Civilinė byla Nr. 2A-1904-273/2018

                                    Teisminio proceso Nr. 2-22-3-02697-2017-3

       Procesinio sprendimo kategorijos: 2.2.1.5.; 3.4.5.6.;  3.3.1.20.

 (S)

Kauno apygardos teismas

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. gruodžio 18 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Izolda Nėnienė,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens L. Ž. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2018 m. liepos 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2YT-519-673/2018 pagal pareiškėjos R. Ž. pareiškimą dėl suinteresuoto asmens L. Ž. pripažinimo neveiksnia ir ribotai veiksnia tam tikrose srityse, globos (rūpybos) nustatymo ir globėjo (rūpintojo) paskyrimo, suinteresuoti asmenys Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius, K. Ž., R. K. ir E. L..

Teismas   

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Pareiškėja R. Ž. kreipėsi su pareiškimu į Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus prašydama paskirti teismo psichiatrijos ekspertizę L. Ž. psichinei būklei bei jos gebėjimams suprasti savo veiksmų reikšmę nustatyti ir gavus ekspertizės išvadą, patvirtinančią kad L. Ž. dėl psichinės ligos ar silpnaprotystės būsenos iš dalies/visiškai negali suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ar jų valdyti, pripažinti ją ribotai veiksnia/neveiksnia toje (-ose) srityje (-se).

2.       Pareiškime nurodė, jog pareiškėjos motina L. Ž. turi sveikatos problemų, susijusių su psichika, jos elgesys neadekvatus, tačiau ji gydytis atsisako. L. Ž. sutrikusi koordinacija, dažnai skundžiasi, kad jai svaigsta galva, temsta akyse. Nurodė, kad pareiškėja negali būti L. Ž. globėja, kadangi gyvena užsienyje. L. Ž. globėja sutinka būti giminaitė R. K., kuri šiuo metu padeda L. Ž., rūpinasi ja ir teikia jai visas reikiamas paslaugas. L. Ž. neturi nekilnojamojo turto, gauna netekto darbingumo pensiją, todėl reikalingas ir jos turto administratorius, kadangi ji pati nemoka planuoti išlaidų.

3.       Teismo posėdžio metu pareiškėja prašė pareiškimą tenkinti atsižvelgiant į institucijos, kuri teikia išvadą, pasiūlymus. Nurodė, kad nors pareiškime buvo nurodyta daugiau sričių, kuriose buvo prašoma L. Ž. pripažinti neveiksnia ar ribotai veiksnia, ir nors atliktos ekspertizės išvados sutampa su pareiškime nurodytomis sritimis, kuriose buvo prašoma pripažinti L. Ž. neveiksnia ar ribotai veiksnia, mano, kad būtų teisinga tą sričių sąrašą susiaurinti. Prašė pripažinti L. Ž. neveiksnia asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymo srityje, susijusioje su lizingo, daiktų pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu; teisės gauti ir disponuoti piniginėmis lėšomis srityje; pripažinti ribotai veiksnia asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymo srityje, susijusioje su smulkiais buitiniais sandoriais bei srityje, susijusioje su nekilnojamojo turto tvarkymu.

