Baudžiamoji byla Nr. 1A-127-383/2026
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-19826-2025-8
Procesinio sprendimo kategorija 2.4.6.6.1
(S)
Kauno apygardos teismas
N u T A R T i S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2026 m. kovo 12 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Meilučio, Marijaus Šalčiaus ir Valdo Vitunsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
sekretoriaujant Aidai Gaučienei,
dalyvaujant prokurorui Kęstučiui Jasaičiui,
nuteistojo G. P. gynėjai advokatei Eglei Gylienei,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. P. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų Šakiuose 2025 m. gruodžio 2 d. nuosprendžio, kuriuo G. P. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) BK 2811 straipsnio 1 dalį, 281 straipsnio 2 dalį ir nuteistas:
- pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį – 5 mėnesių laisvės atėmimo bausme,
- pagal BK 281 straipsnio 2 dalį – 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta subendrinta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis BK 641 straipsnio 1 dalimi, paskirta subendrinta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta galutinė 1 metų laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 ir 5 dalimis, 6 dalies 10 punktu, paskirtos 1 metų laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams, skiriant baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nevarto psichiką veikiančių medžiagų.
Vadovaujantis BK 68 straipsniu, G. P. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones 3 metus, įskaitant ir tokią teisę įgyti, skaičiuojant nuo 2025 m. birželio 13 d.
Vadovaujantis BK 72 straipsniu, kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonė konfiskuotas automobilis „Peugeot“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), registruotas I. P. vardu.
Kardomąsias priemones – specialiosios teisės sustabdymą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti, pradėjus vykdyti bausmę, nuspręsta panaikinti.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
1. G. P. nuteistas už tai, kad 2025 m. birželio 8 d. apie 2 val. kelyje (duomenys neskelbtini) 14.600 km, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonę ir būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam 3.32 val. alkotesteriu (Drager Alcotest 7510, (duomenys neskelbtini)) buvo nustatytas 2.45 promilės neblaivumas, vairavo I. P. vardu registruotą automobilį ,,Peugeot“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesuvaldė automobilio ir nuvažiavo nuo kelio sankasos į griovį, apsivertė, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 127 punkto reikalavimus, ko pasėkoje eismo įvykio metu buvo sužalota kartu važiavusi I. P., kuriai eismo įvykio metu buvo padaryta muštinė žaizda kaktos plaukuotoje dalyje, dešinės pusės 6-to šonkaulio lūžis, kepenų lokalus sumušimas su kraujosruva po kapsule, juosmens kairės pusės muštinė žaizda su juosmens raumenų plyšimu ir pilvo sienos išvarža, kairio alkūnkaulio lūžis apatiniame trečdalyje, kas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą.
2. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2025 m. gruodžio 2 d. nuosprendyje konstatuota, kad G. P. kaltė įrodyta byloje surinktais ir teisme ištirtais įrodymais. Teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju nėra nustatytos visos būtinos sąlygos, numatytos BK 40 straipsnyje, atleisti G. P. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
3. Apeliaciniu skundu nuteistasis G. P. prašo: iš dalies pakeisti Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2025 m. gruodžio 2 d. nuosprendį, atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, perduodant sutuoktinės I. P. atsakomybei vieneriems metams ir baudžiamąją bylą šioje dalyje nutraukti; paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – vieneriems metams uždrausti vairuoti mechanines transporto priemones, terminą skaičiuojant nuo 2025 m. birželio 13 d.; palikti galioti 2025 m. gruodžio 2 d. nuosprendžio dalį, kuria nutarta konfiskuoti automobilį ,,Peugeot“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)
3.1. Skunde nurodo, kad skundžiamas nuosprendis yra šališkas, neteisėtas, neteisingas, nepagrįstas, nelogiškas, neatitinka galiojančių įstatymų reikalavimų, teismų praktikos. Baudžiamoji byla dėl eismo įvykio išnagrinėta neobjektyviai, neišsamiai, nevisapusiškai įvertinus visas bylai reikšmingas faktines aplinkybes, netinkamai įvertinta byloje esanti įrodymų visuma bei vadovaujamasi tik prielaidomis ir neobjektyviais vertinimais, asmenine (subjektyvia) nuomone, kitais teisiškai nepagrįstais argumentais ir motyvais. Toks neteisingas teismo sprendimas pažeidžia jo teises, garbę ir orumą, taip pat netinkamai taikytas laidavimo institutas.
