Baudžiamoji byla Nr. 2K-5/2014

                            Teisminio proceso Nr. 1-24-1-01049-2011-6

                                                                                                  Procesinio sprendimo kategorija

                                                                                    1.2.26.2.1. (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. sausio 21 d.

Vilnius

              Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Viktoro Aiduko, Armano Abramavičiaus ir pranešėjo Vytauto Piesliako,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų G. B. ir E. L. kasacinius skundus dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 3 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 10 d. nuosprendžio.

              Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 3 d. nuosprendžiu G. B. nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu šešiems mėnesiams, 138 straipsnio 1 dalį – laisvės apribojimu devyniems mėnesiams, įpareigojant G. B. per septynis mėnesius (skaičiuojant šį terminą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos) neatlygintinai išdirbti 70 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

              Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės apribojimas devyniems mėnesiams, įpareigojant G. B. per septynis mėnesius (skaičiuojant šį terminą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos) neatlygintinai išdirbti 70 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

              E. L. nuteistas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu šešiems mėnesiams; 138 straipsnio 1 dalį – laisvės apribojimu vieneriems metams, įpareigojant E. L. per dešimt mėnesių (skaičiuojant šį terminą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos) neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; 140 straipsnio 1 dalį – laisvės apribojimu penkiems mėnesiams.

              Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės apribojimas vieneriems metams, įpareigojant E. L. per dešimt mėnesių (skaičiuojant šį terminą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos) neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

              Iš E. L. priteista nukentėjusiajam P. M. 5000 Lt, nukentėjusiajai V. V. 5000 Lt; nukentėjusiajam V. V. 10 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

              Iš G. B. priteista nukentėjusiajai G. M. 10 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

              Iš E. L. ir G. B. solidariai priteista nukentėjusiesiems P. M., G. M., V. V., V. V. po 750 Lt atstovavimo išlaidų.

              Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 10 d. nuosprendžiu pakeistas Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 3 d. nuosprendis.

              E. L. veika perkvalifikuota iš BK 284 straipsnio 1 dalies, 140 straipsnio 1 dalies į 284 straipsnio 1 dalį ir paskirtas laisvės apribojimas šešiems mėnesiams.

              Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė apėmimo būdu subendrinta su bausme, paskirta pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, ir E. L. nustatyta galutinė subendrinta bausmė laisvės apribojimas vieneriems metams, įpareigojant E. L. per dešimt mėnesių (skaičiuojant šį terminą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos) neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

              Likusi nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

              Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

G. B. nuteista už tai, kad viešoje vietoje savo įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams, aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką, t. y. 2011 m. rugsėjo 17 d., apie 19.45 val., Kaune, (duomenys neskelbtini), tyčia sudavė du smūgius kumščiu nukentėjusiajai G. M. į krūtinę, po to sugriebė ją rankomis už pečių ir tyčia iš visų jėgų trenkė į tvorą, dėl to nukentėjusioji G. M. prarado sąmonę ir nugriuvo ant žemės, taip nukentėjusiajai padarė keturias poodines kraujosruvas veide, kairiajame žaste, krūtinėje, kairėje klubinėje srityje, tris odos nubrozdinimus veide, rankose, galvos smegenų sukrėtimą, kairio laivakaulio lūžimą – tai G. M. sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl šio sužalojimo sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 parų laikotarpiui.

