LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. kovo 24 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Danutės Gasiūnienės, Konstantino Gurino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų J. Z. ir V. Z. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. spalio 8 d. nutarties, kuria ieškinys atmestas, civilinėje byloje Nr. 2-2111-265/2010 pagal kreditorių J. Z. ir V. Z. ieškinį atsakovui bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Prekybos namai SPRUT“, tretysis asmuo – akcinė bendrovė bankas SNORAS, dėl kreditorių susirinkimo nutarimo dalių pripažinimo negaliojančiomis.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

Ieškovai J. Z. ir V. Z. kreipėsi į teismą ir ieškiniu prašė: pripažinti negaliojančiu ab initio 2010 m. birželio 11 d. priimtą BUAB „Prekybos namai „SPRUT“ kreditorių susirinkimo nutarimą Nr. 3 „Dėl BUAB „Prekybos namai SPRUT“ priklausančio ir AB bankas SNORAS įkeisto turto pardavimo kainų ir tvarkos nustatymo“ dalyje dėl įkeisto turto pardavimo varžytinėse pradinės kainos ir eilės nustatymo; pripažinti teisėtais tik tuos BUAB „Prekybos namai „SPRUT“ kreditorių susirinkimo priimamus ir BUAB „Prekybos namai „SPRUT“ bankroto administratoriaus įgyvendinamus nutarimus, kuriais nustatomas BUAB „Prekybos namai „SPRUT“ ir ieškovų nekilnojamojo turto bei turtinių teisių, įkeistų AB bankui SNORAS, tik vienu metu vykstantis pardavimas varžytinėse; pripažinti neteisėtais BUAB „Prekybos namai „SPRUT“ kreditorių susirinkimo priimamus ir BUAB „Prekybos namai „SPRUT“ bankroto administratoriaus įgyvendinamus nutarimus, kurie nustato BUAB „Prekybos namai „SPRUT“ nekilnojamojo turto ir turtinių teisių, įkeistų AB bankui SNORAS, pardavimo kainą, pardavimą, kitokį disponavimą mažesne kaina nei numatyta hipotekos ir įkeitimo lakštų 4 punkte „Bendras įkeičiamų daiktų įkainojimas“, t. y. mažiau nei 6 344 910 Lt, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad nutarimo Nr. 3 tekste įtvirtinta nuostata, nustatanti, kad BUAB „Prekybos namai SPRUT“ priklausantį ir AB bankui SNORAS įkeistą turtą parduoti iš varžytinių, nustatant 3 000 000 Lt pradinę kainą prieštarauja administracinio pastato, esančio Jūros g. 11, Klaipėdos sutarties kainai, kuri sudaro 7 293 000 Lt (hipotekos ir įkeitimo lakštų 4 p.), o bendrasavininkių turtas turi būti parduodamas kartu (hipotekos ir įkeitimo lakštų 8 p.).