4.       Suinteresuotas asmuo Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius palaikė pareiškėjos prašymą nurodyti mažiau sričių, kuriose apribojamas L. Ž. veiksnumas, nei buvo įvardinta pareiškime ir ekspertizės akte. Nurodė, kad asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymo, susijusio su smulkiais buitiniais sandoriais, srityje L. Ž. veiksnumo riboti nereikėtų, kadangi ji gali pati savarankiškai tvarkytis be jokios pagalbos. Asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymo, susijusio su lizingo, daiktų pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu, srityje L. Ž. turėtų pripažinta ribotai veiksnia, kadangi ši sritis yra susijusi su pakankamai didelėmis pinigų sumomis, reikia gebėti planuoti išlaidas, pajamas, o L. Ž. pati viena to padaryti negali. Nurodė, kad L. Ž. veiksnumo sveikatos priežiūros srityje nereikėtų riboti, kadangi ji pati sugeba užsiregistruoti pas gydytoją, nuvykti pas jį, žino, kas yra jos šeimos gydytoja, nekelia pavojaus nei sau, nei aplinkiniams, o gydymo sprendimus priima patys gydytojai. Socialinės paramos skyriui kelia nerimą tai, kad L. Ž. serga rimta liga ir jos nepripažįsta. Pažymėjo, kad taip pat aktuali sritis yra nekilnojamojo turto valdymas, naudojimas ir disponavimas juo, nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo, dovanojimo, įkeitimo ar kitų sandorių sudarymas. Nors šiuo metu L. Ž. neturi nekilnojamojo turto, jį gali paveldėti mirus jos motinai E. L., todėl L. Ž. turi pripažinta ribotai veiksnia šioje srityje. Nurodė, kad visose kitose srityse poreikio riboti L. Ž. veiksnumą nėra, kadangi jai problemų tose srityse neiškyla.

5.       Suinteresuotas asmuo L. Ž. su pareiškimu nesutiko. Nurodė, kad ji yra visiškai veiksni. Neįgalumas jai buvo nustatytas per klaidą. Ji nori gauti išankstinę pensiją, pasiims verslo liudijimą ir dirbs. Jai nereikia, kad vyro giminės, tuo pačiu ir buvusio vyro sesuo R. K., ja rūpintųsi. Jeigu būtų apribotas jos veiksnumas, norėtų, kad vietoje R. K. jos globėja ar rūpintoja būtų jos teta L. B.. Nurodė, kad iš viso paskolas ėmė du kartus. Pirmą kartą 500 Eur paskolą paėmė dėl sveikatos, o antrą 1 500 Eur paskolą paėmė dėl mirusio pirmojo vyro kapavietės sutvarkymo. Dukra sumokėjo iš viso 400 Eur jos pirmos paskolos padengimui. Moka planuoti išlaidas, šeimoje trisdešimt metų jas planavo, nesiskolindavo iš kaimynų. Susitarė su savo motina ir 2014 metais nešė į bažnyčią iš viso 3 500 Lt paaukoti skurstantiems, kadangi suprato, kad kai kuriems žmonėms yra sunku gyventi. Nurodė, kad niekada nebuvo gydyta dėl savo ligos, Žiegždrių psichiatrijos ligoninėje gulėjo per klaidą.

6.       Suinteresuoto asmens L. Ž. atstovė advokatė R. Š. nurodė, kad L. Ž. serga paranoidine šizofrenija, bet tai nereiškia, kad ji negali suprasti savo veiksmų tam tikrose srityse ir jų valdyti. Ji puikiai tvarkosi namuose, pati kreipiasi pas medikus, planuoja savo išlaidas. Mano, kad pareiškėjos pareiškimas yra netenkintinas. Matosi, kad ekspertizė atlikta neįsigilinus į L. Ž. sveikatos būklę.

II.        Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7.       Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmai 2018 m. liepos 2 d.  sprendimu pareiškėjos pareiškimą tenkino iš dalies, pripažino L. Ž. ribotai veiksnia šiose srityse: 1) asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su lizingo, daiktų pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu ir pan.; 2) nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ar kt.). Kitose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse L. Ž. veiksnumo neribojo; nustatė L. Ž. srityse, kuriose ji pripažinta ribotai veiksnia, rūpybą ir rūpintoja paskyrė R. K., gyvenančią (duomenys neskelbtini) .