E. L. nuteistas už tai, kad viešoje vietoje savo įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką, t. y. 2011 m. rugsėjo 17 d., apie 19.45 val., Kaune, (duomenys neskelbtini), išplūdo necenzūriniais žodžiais nukentėjusiuosius G. M., P. M., V. V. ir V. V., tyčia sudavė du smūgius kumščiu P. M. į veidą, dėl to jis nukrito ant žemės, po to įspyrė du kartus jam į šonkaulius, padarydamas P. M. poodines kraujosruvas kairės akies vokuose, paakio, skruosto srityje, krūtinės ląstos dešinės pusės sumušimą – tai sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą; taip pat tyčia sudavė du smūgius delnu V. V. į galvą ir vieną smūgį kumščiu į veidą, dėl to ji nukrito ant žemės, padarydamas V. V. keturias poodines kraujosruvas veide, kairėje pažandėje, kairėje šlaunyje, vieną nubrozdinimą kairėje alkūnėje, kairio riešo ir kairės plaštakos sumušimą – tai sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą; taip pat tyčia sudavė ne mažiau dviejų smūgių kumščiu V. V. į veidą, nuo smūgių nukentėjusysis V. V. nukrito ant žemės, atsitrenkdamas galva į betoną, prarado sąmonę, po to jam įspyrė nemažiau trijų kartų į kojas, taip V. V. padarė nosies sumušimą, vieną poodinę kraujosruvą pakaušyje, vieną odos nubrozdinimą dešinėje alkūnėje, dešinio išorinio kulkšnelio lūžimą – tai nukentėjusiajam V. V. sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl šio sužalojimo jo sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 parų laikotarpiui.

Kasaciniais skundais nuteistieji G. B. ir E. L. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 10 d. nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Kasatoriai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir padarė esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, o apeliacinės instancijos teismas neištaisė padarytų tiek materialinės, tiek procesinės teisės taikymo klaidų, be to, nepatikrino bylos tiek, kiek to buvo prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis), nepateikė motyvuotų išvadų dėl esminių skundo argumentų (BPK 332 straipsnio 3 dalis), nesiėmė visų įstatymo numatytų priemonių, kad būtų išsamiai, nešališkai ištirtos visos bylos aplinkybės (BPK 20 straipsnis, 324 straipsnio 6 dalis). Teismai netinkamai įvertino nustatytas faktines aplinkybes, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, tai lėmė netinkamą baudžiamojo įstatymo (BK 284 straipsnio 1 dalies, 138 straipsnio 1 dalies) taikymą, nes nuteistųjų veiksmuose nėra jiems inkriminuotų nusikaltimų požymių. Taip pat netinkamai buvo pritaikyti baudžiamojo proceso bei kiti įstatymai, sprendžiant civilinio ieškinio klausimą (BPK 109, 113 straipsniai, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnis), nukrypta nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuluotos teismų praktikos.

G. B. kasaciniame skunde teigiama, kad ji nepagrįstai nuteista pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, dėl šio kaltinimo byla jai turi būti nutraukta. Ji nuteista už tai, kad nukentėjusiajai G. M. sulaužė kairį laivakaulį, tačiau iš bylos duomenų matyti, kad įvykio metu nukentėjusiajai nebuvo sulaužyta koja, į medikus ji kreipėsi dėl rankos sužalojimo ir jai buvo diagnozuotas stipinkaulio lūžis – teismas šių aplinkybių nesiaiškino. Kadangi nesunkus sveikatos sutrikdymas pripažintas dėl laivakaulio lūžimo, lieka neaišku, ar stipinkaulio lūžimas teismo medikų taip pat būtų įvertintas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas. Esant kitokiam sveikatos sutrikdymo laipsniui, kasatorės manymu, keistųsi kaltinimo turinys, lemiantis nusikalstamos veikos kvalifikaciją, iškiltų klausimas dėl netinkamo įstatymo pritaikymo. Dėl netikslaus kaltinimo buvo pažeista G. B. teisę į gynybą.

Abiejų nuteistųjų kasaciniuose skunduose nurodoma, kad teismai, neobjektyviai ir šališkai įvertinę įrodymus, padarė nepagrįstas išvadas, pripažindami G. B. bei E. L. kaltais pagal BK 284 straipsnio 1 dalį. Teismai nuosprendžius iš esmės grindė tik kaltinimui palankiais įrodymais, nesiaiškino, kas buvo konflikto iniciatorius, besąlygiškai patikėjo neblaivių asmenų parodymais, neteisingai įvertino bylos įrodymus visumoje, neatsižvelgė į tai, kad nukentėjusiųjų parodymų nuoseklumą lėmė jų bendras interesas prisiteisti kuo didesnius ieškinius neturtinei žalai atlyginti. Teismas iš esmės nesigilino, kur buvo tiksli įvykio vieta, nepaisė, kad privati valda nėra vieša vieta. Kasatoriai atkreipia dėmesį, kad įvykio vieta buvo apžiūrėta tik sekančią dieną po įvykio, protokole ji nebuvo aprašyta, plane-schemoje tiksliai nepažymėta, o būtent įvykio vietos apžiūros protokolu bei planu-schema teismas rėmėsi kaip neabejotinu įrodymu ir padarė neteisingą išvadą, jog įvykio vieta buvo viešoje vietoje. Be to, teismai nesigilino, ar G. B. ir E. L. savo veiksmais iš tikrųjų siekė sutrikdyti viešąją tvarką. Neišnagrinėję ir nuosprendyje neišdėstę visų svarbių aplinkybių, teismai pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalį ir 305 straipsnį.