Klaipėdos apygardos teismas 2010 m. spalio 8 d. nutartimi ieškinį atmetė. Teismas nurodė, kad ieškovų nurodomas hipotekos ir įkeitimo sutartyse (lakštuose) nustatytas įkeisto turto įkainojimas yra privalomi duomenys norint įregistruoti hipoteką ar įkeitimą (CK 4.186 str. 1 d.) ir yra šių lakštų sudarymo (keitimo) metu buvusi įkeičiamo turto vertė, todėl šių duomenų įrašymas į hipotekos ar įkeitimo lakštus negali būti vertinamas kaip šalių susitarimas dėl priverstinio šio turto realizavimo iš varžytinių kainos nustatymo. Teismas pažymėjo, kad priverstinis išieškojimas iš hipoteką įkeisto turto reglamentuojamas CPK XXXVI skyriuje „Bylos dėl hipotekos ar įkeitimo teisinių santykių“, o šio turto realizavimas (tame tarpe ir pardavimo iš varžytinių kainų nustatymas) vykdomas CPK XLIX skyriuje „turto realizavimo tvarka“. CPK 560 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai skolininkui (įkeisto turto savininkui) pradėta bankroto (restruktūrizavimo) procedūra, įkeistas turtas parduodamas ir hipotekos kreditorių reikalavimai tenkinami įmonių bankroto (Įmonių restruktūrizavimo) įstatymo nustatyta tvarka. Bankroto procedūros metu įkeisto turto pardavimo ir perdavimo tvarka reglamentuojama Įmonių bankroto įstatymo 33 straipsnio 5 dalyje, kurioje numatyta, kad įkeistas turtas parduodamas iš varžytinių Vyriausybės nustatyta tvarka, pranešus apie tai įkaito turėtojui, hipotekas kreditoriui. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. liepos 3 d. nutarimu Nr. 831 patvirtinto „Bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės turto pardavimo iš varžytynių tvarkos aprašo“ 7 punkte nurodyta, kad iš varžytynių parduodamo įmonės turto vertinimo tvarką nustato ir pradinę turto pardavimo kainą tvirtina kreditorių susirinkimas. Be to, teismas pažymėjo, kad yra visuotinai žinoma, jog 2008 metais nekilnojamojo turto kainos buvo labai aukštos lyginant su šiuo metu esančiomis. Dėl to akivaizdu, jog minėto turto rinkos vertė, nurodyta hipotekos lakšte, neatitinka šiuo metu esančios turto rinkos kainos. Iš pateiktų duomenų matyti, kad BUAB „Prekybos namai SPRUT“ kreditorių susirinkimas, spręsdamas klausimą dėl pradinės įkeisto turto pardavimo kainos patvirtinimo, vadovavosi 2010 m. gegužės 28 d. UAB „Ober-Haus“ nekilnojamas turto vertės nustatymo pažyma Nr. 2592 VAT_2010 RZN KLAI, kurioje nurodyta, kad atsakovui priklausančio ir trečiajam asmeniu įkeisto turto rinkos vertė yra 2 647 000 Lt, todėl pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad kreditorių susirinkimo patvirtinta pradinė šio turto pardavimo kaina – 3 000 000 Lt pagrįstai laikytina atitinkančia protingumo ir sąžiningumo principus. Be to, ieškovai nepateikė jokių įrodymų, kad rinkos kaina minėto turto šiuo metu yra didesnė.

Ieškovai taip pat prašė pripažinti negaliojančia BUAB „Prekybos namai SPRUT“ 2010 m. birželio 11 d. vykusio kreditorių susirinkimo priimto nutarimo Nr. 3 nuostatą, jog pirmosios įkeisto turto varžytinės privalo būti sušauktos ne vėliau kaip 35 kalendorines dienas nuo šio nutarimo įsiteisėjimo dienos. Ieškovų nuomone minėta nuostata pažeidžia tarp trečiojo asmens ir įkaito davėjų (ieškovų ir atsakovo) sudaryto hipotekos lakšto 8 punkte numatytą sąlygą, jog turtas iš varžytinių parduodamas kartu, t. y. ieškovų teigimu tiek atsakovui, tiek ieškovams priklausantis ir trečiajam asmeniui įkeistas turtas turėtų būti parduodamas iš skirtingų varžytinių vienu metu. Tačiau teismas pažymėjo, kad šiuo atveju, atsakovui iškėlus bankroto bylą, pastarojo hipotekos lakštu įkeistas turtas yra realizuojamas LR Įmonių bankroto įstatymo 2 straipsnio 7 punkte nustatyta tvarka ir turto realizavimą atlieka bankroto administratorius, vienas iš teisminio bankroto proceso tikslų yra kiek įmanoma operatyvus bankroto procedūrų (tame tarpe ir bankrutuojančios bendrovės turto realizavimas) užbaigimas nutraukiant bankroto bylą įmonių bankroto įstatymo 27 straipsnio pagrindais arba kitais atvejais likviduojant bankrutavusią įmonę ir išregistruojant ją iš įmonių rejestro Įmonių bankroto įstatymo 32 straipsnio nustatyta tvarka. Dėl to teismas sprendė, kad nėra pagrindo naikinti BUAB „Prekybos namai SPRUT“ 2010 m. birželio 11 d. vykusio kreditorių susirinkimo priimto nutarimo Nr. 3 nuostatos jog pirmosios įkeisto turto varžytinės privalo būti sušauktos ne vėliau kaip 35 kalendorines dienas d. nuo šio nutarimo įsiteisėjimo dienos.

