Civilinė byla Nr. e2A-147-790/2026

Teisminio proceso Nr. 2-59-3-00083-2025-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.9.2; 3.3.1.19.2; 3.3.1.23

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

                    2026 m. gegužės 12 d.

 Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Giedrės Čėsnienės ir Viginto Višinskio, 

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2026 m. sausio 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Kvant“ dėl be pagrindo įgytų piniginių lėšų priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė valstybės įmonė (toliau – ir VĮ) Ignalinos atominė elektrinė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Kvant“ 377 072,36 Eur be pagrindo įgytas lėšas, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė paaiškino, kad šalys 2023 m. vasario 1 d. sudarė Ventiliacijos įrangos su montavimu viešojo pirkimo–pardavimo sutartį Nr. PSt-42(13.66E) (toliau – ir Sutartis), kurios pagrindu atsakovė įsipareigojo ne vėliau kaip per 270 kalendorinių dienų nuo Sutarties įsigaliojimo dienos (iki 2023 m. spalio 29 d.) pristatyti ir sumontuoti ventiliacijos įrangą bei suteikti kitas paslaugas, o ieškovė už pristatytas prekes, atliktus darbus ir suteiktas paslaugas sumokėti 765 729,50 Eur. Atsakovės subtiekėjos išreiškė norą pasinaudoti tiesioginio atsiskaitymo galimybe, todėl su subtiekėja UAB ,,Baltijos informacinės sistemos“ 2023 m. kovo 21 d. buvo sudaryta trišalė atsiskaitymo sutartis Nr. PStS-21(13.66E), o su subtiekėja UAB ,,NIT“ – 2023 m. kovo 27 d. trišalė atsiskaitymo sutartis Nr. PStS-24(13.66E) (toliau abi kartu – Trišalės sutartys). Ieškovė su atsakove 2023 m. kovo 31 d. sudarė papildomą susitarimą Nr. 1 prie Sutarties, kuriuo pakeitė Sutartyje nustatytą atsiskaitymo tvarką.

3.       Ieškovė 2025 m. kovo 12 d. tiesiogiai apmokėjo subtiekėjos UAB ,,Baltijos informacinės sistemos“ 2025 m. vasario 28 d. 500 903,48 Eur pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) sąskaitą faktūrą, taip pat UAB ,,NIT“ 2025 m. vasario 28 d. 198 760,02 Eur PVM sąskaitą faktūrą. Ieškovei tiesiogiai atsiskaičius su subtiekėjomis, atsakovei turėjo būti sumokėta 66 066 Eur (Sutartyje numatyta kaina 765 729,50 Eur – 699 663,50 Eur tiesiogiai subtiekėjoms pervesta kainos dalis).

4.       Atsakovė prievoles pagal Sutartį įvykdė pavėluotai, todėl ieškovė apskaičiavo ir pareikalavo atsakovės sumokėti 93 996,95 Eur delspinigius. AAS „BTA Baltic Insurance Company“ išmokėjo ieškovei 28 199,09 Eur draudimo išmoką pagal laidavimo draudimo raštą, kuria buvo iš dalies padengti atsakovei apskaičiuoti delspinigiai. Likusi nesumokėta delspinigių suma – 65 797,86 Eur. Į atsakovei pagal Sutartį mokėtiną kainos dalį (66 066 Eur) įskaičius nesumokėtų delspinigių dalį (65 797,86 Eur), atsakovei pagal Sutartį turėjo būti sumokėta 268,14 Eur.

5.       UAB „Kvant“ 2025 m. vasario 28 d. pateikė ieškovei 765 729,50 Eur PVM sąskaitą faktūrą, kurią ieškovė per klaidą 2025 m. kovo 12 d. apmokėjo. Ieškovei pastebėjus klaidą ir informavus apie tai atsakovę, ji 2025 m. kovo 14 d. grąžino ieškovei 388 389 Eur permokos dalį, tačiau likusios 377 072,36 Eur sumos negrąžino. Nepaisant to, kad šalis sieja sutartiniai santykiai, ieškovė atsakovei 377 072,36 Eur sumą pervedė be jokio teisinio pagrindo, todėl šios sumos priteisimo ieškovė prašo remdamasi nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo be pagrindo institutu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.237–6.242 straipsniai).

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6.       Panevėžio apygardos teismas 2026 m. sausio 5 d. sprendimu ieškinį atmetė. 

7.       Teismas nustatė, kad ieškovę ir atsakovę sieja sutartiniai statybos rangos teisiniai santykiai, kurie bylos nagrinėjimo metu nėra pasibaigę. Tiek ieškovė, tiek atsakovė pripažįsta, kad 2025 m. kovo 12 d. ieškovė 765 729,50 Eur atsakovei pervedė per klaidą, nes į atsakovės sąskaitą buvo įtrauktos sumos, kurias ieškovė sumokėjo tiesiogiai subtiekėjoms. Ieškovė taip pat teigia, kad iš atsakovei priklausančios gauti pinigų sumos už atliktus darbus turėjo būti išskaičiuoti delspinigiai. Teismas nustatė, kad dalis 2025 m. kovo 12 d. ieškovės atsakovei pervestos sumos, ieškovei pareikalavus, buvo grąžinta, tačiau likusi dalis iš atsakovės banko sąskaitos nuskaityta antstolių ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI).

8.       Teismas nustatė, kad pagal Sutarties bendrųjų sąlygų 9.11 papunktį, jei pirkėja tiekėjai sumokėjo daugiau nei jai priklauso pagal Sutartį, tiekėja permokėtą sumą privalo grąžinti pirkėjai per 45 kalendorines dienas nuo reikalavimo grąžinti permoką gavimo.

9.       Teismas, remdamasis kasacinio teismo praktika, aiškinančia nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo be pagrindo institutą, nurodė, kad be pagrindo įgyto turto grąžinimas yra subsidiarus pažeistos teisės gynimo būdas, kai negalima apginti savo teisės kitais gynybos būdais. Teismo vertinimu, permokėtą sumą ieškovė gali atgauti prašydama atsakovei taikyti civilinę sutartinę atsakomybę už įsipareigojimo, numatyto Sutarties 9.11 papunktyje, nevykdymą. Teismas konstatavo, kad ieškovės pasirinktas pažeistų teisių gynimo būdas ginčo atveju negali būti taikomas ir šiuo pagrindu ieškinį atmetė.

