Civilinė byla Nr. e2-271-425/2022

Teisminio proceso Nr. 2-59-3-00062-2022-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.2.16; 3.2.6.1

 (S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. lapkričio 7 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Laimantas Misiūnas,

sekretoriaujant Rimutei Markelevičienei,

dalyvaujant ieškovui K. N., jo atstovui advokatui Modestui Sriubui,

atsakovės viešosios įstaigos (toliau – ir VŠĮ) Respublikinės Panevėžio ligoninės įgaliotam atstovui V. M.,

atsakovės viešosios įstaigos Pasvalio ligoninės atstovui advokatui Manvydui Šivickui,

trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, atsakovės pusėje AAS “BTA B. I. C.” filialo Lietuvoje atstovui V. M.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo  K. N. ieškinį atsakovėms VšĮ Respublikinei Panevėžio ligoninei, VŠĮ Pasvalio ligoninei dėl papildomos turtinės žalos atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų atsakovių pusėje AAS „BTA B. I. C.“ filialas Lietuvoje ir akcinė draudimo bendrovė (toliau – ir ADB) „G.“.

Teismas

n u s t a t ė :

1.       Pareikštu ieškiniu ir dubliku, teismo posėdyje kartu su savo atstovu advokatu ieškovas K. N. prašo solidariai priteisti iš atsakovų VšĮ Respublikinės Panevėžio ligoninės ir VšĮ Pasvalio ligoninės 8 010,42 Eur (nuo nesumokėtos 16 215,76 Eur sumos) turtinės žalos nuo 2019 m. lapkričio iki 2021 m. gruodžio mėn. (imtinai) atlyginimą; 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; taip pat ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2.       Nurodo, kad ankstesniais teismų sprendimais buvo išspręsta ieškovo K. N. reikalavimo dalis dėl turtinės žalos nuo 2017 m. balandžio iki 2019 m. spalio mėn. (imtinai) atlyginimo paskaičiavimo ir priteisimo,  šioje byloje ieškiniu teikiamas papildomas reikalavimas dėl K. N. turtinės žalos nuo 2019 m. lapkričio iki 2021 m. gruodžio mėn. (imtinai) atlyginimo bei pateikiami šios turtinės žalos pagal minėtų teismų sprendimus grįsti skaičiavimai ir reikalingi dokumentai minėtai turtinei žalai apskaičiuoti.

3.       Pažymi, kad ieškovo sveikatos būklė per šį laikotarpį nepakito ir jam nustatytas/buvo paliktas iki 2022-08-23 tas pats darbingumo lygis – 20 proc. arba 80 proc. netektas darbingumas. Be to, K. N. buvęs darbdavys (duomenys neskelbtini) (toliau – ir (duomenys neskelbtini)) pateikė duomenis apie 2019 – 2021 m. (duomenys neskelbtini) gautą vidutinį mėnesinį darbo užmokestį (į rankas). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo formuojamą praktiką yra apskaičiuota, koks pokytis yra susidaręs pagal (duomenys neskelbtini) 2022-01-20 pažymą Nr. (duomenys neskelbtini), įvertinant, kad pateikti duomenis už visus 2019 metus, kai iki tol teismai žinojo ir skaičiavo pagal 2019 m. I-III ketvirčių duomenis (toliau – Lentelė Nr. 1), todėl tikslintinas 2019 m. VDU dydis skaičiuojant už naują žalos apskaičiavimo ir atlyginimo laikotarpį (toliau – Lentelė Nr. 2).

4.       Pagal Lentelės Nr. 2 duomenis ieškovas nuo 2019 m. lapkričio iki 2021 m. gruodžio mėn. (imtinai) būtų gavęs 28 168,00 Eur pajamų sumą: 2019 m. XI-XII mėn.: 692*2=1 384 Eur; 2020 m. I-XII mėn.: 962*12=11 544 Eur; 2021 m. I-XII mėn.: 1270*12=15 240 Eur. Pagal „Sodra“ pateikus duomenis, K. N. gautas Netekto darbingumo pensijų (kartu su Transporto išlaidų kompensacija) nuo 2019 m. lapkričio iki 2021 m. gruodžio mėn. (imtinai) bendra suma sudaro 11 952,24 Eur. 

5.       Taigi, solidarių skolininkių atsakovių VŠĮ Panevėžio ligoninės ir VŠĮ Pasvalio ligoninės ieškovui atlygintina turtinės žalos nuo 2019 m. lapkričio iki 2021 m. gruodžio mėn. (imtinai) suma yra 16 215,76 Eur (28 168,00 Eur – 11 952,24 Eur). Todėl galima daryti išvadą, kad solidarūs atsakovai padarė ieškovui 16 215,76 Eur turtinę žalos nuo 2019 m. lapkričio iki 2021 m. gruodžio mėn. (imtinai), o 8 005,34 Eur skolos dalis 2022-03-02 buvo pervesta bankiniu pavedimu K. N., taip pat gauta 200 Eur išmoka, todėl šioje byloje prašoma atlyginti likusią 8 010,42 Eur turtinę žalos nuo 2019 m. lapkričio iki 2021 m. gruodžio mėn. (imtinai) dalį. Pažymi, jog šioje byloje abu bendraskoliai yra laikomi skolingais kreditoriui iki bus įvykdyta prievolė.

6.       Kartu pabrėžia, jog pagal šiuo metu formuojamą teismų praktiką, teismai, nustatydami priteistino žalos atlyginimo dydį dėl negautų pajamų turi atsižvelgti į asmens buvusioje darbovietėje per šį laikotarpį tokias pačias pareigas, kokias ėjo ieškovas, einančių darbuotojų vidutinio darbo užmokesčio pokytį. Taigi nagrinėjamu atveju ieškovo reikalavimas yra pagrįstas aktualia teismų praktika. Be to, nagrinėjamoje byloje įsiteisėjusiuose teismo sprendimuose buvo vertinami tos pačios rūšies įrodymai, kurie identiškai pateikiami ir šioje byloje, kad būtų tinkamai apskaičiuota ieškovo netektų pajamų (turtinės žalos) dalis: Darbingumo lygio vertinimo aktai, Darbingumo lygio pažymos, (duomenys neskelbtini) išduotos vidutinio darbo užmokesčio pažymos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos išduotos pažymos apie K. N. išmokėtas išmokas / netekto darbingumo pensijas.

