Civilinė byla Nr. e2-191-887/2021

Teisminio proceso Nr. 2-13-3-00849-2019-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 

2.4.2.2.; 3.1.7.8.; 3.2.3.1.; 3.2.6.1. 

(S)

ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. lapkričio 29 d.

Alytus

Alytaus

sekretoriaujant R. M.,

dalyvaujant ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovei D. G., atsakovės Alytaus miesto savivaldybės administracijos atstovui G. Š., atsakovams projektuotojui A. G., O. I., atsakovų: O. I., A. B., A. G., E. G., S. M., M. B., A. J., A. Š., R. Š., E. Z., M. S., V. R., G. Č., R. Č., R. L., S. J., M. J., D. B., A. B., J. S., Č. S., V. J., E. V., A. B., A. S., S. A., R. V., L. V., E. J., D. J., B. B., A. D., A. J. atstovui advokatui V. P., atsakovės daugiabučio namo savininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) atstovams A. B., advokatui V. P..

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos patikslintą ieškinį atsakovams Alytaus miesto savivaldybės administracijai, Daugiabučio namo savininkų bendrijai „(duomenys neskelbtini)“, projektuotojui A. G., O. I., A. B., A. G., E. G., S. M., M. B., A. J., A. Š., R. Š., E. Z., M. S., V. R., G. Č., R. Č., R. L., S. J., M. J., D. B., A. B., J. S., Č. S., V. J., E. V., A. B., A. S., A. Č., S. A., R. V., L. V., E. J., D. J., B. B., A. D., A. J. dėl 2017 m. rugsėjo 6 d. leidimo statyti naują statinį Nr. LSNS-11-170906-00055 galiojimo panaikinimo ir statybos padarinių šalinimo, tretieji asmenys byloje AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje, architektas G. Š., Daugiabučio namo savininkų bendrija „J.“, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, VĮ Registrų centras, A. M..

Teismas

n u s t a t ė :

Ieškovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) patikslintu ieškiniu prašo:

1. Panaikinti Alytaus miesto savivaldybės administracijos 2017 m. rugsėjo 6 d. išduoto leidimo statyti naują statinį Nr. LSNS-11-170906-00055, kuriuo suteikiama teisė statytojui žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame (duomenys neskelbtini), statyti naują statinį – automobilių stovėjimo aikštelę, kurios paskirtis – kiti inžineriniai statiniai, kategorija – nesudėtingas statinys;

2. Panaikinti 2018 m. spalio 12 d. deklaracijos apie statybos užbaigimą/paskirties keitimą Nr. 1, kurios pagrindu įregistruota dviejų dalių automobilių stovėjimo aikštelė žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame (duomenys neskelbtini), galiojimą;

3. Įpareigoti atsakovus Daugiabučio namo savininkų bendriją „(duomenys neskelbtini)“, O. I., A. B., A. G., E. G., S. M., M. B., A. J., A. Š., R. Š., E. Z., M. S., V. R., G. Č., R. Č., R. L., S. J., M. J., D. B., A. B., J. S., Č. S., V. J., E. V., A. B., A. S., A. Č., S. A., R. V., L. V., E. J., D. J., B. B., A. D., A. J. per 10 darbo dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išregistruoti pasikeitusius registro duomenis VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registre;

4. Įpareigoti atsakovus O. I., A. B., A. G., E. G., S. M., M. B., A. J., A. Š., R. Š., E. Z., M. S., V. R., G. Č., R. Č., R. L., S. J., M. J., D. B., A. B., J. S., Č. S., V. J., E. V., A. B., A. S. per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti automobilių stovėjimo aikštelę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kaltų asmenų: Alytaus miesto savivaldybės administracijos ir projektuotojo A. G., lėšomis, o jei šio įpareigojimo minėti atsakovai teismo nustatytu terminu neįvykdys, suteikti teisę Inspekcijai, atlikti šiuos veiksmus, išieškant patirtas išlaidas iš Alytaus miesto savivaldybės administracijos ir projektuotojo A. G. (2020-10-15 Nr. DOK 36641).

Ieškovė patikslintame ieškinyje nurodė, kad Alytaus miesto savivaldybės administracija statytojui DNSB (duomenys neskelbtini) (toliau – bendrija) pirmininkei O. I. 2017 m. rugsėjo 6 d. išdavė statybos leidimą, kuriuo suteikta teisė žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), (toliau – žemės sklypas), statyti naują inžinerinį statinį – dviejų dalių automobilių stovėjimo aikštelę, kategorija – nesudėtingas statinys (toliau – aikštelė). Statybos leidimas išduotas pagal projektuotojo A. G. (toliau – projektuotojas) parengtą 2017 metų statinio projektą Nr. 02/2017 „Automobilių stovėjimo aikštelės prie daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), naujos statybos projektas“ (toliau – projektas). VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registro duomenimis, registro Nr. (duomenys neskelbtini), aikštelė nuo 2019 m. sausio 22 d. įregistruota nekilnojamojo turto registre: viena aikštelės dalis, kurios plotas 250 m2, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kita aikštelės dalis, kurios plotas 150 m2, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įregistruotos 2018 m. spalio 12 d. deklaracijos apie statybos užbaigimą/paskirties keitimą Nr. 1 (toliau – deklaracija) pagrindu. Žemės sklypo pagrindinė naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdas – daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijos. Žemės sklypas patikėjimo teise valdomas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT), 2017 m. gegužės 3 d. valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties Nr. 2SŽN-126-(14.2.55.) (toliau – nuomos sutartis) pagrindu yra išnuomotas bendrijai. Inspekcija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – Priežiūros įstatymo) 8 straipsnio 1 dalimi, šio straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktais, atliko patikrinimą ir nustatė, kad su prašymu išduoti statybos leidimą nebuvo pateikti visi privalomi dokumentai, t. y., kad statytojas nepateikė NŽT rašytinio sutikimo dėl automobilių aikštelės įrengimo (duomenys neskelbtini), taip pat, kad pažeisti teisės aktai: Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – Statybos įstatymas) 27 straipsnio 5 dalies 6 punktas, statybos techninis reglamentas (toliau – STR) 2.06.04:2014 ,,Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ 123 punktas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimo ,,Dėl Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ Nr. 343 68 punktas. Inspekcija, patikrinus duomenis Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ (toliau – IS „Infostatyba“) nustatė, kad projekte numatyta statyti aikštelę (250 m2 ploto) valstybinėje žemėje, todėl išduodant statybos leidimą buvo privaloma pateikti valstybinės žemės sklypo patikėtinio – NŽT rašytinį sutikimą/susitarimą statyti žemės sklype. Taip pat, buvo privaloma išlaikyti reglamentuojamą 15 metrų atstumą iki besiribojančioje nesuformuotoje valstybinėje žemėje (duomenys neskelbtini), esančio daugiabučio gyvenamojo namo langų. Nuomos sutartimi bendrijai nėra suteikta teisė žemės sklype statyti naujus statinius ar įrenginius. Sutikimas prie prašymo išduoti statybos leidimą nebuvo pateiktas, todėl, konstatuoja, kad statybos leidimas, kuriuo bendrijos pirmininkei O. I. suteikiama teisė žemės sklype statyti naują inžinerinį statinį – aikštelę, išduotas neteisėtai. Panaikinus statybos leidimą, automobilių stovėjimo aikštelė kaltų asmenų lėšomis turi būti nugriauta bei naikintina deklaracija ir aikštelės teisinė registracija, kaip išvestiniai veiksmai iš neteisėtai išduoto statybos leidimo. Alytaus miesto savivaldybės administracija negalėjo išduoti statybos leidimo, priimant bendrijos prašymą, buvo pažeistos pagrindinės procedūros ir taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. Užregistravus prašymą išduoti statybą leidžiantį dokumentą, Alytaus miesto savivaldybės administracijos atsakingas tarnautojas turėjo patikrinti, ar pateikti visi pagal nustatytus reikalavimus privalomi dokumentai, ar asmuo prašantis išduoti statybą leidžiantį dokumentą turi teisę būti statytoju pagal Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktų reikalavimus. Nustačius, kad statytojas pirmiau minėtų reikalavimų neatitinka, jo prašymas išduoti statybą leidžiantį dokumentą, turėjo būti nepriimtas ir atitinkamai toliau nenagrinėtas. Alytaus miesto savivaldybės administracija neteisėtai išdavė statybos leidimą, todėl statybos padariniai turėtų būti šalinami jos lėšomis. Taip pat, projektuotojas A. G. laikytinas atsakingu asmeniu už neteisėtai išduotą statybos leidimą ir pripažintinas kaltu asmeniu, kurio lėšomis turėtų būti šalinami statybos padariniai. 2017 metais gavęs statytojo (bendrijos) projektavimo užduotį ir projekto rengimo dokumentus, privalėjo parengti projektą, atitinkantį teisės aktų reikalavimus. Statybą leidžiančių dokumentų išdavimas įstatymų nustatyta tvarka yra viena iš savarankiškų savivaldybių funkcijų, kurią vykdydama savivaldybės administracija turi elgtis apdairiai ir rūpestingai, kad būtų užtikrintas teisėtumas civiliniuose teisiniuose santykiuose. Todėl tarp neteisėtai išduoto statybos leidimo ir Alytaus miesto savivaldybės administracijos veiksmų yra priežastinis ryšys, nes leidimą išdavusiai institucijai kilo pareiga patikrinti pateiktus dokumentus, kad būtų užtikrintas teisėtumas civiliniuose teisiniuose santykiuose. Taip pat, projektuotojas privalo pasirašyti statinio projektą, tuo prisiimdamas atsakomybę, kad statinio projektas atitinka Lietuvos Respublikos įstatymų, kitų teisės aktų, privalomųjų statinio projekto rengimo dokumentų, normatyvinių statybos techninių dokumentų ir normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų nuostatas. Todėl tarp neteisėtai išduoto statybos leidimo ir projektuotojo veiksmų yra priežastinis ryšys, nes projektuotojas prisiėmė atsakomybę, kad projektas atitiko imperatyvias įstatymų nuostatas. Šiuo atveju negalima atskirti atsakovų atsakomybės, t. y. tiek projektuotojas, suprojektavęs aikštelę pagal statytojo pageidavimą, tačiau pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, tiek ir Alytaus miesto savivaldybės administracija, išduodama statybos leidimą pagal projektą, nors projektas ir neatitiko pirmiau minėtų teisės aktų reikalavimų, dalyvavo viename bendrame procese, kurio tikslas – leidimo išdavimas, todėl atsakovams Alytaus miesto savivaldybės administracijai ir projektuotojui kyla solidarioji atsakomybė.

