Civilinė byla Nr. e2-812-910/2022

Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00086-2022-7

 Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.4

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. liepos 28 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Ribokaitė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės mažosios bendrijos „Landšafto darbai“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. birželio 20 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei mažajai bendrijai „Landšafto darbai“.

Teismas

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) Klaipėdos skyrius pateikė teismui pareiškimą, prašydamas iškelti bankroto bylą atsakovei mažajai bendrijai (toliau – MB) ,,Landšafto darbai“. Ieškovas nurodė, kad MB „Landšafto darbai“ skola Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui 2022 m. kovo 18 d. buvo 8 483,71 Eur. Valstybės įmonės (toliau – VĮ) „Regitra“, VĮ Registrų centro ir Lietuvos Respublikos traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registro 2022 m. kovo 18 d. duomenimis, MB „Landšafto darbai“ vardu registruoto turto nėra. Pagal VĮ Registrų centro 2022 m. kovo 18 d. duomenis MB „Landšafto darbai“ registro tvarkytojui metinės finansinės atskaitomybės dokumentų nėra pateikusi. Remiantis VSDFV Klaipėdos skyriui MB „Landšafto darbai“ 2022 m. vasario 22 d. pateikto balanso duomenimis, atsakovės turtas yra 6 634 Eur, mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai – 41 912 Eur. Nuo 2021 m. sausio 25 d. per Piniginių lėšų apribojimų informacinę sistemą pateikti VSDFV Klaipėdos skyriaus mokėjimo nurodymai nėra įvykdyti.

2.       Atsakovė MB ,,Landšafto darbai“ nurodė, kad nuo 2020 m. lapkričio 14 d. iki 2021 m. birželio 15 d. nevykdė veiklos dėl Covid-19 ir karantino. Norėdama išlaikyti darbo vietas darbuotojams, neatleido jų ir mokėjo atlyginimus, skaičiuodavo Sodros mokesčius. Atsakovė kreipėsi į VSDFV, prašydama atidėti skolos sumokėjimą, prašymas buvo patenkintas. Pradėjus veiklą, MB „Landšafto darbai“ mokėjo eilines įmokas ir dengė skolą. 2022 m. sausio mėnesį sumažėjus apyvartai, įmonė patyrė sunkumų ir kelias dienas pavėlavo sumokėti eilines įmokas. VSDFV nutraukė atidėjimo sutartį ir kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Atsakovė nori restruktūrizuotis, toliau vykdyti veiklą, išlaikyti darbo vietas, todėl prašė nekelti bankroto bylos.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3.       Klaipėdos apygardos teismas 2022 m. birželio 20 d. nutartimi iškėlė atsakovės MB ,,Landšafto darbai“ bankroto bylą.

4.       Teismas

5.       Remiantis VĮ „Regitra“, VĮ Registrų centro ir Lietuvos Respublikos traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registro 2022 m. kovo 18 d. duomenimis, MB „Landšafto darbai“ vardu registruoto turto nėra. MB „Landšafto darbai“ Registrų centrui balanso už 2020 metus nėra pateikusi. Remiantis prie 2022 m. birželio 17 d. atsiliepimo pridėtais balansais už 2019, 2020, 2021 metus ir 2022 m. iki gegužės 31 d., nustatyta, kad MB „Landšafto darbai“ finansinė būklė tik blogėjo. Iš balanso už laikotarpį nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gegužės 31 d. nustatyta, kad bendrija turėjo turto už 455 Eur, o skolų – 48 645 Eur, iš jų skolos tiekėjams – 26 715 Eur, su darbo santykiais susiję įsipareigojimai – 18 731 Eur, kitos mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai – 3 199 Eur. Iki 2022 m. gegužės 31 d. bendrija jau patyrė 12 912 Eur nuostolių.

