Administracinė byla Nr. I-696-257/2015

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-02853-2014-1

Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2.; 74

(S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. sausio 23 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos administracinio teismo teisėja Laisvutė Kartanaitė,

sekretoriaujant Rimai Sakalauskaitei,

nedalyvaujant pareiškėjui D. S.,

nedalyvaujant atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atstovui,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. S. skundą ir patikslintą skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas, išnagrinėjęs pateiktą skundą,

n u s t a t ė :

Pareiškėjas D. S. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu ir patikslintu skundu, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, neturtinę žalą.

Pareiškėjas D. S. į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai, teismo šaukimu (56 b. l.). Skunde (2 b. l.) ir patikslintame skunde (10 b. l.) pareiškėjas nurodė, kad prašo bylą nagrinėti jam nedalyvaujant. Pareiškėjas D. S. skunde (2 b. l.) ir patikslintame skunde (10 b. l.) nurodė, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje periodiškai buvo laikomas nuo 2010 m. rugsėjo 5 d. iki 2011 m. vasario 14 d. ir nuo 2012 m. kovo 6 d. iki 2012 m. lapkričio 10 d. perpildytose kamerose, kurių plotas yra 18 m2, su 8-10 asmenų, o kalinimo sąlygos neatitiko teisės aktų reikalavimų. Į kamerų plotą įeina tualetas, spintelė, stalas, buities reikmenys ir 8-10 žmonių asmeniniai daiktai. Būnant 24 valandas per parą perpildytose kamerose yra nepakeliama, nes nėra galimybės pajudėti, pavaikščioti. Dėl to jam trūko oro, svaigo galva, negalėjo normaliai miegoti, dažnai kildavo konfliktai, tapo irzlus ir nervingas, neteko daug svorio. Šiaulių tardymo izoliatoriaus administracija į žodinius skundus nereagavo. Nurodo, kad įrodinėdamas neturtinę žalą vadovaujasi Lietuvos Respublikos teisės aktais, nurodo Lietuvos teismų ir EŽTT praktiką. Prašo jo skundą patenkinti ir priteisti jam iš atsakovo 90 000 Lt (26 065,80 Eur) neturtinės žalos  atlyginimą.

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atstovas į posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai, teismo šaukimu (54 b. l.).

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atsiliepime (50–51 b. l.) nurodė, kad prašo taikyti reikalavimo senaties terminą, skundą palikti nenagrinėtą, skundą nagrinėti atsakovo atstovui nedalyvaujant.

Pareiškėjas skunde teismui nurodo, kad nuo 2010-09-05 iki 2011-02-14 buvo laikomas Šiaulių tardymo izoliatoriuje pažeidžiant nustatytus reikalavimus. Iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus Įskaitos skyriaus 2014-12-19 pažymos Nr. 69/06-6263 „Dėl D. S. laikymo Šiaulių tardymo izoliatoriuje“ matyti, kad pareiškėjas skundžiamu laikotarpiu buvo laikomas įstaigoje periodiškai nuo 2010-10-22 iki 2012-11-07.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.125 straipsnio 8 dalyje reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo nustatytas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas. Civilinio kodekso 1.134 straipsnio 1 punkto nuostata, kad ieškinio senatis netaikoma iš asmeninių neturtinių teisių atsirandantiems reikalavimas, kaip išaiškinta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-01-02 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2008, reiškia, kad ieškinio senatis netaikoma reikalavimams dėl asmeninių neturtinių teisių, kurios neturi ekonominio turinio, gynimo, o iš asmeninių neturtinių teisių pažeidimų atsirandantiems reikalavimams atlyginti tiek turtinę, tiek ir neturtinę žalą ieškinio senatis taikoma. Atsakovas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.126 straipsnio 2 dalies,  1.127 straipsnio 1 dalies nuostatomis, prašo nagrinėjant pareiškėjo skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo taikyti ieškinio senaties terminą, skaičiuojant nuo kreipimosi į teismą dienos, t.y. nuo 2014-11-18.

Pareiškėjo pateiktas skundas yra tapatus pareiškimui administracinėje byloje Nr. I-543-362/2014. Pareiškėjas nurodė neturtinę žalą patyręs dėl netinkamų kalinimo sąlygų.

