Bylos Nr. e2-8625-905/2020
Proceso Nr. 2-68-3-03718-2020-2
(S)
Procesinio sprendimo kategorijos:
2.1.2.4.2.8; 2.6.33.1
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M AS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. gruodžio 15 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Vitalijus Abramovičius,
teismo posėdžio sekretorė Arūnė Bernatonytė,
dalyvaujant atsakovui advokatui J. V.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Linsana“ ieškinį atsakovui advokatui J. V. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, restitucijos taikymo ir palūkanų priteisimo, trečiasis asmuo bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Finiens“, kuriai atstovauja nemokumo administratorius uždaroji akcinė bendrovė „Reniva“.
Reikalavimų ir atsikirtimų santrauka
Ieškovas prašė pripažinti negaliojančiais nuo sudarymo momento bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Finiens“ mokėjimus atsakovui, atliktus laikotarpiu nuo 2017 m. liepos 5 d. iki 2018 m. sausio 4 d.; taikyti restituciją ir priteisti bankrutavusiai UAB „Finiens“ iš atsakovo 23 285 Eur ir penkių procentų procesines palūkanas. Ieškovo teigimu, BUAB „Finiens“ ne vėliau kaip 2017 m. liepos 1 d. jau buvo nemoki įmonė, nes jos skola UAB „Nikosparta“ buvo ne mažiau kaip 1 477 299,58 Eur, bankui Swedbank ne mažiau kaip 1 978 008,45 Eur, ieškovui 5207,30 Eur, be to, įmonė turėjo ir kitų kreditorių, o bendra įmonės skola viršijo pusę į balansą įrašyto turto vertės. Posėdžio metu ieškovas paaiškino, kad jis negali įrodyti konkretaus įmonės nemokumo momento, tačiau šis momentas negali būti tapatinamas su bankroto bylos iškėlimu. Ieškovas pažymėjo, kad ginčijamų sandorių sudarymo metu UAB „Finiens“ turėjo neturėjo pakankamai lėšų visiems įsipareigojimams įvykdyti, todėl turėjo patenkinti ne atsakovo (kaip penktos eilės), bet pirmesnės eilės kreditorių pareikštus reikalavimus (CK 6.9301 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, įmonės atlikti mokėjimai atsakovui prieštarauja imperatyviosioms įstatymų nuostatoms ir viešajai tvarkai bei gerai moralei. Dėl to ieškovas, kaip BUAB „Finiens“ kreditorius, reiškia šį netiesioginį ieškinį. Ieškovo nuomone, tiek ginčijamus mokėjimus atlikusi bendrovė (bendrovės vadovė), tiek atsakovas žinojo apie sunkią įmonės finansinę būklę, todėl, atlikdami ginčo sandorius, elgėsi nesąžiningai.
Atsakovas prašė ieškinį atmesti ir skirti atsakovui maksimalią baudą už pareikštą akivaizdžiai nepagrįstą ieškinį. Anot atsakovo, ieškovas niekaip nepagrindė ir net nebandė įrodyti savo teiginio, kad UAB „Finiens“ buvo nemoki jau 2017 m. liepos 1 d. Atsakovo nuomone, bendrovė nemoki gali būti laikoma tik nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, nes šiuo atveju nė vienoje iš priimtų pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nutarčių (dėl bankroto bylos iškėlimo) nebuvo nustatytas įmonės nemokumo momentas. Atsakovas pažymėjo, kad BUAB „Finiens“ nemokumo administratorius, turėdamas visą informaciją apie atliktus sandorius, nereiškė ir nereiškia įmonei ar jos vadovei jokių pretenzijų. Atsakovo teigimu, ginčijamų sandorių sudarymo metu jis turėjo duomenų apie bendrovės nekilnojamąjį turtą už šešis milijonus eurų ir apie įmonei reiškiamus kreditorių reikalavimus už keturis milijonus eurų, kurių tik dalies įvykdymo terminai buvo suėję. Atsižvelgdamas į tai, atsakovas sprendė, kad tuo metu įmokė nebuvo nemoki, nors 2017 metų rudenį ir buvo kilę sunkumų atsiskaityti.