III.                      Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

10.       Ieškovė VĮ Ignalinos atominė elektrinė apeliaciniame skunde prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2026 m. sausio 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti; priimti kartu su apeliaciniu skundu pateiktą naują įrodymą; priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

10.1.                      Ieškinio teisinio pagrindo neidentifikavimas arba galbūt netinkamos teisės normos nurodymas savaime nesudaro pagrindo atmesti ieškinį. Net ir tuo atveju, jei ieškinys turėjo būti grindžiamas Sutarties bendrųjų sąlygų 9.11 papunkčiu, tai neprieštarauja ieškovės pasirinktam teisių gynimo būdui, nes Sutarties bendrųjų sąlygų 9.11 papunktyje aprašyta būtent nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo situacija.

10.2.                      Teismas netinkamai interpretavo bei pritaikė kasacinio teismo praktiką. Priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, kasacinis teismas nėra suabsoliutinęs sutartinių teisinių santykių egzistavimo fakto.

10.3.                      Teismas nenustatė, kad atsakovė turi teisę į 377 072,36 Eur, nepaneigė, jog lėšos atsakovei buvo pervestos per klaidą. Ieškovė atsakovės atžvilgiu veikė sąžiningai ir geranoriškai, išnaudojo visas galimas priemones per neatsargumą prarastoms lėšoms atgauti.

10.4.                      Panevėžio apygardos teisme iškelta civilinė byla Nr. e2-131-589/2026 pagal UAB „Kvant“ ieškinį atsakovei VĮ Ignalinos atominei elektrinei, kuriuo siekiama tam tikrų darbų, atliktų pagal Sutartį, pripažinimo papildomais ir sumokėjimo už juos, taip pat netesybų įskaitymo pripažinimo nepagrįstu. Ieškovė 2025 m. kovo 12 d. mokėjimo atlikimo metu nebuvo gavusi iš atsakovės nė vienos pretenzijos, t. y. mokėjimo atlikimo metu tarp šalių nebuvo ginčo dėl papildomų darbų, apmokėjimo už juos, taip pat netesybų dydžio ir jų įskaitymo. 

11.       Atsakovė UAB ,,Kvant“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinio skundo netenkinti ir Panevėžio apygardos teismo 2026 m. sausio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodomi šie pagrindiniai atsikirtimai:

11.1.                      Atsakovė, tarp šalių kilus ginčui dėl papildomų darbų atlikimo, darbų kainos, netesybų, sulaikė 311 274,50 Eur ir jų ieškovei negrąžina CK 6.69 straipsnio 1 dalies pagrindu.  

11.2.                      Teismas pagrįstai konstatavo, kad permokėtų lėšų ieškovė gali reikalauti prašydama taikyti atsakovei civilinę sutartinę atsakomybę už sutartinio įsipareigojimo (pareigos, numatytos Sutarties 9.11 papunktyje) nevykdymą.

11.3.                      CK 6.242 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad praturtėjimas nelaikomas nepagrįstu ir nesąžiningu, jeigu jis atsirado dėl tokio prievolės įvykdymo, kai nuostolių patyrusi prievolės šalis dėl savo pačios kaltės nesugebėjo įgyvendinti savo teisių taip, kad būtų išvengta nuostolių, ir kitas asmuo praturtėjo dėl nuostolių patyrusios šalies veiksmų, kuriuos ši atliko išimtinai savo interesais ir savo rizika. Atsakovė nedarė jokios įtakos ieškovės sprendimui pervesti 765 729,50 Eur tiesiogiai į atsakovės sąskaitą. Ieškovė dėl savo pačios kaltės nesugebėjo įgyvendinti savo teisių taip, kad būtų išvengta nuostolių.

11.4.                      Pagal CK 6.248 straipsnio 4 dalyje numatytą taisyklę, jeigu dėl žalos atsiradimo kaltas ir kreditorius, tai atlygintini nuostoliai mažinami proporcingai kreditoriaus kaltei arba skolininkas gali būti atleistas nuo civilinės atsakomybės. Atsakovė negalėjo iš karto sugrąžinti ieškovei visos gautos sumos ne dėl nuo jos priklausančių aplinkybių (lėšas nuo atsakovės sąskaitos nurašė tretieji asmenys), o vėliau, atsakovei atlikus darbus ir įgijus teisę į ieškovės mokėjimus, atsakovė lėšų mokėjimą ieškovei teisėtai sulaikė.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12.       Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas, savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

13.       Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde ir atsiliepime į jį nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylai reikšmingų faktinių aplinkybių ir ginčo esmės

14.       Ieškovė VĮ Ignalinos atominė elektrinė įvykdė tarptautinės vertės viešąjį pirkimą „Ventiliacijos įrangos su montavimu pirkimas“ Nr. 561967. Ieškovė su viešąjį pirkimą laimėjusia tiekėja UAB „Kvant“ 2023 m. vasario 1 d. sudarė Ventiliacijos įrangos su montavimu prekių viešojo pirkimo–pardavimo sutartį Nr. PSt-42(13.66E), pagal kurią UAB „Kvant“ įsipareigojo Sutartyje nurodytais terminais pristatyti, sumontuoti ir išbandyti ventiliacijos įrangą, apmokyti personalą bei teikti techninės priežiūros paslaugas, o VĮ Ignalinos atominė elektrinė – sumokėti už pristatytas prekes, atliktus darbus ir suteiktas paslaugas Sutartyje numatyta tvarka ir terminais (Sutarties specialiųjų sąlygų 4.1, 4.6 papunkčiai). Bendra sutarties kaina (su PVM) – 939 969,50 Eur. Pagal Sutartį numatyta atlikti du tarpinius ir vieną galutinį mokėjimą. Pirmasis tarpinis 765 729,50 Eur mokėjimas turi būti atliktas už sumontuotą ventiliacijos įrangą (įskaitant jos išbandymą ir personalo apmokymą) pagal tiekėjos išrašytą PVM sąskaitą faktūra ne vėliau nei per 30 kalendorinių dienų nuo perdavimo–priėmimo akto pasirašymo dienos (Sutarties 4.6.3–4.6.5 papunkčiai).

