Civilinė byla Nr. e2S-72-569/2016 

                                                                                    Teisminio proceso Nr. 2-41-3-01634-2011-8

Procesinio sprendimo kategorija 3.3.2.4; 3.5.1.1; 3.5.1.17

(S)

ŠIAULIŲ APYGARDOSTEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. vasario 3 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Muchtarovienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens D. B. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2015-10-06  nutarties priimtos civilinėje byloje Nr. e2-8210-1003/2015 pagal pareiškėjos Lindorff Oy, veikiančios per savo struktūrinį padalinį Lindorff Oy filialą, pareiškimą dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo, suinteresuoti asmenys antstolis T. U., R. B., D. B.,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Pareiškėja Lindorff Oy kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismą, prašydama nustatyti, kad skolininkui R. B. priklauso ½ dalis sutuoktinės D. B. gaunamų pajamų. Nurodė, kad antstolio T. U. kontoroje vykdoma vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) . Pareiškėja Lindorff Oy gavo antstolės 2015-04-16 pasiūlymą dėl turto dalies, esančios bendrojoje nuosavybėje, nustatymo, kuriuo antstolė informavo pareiškėją, jog skolininko sutuoktinė D. B. dirba UAB (duomenys neskelbtini) ir gauna darbo užmokestį, antstolis areštavo D. B. iš UAB (duomenys neskelbtini) gaunamas pajamas bei pasiūlė kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, nustatymo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Šiaulių apylinkės teismas 2015 m. spalio 6 d. nutartimi pareiškėjos pareiškimą tenkino. Nustatė, kad skolininkui R. B. bendrojoje jungtinėje su jo sutuoktine D. B. nuosavybėje priklauso ½ dalis sutuoktinės D. B. pajamų, gaunamų iš darbo santykių po santuokos sudarymo. Teismas konstatavo, kad byloje nėra duomenų, jog po santuokos sudarymo suinteresuotų asmenų teisinis turto režimas būtų nustatytas pagal CK 3.101 str. – 3.108 str. nuostatas, taip pat nėra duomenų apie suinteresuotų asmenų santuokos nutraukimą, gyvenimą skyrium (separaciją), apie vedybų ar povedybinės, o taip pat turto pasidalinimo sutarties sudarymą. Teismas sprendė, kad D. B. neįrodė aplinkybių, suformuojančių būtinumą teismui nukrypti nuo lygių dalių principo.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo D. B. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2015-10-06 nutartį ir pareiškėjos Lindorff Oy pareiškimą atmesti. Jeigu teismas pareiškimą tenkintų, tai apeliantės nuomone, R. B. dalis iš suinteresuoto asmens gaunamo darbo užmokesčio turėtų būti nustatinėjama tik iš suinteresuoto asmens dalies, kuri viršytu minimalų darbo užmokestį.

Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.Teismas byloje esančias aplinkybės vertino formaliai. Teismas nevertino apeliantės nurodytų aplinkybių, kad jos gaunamas darbo užmokestis nėra bendra jungtinė nuosavybė. Jei teismas apeliantės nurodytas aplinkybes vertino nereikšmingomis, tai turėjo tai motyvuoti ir nurodyti, kodėl jas laiko nereikšmingomis.

2.Teismas nepagrįstai sprendė, jog D. B. neįrodė aplinkybių, suformuojančių būtinumą teismui nukrypti nuo lygių dalių principo. Teismas vadovaudamasis teisės aktais ir protingumo principu, privalėjo pats įvertinti bent minimalias būtinas išlaidas asmeniui, kurios turėtų būti skiriamos maistui, aprangai, bei nurodyti jas bent preliminariai. Teismas turėjo būti aktyvus ir pareikalauti iš trečiojo asmens pateikti įrodymus ar paaiškinimus apie tai, kas moka už komunalines paslaugas, kokio dydžio yra įsiskolinimai, nes suinteresuotas asmuo nėra buto, kuriame gyvena savininkė ir tokių duomenų negalėjo gauti.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą pareiškėja Lindorff Oy prašo atmesti atskirąjį skundą. Nurodo, kad pareiškėjos ir skolininko R. B. santuoka nėra nutraukta, todėl jai be išimčių galioja įstatymu nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas, kas reiškia, kad turtas, įskaitant pareiškėjos darbo užmokestį, įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Pareiškėja nesutinka su apeliante, kad yra pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo. Pareiškėjos nuomone, negalima remtis nepatvirtintais duomenimis dėl pareiškėjos sveikatos būklės, kadangi priešingu atveju būtų pažeidžiamos CPK nuostatos dėl tinkamo ir greito teismo sprendimo įvykdymo atstatant šalių pusiausvyrą, kartu pažeidžiant išieškotojo Lindorff Oy filialo teisę atgauti susidariusią B. R. skolą. Pareiškėja D. B. privalo pateikti įrodymus, pagrindžiančius visus jos argumentus, įskaitant maisto, aprangos, vaistų ir kt. išlaidas. D. B. apie Lindorff Oy filialo 2015 m. balandžio 30 d. prašymą dėl turto dalies nustatymo žino jau pusę metų bei būdama apdairi, rūpestinga ir rūpindamasi apginti savo teises, galėjo per aukščiau minimą laikotarpį surinkti būtinus įrodymus savo argumentams pagrįsti. Pareiškėjos nuomone, negalima priimti apeliantės pateiktų įrodymų, nes nei pareiškėja ar jos sesuo nėra asmenys, kurie turi teisę ir įgaliojimus konstatuoti tam tikrą egzistuojančią faktinę aplinkybę. Nesant faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo, negalima nustatyti, ar pateikti elektroninės bankininkystės išrašai yra tikri, ar išrašuose nurodyti mokėjimai tikrai buvo skirti sumokėti mokesčiams susijusiems su pareiškėjos D. B. gyvenamąja vieta.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Apeliantės D. B. atskirasis skundas tenkintinas iš dalies