Trečiasis asmuo prašė bylą nagrinėti teismo nuožiūra. Trečiasis asmuo atkreipė dėmesį į tai, kad BUAB „Finiens“ bankroto byloje patvirtinti ieškovo kreditoriniai reikalavimai už 33 882,16 Eur sumą.
Nustatytos aplinkybės ir teisinis jų įvertinimas
Tarp šalių nėra ginčo dėl faktinių aplinkybių, kad atsakovas, kaip tuometis UAB „Finiens“ atstovas-advokatas, už įmonei suteiktą advokato pagalbą gavo ieškinyje nurodytus atsiskaitymus-mokėjimus iš viso už 23 285 Eur sumą laikotarpiu nuo 2017 m. liepos 5 d. iki 2018 m. sausio 4 d. Šių mokėjimų faktą ir turinį akivaizdžiai patvirtina-atskleidžia atitinkami ieškinio priedai.
Ieškinio reikalavimus ieškovas grindžia Civilinio kodekso 6.9301 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu atsiskaitymų eiliškumu, kurio privalo laikytis skolininkas, neturintis pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti. Pabrėžtina, kad ieškovas neprivalo nurodyti ieškinio teisinio pagrindo (o ieškovo nurodomas ieškinio teisinis pagrindas teismo nesaisto), todėl šiuo atveju teismas atkreipia dėmesį būtent į faktinį ieškinio pagrindą, kuriuo ieškovas ir rėmėsi bylos nagrinėjimo iš esmės metu, t. y. ieškovas laikėsi pozicijos, kad ginčijamų atsiskaitymų-mokėjimų metu UAB „Finiens“ buvo nemoki, todėl atsiskaitymai-mokėjimai pažeidžia imperatyviąsias teisės normas, be kita ko, nurodytame Civilinio kodekso straipsnyje įtvirtintą atsiskaitymų eiliškumą.
Aiškindamas ir taikydamas Civilinio kodekso 6.9301 straipsnio nuostatas, kaip tokias, kasacinis teismas yra nurodęs, kad „pirma, CK 6.9301 straipsnyje nustatyta privaloma mokėjimų eiliškumo tvarka yra skirta įmonėms, patiriančioms laikinų finansinių sunkumų – neturinčioms pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti; šis reguliavimas, priešingai negu įtvirtintas Įmonių bankroto įstatyme, nesiejamas su įmonės nemokumu ar situacija, kai yra pagrindas konstatuoti, kad įmonė ne tik šiuo metu negali, bet ir negalės ateityje atsiskaityti su kreditoriais (CK 6.9301 straipsnio 3 dalis). Antra, CK 6.9301 straipsnyje įtvirtintu reguliavimu siekiama užtikrinti finansinę drausmę ir apsaugoti pirmesnėje eilėje esančių kreditorių teisę lėšas gauti anksčiau už paskesnėje eilėje esančius kreditorius. Taigi, remdamasis CK 6.9301 straipsnio nuostatomis reikalavimą galėtų reikšti kreditorius, pagal atsiskaitymų eiliškumą esantis pirmiau už gavusį atsiskaitymą, bet ne neteisėtą atsiskaitymą atlikusi įmonė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-278-469/2019, 44 punktas). Kasacinis teismas konstatavo, kad CK 6.9301 straipsnis nereglamentuoja nemokios įmonės atsiskaitymų su kreditoriais tvarkos ir nėra skirtas bankrutuojančios įmonės ar jos kreditorių teisėms ginti, todėl įmonės bankroto administratorius neturi teisės reikšti ieškinio dėl lėšų priteisimo CK 6.9301 straipsnio pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-278-469/2019, 50 punktas). <...> CK 6.9301 straipsnio reikalavimų pažeidimas gali būti pagrindas kreditoriui reikšti reikalavimus neteisėtą atsiskaitymą atlikusiai įmonei, tačiau tai nėra pagrindas interpretuoti, kad šio straipsnio reikalavimų pažeidimas pats savaime yra pagrindas pripažinti, jog įmonės vadovas atliko neteisėtus veiksmus, tiesiogiai nukreiptus į konkretų kreditorių“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-69/1075/2020, 32 punktas).
