystės (tėvystės) pašalpa, t. y. vietoj paskirtos 3418,32 Lt, išmokėta atskaičius mokesčius 3078,74 Lt. Pareiškėja kreipėsi į teritorinį skyrių, kuris informavo, kad pareiškėjai motinystės (tėvystės) pašalpa buvo perskaičiuota (sumažinta) remiantis Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinuoju įstatymu (toliau – ir Laikinasis įstatymas) bei Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatais (toliau – Nuostatai) bei taikant Vyriausybės patvirtintą nuo 2010-01-01 galiojantį einamųjų metų draudžiamųjų pajamų dydį nuo 2010-07-01 iki 2012-02-02. VSDFV 2010-10-28 sprendime Nr. (11.1)I-6408 nurodė, kad paskirta pašalpa buvo perskaičiuota 2010-07-29 sprendimu atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 21 str. 1 d. bei Laikinojo įstatymo 10 str. įtvirtintas nuostatas dėl socialinio draudimo pašalpų skyrimo ir perskaičiavimo, pagrįstai. Mano, kad paskirta pašalpa buvo perskaičiuota nepagrįstai, VSDFV Vilniaus skyriaus 2010-04-30 sprendimas buvo pradėtas vykdyti ir ji tikėjosi paskirto dydžio pašalpa bus mokama visą jos paskyrimo laikotarpį. Pažymėjo, kad sukurtas teisinis reguliavimas, kuriuo remiantis jai buvo sumažintas paskirtas pašalpos dydis, prieštarauja konstituciniams teisėtų lūkesčių, teisinio tikrumo, teisinio saugumo, įstatymo negaliojimo atgal ir kt. principams, suformuotai Konstitucinio Teismo praktikai, pažeidžia pareiškėjos, kaip motinystės socialinės pašalpos gavėjos, nuosavybės teisę į paskirtą pašalpą (b. l. 1-8).

Pateiktame atsiliepime atsakovas VSDFV Vilniaus skyrius su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad D. T. 2010-04-29 kreipėsi į VSDFV Vilniaus skyrių su prašymu skirti ir mokėti motinystės (tėvystės) pašalpą. VSDFV Vilniaus skyriaus 2010-04-30 sprendimu Nr. 6-24-8904 pareiškėjai buvo paskirta  motinystės (tėvystės) pašalpa vaiko priežiūros atostogų laikotarpiu nuo 2010-04-01 iki 2012-02-02. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 10 str. nuostatomis, nuo 2010-07-01 pareiškėjai paskirta motinystės (tėvystės) pašalpa buvo perskaičiuota: nuo 2010-07-01 iki vaikui sukaks 1 metai taikant 90 procentų, o vaiko priežiūros atostogų laikotarpiu nuo 1 iki 2 metų – 75 procentai kompensuojamo uždarbio, iš kurio ši pašalpa buvo apskaičiuota, dydžio, atitinkamai iki vaikui sukaks 1 metai – 3868,66 Lt, o iki sukaks 2 metai – 3223,88 Lt. Mano, kad pareiškėjos ginčijami sprendimai yra pagrįsti, pašalpa pareiškėjai buvo perskaičiuota pagrįstai, todėl nėra pagrindo naikinti ginčijamų sprendimų (b. l. 30-32).

Pateiktame atsiliepime trečiasis suinteresuotas asmuo VSDFV su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad pareiškėjai vaiko priežiūros atostogos suteiktos nuo 2010-04-01, todėl vidutinis vienos dienos kompensuojamasis uždarbis, vadovaujantis Įstatymu ir Nuostatais, apskaičiuotas pagal pareiškėjos draudžiamąsias pajamas, turėtas laikotarpiu nuo 2009-04-01 iki 2010-03-31. VSDFV Vilniaus skyriaus 2010-04-30 sprendimu Nr. 6-24-8904 pareiškėjai iki vaikui sukaks 1 metai buvo paskirta 100 proc. per mėnesį dydžio motinystės (tėvystės) pašalpa ir 85 proc. iki vaikui sukaks 2 metai. Pareiškėjai iki 2010-06-30 paskirta motinystės (tėvystės) pašalpa viršijo patvirtintą ribinį pašalpos dydį (800 Lt), vykdant Laikinojo įstatymo 10 str. nuostatas, VSDFV Vilniaus skyriaus 2010-07-29 sprendimu Nr. 6-26-2721 pagrįstai pareiškėjai nuo 2010-07-01 perskaičiavo pašalpą iki vaikui sukaks 1 metai taikant 90 procentų, o nuo 1 iki 2 metų – 75 procentus. Taigi, motinystės (tėvystės) pašalpa pareiškėjai perskaičiuota pagrįstai, naikinti ginčijamų sprendimų nėra pagrindo (b. l. 24-25).