15.       VĮ Ignalinos atominė elektrinė, UAB „Kvant“ ir jos subtiekėja UAB „Baltijos informacinės sistemos“ 2023 m. kovo 21 d. sudarė Trišalę atsiskaitymo sutartį Nr. PStS‑21(13.66E), kurioje buvo nustatyta VĮ Ignalinos atominės elektrinės ir UAB „Baltijos informacinės sistemos“ tiesioginio atsiskaitymo tvarka ir sąlygos.

16.       VĮ Ignalinos atominė elektrinė, UAB „Kvant“ ir jos subtiekėja UAB „NIT“ 2023 m. kovo 27 d. sudarė Trišalę atsiskaitymo sutartį Nr. PStS-21(13.66E), kurioje buvo nustatyta VĮ Ignalinos atominės elektrinės ir UAB „NIT“ tiesioginio atsiskaitymo tvarka ir sąlygos.

17.       Ieškovė su atsakove 2023 m. kovo 31 d. sudarė papildomą susitarimą Nr. 1 prie Sutarties, kuriuo pakeitė Sutarties 4.6.2 ir 4.6.4 papunkčiuose įtvirtintą atsiskaitymo tvarką, numatydamos, kad tarpiniai ir galutinis mokėjimai atliekami tik po to, kai pirkėja patikrina pristatytas prekes, atliktų paslaugų kokybę, patikrina subtiekėjos pagal Trišalę sutartį pasirašytus Sutarties vykdymo dokumentus, o abi šalys pasirašo perdavimo–priėmimo aktą (Papildomo susitarimo 1 punktas). Šalys taip pat susitarė, kad tiekėjai už jos pristatytų prekių dalį bus mokama išskaičiavus pagal Trišales sutartis atliktus mokėjimus subtiekėjoms (Papildomo susitarimo 2 punktas).

18.       Ieškovė, atsakovei vėluojant įvykdyti prievoles Sutartyje nustatytais terminais, kreipėsi į AAS ,,BTA Baltic Insurance Company“, prašydama sumokėti draudimo išmoką pagal laidavimo draudimo raštą Nr. LT22-SILD-00009964-2, kuriuo buvo užtikrintas atsakovės tinkamas įsipareigojimų pagal Sutartį įvykdymas. Draudėja 2024 m. gruodžio 23 d. raštu informavo ieškovę, kad išmokės jai 28 199,09 Eur draudimo išmoką.

19.       Ieškovė 2025 m. sausio 15 d. rašte atsakovei nurodė, kad dėl Sutarties pažeidimo – vėlavimo įvykdyti Sutartyje nustatytus įsipareigojimus, ieškovė apskaičiavo 93 996,95 Eur delspinigius. Atsižvelgusi į tai, kad ieškovė 2024 m. gruodžio 30 d. gavo 28 199,09 Eur draudimo išmoką iš AAS ,,BTA Baltic Insurance Company“, ieškovė įskaitė išmokėtą draudimo išmoką į delspinigius. Ieškovė informavo atsakovę, kad 65 797,86 Eur delspinigiai bus išskaičiuoti iš jai mokėtinų sumų. Ieškovė VĮ Ignalinos atominė elektrinė 2025 m. vasario 28 d. atsakovei išrašė 65 797,86 Eur delspinigių PVM sąskaitą faktūrą Nr. IAE027076.

20.       UAB „Kvant“ ir VĮ Ignalinos atominė elektrinė 2025 m. vasario 18 d. pasirašė perdavimo–priėmimo aktą Nr. IAE-KV-01

21.       Šalys su UAB „Baltijos informacinės sistemos“ 2025 m. vasario 28 d. pasirašė trišalį perdavimo–priėmimo aktą Nr. IAE-KV/BIS-01/v2, kuriuo subtiekėja perdavė, o ieškovė priėmė subtiekėjos atliktų darbų dalį už 500 903,48 Eur. UAB „Baltijos informacinės sistemos“ 2025 m. vasario 28 d. išrašė ieškovei PVM sąskaitą faktūrą Nr. 1AE/KV25-01, kurią ieškovė 2025 m. kovo 12 d. apmokėjo.

22.       Šalys su UAB ,,NIT“ 2025 m. vasario 28 d. pasirašė trišalį perdavimo–priėmimo aktą Nr. IAE‑KV/BIS-01/v2, kuriuo subtiekėja perdavė, o ieškovė priėmė subtiekėjos atliktų darbų dalį už 198 760,02 Eur.  UAB ,,NIT“ 2025 m. vasario 28 d. išrašė ieškovei PVM sąskaitą faktūrą Nr. NIT43832, kurią ieškovė 2025 m. kovo 12 d. apmokėjo.

23.       UAB „Kvant“ 2025 m. vasario 28 d. išrašė ieškovei PVM sąskaitą faktūrą Nr. KV202501 už 765 729,50 Eur, kurią ieškovė 2025 m. kovo 12 d. apmokėjo bankiniu pavedimu.

24.       VĮ Ignalinos atominė elektrinė 2025 m. kovo 13 d. raštu pareikalavo UAB „Kvant“ grąžinti per klaidą 2025 m. kovo 12 d. pervestus 765 461,36 Eur.

25.       UAB „Kvant“ 2025 m. kovo 14 d. grąžino VĮ Ignalinos atominei elektrinei 388 389 Eur. Šalys 2025 m. kovo–balandžio mėn. komunikavo raštu dėl likusių lėšų grąžinimo, tačiau atsakovė nurodė, kad piniginės lėšos iš jos sąskaitos buvo nuskaitytos antstolių ir VMI, todėl grąžinti lėšų neturi galimybės.

26.       UAB „Kvant“ 2025 m. kovo 20 d. išrašė ir pateikė VĮ Ignalinos atominei elektrinei 2025 m. vasario 28 d. kreditinę sąskaitą KV-KR Nr. 001 dėl -765 729,50 Eur ir 2025 m. vasario 28 d. sąskaitą faktūrą Nr. KV202504 dėl 66 066 Eur.

27.       Ieškovė VĮ Ignalinos atominė elektrinė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Kvant“ 377 072,36 Eur be pagrindo įgytas lėšas, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

28.       Šios civilinės bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu UAB ,,Kvant“ kreipėsi į teismą su ieškiniu VĮ Ignalinos atominei elektrinei, kuriuo prašoma priteisti 44 246,43 Eur skolą už papildomus darbus, susijusius su ventiliatorių pamatų įrengimu, 65 578,66 Eur skolą už papildomus darbus, susijusius su ortakių perėjimų montavimo darbais; pripažinti sutarties įvykdymo užtikrinimui skirtos 28 199,09 Eur sumos panaudojimą bei 65 797,86 Eur atliktą įskaitymą nepagrįstais, priteisti 93 966,95 Eur skolą; priteisti 10,15 proc. metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinio pagrindu 2025 m. gruodžio 3 d. Panevėžio apygardos teisme pradėta ir nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-131-589/2026.