2014 m. sausio 3 d. Šiaulių apygardos administraciniame teisme gautas pareiškėjo skundas, kuriuo jis prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, 9000 Lt neturtinės žalos, kurią jis patyrė dėl netinkamų kalinimo sąlygų. 2014-02-25 teismo posėdžio metu Šiaulių apygardos administraciniame teisme buvo gautas pareiškėjo rašytinis prašymas nutraukti administracinę bylą, atsisakant pareiškėjui nuo skundo, prašymą pareiškėjas posėdžio metu palaikė. LR ABTĮ 52 str. numato, jog pareiškėjas turi teisę atsisakyti skundo bet kurioje bylos nagrinėjimo stadijoje, tad pareiškėjo prašymas buvo priimtas, administracinė byla dėl neturtinės žalos priteisimo iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, nutraukta. Tai neprieštaravo įstatymui, nepažeidė šalių teisių ir įstatymu saugomų interesų. Pareiškėjui teismas išaiškino, kad, bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (administracinė byla Nr. 1-543-362/2014).

2014-11-18 gautame skunde pareiškėjas nurodo patyręs žalą, nes neva jam žala padaryta dėl netinkamų kalinimo sąlygų 2012-03-09–2012-11-07 laikotarpiu.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pažymi, kad tapačiais skundai gali būti pripažinti tik tuomet, kai yra tapatūs visi trys elementai – šalys, skundo dalykas ir skundo pagrindas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. sausio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS442-54/2008).

Atsakovas pažymi, jog tiek 2014-01-03 pareiškėjo skunde, tiek 2014-11-18 skunde šalys yra tapačios bei skundo dalykas ir pagrindas yra iš esmės tapatus, nes abu skundai grindžiami ta pačia aplinkybe – dėl netinkamų kalinimo sąlygų. Ta aplinkybė, jog pasikeitė skundo reikalavimo dydis (pareiškėjas vietoje 9000 Lt neturtinės žalos atlyginimo nauju skundu reikalauja 90000 Lt neturtinės žalos atlyginimo), bylos baigčiai įtakos nedaro, nes skundo dalykas išlieka tapatus. Reikalavimo padidinimas ar sumažinimas nelaikomas skundo dalyko pakeitimu.

Pareiškėjo D. S. skundas ir patikslintas skundas tenkintini iš dalies.

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas skundu ir patikslintu skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti jam neturtinės žalos atlyginimą. Neturtinę žalą pareiškėjas kildina iš esmės iš neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, neužtikrinant jam tinkamų kalinimo sąlygų Šiaulių tardymo izoliatoriuje nuo 2010 m. rugsėjo 5 d. iki 2011 m. vasario 14 d. ir nuo 2012 m. kovo 6 d. iki 2012 m. lapkričio 10 d. Nurodydamas savo skunde ir patikslintame skunde konkrečius kalinimo laikotarpius, pareiškėjas apibrėžė skundo ir patikslinto skundo nagrinėjimo ribas.

Byloje yra pateikta Šiaulių tardymo izoliatoriaus 2014 m. gruodžio 19 d. pažyma Nr. 69/06-6263 „Dėl D. S. laikymo Šiaulių tardymo izoliatoriuje“ (47 b. l.), iš kurios matyti, kad pareiškėjas į Šiaulių tardymo izoliatorių atvyko 2010 m. spalio 22 d. ir laikytas periodiškai iki 2011 m. vasario 22 d., nors pareiškėjas nurodo laikotarpį nuo 2010 m. rugsėjo 5 d. iki 2011 m. vasario 14 d. (2, 10 b. l.). Sprendžiant šioje byloje, ar atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, neveikimas (pozityvios pareigos nevykdydamas) laikytinas neteisėtais valdžios institucijos veiksmais CK 6.271 straipsnio prasme, turi būti atsižvelgiama į atsakovo atsiliepime pareikštą prašymą taikyti senaties terminą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra ne kartą nurodęs, jog nagrinėjant administracinius ginčus dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo, taikytinos ne tik CK normos, reglamentuojančios deliktinę atsakomybę, bet ir šio kodekso normos, reglamentuojančios ieškinio senatį (žr., pvz., LVAT 2007 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A6-317/2007, 2010 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-850/2010, 2011 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-150/2011). Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. Ieškinio senaties terminus, jų skaičiavimo ir taikymo tvarką reglamentuojančios teisės normos yra imperatyvaus pobūdžio. Tikslus ieškinio senatį reglamentuojančių teisės normų aiškinimas ir taikymas yra itin reikšmingas, nes ieškinio senaties termino pasibaigimas reiškia asmens galimybių apginti savo teises per teismą ribojimą, kitaip tariant, teisės į priverstinį savo teisių įgyvendinimą praradimą, kuomet ginčo šalis reikalauja taikyti ieškinio senaties terminą (žr., pvz., LVAT 2011 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-150/2011, 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-3116/2011).

