Administracinė byla Nr. AS-188-629/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00073-2020-7

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS 

2020 m. vasario 26 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė) ir Mildos Vainienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo E. Š. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. sausio 14 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. Š. skundą atsakovui Viešojo saugumo tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

Pareiškėjas E. Š. kreipėsi su skundu į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Tarnyba) vado v. t. gen. R. P. 2018 m. lapkričio 30 d. įsakymą Nr. 47V-1414 „Dėl Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos vado 2015 m. spalio 20 d. įsakymo Nr. 47V-723 „Dėl viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos vado 2007 m. balandžio 1 d. įsakymo Nr. V-2 „Dėl Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos pareigybių sąrašo ir pareigybių aprašymo patvirtinimo“ pakeitimo“ (toliau – ir Įsakymas).

Pareiškėjas taip pat pateikė prašymą atnaujinti terminą skundui dėl Įsakymo paduoti.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. sausio 14 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo E. Š. skundą.

Teismas nustatė, kad Įsakymu atlikti tam tikri įstaigos struktūros pakeitimai, panaikinant Viešojo saugumo tarnybos Teisės skyriaus vyriausiojo specialisto (A-13) pareigybę. Teismas nurodė, kad Įsakymas nėra individualus administracinis aktas, o tik sudaro faktinį pagrindą atsakovui inicijuoti atitinkamas administracines procedūras dėl pareiškėjo atleidimo iš valstybės tarnybos, panaikinus jo užimamą pareigybę (Valstybės tarnybos įstatymo 51 straipsnio 1 dalies 9 punktas), ir tiesiogiai nedaro įtakos pareiškėjo teisių bei pareigų apimčiai, todėl negali būti savarankišku bylos nagrinėjimo teisme dalyku.

Teismas pažymėjo, kad Lietuvos informacinės teismų sistemos „Liteko“ (toliau – Liteko) duomenys patvirtina, jog pareiškėjas atleidimą iš Tarnybos Teisės skyriaus vyriausiojo specialisto pareigų ginčija Vilniaus apygardos administracinio teismo nagrinėjamoje administracinėje byloje Nr. I3-794-426/2020 (nutartyje nurodytas Nr. I3-794-526/2020 laikytinas rašymo apsirikimu), kurioje pareiškėjas prašo panaikinti Tarnybos vado v. t. gen. R. P. 2019 m. kovo 27 d. įsakymą Nr. 47TE-172 „Dėl E. Š. atleidimo iš valstybės tarnybos“, grąžinti pareiškėją į Tarnybos Štabo teisės skyriaus vyriausiojo specialistyo pareigas, priteisti vidutinį darbo užmokestį už privertinės pravaikštos laiką bei 3 000 Eur neturinei žalai ir 52,76 Eur turtinei žalai atlyginti. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjo atleidimo iš minėtų pareigų teisėtumo ir pagrįstumo klausimas bus vertinamas administracinėje byloje Nr. I3-794-426/2020.

III.

Pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo: 1) panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. sausio 14 d. nutartį, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą; 2) atnaujinti terminą skundui dėl Tarnybos vado 2018 m. lapkričio 30 d. įsakymo Nr. 47V-1414 paduoti ir skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjas nurodo, kad Įsakymas jam sukelia teisines pasekmes, todėl gali būti savarankišku bylos nagrinėjimo teisme dalyku. Įsakymas yra vienkartis teisės taikymo aktas, skirtas konkrečiam asmeniui – pareiškėjui. Pareiškėjas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas priėmė 2020 m. sausio 14 d. nutartį neatsižvelgdamas į tai, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. rugpjūčio 7 d. nutartyje administracinėje byloje AS-533-629/2019 padarytos faktinės klaidos. Be to, pareiškėjas paaiškina, kad skundą teismui dėl Įsakymo panaikinimo pateikė nepraleidęs Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje nustatyto skundo padavimo termino.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

Pareiškėjas padavė atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. sausio 14 d. nutaries, kuria teismas atsisakė priimti E. Š. skundą.

Pareiškėjas atskiruoju skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi ir teigia, kad Įsakymas yra savarankiškas teisės aktas, sukeliantis jam teisines pasekmes.

Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, sistemiškai įvertinęs Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir Viešojo administravimo įstatymas) 11 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatas, yra išaiškinęs, kad viešojo administravimo subjekto struktūros tvarkymas – tai vidaus administravimo veiklos forma, kuria ne tik užtikrinamas viešojo administravimo subjekto savarankiškas funkcionavimas, bet ir jam priskirtų viešojo administravimo funkcijų įgyvendinimas. Kiekvienas viešojo administravimo subjektas, spręsdamas įstatymų leidėjo pavestus uždavinius, turi diskrecijos teisę, nepažeisdamas imperatyvių teisės aktų reikalavimų, veikti (be kita ko, tvarkyti savo struktūrą) tokiu būdu, kad tie uždaviniai būtų įgyvendinti laiku ir tinkamai, laikantis efektyvumo, objektyvumo bei kitų viešojo administravimo principų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gruodžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-3085/2012; 2011 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A62-340/2011).