7.       Atsiliepimu ir tripliku trečiasis asmuo ADB „G.“ prašo ieškinį atmesti ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

8.       Nurodo, kad atsakovai pripažino savo prievolę dėl žalos atlyginimo ieškovui lygiomis dalimis, todėl gavus 2022-02-20 raštą dėl 2019-2021 m. žalos atlyginimo, kuriuo buvo prašoma atsakovų sumokėti 16 215,76 Eur, draudikas (patikslinęs žalos dydį) išmokėjo beveik pusę šios sumos, t. y. 8 005,34 Eur.

9.       Pažymi, kad per laikotarpį nuo 2019 m. lapkričio iki 2021 m. gruodžio ieškovas būtų gavęs 2168 Eur pajamų, tačiau skaičiuojant ieškovo negautų pajamų dydį iš šios sumos turi būti atimama ne tik gauta netekto nedarbingumo pensija kartu su transporto išlaidų kompensacija, bet ir ieškovo gauta vienkartinė išmoka socialinio draudimo pensijų ir šalpos išmokų gavėjams, kuri sudaro 200 Eur. 

10.       Pažymi, kad draudikui nėra žinoma, kodėl VšĮ Respublikinė Panevėžio ligoninė, nevykdo jai tenkančios prievolės dalies ieškovo atžvilgiu, tačiau neigiami to padariniai negali būti perkeliami VšĮ Pasvalio ligoninei, todėl vertinant tai, kad bylinėjimosi išlaidos bei procesinės palūkanos nėra susijusios su VšĮ Pasvalio ligoninės neteisėtais veiksmais, šie ieškovo reikalavimai kaip ir pagrindinis ieškinio reikalavimas atsakovės VšĮ Pasvalio ligoninės atžvilgiu yra nepagrįstas.

11.       Atsiliepimu ir tripliku trečiasis asmuo AAS „BTA B. I. C.“, atstovas teismo posėdyje  prašo ieškinį atmesti, kaip nepagrįstą.

12.       Nurodo, kad pagal šiuo klausimu formuojamą teismų praktiką, jei dėl sveikatos sužalojimo patirta žala priteisiama konkrečia vienkartine pinigų suma, laikoma, kad ieškovo patirta žala yra išsamiai įvertinta bei visiškai atlyginta, todėl, net ir pasikeitus aplinkybėms, jis neturi teisės reikšti ieškinio dėl papildomai negautų pajamų iš tos pačios veiklos priteisimo, o atsakovas – reikalavimo dėl jų sumažinimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.283 straipsnio 3 dalis, 6.286 straipsnis). Pasikeitusios ekonominės aplinkybės negali būti vertinamos, kadangi tokie pasikeitimai yra susiję su nuostolių dydžio pakartotiniu įvertinimu, o tokio vertinimo peržiūrėjimas prieštarautų res judicata (galutinis teismo sprendimas) principui. Kita vertus, šis žalos atlyginimo mokėjimo būdas labiau apsaugotų ieškovo interesą gauti dėl sveikatos sužalojimo negautų pajamų atlyginimą nuo galimo prievolę atlyginti tokius nuostolius turinčio skolininko nemokumo ar žymaus jo turtinės padėties ateityje pablogėjimo.

13.       Nagrinėjamu atveju Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. gruodžio 16 d. nutartyje konstatavo, kad įvertinus įrodymus, pagrindžiančius ieškovo darbo užmokesčio dalies turtinius praradimus, yra pagrindas spręsti, jog yra faktinis ir teisinis pagrindas priteisti ieškovui 4 737,05 Eur netekto darbo užmokesčio dalies kompensaciją už laikotarpį nuo 2017 m. balandžio mėn. iki 2019 m. spalio mėn. Tuo tarpu už tą patį laikotarpį priteisti ieškovui didesnio dydžio vienkartinę netekto darbo užmokesčio išmoką, t. y. 7 765,47 Eur sumą, o nuo 2019 m. lapkričio mėn. iki 2030 m. rugsėjo 30 d. (kol pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos interneto svetainėje skelbiamą skaičiuoklę ieškovui sueis pensijos amžius) priteisti vienkartinę arba periodinę išmoką, jas apskaičiuojant taikant realų darbo užmokesčio didėjimo pokytį, teismo vertinimu, būtų nepagrįsta, kadangi šis ieškovo pasirinktas žalos atlyginimo būdas, grindžiamas spėjimais ir prielaidomis, nėra pakankamai pagrįstas realiam žalos atlyginimo dydžiui nustatyti. Be kita ko, teismas pažymėjo, kad vien tai, jog ieškovo buvusioje darbovietėje kitų darbuotojų, atliekančių tapačias darbo funkcijas, kaip ir ieškovas iki susirgimo, vidutinis darbo užmokestis 2016–2019 metais didėjo, nebūtinai reiškia, kad ir ieškovas tokį konkretų darbo užmokestį būtų uždirbęs ir kad didėjimo tendencija išliks ateityje.

