Civilinė byla Nr. e2-271-800/2022

Teisminio proceso Nr. 2-34-3-00871-2021-3

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.3.3.4; 2.3.4.4.2; 2.3.5.2.1;

3.1.7.6; 3.1.7.8; 3.2.6.1

(S)

ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. vasario 9 d.

Prienai

Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų teisėja Živilė Janavičienė,

sekretoriaujant Rūtai Jankauskienei,

dalyvaujant ieškovei A. P.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. P. ieškinį atsakovui M. M., institucija duodanti išvadą byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Prienų rajone, dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo,

Teismas

n u s t a t ė :

Ieškovė Alytaus apylinkės teismui pateiktu ieškiniu prašo nustatyti (duomenys neskelbtini) gimusios dukros V. M. gyvenamąją vietą su motina A. P., pritiesti iš atsakovo M. M. nepilnametės V. M. išlaikymą po 250,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio į teismą padavimo dienos iki dukros pilnametystės, priteistą sumą kasmet indeksuojant įstatymo nustatyta tvarka, paskiriant priteistomis lėšomis uzufrukto teise naudotis motiną A. P., priteisti iš atsakovo M. M. nepilnametės dukros V. M. išlaikymo įsiskolinimą už dvidešimt vieną mėnesį t. y. nuo 2020 m. sausio iki 2021 m. spalio 26 d. skaičiuojant už mėnesį po 250,00 Eur viso 5 250 Eur, priteisti iš atsakovo valstybės naudai turėtas visas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinyje nurodė, kad nuo 2019 m. gruodžio mėnesio pabaigos su atsakovu kartu negyvena ir neveda bendro ūkio. Šiuo metu su dukra V. M. gyvena nuomojamame bute, kadangi savo vardu registruoto nekilnojamojo turto neturi. Nuo išsiskyrimo, atsakovas nė karto neaplankė dukros ir ja nesidomėjo, todėl dukros gyvenamoji vieta nustatyta su ja. Mano, kad dukros gyvenamosios vietos nustatymas kartu su mama, geriausiai atitiktų jos interesus, kadangi ji turi realią galimybę sudaryti tinkamas sąlygas augti ir vystytis. Dukrai šešeri metai, ji labai prisirišusi prie mamos.

Teismo posėdžio metu ieškovė reikalavimą dėl išlaikymo dydžio žodžiu sumažino iki 200,00 Eur. Atsakovo lankymosi pas dukrą neketina riboti, ginčo dėl bendravimo tvarkos su dukra nėra, todėl reikalavo nustatyti konkrečią bendravimo tvarką nereiškia. Kadangi viena išlaiko vaiką, prašo priteisti išlaikymą iš atsakovo. Šiuo metu maistui, drabužiams, higienos prekėms ir kitos išlaidoms dukrai reikalinga mažiausiai 600,00 Eur per mėnesį vien būtiniausiems jos fiziologiniams poreikiams patenkinti. Išlaidas sudaro: maistui – 200,00 Eur, apranga, avalynė – 100,00 Eur, mokestis už lankomą ugdymo įstaigą – 65,00 Eur, vaistai ir vitaminai – 20,00 Eur, ugdymo priemonės, laisvalaikis 30,00 Eur, transporto išlaidos – 30,00 Eur, būsto išlaidos – 150,00 Eur t. y. viso 595,00 Eur. Kadangi valstybė moka kas mėnesį 70,00 Eur vaiko pinigų, šią sumą atima iš 595,00 Eur ir dukros išlaikymui kartu su atsakovu privalo skirti apie 500,00 Eur, todėl iš atsakovo M. M. prašo priteisti dukros išlaikymui 250,00 Eur.

Atsakovas M. M. į teismo posėdį neatvyko, atsiliepimo byloje nepateikė, nors apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką informuotas tinkamai, šaukimas įteiktas asmeniškai. Esant šioms aplinkybėms teismas, atsižvelgdamas išimtinai į nepilnamečio vaiko interesus, nagrinėjo bylą atsakovui nedalyvaujant, kuris, būdamas asmeniškai informuotas apie iškeltą civilinę bylą, atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, neatvykimo priežasčių nepranešė. Tokie duomenys liudija, kad atsakovas nesidomi ir nesirūpina bylos eiga, yra abejingas procesui.

