Civilinė byla Nr. 2S-3-278/2019

Teisminio proceso Nr. 2-08-3-07896-2014-0

                                                                                         Procesinio sprendimo kategorijos:    

 (S)

                                                                                                       3.2.6.10.; 3.3.2.4; 3.3.2.5

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

   N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 2019 m. sausio 16 d.

  Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Valiulienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų A. P. ir G. P. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. vasario 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2VP-2643-400/2018  pagal pareiškėjų A. P. ir G. P. prašymą dėl teismo sprendimo išdėstymo.

Teismas 

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1.       Panevėžio apylinkės teismo 2015-11-26 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-330-400/2015, pakeistu Panevėžio apygardos teismo 2018-01-22 nutartimi, iš dalies patenkintas ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinys atsakovams A. P., G. P. ir ieškovo naudai iš atsakovų solidariai priteista 5 471,64 Eur nuostolių, 5 procentų dydžio metinių palūkanų ir 312,21 Eur bylinėjimosi išlaidų. 

2.       Pareiškėjai A. P. ir G. P. teismui pateikė prašymą išdėstyti  sprendimo vykdymą 36 mėnesių laikotarpiui, mokant Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui po 194,86 Eur kiekvieną mėnesį. Nurodė, jog jų finansinė padėtis yra sunki, nes  gaunamas darbo užmokestis bei pensija nėra dideli.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3.       Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018-02-21 nutartimi pareiškėjų prašymas atmestas.

4.       Teismas nustatė, jog A. P. gauna senatvės pensiją, kuri nuo 2018-01-01 sudaro 179,52 Eur, o G. P. dirba UAB (duomenys neskelbtini) ir jos  vidutinis darbo užmokestis sudaro apie 530,00 Eur.  Pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko   duomenis  teismas  nustatė, kad pareiškėjui A. P. nuosavybės teise priklauso 11 žemės sklypų bei statiniai, esantys (duomenys neskelbtini). Be to, jo vardu yra registruota transporto priemonė, kuri įsigyta   po 2015-11-26 Panevėžio apylinkės teismo sprendimo priėmimo.

5.       Darė išvadą, jog pareiškėjų materialinė padėtis nėra tokia sunki, kad būtų pagrindas išdėstyti teismo sprendimu priteistą skolą dalimis. Konstatavo, jog Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikių biuras dėl žalos atlyginimo į pareiškėjus kreipėsi dar 2012 metais, tačiau pareiškėjai su ieškovu nebendradarbiavo, dėl žalos atlyginimo dalimis nesitarė, iki prašymo išdėstyti skolos mokėjimą neatlygino nei dalies priteistos sumos. Sprendė, jog patenkinus skolininkų prašymą dėl priteistos skolos mokėjimo išdėstymo, būtų pažeisti kreditoriaus teisėti interesai ir šalių lygiateisiškumo principas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

6.       Atskiruoju skundu A. P. ir G. P. prašo panaikinti  2018-02-21  nutartį, priimti naują procesinį sprendimą ir  tenkinti jų  prašymą.

7.       Teigia, jog teismas netinkamai taikė Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 284 straipsnio nuostatas, o byloje teismo iniciatyva surinkti įrodymai nepagrindžia fakto, kad jų, materialinė padėtis yra gera.

8.       Nurodo, jog  bendrai jų gaunama piniginių lėšų suma sudaro 709,52 Eur, iš šių   lėšų  jie turi ne tik pragyventi, bet ir skirti lėšų sveikatai, išlaikyti gyvenamąjį bustą. Be to, teismas, nurodęs,  jog pareiškėjas turi net 11 žemės sklypų, nedetalizavo,  kad tai yra nedideli žemės sklypai, valdomi drauge su kitais asmenimis ir norint juos parduoti reikia laiko bei finansinių išteklių. Tvirtina, jog žemės sklypus reikia prižiūrėti, mokėti mokesčius, o turimo gyvenamojo namo statyba nėra baigta dėl lėšų stygiaus. Teigia, jog įsigyta transporto priemonė yra sena ir iš esmės bevertė.

9.       Tvirtina, jog CPK 284 straipsnio taikymui reikšmingos išimtinės aplinkybės yra ir jų atveju, o spręsdamas dėl sprendimo vykdymo atidėjimo, teismas turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį bei į kitas svarbias aplinkybes, į tai, kad sprendimo vykdymo atidėjimas neturi suteikti nepagrįstą pranašumą skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių bei siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais.