14.       Taigi nors ieškovas kartu su ieškiniu pateikia Darbingumo lygio vertinimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) pažymą – pranešimą dėl informacijos, kuriame nurodomas (duomenys neskelbtini) vidutinis darbo užmokestis į rankas laikotarpiu nuo 2019 iki 2021 metų, tačiau pateikti duomenys, kelia pagrįstų abejonių dėl jų tikslumo ir atitikimo realiai situacijai. Abejones kelia paties ieškovo ieškinyje pateikti duomenys apie darbo užmokesčio kitimą šioje įstaigoje. Ieškinyje (1 lentelėje – ieškinio 5 lapas) nurodoma, kad 2019 metais atlyginimo pokytis didėjimo prasme buvo 6 procentai (didėjimo prasme), o jau antroje lentelėje nurodoma, kad bendras didėjimo pokytis buvo 13 procentų. Sekančiais metais 2020 ir 2021 metais darbuotojų atlyginimai ženkliai kilo ir šis kilimas sudarė jau beveik 40 procentų. Mano, kad (duomenys neskelbtini) pateikta pažyma dėl vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių nėra pagrįsta, joje niekaip nėra paaiškinta, kaip buvo paskaičiuotos tokios darbo užmokesčio sumos. Šiuo konkrečiu atveju toks duomenų teikimas turėtų būti laikomas subjektyviu ir nepagrįstu. Ieškinyje pateikiami kiti apskaičiavimai – „Sodra pateikė duomenis apie K. N. gautas Netekto darbingumo pensijas (kartu su Transporto išlaidų kompensaciją) nuo 2019 m. lapkričio iki 2021 m. gruodžio mėn. (imtinai), kurių bendra suma sudaro 11 952,24 EUR, tačiau šiuos teiginius pagrindžiančių dokumentų nepateikiama. Taigi nėra galimybės įvertinti ieškovo reikalaujamos sumos dydžio pagrįstumo.

15.       Atsiliepimu ir tripliku, teismo posėdyje atsakovė VŠĮ Pasvalio ligoninė atstovas prašo ieškovo ieškinį atmesti ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

16.       Nurodo, kad 2022 m. vasario 20 d. ieškovu pateiktus pretenzijas dėl 16 215,76 Eur turtinės žalos išmokėjimo už laikotarpį nuo 2019 m. iki 2021 m. atsakovė iš dalies sutiko su pretenzija ir sumokėjo ieškovui 8 005,34 Eur. Mokėjimas buvo atliktas vadovaujantis prieš tai buvusiu atsakovų žodiniu susitarimu, kad turtinė žala ieškovui bus atlyginama lygiomis dalimis, todėl atsakovė savo dalį dėl turtinės žalos atlyginimo jau įvykdė. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad šio proceso metu susidarysiančios bylinėjimosi išlaidos bei procesinės palūkanos nėra susijusios su atsakovės neteisėtais veiksmais ir šie ieškovo reikalavimai kaip ir pagrindinis ieškinio reikalavimas atsakovės atžvilgiu turi būti yra atmesti kaip nepagrįsti.

17.       Atsakovė papildomai pažymi, jog ieškovas prašo priteisti darbo užmokestį, kurį jis būtų gavęs dirbdamas tą patį darbą ((duomenys neskelbtini)), remdamasis kitų darbuotojų gaunamu vidutiniu darbo užmokesčiu, tačiau vien tai, kad ieškovo buvusioje darbovietėje kitų darbuotojų, atliekančių tapačias darbo funkcijas vidutinis darbo užmokestis 2016 – 2019 metais didėjo, nebūtinai reiškia, kad ir ieškovas tokį konkretų darbo užmokestį būtų gavęs. Taip pat neaišku, ar ieškovas dėl savo sveikatos būklės būtų galėjęs dirbti pilnu etatu arba tose pačiose pareigose ir būtų gavęs prašomą priteisti darbo užmokestį.

18.       Atsiliepimu ir tripliku, teismo posėdyje atsakovė VŠĮ Respublikinė Panevėžio ligoninė prašo ieškinį atmesti.

19.       Nurodo, kad dar 2022 m. balandžio 19 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos rašte Nr. (duomenys neskelbtini) pažymima, jog  nei Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2021 m. spalio 27 d. nutarime civilinėje byloje Nr.e3K-3-269-611/2021, nei Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. gruodžio 16 d. civilinėje byloje Nr. e2A-1189-881/2021, vertindami apelianto patirtą turtinę žalą, nepasisakė, kad Panevėžio apygardos teismas 2019 m. gruodžio 20 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-170-544/2019 būtų neteisėtai atsisakęs tenkinti pareiškėjo prašymą nustatyti jam turtinę žalą nuo 2019 m. lapkričio mėnesio iki 2030 m. rugsėjo 30 d. Kartu pabrėžia, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. gegužės 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr.e3K-3-164-1075/2019 yra pasisakęs, kad jei dėl sveikatos sužalojimo patirta žala priteisiama atlyginti konkrečia vienkartine pinigų suma, laikoma, kad ieškovo patirta žala yra išsamiai įvertinta bei visiškai atlyginta, todėl, net ir pasikeitus aplinkybėms, jis neturi teisės reikšti ieškinio dėl papildomai negautų pajamų iš tos pačios veiklos priteisimo, o atsakovas - reikalavimo dėl jų sumažinimo.

20.       Atsakovės vertinimu, ieškiniu nepagrįstai reikalaujama piniginės netekto tam tikro laikotarpio uždarbio išmokos remiantis kitų darbuotojų galimai gaunamu vidutiniu darbo užmokesčiu, kadangi vien tai, jog ieškovo buvusioje darbovietėje kitų darbuotojų, atliekančių tapačias darbo funkcijas, kaip ir ieškovas iki susirgimo, vidutinis darbo užmokestis 2016-2019 metais didėjo, nebūtinai reiškia, kad ir ieškovas tokį konkretų darbo užmokestį būtų uždirbęs ir kad didėjimo tendencija išliks ateityje. Be to, kelia abejonių pateikti žalos dydį grindžiantys įrodymai dalyje dėl darbo užmokesčio didėjimo realumo bei pagrindo, kas sąlygojo šį didėjimą, jei toks jis buvo. Visiškai nesuprantama kokią reikšmę atstovo suformuotam ginčo dalykui turi niekuo nepagrįstas atlygintinos žalos dydžio skaičiavimas naudojant vidutinį atstovaujamojo buvusios darbovietės darbuotojų atlyginimą. Atsakovės vertinimu, ieškovo profesijos atstovai jo buvusioje darbovietėje sudaro absoliučią mažumą, o žalos atlyginimo institutas nenumato galimybės žalos atlyginimo apskaičiavimui naudoti efimerinius duomenis ir įrodymus.