6.       Atsižvelgęs į tai, teismas nusprendė, kad atsakovės turtinė padėtis atitinka Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 2 straipsnio 7 dalyje nurodytą įmonės nemokumo sąvoką ir yra pagrindas iškelti MB „Landšafto darbai“ bankroto bylą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

7.       Atsakovė MB „Landšafto darbai“ atskirajame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. birželio 20 d. nutartį ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

7.1.                      Teismas nepagrįstai nustatė, kad atsakovė yra nemoki. MB „Landšafto darbai“ yra gyvybingas juridinis asmuo, vykdo aktyvią ūkinę komercinę veiklą, t. y. teikia maitinimo paslaugas vaikams organizuojamose stovyklose, gedulinguose pietuose, kituose renginiuose ir pan., gauna pajamas ir yra pajėgus atsiskaityti su kreditoriais.

7.2.                      Atsakovės finansiniai sunkumai šiuo metu nėra akivaizdžiai nuolatinio pobūdžio.

7.3.                      Teismo nutartis yra nepagrįsta, paremta vien teismo spėjimais, priimta pažeidžiant civilinio proceso nuostatas, todėl privalo būti panaikinta.

7.4.                      Teismas neįvertino informacijos apie planuojamą įmonės veiklą.

7.5.                      Bankroto bylose vyrauja viešasis interesas, todėl teismas privalėjo veikti aktyviai bei ex officio išreikalauti įrodymus, kurių trūkumas nurodytas nutartyje.

8.       Ieškovas VSDFV Klaipėdos skyrius atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti. Nurodo šiuos argumentus:

8.1.                      Teismas pagrįstai netenkino atsakovės 2022 m. birželio 17 d. prašymo atidėti bylos nagrinėjimą ir atsakovės MB „Landšafto darbai“ finansinę padėtį bei gyvybingumą įvertino pagal byloje esančius dokumentus.

8.2.                      Atsakovė MB „Landšafto darbai“ su atskiruoju skundu nepateikė jokių naujų faktų ar įrodymų, nuginčijančių teismo nustatytas aplinkybes dėl atsakovės nemokumo.

8.3.                      Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovė MB „Landšafto darbai“ negali laiku įvykdyti turtinių prievolių, šio juridinio asmens įsipareigojimai viršija turimo turto vertę. Teismui nepateiktas pareiškimas dėl restruktūrizavimo bylos atsakovei MB „Landšafto darbai“ iškėlimo. Atsižvelgiant į tai, teismas pagrįstai iškėlė atsakovei MB „Landšafto darbai“ bankroto bylą.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų

9.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliaciniame teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).

10.       Absoliučių apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.

11.       Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsakovei MB „Landšafto darbai“ iškelta bankroto byla. Taigi apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė nemokumo procesą reglamentuojančias teisės normas šioje byloje susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėms.

Dėl bankroto bylos iškėlimo (ne)pagrįstumo

12.       JANĮ 21 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bankroto byla keliama, jeigu juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo byla. Taigi juridinio asmens bankroto byla keliama, kai yra dvi sąlygos: 1) juridinis asmuo yra nemokus; 2) juridiniam asmeniui nėra keliama restruktūrizavimo byla.

13.       Pagal JANĮ 2 straipsnio 7 dalį juridinio asmens nemokumas yra juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. Taigi nemokumo būsenai konstatuoti yra būtinas bent vienas iš nurodytų elementų: 1) negalėjimas laiku įvykdyti turtinių prievolių; 2) juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-245-407/2021).

14.       Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad juridinio asmens nemokumas sietinas ir su kitais rimtais finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi tokie požymiai: 1) juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą bei stabilizuoti padėtį; 2) juridinis asmuo sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams; 3) juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019).

15.       Sprendžiant bankroto bylos iškėlimo klausimą, kiekvienu atveju svarbu nuodugniai išsiaiškinti, ar bendrovė yra iš tiesų nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji turi tik laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti išsaugant bendrovę kaip veikiantį rinkos dalyvį (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugpjūčio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1128-381/2019). Bankroto proceso paskirtis ir tikslas yra ne tik pašalinti nemokią įmonę iš rinkos ir taip užtikrinti rinkos stabilumą bei skatinti ekonominį kilimą, bet ir, konstatavus bendrovės nemokumą, greičiau apsaugoti nemokios bendrovės kreditorių ir pačios bendrovės interesus (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-680-241/2020).