Nurodytos kasacinio teismo suformuluotos teisės aiškinimo ir taikymo taisyklės ir, pabrėžtina, Civilinio kodekso 6.9301 straipsnio 1 dalies nuostatos, kaip tokios, teikia pakankamą pagrindą konstatuoti, kad, pirma, šio straipsnio pagrindu pareikšto ieškinio patenkinimui visiškai neturi teisinės reikšmės ieškovo argumentai ir (arba) įrodymai (žodiniai paaiškinimai, kaip įrodinėjimo priemonė), kuriais apeliuota į UAB „Finiens“ nemokumą. Atsižvelgdamas į tai, teismas Civilinio kodekso 6.9301 straipsnio kontekste nenagrinėja kaip teisiškai nereikšmingų šalių argumentų ir įrodymų dėl UAB „Finiens“ mokumo ar nemokumo ginčo sandorių atlikimo metu. Antra, reikšdamas netiesioginį ieškinį, ieškovas turėjo įrodyti ginčo sandorių atlikimo metu egzistavusią būtent savo reikalavimo teisę į UAB „Finiens“, kuri, vadovaujantis ieškovo nurodomomis Civilinio kodekso 6.9301 straipsnio 1 dalies nuostatomis, turėjo būti tenkinama pirmesne eile negu atsakovui. Šių aplinkybių (kad ieškovo 5307,30 Eur reikalavimas turėjo būti tenkinamas pirmesne eile negu ginčo mokėjimai atsakovui) ieškovas taip pat neįrodinėjo, todėl ir šios aplinkybės vertinamos kaip neįrodytos. Trečia, šiuo atveju turėjo būti įrodyti UAB „Finiens“ laikini finansiniai sunkumai ir neturėjimas pakankamai lėšų patenkinti būtent ieškovo tuometinius reikalavimus bendrovei. Šių aplinkybių ieškovas taip pat neįrodinėjo. Nors atsakovas ir paaiškino, kad 2018 m. rudenį (t. y. dalies ginčo sandorių atlikimo metu) UAB „Finiens“ vykdė atsiskaitymus su tam tikrais laikinais sunkumais-trikdžiais, tačiau vien šių atsakovo žodinių paaiškinimų akivaizdžiai nepakanka tam, kad būtų galima daryti išvadą, jog (bent jau 2018 m. rudenį) UAB „Finiens“ iš tikrųjų neturėjo pakankamai lėšų patenkinti ieškovo nurodomų 5307,30 Eur reikalavimų CK 6.9301 straipsnio prasme-kontekste, nes: 1) jau nurodyta, kad ieškovas neįrodė, jog jis pats tuo metu turėjo būtent pirmesnės eilės reikalavimo teisę į UAB „Finiens“; 2) atlikinėti ginčo atsiskaitymai leidžia teigti, kad UAB „Finiens“ vis dėlto turėjo tam tikrų galimybių atsiskaityti (bent jau su atsakovu). Taigi liko neįrodyta, kad ginčo sandorių metu ieškovas jau turėjo pirmesnės eilės reikalavimo teisę į UAB „Finiens“, taip pat neįrodyta, kad ginčo sandorių atlikimo metu UAB „Finiens“ turėjo laikinų finansinių sunkumų CK 6.9301 straipsnio prasme (bent jau kiek tai susiję su tuometine ieškovo reikalavimo teise). Ketvirta, pagal šiuo pagrindu reiškiamus reikalavimus atsakovas turi būti būtent ginčo sandorius atlikęs asmuo, t. y. BUAB „Finiens“, o ne ginčo atsiskaitymus-mokėjimus gavęs asmuo. Taigi dar ir dėl šios priežasties ginčo mokėjimus gavusiam asmeniui pareikštas ieškinys negali būti tenkinamas Civilinio kodekso 6.9301 straipsnyje įtvirtintu pagrindu.