21.       Kartu atsakovė pabrėžia, jog atstovaujamasis gali dirbti jam pritaikytą darbą, atsižvelgiant į pastarojo poreikius į darbą ir siekius užsidirbti norint turėti daugiau pajamų, be to, iš kartu su ieškiniu pateiktų priedų matyti, kad per tam tikrą laikotarpi atstovaujamojo gautos pajamos buvo netekto darbingumo pensija, nukentėjusio asmens valstybinė pensija, transporto išlaidų kompensacija. Kita vertus, atsižvelgiant į ieškovo dokumentuose nurodytą turimą fizikos mokslų ir inžinerijos techniko profesiją, paties atstovaujamojo asmens galimybės užsidirbti nėra ribojamos esamu sveikatos stoviu. Be to, vertintina ir ta aplinkybė, kad asmens teisė į konkretų pasirinktą darbą nėra absoliuti, kadangi vien noro dirbti norimą darbą nepakanka, norintis dirbti asmuo privalo atitikti visai eilei darbuotojui keliamų reikalavimų. Ieškovas iki darbingumo netekimo dirbo (duomenys neskelbtini), tačiau tokios rūšies (duomenys neskelbtini) egzistuoja prievolė kas du metus patvirtinti savo sveikatos stovio atitiktį, siekiant dirbti šį darbą.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

22.       Nagrinėjamoje byloje ieškovas K. N. reiškia reikalavimą dėl papildomos turtinės žalos atlyginimo už laikotarpį nuo 2019 m. lapkričio iki 2021 m. gruodžio mėn. (imtinai). Atsakovė VŠĮ Respublikinė Panevėžio ligoninė, trečiasis asmuo AAS “BTA B. I. C.” bei iš dalies atsakovė VŠĮ Pasvalio ligoninė su ieškovo reikalavimu nesutinka, tvirtindamos, jog turtinė žala ieškovui jau yra priteista ir išmokėta, t. y. turtinės žalos atlyginimo klausimas yra išspręstas, ieškovui sumokant vienkartinę turtinės žalos atlyginimo išmoką, todėl papildomi reikalavimai dėl turtinės žalos priteisimo yra reiškiami nepagrįstai.

Dėl reikalavimo atlyginti turtinę žalą (ne)tapatumo

23.       Vertinant byloje kilusį ginčą pirmiausia pažymėtina tai, kad CK 6. 283 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Nuostolius šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos (gydymo, papildomo maitinimo, vaistų įsigijimo, protezavimo, sužaloto asmens priežiūros, specialių transporto priemonių įsigijimo, sužaloto asmens perkvalifikavimo išlaidos bei kitos sveikatos grąžinimui būtinos išlaidos) (2 dalis). Be to, CK 6.288 straipsnio 3 dalyje įtvirtina, kad su nukentėjusio asmens suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu susijusi žala, taip pat su gyvybės atėmimu susijusi žala atlyginama periodinėmis išmokomis arba visos žalos dydžio vienkartine išmoka. Jeigu žala atlyginama periodinėmis išmokomis, tai šios išmokos indeksuojamos teisės aktų nustatyta tvarka.

24.       Panevėžio apygardos teisme išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-170-544/2019, kurios pagrindu atsakovės iš esmės reikalauja atmesti pareikštą ieškinį kaip jau išnagrinėtą, ieškovas, be reikalavimo dėl neturtinės žalos, kilusios dėl netinkamai suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų, atlyginimo išties buvo pareiškęs ir reikalavimą toms pačioms atsakovėms kaip ir nagrinėjamoje byloje dėl 29 577,57 Eur turtinės žalos atlyginimo. Tačiau ieškovas aptariamoje civilinėje byloje Nr. e2-170-544/2019 buvo patikslinęs savo reikalavimą ir nurodęs, jog už laikotarpį nuo 2017 m. balandžio mėnesio iki 2019 m. spalio mėnesio prašo priteisti 4189,97 Eur vienkartinę išmoką, apskaičiuotą taikant fiksuotą 489,50 Eur darbo užmokesčio dydį, arba 7765,47 Eur vienkartinę išmoką, apskaičiuotą taikant realų atlyginimų padidėjimo buvusioje darbovietėje, o tolesnį netekto darbo užmokesčio dydžio atlyginimą nuo 2019 m. lapkričio mėnesio iki 2030 m. rugsėjo 30 d. ieškovas prašo priteisti vienkartine arba periodine išmoka, jas apskaičiuojant taikant realų darbo užmokesčio didėjimo pokytį ir taikant indeksavimą, jei žala būtų priteista periodinėmis išmokomis. Taigi, ieškovas konkrečiai įvardijo du laikotarpius už kuriuos prašė priteisti turtinę žalą, t. y. už laikotarpį nuo 2017 m. balandžio mėnesio iki 2019 m. spalio mėnesio bei už laikotarpį nuo 2019 m. lapkričio mėnesio iki 2030 m. rugsėjo 30 d. 