Akcentuotina, jog vertinant struktūros pakeitimus, padarytus laikantis teisės aktų reikalavimų, valstybės tarnautojo interesai negali būti aukščiau už valstybės politikos interesus atitinkamoje valstybinio sektoriaus srityje. Konkrečios pareigybės panaikinimo realumui patikrinti nėra būtina ginčyti administracinius aktus dėl struktūrinių pertvarkymų organizavimo. Valstybės tarnautojų teisių galimi pažeidimai turėtų būti konstatuojami ne per teisės aktus, apibrėžiančius valdžios institucijų veiklą, bet per teisės normas, tiesiogiai reglamentuojančias valstybės tarnybą ir konkretaus valstybės tarnautojo teises (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. birželio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-904/2008; 2010 m. gegužės 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-684/2010; 2016 m. gruodžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4784-492/2016 ir kt.). Tokia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika lemia, kad asmenys, kurių teisės galbūt buvo pažeistos naikinant jų užimamas pareigybes, į administracinius teismus gali kreiptis tokiu atveju, kai atlikti struktūriniai pokyčiai realiai ir tiesiogiai daro įtaką jų teisiniam statusui, t. y. asmenys yra atleidžiami, jiems siūlomos naujos pareigos ir pan. Būtent tokie viešojo administravimo subjekto aktai gali būti administracinės bylos dalyku. Priešingu atveju, administraciniuose teismuose ginčijant institucijos (įstaigos) aktus dėl vidinės struktūros keitimo, tačiau vis dar nekeliančius tiesioginės įtakos asmenų teisėms ir pareigos, galėtų būti trikdomas nepertraukiamas įstaigos darbas, optimalus darbo organizavimo tvarkos palaikymas, teisminiais ginčais stabdomi bet kokie planuojami struktūros pokyčiai, t. y. komplikuojamas Viešojo administravimo įstatymo 11 straipsnio nuostatų įgyvendinimas (žr., pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. gegužės 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-458-438/2017).

Dėl nurodytų priežasčių Įsakymo teisėtumas negali būti vertinamas pagal atskirą reikalavimą, t. y. tokie sprendimai negali būti savarankiškas administracinės bylos dalykas. Nesutikdamas su tokio pobūdžio procedūriniu sprendimu (veiksmu), pareiškėjas šio nesutikimo argumentus gali pareikšti įstatymų nustatyta tvarka ginčydamas galutinius sprendimus. Pažymėtina, jog, atsisakant priimti minėto pobūdžio reikalavimus, asmenims nėra užkertamas kelias į teisminę gynybą, nes šiais reikalavimais keliami klausimai iš esmės teisme gali būti išnagrinėti, tačiau tai turi būti daroma ne pagal atskirus prašymo reikalavimus, o sprendžiant valstybės tarnautojo atleidimo iš tarnybos Įstatymo 51 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu teisėtumo klausimą. Taip pat akcentuotina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas bylose, kuriose sprendžiamas klausimas dėl valstybės tarnautojo atleidimo iš pareigų Įstatymo 51 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu, yra vertinamas pareigybės panaikinimo realumas (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. lapkričio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1013-520/2017, 2013 m. sausio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. Nr. AS822-91/2013 ir kt.).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamo Įsakymo turinį bei bylos medžiagą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, jog pareiškėjui Įsakymas teisinių pasekmių nesukelia, todėl negali būti ginčo administraciniame teisme objektu. Be to, kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, Vilniaus apygardos administraciniame teisme nagrinėjama administracinė byla Nr. I3-794-426/2020, kurioje pareiškėjas prašo panaikinti Tarnybos vado v. t. gen. R. P. 2019 m. kovo 27 d. įsakymą Nr. 47TE-172 „Dėl E. Š. atleidimo iš valstybės tarnybos“, grąžinti pareiškėją į Tarnybos Štabo teisės skyriaus vyriausiojo specialisto pareigas, priteisti vidutinį darbo užmokestį už privertinės pravaikštos laiką bei 3 000 Eur neturinei žalai ir 52,76 Eur turtinei žalai atlyginti. Taigi, pareiškėjo atleidimo iš minėtų pareigų teisėtumo ir pagrįstumo klausimas bus vertinamas nurodytoje administracinėje byloje.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas teisingai vertino ginčo teisinius santykius, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Pareiškėjo E. Š. atskirasis skundas atmetamas, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. sausio 14 d. nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. sausio 14 d. nutartį palikti nepakeistą, o pareiškėjo E. Š. atskirąjį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                Audrius Bakaveckas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Milda Vainienė