3.2. Skunde pažymi, kad nuo pat pradžių visiškai prisipažino ir sutiko su visais pateiktais kaltinimais, netrukdė tyrimui, nuoširdžiai gailėjosi ir gailisi dėl savo veiksmų ir elgesio. Nuo pat bylos iškėlimo momento akivaizdu, kad neginčija savo padarytų veikų, po to ėjusių neigiamų faktų, su jomis pilnai sutinka. Nuo pat pradžių nurodė, kad į kelią išbėgo stirna, kuri ir buvo šios avarijos priežastis. Jis kaltas dėl to, kad vairavo neblaivus, tačiau eismo įvykis įvyko ne vien tik dėl nuo jo priklausančių aplinkybių.
3.3. Nuteistojo teigimu, nuo 2019 m. gegužės 28 d. teismo sprendimo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės įsiteisėjimo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo gerokai daugiau negu treji metai ir šis nuosprendis nebėra aktualus, yra neteistas. Be to, byloje esančiame 2025 m. birželio 9 d. įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro išraše nurodoma, kad 2020 m. sausio 8 d. Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmai priėmė nutartį, jog 2020 m. sausio 21 d. jo atžvilgiu 2019 m. gegužės 28 d. priimtas teismo nuosprendis įsitesėjo. Dokumente taip pat nurodoma, kad 2019 m. gegužės 28 d. teismo nuosprendžiu baudžiamoji poveikio priemonė – draudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 1 metams terminą skaičiuoti nuo 2019 m. kovo 29 d., t. y. nuo pažymėjimo paėmimo. 2020 m. kovo 30 d. buvo išregistruotas iš Probacijos tarnybos probuojamųjų asmens duomenų registro. Pažymi, kad nuo 2017 m. yra padaręs 5 ANK pažeidimus, tačiau mažiausiai dvi administracinės teisenos nutrauktos, nuobaudos neskirtos dėl įvykio mažareikšmiškumo, kitos dvi padarytos vienu metu, likę KET pažeidimai yra nesunkūs, nepiktybiniai, baudos sumokėtos, žala niekam nepadaryta. Psichiatrinis gydymas netaikytas, nuo priklausomybių ligų negydytas, civilinio ieškinio nėra.
3.4. Nuteistasis skunde pažymi, kad po eismo įvykio I. P. nustatytas 0.87 promilės etilo alkoholio neblaivumas, o jam nustatytas 1.91 promilės etilo alkoholio neblaivumas. 2025 m. birželio 8 d. policijos tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodoma, kad iškart po įvykio jam nustatytas 2.45 promilės neblaivumas, antras tikrinimas dėl fizinės būklės nebuvo atliktas. Tuo tarpu žmonai I. P. neblaivumo nepavyko nustatyti irgi dėl jos fizinės būklės. Teismas nekreipė dėmesio į Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijos specialistės išvadą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje konstatuojama, kad G. P. kraujyje nustatyta 1.91 prom. etilo alkoholio koncentracija. Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijos specialistės išvadoje (duomenys neskelbtini) konstatuojama, kad I. P. kraujyje nustatyta 0.87 prom. etilo alkoholio koncentracija. Vadinasi jo fiksuojamas neblaivumas galėjo būti netikslus, nes jis imamas iš įvykio vietos, vadovaujantis alkotesterio parodymu kaip pagrindinis faktas, tuo tarpu žmonai neblaivumas fiksuojamas pagal vėliau pateiktą specialistės išvadą. Be to, paprastai tokių alkotesterių kaip ,,Drager Alcotest 7510“, (duomenys neskelbtini) paklaida nustatoma vadovaujantis ± 0.017 prom., todėl jo neblaivumas turėtų būti tik 1.893 prom. Akcentuotina, kad ir 2025 m. liepos 17 d. policijos teiktame dokumente Sodrai nurodoma, jog neblaivumas yra būtent 1.91 promilių. Pažymėtina, kad šioje byloje šio alkotesterio patikros dokumentų nėra pateikta.