16.       Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas atsakovės nemokumą konstatavo remdamasis tuo, kad: atsakovė neturi jokio nekilnojamojo ir registruoto kilnojamo turto; pagal bendrijos finansinės atskaitomybės dokumentus 2022 m. gegužės 31 d. bendrijos turtas buvo tik 455 Eur, o skolos kreditoriams – 48 645 Eur, taigi skolos 106 kartus viršija bendrijos turtą; atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad bendrija vykdo veiklą, turi vykdomų sutarčių ir užsakymų.

17.       Atsakovė MB „Landšafto darbai“ atskirąjį skundą grindžia argumentais, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino jos finansinę padėtį, teigia, jog yra gyvybingas juridinis asmuo, vykdo aktyvią ūkinę komercinę veiklą, gauna pajamas ir yra pajėgus atsiskaityti su kreditoriais. Atsakovės teigimu, jos finansiniai sunkumai nėra akivaizdžiai nuolatinio pobūdžio.

18.       Pagal bendrą įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklę šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 straipsniai). Apeliantė, siekdama išvengti bankroto bylos iškėlimo, turėjo pareigą pateikti įrodymus, kad ji vykdo veiklą, ši veikla yra pelninga ir bendrovė turto turi daugiau negu įsipareigojimų, yra realių finansinių galimybių atsiskaityti su visais kreditoriais.

19.       Teismas vertina byloje surinktus įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Aiškindamas šią proceso normą, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas suformulavo kelias nagrinėjamai bylai reikšmingas įrodymų vertinimo taisykles: pirma, civiliniame procese taikomas tikimybių pusiausvyros principas, pagal kurį teismas įrodytomis pripažįsta aplinkybes, kurios, vadovaujantis įrodymų visuma, įvertinamos kaip labiau tikėtinos; antra, vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų, leidžiančių padaryti išvadą, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-305-248/2015); trečia, kilus abejonėms dėl įrodymų patikimumo, šias abejones pašalina faktinių duomenų (informacijos), gautų iš keleto įrodinėjimo priemonių, tapatumas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-259-686/2017).

20.       JANĮ 20 straipsnyje reglamentuojamas pareiškimo teismui dėl nemokumo bylos iškėlimo nagrinėjimas. Taikant JANĮ 20 straipsnį, atsižvelgtina ir į iki JANĮ priėmimo formuotą teismų praktiką dėl teismo aktyvumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1112-241/2020). Pareiškimą nagrinėjantis teismas kiekvienu atveju sprendžia, ar reikalinga pateikti papildomų įrodymų. Tačiau nemokumo procese teismas turi būti aktyvus ir užtikrinti viešojo intereso apsaugą bei prireikus pareikalauti papildomų duomenų ir juos rinkti savo iniciatyva (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1142-407/2020). Nepaisant to, teismo aktyvumas nemokumo procese nepašalina įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklių nemokumo procese taikymo ir proceso rungtyniškumo principo įgyvendinimo: sprendžiant bankroto bylos iškėlimo įmonei klausimą, mokumo pagrindimo našta perkeliama įmonei, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis, JANĮ 20 straipsnio 2 dalis). Dėl to būtent įmonė, kuriai inicijuojama bankroto byla, turi pateikti įrodymus, pagrindžiančius jos pakankamą finansinę padėtį (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1342-585/2020).