Ieškovės atstovė D. G. teismo posėdyje patikslintą ieškinį palaikė visiškai ieškinyje nurodytomis aplinkybėmis, papildomai paaiškino, kad nuomos sutartyje nebuvo aptarta teisė statyti naujus statinius, todėl statytojas privalėjo gauti žemės patikėtinio sutikimą. Detaliajame plane numatyta plėtra nereiškia, kad pasisakyta dėl konkrečių statinių ir, kad galima statyti pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Taip pat turėjo būti išlaikyti atstumai, nes tai yra imperatyvus reikalavimas, dėl ko leidimas statyti išduotas neteisėtai. Leidimas išduotas pažeidžiant pagrindines procedūras, nei statybos metu, nei šiuo metu leidimas negali būti išduotas.

Atsakovė Alytaus miesto savivaldybės administracija (toliau – Savivaldybė) pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį. Atsiliepime nurodė, kad Savivaldybė nesutinka su ieškiniu ir prašo jį atmesti. Atsakovė nurodė, kad išduodant statybos leidimą nebuvo privaloma pateikti NŽT rašytinį sutikimą, nes Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad statytojo teisė įgyvendinama, kai statytojas žemės sklypą, kuriame statomas statinys, valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais. Bendrija žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kuriame pastatyta automobilių stovėjimo aikštelė, iš NŽT yra išsinuomojusi 65 metams. Su automobilių aikštelės projektu savivaldybei buvo pateikta Valstybinės žemės nuomos sutartis 2017 m. kovo 3 d. Nr. 2SŽN-126-(14.2.55). Kurios 4.7 punkte numatyta naujų statinių ir įrenginių statyba bei, kad žemės sklypas naudojamas pagal detaliojo plano, patvirtinto Savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. gruodžio 17 d. įsakymu Nr. DV-891 „Dėl detaliojo plano tvirtinimo“ sprendinius. Detaliajame plane, aiškinamojo rašto 3 punkte, nustatyti detaliojo plano planavimo tikslai ir uždaviniai bei numatoma veikla – suformuoti žemės sklypus viešosioms erdvėms, komerciniams bei visuomeniniams pastatams, <...> daugiabučių gyvenamųjų namų eksploatacijai ir nustatyti tvarkymo bei naudojimo režimus. Be to, aikštelės plėtra numatyta detaliojo plano pagrindiniame brėžinyje ir neprieštarauja nustatytam teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimui. Statytojas (bendrija) leidimo statyti išdavimo metu atitiko Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytą reikalavimą - žemės sklypą, kuriame statomas statinys, valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais, t. y. nuomos sutartimi. Ši žemės sklypo nuomos sutartis 2017 m. gegužės 8 d. įregistruota VĮ Registrų centras. Vadovaujantis STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. D1-878, 50 punktu, nurodyto reikalavimo - rašytinio sutikimo nebuvo prašoma pateikti, nes Savivaldybei pateikta žemės sklypo nuomos sutartis. Automobilių stovėjimo aikštelės prie daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), naujos statybos projekte numatyta atnaujinti ir išplėsti esamą automobilių asfalto dangos zoną ir įrengti stovėjimo aikštelę (projekto bendrosios dalies aiškinamojo rašto 3.2 p.). Automobilių aikštelės dalis, dėl kurios statybos nuo gretimo namo langų 15 m atstumo nesilaikymo yra kilęs ginčas, pastatyta kartu su daugiabučiais namais (duomenys neskelbtini), kaip namo priklausinys, kurios statybos pabaiga siejama su daugiabučio statybos pabaiga. Daugiabutis namas (duomenys neskelbtini), VĮ Registrų centras duomenimis pastatytas 1978 m., aikštelė neįregistruota VĮ Registrų centras. Aikštelė, kurios dalis yra arčiau kaip 15 m nuo gretimo daugiabučio namo langų, statybos darbais buvo tik atnaujinta, o naujai statomos aikštelės dalis buvo praplėsta į kitą, nutolusią nuo daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) pusę. Interneto svetainėje geoportal.lt iš palydovo darytoje nuotraukoje matyti, kad aikštelės dalis buvo jau 1995 m. ir automobilių vietos neišlaiko 15 m atstumo nuo langų. Aikštelės dalis, kuri neatitinka 15 m atstumo nuo langų, buvo pastatyta 1978 m. dar iki Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 343 „Dėl Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ įsigaliojimo, todėl jai netaikytinas šis teisės aktas, nes jis atgal negalioja. Žemės įstatymo 22 straipsnio 12 dalyje (redakcija, galiojusi statybos leidimo išdavimo metu) buvo įtvirtinta, jog nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos konkrečiam žemės sklypui taikomos nuo jų įrašymo į Nekilnojamojo turto registrą. Įgyvendindama Žemės įstatymo 22 straipsnio 3 dalies nuostatą, pagal kurią specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo tvarką nustato Vyriausybė, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 buvo patvirtintos Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos (toliau – Specialiosios sąlygos). Specialiųjų sąlygų 2.2 punkte buvo numatyta, kad tvirtinant žemės sklypų bendruosius, specialiuosius, detaliuosius planus, kartu turi būti nustatomos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos, kurių pagrindu yra taikomi ūkinės veiklos apribojimai. Specialiosiose sąlygose yra apibrėžtos konkrečios specialiosios žemės naudojimo sąlygos, kurios yra detalizuojamos, nustatant konkrečius ūkinės ir ar kitokios veiklos žemės sklype apribojimus. Viena iš