Atskiruoju skundu ieškovai J. Z. ir V. Z. prašo Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. spalio 8 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškinį tenkinti. Nurodo šiuos argumentus:

1. Pirmosios instancijos teismas apsiribojo vien pažodiniu trečiojo asmens (AB bankas SNORAS) teisinės argumentacijos citavimu ir absoliučiai nepasisakė dėl ieškovo pateiktų rašytinių įrodymų, paaiškinimų ir teisinės argumentacijos, o tai laikytina absoliučiu nutarties negaliojimo pagrindu (CPK 329 str. 2 d. 4 p.). Be to, teismas išsprendė ne visus byloje pareikštus reikalavimus (CPK 329 str. 2 d. 7 p.), o būtent – ieškinio 2 ir 3 punktuose nurodytus prevencinius reikalavimus.

2. Vadovaujantis CK 6.59 straipsniu, draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, o nagrinėjamu atveju bendra įkeistų daiktų kaina ( 7 293 000 Lt) buvo numatyta hipotekos ir įkeitimo lakštų 4 punkte ir negalėjo būti keičiama, kaip tai buvo padaryta ginčijamu BUAB „Prekybos namai SPRUT“ kreditorių susirinkimo 2010 m. birželio 11 d. nutarimu Nr. 3.

3. „Turtas iš varžytinių parduodamas kartu“ (hipotekos lakšto 8 p.) reiškia, kad vienu metu (vieną dieną ir valandą) parduodamas skirtinguose aukcionuose bendrasavininkių turtas, kuris yra bendrosios hipotekos objektas (CK 4.183 str. 1 d.), nors bendrovės nekilnojamojo turto pardavimo varžytinės turi vykti pagal taisykles, numatytas ĮBĮ ir LR Vyriausybės nutarime Nr. 831, o ieškovų nekilnojamojo turto varžytinės turi vykti pagal taisykles, kurias nustato CPK XLIX Skyrius). Tuo tarpu ne vienu metu parduodant vieno ir to paties namo dalis (87/100 ir 13/100), priklausančias skirtingiems savininkams, bus neišvengiamai gauta mažesnė kaina, dėl ko žalos patirs visi likę kreditoriai, o nuostolį patirs netgi ir pats bankas, kurio kreditorinis reikalavimas bankrutuojančiai įmonei yra 3 855 590 Lt.

Atskirasis skundas tenkinamas iš dalies.

Apeliantas nurodo, kad egzistuoja CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 ir 7 punktuose numatyti absoliutūs skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindai, tačiau iš Vilniaus apygardos teismo 2010 m. spalio 8 d. nutarties turinio aišku, kad esminiai klausimai, susiję su nagrinėjamu ginču dėl BUAB „Prekybos namai SPRUT“ 2010 m. birželio 11 d. kreditorių susirinkimo nutarimo Nr. 3 atskirų dalių panaikinimo buvo aptarti ir motyvuoti ir nors teismas atskirai nepasisakė dėl atskirų ieškinio reikalavimų (ieškinio 2 ir 3 reikalavimai), tačiau aišku, kad jie susiję su atmestais ieškinio reikalavimais dėl pradinės įmonei priklausančio turto pardavimo kainos bei pardavimo iš varžytinių eiliškumo, todėl taip pat laikytini atmestais. Tokiu būdu absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl BUAB „Prekybos namai SPRUT“ 2010 m. birželio 11 d. vykusio kreditorių susirinkimo metu priimto nutarimo Nr. 3 dalių, kuriomis nutarta „BUAB Prekybos namai SPRUT“ priklausantį ir AB bankas SNORAS įkeistą turtą parduoti kartu iš varžytinių Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. liepos 3 d. nutarimo Nr. 831 nustatyta tvarka, nustatant 3 000 000 Lt bendrą pradinę pardavimo kainą, o būtent – dėl nutarimo dalių, kuriomis nustatyti pradinė turto pardavimo kaina ir pardavimo būdas (parduodant tik bankrutuojančiai įmonei priklausančią turto (kurio dalis, nors ir taip pat įkeista AB bankui SNORAS, priklauso ieškovams kaip fiziniams asmenims) dalį).