Skundas netenkinamas.

Remiantis byloje pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjai D. T. Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2010-03-31 įsakymu Nr. A-87 nuo 2010-04-01 iki 2012-02-02 įskaitytinai buvo suteiktos atostogos vaiko priežiūrai, kol vaikui sueis treji metai (b. l. 35).

Pareiškėja 2010-04-26 su prašymu kreipėsi į VSDFV Vilniaus skyrių skirti jai motinystės (tėvystės) pašalpą (b. l. 33-34).

VSDFV Vilniaus skyrius 2010-04-30 sprendimu Nr. 6-24-8904 nusprendė skirti D. T. motinystės (tėvystės) pašalpą, vaiko priežiūros atostogų, iki vaikui sukaks dveji metai, laikotarpiui nuo 2010-04-01 iki 2012-02-02: iki vaikui sukaks 1 metai – 4298,51 Lt, iki sukaks 2 metai – 3653,74 Lt (b. l. 36-37).

VSDFV Vilniaus skyrius 2010-07-29 perskaičiavimo sprendimu Nr. 6-26-2721, vadovaudamasis Laikinojo įstatymo 9 ir 10 str., Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų 58, 74 punktais bei taikant Vyriausybės patvirtintą nuo 2010-01-01 galiojantį einamųjų metų draudžiamųjų pajamų dydį, nusprendė perskaičiuoti pareiškėjai paskirtą pašalpą ir nuo 2010-07-01 iki 2012-02-02 mokėti perskaičiuotą motinystės (tėvystės) pašalpą: iki vaikui sukaks 1 metai – 3868,66 Lt ir iki sukaks 2 metai – 3223,88 Lt (b. l. 39-40).

Pareiškėja 2010-10-14 kreipėsi į VSDFV prašydama panaikinti VSDFV Vilniaus skyriaus 2010-07-29 sprendimą Nr. 6-26-2721, išmokėti neišmokėtą pašalpos dalį bei toliau mokėti paskirto dydžio motinystės (tėvystės) pašalpą (b. l. 25-27).

VSDFV 2010-10-28 sprendime Nr. (11.1)I-6408 pareiškėjai paaiškino pašalpos sumažinimo priežastis, nurodė pašalpos apskaičiavimo tvarką bei tai, kad pašalpa buvo perskaičiuota pagrįstai ir nuo 2010-07-01 apskaičiuota teisingai (b. l. 28-29).

Ginčas byloje kilo dėl pareiškėjai paskirtos motinystės (tėvystės) pašalpos perskaičiavimo remiantis Laikinojo įstatymo nuostatomis pagrįstumo ir teisėtumo.

Motinystės (tėvystės) pašalpos skiriamos vadovaujantis Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymu. Pašalpos pareiškėjai skyrimo metu Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 21 str. 1 d. buvo nustatyta, kad motinystės (tėvystės) pašalpos dydis nuo nėštumo ir gimdymo atostogų pabaigos, kol vaikui sueis vieni metai, yra 100 procentų, o kol vaikui sueis dveji metai, – 85 procentai pašalpos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio. 2009 m. rugsėjo 22 d. įstatymu Nr. XI-420 iš dalies pakeista šio įstatymo 21 straipsnio 1 dalis ją išdėstant „Motinystės (tėvystės) pašalpos dydis nuo nėštumo ir gimdymo atostogų pabaigos, kol vaikui sueis vieni metai, yra 90 procentų, o kol vaikui sueis dveji metai, – 75 procentai pašalpos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio“. Šio įstatymo nuostatos taikomos nuo 2010 m. liepos 1 d. naujai skiriamoms motinystės (tėvystės) pašalpoms. Pareiškėjai, kaip minėta, motinystės (tėvystės) pašalpa paskirta iki 2010-07-01, todėl jai šio įstatymo pakeitimo nuostatos nėra taikomos.