29.       Pirmosios instancijos teismas apskųstu sprendimu atmetė ieškovės VĮ Ignalinos atominė elektrinė ieškinį, nustatęs, kad ieškovę ir atsakovę sieja sutartiniai teisiniai santykiai, todėl ieškovės pasirinktas teisių gynybos būdas – reikalavimas dėl be pagrindo įgytų lėšų priteisimo – negali būti taikomas. Ieškovė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą, kuriame nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė be pagrindo įgytų lėšų institutą bei jį aiškinančią teismų praktiką, todėl ieškinį atmetė nepagrįstai.

Dėl naujo įrodymo nepriėmimo

30.       Ieškovė kartu su apeliaciniu skundu pateikė naują įrodymą, kurį prašo priimti – atsakovės 2025 m. spalio 31 d. kreditorių sąrašą, kurio eilutėje Nr. 8 atsakovės kreditore nurodoma ieškovė su 377 340,503 Eur reikalavimu. Ieškovė teigia, kad bylos nagrinėjimo metu negalėjo pateikti šio įrodymo, nes jį gavo tik susipažinusi su Panevėžio apygardos teisme nagrinėjamos civilinės bylos Nr. e2-131-589/2026 medžiaga.

31.       CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Pagal kasacinio teismo praktiką apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi patikrinti ir įvertinti: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019 33 punktas).

32.       Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovės pateiktas naujas įrodymas neturi įtakos sprendžiant šalių ginčą, o byloje jau esančių įrodymų pakanka teisingam ginčo išnagrinėjimui, todėl kartu su apeliaciniu skundu pateiktą naują įrodymą atsisakoma priimti.

Dėl nepagrįsto praturtėjimo ir turto gavimo be pagrindo instituto taikymo galimybės bei proceso teisės normų pažeidimo

33.       Nepagrįsto praturtėjimo ir turto gavimo be teisinio pagrindo institutas reglamentuojamas CK 6.237–6.242 straipsniuose. CK 6.237 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta pareiga grąžinti be pagrindo įgytą turtą – nustatyta, kad asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta, išskyrus CK nustatytas išimtis.  CK 6.242 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad be teisinio pagrindo nesąžiningai praturtėjęs kito asmens sąskaita asmuo privalo atlyginti pastarajam tokio dydžio nuostolius, koks yra nepagrįstas praturtėjimas. 

34.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 6.237–6.242 straipsniuose įtvirtintomis taisyklėmis įgyvendinamas vienas pagrindinių civilinės teisės principų – niekas negali praturtėti svetimo nuostolio sąskaita be įstatyme ar sutartyje numatyto pagrindo. Kartu tai reiškia teisę išreikalauti iš kito asmens tai, ką šis nepagrįstai sutaupė, ar kitokią naudą, gautą kreditoriaus sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99/2012; 2014 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2014).

35.       Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką turtas pripažįstamas įgytu be pagrindo tada, kai: 1) asmuo įgyja tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti; 2) turtas įgyjamas savo veiksmais ar kitokiu būdu; 3) turtas įgyjamas tyčia arba dėl neatsargumo; 4) turtas įgytas be teisinio pagrindo arba pagrindas, kuriuo įgytas turtas, išnyksta paskiau (CK 6.237 straipsnio 1, 2 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-475-684/2015).

36.       Kasacinio teismo praktikoje skiriamos šios nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo sąlygos: 1) turi būti nustatyta, ar atsakovas yra praturtėjęs dėl ieškovo veiksmų; 2) turi būti nustatytas atsakovo praturtėjimą atitinkantis ieškovo turto sumažėjimas (atsakovas turi būti praturtėjęs ieškovo sąskaita); 3) turi būti priežastinis ryšys tarp ieškovo turto sumažėjimo ir atsakovo praturtėjimo; 4) atsakovo praturtėjimui neturi būti teisinio pagrindo (įstatymo, sutarties ir kt.); 5) nepagrįstas praturtėjimas turi egzistuoti pareiškiant ieškinį; 6) šalis, kurios turtas sumažėjo, neturi būti prisiėmusi nuostolių atsiradimo rizikos; 7) ieškovas turi negalėti apginti savo pažeistos teisės kitais gynybos būdais, t. y. nepagrįsto praturtėjimo instituto negalima taikyti kaip priemonės, kuria būtų siekiama išvengti kitų CK normų taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-288-611/2016, 67 punktas).

37.       Teismas bylose dėl turto gavimo be pagrindo ar nepagrįsto praturtėjimo turi pagal ieškinyje ir atsiliepime į ieškinį nurodytus argumentus bei pateiktus įrodymus kvalifikuoti šalių teisinius santykius, nustatyti, kokiu pagrindu gautas turtas ir ar kyla prievolė jį grąžinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-214-611/2019, 27 punktas).

38.       Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 377 072,36 Eur be teisinio pagrindo gautas lėšas, nurodydama, kad ji atsakovei pervedė didesnę pinigų sumą, negu ši pagal Sutartį turėjo teisę gauti. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad šalis sieja sutartiniai teisiniai santykiai, padarė išvadą, jog permokėtą sumą ieškovė gali atgauti civilinės sutartinės atsakomybės pagrindu už įsipareigojimo, numatyto Sutarties 9.11 papunktyje, nevykdymą. Teismas pripažino, kad ieškovė negali pažeistų teisių ginti pagal nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo be pagrindo institutą.