21.       Iš nagrinėjamoje byloje esančių duomenų matyti, kad Klaipėdos apygardos teismas 2022 m. kovo 28 d. nutartimi, priimdamas ieškovo pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo MB „Landšafto darbai“, įpareigojo atsakovės vadovę ne vėliau kaip per 5 darbo dienas pateikti teismui: įmonės kreditorių ir skolininkų sąrašus; įmonės finansinių ataskaitų rinkinį už laikotarpį nuo ataskaitinių finansinių metų pradžios iki pareiškimo teismui dėl nemokumo bylos iškėlimo pateikimo dienos ir praėjusių finansinių metų finansinių ataskaitų rinkinį, jeigu jis nėra pateiktas Juridinių asmenų registro tvarkytojui; informaciją apie teismuose iškeltas bylas ir išieškojimus ne teismo tvarka; informaciją apie įkeistą turtą ir įkeitimu ar hipoteka užtikrintus įsipareigojimus; įmonės sąskaitų, įskaitant areštuotas sąskaitas, sąrašą; informaciją apie įmonės turimą turtą bei jo vertę; kitus ūkinės ir finansinės būklės duomenis, galinčius turėti reikšmės pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo išnagrinėjimui. Atsakovė MB „Landšafto darbai“ 2022 m. gegužės 25 d. pateikė teismui atsiliepimą į pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, kuriame prašė nustatyti papildomą terminą dokumentams (įrodymams) apie įmonės finansinę padėtį pateikti. Pirmosios instancijos teismas 2022 m. gegužės 26 d. nutartimi bylos nagrinėjimą atidėjo ir pakartotinai įpareigojo atsakovės vadovę iki 2022 m. birželio 10 d. pateikti teismui dokumentus ir informaciją, galinčius turėti reikšmės pareiškimui dėl bankroto bylos iškėlimo išnagrinėti. Atsakovė MB „Landšafto darbai“ 2022 m. birželio 17 d. pateikė teismui atsiliepimą į pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, apyvartos žiniaraščius, didžiosios knygos išrašus, 2019, 2020, 2021 metų, 2022 m. gegužės 31 d. balansus ir pelno (nuostolių) ataskaitas. Jokių kitų duomenų (įrodymų) apie įmonės finansinę padėtį, t. y. kad įmonė vykdo veiklą, turi vykdomų sutarčių (užsakymų), generuoja pajamas ir turi realias finansines galimybes atsiskaityti su visais kreditoriais, atsakovė nepateikė.

22.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovės vadovė, žinodama apie atsakovei inicijuojamą nemokumo bylą, turėjo pareigą aktyviai domėtis proceso eiga ir jai buvo suteikta pakankamai laiko visiems dokumentams bei informacijai, turinčiai reikšmės pareiškimui dėl bankroto bylos iškėlimo išnagrinėti, pateikti. Pažymėtina tai, kad atskirajame skunde apeliantė nurodo, jog įmonės mokumą ir gyvybingumą patvirtinančius įrodymus pateiks artimiausiu metu, tačiau tokie įrodymai apeliacinės instancijos teismui nei su atskiruoju skundu, nei vėliau nebuvo pateikti.

23.       Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, negali daryti priešingos išvados, negu padaryta apskųstoje pirmosios instancijos teismo nutartyje, t. y. kad apeliantė yra nemoki, nes jos skoliniai įsipareigojimai kreditoriams viršija turto vertę; atsakovė negali laiku įvykdyti (sistemiškai nevykdo) turtinių prievolių savo kreditoriams; nėra duomenų apie atsakovės perspektyvas atkurti įprastą veiklą bei stabilizuoti padėtį; iš atsakovės yra vykdomi priverstiniai išieškojimai; atsakovė neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti.

24.       Pažymėtina, kad tam, jog būtų išsiaiškinta reali bendrovės turtinė padėtis, teismas įmonės nemokumo klausimą pirmiausia turi spręsti pagal aktualius finansinės atskaitomybės duomenis ir remtis kitais byloje esančiais įrodymais, kurie pagrįstų įsipareigojimų kreditoriams dydį bei realią, o ne įrašytą balanse, įmonės turimo turto vertę. Nors įmonės (ne)mokumą pirmiausia apibūdina finansinės atskaitomybės dokumentai (balansas, pelno (nuostolio) ataskaita), tačiau įmonės balansas nėra vienintelis dokumentas, kurio pagrindu galima nustatyti įmonės mokumo būklę.

