Civilinė byla Nr. e2S-2061-921/2021

       Teisminio proceso Nr. 2-69-3-17288-2021-1

       Procesinio sprendimo kategorijos: 

        (S)

       3.1.14.8.2; 3.3.2.4.

Kauno apygardos teismas

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. gruodžio 14 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurgita Sujetienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 15 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieškinio atsakovui S. P. dėl skolos, delspinigių priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Ieškovė pateikė ieškinį, kuriame prašė priteisti iš atsakovo 643,75 Eur skolą, 289,68 Eur delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.  

II.       Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2.       Kauno apylinkės teismas 2021 m. lapkričio 15 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovės ieškinį. 

3.       Teismas nustatė, kad pagal 2020 m. birželio 9 d. nuomos sutarties Nr. BK-022152 „Kitos sąlygos“ šalys susitarė, jog šalių ginčai bus sprendžiami Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka teisme pagal nuomotojo buveinės registracijos vietą. Taigi, šalys susitarė dėl sutartinio teismingumo. Nuomos sutarties nuostatomis nuomotoja yra pradinė kreditorė UAB „Be kredito“, kurios buveinė Vilniuje. 2020 m. lapkričio 12 d. sudarytos reikalavimo perleidimo sutarties pagrindu ieškovė, perėmusi pradinės kreditorės reikalavimo teisę į atsakovo skolą, turi laikytis sutartinių nuostatų ir kreiptis į teismą ne pagal atsakovo, o pagal savo buveinės registracijos vietą, kurią ieškinyje nurodė Vilniuje, Žalgirio g 90. Sprendė, kad ieškovės ieškinys turi būti nagrinėjamas taikant sutartinio teismingumo taisyklę Vilniaus miesto apylinkės teisme. Kadangi ieškovės ieškinys neteismingas Kauno apylinkės teismui, ieškinį atsisakė priimti.

III.       Atskirojo skundo teisiniai argumentai

4.       Atskiruoju skundu ieškovė prašo panaikinti nutartį ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą nagrinėti Kauno apylinkės teismui iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1.                      Nurodo, kad, atsižvelgiant į sutarties dalyką ir jos šalių ypatumus – sutartis sudaryta tarp paslaugas teikiančio juridinio asmens ir fizinio asmens, sutartis kvalifikuotina vartojimo sutartimi, o atsakovas laikytina vartotoju. Sutartinio teritorinio teismingumo atveju teismą, nagrinėsiantį bylą, pasirenka ginčo šalys, tarpusavio rašytiniu susitarimu galinčios pakeisti teritorinį bylos teismingumą. Kita vertus, siekiant apginti silpnesniosios sutarties šalies teises ir teisėtus interesus, sutarties laisvės principas gali būti ribojamas įstatymo. Vienas iš tokio teisinio reguliavimo, skirto silpnesniosios sutarties šalies gynimui, atvejų yra vartotojų teisių apsaugos institutas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad teismas, nagrinėjantis ieškinio priėmimo klausimą, turi įvertinti vartojimo sutarties sąlygos dėl išimtinio teritorinio teismingumo spręsti ginčą verslininko buveinės vietos teismui nesąžiningumą, net jei nepateiktas vartotojo prieštaravimas. Pareiga įrodyti, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.2284 straipsnio 2 dalyje nustatyta sutarties sąlyga buvo aptarta individualiai, tenka verslininkui (CK 6.2284 straipsnio 4 dalis). Ieškovė, atsižvelgdama į tai, kad nuostatą dėl sutartinio teismingumo parengė pradinė kreditorė, kurios reikalavimo teises į atsakovo įsiskolinimą perėmė ieškovė, minėta nuostata yra standartinė, kas daro išvada, kad atsakovas sudarė sutartį, neturėdamas galimybės daryti įtakos šios sąlygos turiniui. Taigi, sutarties sąlyga nustatanti teritorinį teismingumą nebuvo individualiai aptarta, todėl negali būti taikytina.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV.       Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

5.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).

6.       Nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti ieškovės ieškinį kaip neteismingą Kauno apylinkės teismui, kurio aptarnaujamoje teritorijoje yra atsakovo gyvenamoji vieta.

Dėl teismingumo

7.       CPK 29 straipsnyje įtvirtinta bendra teritorinio teismingumo taisyklė, kuria vadovaujantis teisme ieškinys pareiškiamas pagal atsakovo gyvenamąją vietą. Ieškinys dėl vartojimo sutarčių taip pat gali būti pareiškiamas pagal vartotojo gyvenamąją vietą (CPK 30 straipsnio 11 dalis). CPK 32 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad šalys gali rašytiniu tarpusavio susitarimu pakeisti teritorinį tos bylos teismingumą. Taigi įstatyme yra įtvirtintas ginčo šalių autonomijos principas, suteikiantis šalims teisę (laisvę) tarpusavio susitarimu pakeisti bendrosiomis teismingumo taisyklėmis nustatytą bylos nagrinėjimo vietą (CK 1.2 straipsnio 1 dalis). Šalių valią keisti bylos teritorinį teismingumą riboja tik imperatyvus draudimas šalių susitarimu keisti išimtinį ir (ar) rūšinį teismingumą (CPK 32 straipsnio 2 dalis).