3.5. Skunde akcentuojama, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo prašoma nutraukti bylą šalims susitaikius pagal BK 38 straipsnį, o vėliau ir nutraukti bylą BK 40 straipsnio pagrindu, tačiau prokuroras šiuos prašymus atmetė. Negalima nepastebėti išankstinio prokuroro, o kartu ir teismo nusistatymo prieš jį, nes teismas, planuodamas teismo teisiamąjį posėdį, nenumatė kviesti sutuoktinę I. P.. Teismas neišgirdo atstovo išsakytų argumentų, kokią tiesioginę įtaką dabar turi sutuoktinė I. P., su kuria bendrauja apie 5 metus, susituokę vieneri metai. Tarp jų yra visiškas tarpusavio pasitikėjimas, supratimas, savitarpio pagarba ir pagalba. Teismui buvo nurodyta, kad laisvu nuo darbu metu kartu su žmona nuolat žvejoja, keliauja po Lietuvą į pažintines keliones, vyksta į koncertus, parodas, lanko teatrus ir kiną. Kartu remontuoja jos ir nuteistojo butus. Keli padaryti teisės pažeidimai padaryti tada, kai su ja dar nebuvo pažįstamas, skyrėsi su savo pirmąja sutuoktine, su kuria buvo nesutarimų. Vienas atvejis negali atspindėti ir būti pagrindu visam gyvenimui. Teismas nekreipė dėmesio į tai, kad sutuoktinė sirgo, miegojo, praktiškai to važiavimo ji nesuvokė, nesuprato, o susivokė kur esanti tada, kai jis sušuko: „laikykis, stirna“. Nebūtų taip pasielgęs, jei ne prispirtas blogos žmonos sveikatos, noro jai padėti, pagelbėti, kad ji nesikankintų automobilyje ant sėdynės, o stengėsi suteikti jai reikiamą pagalbą.
3.6. Skunde nurodoma ir tai, kad tikslo ar tyčios važinėti be galiojančio vairuotojo pažymėjimo neturėjo ir nesiekė. Teisė vairuoti galiojo, tačiau buvo pasibaigęs vairuotojo pažymėjimo galiojimo terminas (galiojo iki 2024 m. sausio 2 d.). Praėjus metams po teismo sprendimo, susitvarkė visus reikalingus (privalomus) kursus, išlaikė VĮ ,,Regitra“ abi privalomas egzaminų dalis (teorinę ir vairavimo), iš esmės padarė viską, kas numatyta, kad galėtų vairuoti. Nustatyta tvarka pasitikrino sveikatą, vairuotojo sveikatos pažymėjimas galioja iki 2030 m. vasario 10 d. Nesuvokė, o niekas ir nepatarė, kad būtina gauti ir naują vairuotojo pažymėjimą. Toliau važinėjo, įsivaizduodamas, kad viskas tvarkoje, nepastebėjo, kada ir šis terminas baigėsi. Nuo 2025 m. birželio 13 d. sustabdytas vairuotojo pažymėjimas galiojimas viešajame eisme. Nesutinka su tokia teismo nuostata, kad yra sistemingas, daugybinis administracinis pažeidėjas, kai nuo 2017 m. užfiksuoti penki KET pažeidimai, baudos sumokėtos, galiojančių nuobaudų neturi. Byloje yra pateikti nuteistąjį charakterizuojantys dokumentai, medicininiai duomenys, kurie rodo, kad vairuotojo pažymėjimas yra gyvybiškai svarbus ir reikalingas. Nėra piktybinis KET pažeidėjas. Mano, kad yra pagrindas trumpinti vairuotojo pažymėjimo atėmimą terminą iki 1 metų.
4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo G. P. gynėja advokatė Eglė Gylienė prašė apeliacinį skundą tenkinti, o prokuroras Kęstutis Jasaitis – apeliacinį skundą atmesti.
5. Nuteistojo G. P. apeliacinis skundas atmetamas.
6. Nuteistojo G. P. apeliaciniame skunde nusikalstamų veikų kvalifikavimo, kaltės klausimai nėra ginčijami, todėl apeliacinės instancijos teismas šių klausimų išsamiau nevertina. Nagrinėjamu atveju iš esmės nesutinkama tik su apylinkės teismo sprendimu netaikyti BK 40 straipsnio nuostatų, atleidžiant nuteistąjį G. P. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalimi, skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina pateikto apeliacinio skundo ribose.
7. BK 40 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. To paties straipsnio 2 dalis numato, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą arba neatsargų ar nesunkų nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 2) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, per terminą, kuris negali būti ilgesnis negu laidavimo terminas, 3) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
8. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir atleisti G. P. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, kadangi nėra pakankamo pagrindo manyti, kad jis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas taip pat pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju nuteistasis ir gynėjas nepagrindė kaip ir kokiu būdu laiduotoja I. P. galės daryti teigiamą įtaką nuteistajam ir būti autoritetu. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą – BK 40 straipsnio nuostatas ir pagrįstai G. P. neatleido nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, konstatavęs, kad nagrinėjamu atveju nėra BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatytos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos – pagrįsto manymo, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
9. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad G. P. atitinka BK 40 straipsnio 1 dalies sąlygas. Vis dėlto, atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi būti nustatyta ir BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visuma. Kaip pagrįstai pažymėjo apylinkės teismas, nagrinėjamu atveju egzistuoja ir BK 40 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punkte numatytos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos, t. y. nuteistasis G. P. visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi, byloje nėra pareikštas civilinis ieškinys dėl turtinės ar neturtinės žalos atlyginimo.