39.       Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad teisinio reguliavimo sistemoje būdamas savarankiškas prievolės atsiradimo pagrindas, nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas teisės doktrinoje ar teismų praktikoje vertinamas kaip subsidiarus asmens teisių gynimo būdas. Nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo be pagrindo subsidiarumas reiškia, kad šis institutas taikomas tik tada, kai civilinių teisių negalima apginti kitais – sutarčių, deliktų ar daiktinės teisės – gynybos būdais arba jos apginamos nevisiškai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-176-378/2022, 50 punktas). Vis dėlto, nepaisant šio teisių gynybos būdo subsidiarumo, kitų (sutartinių, deliktinių) šalių santykių buvimas savaime neužkerta galimybės taikyti nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo be pagrindo taisykles tuo atveju, kai turtas, kurį reikalaujama priteisti, buvo vienos šalies perduotas, o kitos įgytas nesant iš tų santykių kylančios prievolės jį perduoti. Kai šalis sieja teisiniai santykiai ir, vykdydama iš šių teisinių santykių kylančią prievolę, šalis ją įvykdo didesne apimtimi, nei reikalauja prievolės pobūdis, tai viršijantis prievolės apimtį įvykdymas neturi teisinio pagrindo, nepaisant to, jog jį atlikdamas asmuo išreiškė savo valią dėl būtent tokios įvykdymo apimties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-93-915/2019, 21 punktas; 2024 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K‑3‑10-823/2024, 27 punktas).

40.       Taigi, kasacinio teismo praktikoje akcentuojama, kad nepagrįstu praturtėjimu ar turto gavimu laikomas ne tik atvejis, kai apskritai neegzistuoja teisinis pagrindas gauti turtą, bet ir toks atvejis, kai asmuo turi teisinį pagrindą reikalauti ir (ar) gauti atitinkamą materialųjį turtą ar lėšas, tačiau jų gauna daugiau, nei turėtų pagal teisinį pagrindą. Todėl vien tik ta aplinkybė, kad šalis sieja sutartiniai teisiniai santykiai, nesudaro pagrindo atmesti reikalavimą, grindžiamą nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo be pagrindo institutu. Pirmosios instancijos teismo akcentuotas Sutarties bendrųjų sąlygų 9.11 papunktis, numatantis, kad jei pirkėja tiekėjai sumokėjo daugiau nei jai priklauso pagal Sutartį, tiekėja permokėtą sumą privalo grąžinti pirkėjai per 45 kalendorines dienas nuo reikalavimo grąžinti permoką gavimo, reglamentuoja būtent nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo situaciją. Todėl šios Sutarties sąlygos egzistavimas nepaneigia nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo instituto taikymo galimybės.

41.       Apskųsto teismo sprendimo turinys leidžia teigti, kad teismas nusprendė, jog ieškovę ir atsakovę siejantys sutartiniai teisiniai santykiai ir Sutartyje įtvirtinta 9.11 papunkčio nuostata a priori (iš anksto) patvirtina nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo be teisinio pagrindo instituto taikymo galimybės nebuvimą. Tokia teismo išvada nepagrįsta ir prieštarauja šiame sprendime išdėstytai nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo be pagrindo instituto esmei ir taikymo praktikai. Pirmosios instancijos teismas neanalizavo ir nepasisakė, ar pagal Sutartį atsakovė turėjo teisę gauti visą jai pervestą sumą, neįvertino ieškovės argumentų dėl subtiekėjoms sumokėtų sumų, ieškovės apskaičiuotų delspinigių ir jų įskaitymo į atsakovei mokėtiną sumą pagal Sutartį, neįvertino ieškovės į bylą pateiktų įrodymų – PVM sąskaitų faktūrų, mokėjimus patvirtinančių dokumentų, kitų finansinių dokumentų. Taip pat liko neįvertinti atsakovės argumentai dėl iš ieškovės gautos sumos sulaikymo, atsakovei teigiant, kad ji įgijo teisę į lėšas už atliktus papildomus darbus pagal Sutartį. Pirmosios instancijos teismas, neteisingai taikydamas CK 6.237 straipsnį, tinkamai nekvalifikavo ginčo teisinių santykių, neištyrė į bylą pateiktų įrodymų, todėl nenustatė reikšmingų faktinių aplinkybių, susijusių su nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo be pagrindo instituto taikymu. Aptartos aplinkybės sudaro pagrindą konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės.

42.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad apeliacinės instancijos teismo teisė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui nėra absoliuti. Kasacinis teismas ne kartą yra nuosekliai pabrėžęs, kad, siekdamas įgyvendinti proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principus, sutrumpinti bylinėjimosi trukmę, užtikrinti operatyvesnį teismo procesą bei apsaugoti Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje kaip vieną iš pagrindinių žmogaus teisių įtvirtintą teisę į bylos išnagrinėjimą teisme per įmanomai trumpiausią laiką, apeliacinės instancijos teismas gali perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo tik išimtiniais, įstatyme nustatytais atvejais. Bylos grąžinimas nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui yra ultima ratio (kraštutinė priemonė) proceso teisės institutas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-501-701/2015; 2018 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326-1075/2018, 29 punktas).

43.       Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad pagal CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktą apeliacinės instancijos teismas turi teisę perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, kai nustatomos šioje teisės normoje įtvirtintos jos taikymo sąlygos, būtent kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo atskleista jos esmė ir kad pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iš esmės išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo. Tačiau vien šios sąlygos egzistavimo nepakanka, kad apeliacinės instancijos teismas galėtų pasinaudoti savo teise aptariamu pagrindu perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo – šios teisės įgyvendinimas papildomai sietinas su procesinių kliūčių, užkertančių kelią pačiam apeliacinės instancijos teismui išnagrinėti bylą iš esmės, egzistavimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-446-378/2018, 46 punktas).

44.       Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad neišsamus ar nepakankamas bylos aplinkybių tyrimas pirmosios instancijos teisme gali būti vertinamas kaip proceso pažeidimas, sudarantis pagrindą panaikinti ar pakeisti teismo sprendimą, bet jis nėra pakankamas perduoti ginčą nagrinėti pirmosios instancijos teismui, jeigu tai įmanoma padaryti apeliacinės instancijos teisme, nes apeliacinės instancijos teismas turi teisinį pagrindą pats ištirti ir įvertinti neištirtas bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326-1075/2018, 32 punktas).

45.       Nors nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės (CPK 329 straipsnis), teisėjų kolegija nenustatė pagrindo bylą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Šalių pozicijos yra aiškios, pagrindiniai argumentai ir atsikirtimai išdėstyti procesiniuose dokumentuose, byloje surinkta pakankamai įrodymų ginčui išspręsti, todėl pirmosios instancijos teismo atlikti pažeidimai gali būti ištaisyti apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į aptartą kasacinio teismo praktiką, vadovaudamasis proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principais, bylą nagrinėja iš esmės.