Lietuvos Respublikos CK 1.127 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos; teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Remiantis CK 1.127 straipsnio 5 dalimi, tuo atveju, jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną, ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną. Taigi, atsižvelgus į minėtas teisės aktų nuostatas ir į tai, kad pareiškėjas prašomą priteisti neturtinę žalą kildina iš teisės aktų reikalavimų neatitinkančių jo laikymo Šiaulių TI sąlygų, t. y. įvertinus pareiškėjo nurodomų pažeidimų pobūdį, konstatuotina, jog pareiškėjas apie savo teisių pažeidimus turėjo žinoti ir suvokti tuo metu, kai šie pažeidimai pasireiškė, todėl nuo šio momento ir skaičiuotinas senaties terminas (žr., pvz., LVAT 2013 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-343/2013, 2013 m. gegužės 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-307/2013 ir kt.). Pabrėžtina, jog pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, jog pažeidimų metu jis nežinojo ir negalėjo žinoti apie savo teisių pažeidimus.

Šiuo aspektu atkreiptinas dėmesys, kad CK 1.125 straipsnio 8 dalis nustato sutrumpintą 3 metų ieškinio senaties terminą reikalavimams dėl žalos atlyginimo. Įvertinęs minėtas aplinkybes ir tai, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas į teismą kreipėsi tik 2014 m. lapkričio 18 d. (pagal spaudą ant voko, 3 b. l.),  tačiau nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, jog jo nurodomų pažeidimų metu jis nežinojo ir negalėjo žinoti apie galimą jo teisių pažeidimą, teismas sprendžia, kad pareiškėjas visą ginčo laikotarpį žinojo (turėjo žinoti) apie jo atžvilgiu galimai atliekamus pažeidimus, todėl pareiškėjas praleido senaties terminą reikalavimui dėl neturtinės žalos priteisimo iki 2011 m. lapkričio 18 d. Atsakovas, atstovaujamas Šiaulių tardymo izoliatoriaus, prašė taikyti ieškinio senatį, todėl, konstatavus, jog pareiškėjas iki ieškinio senaties termino pabaigos reikalavimui dėl neturtinės žalos priteisimo už laikotarpį iki 2011 m. lapkričio 18 d. nustatyta tvarka į teismą nesikreipė, pareiškėjo reikalavimui atlyginti neturtinę žalą už minėtą laikotarpį yra pagrindas taikyti ieškinio senaties terminą.

Ieškinio senaties termino pabaiga iki pareiškiant ieškinį yra pagrindas atmesti ieškinį, pasibaigus ieškinio senaties terminui asmuo praranda teisę į priverstinį pažeistų teisių gynimą teismine tvarka (CK 1.131 str. 1 d.). Dėl to tuo atveju, kai atsakovas reikalauja taikyti ieškinio senatį, tik teismui išsprendus šį klausimą ir nustačius, kad ieškinio senaties terminas nepraleistas arba praleistas dėl svarbių priežasčių, todėl atnaujintinas, ieškinio reikalavimai nagrinėjami iš esmės, t. y. tikrinamas jų teisėtumas ir pagrįstumas (CK 1.131 str. 2 d.). Remiantis CK 1.131 straipsnio 2 dalimi, jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad klausimą, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ieškinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikšmingas bylos aplinkybes (žr., pvz., LVAT 2009 m. rugsėjo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1037/2009). Šiuo atveju pareiškėjas  nei skunde, nei patikslintame skunde neprašė atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti, nenurodė svarbių termino praleidimo priežasčių, todėl teismas praleisto termino atnaujinimo klausimo ir nesprendžia. Teismas atkreipia dėmesį, jog tai, kad pareiškėjo laisvė yra apribota, negali pateisinti 3 metų (CK 1.125 str. 8 d.) ieškinio senaties termino nesilaikymo, o pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą fundamentalų teisės principą, praleistas terminas kreiptis į teismą negali būti pateisinamas remiantis tariamu teisės norminių aktų turinio nežinojimu. Atsižvelgiant į tai, pripažintina, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą pareiškėjo reikalavimui dėl neturtinės žalos priteisimo už laikotarpį iki 2011 m. lapkričio 18 d.

Kitas laikotarpis, už kurį pareiškėjas prašo priteisti neturtinės žalos atlyginimą, kaip nurodo pareiškėjas, neužtikrinant jam tinkamų kalinimo sąlygų Šiaulių tardymo izoliatoriuje yra nuo 2012 m. kovo 6 d. iki 2012 m. lapkričio 10 d.