8.       Teismas nustatė, kad L. Ž. nuo 2015 m. kovo 31 d. yra VšĮ Kėdainių PSPC Psichikos sveikatos kabineto priežiūros grupėje, jai nustatyta diagnozė – paranoidinė šizofrenija. L. Ž. mąstymas sulėtėjusio tempo, stokojantis nuoseklumo, aktyvios psichopatologijos ir suicidinių tendencijų nekonstatuota, tačiau negalima atmesti kliedesinės simptomatikos. L. Ž. yra nustatytas 35 procentų darbingumas. L. Ž. geba savarankiškai pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus savitvarkos įgūdžių srityje, iš dalies savarankiškai, naudodamasi pagalba, geba pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymo srityje, susijusioje su smulkiais buitiniais sandoriais. L. Ž. negeba pasirūpinti savimi ir priimti kasdienių sprendimų asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymo srityje, susijusioje su lizingo, daiktų pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kredito sutarčių sudarymu, teise gauti ir disponuoti piniginėmis lėšomis ir pan.; kilnojamojo turto naudojimo, valdymo, disponavimo juo srityje (nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ir kt.); nekilnojamo turto naudojimo, valdymo ir disponavimo juo srityje (kilnojamo turto pirkimo - pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ar kt.); paveldėjimo teisinių santykių srityje (palikimo priėmimas, testamento sudarymas ir kt.); dalyvavimo ūkinėje komercinėje veikloje srityje (juridinių asmenų steigimas, buvimas juridinio asmens dalyviu, vertimasis individualia veikla ir kt.); šeimos santykių srityje (santuokos sudarymas, asmens gebėjimas įgyvendinti tėvų valdžią - auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, įvaikinti ir kt.); asmens gebėjimo būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus srityje; darbo teisinių santykių srityje (asmens gebėjimas sudaryti darbo sutartį, atitinkančią jo galimybes, poreikius ir pan.); sveikatos priežiūros srityje (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimas ir pan.); rinkimų teisės srityje. L. Ž. nuo 2015 m. vasario 10 d. iki 2015 m. kovo 27 d. buvo gydyta VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės psichiatrijos klinikos Marių sektoriuje, diagnozė – paranoidinė šizofrenija. Paskutinį kartą pas psichiatrą gydytoją apsilankė 2017 m. balandžio 18 d. Byloje Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Panevėžio teismo psichiatrijos skyriaus atliktos ekspertizės akte pateikta apibendrinta išvada, kad L. Ž. dėl savo psichikos būklės gali naudodamasi pagalba suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti asmeninių neturtinių pajamų ir išlaidų tvarkymo srityje, susijusioje su smulkiais buitiniais sandoriais; negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti visose kitose turtinių santykių srityse bei asmeninių neturtinių santykių srityse.

9.       Teismas, remdamasis bylos duomenimis, sprendė, kad L. Ž. yra aktualios tokios sritys kaip: 1) asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su lizingo, daiktų pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu ir pan., kadangi L. Ž. ne kartą yra ėmusi paskolas/vartojimo kreditus, tačiau neturėjo pakankamai lėšų grąžinti, dėl ko artimieji kreditą yra apmokėję iš savo lėšų. Skolindamasi pinigus L. Ž. iš esmės apsunkino savo gyvenimą, nes kreditus turi grąžinti ne tik jos artimieji, bet ir ji pati iš savo nedidelių pajamų. Be to, nebuvo nustatyta, kad L. Ž. kreditus panaudojo protingai ir tikslingai.  L. Ž. pakankamai dideles sumas yra aukojusi bažnyčiai, tą ji pripažino ir pati, be to, savo turėtą turtą perrašė buvusio sutuoktinio naudai. Ir nors nėra duomenų, kad tokie racionaliai nepaaiškinami veiksmai buvo padaryti ir paskutiniais metais, tačiau tai teismo vertinimu iliustruoja asmens negebėjimą suvokti, kad tokių veiksmų neleidžia daryti jos sudėtinga turtinė padėtis.

10.       Kita teismo vertinimu aktuali sritis yra nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ar kt.). Teismas nurodė, kad nors šiuo metu L. Ž. nekilnojamojo turto neturi, tačiau iš bylos medžiagos  nustatyta, kad ji būtų vienintelė paveldėtoja jos senyvo amžiaus ir šiuo metu sunkiai sergančios ir ligoninėje slaugos skyriuje slaugomos motinos, kuri nuosavybės teise turi butą, kuriame L. Ž. gyvena, mirties atveju. Kadangi L. Ž. jau yra be jokios aiškios priežasties padovanojusi jai nuosavybės teise priklausiusią namo dalį savo buvusiam sutuoktiniui, taip pat yra išreiškusi mintis parduoti motinai priklausantį butą ir keltis gyventi kitur, todėl teismo vertinimu, pareiškėja pagrįstai susirūpinusi, kad jos motina L. Ž. nepadarytų tokių veiksmų, kurie ją paliktų be gyvenamojo būsto.