Dėl be teisinio pagrindo įgytų lėšų ir procesinių palūkanų priteisimo

46.       Bylose dėl be pagrindo įgyto turto grąžinimo ieškovas turi įrodyti, kad atsakovas praturtėjo ieškovo sąskaita, o pareiga įrodyti turto gavimo teisinio pagrindo egzistavimą tenka atsakovui. Pastaroji pareiga grindžiama ne tik bendrąja įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle (CPK 178 straipsnis), bet ir tuo, kad neigiamų aplinkybių (pagrindo gauti turtą nebuvimo) įrodinėjimas yra sudėtingesnis nei teisę sukuriančių aplinkybių. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad reikalavimas įrodyti, kad atsakovas gavo turtą be teisinio pagrindo, reikštų reikalavimą įrodyti, kad kažko nėra, tačiau teisinis pagrindas gauti turtą gali būti labai įvairus, taigi tai reikštų reikalavimą ieškovui paneigti bet kokį įmanomą atsakovo turto gavimo pagrindą, t. y. įrodyti neįmanomas įrodyti aplinkybes (lot. probatio diabolica) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310/2013). Priešingai, jei atsakovas mano, kad gavo turtą esant teisiniam pagrindui, jis turi būti pajėgus įrodyti konkretaus pagrindo buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-30-1075/2018, 24 punktas).

47.       Ieškovė įrodinėja, kad prievolė sumokėti atsakovei 765 461,36 Eur pagal Sutartį jai nekilo, nes ši suma į 2025 m. vasario 28 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. KV202501 atsakovės buvo įtraukta nepagrįstai. Ieškovė ieškiniu prašo priteisti atsakovės negrąžintą dalį – 377 072,36 Eur.

48.       Teisėjų kolegija nustatė, kad šalis sieja teisiniai santykiai, kylantys iš viešojo pirkimo būdu sudarytos Sutarties. Pagal šalių sudarytą Sutartį atsiskaitymai už darbus ir paslaugas turėjo būti atliekami etapais, be kita ko, numatant 765 729,50 Eur tarpinį mokėjimą už sumontuotą ventiliacijos įrangą (įskaitant jos išbandymą ir personalo apmokymą) pagal atsakovės išrašytą PVM sąskaitą faktūrą ne vėliau nei per 30 kalendorinių dienų nuo perdavimo–priėmimo akto pasirašymo dienos (Sutarties 4.6.2–4.6.5 papunkčiai).

49.       Atsakovė Sutarties įvykdymui yra pasitelkusi subtiekėjas – UAB ,,Baltijos informacinės sistemos“ ir UAB ,,NIT“. Subtiekėjoms išreiškus pageidavimą atskaityti tiesiogiai su ieškove, Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 88 straipsnio 2 dalies pagrindu tarp ieškovės, atsakovės ir subtiekėjų sudarytos Trišalės sutartys,  kuriose aprašyta tiesioginio atsiskaitymo su subtiekėjomis tvarka, atsižvelgiant į viešojo pirkimo dokumentuose ir subtiekimo sutartyse nustatytus reikalavimus. Ieškovė ir atsakovė 2023 m. kovo 31 d. papildomu susitarimu Nr. 1 prie Sutarties pakeitė Sutartyje numatytą atsiskaitymo tvarką, be kita ko, susitariant, kad atsakovei už Sutartį bus mokama išskaičiavus pagal Trišales sutartis atliktus mokėjimus subtiekėjoms.

50.       Byloje pateikti trišaliai perdavimo–priėmimo aktai, subtiekėjų išrašytos PVM sąskaitos faktūros ir mokėjimo dokumentai patvirtina, kad ieškovė priėmė subtiekėjų atliktų darbų dalis ir už jas atsiskaitė tiesiogiai su subtiekėjomis, UAB „Baltijos informacinės sistemos“ pervesdama 500 903,48 Eur, o UAB ,,NIT“ – 198 760,02 Eur.

51.       Sutarties šalys 2025 m. vasario 18 d. pasirašė perdavimo–priėmimo aktą Nr. IAE-KV-01, kuriuo atsakovė perdavė, o ieškovė priėmė darbus ir paslaugas už 765 729,50 Eur. UAB „Kvant“ 2025 m. vasario 28 d. išrašė ieškovei PVM sąskaitą faktūrą Nr. KV202501 už 765 729,50 Eur, t. y. už visą Sutartyje numatytą tarpinį mokėjimą, kurią ieškovė apmokėjo. Atsakovė neginčija aplinkybės, kad į PVM sąskaitą faktūrą buvo įtrauktos 500 903,48 Eur ir 198 760,02 Eur sumos, kurias ieškovė sumokėjo tiesiogiai subtiekėjoms. Aptartos aplinkybės sudaro pagrindą pritarti ieškovės argumentui, kad 699 663,50 Eur, kuriuos ieškovė sumokėjo tiesiogiai subtiekėjoms, į 2025 m. vasario 28 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. KV202501 buvo įtraukta nepagrįstai.

52.       Byloje taip pat nustatyta, kad atsakovei vėluojant įvykdyti prievoles pagal Sutartį, ieškovė apskaičiavo 93 996,95 Eur delspinigius pagal Sutarties Bendrųjų sąlygų 11.12 papunktį ir Sutarties Specialiųjų sąlygų 5.3 papunktį. Ieškovei pagal laidavimo draudimo raštą, kuriuo buvo užtikrintas atsakovės tinkamas įsipareigojimų pagal Sutartį įvykdymas, išmokėta 28 199,09 Eur draudimo išmoka, kurią ieškovė įskaitė į atsakovei apskaičiuotus delspinigius. Apie Sutarties pažeidimą, draudimo išmokos išmokėjimą, draudimo išmokos įskaitymą į delspinigius, galutinę delspinigių sumą (65 797,86 Eur) ir jos įskaitymą į ieškovės prievolę atsakovei už atliktus darbus ieškovė informavo atsakovę 2025 m. sausio 15 d. raštu. Ieškovė 2025 m. vasario 28 d. atsakovei išrašė 65 797,86 Eur delspinigių PVM sąskaitą faktūrą Nr. IAE027076.

