Administracinė byla Nr.A442 - 1918/2008
Procesinio sprendimo kategorija 15.2.1.2; 56.2 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2008 m. lapkričio 27 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto, Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),
sekretoriaujant Lilijai Andrijauskaitei,
dalyvaujant pareiškėjo atstovams advokatui Gyčiui Šarkai ir advokatei Simonai Selelionytei-Drukteinienei,
atsakovo atstovei Astai Martišienei,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Editomis“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. vasario 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Editomis“ skundą atsakovui valstybei, atstovaujamai Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos, dėl žalos atlyginimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I.
Pareiškėjas skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą ir prašė priteisti iš valstybės 34958,08 Lt žalos atlyginimą bei 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Pareiškėjas nurodė, kad 2002 - 2005 metais buvo atliekami jo mokestiniai patikrinimai ir buvo kilę mokestiniai ginčai dėl jam priskaičiuotų papildomų mokesčių sumų. Iš pradžių buvo patvirtintas Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2004 m. kovo 19 d. patikrinimo aktas, kuriuo pareiškėjui buvo apskaičiuotos mokesčių, delspinigių ir baudų sumos, tačiau vėliau, atsižvelgiant į Mokestinių ginčų komisijos prie Vyriausybės sprendimą, buvo atliktas pakartotinis pareiškėjo patikrinimas ir Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija 2005 m. lapkričio 9 d. sprendimu nusprendė naujai surašyto patikrinimo akto, kuriuo pareiškėjui vėl buvo priskaičiuoti mokesčiai bei baudos, netvirtinti. Visų šių procedūrų metu buvo areštuotas pareiškėjui priklausantis turtas - 115703 Lt priklausanti pareiškėjui grąžinti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) permoka. Pareiškėjas nurodė, kad mokesčių administratorius šiuo atveju netinkamai atliko pareiškėjo mokestinį patikrinimą ir ignoravo pareiškėjo argumentus, patvirtinančius papildomų mokesčių apskaičiavimo pareiškėjui nepagrįstumą. Dėl tokių mokesčių administratoriaus veiksmų užsitęsė pareiškėjo mokestiniai patikrinimai, kilo mokestiniai ginčai, o tai nulėmė žalos pareiškėjui atsiradimą. Pareiškėjas nurodė, kad jis šiuo atveju patyrė tiesioginius nuostolius, t. y. už advokato bei advokato padėjėjo suteiktas teisines paslaugas sumokėjo 22310 Lt honorarą. Taip pat pareiškėjui padaryta žala pasireiškė ir negautų pajamų forma. Pareiškėjas negavo 12648,08 Lt pajamų, kurias būtų gavęs, jeigu būtų galėjęs naudotis areštuota 115703 Lt PVM permoka. Pareiškėjo nuostoliai iš viso sudaro 34958,08 Lt. Be to, vadovaujantis Civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsniu, pareiškėjas turi teisę į 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija ir Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos su pareiškėjo skundu nesutiko.
Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija ir Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos nurodė, kad nagrinėjamu atveju mokesčių administratoriai neatliko neteisėtų veiksmų, todėl žalos atlyginimas pareiškėjui negali būti priteistas. Pareiškėjo mokestiniai patikrinimai buvo atliekami įstatymų nustatyta tvarka. Jų metu pagrįstai buvo aiškinamasi, ar pareiškėjas teisingai vykdė savo mokestines prievoles. Mokesčių administratoriai šiuo atveju atliko savo funkcijas ir teisės aktų reikalavimų nepažeidė.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008 m. vasario 19 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.