Byloje yra pateikta Šiaulių tardymo izoliatoriaus 2014 m. gruodžio 19 d. pažyma Nr. 69/06-6263 „Dėl D. S. laikymo Šiaulių tardymo izoliatoriuje“ (47 b. l.), iš kurios matyti, kad pareiškėjas Šiaulių tardymo izoliatoriuje periodiškai laikytas nuo 2012 m. kovo 9 d. iki 2012 m. lapkričio 7 d., nors pareiškėjas nurodo laikotarpį nuo 2012 m. kovo 6 d. iki 2012 m. lapkričio 10 d. (2, 10 b. l.).

Iš prie šios bylos prijungtos Šiaulių apygardos administracinio teismo administracinės bylos Nr. I-543-362/2014 (15 b. l.) matyti, kad Šiaulių apygardos administraciniame teisme 2014 m. sausio 3 d. (išsiųstas  2013 m. gruodžio 31 d.) gautas pareiškėjo D. S. skundas dėl neturtinės žalos atlyginimo iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, neužtikrinant jam tinkamų kalinimo sąlygų Šiaulių tardymo izoliatoriuje už laikotarpį nuo 2012 m. kovo 7 d. iki 2012 m. lapkričio mėn. Šioje administracinėje byloje pareiškėjas 2014 m. vasario 25 d. pateikė rašytinį prašymą administracinę bylą nutraukti. Bylos nutraukimo sąlygos ir pasekmės jam žinomos ir išaiškintos. Šiaulių apygardos administracinis teismas 2014 m. vasario 25 d. nutartimi priėmė pareiškėjo 2014 m. vasario 25 d. prašymą dėl bylos nutraukimo ir administracinę bylą dėl neturtinės žalos priteisimo atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, nutraukė. Nutartis dėl administracinės bylos nutraukimo yra įsiteisėjusi. Esant nurodytoms aplinkybėms, ši administracinės bylos dalis, kuria pareiškėjas prašo priteisti neturtinės žalos atlyginimą už laikotarpį nuo 2012 m. kovo 7 d. iki 2012 m. lapkričio mėn., nutrauktina vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnio 2 punktu, nes yra priimta teismo nutartis priimti pareiškėjo skundo atsisakymą. Pareiškėjas pateikė šioje byloje tapatų skundą, nes tapatūs visi trys elementai – šalys, skundo dalykas ir skundo pagrindas. Didesnė neturtinė žala bylos baigčiai įtakos nedaro, nes skundo dalykas išlieka tapatus.

Iš prie šios bylos prijungtos Šiaulių apygardos administracinio teismo administracinės bylos Nr. I-543-362/2014 (15 b. l.) matyti, kad pareiškėjas D. S. skunde dėl neturtinės žalos atlyginimo iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, neužtikrinant jam tinkamų kalinimo sąlygų Šiaulių tardymo izoliatoriuje, laikotarpį nurodė nuo 2012 m. kovo 7 d. iki 2012 m. lapkričio mėn., todėl laikytina, kad teismas nutartimi priėmė pareiškėjo skundo atsisakymą iki 2012 m. spalio 31 d. Liko nepasisakyta dėl pareiškėjo laikymo Šiaulių tardymo izoliatoriuje laikotarpio nuo 2012 m. lapkričio 1 d. iki 2012 m. lapkričio 7 d., t. y. 7 dienas.

CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas, nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, viešoji atsakomybė negalima.

Tam, kad būtų konstatuotas neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, jog valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir, kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Lietuvos Respublikos kardomojo kalinimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tardymo izoliatoriaus administracija, užtikrindama suėmimo vykdymo tvarką ir tinkamas asmenų laikymo tardymo izoliatoriuose sąlygas, vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, šiuo ir kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, kitais nacionaliniais ir Europos Sąjungos teisės aktais. Pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punktą, iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 m2.

Byloje yra pateikta Šiaulių tardymo izoliatoriaus 2014 m. gruodžio 19 d. pažyma Nr. 69/06-6263 „Dėl D. S. laikymo Šiaulių tardymo izoliatoriuje“ (47 b. l.), iš kurios matyti, kad pareiškėjas Šiaulių tardymo izoliatoriuje nuo 2012 m. lapkričio 1 d. iki 2012 m. lapkričio 7 d. buvo laikomas kameroje Nr. 48. Tam tikru laikotarpiu pareiškėjas buvo laikomas nepažeidžiant nustatytos vienam asmeniui, esančiam laisvės atėmimo ir kardomojo kalinimo įstaigoje, kameros ploto normos tuo atveju, kai kameroje Nr. 48 su pareiškėju buvo laikoma iki 5 asmenų imtinai. Pareiškėjui Šiaulių tardymo izoliatoriuje periodiškai tekdavo nuo 2,68 m2 iki 6,27 m2 gyvenamasis plotas. Tačiau iš pateiktos pažymos negalima nustatyti, kada ir kiek laiko pareiškėjas buvo laikomas kameroje nepažeidžiant nustatytos vienam asmeniui kameros ploto normos, todėl konstatuotina, kad pareiškėjui 7 dienas galimai teko mažesnis kalinimo kameros plotas nei nustatyta norma ir Šiaulių tardymo izoliatoriaus administracija pažeidė pareiškėjo subjektinę teisę būti kalinamam kameroje, kurioje jam tektų ne mažiau nei 3, 6 m2 kameros ploto, t. y. neveikė taip, kaip pagal įstatymus ši institucija ar jos darbuotojai privalėjo veikti.