Institucija, duodanti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Prienų rajone išvadoje nurodė, kad sutinka su ieškovės ieškiniu.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Ieškinys tenkinamas visiškai.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas yra nepilnametės V. M., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvai.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.161 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. Vienas esminių tėvų valdžios (globos teisių) elementų – teisė nustatyti vaiko gyvenamąją vietą (CK 3.168, 2.14 straipsniai). Klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu (CK 3.165 straipsnio 3 dalis). Tik tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis). Vienas iš tokių teismo kompetencijai priskirtinų spręsti klausimų – vaiko gyvenamosios vietos nustatymas, kai tėvai gyvena skyrium ir nesutaria, su kuriuo jų turėtų gyventi nepilnametis vaikas (CK 3.169 straipsnio 2 dalis).

Duomenų apie tai, kad nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą nustačius su motina (ieškove), galėtų būti pažeistos nepilnamečio vaiko teisės ir teisėti interesai, nėra. Institucijos, teikiančios byloje išvadą, pateiktais duomenimis, ieškovė tinkamai įgyvendina motinos valdžią, rūpinasi bei prižiūri nepilnametį vaiką. Atsakovas savo pozicijos dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo neišsakė, todėl teismas daro išvadą, kad su šiuo ieškovės reikalavimu sutinka.

CK 3.170 straipsnio 1 dalis numatyta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, todėl tiek ieškovė, tiek atsakovas neturi kliudyti vienas kitam bendrauti ir dalyvauti savo nepilnamečio vaiko auklėjime. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. CK 3.175 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką.

Ginčo tarp šalių dėl nepilnametės dukros bendravimo tvarkos nustatymo su skyrium gyvenančiu tėvu iš esmės nekilo. Ieškovė nurodė, kad neprieštaraus atsakovo bendravimui su tėvu, todėl nesant ginčui konkreti bendravimo tvarka nėra nustatoma.

Dėl išlaikymo nepilnamečiam priteisimo.

Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 straipsnis). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams, tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis).

Įstatymas nereglamentuoja, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų, todėl, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje.

Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet ir skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

Plėtodamas pirmiau nurodytą praktiką kasacinis teismas nurodė, kad nors orientaciniu kriterijumi priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau tokio dydžio išlaikymas paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, kurių bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas įrodinėti, teikdamas detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 21–22 punktai). 

Nuo 2021 m. sausio 1 d. minimali mėnesinė alga sudarė 642 Eur (arba atskaičius mokesčius apie 468 Eur), nuo 2022 m. sausio 1 d. minimalios algos dydis Lietuvoje yra 730 Eur (arba atskaičius mokesčius apie 518 Eur).

Ieškovė ieškinio reikalavimu prašė priteisti iš atsakovo po 250,00 Eur periodinių išmokų per mėnesį dukros išlaikymui. Teismo posėdžio metu paaiškino, jog jai žinoma, kad atsakovas nedirba, savo vardu jokio turto neturi, todėl nurodė, jog sutiktų, kad išlaikymas būtų priteistas po 200,00 Eur. Ieškovė nurodė, kad maistui, drabužiams, higienos prekėms ir kitos išlaidoms dukrai reikalinga mažiausiai 600,00 Eur per mėnesį vien būtiniausiems jos fiziologiniams poreikiams patenkinti. Išlaidas sudaro: maistui – 200,00 Eur, apranga, avalynė – 100,00 Eur, mokestis už lankomą ugdymo įstaigą – 65,00 Eur, vaistai ir vitaminai – 20,00 Eur, ugdymo priemonės, laisvalaikis 30,00 Eur, transporto išlaidos – 30,00 Eur, būsto išlaidos – 150,00 Eur t. y. viso 595,00 Eur. Kadangi valstybė moka kas mėnesį 70,00 Eur vaiko pinigų, šią sumą atima iš 595,00 Eur ir dukros išlaikymui kartu su atsakovu privalo skirti apie 500,00 Eur. Teismas sutinka su tokia ieškovės nurodyta dukros išlaikymo suma, kadangi ji iš esmės įrodinėja ne didesnius nei Lietuvos Respublikoje nustatyta minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius. Teismo vertinimu šalių vaiko poreikiams patenkinti reikalingos lėšos nėra užaukštintos, jos vertintinos kaip protingos, iš esmės atitinkančios netgi mažesnį nei minimalios mėnesinės algos dydį, todėl ieškovė ir neturi pateikti detalių įrodymų apie patiriamas išlaidas vaiko poreikiams patenkinti (pavyzdžiui, pirkinių čekių).

Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius. Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius. CK 3.201 straipsnio nuostatos turi būti aiškinamos ir taikomos, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, vadovaujantis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo bei teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (CK 3.3 straipsnis, 1.5 straipsnis).

Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Be to, svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi neordinarių išlaidų, kitų išlaikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-307/2006; 2011 m. gruodžio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2011).

Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Teismas savo inciatyva patikrinęs atsakovo turtinę padėtį, nustatė, kad bylos nagrinėjimo metu jis niekur nedirba, jo vardu yra registruota viena transporto priemonė Renault Megane Scenic, registruoto nekilnojamojo turto neturi. Tuo tarpu ieškovė savo vardu registruoto nekilnojamojo turto taip pa neturi, su nepilnamete dukra gyvena nuomojamame bute už kurį kas mėnesį moka po 250,00 Eur, dirba ir gauna vidutiniškai apie 433 Eur mėnesinį darbo užmokestį, socialinių išmokų negauna. Atsižvelgiant į aptartus duomenis, teismas konstatuoja, kad šalių turtinė padėtis yra nėra lygiavertė, todėl vaiko motina iš esmės turi didesnes galimybes prisidėti prie nepilnametei dukrai teiktino išlaikymo. Įvertinus tai, kad ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, kad mažina ieškinio sumą iki 200,00 Eur, o teismui nenustačius aplinkybių, kurios būtų svarbios dar mažinti išlaikymo dydį, vertinant atsakovo M. M. galimybes teikti nurodytą išlaikymą nepilnamečiam vaikui, ieškovės reikalavimas laikytinas pagrįstu. Tokiu būdu, pripažintina, kad atsakovo M. M. finansinės galimybės yra pakankamos teikti periodinį išlaikymą nepilnamečiam vaikui po 200,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.

Pagal CK 3.200 straipsnį išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos. Ieškinys teismui pateiktas – 2021 m. spalio 28 d., išlaikymas priteistinas nuo 2021 m. spalio 28 d.

Išaiškintina, kad vaikams skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik jų interesams tenkinti (CK 3.203 straipsnio 1 dalis).

Pažymėtina, kad pasikeitus šalių turtinei padėčiai ar vaiko poreikiams ir esant ginčui, kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

Nepilnamečiam vaikui priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise iki pilnametystės skirtina vaikų įstatyminė atstovė – motina (CK 3.185 straipsnis).

Sprendimo dalis dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio pakeitimo (padidinimo) nukreiptina vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams įsiskolinimo priteisimo, yra konstatavęs, kad išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, todėl teismas, kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos šios reikšmingos faktinės aplinkybės: pirma, vaiko poreikiai, antra, kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis, trečia, būtinas išlaikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, ketvirta, kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu, penkta, nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus. Nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3, 1.5 straipsniai).

Pagal CK 3.200 straipsnyje įtvirtintą bendrąjį principą išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, bet ne daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Paprastai teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnametį vaiką. Pažymėtina ir tai, kad išlaikymo instituto paskirtis ir tikslas – nuolatinis lėšų teikimas kasdienių vaiko poreikių tenkinimui, siekiant užtikrinti tinkamą jo vystymąsi, ugdymą, gebėjimų tobulinimą ir kt., o išlaikymas vaikui reikalingas nuolat, tai yra kiekvieną dieną.

Tais atvejais, kai vienas iš tėvų su vaiku negyvena, jam tenka pareiga įrodinėti, jog tėviškas pareigas vykdė, nors ir gyveno skyrium (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011). Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti dėl to, kad išlaikymas neteikiamas iš viso ar jeigu jis neteikiamas iš dalies, t. y. teikiamas tik tokio dydžio aprūpinimas, kuris nepatenkina vaiko visų būtinų poreikių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008).