Specialiosiose sąlygose nustatytų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų yra „Gamybinių ir komunalinių objektų sanitarinės apsaugos ir taršos poveikio zonos“ (XIV), kuri yra detalizuojama 60-71 punktuose. Byloje analizuotas 68 punktas patenka tarp tų normų, kurios detalizuoja specialiąją žemės naudojimo sąlygą „Gamybinių ir komunalinių objektų sanitarinės apsaugos ir taršos poveikio zonos“ (XIV). Specialiųjų sąlygų 68 punkte esantys apribojimai buvo ne savarankiški minimalūs atstumai nuo atvirų mašinų aikštelių iki gyvenamųjų namų ir visuomeninių pastatų langų, mokyklų, vaikų lopšelių-darželių ir medicinos įstaigų stacionarų teritorijų ribų žemės sklype, o Specialiosios žemės naudojimo sąlygos „Gamybinių ir komunalinių objektų sanitarinės apsaugos ir taršos poveikio zonos“ (XIV) sudedamoji dalis, kuri detalizuoja minėtą Specialiąją sąlygą ir patenka į jos turinį. Specialiosiose sąlygose reglamentuojamos iš viso 57 (LVII) apibrėžtų pavadinimų Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos. Kiekviena iš šių sąlygų detalizuota, nustatant konkrečius ūkinės ir (ar) kitokios veiklos žemės sklype apribojimus. Taigi Specialiųjų sąlygų 68 punkte nurodytas reikalavimas yra Specialioji sąlyga. Specialiųjų sąlygų 2.3 punkte nustatyta, kad žemės sklypams nustatytos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos įrašomos į Nekilnojamojo turto kadastrą ir nekilnojamojo turto registrą Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 22 straipsnio ir Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534, nustatyta tvarka. Esminė nagrinėjamoje byloje yra Žemės įstatymo 22 straipsnio 12 dalies nuostata, pagal kurią nustatytos Specialiosios žemės naudojimo sąlygos konkrečiam žemės sklypui taikomos nuo jų įrašymo į Nekilnojamojo turto registrą. Taigi tik tam tikrai Specialiosiose sąlygose apibrėžtai žemės ir miško naudojimo sąlygai esant įrašytai Nekilnojamojo turto registre, vykdant veiklą tame sklype reikia jį naudoti taip, kad nebūtų pažeisti Specialiosiose sąlygose nustatyti būtent tai įregistruotai sąlygai būdingi apribojimai. Specialiųjų sąlygų XIV dalyje yra įtvirtinta Specialioji sąlyga – Gamybinių ir komunalinių objektų sanitarinės apsaugos ir taršos poveikio zonos, o jos turinys yra detalizuotas 60-72 punktuose. Tam, kad bendrijos įrengtai aikštelei būtų taikomas Specialiųjų sąlygų 68 punkte nustatytas apribojimas įrengti ją ne mažesniu kaip 15 metrų atstumu nuo šalia esančio namo langų, Nekilnojamojo turto registre turėjo būti įregistruota Specialioji naudojimo sąlyga – XIV. Gamybinių ir komunalinių objektų sanitarinės apsaugos ir taršos poveikio zonos. Pagal ieškovo pateikto žemės sklypo (duomenys neskelbtini), kuriame įrengta aikštelė, Nekilnojamojo turto registro duomenis (9 punkte) yra registruotos tokios Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos: XXVII. Saugotini želdiniai (medžiai ir krūmai), augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, XX. Požeminio vandens vandenviečių apsaugos zonos, XLVIII. Šilumos ir karšto vandens tiekimo tinklų apsaugos zonos, IX. Dujotiekių apsaugos zonos, VI. Elektros linijų apsaugos zonos, XLIX. Vandentiekio, lietaus ir fekalinės kanalizacijos tinklų ir įrenginių apsaugos zonos I. Ryšių linijų apsaugos zonos. Taigi, rengiant aikštelės projektą, buvo būtina atsižvelgti tik į Specialiųjų sąlygų XXVII, XX, XLVIII, IX, VI, XLIX ir I dalyse nustatytus reikalavimus. Tuo tarpu Specialiųjų sąlygų XIV dalies 68 punkto reikalavimas žemės sklypui, kuriame įrengta aikštelė, neturėjo būti taikomas. Statinio projektas rengiamas vadovaujantis Statybos įstatymo 24 straipsnio 3 dalies nurodytais reikalavimais, vienas iš jų teritorijų planavimo dokumentais. Detaliuoju planu, patvirtintu Savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. gruodžio 17 d. įsakymu Nr. DV-891 „Dėl detaliojo plano tvirtinimo”, patvirtintas teritorijos, esančios tarp (duomenys neskelbtini)  gatvių detalusis planas, kuriame aikštelė nurodyta toje pačioje vietoje kaip ir buvo suprojektuota. Detaliajam plane numatyta automobilių stovėjimo aikštelės statyba, pažymėta aikštelės užstatymo teritorija - 1 m nuo žemės sklypo ribos. Projekte numatytos aikštelės ribos sutampa su detaliajame plane numatytomis aikštelės ribomis. Patikrinusi detalųjį planą Inspekcija 2014 m. gruodžio 10 d. teritorijų planavimo dokumento patikrinimo akte Nr. TP 1-2503(14.4) nurodė, jog tikrinimo išvada teigiama, tai reiškia, jog nėra teisinio pagrindo netvirtinti detalaus plano. Savivaldybės administracijos direktorius, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 29 straipsnio 8 dalies 12 punktu ir Teritorijų planavimo įstatymo 27 straipsnio 4 dalimi, atsižvelgdamas į Inspekcijos 2014 m. gruodžio 10 d. teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktą privalėjo detalųjį planą per 20 darbo dienų patvirtinti arba motyvuotai nepatvirtinti. Šiuo konkrečiu atveju, gavus teigiamą patikrinimo išvadą, Savivaldybei neliko pagrindo netvirtinti detalaus plano. Savivaldybė 2017 m. rugsėjo 6 d. išdavė leidimą statyti, nes aikštelės projekto sprendiniai neprieštaravo detaliojo plano sprendiniams, t. y. statinių statybos zonai ir jos riboms (2020-11-05 Nr. DOK 39139).