Teismas nurodė, kad valstybės pareiga atlyginti žalą, vadovaujantis Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 4 dalimi, atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti. Pagal Civilinio kodekso 6.247 straipsnį, atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu, todėl šiuo konkrečiu atveju būtina nustatyti, ar Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos pareigūnų veikimas ar neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju tiek Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos, tiek Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos pareigūnų veiksmai buvo teisėti. Pareiškėjo mokestinių patikrinimų metu buvo nustatinėjama mokesčio bazė, taikant netiesioginius mokesčio bazės nustatymo metodus. Tokią teisę mokesčių administratorių pareigūnams suteikė patikrinimų metu galiojusi 1995 m. Mokesčių administravimo įstatymo redakcija bei Vyriausybės 1998 m. rugsėjo 3 d. nutarimas Nr.1073 „Dėl mokesčio bazės netiesioginio nustatymo“. Mokesčio bazės netiesioginio nustatymo metodai buvo taikyti, nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų. Aplinkybės, kad Mokestinių ginčų komisija prie Vyriausybės 2004 m. gruodžio 2 d. sprendimu Nr.S-603-(7-539/2004) panaikino Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos 2004 m. rugsėjo 10 d. sprendimą Nr.69-419, o Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, atlikusi pakartotinį patikrinimą, 2005 m. lapkričio 9 d. sprendimu Nr.17-2-189 iš naujo surašyto 2005 m. rugsėjo 7 d. patikrinimo akto Nr.05-05-32-82 nepatvirtino, nesudaro pagrindo mokesčių administratorių pareigūnų veiksmų laikyti neteisėtais. Teismas taip pat nurodė, kad pareiškėjas 2003 m. rugsėjo 11 d. turto arešto akto Nr.14-2-371, kuriuo buvo areštuota pareiškėjui priklausanti grąžinti PVM permoka, Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka neskundė.
III.
Apeliaciniu skundu pareiškėjas prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. vasario 19 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Pareiškėjas nurodo, kad šiuo atveju egzistuoja Administracinių bylų teisenos įstatymo 142 straipsnio 2 dalies 7 punkte nurodytas pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindas. Pareiškėjas šią bylą ketino vesti per savo pasirinktą advokatę, kurią buvo nurodęs pirmosios instancijos teismui ir dėl kurios buvo pateikęs įgalinimus atstovauti patvirtinantį dokumentą. Tačiau pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo, apie tai nepranešęs minėtai pareiškėjo atstovei. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas savo sprendime pateikė tik bendro pobūdžio jo skundo atmetimo argumentus, o jo nurodytų konkrečių argumentų ir aplinkybių neištyrė bei dėl jų sprendime konkrečiai nepasisakė. Pareiškėjas nurodo, kad jis šiuo atveju neginčija mokesčių administratorių teisių atlikti mokestinį patikrinimą ir nustatyti mokesčio bazę netiesioginiais metodais. Pareiškėjas reikalavimus atlyginti žalą kildina iš netinkamo minėtų mokesčių administratorių teisių realizavimo. Mokesčių administratoriai mokestinių patikrinimų metu pažeidinėjo pareiškėjo procedūrines teises ir ignoravo akivaizdžius jo argumentus dėl jam keliamų pretenzijų nepagrįstumo. Šie mokesčių administratorių padaryti pažeidimai lėmė nepagrįstai ilgą mokestinių patikrinimų atlikimą, o kartu ir žalos pareiškėjui atsiradimą. Pareiškėjas nurodo, kad jam nebuvo pagrindo ginčyti turto arešto aktą ir žala jam dėl paties turto arešto uždėjimo neatsirado. Žalą šiuo atveju sukėlė netinkamas mokestinių patikrinimų atlikimas, nulėmęs nepagrįstai ilgą turto arešto būklės buvimą.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija prašo apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija nurodo, kad pats pareiškėjas šiuo atveju šaukimą į teismo posėdį gavo, todėl laikytina, jog proceso dalyviai apie bylos nagrinėjimą buvo informuoti tinkamai. Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija nurodo, kad buvo pagrįstų įtarimų dėl pareiškėjo padarytų mokesčių įstatymų pažeidimų, todėl buvo atliktas jo mokestinis patikrinimas. Pareiškėjo patikrinimas vyko įprastine tvarka ir jo metu pareiškėjo teisės nebuvo pažeidžiamos. Patikrinimas buvo nemažos apimties, jo metu buvo siunčiami paklausimai ir į užsienio mokesčių tarnybas. Mokesčių administratoriai pareiškėjo mokestinio patikrinimo nevilkino ir šią procedūra vykdė teisės aktų nustatyta tvarka.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos prašo apeliacinį skundą atmesti.