Pagal CK 3.112 straipsnio 1 dalį asmeninės prievolės visų pirma privalo būti tenkinamos iš asmeninio sutuoktinio turto. Išieškoti pagal vieno sutuoktinio prievoles galima iš bendro turto sutuoktinio dalies, jeigu kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, kad į kito sutuoktinio, kuris neprisiėmė prievolės, turtą ar jo dalį bendrojoje nuosavybėje negali būti nukreipiamas išieškojimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. D. v. A. D. ir kt., bylos Nr. 3K-3-132/2013).

Vykdymo proceso normos numato galimybę išieškojimą iš fizinių asmenų nukreipti į asmeninį turtą, dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 straipsnio 1 dalis). Tuo atveju, jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenims, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrą turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko dalies, esančios bendra su kitas asmenimis nuosavybe, nustatymo (CPK 667 straipsnio 1 dalis).

Pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktą bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe laikomos pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita). Pažymėtina, kad sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė laiko atžvilgiu egzistuoja, kol ji nėra padalyta arba nepasibaigia kitokiu būdu (CK 3.87 straipsnio 2 dalis, 3.100 straipsnis). Nagrinėjamu atveju neginčytinai nustatyta, kad sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė nėra pasibaigusi (santuoka nėra nutraukta, separacija neįregistruota, turtas nėra padalintas kitu būdu).

CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad  sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Šia prezumpcija teismas privalo vadovautis, jeigu nenustato CK 3.123 straipsnyje nurodytų pagrindų, kurie leidžia teismui nukrypti nuo bendro turto lygių dalių principo. Teismas gali nukrypti nuo turto lygių dalių principo, atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį ar kitas svarbias aplinkybes (CK 3.123 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kiekvienu atveju nukrypimo nuo bendro sutuoktinių turto lygių dalių mastas ir turto padalijimo būdas priskirtini teismo diskrecijai, įvertinant individualias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausio Teismo 2009-11-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-479/2009).

Kaip jau anksčiau paminėta, teismas gali nukrypti nuo turto lygių dalių principo jei vieno iš sutuoktinių turtinė padėtis yra sunki. Pažymėtina, jog sutuoktinio gaunamos pajamos tiesiogiai susijusios su jo turtine padėtimi, kuri CK 3.123 straipsnio 1 dalyje įvardyta kaip pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo, todėl tai reikšminga teismui sprendžiant dėl CK 3.123 straipsnio taikymo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimą, priimtą civilinėje byloje R. A. v. A. A., bylos Nr. 3K-P-186/2010).

Bylos duomenimis nustatyta, kad apeliantė turto neturi, gauna mažas pajamas – tik minimalų darbo užmokestį, socialinių pašalpų negauna, gyvena sesers L. D. bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Minėtame bute kartu su apeliante gyvena ir apeliantės sūnus, jo sutuoktinė ir keturi jų mažamečiai vaikai. Karu su apeinate gyvenančių asmenų turtinė padėtis taip nėra gera: apeliantės sūnus ir jo sutuoktinė savo vardu registruoto nekilnojamojo turto neturi, kartu gyvenanti R. B. šiuo metu gauna motinystės pašalpą, kuri sudaro 70 proc. jos gauto minimalaus darbo užmokesčio. N. B. nedirba, socialinių išmokų negauna.

Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apeliantės turtinė padėtis yra sunki, todėl yra pagrindas nukrypti nuo turto lygių dalių principo (CK  3.123 straipsnio 1 dalis).

Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, nustatytina, kad skolininkui R. B. bendrojoje jungtinėje su jo sutuoktine D. B. nuosavybėje priklauso 1/3 dalis sutuoktinės D. B. pajamų, gaunamų iš darbo santykių po santuokos sudarymo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

n u t a r i a :

Pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. spalio 6 d. nutartį ir ją išdėstyti taip:

„pareiškėjos Lindorff Oy, veikiančios per savo struktūrinį padalinį Lindorff Oy filialą, juridinio asmens kodas 111882842, pareiškimą tenkinti.

Nustatyti, kad skolininkui R. B., a. k. (duomenys neskelbtini) bendrojoje jungtinėje su jo sutuoktine D. B., a. k. (duomenys neskelbtini) nuosavybėje priklauso 1/3 dalis sutuoktinės D. B. pajamų, gaunamų iš darbo santykių po santuokos sudarymo.“

Teisėja                                                                                                                        Lina Muchtarovienė