11.       Teismas sprendė, kad dėl nurodytų aplinkybių L. Ž. turi būti pripažintina ribotai veiksnia asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymo srityje, susijusioje su lizingo, daiktų pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu ir pan., ir nekilnojamojo turto naudojimo, valdymo ir disponavimo juo srityje (nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ar kt.).

12.       Teismas nurodė, kad šiuo metu nėra būtinybės riboti L. Ž. veiksnumo kitose ekspertizės akte nurodytose srityse, nes kitose srityse ji gali pati savarankiškai tvarkytis be jokios pagalbos ir dėl savo sveikatos būklės ji nekelia pavojaus nei sau, nei aplinkiniams.

13.       Pripažinęs L. Ž. ribotai veiksnia nurodytose dvejose srityse, teismas išsprendė  rūpybos nustatymo bei rūpintojo paskyrimo klausimą (CPK 473 str. 4 d., 505 str., 506 str.). L. Ž. rūpintoja teismas paskyrė R. K. atsižvelgęs į pareiškėjos prašymą, į R. K. sutikimą bei moralines ir asmenines savybes, kad ji gali vykdyti rūpintojos pareigas, kadangi turi medicininį pažymėjimą, šiuo metu ji rūpinasi L. Ž., charakterizuojama teigiamai, nebausta ir neteista ir tai, kad kitų pasiūlymų dėl rūpintojos kandidatūros nebuvo.

III.       Apeliacinio skundo  ir atsiliepimų į apeliacinį skundą teisiniai argumentai

14.       Apeliaciniame skunde suinteresuotas asmuo L. Ž. prašė Kauno apylinkės tesimo Kėdainių rūmų 2018 m. liepos 2 d. sprendimą panaikinti ir pareiškimą atmesti. Apeliaciniame skunde nurodė tokius argumentus:

1.1.                      Teismo sprendimas neteisėtas. Apeliantės mėnesines pajamas sudaro tik 211 Eur, pajamos nedidelės ir sutaupyti nėra galimybių, todėl iš viso paimti du greitieji kreditai sveikatos būklės gerinimui 1 500 Eur paskola paimta  mirusio pirmojo vyro kapavietės sutvarkymui. Kreditai buvo imti apgalvotai, pinigai racionaliai panaudoti. Apeliantė kreditus dengia, pareigą grąžinti skolas jaučia. Moka planuoti išlaidas. Apeliantė yra tikinti, todėl nemano, kad tikėjimas Dievu ir auka yra nusikaltimas ar koks kitas neleistinas veiksmas, o  aukojimas bažnyčiai patvirtina, kad ji sugeba tvarkyti savo finansus ir susitaupyti;

1.2.                      Buvusiam sutuoktiniui dalis nekilnojamojo turto padovanota dėl to, kad apeliantė jam yra dėkinga padėjus užauginti dukteris. Be to, medikai įspėjo, kad po atliktos operacijos apeliantė  negalės dirbti jokių sunkių fizinių darbų, t. y. negalės prižiūrėti sklypo bei namo dalies, todėl po santuokos nutraukimo likęs turtas jai tapo nebereikalingas;

1.3.                      Turi būti panaikinta teismo sprendimo dalis, kuria apeliantei ribojamas nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas dar ir dėlto, kad apeliantės motinos mirties atveju paveldėjimas atsirastų tik tuomet, jeigu apeliantė būtų įstatyminė įpėdinė, kaip vienintelė motinos duktė, tačiau gali būti, kad apeliantės motina testamentu yra palikusi savo turtą kitam asmeniui, tuomet buto apeliantė nepaveldėtų ir savo vardu nekilnojamojo turto neįgytų;