25.       Atliekant juridinio asmens mokumo situacijos analizę, svarbi finansinių rodiklių dinamika, t. y. kaip kinta juridinio asmens finansinė padėtis – gerėja ar blogėja (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-959-330/2016). Iš atsakovės 2019 m. gruodžio 31 d. (metinio) balanso duomenų matyti, kad 2019 metais atsakovė turėjo iš viso 7 829 Eur turto (visą sumą sudarė trumpalaikis turtas), o mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai buvo 14 771 Eur (visa suma – per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai). 2019 m. gruodžio 31 d. pelno (nuostolių) ataskaitos duomenimis, atsakovė 2019 metais patyrė 7 369 Eur dydžio nuostolį. Iš atsakovės 2020 m. gruodžio 31 d. (metinio) balanso matyti, kad 2020 metais atsakovė turėjo iš viso 7 645 Eur turto (visa suma – trumpalaikis turtas), o mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai buvo 28 880 Eur (visa suma – per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai). 2020 m. gruodžio 31 d. pelno (nuostolių) ataskaitos duomenimis, atsakovė 2020 metais patyrė 14 293 Eur dydžio nuostolį. Iš atsakovės 2021 m. gruodžio 31 d. (metinio) balanso matyti, kad 2021 metais atsakovė turėjo iš viso 6 634 Eur turto (visa suma –trumpalaikis turtas), o mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai buvo 41 912 Eur (visa suma – per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai). 2021 m. gruodžio 31 d. pelno (nuostolių) ataskaitos duomenimis, 2021 metais atsakovė patyrė 14 043 Eur dydžio nuostolį. Pagal 2022 m. gegužės 31 d. balansą (5 mėnesių) atsakovė turėjo iš viso 455 Eur turto (trumpalaikis turtas), o mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai buvo 48 645 Eur (per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai). Pagal 2022 m. gegužės 31 d. pelno (nuostolių) ataskaitos duomenis atsakovė 2022 m. sausio 1 d. – gegužės 31 d. laikotarpiu patyrė 12 912 Eur dydžio nuostolį. Aptarti atsakovės balansų duomenys patvirtina, kad atsakovės finansinė padėtis nuo 2019 metų kasmet vis blogėjo, t. y. turimo turto vertė mažėjo, skoliniai įsipareigojimai kreditoriams augo, įmonės veikla buvo nuostolinga.

26.       Jau nurodyta, kad mokumo pagrindimo pareigą turi įmonė, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą. Atsakovė pirmosios instancijos teisme neginčijo 2022 m. gegužės 31 d. balanse nurodytų duomenų (turto vertės, įsipareigojimų kreditoriams dydžio), kitomis įrodinėjimo priemonėmis neįrodinėjo, kad bendrovės turimo turto reali vertė yra didesnė, negu nurodyta balanse, arba kad finansinių įsipareigojimų kreditoriams dalis yra įvykdyta. Byloje esantys atsakovės finansinės atskaitomybės dokumentai patvirtina, kad atsakovės 48 645 Eur dydžio finansiniai įsipareigojimai viršija turimo turto, iš kurio galėtų būti vykdomi finansiniai įsipareigojimai, vertę (455 Eur), taigi atsakovė yra nemoki (JANĮ 2 straipsnio 7 dalis).