53.       Atsakovė laikosi pozicijos, kad 65 797,86 Eur gavo esant teisiniam pagrindui, nurodydama, jog Panevėžio apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-131-589/2026, kurioje atsakovė įrodinėja, kad Sutartyje nustatytus terminus praleido ne dėl savo kaltės, ginčija ieškovės atliktus įskaitymus ir prašo priteisti iš ieškovės 93 996,95 Eur delspinigius. Byloje nustatyta, kad atsakovė praleido Sutartyje nustatytus prievolių įvykdymo terminus  (ši aplinkybė nėra ginčijama), o už šį pažeidimą ieškovė apskaičiavo delspinigius pagal Sutartyje nustatytas sąlygas. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamam ginčui reikšminga tai, jog 2025 m. vasario 28 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. KV202501 išrašymo metu tarp šalių nebuvo kilęs ginčas dėl pritaikytų netesybų ir įskaitymų. Nors atsakovė kitoje byloje ginčija ieškovės atliktus įskaitymus ir pareigą mokėti delspinigius, ši aplinkybė nepaneigia to, kad sąskaitos išrašymo metu 65 797,86 Eur delspinigiai į ją įtraukti nepagrįstai. Kol atsakovės teisė į 65 797,86 Eur sumą nėra pripažinta įstatymų nustatyta tvarka, įvertinus ir išanalizavus Sutarties vykdymo aplinkybes, be kita ko, atsakovės Sutarties įvykdymo termino praleidimo priežastis, nėra pagrindo pripažinti atsakovės teisės į 65 797,86 Eur. 

54.       VĮ Ignalinos atominei elektrinei 2025 m. kovo 13 d. raštu pareikalavus UAB „Kvant“ grąžinti per klaidą 2025 m. kovo 12 d. pervestą 765 461,36 Eur sumą, atsakovė pripažino klaidą ir grąžino ieškovei dalį sumos – 388 389 Eur, o likusios sumos negrąžino, nurodžiusi, jog piniginės lėšos iš jos sąskaitos buvo nuskaitytos antstolių ir VMI. Toks atsakovės elgesys patvirtina, kad lėšų gavimo metu atsakovė neginčijo nei permokos fakto, nei jos susidarymo aplinkybių, o dalies lėšų grąžinimu faktiškai pripažino, jog gavo daugiau, nei jai priklauso pagal Sutartį.

55.       Aptartų aplinkybių ir motyvų pagrindu teisėjų kolegija pripažįsta, kad į atsakovės 2025 m. vasario 28 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. KV202501 buvo nepagrįstai įtraukta tiek tiesiogiai ieškovės subtiekėjoms sumokėti 699 663,50 Eur, tiek 65 797,86 Eur delspinigiai, t. y.  prievolė sumokėti atsakovei 765 461,36 Eur pagal Sutartį ieškovei nekilo, todėl šias pinigines lėšas atsakovė gavo be teisinio pagrindo.

56.       Atsakovė remiasi CK 6.242 straipsnio 3 dalimi, pagal kurią praturtėjimas nelaikomas nepagrįstu ir nesąžiningu, jeigu jis atsirado dėl tokio prievolės įvykdymo, kai nuostolių patyrusi šalis dėl savo pačios kaltės nesugebėjo įgyvendinti savo teisių taip, kad būtų išvengta nuostolių, o kitas asmuo praturtėjo dėl nukentėjusios šalies veiksmų, kuriuos ši atliko išimtinai savo interesais ir savo rizika. Atsakovės vertinimu, ieškovė dėl savo pačios klaidos pervedė lėšas į atsakovės sąskaitą, todėl atsakovės gautos lėšos nelaikytinos įgytomis be teisinio pagrindo.

57.       Teisėjų kolegija nesutinka su atsakovės argumentais. Byloje nustatyta, kad ieškovė ginčo mokėjimą atliko vykdydama atsiskaitymą pagal viešojo pirkimo būdu sudarytą Sutartį, o ne veikdama išimtinai savo interesais ir savo rizika CK 6.242 straipsnio 3 dalies prasme. Be to, pareigos grąžinti be pagrindo įgytą turtą neeliminuoja nei turtą įgijusio asmens sąžiningumas, nei atliktų veiksmų pobūdis (tyčia ar neatsargumas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-389-687/2018, 23 punktas).

58.       Minėta, kad atsakovė, pripažinusi klaidą, dalį sumos (388 389 Eur) ieškovei grąžino. Atsakovė, nesutikdama su ieškovės reikalavimu grąžinti likusią dalį sumos (377 072,36 Eur), laikosi pozicijos, kad turi teisę ją sulaikyti. Atsakovė teigia, kad atliko papildomus darbus pagal Sutartį ir įgijo teisę į apmokėjimą už juos, todėl negrąžintą be pagrindo pervestų lėšų dalį sulaikė, vadovaudamasi CK 6.69 straipsnio 1 dalimi.

59.       Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad sulaikymo teisė – specifinis prievolių įvykdymo užtikrinimo būdas, kuriuo kreditorius turi teisę pasinaudoti, kol skolininkas įvykdys prievolę (CK 6.69 straipsnio 1 dalis). Daikto sulaikymo teisės turinys reglamentuojamas daiktinės teisės normų (CK 4.229–4.235 straipsniai). Remiantis CK 4.229 straipsnio 1, 2 dalyse nustatytais kriterijais, daikto sulaikymo teisė atsiranda ir gali būti įgyvendinama esant šių aplinkybių visumai: 1) kreditorius turi reikalavimo teisę į skolininką; 2) reikalavimo teisė yra vykdytina (jos įvykdymo terminas pasibaigęs); 3) kreditorius valdo skolininkui priklausantį daiktą; 4) kreditorius yra teisėtas skolininkui priklausančio daikto valdytojas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2013).