1.4.                      Apeliantės nuomone, jos gaunamos pajamos labai mažos, todėl atsitikus nenumatytoms problemoms, ji iš savo gaunamų pajamų negalėtų grynaisiais pinigais įsigyti naujos buitinės technikos, todėl jos gyvenimas taptų ribotas ir suvaržytas;

1.5.                      Teismas neįvertino apeliantės nurodytų aplinkybių, kad apeliantė yra nedarbinga ne dėl psichinės ligos, o dėl somatinių susirgimų. Apeliantė teikia neįgaliojo pažymėjimo kopiją ir radiologinio tyrimo vertinimą, kurių pirmosios instancijos teismui pateikti neturėjo galimybės. Teismas patikėjo pareiškėjos ir suinteresuotų asmenų savanaudiškais motyvais.

15.       Atsiliepime į apeliacinį skundą pareiškėja apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodė tokius argumentus:

2.1.                      Apeliantė neserga aneurizma, jai nustatyta paranoidinė šizofrenija. Šios ligos apeliantė nepripažįsta, todėl nesigydo, o negydoma liga progresuoja. Apeliantė ieško kitų ligų ir tam leidžia pinigus, kurių neturi;

2.2.                      Apeliantės motinos mirties atveju, jos motinai priklausantis butas atitektų apeliantei, nes nėra jokių įrodymų, kad motina testamentu būtų perrašiusi butą kam nors kitam, todėl riboti veiksnumą nekilnojamo turto naudojimo, valdymo ir disponavimo juo srityje apeliantei yra būtina;

2.3.                      Apeliantė jau ne kartą ėmė greituosius kreditus, kuriuos pareiškėjai teko dengti ir blokuoti, o 1 500 Eur paskola buvo paimta teismo proceso metu, ir nėra garantijos, kad apeliantė sugebės pati savarankiškai visą paskolą išmokėti, kadangi jos pajamos yra labai mažos. Apeliantė neišmokėjusi skolų, ateityje gali netekti buto, kuriame dabar gyvena. Yra žmonių, kurie tariamai apeliantę prižiūri už jos pinigus, todėl jie gali bandyti perimti jos ateityje paveldėtą butą.

16.       Atsiliepime į apeliacinį skundą suinteresuotas asmuo Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius prašė pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodė tokius argumentus:

3.1.                      Teismas tinkamai išnagrinėjo byloje pateiktus įrodymus ir priėmė teisingą sprendimą;

3.2.                      Apeliantė nepateikė objektyvių priežasčių, kodėl padovanojo turimą nekilnojamąjį turtą buvusiam vyrui;

3.3.                      Apeliantės veiksnumas yra apribotas tik dviejose srityse, todėl ji kaip ir anksčiau galės naudotis visomis prigimtinėmis ir pilietinėmis laisvėmis. Be to, apeliantės būklė gali būti peržiūrėta, ir būklei pagerėjus, yra galimybė kreiptis į teismą dėl neveiksnaus asmens pripažinimo veiksniu.

17.       Atsiliepime į apeliacinį skundą suinteresuotas asmuo R. K. prašė apeliacinį skundą atmesti.

18.       Kiti byloje dalyvaujantys asmenys atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikė.

Teismas  

k o n s t a t u o j a :

IV.       Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

19.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str.). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.

20.       Apeliantė su apeliaciniu skundu pateikė neįgaliojo pažymėjimo, išduoto L. Ž. 2015 m. balandžio 11 d. kopiją ir 2017 m. balandžio 4 d. radiologinio tyrimo vertinimą Sutinkamai su CPK 314 straipsniu atsisakytina priimti pateiktus dokumentus, kadangi neįgaliojo pažymėjimo kopija yra pateikta į bylą, o 2017 m. balandžio 4 d. radiologinio tyrimo vertinimas galėjo būti pateiktas nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme.