10. Teismų praktikoje sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (asmens atitiktis BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodytai sąlygai), atsižvelgiama į duomenis, leidžiančius daryti išvadą apie atsitiktinį padarytos veikos pobūdį ar, priešingai, polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus. Taip pat vertintinos aplinkybės, apibūdinančios kaltininko asmenybę, jo požiūrį į padarytą veiką, elgesį praeityje ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-221-693/2017, 2K-145-895/2018, 2K-274-693/2018). Vienai ar kitai išvadai, be kita ko, gali turėti įtakos ankstesni (išnykę) kaltininko teistumai ir veikų, už kurias jis anksčiau buvo nuteistas, pobūdis, taip pat informacija apie anksčiau padarytus administracinius nusižengimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-67-511/2017, 2K-114-628/2019, 2K-301-788/2019). Pažymėtina, kad nei baudžiamieji įstatymai, nei teismų praktika nenustato taisyklių teismui, kiek ir kokių duomenų turėtų būti įvertinta darant išvadą, kad yra arba nėra pagrindo manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Esminis teismų praktikoje pabrėžiamas aspektas yra tai, kad atitinkamų teismo vertinamų duomenų turi šiam pakakti, kad būtų nustatytos aplinkybės, dėl kurių teismui nekiltų abejonių, kad asmuo nebenusikals. Taigi, BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodytos aplinkybės nustatymą iš esmės lemia bylos duomenys, atskleidžiantys asmens, dėl kurio atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sprendžiama, vertybines nuostatas, požiūrį į įstatymais ir kitais teisės aktais nustatytas taisykles, jų laikymąsi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-212-594/2024).
11. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad teismas, spręsdamas, ar G. P. atitinka BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatytą atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygą, atkreipė dėmesį į tai, kad apeliantas Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2019 m. gegužės 28 d. nuosprendžiu dėl veikos, numatytos BK 281 straipsnio 7 dalyje, buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, tačiau reikiamų išvadų nepadarė – vairavo transporto priemonę neblaivus, neturėdamas teisės vairuoti, kadangi vairuotojo pažymėjimas jau buvo nebegaliojantis. Teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad G. P. praeityje ne kartą baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, todėl laikoma, kad jis sistemingai daro administracinius nusižengimus ir šioje byloje padarytos veikos nėra atsitiktinio pobūdžio. Vis dėlto, nuteistasis apeliaciniame skunde akcentuoja, kad nuo Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2019 m. gegužės 28 d. teismo sprendimo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės įsiteisėjimo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo daugiau, nei treji metai, laikomas neteistu, 2020 m. kovo 30 d. buvo išregistruotas iš Probacijos tarnybos probuojamųjų asmens duomenų registro. Atsakydamas į šį argumentą, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nors G. P. išties laikomas neteistu asmeniu, atleidus jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2019 m. gegužės 28 d. nuosprendžiu (1 t., b. l. 104-106), tačiau ši aplinkybė, kaip pagrįstai pažymėjo apylinkės teismas, patvirtina, kad praeityje teismas jau buvo patikėjęs nuteistuoju, suteikęs jam šansą pasitaisyti, tačiau G. P. tinkamų išvadų nepadarė, teismo parodyto pasitikėjimo nepateisino ir jau antrą kartą vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus, todėl yra pagrindo manyti, kad nuteistasis linkęs sistemingai vairuoti transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Apeliaciniame skunde nuteistasis akcentuoja ir tai, kad nuo 2017 metų yra padaręs penkis ANK pažeidimus, tačiau dvi administracinio nusižengimo teisenos nutrauktos, nuobaudos neskirtos dėl įvykio mažareikšmiškumo, o kitos dvi – padarytos vienu metu, likę KET pažeidimai yra nesunkūs, nepiktybiniai, baudos sumokėtos. Vis dėlto, Administracinių nusižengimų registro išrašo duomenys patvirtina, kad G. P. ne visada linkęs laikytis įstatymų, ne kartą baustas administracine tvarka už nustatyto greičio viršijimą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgęs į šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad nėra pakankamo pagrindo manyti, jog G. P. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
12. Pažymėtina, kad atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra galimas ne tik nustačius BK 40 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų sąlygų, kurių šioje byloje nenustatyta, visumą, bet ir įvykdžius BK 40 straipsnio 1 ir 4 dalyse nustatytus reikalavimus, susijusius su laiduotojo parinkimu ir paskyrimu. BK 40 straipsnio 1 ir 4 dalyse įtvirtinta atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, kad laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo, galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo, turi savarankišką reikšmę, jos konstatavimas turi būti motyvuotas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-116-1073/2018, 2K-153-976/2018). Teismų praktikoje asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikytini pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes, veiklos pobūdį ir realią galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, į jo charakteristiką ir kitus duomenis, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-221-693/2017, 2K-134-1073/2018, 2K-67-942/2019), taip pat nustatoma, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra išnykę ar panaikinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-145-895/2018, 2K-96-628/2019).
13. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl G. P. sutuoktinės I. P. tinkamumo būti laiduotoja, nuosprendyje pažymėjo, kad nuteistasis ir jo gynėjas nepagrindė kaip, kokiu būdu laiduotoja galės teigiamai įtakoti nuteistojo elgesį ateityje, jei to nepadarė iki šiol, kadangi apeliantas ir iki inkriminuojamų nusikaltimų darė daugybinius administracinius nusižengimus, taip pat neaišku kokį realų teigiamą auklėjamąjį poveikį G. P., t. y. visiškai susiformavusiai ir brandžiai, turinčiai didelę gyvenimišką patirtį ir vertybių piramidę, pačiai galinčiai daryti įtaką kitų žmonių elgesiui asmenybei – gali padaryti beveik devyniais metais jaunesnė, turinti mažesnę gyvenimo patirtį sutuoktinė. Apeliaciniame skunde nuteistasis akcentuoja, kad su I. P. bendrauja apie 5 metus, apie vienerius metus yra susituokę, tarp jų yra visiškas tarpusavio pasitikėjimas, supratimas, savitarpio pagarba ir pagalba, laisvu nuo darbu metu kartu žvejoja, keliauja po Lietuvą, vyksta į koncertus, parodas, teatrus ir kiną, kartu remontuoja jos ir nuteistojo butus. Atsakydamas į šį argumentą, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vien tai, jog nuteistąjį G. P. ir galimą laiduotoją – sutuoktinę I. P. sieja artimi ryšiai, nesudaro pagrindo teigti, kad ji savo sutuoktiniui gali daryti kokią nors realią teigiamą įtaką, juo labiau, kad įvykio metu ji kartu su apeliantu važiavo viename automobilyje, neabejotinai žinodama, kad jis yra apsvaigęs nuo alkoholio (ikiteisminio tyrimo metu I. P. nurodė, kad G. P. vakarėlyje gėrė degtinę), todėl akivaizdu, kad artimas ryšys G. P. elgesiui reikšmingos įtakos nepadarė ir nuo šioje byloje jam inkriminuotų nusikaltimų padarymo nesulaikė. Be to, šioje nutartyje pripažinus, kad nėra BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatytų aplinkybių visumos tam, kad G. P. būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, apeliacinio skundo argumentų, susijusių su laiduotojos tinkamumu, vertinimas netenka teisinės reikšmės. Kita vertus, kaip minėta, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo daryti išvadą, kad I. P. turi realią galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui ir yra jam autoritetas.