Seimas 2009-12-09 priėmė Laikinąjį įstatymą, kuriuo buvo siekiama sumažinti valstybės biudžeto ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto išlaidas, todėl nustačius tokį teisinį reguliavimą, buvo sumažintos ir asmenims, gaunantiems motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpos, paskirtos ir mokamos pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą. Pagal Laikinojo įstatymo 15 str. (2010-07-02, 2011-12-20 redakcijos) šis įstatymas iki 2011-12-31 galiojo ir paskirtoms motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpoms, tačiau pagal ginčijamas Laikinojo įstatymo 9, 10 straipsnių nuostatas atitinkamai perskaičiuotos paskirtos motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpos mokamos iki jų mokėjimo termino pabaigos. Motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpos buvo sumažintos, nenustatant kompensavimo mechanizmo.

Laikinojo įstatymo 10 str. 1 d. nustatyta, kad šio straipsnio nuostatos nuo 2010-07-01 taikomos šio straipsnio 4 dalyje nustatytoms išmokoms ir motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpoms, paskirtoms pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo nuostatas, galiojusias iki 2010-06-30. Paskirtos motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpos, neviršijančios ribinio motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpos dydžio, mokamos to paties dydžio, kokio ir buvo paskirtos. Paskirtos motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpos, viršijančios ribinį motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpos dydį, mokamos šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta tvarka, tačiau išmokama pašalpa negali būti mažesnė negu ribinis motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpos dydis. Pagal Laikinojo įstatymo 10 str. 2 d. motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpos, priklausančios pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo nuostatas, apdraustiesiems asmenims iki vaikui sukaks vieneri metai perskaičiuojamos ir mokamos 90 procentų pašalpos gavėjo kompensuojamojo uždarbio, iš kurio ši pašalpa buvo apskaičiuota, dydžio. Tuo atveju, kai apskaičiuota motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpa viršija Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų 4 dydžių sumą, apdraustajam asmeniui mokama pastarojo dydžio pašalpa. Laikinojo įstatymo 10 str. 3 d. nustatyta, kad motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpos, priklausančios pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo nuostatas, apdraustiesiems asmenims laikotarpiu nuo vaiko vienų iki dvejų metų perskaičiuojamos ir mokamos 75 procentų pašalpos gavėjo kompensuojamojo uždarbio, iš kurio ši pašalpa buvo apskaičiuota, dydžio. Tuo atveju, kai apskaičiuota motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpa viršija 75 procentų Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų 4 dydžių sumą, apdraustajam asmeniui mokama pastarojo dydžio pašalpa. Laikinojo įstatymo 10 straipsnio 1, 2 ir 3 dalių nuostatoms įgyvendinti buvo skirtas Nuostatų 75 punktas.

Nustatyta, kad pareiškėjai VSDFV Vilniaus skyriaus 2010-04-30 sprendimu Nr. 6-24-8904 buvo paskirta 4298,51 Lt motinystės (tėvystės) pašalpa, kol vaikui sukaks vieneri metai, ir 3653,74 Lt – kol sukaks dveji metai. Remdamasis Laikinojo įstatymo 10 straipsnio 2 ir 3 dalimis, atsakovas 2010-07-29 sprendimu Nr. 6-26-2721 nuo 2010-07-01 perskaičiavo pareiškėjos motinystės (tėvystės) pašalpą iki vaikui sukaks 1 metai taikant 90 procentų, o nuo 1 iki 2 metų – 75 procentų kompensuojamojo uždarbio, iš kurio ši pašalpa buvo apskaičiuota, dydį.