21.       Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo apeliantė L. Ž. pripažinta ribotai veiksnia, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

22.       CK 2.11 straipsnio 1 dalyje yra reglamentuota, kad fizinis asmuo, kuris dėl psichikos sutrikimo iš dalies negali suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ar jų valdyto, gali būti teismo tvarka pripažintas ribotai veiksniu toje srityje. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad yra du būtini neveiksnumo (riboto) nustatymo kriterijai: medicininis – asmens psichinė liga ar proto negalia, nustatyta arba patvirtinta asmens psichinei būsenai nustatyti teismo paskirtos teismo psichiatrijos ekspertizės metu (CPK 466 straipsnis, 467 straipsnio 4 dalis), ir juridinis – psichinės ligos ar proto negalios nulemtas asmens negalėjimas (dalinis) suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti. Tiek medicininis asmens, dėl kurio pripažinimo neveiksniu (ribotai veiksniu) kreiptasi į teismą, vertinimas, teismui skiriant ir kompetentingiems asmenims atliekant teismo psichiatrijos ekspertizę, tiek asmens negalėjimo (iš dalies) suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti svarstymas (juridinis kriterijus) yra sudėtinės asmens neveiksnumo (riboto) nustatymo proceso dalys, kurios yra būtinos ir vienodai svarbios kiekvienos bylos dėl asmens pripažinimo neveiksniu (ribotai veiksniu) atveju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2008; 2013 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/2013).

23.       Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2015 m. gruodžio 10 d. įsakymu Nr. A1-742 patvirtinto Asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdieninius sprendimus nustatymo tvarkos aprašas (toliau – Aprašas) įvardija konkrečias turtinių santykių ir asmeninių neturtinių santykių sritis, kuriose gali būti nustatomas asmens neveiksnumas (10 p.).

24.       Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.10 straipsnio 2 dalis, taip pat CPK 468 straipsnio 1 dalis įpareigoja teisėją teismo sprendime nurodyti baigtinį sričių, kuriose asmuo pripažįstamas neveiksniu, sąrašą. Tai reiškia, kad teismas, priimdamas sprendimą tenkinti pareiškimą, asmenį turi pripažinti neveiksniu ne visose Aprašo 10 punkte nurodytose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse – o įvardijant tik konkrečias sritis, aktualias neveiksniu tam tikrose srityse pripažįstamam asmeniui. Tai reiškia, kad tie atvejai, kai asmuo pripažintinas neveiksniu iš esmės visose srityse, iš esmės paneigiamas naujasis teisinis neveiksnumo reglamentavimas, todėl negalimas. Pagrindinis principas, kuriuo šios kategorijos bylose turėtų vadovautis teismas, yra kuo mažesnis asmens veiksnumo ribojimo principas.

25.       Nagrinėjamojoje byloje pirmosios instancijos teismas pripažino apeliantę L. Ž. ribotai veiksnia šiose srityse: 1) asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su lizingo, daiktų pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu ir pan.; 2) nekilnojamojo turto naudojimo, valdymo ir disponavimo juo (nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ar kt.).

26.       Apeliantė L. Ž., nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodo, kad teismas ją nepagrįstai pripažino ribotai veiksnia, nes ji yra nedarbinga ne dėl psichinės ligos, o dėl somatinių susirgimų. Be to, apeliantė nurodo, kad ji yra veiksni ir sugeba tvarkytis tiek ūkiniuose, tiek finansiniuose reikaluose.

27.       Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šie apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti, nes pirmosios instancijos teismas padarė išvadą dėl apeliantės pripažinimo ribotai veiksnia remiantis visumos į bylą pateiktų įrodymų pagrindu. Iš VšĮ Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centro informacinės pažymos matyti, kad L. Ž. nuo 2015 m. kovo 31 d. yra VšĮ Kėdainių PSPC Psichikos sveikatos kabineto priežiūros grupėje dėl psichikos ligos. Kėdainių bendruomenės socialinio centro socialinių paslaugų padalinio vadovės L. K. 2017 m. birželio 23 d. išvadoje nurodoma, kad L. Ž. negeba pasirūpinti savimi ir priimti kasdieninių sprendimų tam tikrose srityse, tame tarpe ir  asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymo, susijusiose su lizingo, daiktų pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu ir pan.;  nekilnojamojo turto naudojimo, valdymo ir disponavimo juo (nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ar kt.). Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Panevėžio teismo psichiatrijos skyriaus ekspertizės akte 2018-04-04 – 04-18 Nr. 87TPK-64/2018 nurodyta, kad L. Ž. konstatuotas psichikos sutrikimas, dėl kurio gali naudodamasi pagalba suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti asmeninių neturtinių pajamų ir išlaidų tvarkymo srityje, susijusioje su smulkiais buitiniais sandoriais, tačiau negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti visose kitose turtinių santykių srityse bei asmeninių neturtinių santykių srityse. Kaip matyti, šioje byloje ekspertų buvo nustatyta ne tik L. Ž. liga, bet ir įvertintas jos veiksmų atitinkamų santykių srityje suvokimo laipsnis.