25.       Panevėžio apygardos teismas 2019 m. gruodžio 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-170-544/2019 ieškovo reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo tenkino iš dalies ir priteisė solidariai iš atsakovių ieškovui 4737,05 Eur turtinės žalos atlyginimą. Įvertinęs įrodymus, pagrindžiančius ieškovo darbo užmokesčio dalies turtinius praradimus, teismas sprendė, kad yra faktinis ir teisinis pagrindas priteisti ieškovui 4737,05 Eur netekto darbo užmokesčio dalies kompensaciją. Už laikotarpį nuo 2017 m. balandžio mėn. iki 2019 m. spalio mėn. priteisti ieškovui didesnio dydžio vienkartinę netekto darbo užmokesčio išmoką, t. y. 7765,47 Eur sumą, o nuo 2019 m. lapkričio mėn. iki 2030 m. rugsėjo 30 d. (kol pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos interneto svetainėje skelbiamą skaičiuoklę ieškovui sueis pensijos amžius) priteisti vienkartinę arba periodinę išmoką, jas apskaičiuojant taikant realų darbo užmokesčio didėjimo pokytį, teismo vertinimu, būtų nepagrįsta, kadangi šis ieškovo pasirinktas žalos atlyginimo būdas, grindžiamas spėjimais ir prielaidomis, nėra pakankamai pagrįstas realiam žalos atlyginimo dydžiui nustatyti. Be kita ko, teismas pažymėjo, kad vien tai, jog ieškovo buvusioje darbovietėje kitų darbuotojų, atliekančių tapačias darbo funkcijas, kaip ir ieškovas iki susirgimo, vidutinis darbo užmokestis 2016–2019 metais didėjo, nebūtinai reiškia, kad ir ieškovas tokį konkretų darbo užmokestį būtų uždirbęs ir kad didėjimo tendencija išliks ateityje. Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. lapkričio 24 d. nutartimi Panevėžio apygardos teismo 2019 m. gruodžio 20 d. sprendimą paliko nepakeistą.

26.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2021 m. spalio 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-269-611/2021 panaikino Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. lapkričio 24 d. nutarties dalis, kuriomis paliktos nepakeistos Panevėžio apygardos teismo 2019 m. gruodžio 20 d. sprendimo dalys dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, ir perdavė šią bylos dalį iš naujo nagrinėti Lietuvos apeliaciniam teismui. Kasacinės instancijos teismas pažymėjo, jog teismai, nustatydami priteistino ieškovui žalos atlyginimo dydį dėl negautų pajamų už laikotarpį nuo 2017 m. balandžio mėn. iki 2019 m. spalio mėn., nusprendė, jog ieškovo patirta žala sudaro matematinį skirtumą tarp ieškovo gauto vidutinio darbo užmokesčio iki nedarbingumo ir jo gaunamos valstybinės socialinio draudimo netekto darbingumo pensijos, visiškai neatsižvelgdami į ieškovo buvusioje darbovietėje per šį laikotarpį tokias pačias pareigas, kokias ėjo ieškovas, einančių darbuotojų vidutinio darbo užmokesčio pokytį. Taip teismai nukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos praktikos, nustatant turtinės žalos dydį dėl sveikatos sužalojimo, nepagrįstai neįvertino ieškovo pateiktų duomenų apie tokias pačias pareigas einančių ieškovo buvusioje darbovietėje darbuotojų vidutinio darbo užmokesčio pokytį per šį laikotarpį ir dėl to netinkamai nustatė ieškovo galėtas gauti pajamas per minėtą laikotarpį, o dėl to netinkamai nustatė ieškovo patirtos turtinės žalos dydį.

27.       Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. gruodžio 16 d. nutartimi, apibrėždamas nagrinėjamo ginčo ribas, nurodė, kad apeliacinės instancijos teismas pasisako tik dėl likusios dalies ginčo esmės – ieškovo reikalavimo priteisti žalos atlyginimo dydį dėl negautų pajamų už laikotarpį nuo 2017 m. balandžio mėn. iki 2019 m. spalio mėn. Apeliacinės instancijos teismas, priteisdamas 7 281,04 Eur turtinę žalą ją apskaičiavo griežtai laikydamasis 2017 – 2019 metų galimu K. N. darbo užmokesčio padidėjimu bei atitinkamai iš gautos sumos atėmė ieškovui išmokėtą netekto darbingumo pensiją, o kartu konkrečiai nurodė, kad ieškovas laikotarpiu nuo 2017 m. balandžio mėnesio iki 2019 m. spalio mėnesio patyrė 7 281,04 Eur turtinę žalą.

28.       Taigi, įvertinus išdėstytas aplinkybes, galima daryti pagrįstą išvadą, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2021 m. spalio 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-269-611/2021 panaikino visas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų dalis dėl turtinės žalos nustatymo ir šios žalos atlyginimo, o apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas civilinės bylos dalį dėl turtinės žalos dydžio nustatymo iš naujo apskaičiavo ir priteisė ieškovui turtinę žalą tik už laikotarpį nuo 2017 m. balandžio mėnesio iki 2019 m. spalio. Priešingos išvados neleidžia daryti aplinkybės, jog Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. gruodžio 16 d. nutartimi nesprendė klausimo ir nepasisakė dėl ieškovo patikslinto reikalavimo priteisti vienkartinę arba periodinę išmoką turtinei žalai atlyginti už laikotarpį nuo 2019 m. lapkričio mėn. iki 2030 m. rugsėjo 30 d., juo labiau kai Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2021 m. spalio 27 d. nutartimi buvo pažymėjęs, jog sprendžiant, kiek asmuo būtų pajėgus uždirbti, jei nebūtų sužalota jo sveikata, gali būti įvertintos su konkrečiu nukentėjusiu asmeniu susijusios aplinkybės (subjektyvios aplinkybės) ir visuomeninių santykių nulemti pasikeitimai (objektyvios aplinkybės). Subjektyvios aplinkybės – nukentėjusiojo lytis, amžius, socialinė padėtis, profesija, iki sveikatos sužalojimo buvusi sveikatos būklė, darbo pobūdis ir jo keliamos rizikos (jei tokios yra), žalingi įpročiai, gyvenimo būdas, asmeninės charakteristikos, galimybės tobulėti ir uždirbti daugiau, tikimybė, jog dėl sveikatos sužalojimo atsiradęs darbingumas pasikeis, ir kitos reikšmingos aplinkybės, o taip pat objektyvios aplinkybės – galima infliacija, analogiškos profesijos ar analogiškame sektoriuje dirbančių asmenų atlyginimų augimas, atlyginimų augimas konkrečioje įmonėje, kurioje iki sužalojimo asmuo dirbo, šalies vidutinio darbo užmokesčio augimas, minimaliosios mėnesinės algos augimas, kitos reikšmingos bylos aplinkybės, kas nagrinėjamu atveju analizuojama ir vertinama nebuvo, t. y. nebuvo vertinama, kaip galėtų kisti K. N. pajamos ir darbinė veikla iki 2030 metų, iki kurių ir buvo prašoma priteisti antrą turtinės žalos dalį.