60.       Nagrinėjamu atveju ginčo objektą sudaro piniginės lėšos, kurias atsakovė gavo be teisinio pagrindo, todėl jos negali būti laikomos atsakovės teisėtai valdomu ieškovei priklausančiu daiktu CK 4.229 straipsnio prasme. Šalys, vadovaudamosi sutarties laisvės principu, gali susitarti dėl tam tikros mokėjimų dalies sulaikymo kaip prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonės (CK 6.70 straipsnis), tačiau nei Sutartyje, nei vėlesniuose šalių susitarimuose tokia šalių teisė nenustatyta. Be to, nėra ir kitų sulaikymo teisės atsiradimui būtinų sąlygų – vykdytinos atsakovės reikalavimo teises į ieškovę. Byloje nėra duomenų, kad šalys būtų pasirašiusios perdavimo–priėmimo aktus dėl papildomų darbų. Dėl papildomų darbų atlikimo ir sumokėjimo už juos vyksta ginčas Panevėžio apygardos teismo nagrinėjamoje byloje Nr. e2‑131‑589/2026, todėl ieškovės prievolės atsakovei egzistavimas ir apimtis nėra nustatyti. Vien atsakovės teiginiai apie atliktus papildomus darbus savaime nesukuria vykdytinos ieškovės prievolės ir nesudaro pagrindo taikyti sulaikymo institutą. Taigi, neegzistuoja nei įstatyme, nei Sutartyje įtvirtintas pagrindas atsakovei sulaikyti ieškovės pervestas lėšas.

61.       Tuo atveju, jeigu kitoje byloje būtų priimtas atsakovei palankus sprendimas ir būtų nustatyta ieškovės pareiga sumokėti atsakovei, nėra pagrindo manyti, jog tokio sprendimo įvykdymas būtų apsunkintas ar neįmanomas, nes ieškovė yra valstybės įmonė.

62.       Atsakovė remiasi CK 6.248 straipsnio 4 dalimi, nustatančia, kad jeigu dėl žalos atsiradimo kaltas ir kreditorius, nuostoliai gali būti mažinami proporcingai kreditoriaus kaltei arba skolininkas gali būti atleistas nuo civilinės atsakomybės. Atsakovė teigia, kad negalėjo iš karto sugrąžinti ieškovei visos gautos sumos ne dėl nuo jos priklausančių aplinkybių. Teisėjų kolegija pažymi, kad ši norma reglamentuoja civilinės atsakomybės ir nuostolių sumažinimo klausimus, tačiau nagrinėjamu atveju ginčas kilo ne dėl civilinės atsakomybės taikymo, o dėl be teisinio pagrindo gautų lėšų grąžinimo. Aplinkybė, kad atsakovė iš karto negalėjo grąžinti lėšų ieškovei, nes nuo jos sąskaitos dalis lėšų buvo nuskaitytos, neturi teisinės reikšmės ir nepaneigia atsakovės pareigos grąžinti ieškovei be teisinio pagrindo įgytas lėšas.

63.       Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovė įrodė, jog lėšos atsakovei buvo pervestos be teisinio pagrindo, o atsakovė neįrodė turto gavimo teisinio pagrindo egzistavimo. Atsakovės nurodomos aplinkybės dėl papildomų darbų atlikimo, delspinigių ginčijimo, sulaikymo teisės ar ieškovės veiksmų pobūdžio nesudaro teisinio pagrindo atsakovei pasilikti ginčo lėšas. Nagrinėjamu atveju nustatytų aplinkybių visuma patvirtina egzistuojant sąlygas, būtinas turto gavimo be teisinio pagrindo institutui taikyti (CK 6.237 straipsnis) (šio sprendimo 35 punktas). Vadovaujantis CK 6.237 straipsnio 1 dalyje nustatytu teisiniu reguliavimu, atsakovė šias neteisėtai gautas lėšas privalo grąžinti ieškovei, kadangi jos sąskaita yra jas įgijęs, todėl ieškinio reikalavimas dėl be pagrindo įgytų lėšų tenkinamas.

64.       Ieškovė prašė priteisti 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas. CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Patenkinus pagrindinį ieškinio reikalavimą, ieškovei iš atsakovės priteisiamos 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanas už priteistą sumą 377 072,36 Eur nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2025 m. birželio 30 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (CK 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų

65.       Apibendrindama šiame procesiniame sprendime nustatytas aplinkybes ir aptartus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas,  neteisingai taikydamas CK 6.237 straipsnį, tinkamai nekvalifikavo ginčo teisinių santykių, neištyrė į bylą pateiktų įrodymų, todėl nenustatė reikšmingų faktinių aplinkybių, susijusių su nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo be pagrindo instituto taikymu, neatskleidė bylos esmės ir dėl to neteisingai išnagrinėjo bylą. Apeliacinės instancijos teismo nustatytų faktinių ir teisinių aplinkybių visuma patvirtina ieškinio dėl be teisinio pagrindo įgytų lėšų priteisimo pagrįstumą. Dėl nurodytų priežasčių pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinimas ir priimamas naujas sprendimas – ieškinys patenkinamas, priteisiant iš atsakovės ieškovei 377 072,36 Eur be pagrindo įgytas lėšas ir 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą 377 072,36 Eur nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2025 m. birželio 30 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 1 dalis).

66.       CPK 93 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, jei apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

67.       Ieškovė už ieškinį ir prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sumokėjo 3 859 Eur žyminį mokestį. Ieškovė duomenų apie pirmosios instancijos teisme patirtas atstovavimo išlaidas nepateikė. Patenkinus ieškinį, iš atsakovės ieškovei priteisiamos 3 859 Eur bylinėjimosi išlaidos, patirtos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

68.       Ieškovė už apeliacinį skundą sumokėjo 3 803 Eur žyminį mokestį. Ieškovė nepateikė duomenų apie apeliacinės instancijos teisme patirtas atstovavimo išlaidas. Patenkinus apeliacinį skundą, iš atsakovės ieškovei priteisiamos 3 803 Eur bylinėjimosi išlaidos, patirtos bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,

nusprendžia:

Panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2026 m. sausio 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Kvant“ dėl be pagrindo įgytų piniginių lėšų priteisimo patenkinti.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Kvant“, juridinio asmens kodas 155413138, ieškovei valstybės įmonei Ignalinos atominei elektrinei, juridinio asmens kodas 255450080,

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Kvant“, juridinio asmens kodas 155413138, ieškovei valstybės įmonei Ignalinos atominei elektrinei, juridinio asmens kodas 255450080, 3 859 Eur (tris tūkstančius aštuonis šimtus penkiasdešimt devynis eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Kvant“, juridinio asmens kodas 155413138, ieškovei valstybės įmonei Ignalinos atominei elektrinei, juridinio asmens kodas 255450080, 3 803 Eur (tris tūkstančius aštuonis šimtus tris eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai                                           Marius Bajoras

        Giedrė Čėsnienė

Vigintas Višinskis