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos nurodo, kad mokesčių administratoriai pareiškėjo teisių nepažeidė. Į visus pareiškėjo konkrečius argumentus buvo atsakyta. Mokesčių administratoriai nepasisakė tik dėl tų pareiškėjo argumentų, kurie buvo bendro pobūdžio, niekuo nepagrįsti ir neturėjo reikšmės mokesčių apskaičiavimui. Mokesčių administratoriai nagrinėjamu atveju pagal savo funkcijas, numatytas Mokesčių administravimo įstatyme, atliko faktinių mokestinių santykių tyrimą. Tai, kad šio tyrimo rezultatas vėliau buvo pripažintas neteisingu, nėra pagrindas civilinei atsakomybei atsirasti. Valstybinės mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos taip pat nurodo, kad ji neturėjo galimybės teisme apginti po pirmojo pareiškėjo patikrinimo savo priimto sprendimo, nes šį sprendimą Mokestinių ginčų komisija prie Vyriausybės panaikino ne dėl teisės aktų nuostatų netinkamo interpretavimo, o dėl kitų motyvų, kurių ji dėl Mokesčių administravimo įstatymo 159 straipsnyje numatyto apribojimo centriniam mokesčių administratoriui paduoti skundą teismui negalėjo užginčyti.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Proceso dalyviams ir atstovams teismo šaukimais ir pranešimais pranešama apie teismo posėdžio ar atskirų procesinių veiksmų atlikimo laiką ir vietą (Administracinių bylų teisenos įstatymo 73 straipsnio 1 dalis).
Administracinės bylos proceso dalyviais laikomi: proceso šalys ir jų atstovai, taip pat prokuroras, administravimo subjektai, organizacijos ir fiziniai asmenys, dalyvaujantys byloje šio įstatymo 56 straipsnyje nurodytais pagrindais (Administracinių bylų teisenos įstatymo 48 straipsnio 3 dalis).
Skundą pirmosios instancijos teismui pasirašė ir pareiškėjo vardu pateikė jo atstovė advokatė Simona Selelionytė-Drukteinienė (t. 1, b.l. 2-6). Kaip matyti iš teisinių paslaugų sutarties išrašo advokatė buvo įgaliota ne tik pasirašyti bei pateikti skundą teismui, tačiau ir atstovauti pareiškėją teisme (t. 1, b.l. 7). Todėl apie teismo posėdžio vietą ir laiką turėjo būti pranešta ir pareiškėjo atstovei. Tačiau pirmosios instancijos teismas šaukimą apie teismo posėdžio vietą ir laiką išsiuntė tik pareiškėjui (t. 2, b.l. 146).
Administracinių bylų teisenos įstatymo 142 straipsnio 2 dalyje yra nurodyti pagrindai, kuriems esant, teismo sprendimas pripažįstamas negaliojančiu. Šio straipsnio 2 dalies 7 punkte nurodyta, kad teismo sprendimo negaliojimo pagrindu yra pripažįstamas atvejis, kai pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą, kai nebuvo nors vieno iš proceso dalyvių, kuriam nustatyta tvarka nepranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, ir toks asmuo šia aplinkybe grindžia savo apeliacinį skundą.
Kadangi byla buvo išnagrinėta nedalyvaujant pareiškėjo atstovei, kuriai nustatyta tvarka nebuvo pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, ir pareiškėjo atstovė šia aplinkybe grindžia apeliacinį skundą, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinimas, byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (Administracinių bylų teisenos įstatymo 141 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Apeliacinį skundą patenkinti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. vasario 19 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Artūras Drigotas
Dainius Raižys
Skirgailė Žalimienė