29.       Sprendimo 28 punkte išdėstytą vertinimą pagrindžia Panevėžio apygardos teismo 2020 m. sausio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-70-544/2019, kuria išaiškinta, jog 2019 m. gruodžio 20 d. teismo sprendimo rezoliucinė dalis „kitą ieškinio dalį atmesti“ reiškia, kad: yra atmestas ieškinio reikalavimas (ieškinio dalykas) priteisti vienkartinės netekto darbo užmokesčio išmokos dalį 3028,42 Eur (pareikštas reikalavimas 7765,47 Eur, priteista 4737,05 Eur), kai ši išmoka apskaičiuota taikant realų darbo užmokesčio didėjimo pokytį, už laikotarpį nuo 2017 m. balandžio iki 2020 m. balandžio mėnesio; yra atmestas ieškinio reikalavimas priteisti vienkartinę arba periodinę išmoką nuo 2019 m. lapkričio mėnesio iki 2030 m. rugsėjo 30 d. (iki pensinio amžiaus suėjimo), jas apskaičiuojant taikant realų darbo užmokesčio didėjimo pokytį; minėtos ieškinio reikalavimų dalys atmestos pagal byloje įrodinėtą ieškinio faktinį pagrindą, kuris, teismo nuomone, neįrodytas, nes tuo metu neegzistavo duomenys apie rodiklius, kuriais grįstas žalos dydis (atitinkamos kategorijos darbuotojų realus vidutinis darbo užmokestis, nebuvo nustatytas galimas ieškovo darbingumo lygis po 2020 m. balandžio 19 d. ir atitinkamai nuo šio lygio priklausantis netekto darbingumo pensijos dydis, nežinomi būsimų mėnesių valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžiai, būsimų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų dydžiai (71 -72 sprendimo punktai)). Todėl minėta sprendimo rezoliucinė dalis neužkerta kelio ieškovui teisės kreiptis į teismą dėl turtinės žalos (netekto darbo užmokesčio dalies kompensacijos) už laikotarpį nuo 2020 m. balandžio 20 d. iki 2030 m. rugsėjo 30 d. priteisimo.

30.       Įvertinęs pirmiau išdėstytas aplinkybes teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju turtinė žala, kilusi dėl netinkamai suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų, ieškovui K. N. teismų procesiniais sprendimais yra priteista už laikotarpį nuo 2017 m. balandžio mėnesio iki 2019 m. spalio mėnesio, o reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo nuo 2019 m. lapkričio mėnesio iki 2030 m. rugsėjo 30 d. nebuvo išspręstas. Teismas vertina, kad šiuo metu ieškovo reiškiamas reikalavimas priteisti turtinę žalą už laikotarpį nuo 2019 m. lapkričio mėnesio iki 2021 m. gruodžio mėnesio (imtinai) yra dalis ieškovo reikšto reikalavimo Panevėžio apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-70-544/2019 dėl turtinės žalos priteisimo iki 2030 m. rugsėjo 30 d., kuris faktiškai liko nenagrinėtas, nors tiek patikslintu ieškiniu, tiek apeliaciniu skundu ieškovas buvo reiškęs reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo nuo 2019 m. lapkričio mėnesio iki 2030 m. rugsėjo 30 d.

Dėl turtinės žalos atlyginimo dydžio ir sąlygų

31.       Pagal CPK 18 straipsnį įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Pagal CPK 182 straipsnio 2 punktą nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). CPK 279 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad, sprendimui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius, tačiau tai netrukdo suinteresuotiems asmenims kreiptis į teismą dėl pažeistos ar ginčijamos teisės arba įstatymų saugomo intereso gynimo, jeigu toks ginčas įsiteisėjusiu teismo sprendimu nėra išnagrinėtas ir išspręstas.

32.       CPK18 straipsnyje yra įtvirtintas vienas bendrųjų civilinio proceso principų – įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumo principas. Ši norma įtvirtina bendrą principinę nuostatą, kad įsiteisėjusio teismo sprendimo negali nepaisyti asmenys, dalyvaujantys teisiniuose santykiuose. Teismo sprendimo privalomumas visiems asmenims visų pirma reiškia jo privalomumą dalyvavusiems byloje asmenims. Įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas nedalyvavusiems byloje asmenims ta prasme, kad jie turi elgtis taip, kaip to reikalauja įsiteisėjęs teismo sprendimas. Teismo sprendimo prejudicinė galia reiškia, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytų faktų ir teisinių santykių šalys, kiti dalyvaujantys byloje asmenys ir jų teisių perėmėjai nebegali ginčyti kitose bylose (CPK 279 straipsnio 4 dalis). CPK 182 straipsnio 2 punkte įtvirtinta, kad šalis ar kitas dalyvavęs byloje asmuo kitose gali remtis teismo sprendimu kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu ir tų faktų jam nereikės įrodinėti.