Konstitucinis Teismas 2013-03-05 nutarime pripažino, kad Laikinojo įstatymo (Žin., 2009, Nr. 152-6820) 10 str. 2 d. tiek, kiek joje nustatyta, kad perskaičiuotos paskirtos motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpos ir statutiniams valstybės tarnautojams – vidaus tarnybos sistemos pareigūnams paskirtos motinystės (tėvystės) išmokos, teisė į kurias įgyta iki šio laikinojo įstatymo įsigaliojimo, iki vaikui sukaks vieni metai negali viršyti Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų 4 dydžių sumos, prieštaravo konstituciniam teisinės valstybės principui. Konstitucinis teismas taip pat konstatavo, kad Laikinojo įstatymo (Žin., 2009, Nr. 152-6820) 10 str. 3 d. tiek, kiek joje nustatyta, kad perskaičiuotos paskirtos motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpos ir statutiniams valstybės tarnautojams – vidaus tarnybos sistemos pareigūnams paskirtos motinystės (tėvystės) išmokos, teisė į kurias įgyta iki šio laikinojo įstatymo įsigaliojimo, laikotarpiu nuo vaiko vienų iki dvejų metų negali viršyti 75 procentų Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų 4 dydžių sumos, prieštaravo konstituciniam teisinės valstybės principui. Atitinkamai prieštaraujančiu Konstitucijai pripažintas ir Nuostatų 75 punktas. Konstitucinis Teismas pripažino, kad iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylančių proporcingumo reikalavimų neatitiko toks netolygaus paskirtų motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpų ir statutiniams valstybės tarnautojams – vidaus tarnybos sistemos pareigūnams paskirtų motinystės (tėvystės) išmokų perskaičiavimo teisinis reguliavimas, kuriuo nustatant maksimalius perskaičiuojamų pašalpų ir išmokų, teisė į kurias įgyta iki Laikinojo įstatymo įsigaliojimo, dydžius buvo sudarytos prielaidos šias pašalpas ir išmokas nuo 2010-07-01 sumažinti papildomai. Šis Konstitucinio Teismo nutarimas leidinyje „Valstybės žinios“ paskelbtas 2013-03-08.

Byloje nustatyta, kad D. T. teisę į motinystės (tėvystės) pašalpą įgijo 2010-04-01 (b. l. 36-37), t. y. po Laikinojo įstatymo įsigaliojimo. Motinystės (tėvystės) pašalpų, į kurias teisė įgyta po Laikinojo įstatymo įsigaliojimo, perskaičiavimo reglamentavimas remiantis Laikinojo įstatymo 10 straipsnio 2 ir 3 dalimis, Konstitucinio Teismo 2013-03-05 nutarime nebuvo pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai. Esant aptartam teisiniam reglamentavimui ir nustatytoms faktinėms aplinkybėms, yra pagrindo teigti, kad atsakovas teisėtai ir pagrįstai sumažino pareiškėjai paskirtos motinystės (tėvystės) pašalpos dydį remdamasis Laikinojo įstatymo 10 str. 2 ir 3 dalimis, atitinkamai nėra pagrindo naikinti ginčijamų VSDFV Vilniaus skyriaus 2010-07-29 perskaičiavimo sprendimo Nr. 6-26-2721 ir VSDFV 2010-10-28 sprendimo Nr. (11.1)I-6408. Pripažinus, kad ginčijami sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, netenkinamas ir pareiškėjos reikalavimas įpareigoti VSDFV Vilniaus skyrių vykdyti 2010-04-30 sprendimą Nr. 6-24-8904 jame nustatytomis sąlygomis nuo VSDFV Vilniaus skyriaus 2010-07-29 sprendimo Nr. 6-26-272 priėmimo iki motinystės (tėvystės) pašalpos mokėjimo pabaigos, t. y. iki 2012-02-02.

Netenkinus pareiškėjos reikalavimų, netenkinamas ir prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str. 1 d., 129 str., teismas

n u s p r e n d ž i a :

Pareiškėjos D. T. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą

Teisėjai                                                                                                                     Arūnas Dirvonas                                                            

                                                                           Jolita Rasiukevičienė

                                                                         Donatas Vansevičius