8.       Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad sutartyje, iš kurios kildinami ieškinio reikalavimai, numatė, jog ginčai sprendžiami teisme pagal nuomotojo buveinės registracijos vietą, konstatavo, jog ieškovės pareikštas ieškinys turi būti nagrinėjamas taikant sutartinio teismingumo taisyklę Vilniaus miesto apylinkės teisme. Apeliantė įsitikinusi, minėta sutarties sąlyga, nustatanti sutartinį teismingumą, nebuvo individualiai aptarta sutarties sudarymo metu, todėl negali būti taikoma. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo apeliantės argumentu sutinka.

9.       Byloje esantys duomenys patvirtina, kad 2020 m. birželio 9 d. nuomos sutartį sudarė paslaugas teikiantis juridinis asmuo (verslininkas) ir fizinis asmuo, todėl sutartis laikytina vartojimo sutartimi (CK 6.2281 straipsnis). Pirmosios instancijos teismas, tikrindamas bylos teismingumą, be pagrindo neįvertino, kad nuomos sutartis yra vartojimo sutartis (CK 6.2281 straipsnis), kadangi padarius šią išvadą, sprendžiant teismingumo klausimą, tampa aktualus atsakovo kaip vartotojo teisių ir interesų (ne)pažeidimo klausimas. 

10.       CK 6.2284 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nesąžiningomis laikomos vartojimo sutarčių sąlygos, kurios šalių nebuvo individualiai aptartos ir kuriomis iš esmės pažeidžiama šalių teisių ir pareigų pusiausvyra vartotojo nenaudai. Preziumuojama, kad nesąžiningos yra sutarties sąlygos, kuriomis panaikinama arba suvaržoma vartotojo teisė pareikšti ieškinį ar pasinaudoti kitais pažeistų teisių gynimo būdais (nustatomas išimtinis teritorinis teismingumas spręsti ginčą verslininko buveinės vietos teismui, reikalaujama perduoti spręsti ginčus tik arbitražui, apribojamas įrodymų panaudojimas, įrodinėjimo pareiga perkeliama vartotojui ir pan.; CK 6.2284 straipsnio 2 dalies 18 punktas). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog pirmosios instancijos teismas ieškinio priėmimo stadijoje turi ex officio vertinti vartojimo sutarties sąlygą nesąžiningumo aspektu ir, nustatęs, jog teritorinį teismingumą nustatanti sąlyga nebuvo individualiai aptarta, šios sąlygos netaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-155-916/2017).

11.       Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad vien tai, jog vartotojas pasirašė, jog sutinka su tokia sutarties sąlyga, nereiškia, jog ji buvo individualiai aptarta, nes šalių sudaryta vartojimo sutartis yra standartinė, jos sąlygos, nustatančios teritorinį teismingumą, parengimui vartotojas negalėjo daryti įtakos, todėl tai, kad vartotojas sutartį pasirašė nurodydamas, jog sutinka su sutarties sąlygomis, nepatvirtina jo, kaip vartotojo, valios atsisakyti jam įstatymais nustatytos apsaugos.

12.       Nagrinėjamu atveju ginčui aktualioje nuomos sutartyje yra numatytas sutartinis teismingumas: „bet kokie ginčai, nesutarimai ar reikalavimai, kylantys iš šios sutarties ar susiję su ja, jos pažeidimu, nutraukimu ar negaliojimu, sprendžiami derybų tarp šalių būdu. Jeigu šalims nepavyksta išspręsti ginčų, nesutarimų ar reikalavimų derybų būdu, jie turi būti sprendžiami Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka teisme, pagal nuomotojo buveinės registracijos vietą“. Apeliantė atskirajame skunde pripažįsta, jog nėra duomenų, kad su atsakovu sutarties sąlyga dėl teismingumo būtų buvusi individualiai aptarta (suderinta). Tačiau pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo ir bylos teismingumo klausimus, ex officio nevertino šios sutarties sąlygos nesąžiningumo aspektu vartotojo teisių gynimo kontekste ir nenustatė, ar ši sąlyga buvo individualiai aptarta, ar vartotoja jai galėjo daryti įtaką, ar ši sąlyga šiuo metu atitinka vartotojos interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-155-916/2017).

13.       Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nurodytas ir nustatytas aplinkybes, nusprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė bylos teismingumą ir ieškinio priėmimą reglamentuojančias teisės normas, todėl priėmė neteisėtą bei nepagrįstą nutartį. Atsižvelgiant į tai, apeliacine tvarka patikrinta nutartis naikintina ir ieškinio priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

n u t a r i a :

Kauno apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 15 d. nutartį panaikinti ir ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja                                                   Jurgita Sujetienė