14. Apeliaciniu skundu nuteistasis taip pat prašo paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis teise vairuoti transporto priemones terminą sutrumpinti, akcentuodamas, kad neturėjo tikslo ar tyčios važinėti be galiojančio vairuotojo pažymėjimo, tiesiog nepastebėjo, kad šis terminas baigėsi, nėra piktybinis Kelių eismo taisyklių pažeidėjas. Vis dėlto, šis prašymas atmestinas kaip nepagrįstas. BK 68 straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 ar 2811 straipsnyje nurodytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialiąja teise taikymo klausimą tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Vertinant, ar byloje yra pagrindas skirti kaltininkui baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą vairuoti kelių transporto priemones, atsižvelgtina tiek į vairuotojo asmenybę, ankstesnius pažeidimus, padarytus naudojantis specialiąja teise, tiek į nustatytas byloje eismo įvykio aplinkybes, nuteistojo kaltę, šio kaltininko padarytus konkrečius KET pažeidimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-25-489/2017, 2K-183-628/2023). Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialiąja teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET arba BK 281 straipsnyje nurodytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas eismo saugumo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-599/2012, 2K-401/2014, 2K-261-489/2018). BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo 1 iki 5 metų. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas G. P. šią baudžiamojo poveikio priemonę skyrė 3 metų terminui. Pažymėtina, kad įvykio metu G. P. buvo nustatytas vidutinis neblaivumo laipsnis, eismo įvykio metu jis nuvažiavo nuo kelio, automobilis apsivertė, buvo sužalota kartu važiavusi I. P., padarant jai nesunkų sveikatos sutrikdymą, apeliantas praeityje buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą už BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą, t. y. transporto priemonės vairavimą, apsvaigus nuo alkoholio, baustas administracine tvarka. Įvertinus šias aplinkybes, nėra pagrindo skirti trumpesnį baudžiamojo poveikio priemonės terminą. Kartu akcentuotina, kad G. P. elgesys laikytinas pavojingu, neabejotinai keliančiu pavojų tiek eismo saugumui, tiek kitų žmonių sveikatai, gyvybei ir turtui, todėl tai suponuoja teismo pareigą užkirsti kelią galimam analogiškam elgesiui ateityje ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.
15. Nuteistasis skunde atkreipia dėmesį ir į tai, kad jam nustatytas neblaivumas galėjo būti netikslus, kadangi turi būti nustatinėjamas įvykio vietoje, vadovaujantis alkotesterio parodymu, tuo tarpu žmonai neblaivumas fiksuojamas pagal vėliau pateiktą specialistės išvadą. Atsakydamas į šį argumentą, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju 03.32 val. alkotesteriu įvykio vietoje G. P. buvo nustatytas 2,45 prom. neblaivumas, antras tikrinimas dėl asmens fizinės būklės nebuvo atliktas, medikams nusprendus kuo skubiau jį pristatyti į ligoninę (1 t., b. l. 11, 51). Siekiant nustatyti G. P. neblaivumo būseną Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikose buvo paimtas kraujo mėginys, nes įvykio vietoje dėl sveikatos būklės alkotesteriu neblaivumas nebuvo nustatytas (1 t., b. l. 53). Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad G. P. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 1,91 prom. etilo alkoholio (kraujas paimtas 04.35 val.). Sutiktina su nuteistuoju, kad įvykio vietoje atlikto vairuotojo blaivumo patikrinimo alkotesteriu rezultatai, nesant duomenų apie pažeistą patikrinimo procedūrą, paprastai geriausiai atspindi asmens būseną vairavimo metu, tačiau tai nėra vienintelis ir neginčijamas įrodymas. Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, antrasis tikrinimas alkotesteriu nebuvo atliekamas dėl G. P. fizinės būklės po kilusio eismo įvykio. G. P. kraujo mėginys neblaivumui nustatyti buvo paimtas tik 04.35 val., po eismo įvykio praėjus apie 2 val. ir apie 1 val. nuo tikrinimo alkotesteriu. Įvertinus G. P. kraujo tyrimo rezultatus, policijos pareigūnų alkotesteriu užfiksuotus duomenis, darytina pagrįsta išvada, kad policijos pareigūnų alkotesteriu nustatytas alkoholio kiekis objektyviai atspindi G. P. neblaivumo laipsnį automobilio vairavimo metu ir nėra paneigtas byloje esančiais įrodymais, juo labiau, kad net ir praėjus apie 2 val. nuo eismo įvykio kilimo, nuteistojo kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 1,91 prom. etilo alkoholio, kas atitinka vidutinį girtumo laipsnį.
16. Kauno apygardos teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2026 m. vasario 4 d. pažyma dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad G. P. buvo teikiama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, kurios išlaidas sudaro 125 Eur. Pažymėtina, kad vadovaujantis BPK 51 ir 106 straipsniais, teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali išieškoti iš nuteistojo valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo procese (išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atveju). Nagrinėjamu atveju procesas apeliacinės instancijos teisme vyko pagal nuteistojo apeliacinį skundą, gynėjo dalyvavimas apeliacinės instancijos teismo procese buvo būtinas. Bylos duomenimis, nuteistasis G. P. nedirba, kitų duomenų apie jo turimą turtą ar pajamas nėra, todėl iš jo nepriteistinos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
nuteistojo G. P. apeliacinį skundą atmesti.
Nepriteisti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš G. P..
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjai Audrius Meilutis
Marijus Šalčius
Valdas Vitunskas