Nuteistieji taip pat mano, kad teismas, spręsdamas neturtinės žalos dydžio klausimą, netinkamai vadovavosi BPK X skyriaus, CK 6.250 straipsnio nuostatomis ir nukrypo nuo teismų praktikos, priteisdamas nukentėjusiesiems aiškiai per dideles bei nepagrįstas bylos duomenimis sumas neturtinės žalos atlyginimui.

Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio neaišku, kokiais kriterijais vadovaujantis buvo priteisti nurodyto dydžio žalos atlyginimai, nes nenurodyta įrodymų, kuriais būtų pagrįsta nukentėjusiesiems padaryta neturtinė žala. Teismo nuosprendyje tik konstatuota, kad nukentėjusieji byloje pareiškė nurodytų dydžių civilinius ieškinius, prašydami juos priteisti solidariai E. L. ir G. B., bei lakoniškai pacituotas CK 6.250 straipsnis, kuriame išdėstyta neturtinės žalos sąvoka ir nurodyta, į ką teismas atsižvelgia, nustatydamas neturtinės žalos dydį.

Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį vienas iš neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra padariniai – jie susiję su asmens sveikatos dideliais pakenkimais, rimtų sužalojimų asmeniui sukėlimu, kentėjimu nuo fizinio skausmo žalojimo metu, lydimi nerimo dėl sveikatos ateityje, jeigu jie susiję su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kūnui dėl padarinių šalinimo (operacijomis, specialiomis procedūromis ir kt.), tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus.

Kasatoriai nurodo, kad teismų praktikoje yra suformuluota, jog fiziniam asmeniui neturtinė žala padaroma fizinio ir dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie sukelia kančias ir išgyvenimus. Tai yra asmeniui nenaudingas, nepalankus, nepriimtinas poveikis ir bet kurio protingo asmens požiūriu neturi būti daromas. Įrodinėjant nukentėjusiesiems P. M., G. M., V. V. ir V. V. padarytą neturtinę žalą bei jos dydį, bylos teisminio nagrinėjimo metu visos aplinkybės turėjo būti išsiaiškintos. Šioje byloje teismas neturtinę žalą G. M. ir V. V. po 10 000 Lt (teismų praktikoje už nesunkų sveikatos sutrikdymą neturtinės žalos priteisiama nuo 1000 iki 5000 Lt, tik kartais nustatomas ir didesnis neturtinės žalos dydis, netgi iki 10 000 Lt, tačiau tik tokiais atvejais, kai nusikaltimo pasekmės būna tokios, kaip potrauminis sindromas, sumažėjęs darbingumas, nustatyta invalidumo grupė; kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-585/2006,2K-136/2008, 2K-106/2008), priteisė tik pagal nukentėjusiųjų civilinius ieškinius, kuriuose šabloniškai nurodyta, kad dėl nuteistųjų padarytų nusikalstamų veiksmų nukentėjusieji buvo pažeminti, patyrė fizinį skausmą ir dvasinį sukrėtimą, nepatogumus dėl padarytų sužalojimų gydymo, dvasinius išgyvenimus, kadangi atsakovai ne tik neatsiprašė ir neatlygino žalos, bet ir toliau bando juos apšmeižti ir pažeminti. Šie nukentėjusiųjų teiginiai teisminio nagrinėjimo metu nebuvo patikrinti, juos apie tai apklausiant, nors teismas savo išvadas gali grįsti tik teisminio nagrinėjimo metu patikrintais duomenimis. Teismui užteko tik neišsamių nukentėjusiųjų parodymų, kad dėl jų atžvilgiu pavartoto smurto jiems buvo padaryti sveikatos sutrikdymai, todėl jie reiškia civilinius ieškinius nurodytomis sumomis ir prašo tas sumas solidariai priteisti iš G. B., bei E. L., nes dėl jų padarytų nusikalstamų veiksmų jie buvo pažeminti, patyrė fizinį skausmą, dvasinį sukrėtimą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, tačiau jų išvis nekonkretizavo. Dėl to buvo priimtas nemotyvuotas teismo nuosprendis, pažeistas bylos nagrinėjimo išsamumo principas, taigi negalima konstatuoti, kad teismo išvada dėl neturtinės žalos priteisimo pagrįsta įrodymais, yra motyvuota ir priimtas teisingas nuosprendis.