Teismo posėdyje atsakovės Savivaldybės atstovas G. Š. palaikė atsiliepime nurodytas aplinkybes ir prašė ieškinį atmesti. Teismo posėdžio metu atstovas papildomai paaiškino, kad nuomos sutarties 4 punkte numatyta naujų statinių statyba, numatyta, kad žemė naudojama pagal detaliojo plano. Aikštelės plėtra numatyta detaliojo plano pagrindiniame brėžinyje. Savivaldybė, išduodama bendrijai leidimą statyti aikštelę, nepažeidė 68 punkte nurodytų reikalavimų, nes šiame punkte nurodytas reikalavimas nebuvo įrašytas į Nekilnojamojo turto registrą. Ginčo aikštelės dalis yra istoriškai susiklosčiusi, nes ji buvo pastatyta kartu su daugiabučiais namais apie 1978 m. Šias aplinkybes patvirtina internetinėje svetainėje įkeltos iš palydovo darytos nuotraukos, iš kurių matosi, kad senosios aikštelės dalis buvo jau 1995 metais, kuri akivaizdžiai neišlaiko 15 m atstumo iki langų. Į bylą pateiktos ortofoto nuotraukas bei ginčo aikštelės statybos 2012 ir 2017 metų nuotraukos, iš kurių matyti, kad buvusi aikštelė yra su asfalto danga ir ji neišlaiko 15 metrų atstumo. Ginčo aikštelės statybos projektų plane situacijos schemoje pavaizduota esama ir projektuojama asfalto danga. Matyti, kad naujai statoma aikštelės dalis buvo praplėsta į kitą pusę. Automobilių stovėjimo aikštelės naujos statybos projekto bendrosios dalies aiškinamojo rašto 3.2.1 punkte numatyta atnaujinti ir išplėsti esamą asfalto zoną ir įrengti automobilių stovėjimo aikštelę. Inspekcija neginčija fakto ir nepateikia įrodymų, jog senosios aikštelės nebuvo, anksčiau aikštelės teisinė registracija buvo neprivaloma. Aikštelės dalis, kuri neatitiko tuo metu galiojusių 15 m atstumo nuo langų, buvo pastatyta 1978 metais ir 1992 metų Vyriausybės nutarimas Nr. 343 netaikytinas, nes jis tuo metu negaliojo.  

Atsakovai O. I., A. B., A. G., E. G., S. M., M. B., A. J., A. Š., R. Š., E. Z., M. S., V. R., G. Č., R. Č., R. L., S. J., M. J., D. B., A. B., J. S., Č. S., V. J., E. V., A. B., A. S., S. A., R. V., L. V., E. J., D. J., B. B., A. D., A. J., atstovaujami advokato V. P. pateikė atsiliepimą į ieškinį. Atsiliepime nurodė tuos pačius motyvus ir aplinkybes kaip ir atsakovė Savivaldybė. Papildomai nurodė, kad aikštelės prie daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) naujos statybos projekte numatyta atnaujinti ir išplėsti esamą aikštelę, pakeisti asfalto dangos zoną ir įrengti papildomas vietas. Tai reiškia, kad prie ginčo objektų jau buvo įrengtos stovėjimo aikštelės. Ar buvo jos įregistruotos nekilnojamo turto registre atsakovai nežino, tačiau jeigu nebuvo įregistruotas, tai turėjo padaryti žemės savininkas iki išnuomojant žemės sklypą. Nors leidimas buvo išduotas naujai automobilių aikštelei įrengti, faktiškai tai atitiko senos aikštelės dangos pakeitimą ir pačios aikštelės sutvarkymą bei išplėtimą. Projektuojant ir rekonstruojant nebuvo pakeisti senieji bordiūrai, ribojantys aikštelę nuo gretimais esančio namo. Papildomos automobilių stovėjimo vietos buvo įrengtos faktiškai išlaikant įstatyme nurodytus atstumus. Keičiant aikštelės dangą nei vienu metru nebuvo priartėta prie šalia esančio namo. Atsižvelgiant i teritorijų planavimo ir statybos priežiūrą reguliuojančias normas, savavališkos statybos padarinių šalinimas vykdomas pagal padarinių šalinimo metu galiojančias normas. Tokiu būdu automobilių parkavimo aikštelių panaikinimas turėtų būti vykdomas pagal šiandieną galiojantį reglamentavimą, kuris nenumato 15 metrų atstumo nuo daugiabučio namo artimiausio lango. Prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas (2020-11-09 Nr. DOK 39443).

Atsakovė DNSB (duomenys neskelbtini) pateikė atsiliepimą į ieškinį. Atsiliepime nurodė tuos pačius motyvus ir aplinkybes kaip ir kiti atsakovai. Papildomai nurodė, kad visi leidimai rekonstrukcijai buvo gauti laikantis statybos leidimo išdavimo metu galiojančių norminių aktų, atsižvelgiant į 2014 metais patvirtintą detalų planą, kuriame buvo numatyta, jog suformuoti žemės sklypai yra skirti daugiabučių gyvenamųjų namų eksploatacijai. STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. D1-878, 7 priedo 4 punkte pažymėta, kad rašytiniai besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų sutikimai (susitarimai) privalomi statant ant sklypo ribos sublokuotus pastatus, statant pastatus ar stogą turinčius inžinerinius statinius arčiau kaip 3 m atstumu nuo sklypo ribos, tačiau ne arčiau kaip 1 m (skaičiuojant atstumą horizontalioje plokštumoje nuo labiausiai išsikišusių konstrukcijų), kai pastato ar stogą turinčio inžinerinio statinio bet kurios konstrukcijos, esančios 1-3 m atstumu nuo sklypo ribos, bet kurio taško aukštis, matuojamas nuo žemės paviršiaus ties sklypų riba (žemesniojo paviršiaus, jei ties sklypų riba yra aukščių skirtumas), didesnis už horizontalų atstumą nuo šio taško iki sklypų ribos, statant pastatus ar stogą turinčius inžinerinius statinius arčiau kaip 1 m nuo sklypo ribos. Aikštelės statybos projekte numatyta atnaujinti ir išplėsti esamą aikštelę, pakeisti asfalto dangos zoną ir įrengti papildomas vietas. Nors ieškovas aikštelių įrengimą laiko nauja statyba, tačiau faktiškai tai nėra nauja statyba, o senos, apie 1978 metais pastatytos aikštelės remontas ir rekonstrukcija. Bendrija atliko tik gyvenamo namo administratoriaus, kuris vykdo savininkų sprendimus funkcijas. Projektą ruošė specialistas, statybos leidimą išdavė institucija, kurioje dirba specialistai, detalųjį planą tvirtino bei derino sprendinius institucijos, kuriose taip pat dirba atitinkamų sričių specialistai. Savivaldybės administracijos atsakingas tarnautojas išdavė leidimą statyti pagal pateiktą projektą, tai reiškia, kad jis patikrino projekto atitikimą galiojantiems įstatymams. Ieškinyje nekeliamas klausimas ir neteigiama, kad aikštelė buvo pertvarkyta nesilaikant projekto (2020-11-11 Nr. DOK 39820).

Atsakovės DNSB (duomenys neskelbtini) atstovė A. B. teismo posėdyje prašė ieškinį atmesti. Papildomai paaiškino, kad gyventojai savo lėšomis praplatino aikštelę, asfaltą paklojo ir ant senosios aikštelės asfalto. Jeigu aikštelę reikėtų griauti, žmonės patirtų nuostolius.