Pareiškėjas skunde ir patikslintame skunde apskritai nurodo teisės aktus, kaip turi būti įrengtos kameros suimtiesiems, kokios turi būti higienos normos, tačiau jų niekaip konkrečiai nesieja su tomis apgyvendinimo kameromis, kuriose jis buvo. Iš prie šios bylos prijungtoje Šiaulių apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. I-543-362/2014 (15 b. l.) esančio atsakovo atsiliepimo (16–19 b. l.) matyti, kad pareiškėjo laikymo Šiaulių tardymo izoliatoriuje metu jo laikymo kamerose nebuvo atlikta atitikimo higienos normų reikalavimams patikrinimų.

Taigi, teismas kitų atsakovo pažeidimų dėl netinkamų kalinimo sąlygų nenustatė. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas vieningą teismų praktiką administracinėse bylose, ne kartą yra pažymėjęs, kad pareiškėjas, pateikęs reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, kilusią dėl netinkamų kalinimo sąlygų, yra saistomas pareigos nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes (žr., pvz., LVAT 2014 m. vasario 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-81/2014). Teismas, išnagrinėjęs ir įvertinęs pareiškėjo nurodomas reikšmingas faktines aplinkybes, patikrina laisvės atėmimo įstaigų ir jų pareigūnų veiksmų teisėtumą (žr., pvz., LVAT 2013 m. gruodžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-2072/2013). Teismas pažymi, kad atsižvelgus į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, paprastai iš pareiškėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą (žr., pvz., LVAT 2013 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-84/2013). Pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka kalinimo įstaigos administracijai (žr., pvz., LVAT 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013, 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-977/2013; 2013 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-197/2013). Tačiau nagrinėjamu atveju pareiškėjo argumentai nelaikytini pakankamai aiškiais ir detalizuotais.

Europos Žmogaus Teisių Teismas, gindamas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje Daktaras prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 42095/98, 2006 m. spalio 10 d. sprendimas byloje L. L. prieš Prancūziją, pareiškimo Nr. 7508/02). Taigi teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje Meilus prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 53161/99). Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje S. Š. prieš UAB, Nr. 3K-7-2/2008).

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, taip pat atsižvelgęs į formuojamą Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos Respublikos teismų praktiką analogiškose bylose, teismas pažymi, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjas patyrė tam tikrą neturtinę žalą, tačiau šiuo atveju nėra pagrindo priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą pinigais ir pažeidimo pripažinimas, įvertinus jo trukmę, mastą bei intensyvumą, laikytinas pakankama ir teisinga satisfakcija pareiškėjo pažeistai teisei apginti, atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus. Pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmestinas kaip nepagrįstas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 punktu, 102 straipsnio 2 punktu, teismas,

n u s p r e n d ž i a :

Pareiškėjo D. S. skundą ir patikslintą skundą tenkinti iš dalies.

Pripažinti, kad nuo 2012 m. lapkričio 1 d. iki 2012 m. lapkričio 7 d. buvo pažeista pareiškėjo D. S. teisė būti kalinamam teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sąlygomis. Pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais už šį laikotarpį atmesti kaip nepagrįstą.

Pareiškėjo D. S. skundo reikalavimo dalį atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo, neužtikrinant tinkamų kalinimo sąlygų nuo 2010 m. spalio 22 d. iki 2011 m. vasario 22 d., atmesti kaip nepagrįstą.

Pareiškėjo D. S. skundo reikalavimo dalį atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo, neužtikrinant tinkamų kalinimo sąlygų nuo 2012 m. kovo 9 d. iki 2012 m. spalio 31 d. nutraukti, nes yra priimta teismo nutartis priimti pareiškėjo skundo atsisakymą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per šį teismą.

Teisėja                                                                      Laisvutė Kartanaitė