Kasatoriai pažymi, kad priteisdamas žalos atlyginimą, teismas sprendime turi nurodyti argumentus, dėl kurių žalos dydis gali būti nustatomas didesnis (kaip atsitiko šiuo atveju), ir motyvus, dėl kurių žalos atlyginimo dydis gali būti mažesnis. Teismas teisminio nagrinėjimo metu turėjo pareikalauti, kad nukentėjusieji G. pagrįstų kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos dydžio nustatymui reikšmingų kriterijų, tačiau to nepadarė.

Atsiliepimu į nuteistųjų G. B. ir E. L. kasacinius skundus Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorė Laima Milevičienė prašo kasacinius skundus atmesti. Prokurorė nurodo, kad teismai nepadarė esminių BPK pažeidimų, dėl kurių būtų suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamųjų teisės ar kurie sukliudytų teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį ar nutartį.

Teismai įrodymus įvertino pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu bei vadovaudamiesi įstatymu. Baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų vertinant byloje esančius įrodymus bei priimant sprendimus pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose nenustatyta. Teismai apkaltinamąjį nuosprendį grindė įrodymais, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 3 ir 4 dalyse įrodymams keliamus leistinumo ir liečiamumo reikalavimus. Visi byloje surinkti įrodymai patvirtina vieni kitus ir sudaro G. B. ir E. L. kaltės įrodymų visetą. Teismų nuosprendžiai surašyti laikantis baudžiamojo proceso įstatymų, tarp jų ir BPK 305 straipsnio reikalavimų, juose, priešingai nei teigiama kasaciniuose skunduose, nurodytos įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės – jos padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės, įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus; nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados; bausmės skyrimo motyvai. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje padarytos išvados pagrįstos teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais, kurie nuosprendyje išdėstyti ir įvertinti, juos dar kartą išanalizavo apeliacinės instancijos teismas, kuris, atlikęs įrodymų tyrimą, įvertinęs ir ištyręs visą bylos medžiagą, padarė pagrįstą išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė bylos aplinkybes, objektyviai ir nešališkai įvertino surinktus įrodymus bei padarė pagrįstas išvadas dėl G. B. kaltės sutrikdžius visuomenės rimtį ir tvarką bei nesunkiai sutrikdžius nukentėjusiosios G. M. sveikatą, o taip pat dėl E. L. kaltės sutrikdžius visuomenės rimtį ir tvarką, nesunkiai sutrikdžius nukentėjusiojo V. V. sveikatą ir nežymiai sutrikdžius nukentėjusiųjų P. M. ir V. V. sveikatą. Teismai ištyrė visas skunduose minimas aplinkybes ir savo išvadas dėl nuteistųjų kaltės pagrįstai grindė nuosekliais dėl esminių detalių nukentėjusiųjų G. M., P. M., V. V., V. V., policijos pareigūno R. V. parodymais, specialistų išvadomis G2559/ll(02), G2562/ll(02), G2561/ll(02), G2560/ll(02). Kasatorės G. B. argumentas, kad ji nuteista už G. M. sulaužytą koją, atmestinas, nes iš medicininių dokumentų duomenų ir bylos aplinkybių visumos darytina neabejotina išvada, kad G. B. nuteista už G. M. padarytą rankos lūžį ir būtent specialistų kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas įvertintas rankos, o ne kojos lūžis. Teismai pagrįstai kritiškai įvertino kasatorių parodymus, argumentavo, kodėl jų nelaiko nuosekliais, nurodė, kokius kasatorių parodymus vertina kritiškai, kaip duotus siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai kritiškai įvertino liudytojų R. Š., H. M., J. R. ir Č. R., iškviestų į posėdį nuteistųjų prašymu, parodymus, nes, įvertinęs juos visumoje su nuteistųjų parodymais, konstatavo, kad jie tam tikrose detalėse neatitinka vieni kitų, yra prieštaringi. Iš baudžiamojoje byloje esančio įvykio vietos apžiūros protokolo ir plano-schemos matyti, kad nepagrįsti kasacinių skundų argumentai, jog įvykio vieta nepažymėta ar kad ji nėra vieša vieta, nes aplink namai, šalia gatvė – dėl laisvo priėjimo prie jos bet kada gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl nusikalstamos veikos patirs nepatogumų.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai G. B. ir E. L. veiksmus kvalifikavo pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 1 dalį. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad Kauno miesto apylinkės teismas, E. L. veiksmus papildomai kvalifikuodamas ir pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendį pakeitė dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo. Priešingai, nei teigiama kasaciniuose skunduose, apeliacinės instancijos teismas išsamiai ir motyvuotai atsakė į esminius apeliacinių skundų argumentus ir motyvuotai paaiškino, kodėl jie atmetami.