Atsakovų atstovas advokatas V. P. teismo posėdyje su ieškiniu nesutiko atsiliepime išdėstytais motyvais. Atstovas papildomai paaiškino, kad iš 2021 m. gegužės 3 d. nuomos sutarties 4 ir 7 punktų matyti, jog NŽT leido atlikti veiksmus, atitinkančius detaliojo plano sprendinius. Detaliojo plano 3 punkte numatyta, kad žemė skirta daugiabučių gyvenamųjų namų eksploatacijai pagerinti, tai yra aikštelių kūrimas, rekonstrukcija. Byloje pateiktas NŽT paaiškinimas, kad jų sutikimas, kaip šioje srityje kompetentingos institucijos, nereikalingas. Tai nėra nauja statyba, faktiškas aikštelė jau buvo, tai įrodo byloje esantys dokumentai. Projekto aiškinamajame rašte 3.1.2 punkte išdėstyta, kad šio projekto tikslas yra ne sukurti naują, o rekonstruoti seną. Iš prie projekto pridėtos schemos aiškiai matyti, kurioje vietoje buvo sena aikštelė ir kurioje vietoje plečiama senoji aikštelė. Teismui pateiktos ortofoto nuotraukos nuo 2008 metų, kur matosi, kad ten buvo laikomos transporto priemonės. Iš spalvotų ortofo nuotraukų matosi, kad aikštelė buvo asfaltuota. Tačiau formalus tvirtinimas, kad aikštelės nebuvo, neatitinka nei teisingumo, nei protingumo principų. 2003 metais Konstitucinis teismas išaiškinęs, kad įstatymas nukreipiamas tik į ateitį, jeigu padėtis lengvinama – gali būti taikomas ir į praeitį. Kadangi skiriasi leidimo išdavimo metu galioję aktai nuo galiojančių nagrinėjamo metu, turi būti taikomi sprendimo priėmimo dienai galiojantys aktai. Pasikeitė reikalaujamas atstumas, kuris sumažintas nuo 15 m iki 7 m. Reikia atsižvelgti į STR 2.06.04/2014 128 punktą ir 193 straipsnio 9 punktą. Detaliajame plane numatyta aikštelė, jos rekonstrukcija, periferinis užstatymas buvo nuo 1980 metų, kai buvo pastatytas namas. Inspekcijos matavimai formaliai teisingi. Mano, kad atsakovų pateikti matavimai atspindi, kur buvo įrengta aikštelė iki ginčo aikštelės įrengimo. Buvo pateikti taškai, nuimtos koordinatės nuo buvusios aikštelės ribų. Senoji aikštelė nieko neteršė, buvo visiems reikalinga, tačiau ją praplėtus - atitraukus nuo ginčo objekto, pradėjo kenkti visiems aplinkiniams. Priėmus reikalaujamą sprendimą, būtų padaryta neadekvati žala.

Atsakovas projektuotojas A. G. atsiliepimo į ieškinį ir patikslintą ieškinį neteikė, teismo posėdyje iš dalies sutiko su ieškiniu. Atsakovas nurodė, kad, nors buvo vykdomas aikštelės praplėtimas, tačiau rengė projektą, kaip naujai statybai, nes aikštelė nebuvo įregistruota Nekilnojamojo turto registre, tačiau tai tik žodžių žaismas. Jis kreipėsi dėl sutikimo gavimo į NŽT, tačiau gavo atsakymą, kad sutikimo nereikia. Aikštelė pastatyta neišlaikant 15 metrų atstumo, tačiau, jam rengiant projektą, bendrijos atstovė pasakė, kad gaus gretimo (duomenys neskelbtini) namo gyventojų sutikimą, todėl projektą parengė. Atsakovas nurodė, kad netikslinga griauti visą aikštelę, kadangi atstumų neišlaiko tik 4 vietos, paskutinės dvi vietos yra skirtos neįgaliesiems, kurios visada yra tuščios, nes name negyvena neįgalus asmuo. Senoji aikštelė buvo asfaltuota, tačiau ją plečiant, buvo ant visos aikštelės paklota nauja asfalto danga, pasekmių pašalinimas neįmanomas.

Trečiojo asmens VĮ Registrų centras atstovas į teismo posėdį neatvyko, prašo bylą nagrinėti jam nedalyvaujant. VĮ Registrų centras pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad veikiantis kaip Nekilnojamojo turto kadastro ir registro tvarkytojas, negali sutikti ar nesutikti su jame keliamais reikalavimais, todėl patikslinto ieškinio reikalavimų pagrįstumą paliekame spręsti teismo nuožiūra. Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 2 punktas numato, jog teismo sprendimas yra dokumentas, kurio pagrindu nekilnojamojo daikto kadastro duomenys įrašomi ar pakeičiami nekilnojamojo turto kadastre. Taigi, teismui panaikinus deklaracijos apie statybos užbaigimą galiojimą, t. y. teisinį pagrindą, dėl kurio buvo įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenys į Nekilnojamojo turto kadastrą, toks teismo sprendimas yra pakankamas teisinis pagrindas išregistruoti nekilnojamąjį daiktą iš Nekilnojamojo turto registro (2020-11-06 Nr. DOK 39361).

Trečiojo asmens NŽT atstovas į teismo posėdį neatvyko, nurodė, kad pateikus patikslintą ieškinį, išlieka tie patys NŽT motyvai ir argumentai, išsakyti 2019 m. gegužės 14 d. atsiliepime, todėl naujas atsiliepimas neteikiamas (2020-11-11 Nr. DOK 39984). 2019 m. gegužės 15 d. atsiliepime nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Valstybės įmonės Registrų centras Nekilnojamojo turto registro duomenimis, registro Nr. (duomenys neskelbtini), ginčijamos aikštelės nuo 2019 m. sausio 22 d. yra įregistruotos nekilnojamojo turto registre: viena aikštelė, kurios plotas 250 m2, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kita, kurios plotas 150 m2, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įregistruotos 2018 m. spalio 12 d. deklaracijos apie statybos užbaigimą/paskirties keitimą Nr. 1 pagrindu. Žemės sklypo pagrindinė naudojimo paskirtis - kita, naudojimo būdas - daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijos. Žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), kuriame yra automobilių stovėjimo aikštelės, patikėjimo teise valdomas NŽT, 2017 m. gegužės 3 d. valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties Nr. 2SŽN-126-(14.2.55.) pagrindu buvo išnuomotas bendrijai (duomenys neskelbtini). Nuomos sutarties 4 punkte yra aptarta, kad žemės sklypas yra naudojamas vadovaujantis detaliojo plano sprendiniais. Tais atvejais, kai yra sudaryta valstybinės žemės sklypo nuomos sutartis NŽT pritarimas dėl galimų statybos ar rekonstravimo darbų vykdymo išnuomotame valstybinės Žemės sklype išreiškiamas valstybinės žemės nuomos sutartyje ir atskiras sutikimas nėra išduodamas. Pagal šiuo metu galiojančią teisinę bazę, siekiant įrengti naują automobilių stovėjimo aikštelę prie daugiabučio gyvenamojo namo ar rekonstruoti jau esamą, visų pirma teisės aktų nustatyta tvarka turi būti suformuotas daugiabučiui gyvenamajam namui eksploatuoti reikalingas sklypas. Todėl 0,1862 ha ploto valstybinės žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) buvo suformuotas aukščiau paminėtam daugiabučiam gyvenamajam namui eksploatuoti, atliekant žemės sklypo kadastrinius matavimus, atsižvelgiant į detaliojo plano sprendinius. Nesutinka, jog išduodant statybos leidimą buvo privaloma pateikti NŽT rašytinį sutikimą, nes Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad statytojo teisė įgyvendinama, kai statytojas žemės sklypą, kuriame statomas statinys, valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais. Bendrija žemės sklypą, kuriame pastatytos automobilių stovėjimo aikštelės, iš valstybės yra išsinuomojusi 65 metams. Nuomos sutartyje numatyta naujų statinių ir įrenginių statyba bei žemės sklypo naudojimas pagal detaliojo plano sprendinius. Bendrijos (duomenys neskelbtini) teisę valdyti ir naudoti valstybinės žemės sklypą patvirtinantis dokumentas yra valstybinės žemės nuomos sutartis (2019-05-15 Nr. DOK 19054).

Trečiojo asmens bendrijos „J.“ atstovas N. G. teismo posėdyje nurodė, jog su ieškiniu sutinka iš dalies. Paaiškino, kad privalomi atstumai neišlaikyti, vietos neįgaliesiems nėra paliktos, visose vietose pastatyti šlagbaumai ir yra galimybė statyti automobilius. Aikštelė statyti automobiliams gali būti, jos griauti nereikėtų, tačiau turėtų būti pastatyti privažiavimo atstumą ribojantys kuoliukai, kad automobiliai taip arti neprivažiuotų. Nuo (duomenys neskelbtini) pusės sąmoningai nešalina didelio krūmo, kuris savotiškai stabdo automobilių privažiavimą arčiau lango.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad Savivaldybės administracija statytojai bendrijos (duomenys neskelbtini) pirmininkei O. I. 2017 m. rugsėjo 6 d. išdavė statybos leidimą, kuriuo suteikta teisė žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), statyti naują inžinerinį statinį – dviejų dalių automobilių stovėjimo aikštelę, kategorija – nesudėtingas statinys.