10.       Atsiliepimu į atskirąjį skundą Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras prašo atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, kad  teismas pagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjų prašymą, be to, nurodo, jog atskirojo skundo teiginiai, kad gyvenamasis namas, adresu (duomenys neskelbtini) nėra baigtas statyti, kelia abejonių, nes dar 2012 m. foto nuotraukos leidžia teigti priešingai.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Atskirasis skundas atmestinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Bendroji procesinė taisyklė yra ta, jog apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas ribų, nustatytų apeliaciniu (atskiruoju) skundu (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo peržengti šios bylos ribas, nustatytas apeliantų A. P. ir G. P. atskiruoju skundu, be to, absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis).

12.       Atskiruoju skundu apeliantai prašo panaikinti teismo nutartį, kuria atmestas jų prašymas išdėstyti teismo sprendimu priteistos skolos mokėjimą.

13.       Bylos duomenimis nustatyta, jog Panevėžio apylinkės teismo 2015-11-26 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-330-400/2015, pakeistu Panevėžio apygardos teismo 2018-01-22 nutartimi,  iš dalies yra patenkintas ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinys atsakovams A. P., G. P. ir iš atsakovų  solidariai ieškovo naudai  priteista 5 471,64 Eur nuostolių, 5 procentų dydžio metinių palūkanų ir 312,21 Eur bylinėjimosi išlaidų.  

14.       Civilinio proceso kodekso 18 straipsnyje nustatyta, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje.  CPK 7 straipsnio 1 dalies nuostatose įtvirtina, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti įvykdytas per įmanomai trumpesnį laiką ir kuo ekonomiškiau. Kadangi įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja vykdytinumo savybę – jis turi būti besąlygiškai įgyvendinamas, todėl skolininkui pačiam geruoju nevykdant sprendimo, sprendimas gali būti vykdomas priverstinai.  Civilinio proceso kodekso nuostatose  įtvirtinta teismo teisė dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo paties iniciatyva, atsižvelgiant į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas reikšmingas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką (CPK 284 straipsnio 1 dalis).  CPK 284 straipsnio nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendros teismo sprendimo vykdymo tvarkos, todėl sprendimo vykdymas gali būti keičiamas tik išimtiniais atvejais. Sprendžiant sprendimo vykdymo pakeitimo klausimą, būtina atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, taip pat į kitas svarbias aplinkybes, į tai, kad sprendimo vykdymo atidėjimas ar tvarkos pakeitimas neturi suteikti nepagrįstą pranašumą skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, todėl būtina siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą bei vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Pažymėtina, jog, vadovaujantis CPK 178 straipsnio nuostatomis, šalys, reikšdamos teismui reikalavimus, prašymus ir kt., teismui turi pateikti ir įrodymus, patvirtinančius procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes. 

15.       Apeliantai  nurodo, kad spręsdamas jų prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo, pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino duomenis apie jų finansinę padėtį. Iš bylos duomenų matyti, kad A. P. ir G. P.,  sunkios finansinės padėties pagrindu pareiškę teismui prašymą išdėstyti priteistos  7 014,96 Eur skolos mokėjimą,  pateikė pažymas apie A. P. mokamą senatvės pensiją bei A. P. gaunamą darbo užmokestį (5 t., b.l. 2-4). Nustatyta, kad, savo iniciatyva išsireikalavęs duomenis apie pareiškėjų gaunamas pajamas bei turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, pirmosios instancijos teismas sprendė, jog pareiškėjų materialinė padėtis nėra tokia sunki, kad sudarytų pagrindą išdėstyti priteistą skolą dalimis, o patenkinus pareiškėjų prašymą, būtų pažeisti kreditoriaus teisėti interesai bei šalių lygiateisiškumo principas.  