Prokurorė taip pat nurodo, kad šioje byloje pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į visus CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodytus neturtinės žalos dydžio kriterijus, t. y. į neturtinės žalos pasekmes, kasatorių kaltę, jų turtinę padėtį, į tai, kad nukentėjusiesiems nepadaryta turtinė žala, į sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijus. Visa tai įvertinęs, iš G. B. nukentėjusiajai G. M., o iš E. L. V. V., kurių sveikata buvo sutrikdyta nesunkiai, priteisė po 10 000 Lt neturtinės žalos, iš E. L. P. M. ir V. V., kurių sveikata buvo sutrikdyta nežymiai, priteisė po 5 000 Lt neturtinės žalos. Pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė nusikaltimu sukeltas fizinio ir dvasinio pobūdžio pasekmes, teisminio nagrinėjimo metu aiškinosi, priešingai, nei teigiama kasaciniuose skunduose, kuo nukentėjusieji grindžia neturtinės žalos buvimą ir tai įvertino pinigais.

Atsiliepimu į nuteistųjų G. B. ir E. L. kasacinius skundus nukentėjusieji V. V. ir V. V. prašo kasacinius skundus atmesti. Nukentėjusieji nurodo, kad nuteistieji G. B. ir E. L. yra nusikaltę ne vieną kartą ir siekia išvengti baudžiamosios atsakomybės. Nukentėjusieji pažymi, kad nuteistųjų niekada nepažinojo, jokių reikalų su jais neturėjo, šie juos sužalojo nepaisydami nukentėjusiųjų amžiaus.

Nuteistųjų  E. L. ir G. B. kasaciniai skundai iš dalies tenkinami.

Dėl E. L. ir G. B. nuteisimo pagal BK 284 straipsnio 1 dalį.

E. L. ir G. B. greta kitų nusikaltimų nuteisti pagal BK 284 straipsnio 1 dalį.  Apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, visiškai nemotyvavo E. L. ir G. B. padarytos veikos kvalifikavimo pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, apsiribodamas konstatavimu, kad kaltinamojo E. L. padarytos nusikalstamos veikos teisingai kvalifikuotos pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 1 dalį, o kaltinamosios G. B. padarytos nusikalstamos veikos teisingai kvalifikuotos pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 1 dalį, visą dėmesį sutelkdamas į sveikatos sutrikdymų motyvaciją. Taigi, priimdamas nuosprendį apylinkės teismas akivaizdžiai pažeidė BPK 305 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimus dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvų išdėstymo. Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka pagal nuteistųjų apeliacinius skundus, iš dalies ištaisė apylinkės teismo padarytą klaidą ir, atsakydamas į apeliacinį skundą, aprašė BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos sudėties požymius, tačiau tuo ir apsiribojo, nesusiedamas jų su nagrinėjamos bylos aplinkybėmis, taigi irgi nemotyvavo, kodėl laiko, kad  nuteistųjų veikoje yra BK 284 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtis.