27.       Vertinant atsakovės nemokumą likvidumo testo aspektu (skolininko negalėjimas sumokėti skolų suprantamas kaip situacija, kai prievolių įvykdymo terminai yra suėję ir negalėjimas sumokėti skolų nėra laikinas) matyti, kad atsakovės negalėjimas sumokėti skolų nėra tik laikinas. Iš ieškovo VSDFV Klaipėdos skyriaus pareiškimo dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo matyti, kad atsakovės MB „Landšafto darbai“ skola VSDFV biudžetui 2022 m. kovo 18 d. buvo 8 483,71 Eur, iš jų – 8 289,75 Eur VSD įmokų už apdraustuosius laikotarpiu nuo 2020 m. spalio mėn. iki 2022 m. vasario mėn., 193,96 Eur – savarankiškai dirbančio asmens PSD įmokų laikotarpiu nuo 2021 m. spalio 1 d. iki 2022 m. vasario 28 d. Per Piniginių lėšų apribojimų informacinę sistemą nuo 2021 m. sausio 25 d. pateikti VSDFV Klaipėdos skyriaus mokėjimo nurodymai nėra įvykdyti. Pati atsakovė paskutinį kartą į VSDFV biudžetą 2021 m. gruodžio 16 d. sumokėjo 140 Eur. Viešai prieinamais Sodros duomenimis, skola VSDFV biudžetui tik didėja ir šios nutarties priėmimo dieną yra 10 593,35 Eur. Viešai prieinamais Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM) duomenimis, atsakovės skola valstybės, savivaldybių, fondų biudžetams yra 8 267,91 Eur. Antstolių informacinės sistemos duomenimis, iš atsakovės yra vykdomi išieškojimai trijose vykdomosiose bylose: VMI prie FM – 379,75 Eur ir 6 821,09 Eur, UAB „Liviko“ – 1 303,05 Eur. Byloje nėra duomenų, kad išieškojimai įvykdyti (bent jau iš dalies), taip pat nėra duomenų, jog atsakovė būtų padengusi skolą ieškovui, iš esmės sumažinusi finansinių įsipareigojimų kitiems kreditoriams sumą.

28.       Atsakovė nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė objektyvių duomenų apie tai, kad vykdytų kokią nors ūkinę komercinę veiklą (pvz., tiekėjų (klientų) užsakymų, išrašomų sąskaitų registro, sąskaitų išrašų ir pan.). Atsižvelgiant į tai, neaišku, kokiu būdu, kai nėra duomenų, kad atsakovė šiuo metu vykdytų kokią nors ūkinę komercinę veiklą ir generuotų pajamas, ji ketina padengti ieškovui ir kitiems kreditoriams susidariusias skolas. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė su ieškovu neatsiskaitytų dėl kitų, o ne finansinės būklės nulemtų priežasčių (CPK 12, 178 straipsniai).

29.       Atsakovė MB „Landšafto darbai“ tiek pirmosios instancijos teisme, tiek atskirajame skunde nurodė, kad ketina inicijuoti restruktūrizavimo bylą, tačiau jokių įrodymų šiai aplinkybei pagrįsti nepateikė (CPK 178, 185 straipsniai). Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, restruktūrizavimo byla atsakovei nėra iškelta (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

30.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje nėra duomenų, šios nutarties priėmimo dieną suponuojančių pagrindą tikėti, jog atsakovės finansinė padėtis galėtų pagerėti, t. y. kad atsakovės negalėjimas įvykdyti pinigines prievoles (sumokėti skolas) yra laikinas ir kad pinigines prievoles savo kreditoriams atsakovė galėtų įvykdyti ateityje (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovė nesiėmė pareigos įrodinėti, jog yra pajėgi sugeneruoti pajamas ir atkurti savo mokumą (CPK 178 straipsnis). Byloje esantys duomenys neteikia pagrindo išvadai, kad atsakovės finansiniai sunkumai yra tik laikini. Dėl to nėra pagrindo vertinti, kad atsakovė yra gyvybinga ar kad jos gyvybingumą galima atkurti artimoje ateityje (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis). Įvertinus aptartas aplinkybes, darytina išvada, kad yra ir antras savarankiškas pagrindas nemokumui konstatuoti – negalėjimas laiku įvykdyti turtinių prievolių (JANĮ 2 straipsnio 7 dalis).

31.       Kiti atskirojo skundo argumentai neturi esminės reikšmės apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018 22–26 punktus; 2020 m. balandžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020 40 punktą).

Dėl procesinės bylos baigties

32.       Apibendrinant išdėstytus motyvus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė nemokumo procesą reglamentuojančias teisės normas, apeliantė nepaneigė pirmosios instancijos teismo išvadų dėl MB „Landšafto darbai“ nemokumo. Atskirojo skundo argumentais panaikinti ar pakeisti apskųstą teismo nutartį nėra pagrindo, todėl atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. birželio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                                                                                                   Laima Ribokaitė