Statybos leidimas išduotas pagal 2017 metų statinio projektą Nr. 02/2017 „Automobilių stovėjimo aikštelės prie daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), naujos statybos projektas“, parengtą projektuotojo A. G..

VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registro duomenimis, registro Nr. (duomenys neskelbtini), aikštelė nuo 2019 m. sausio 22 d. įregistruota nekilnojamojo turto registre: viena aikštelės dalis, kurios plotas 250 m2, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kita aikštelės dalis, kurios plotas 150 m2, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įregistruotos 2018 m. spalio 12 d. deklaracijos apie statybos užbaigimą/paskirties keitimą Nr. 1 pagrindu. Žemės sklypo pagrindinė naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdas – daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijos.

Žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame yra automobilių stovėjimo aikštelė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), patikėjimo teise valdomas NŽT, 2017 m. gegužės 3 d. nuomos sutarties Nr. 2SŽN-126-(14.2.55.) pagrindu, ir išnuomotas bendrijai. Žemės sklypo nuomos sutartis teisės aktų nustatyta tvarka įregistruota VĮ Registrų centras.

Inspekcija 2019 m. balandžio 1 d. patikrinimo akte Nr. SLD-20-190401-00047 nurodė, kad su prašymu išduoti statybos leidimą nebuvo pateikti visi privalomi dokumentai, t. y. statytojas nepateikė NŽT rašytinio sutikimo dėl automobilių aikštelės įrengimo (duomenys neskelbtini). Bei pažeisti teisės aktai: Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 6 punktas, STR 2.06.04:2014 ,,Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ 123 punktas, Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimo ,,Dėl Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ Nr. 343 68 punktas – neišlaikytas privalomas 15 metrų atstumas iki besiribojančioje nesuformuotoje valstybinėje žemėje (duomenys neskelbtini), esančio daugiabučio gyvenamojo namo langų.

Dėl valstybinės žemės sklypo patikėtinio – NŽT rašytinio sutikimo statyti aikštelę.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad žemės sklypas, kuriame yra ginčo automobilių stovėjimo aikštelė, patikėjimo teise valdomas NŽT. 2017 m. gegužės 3 d. valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties Nr. 2SŽN-126-(14.2.55.) pagrindu išnuomotas bendrijai. Pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 30 dalį, STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. D1-713, STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. D1-878, pastatytos aikštelės (abiejų dalių) statybai žemės sklype privaloma parengti supaprastintą statybos projektą ir gauti leidimą statyti naują statinį. Kaip jau minėta, projektuotojas A. G. parengė projektą Nr. 02/2017 „Automobilių stovėjimo aikštelės prie daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), naujos statybos projektas“, Savivaldybė išdavė leidimą. Vadovaujantis projektu pastatyta dviejų dalių aikštelė yra priskiriama II grupės nesudėtingų inžinerinių statinių kategorijai. Dėl pastarųjų nurodytų faktinių aplinkybių ginčo byloje nėra.

Ieškovės tvirtinimu, išduodant statybos leidimą, buvo privaloma pateikti valstybinės žemės sklypo patikėtinio – NŽT rašytinį sutikimą/susitarimą statyti žemės sklype. Nagrinėjamu atveju, įvertinus įstatyminį reglamentavimą, suformuotą teismų praktiką, į bylą pateiktus įrodymus, teismas nesutinka su ieškovės pozicija. Teismui pateiktos 2017 m. kovo 3 d. Valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. 2SŽN-126-(14.2.55) 4 punkte numatytas bendrijai nuomojamo žemės sklypo naudojimas, tame tarpe naujų statinių ir įrenginių statyba. Nuomotojas ir nuomininkas susitarė, kad žemės sklypas naudojamas vadovaujantis detaliojo plano, patvirtinto 2014 m. gruodžio 17 d. įsakymu Nr. DV-891 „Dėl detaliojo plano tvirtinimo“ sprendiniais. Nuomos sutarties 7 punkte susitarta dėl žemės naudojimo apribojimų ir vėlgi nurodyta, jog žemės sklypas naudojamas pagal detaliojo plano sprendinius (2019-04-02 Nr. CBP 1783). Todėl, darytina išvada, jog NŽT nuomos sutartyje pasisakė dėl galimybės vykdyti statybos ar rekonstrukcijos darbus ir atskiras sutikimas nėra reikalingas. Pastarasis reikalingas, kuomet statomi nauji statiniai ar rekonstruojami esami valstybinėje žemėje, kurioje žemės sklypai nesuformuoti (STR 1.05.01:2017 50 punktas). Tuo tarpu valstybinės žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), buvo suformuotas minėtam daugiabučiui gyvenamajam namui eksploatuoti, atliekant žemės sklypo kadastrinius matavimus, atsižvelgiant į detaliojo plano sprendinius. Detaliojo plano aiškinamojo rašto 3 punkte nustatyta planavimo tikslai ir uždaviniai bei numatoma veikla - suformuoti žemės sklypus viešosioms erdvėms, komerciniams bei visuomeniniams pastatams, <...> daugiabučių gyvenamųjų namų eksploatacijai ir nustatyti tvarkymo bei naudojimo režimus. Be to, detaliojo plano pagrindiniame brėžinyje bei automobilių stovėjimo aikštelės naujos statybos projekto bendrosios dalies aiškinamojo rašto 3.2.1 punkte numatyta aikštelės plėtra (2019-04-30 Nr. DOK 16915, 2019-09-17 Nr. DOK 35823). 

Išnuomotame valstybinės žemės sklype galima statyti naujus statinius ar įrenginius ir rekonstruoti esamus tuo atveju, jeigu tai numatyta nuomos sutartyje ir tokia statyba ar rekonstrukcija neprieštarauja teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimui (Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 30.7 punktas). Pažymėtina, jog pati ieškovė atliko teritorijų planavimo dokumentų, t. y. teismo pirmiau nurodyto detaliojo plano, patikrinimą bei 2014 m. gruodžio 10 d. surašė patikrinimo aktą Nr. TP1-2503-(14.4). Akte nurodė, jog detaliojo plano planavimo procedūros ir sprendiniai iš esmės atitinka teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas ir detalųjį planą leido tvirtinti (2019-09-17 Nr. DOK 35725). 