Tuo tarpu BK 284 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikaltimo sudėtis turi požymius, skirtingus nuo BK 138 ar 140 straipsnyje numatytų nusikaltimų požymių.  Pagal  BK 284 straipsnio 1 dalį viešosios tvarkos pažeidimas yra tada, kai asmuo viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Teismai turėjo motyvuoti, kuo pasireiškė kasatorių veiksmai, atitinkantys BK 284 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtį. Nuosprendžio nustatomojoje dalyje jie įvardyti kaip įžūlus elgesys, kuriuo demonstruota nepagarba aplinkiniams, aplinkai,  tačiau nuosprendžių motyvuojančioje dalyje viskas suvesta į sveikatos sutrikdymų padarymo motyvus. Tačiau sveikatos sutrikdymai kvalifikuoti kaip atskiri nusikaltimai. Būtinas viešosios tvarkos pažeidimo nusikaltimo požymis yra viešoji vieta, kurioje padarytas nusikaltimas. Tai pažymėjo ir teismas. Tačiau ta aplinkybė, kad veika padaryta viešoje vietoje, dar nėra pakankamas pagrindas veikai kvalifikuoti pagal BK 284 straipsnio 1 dalį. Nors nusikaltimo padarymo motyvas neįtakoja padarytos veikos kvalifikavimo, t. y. viešosios tvarkos pažeidimas gali būti padaromas ir asmeniniais motyvais, tačiau būtina nustatyti, kad veika padaryta pažeidžiant viešąją rimtį ar tvarką ir dėl veikos kilo BK 284 straipsnio 1 dalyje numatyti padariniai – buvo sutrikdyta viešoji tvarka ar visuomenės rimtis. Tačiau smūgiai nukentėjusiesiems galėjo būti suduoti nors ir viešoje vietoje, bet  asmeniniais motyvais ir nepažeidžiant viešosios tvarkos bei rimties. Padariniai, pasireiškiantys viešosios tvarkos ar rimties sutrikdymu, yra būtinas BK 284 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymis. Iš teismų sprendimų nematyti, kad dėl kasatorių veikų būtų sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka. Tuo tarpu apkaltinamasis nuosprendis negali būti   grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai   patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Taigi, teismai nenustatė būtinojo BK 284 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymio – pavojingos veikos padarinių. Dėl pirmiau paminėtų priežasčių nuosprendžių dalis dėl kasatorių nuteisimo pagal BK 284 straipsnio 1 dalį naikintina, neįrodžius nusikalstamos veikos požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl G. B. nuteisimo pagal BK 138 straipsnio 1 dalį