Sprendžiant dėl galimybių ieškinį tenkinti kitais teisiniais pagrindais, atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovas neįrodė ir net neįrodinėjo (nurodė, kad nėra galimybių įrodyti) UAB „Finiens“ nemokumo būklės tikslios atsiradimo dienos (CPK 12, 178 straipsniai). Ieškovui nepateikus (ir netgi neteikiant) tokių įrodymų, taip pat byloje nesant kitų įrodymų ar aplinkybių, kurie teiktų pagrindą konstatuoti akivaizdų UAB „Finiens“ nemokumą ginčo sandorių atlikimo metu, teismas neturi galimybių ir savo iniciatyva ginčo sandorius kvalifikuoti kaip niekinius. Taigi ieškovo pareikštas ieškinys (nurodytas ieškinio būtent faktinis, o ne teisinis pagrindas) negali būti tenkinamas ir kitais (negu ieškovo nurodytais) teisiniais pagrindais. Be to, dar kartą pabrėžtina, kad ieškinio reikalavimai reiškiami tam asmeniui, kuris net neatlikinėjo ginčo sandorių, t. y. netinkamam atsakovui.
Remdamasis nurodytų motyvų visuma, teismas sprendžia, kad ieškovas neįrodė atsakovo atsakomybės sąlygų, todėl ieškinys atmetamas. Kitus šalių argumentus ir nurodomas aplinkybes teismas vertina kaip mažareikšmius ir (arba) neturinčius teisinės reikšmės priimamo sprendimo esmei (bylos baigčiai), todėl išsamiau jų nenagrinėja-neaptaria (CPK 265 straipsnis).
Priimant sprendimą ieškinį atmesti, atsakovui iš ieškovo priteisiama 1500 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (2020 m. rugpjūčio 10 d. prašymas; CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgdamas į atsakovo atstovės atliktų procesinių veiksmų gausą (pateiktų procesinių dokumentų turinį ir skaičių), teismas šių išlaidų dydžio nevertina kaip per didelio, todėl jų nemažina. Valstybei nepriteisiama išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, nes šių išlaidų dydis mažesnis, negu teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatyta minimali (5 Eur) valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma (CPK 96 straipsnio 6 dalis).
Nagrinėdamas atsakovo prašymą dėl Civilinio proceso kodekso 95 straipsnyje įtvirtintų procesinių sankcijų taikymo ieškovui, teismas sprendžia, kad pareikštas ieškinys nors ir atmetamas kaip aiškiai nepagrįstas, tačiau jis vis dėlto nėra pareikštas piktnaudžiaujant procesinėmis teisėmis. Šiuo aspektu atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovas vis dėlto buvo nurodęs tam tikras (nors ir nepagrįstas) faktines aplinkybes dėl UAB „Finiens“ finansinių sunkumų, t. y. konkrečių skolinių įsipareigojimų kreditoriams BUAB „Construction ace“ (UAB „Nikosparta“), AB Swedbank ir pačiam ieškovui. Vien tik klaidingas nurodomų faktinių aplinkybių teisinis kvalifikavimas nepatvirtina, kad ieškinys buvo pareikštas būtent piktnaudžiaujant teise (o ne klaidingai interpretuojant teisės normas). Remdamasis šiais motyvais, teismas atmeta atsakovo procesinį prašymą dėl baudos skyrimo.
Teismo išvada
Ieškinį atmesti.
Priteisti atsakovui advokatui J. V., a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Linsana“, j. a. k. 300774721, 1500 (tūkstantį penkis šimtus) Eur bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas ne vėliau kaip per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėjas Vitalijus Abramovičius