33.       Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad įsiteisėjusiais ir pirmiau aptartais teismų procesiniais sprendimais yra konstatuota, jog ieškovą K. N. gydę atsakovių gydytojai neatliko visų galimų ir privalomų veiksmų, kurie būtų leidę tinkamai įvertinti jo sveikatos būklę, ieškovas nustatyta liga ((duomenys neskelbtini)) susirgo ne dėl atsakovių (jų darbuotojų) diagnostikos ar gydymo klaidų, o dėl atsakovių atitinkamų veiksmų (neveikimo), neatitinkančių pakankamą profesinės pareigos atlikimą, teikiant ieškovui sveikatos priežiūros paslaugas, dėl ko buvo pripažinta, jog ligoninių darbuotojų neteisėti veiksmai (neveikimas) patvirtina, kad dėl ligoninių darbuotojų kaltės (nerūpestingumo, neatidumo) ieškovui nebuvo suteiktos tinkamos, kokybiškos, savalaikės medicininės paslaugos ir taip buvo pažeistos ieškovo (paciento) teisės, numatytos Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose, 2 straipsnio 8 dalyje, 3 straipsnio 1 dalyje, 5 straipsnio 5 dalyje. Teismų vertinimu, gydymo (sveikatos priežiūros) paslaugų netinkamas (nekokybiškas) suteikimas ieškovui, kaip sveikatos priežiūros įstaigos veikos neteisėtumas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis), buvo įrodytas, taip pat patvirtintas tokios veikos (neveikimo) ryšys su pacientui (ieškovui) kilusiomis neigiamomis pasekmėmis sveikatai (CK 6.247 straipsnis), o atsakovių kaltės prezumpcija nebuvo paneigta (CK 6.248 straipsnio 1, 3 dalys). Šios aplinkybės, atsižvelgiant į pirmiau išdėstytas teisės aktų nuostatas sudaro prejudiciją nagrinėjamoje byloje, o dėl tokio vertinimo ginčų nekyla, todėl teismas iš naujo atsakovių civilinės atsakomybės sąlygų nenustatinėja ir nevertina, o nagrinėja ieškovo pareikšto ir vėliau patikslinto turtinės žalos dydžio pagrįstumo klausimą.

34.       Ieškovas prašo iš atsakovių priteisti 8 010,42 Eur turtinę žalą už laikotarpį nuo 2019 m. lapkričio iki 2021 m. gruodžio mėn. (imtinai). Šiam reikalavimui pagrįsti pateikia Darbingumo lygio vertinimo aktus, Darbingumo lygio pažymas, Neįgaliojo pažymėjimo kopiją, VŠĮ (duomenys neskelbtini) pažymą apie (duomenys neskelbtini) vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio kitimą 2019 – 2021 metais, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos 2022 m. birželio 10 d. raštą. Iš Darbingumo lygio pažymų, Darbingumo lygio vertinimo aktų bei K. N. neįgaliojo pažymėjimo matyti, jog 20 procentų darbingumo lygis (80 procentų nedarbingumas) ieškovui buvo nustatytas nuo 2018-04-20 iki 2022-08-23. Taigi yra pagrindas daryti išvadą, jog ieškovo nurodomu laikotarpiu nuo 2019 m. lapkričio iki 2021 m. gruodžio mėn. (imtinai) jo sveikatos būklė nebuvo pagerėjusi.

35.       Vertinant ieškovo prašomos priteisti turtinės žalos dydžio apskaičiavimą, vienas iš esminių įrodymų nagrinėjamoje byloje yra (duomenys neskelbtini) 2022-01-20 pažyma apie (duomenys neskelbtini) vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio kitimą 2019 - 2021 metais, iš kurios matyti, kad vidutinis (duomenys neskelbtini) mėnesinis darbo užmokestis į rankas 2019 metais buvo 738 Eur, 2020 metais – 1 026 Eur, o 2021 metais – 1 359 Eur. Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. gruodžio 16 d. nutartimi apskaičiuodamas ieškovui K. N. patirtą turtinę žalą už laikotarpį nuo 2017 m. balandžio mėnesio iki 2019 m. spalio mėnesio, rėmėsi ieškovo iki susirgimo gautu vidutiniu darbo užmokesčiu (489,50 Eur) bei (duomenys neskelbtini) vidutinio darbo užmokesčio pokyčiu 2017 - 2019 metais bei atitinkamai skaičiavo, jog 2017 metais ieškovo atlygis būtų padidėjęs 6 procentais, 2018 metais – 18 procentų, o 2019 metais – 6 procentais bei atitinkamai sudaręs 518,87 Eur, 612,27 Eur bei 649 Eur. Tačiau įvertinus ieškovo pateiktą ir pirmiau aptartį pažymą apie (duomenys neskelbtini) vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio kitimą, spręstina, kad 2019 m. darbo užmokesčio pokytis yra 13 procentų, todėl būtent šis procentas taikomas ieškovo prašomai turtinės žalos sumai už 2019 m. lapkričio ir gruodžio mėnesius apskaičiuoti.

36.       Teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje pagal į bylą pateiktus įrodymus, kuriems paneigti atsakovės iš esmės neteisė jokių įrodymų, bei remiantis Lietuvos apeliacinio teismo taikytu apskaičiavimo būdu, yra pagrindas spręsti, kad K. N. 2019 m. (2 mėnesių) darbo užmokestis būtų 1 384 Eur ((612 Eur +13 %)*2), 2020 metais – 11 544 Eur ((692+39%)*12), o 2021 metais – 15 240 Eur ((962+32%)*12). Taigi K. N. nuo 2019 m. lapkričio iki 2021 m. gruodžio mėn. (imtinai) būtų gavęs 28 168,00 Eur pajamų. Atėmus ieškovo gautas Netekto darbingumo pensijas (kartu su Transporto išlaidų kompensaciją) nuo 2019 m. lapkričio iki 2021 m. gruodžio mėn. (imtinai) (11 952,24 Eur), 200 Eur išmoką, kuri buvo išmokėta kaip socialinio draudimo netekto darbingumo pensijos gavėjui, o taip pat 8005,34 Eur skolos dalį, kurią sumokėjo viena atsakovių, ieškovui už laikotarpį nuo 2019 m. lapkričio iki 2021 m. gruodžio mėn. (imtinai) priteistinas 8010,413 Eur turtinės žalos atlyginimas.