Be to, atkreiptinas dėmesys, jog Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 6 punktas (redakcija nuo 2017-09-01 iki 2017-11-01) reglamentuoja, kad kai žemės sklype (teritorijoje), kurio nuosavybės teise ar kita valdymo ir naudojimo teise nevaldo statytojas (užsakovas), numatoma vykdyti statybos darbus (išskyrus atvejus, kai valstybinėje žemėje atnaujinami (modernizuojami) pastatai neatliekant rekonstravimo darbų; kai valstybinėje žemėje nesuformuotame žemės sklype atliekamas statinio kapitalinis remontas; kai statomi inžineriniai tinklai, kuriems statyti teritorijų planavimo dokumentu buvo įformintas suformuotas inžinerinių tinklų koridorius) arba statinius statyti ar rekonstruoti mažesniais negu norminiai atstumais iki gretimo sklypo ribos, taip pat, jeigu kitą žemės sklypą (teritoriją) numatoma laikinai naudoti statybos metu, – sutartis, sutikimas ar susitarimas su šio žemės sklypo (teritorijos) savininku, valdytoju ar servituto nustatymą patvirtinantys dokumentai (statant inžinerinius statinius). Lingvistiškai aiškinant pirmiau pacituotą, negalima daryti išvados, jog, norint gauti leidimą statyti statinį, turi būti pateikiamas žemės sklypo savininko sutikimas. Minėtą įstatymo formuluotę galima suprasti kaip alternatyvią, o kadangi yra gautas žemės naudotojo – Savivaldybės administracijos sutikimas, nes ji išdavė statybą leidžiantį dokumentą, taip išreikšdama savo sutikimą dėl projekte nurodytų darbų, daugiau joks sutikimas nėra reikalingas. Be kita ko, įstatymai nereglamentuoja, kokia turi būti sutikimo dėl statybos forma. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad Savivaldybės sutikimas nereikalingas, kai statybos vykdomos Savivaldybės valdomoje patikėjimo teise teritorijoje pagal Savivaldybės išduotą statybos leidimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gegužės 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-l490/2011). Todėl vertintina, jog Savivaldybės administracija, išduodama leidimą statyti, kartu davė ir sutikimą dėl aikštelės statybos. Savivaldybės administracijos direktorius administruoja savivaldybės turtą (Vietos savivaldos įstatymo 29 straipsnio 8 dalies 5 punktas), todėl, išduodamas statybos leidimą, jis taip išreiškė ir savo sutikimą dėl projekte suplanuotų darbų.

Akcentuotina, jog valstybinės žemės sklypo savininkė - valstybė, atstovaujama valstybinės žemės patikėtinės NŽT, valstybinės žemės sklypo valdytoja patikėjimo teise - Savivaldybė. Projektuotojas A. G. teismo posėdžio metu paaiškino, jog jis kreipėsi į NŽT dėl sutikimo gavimo, tačiau jam buvo paaiškinta, kad sutikimas nereikalingas. Atsakovės NŽT ir Savivaldybė - kompetetingos institucijos, bylos nagrinėjimo metu išreiškė vieningą poziciją, jog šiuo konkrečiu atveju, išduodant statybos leidimą, NŽT rašytinis sutikimas nebuvo privalomas. 

Todėl teismas, vadovaudamasis pirmiau nurodytais motyvais, konstatuoja, jog išduodant statybos leidimą, nebuvo privaloma pateikti valstybinės žemės sklypo patikėtinio – NŽT rašytinį sutikimą/susitarimą statyti ginčo aikštelę valstybinės žemės sklype.  

Dėl atstumo iki gyvenamųjų namų langų. 

Statybos įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje reglamentuota, jog atstumai tarp statinių, tarp statinių ir sklypo ribų nustatomi normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose. STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 705 (redakcija nuo 2016-07-02 iki 2018-04-20), 231 punkte nustatyta, kad antžeminė sklypo ribose automobilių saugykla projektuojama pagal STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ reikalavimus ir yra skirta tik sklype esančio pastato gyventojų bei jų svečių reikmėms. STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. birželio 17 d. įsakymu Nr. D1-533 (redakcija nuo 2017-07-26 iki 2019-04-26), 123 punkte nustatyta, kad nuo požeminių, požeminių-antžeminių garažų, atvirų mašinų aikštelių ir techninio aptarnavimo stočių, taip pat įvažiavimų į juos iki gyvenamųjų namų ir visuomeninių pastatų langų, mokyklų, vaikų lopšelių-darželių ir medicinos įstaigų stacionarų teritorijų ribų turi būti atstumai ne mažesni už nurodytus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarime Nr. 343 „Dėl Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ (redakcija nuo 2017-06-22 iki 2018-08-21). Šio nutarimo 68 punkte patikrinimo metu buvo reglamentuota, kad nuo atvirų mašinų aikštelių, kai mašinų skaičius 11–50, iki gyvenamųjų namų langų turi būti išlaikytas 15 m atstumas. 

Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau –Žemės įstatymo) 2 straipsnio 4 dalyje (2017-09-06 redakcija) nustatyta, kad specialiosios žemės naudojimo sąlygos – įstatymais ar Vyriausybės nutarimais nustatyti ūkinės ir (ar) kitokios veiklos apribojimai, priklausantys nuo geografinės padėties, gretimybių, pagrindinės žemės naudojimo paskirties, žemės sklypo naudojimo būdo ir jame vykdomos konkrečios veiklos, žemės sklype esančių statinių, aplinkos apsaugos ir visuomenės sveikatos saugos poreikių. Žemės įstatymo 22 straipsnio 12 dalyje buvo įtvirtinta, jog nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos konkrečiam žemės sklypui taikomos nuo jų įrašymo į Nekilnojamojo turto registrą. Įgyvendindama Žemės įstatymo 22 straipsnio 3 dalies nuostatą, pagal kurią Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo tvarką nustato Vyriausybė, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 buvo patvirtintos Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos.

Specialiosios žemės naudojimo sąlygos konkrečiam žemės (miško) sklypui nustatomos, priimant sprendimus dėl nuosavybės teisės į žemę atkūrimo, taip pat tvirtinant teritorijų planavimo dokumentus (Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 343 2.1, 2.2 papunkčiai). Specialiųjų sąlygų 2.2 punkte buvo numatyta, kad tvirtinant žemės sklypų bendruosius, specialiuosius, detaliuosius planus, kartu turi būti nustatomos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos, kurių pagrindu yra taikomi ūkinės veiklos apribojimai. Specialiosiose sąlygose yra apibrėžtos konkrečios specialiosios žemės naudojimo sąlygos, kurios yra detalizuojamos, nustatant konkrečius ūkinės ir ar kitokios veiklos žemės sklype apribojimus. Viena iš Specialiosiose sąlygose nustatytų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų yra „Gamybinių ir komunalinių objektų sanitarinės apsaugos ir taršos poveikio zonos“ (XIV), kuri yra detalizuojama 60-71 punktuose. Byloje akcentuojamas 68 punktas patenka tarp normų, kurios detalizuoja specialiąją žemės naudojimo sąlygą „Gamybinių ir komunalinių objektų sanitarinės apsaugos ir taršos poveikio zonos“ (XIV), todėl vertintina, jog Specialiųjų sąlygų 68 punkte nurodytas reikalavimas yra specialioji sąlyga.

Specialiosiose sąlygose buvo reglamentuojamos iš viso 57 apibrėžtų pavadinimų specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos. Kiekviena iš šių specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų detalizuota, nustatant konkrečius ūkinės ir (ar) kitokios veiklos žemės sklype apribojimus. Todėl Specialiųjų sąlygų 68 punkto nuostatos pačios savaime nelaikytinos specialiosiomis žemės naudojimo sąlygomis, kadangi prievolė laikytis šiame punkte nustatytų reikalavimų atsiranda tik Nekilnojamojo turto registre įregistravus Gamybinių ir komunalinių objektų sanitarinės apsaugos ir taršos poveikio zonų specialiąją žemės naudojimo sąlygą (XIV).

Vadovaujantis Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 straipsnio 4 dalimi - nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti arba nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka.

Specialiųjų sąlygų 2.3 punkte nustatyta, kad žemės sklypams nustatytos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos įrašomos į Nekilnojamojo turto kadastrą ir nekilnojamojo turto registrą Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 22 straipsnio ir Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534, nustatyta tvarka. Esminė nagrinėjamoje byloje yra Žemės įstatymo 22 straipsnio 12 dalies nuostata, pagal kurią nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos konkrečiam žemės sklypui taikomos nuo jų įrašymo į Nekilnojamojo turto registrą. Taigi, tik tam tikrai Specialiosiose sąlygose apibrėžtai žemės ir miško naudojimo sąlygai esant įrašytai Nekilnojamojo turto registre, vykdant veiklą tame sklype, reikia jį naudoti taip, kad nebūtų pažeisti Specialiosiose sąlygose nustatyti būtent tai įregistruotai sąlygai būdingi apribojimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-118/2012).