G. B. kasaciniame skunde teigiama, kad ji nepagrįstai nuteista pagal BK 138 straipsnio 1 dalį. Tačiau teisėjų kolegijai nekelia abejonių faktas, kad būtent dėl G. B. veiksmų G. M. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Į tai, kad G. M. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, patvirtina 2011 m. spalio 18 d. specialisto išvada Nr. G 2559/11(02), kurioje nurodyta, kad „G. M. konstatuota keturios poodinės kraujosruvos veide, kairiame žaste, krūtinėje, kairėje klubinėje srityje, trys odos nubrozdinimai veide, rankose, galvos smegenų sukrėtimas, kairio laivakaulio lūžimas. Sužalojimai galėjo būti padaryti vienmomentiškai trenkiant ją į metalinę tvorą, ko pasekoje susižalojo veidą, rankas, o taip pat suduodant du smūgius į krūtinę, kairę klubinę sritį; kairio laivakaulio lūžimas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl šio sužalojimo sveikatą sutrikdyta ilgiau nei dešimties dienų laikotarpiui“. Teismai pagrįstai nustatė, kad nesunkų sveikatos sutrikdymą nukentėjusiajai sukėlė kasatorė konflikto, įvykusio 2011 m. rugsėjo 17 d., apie 19.45 val., Kaune, (duomenys neskelbtini), metu. Pati kastorė teisme parodė, kad, norėdama nutraukti nukentėjusiųjų agresyvius veiksmus, G. B. abi moteris paėmė už pažastų ir išstūmė pro vartelius. Joms susipynė kojos ir abi moteriškės nukrito ant šaligatvio. Nukentėjusioji G. M. teisme parodė, kad E. L. žmona – kaltinamoji G. B. – puolė ją, smogė jai du smūgius kumščiu į krūtinę ir, suėmusi už pečių, iš visų jėgų trenkė į namo tvorą. Atsitrenkusi veidu į tvorą, ji prarado sąmonę. Nukentėjusysis P. M. parodė, kad gulėdamas ant žemės matė, kaip jo žmoną G. muša E. žmona, daužydama ją į tvorą. Nukentėjusieji V. V. ir V. V. davė analogiškus parodymus. Taigi kasatorė pagrįstai nuteista pagal BK 138 straipsnio 1 dalį dėl G. M. sužalojimo.

Dėl neturtinės žalos

Kasatoriai mano, kad teismas, spręsdamas neturtinės žalos dydžio klausimą, netinkamai vadovavosi BPK X skyriaus, CK 6.250 straipsnio nuostatomis ir nukrypo nuo teismų praktikos, priteisdamas nukentėjusiesiems aiškiai per dideles bei nepagrįstas bylos duomenimis sumas neturtinės žalos atlyginimui.

Pagal naujojo BPK 109 straipsnio nuostatas nuo nusikalstamos veikos nukentėjusiam asmeniui gali būti atlyginta ne tik turtinė, bet ir neturtinė žala. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Tačiau neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijai, numatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Jie apibrėžiami konkrečiais ir vertinamaisiais požymiais. Spręsdamas nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimą, teismas turi atsižvelgti į: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) tai, ar padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes; 6) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

           Apylinkės teismas iš E. L. nukentėjusiajam P. M. priteisė 5000 Lt, nukentėjusiajai V. V. 5000 Lt; nukentėjusiajam V. V. 10 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Iš G. B. priteista nukentėjusiajai G. M. 10 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Šie dydžiai atitinka teismų praktikoje dėl nežymių ir nesunkių sveikatos sutrikdymų priteisiamoms sumoms neturtinei žalai atlyginti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-140/2012, 2K-605/2011, 2K-497/2011, 2K-447/2010, 2K-474/2008). Pažymėtina, kad kai kuriais atvejais panašiose bylose priteisiami ir didesni neturtinės žalos dydžiai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-434/2009; 2K-181/2012). Priteisdamas tokias sumas teismas įstatymo taikymo nuostatų nepažeidė.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 6 punktu,

n u t a r i a:

              Pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 3 d. nuosprendį ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 10 d. nuosprendį.

              Panaikinti nuosprendžių dalis, kuriomis G. B. nuteista pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir bausmės subendrintos vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paliekant nuteisimą pagal BK 138 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu devyniems mėnesiams, įpareigojant G. B. per septynis mėnesius (skaičiuojant šį terminą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos) neatlygintinai išdirbti 70 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

              Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria E. L. nuteistas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, paliekant nuteisimą pagal BK 138 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu vieneriems metams, įpareigojant E. L. per dešimt mėnesių (skaičiuojant šį terminą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos) neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, ir pagal BK 140 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu penkiems mėnesiams.

              Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir galutinė subendrinta bausmė skiriama laisvės apribojimas vieneriems metams, įpareigojant E. L. per dešimt mėnesių (skaičiuojant šį terminą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos) neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

              Kitas Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 3 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 10 d. nuosprendžio dalis palikti nepakeistas.

Teisėjai                            Viktoras Aidukas

                            Armanas Abramavičius

              Vytautas Piesliakas