37.       Nagrinėjamoje byloje taip pat nustatyta ir dėl to ginčas nekyla, jog trečiasis asmuo ADB „G.“, kuri buvo sudariusi Sveikatos priežiūros įstaigų civilinės atsakomybės už pacientams padarytą žalą savanoriškojo draudimo sutartį su VŠĮ Pasvalio ligonine, gavusi ieškovo 2022-02-20 raštą dėl žalos atlyginimo išmokėjo 8 005,34 Eur. Atsižvelgdama į tai atsakovė VŠĮ Pasvalio ligoninė tvirtina, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti atsakovių solidarios atsakomybės ir ieškinys atsakovės VŠĮ Pasvalio ligoninės atžvilgiu turėtų būti atmetamas. Teismas su tokiais atsakovės argumentais nesutinka.

38.       Panevėžio apygardos teismas jau minėtu įsiteisėjusiu ir prejudicinę galią turinčiu 2019 m. gruodžio 20 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-170-544/2019, konstatavo, jog abiejų atsakovių gydytojai neatliko visų galimų veiksmų, kurie būtų leidę tinkamai įvertinti ieškovo sveikatos būklę, todėl, negalima nustatyti ir atriboti konkrečios atsakovės konkrečių dalinės atsakomybės ribų, dėl ko yra taikoma solidarioji civilinė atsakomybė. Nagrinėjamu atveju pareikštu ieškiniu prašoma priteisti turtinė žala yra kilusi iš tų pačių veiksmų, tačiau už skirtingą laikotarpį, todėl pagrindo vertinti, kad atsakovių atsakomybė nėra solidari nėra pagrindo. Išdėstyto vertinimo nekeičia ir ta aplinkybė, jog viena iš atsakovių, o būtent VŠĮ Pasvalio ligoninė, yra atlyginusi faktiškai puse ieškovo 2022-02-20 raštu prašytos atlyginti žalos. Pabrėžtina, jog pagal CK 6.6 straipsnio 4 dalies nuostatas, jeigu skolininkų pareiga yra solidari, tai kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį. Be to, kreditorius, kuriam solidariosios prievolės visiškai neįvykdė vienas iš skolininkų, turi teisę reikalauti, kad likusią prievolės dalį įvykdytų bet kuris iš kitų skolininkų arba visi jie bendrai. Aplinkybė, jog viena atsakovė, kaip solidarioji skolininkė, įvykdo, prievolę kreditoriui, ar, skolininkės vertinimu, didesnę dalį prievolės nei jai priklauso, nepašalina galimybės reikšti atgręžtinius reikalavimus bendraskoliams ir siekti įrodyti, jog dalis prievolės susidarė būtent dėl vieno iš bendraskolių veiksmų.

Dėl procesinės bylos baigties ir kitų klausimų

39.       Teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju yra pakankamas pagrindas daryti išvadą, kad ieškovo reikalavimas dėl 8 010,42 Eur turtinės žalos atlyginimo už laikotarpį nuo 2019 m. lapkričio iki 2021 m. gruodžio mėn. (imtinai) yra pagrįstas, todėl ši suma priteisiam iš solidarių atsakovių.

40.       Terminą įvykdyti prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, ieškovui priteisiamos procesinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022-05-16) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

41.       Ieškovas nuo žyminio mokesčio mokėjimo į valstybės pajamas atleistas pagal įstatymą (CPK 83 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Kadangi ieškinys tenkinamas visiškai, tai iš atsakovių valstybei priteisiamas žyminis mokestis – 180 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 96 straipsnio 1 dalis).

42.       Tenkinus ieškovo pareikštą ieškinį visiškai, taip pat iš atsakovių priteisiamos jo turėtos bylinėjimosi išlaidos. Ieškovas pateikė prašymą priteisti iš atsakovių 1 718,00 Eur. Šių išlaidų dydis, atsižvelgiant į šios civilinės bylos sudėtingumą, ieškovei suteiktų teisinių paslaugų kokybę, yra pagrįstas ir nemažintinas, juo labiau kad neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose rekomendacijose rekomenduojamų dydžių. Atsižvelgiant į tai, iš atsakovių ieškovui priteisiama po 859 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovo patirtoms advokato pagalbos išlaidoms apmokėti.

Vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 285, 286 straipsniais teismas

n u s p r e n d ž i a:

ieškinį tenkinti.

Priteisti solidariai iš atsakovės viešosios įstaigos Panevėžio Respublikinės ligoninės, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir iš atsakovės viešosios įstaigos Pasvalio ligoninės, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovui K. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 8 010,42 Eur turtinei žalai atlyginti, 5 (penkių) procentų metines palūkanas už priteistą sumą (8 01042 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2012 m. gegužės 16 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovės viešosios įstaigos Panevėžio Respublikinė ligoninės, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovui K. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 859,00 Eur  bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovės viešosios įstaigos Pasvalio ligoninės, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovui K. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 859,00 Eur  bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovių viešosios įstaigos Panevėžio Respublikinės ligoninės, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir viešosios įstaigos Pasvalio ligoninės, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), į valstybės biudžetą po 90,00 Eur žyminio mokesčio (mokesčio gavėjas – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, j. a. k. 188659752, surenkamoji sąskaita (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui apeliacinį skundą paduodant per Panevėžio apygardos teismą.

Teisėjas                                                             Laimantas Misiūnas