Pagal ieškovo pateikto žemės sklypo (duomenys neskelbtini), kuriame įrengta ginčo aikštelė, Nekilnojamojo turto registro duomenis (9 punktas) yra registruotos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos: XXVII. Saugotini želdiniai (medžiai ir krūmai), augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, XX. Požeminio vandens vandenviečių apsaugos zonos, XLVIII. Šilumos ir karšto vandens tiekimo tinklų apsaugos zonos, IX. Dujotiekių apsaugos zonos, VI. Elektros linijų apsaugos zonos, XLIX. Vandentiekio, lietaus ir fekalinės kanalizacijos tinklų ir įrenginių apsaugos zonos I. Ryšių linijų apsaugos zonos (2019-04-02 Nr. CBP 1783). Tuo tarpu specialioji sąlyga – Gamybinių ir komunalinių objektų sanitarinės apsaugos ir taršos poveikio zonos yra įtvirtinta Specialiųjų sąlygų XIV dalyje, o jos turinys yra detalizuotas 60-72 punktuose. 

Todėl teismas konstatuoja, jog rengiant aikštelės projektą, buvo būtina atsižvelgti tik į specialiųjų sąlygų XXVII, XX, XLVIII, IX, VI, XLIX ir I dalyse nustatytus reikalavimus, o specialiųjų sąlygų XIV dalies 68 punkto reikalavimas žemės sklypui, kuriame įrengta aikštelė, neturėjo būti taikomas.

Be to, teismo nuomone, ieškovė, formaliai vertindama situaciją, akcentuoja, kad buvo atlikta naujo statinio statyba, tačiau teismas ir su šiuo ieškovės argumentu nesutinka. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad automobilių aikštelės dalis, dėl kurios 15 m atstumo nuo gretimo namo langų nesilaikymo yra kilęs ginčas, pastatyta kartu su daugiabučiais namais (duomenys neskelbtini), Alytuje, bei kurios statybos pabaiga siejama su šių daugiabučių statybos pabaiga. Daugiabutis namas (duomenys neskelbtini), VĮ Registrų centras duomenimis pastatytas 1978 m. (2019-04-30 Nr. DOK 16915), aikštelė nebuvo įregistruota VĮ Registrų centras, nes tokie reikalavimai nebuvo nustatyti tuo metu galiojančiuose teisės aktuose. Nurodytos faktinės aplinkybės byloje nepaneigtos. Iš teismui pateikto projekto matyti, jog aikštelė, kurios dalis yra arčiau kaip 15 m nuo gretimo daugiabučio namo langų, statybos darbais buvo tik atnaujinta senosios aikštelės ribose, vertinant atstumą iki daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), o naujai statomos aikštelės dalis buvo praplėsta nutolstant nuo daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) (2021-07-28 Nr. DOK 25794, 2021-09-08 Nr. DOK 29781). Iš palydovo darytoje nuotraukoje matyti, kad ginčo aikštelės dalis buvo jau 1995 m. (2021-05-04 Nr. DOK 15874), todėl tvirtinimas, jog šiuo konkrečiu atveju buvo statomas naujas statinys, neteisingas ir nepagrįstas. Atstumas, pamatuotas tiesioginiu vektoriumi nuo aikštelės krašto iki buto (duomenys neskelbtini) varstomo lango – 4,26 m, atstumas nuo aikštelės krašto iki buto (duomenys neskelbtini)  varstomo lango – 6,39 m (2021-09-22 Nr. DOK 31471), tačiau ši aikštelės dalis, kaip minėta, buvo pastatyta 1978 m., t. y. dar iki Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 343 ,,Dėl Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ įsigaliojimo. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog iš teismui pateiktų fotonuotraukų matyti, kad prie (duomenys neskelbtini) namo kampo, ties varstomais langais auga didelis krūmas, kuris sąlyginai atriboja 1 ir 4 butų langus nuo ginčo aikštelės.

Iš ieškovės atliktų matavimų bei teismui pateiktų fotonuotraukų (2021-09-01 Nr. DOK 29013, 2021-09-08 Nr. DOK 29781) matyti, jog daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) balkonai įstiklinti. Pažymėtina, jog 2021 m. pasikeitė STR 2.06.04:2014STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ (redakcija nuo 2021-02-23), kurio 123 punkto 321 lentelėje nustatyta, jog nuo daugiabučio namo iki atvirojo tipo automobilių saugyklų, kai automobilių skaičius 11-20, nustatytas 7 m atstumas, kuris matuojamas nuo atvirojo tipo automobilių saugyklų dangos krašto iki patalpų varstomų langų ir vėdinimo sistemos oro ėmimo angų. 123.12 papunktyje nurodyta, jog nustatyti atstumai (šiuo atveju 7 m) gali būti neišlaikomi iki lentelėje nurodytos paskirties pastatų bendro naudojimo (koridoriai, holai, laiptinės, bendrieji sanitariniai mazgai ir kt.), pagalbinių, techninių patalpų langų. Vadovaujantis Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522, 149.2 ir 149.2.2.1 papunkčiais, įstiklinti balkonai yra priskirti prie pagalbinių patalpų. 

Todėl teismas konstatuoja, jog įstiklinti balkonai yra priskirti prie pagalbinių patalpų, iki kurių pagal STR 2.06.04:2017, 123.12 papunkčio nuostatas nustatyti atstumai gali būti neišlaikomi. Šią teismo išvadą patvirtina pačios ieškovės analogiškas išaiškinimas pateiktas Savivaldybei (2021-10-11 Nr. DOK 33587).

Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog ieškovė prašo panaikinti leidimą ir įpareigoti nugriauti visą automobilių stovėjimo aikštelę. Statybos padarinių šalinimas suprantamas, kaip situacijos grąžinimas į buvusią pradinę padėtį, t. y., kad turi būti pašalintas asfaltas užlietas ant senosios aikštelės dalies. Teismo nuomone, buvusios padėties sugrąžinimas šiuo atveju praktiškai yra neįmanomas. Be to, įvertinus teisės aktų pasikeitimus, teismas 2021 m. rugsėjo 8 d. teismo posėdžio metu įpareigojo ieškovę pateikti įrodymus, kokia aikštelės dalis patenka į 7 metrų atstumą nuo gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) varstomų langų. Ieškovė pateikė teismui atsakymą, jog tokio įpareigojimo įvykdyti neturi galimybių (2021-09-22 Nr. DOK 31471).  

Teismas vertina, jog ieškinio tenkinimas sudarytų prielaidą atsirasti žalai, neadekvačiai esamai situacijai. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įpareigojimas nugriauti statinį – sunaikinti nuosavybės teisės objektą – yra pati griežčiausia ir didžiausias neigiamas pasekmes savininkui sukelianti nuosavybės teisės varžymo priemonė. Todėl vadovaujantis pirmiau nurodytais motyvais, įstatyminiu reglamentavimu, suformuota teismų praktika bei protingumo ir teisingumo principais ieškinys atmestinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Ieškinį atmetus, iš ieškovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos atsakovei daugiabučio namo savininkų bendrijai (duomenys neskelbtini) 1 000,00 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų (2019-11-25 Nr. DOK 45869).

Iš ieškovės priteistinos valstybei 416,41 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas). 

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263–265 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

Atmesti ieškinį.

Priteisti iš ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, j. a. k. 288600210, atsakovei daugiabučio namo savininkų bendrijai (duomenys neskelbtini), j. a. k. (duomenys neskelbtini), 1 000,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, j. a. k. 288600210, 416,41 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5660.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo priėmimo dienos gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.

Teisėja                                                Agnė Petkevičienė