28.       Byloje nustatyta, kad L. Ž. ne kartą yra ėmusi paskolas/vartojimo kreditus, tačiau neturėjo pakankamai lėšų juos grąžinti, dėl ko artimieji kreditą yra apmokėję iš savo lėšų. Be to, teismas konstatavo, kad L. Ž. savo turėtą nekilnojamąjį turtą be jokios priežasties perrašė buvusio sutuoktinio naudai, taip pat yra išreiškusi mintis parduoti motinai priklausantį butą ir keltis gyventi kitur. Šiuo metu L. Ž. savo nekilnojamojo turto neturi, gyvena sunkiai sergančios motinos bute ir jos mirties atveju apeliantė būtų vienintelė paveldėtoja, dėl to pareiškėja yra pagrįstai susirūpinusi, kad jos motina L. Ž. nepadarytų tokių veiksmų, kurie ją paliktų be gyvenamojo būsto.

29.        Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas instancijos teismas, spręsdamas dėl L. Ž. veiksnumo, įvertino tiek ekspertų išvadas, tiek ir kitus byloje esančius įrodymus ir, spręsdamas dėl L. Ž. riboto veiksnumo, taikė medicininį ir teisinį kriterijus, t. y. ekspertizės akto pagrindu konstatavęs L. Ž. psichinės sveikatos sutrikimą teismas sprendė, kiek tas sutrikimas lemia poreikį riboti jos veiksnumą atitinkamoje teisinių santykių srityje tam, kad būtų apsaugotos ne tik jos, bet ir  kitų asmenų teisės ir teisėti interesai.  

30.       Teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje esančius duomenis, įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų ir kasacinio teismo praktikos šiuo klausimu nepažeidė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2004; 2008 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2008; 2012 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2012; 2017 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-382-421/2017). Ribotas L. Ž. teisių suvaržymas atitinka Psichikos sveikatos priežiūros įstatymo, CK 2.11 straipsnio reikalavimus ir tikslus, nagrinėjamoje byloje sprendimas priimtas vadovaujantis L. Ž. interesų apsaugos tikslais, įsitikinus, kad šiuo konkrečiu atveju jos teisių ir laisvių suvaržymo pagrindai yra svarbūs bei pakankami.  

31.       Aukščiau aptartų duomenų pagrindu teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas apeliantę pripažinti ribotai veiksnia asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymo srityje, susijusioje su lizingo, daiktų pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu ir pan. bei  nekilnojamojo turto naudojimo, valdymo ir disponavimo juo srityje (nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ar kt.), yra pagrįstas ir teisėtas.  Be to, pažymėtina, kad asmens pripažinimas ribotai veiksniu tam tikroje srityje nereiškia, jog asmuo netenka tam tikros turtinės ar asmeninės neturtinės teisės. Taikant neveiksnumo institutą yra siekiama apsaugoti paties neveiksnaus tam tikroje srityje ar ribotai veiksnaus asmens teises, t. y. jam suteikiama pagalba atitinkamas savo teises įgyvendinti per atstovą.

32.       Remiantis išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pagrindo pakeisti ar panaikinti  pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas netenkinamas, teismo sprendimas paliekamas nepakeistu (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu

n u t a r i a :

Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2018 m. liepos 2 d.  sprendimą   palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja                                                                                                        Izolda Nėnienė