16.       Byloje nustatyta, kad A. P. yra nedirbantis, gauna apie 179,52 Eur senatvės pensiją, G. P. dirba UAB (duomenys neskelbtini) ir vidutiniškai per mėnesį gauna apie 530,00 Eur (atskaičius mokesčius).  Iš bylos duomenų matyti, kad  A. P. vardu   registruota 11 žemės sklypų, statiniai, esantys (duomenys neskelbtini)bei automobilis Mazda, o G. P. vardu, automobilis Xsara Picasso (5 t., b.l. 11-24).  Apeliantai teigia, jog A. P. turimi žemės sklypai yra nedideli, yra valdomi drauge su kitais asmenimis ir jų pardavimas pareikalautų didelių laiko sąnaudų bei finansinių išteklių. Be to, tvirtina, jog gyvenamojo namo statyba nėra baigta dėl lėšų stygiaus, o A. P. įsigyta transporto priemonė yra iš esmės bevertė. Tačiau minėti apeliantų teiginiai nesudaro pakankamo pagrindo konstatuoti, jog jų turtinė padėtis yra bloga, kad jie  neturi nekilnojamojo turto ir negali šio turto parduoti ar nuomoti ir gauti pajamų. Be to, iš VĮ Registrų centras duomenų matyti, kad žemės sklypai, registruoti A. P. vardu, nėra maži (nuo 11.5400 ha iki 1.3000 ha), o įrodymų, kad šie sklypai priklauso ir kitiems asmenims,  apeliacinės instancijos teismui nepateikta (5 t., b.l. 153-167, CPK 178 str.). Aplinkybė, jog turimo nekilnojamojo turto realizavimas užtruktų ir tai apeliantams sukeltų tam tikrų nepatogumų, o gyvenamojo namo statyba nėra baigta, kas kelia abejonių, nes iš foto nuotraukų matyti, kad namas yra pastatytas ir gyvenamas (5 t., b.l. 43), negali būti pagrindu konstatuoti, jog egzistuoja išimtinės aplinkybės, iš esmės apsunkinančios įsiteisėjusio sprendimo vykdymą. Byloje surinktų įrodymų visetas neleidžia spręsti, jog apeliantų turtinė padėtis yra sunki ir kad tai galėtų pateisinti sprendimo vykdymo išdėstymą ilgam laikotarpiui.

17.       Nors apeliantai akcentuoja, jog kreditoriaus interesai išdėsčius priteistos sumos mokėjimą nebus pažeisti ir netgi teigiamai paveiktų abiejų pusių interesus, tačiau  iš kreditoriaus teiktų procesinių dokumentų matyti, kad ieškovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras su sprendimo išdėstymu nesutinka. Įvertintina ir ta aplinkybė, jog dėl  nuostolių atlyginimo kreditorius į apeliantus kreipėsi dar 2012 metais, tačiau ir  bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka metu,  nėra jokių duomenų, jog A. P. ir G. P. būtų ieškovui atlyginę bent dalį priteistos sumos. Pažymėtina, kad sprendimo vykdymo išdėstymo ir (ar) atidėjimo institutas negali būti taikomas kaip bet kokių sunkumų skolininko veikloje, vykdant teismo sprendimą, išvengimo instrumentas, nes bet kuris teisminis ginčo nagrinėjimas ir teismo sprendimo vykdymas yra susijęs su tam tikrais neigiamais padariniais (dažniausiai finansiniais) skolininkui, pralaimėjusiam bylą, atsiradimu ir skolininkas negali tikėtis jam patogiausių sprendimo vykdymo sąlygų sudarymo jau ir taip nukentėjusio nuo skolininko veiksmų ir (ar) neveikimo kreditoriaus sąskaita. Priešingas šio instituto aiškinimas ir taikymas reikštų ne tik teisėtų kreditoriaus ir išieškotojo interesų pažeidimą, bet ir teisingumo vykdymo procese esmės iškreipimą.

18.        CPK

19.       Dėl kitų atskirųjų skundų argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

20.       Konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė CPK 284 straipsnio nuostatas ir motyvuotai bei pagrįstai atmetė A. P. ir G. P. prašymą dėl  sprendimo išdėstymo,  o apeliantai nepaneigė teismo argumentų ir nepateikė jokių kokybiškai naujų, reikšmingų argumentų, sudarančių pagrindą spręsti, jog egzistuoja aplinkybės leidžiančios nukrypti nuo bendrosios sprendimo įvykdymo tvarkos. Dėl paminėtų motyvų keisti pagrįstą nutartį nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

n u t a r i a:

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. vasario 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                                                                                        Birutė Valiulienė