Ieškovė ieškinyje prašė priteisti iš atsakovo M. M. nepilnametės dukros V. M. išlaikymo įsiskolinimą už dvidešimt vieną mėnesį t. y. nuo 2020 m. sausio iki 2021 m. spalio 26 d. skaičiuojant už mėnesį po 250,00 Eur viso 5 250 Eur.

Teismo posėdyje ieškovė reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo ir jo įsiskolinimo nuo 250,00 Eur sumažino iki 200,00 Eur sumos per mėnesį. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad nuo 2019 m. gruodžio mėnesio pabaigos su atsakovu kartu negyvena bei neveda bendro ūkio. Atsakovas ir dėl šio ieškovės reikalavimo atsiliepimo nepateikė, jo taip pat neginčijo. Teismas, šioje byloje išanalizavęs šalių nepilnametės dukros poreikius, šalių turtinę padėtį, daro išvadą, kad išlaikymo įsiskolinimo reikalavimas yra pagrįstas ir iš atsakovo ieškovės naudai priteisia 4 200,00 Eur išlaikymo įsiskolinimo (21 mėn. × 220 Eur ? 4 200,00 Eur).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Šaliai, kurios naudai priimamas sprendimas, priteisiamos iš antrosios šalies išlaidos už pagalbą advokato, dalyvavusio nagrinėjant bylą, rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas Išlaidos priteisiamos pagal pateiktą prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Ieškovei buvo teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba. Pažymoje dėl antrinės teisinės pagalbos Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad valstybė patyrė 243,04 Eur, todėl valstybės patirta išlaidų suma priteistina iš atsakovo.

Už ieškinio reikalavimus dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo mokėtinas 75,00 Eur žyminis mokestis, dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo – 54,00 Eur (200,00 Eur x 12 mėn.) x 3 proc.) x 75 proc.), už išlaikymo įsiskolinimą 54,00 Eur, iš viso 183,00 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktai).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 18,03 Eur, todėl tenkinus ieškinį atlygintina valstybei bylinėjimosi išlaidų atsakovo (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 79 straipsniu, 80 straipsniu, 93 straipsniu, 96 straipsniu, 98 straipsniu, 259 straipsniu, 269-270 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Nustatyti nepilnametės V. M., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su motina A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pagal jos gyvenamąją vietą.

Pritiesti iš atsakovo M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnametei V. M., gimusiai (duomenys neskelbtini), po 200,00 Eur (du šimtus eurų 00 ct) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nuo ieškinio į teismą padavimo dienos (2021 m. spalio 28 d.) iki pilnametystės, priteistą sumą kasmet indeksuojant įstatymo nustatyta tvarka, pavedant išlaikymo lėšomis uzufrukto teise disponuoti nepilnametės įstatyminei atstovei – motinai A. P..

Pritiesti iš atsakovo M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnametės dukros V. M., gimusios (duomenys neskelbtini), išlaikymo įsiskolinimą už dvidešimt vieną mėnesį t. y. nuo 2020 m. sausio iki 2021 m. spalio 26 d. skaičiuojant už mėnesį po 200,00 Eur, iš viso 4 200,00 Eur (keturis tūkstančius du šimtus eurų 00 ct).

Sprendimo dalį dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo vykdyti skubiai.

Priteisti iš atsakovo M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 18,03 Eur (aštuoniolika eurų 03 ct) išlaidų, susijusių su teismo procesinių dokumentų įteikimu šalims ir 183,00 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt tris eurus 00 ct) žyminio mokesčio. Šios sumos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą atsakovo pasirinktame banke, įmokos kodas 5660.

Priteisti iš atsakovo M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 243,04 Eur (du šimtus keturiasdešimt tris eurus 04 ct) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo ieškovei išlaidų. Priteistos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos mokamos į vieną iš pasirenkamų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamųjų sąskaitų Nr. (duomenys neskelbtini) – „Swedbank“, AB, (duomenys neskelbtini) – AB „Citadele“ banke, (duomenys neskelbtini) – AB DNB banke, (duomenys neskelbtini) – AB SEB banke, (duomenys neskelbtini) – AB Šiaulių banke, (duomenys neskelbtini) – Danske banke, (duomenys neskelbtini) – UAB Medicinos bankas, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.

Teisėja                                                                         Živilė Janavičienė