 Ieškovai mano, kad bendra įkeisto turto kaina (7 293 000,00 Lt) jau yra nustatyta hipotekos bei įkeitimo lakštais (b. l. 14 – 19) ir negali būti vienašališkai keičiama BUAB „Prekybos namai SPRUT“ kreditorių iniciatyva. Tačiau, visų pirma, pažymėtina, kad ginčijamu nutarimu iš esmės buvo nuspręsta ne dėl viso AB bankui SNORAS įkeisto turto pardavimo, o būtent dėl bankrutuojančiai bendrovei priklausančios bankui įkeisto turto dalies. Atitinkamai ieškovų nurodomus hipotekos ir įkeitimo lakštus (b. l. 14 – 19) pasirašė ne tik ieškovai J. Z. bei V. Z., bet ir UAB „Prekybos namai SPRUT“, atstovaujamas generalinio direktoriaus D. Z., kuris, įmonei iškėlus bankroto bylą, neteko savo įgaliojimų (Įmonių bankroto įstatymo 10 str. 7 d. 2 p.). Tuo tarpu parduoti įkeistą BUAB „Prekybos namai SPRUT“ turtą už pradinę 3 000 000 Lt bankrutuojančios įmonės kreditorių susirinkime siūlė pats BUAB „Prekybos namai SPRUT“ administratorius (b. l. 49, 50). Atitinkamai, nors ieškovai mano, kad atsižvelgiant į hipotekos bei įkeitimo lakštuose numatytą įkeisto turto vertę bei įmonei tenkančią turto dalį (b. l. 21), pradinė BUAB „Prekybos namai SPRUT“ priklausančio turto kaina turėtų būti 6 344 910 Lt (7 293 000 x 0,87), tačiau hipotekos ir įkeitimo lakštuose numatyta įkeisto turto vertė, kuri yra privalomas daiktinės teisės įforminimo elementas (CK 4.186 str. 1 d.) negali būti siejama su iš prievolių santykių kylančiomis nuostatomis (CK 6.189 str.). Tokiu būdu naikinti BUAB „Prekybos namai SPRUT“ 2010 m. birželio 11 d kreditorių susirinkimo nutarimo Nr. 3 dalį, kuria priimtas sprendimas dėl pradinės BUAB „Prekybos namai SPRUT“ priklausančio bankui įkeisto turto vertės nustatymo, ypač įvertinant tai, kad turto pardavimo varžytinių metu siūloma kaina gali kilti (ginčijamu nutarimu nustatytas 2 procentų dydžio kainos didinimo intervalas),  nėra pagrindo. Atitinkamai, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes. tenkinti ieškovų reikalavimą dėl pripažinimo neteisėtais BUAB „Prekybos namai „SPRUT“ kreditorių susirinkimo priimamus ir BUAB „Prekybos namai „SPRUT“ bankroto administratoriaus įgyvendinamus nutarimus, kurie nustato BUAB „Prekybos namai „SPRUT“ nekilnojamojo turto ir turtinių teisių, įkeistų AB bankui SNORAS, pardavimo kainą, pardavimą, kitokį disponavimą mažesne kaina nei numatyta hipotekos ir įkeitimo lakštų 4 punkte „Bendras įkeičiamų daiktų įkainojimas“, t. y. mažiau nei 6 344 910 Lt, taip pat nėra pagrindo.

Iš kitos pusės, teisėjų kolegijos nuomone, vertinant ginčijamo BUAB „Prekybos namai SPRUT“ 2010 m. birželio 11 d. kreditorių susirinkimo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą dalyje dėl turto pardavimo būdo (eiliškumo), pažymėtina, kad nors, priešingai nei įkeičiamo daikto įkainojimas, varžytinių eilė nėra privalomas daiktinės teisės įforminimo elementas (CK 4.186 str. 1 d.), tačiau nagrinėjamu atveju hipotekos lakštą įforminusios šalys susitarė, kad varžytinių atveju turtas parduodamas kartu (b. l. 15), o tai, teisėjų kolegijos įsitikinimu, reiškia, kad kartu turi būti parduodamas visas Hipotekos lakštu Nr. MV7-18206 (hipotekos identifikavimo kodas - 03/1/2007/0014056), pakeistu 2008 m. sausio 18 d. hipotekos lakštu, o taip pat ir įkeitimo lakštu (identifikacinis kodas – 03/2/2007/0014050) įkeistas turtas, nors išieškojimo iš įkeisto turto, priklausančio bankrutuojančiai įmonei ir fiziniams asmenims procedūra ir skiriasi. Tuo tarpu, kaip tai įgyvendinti, turi spręsti patys BUAB „Prekybos namai SPRUT“ kreditoriai, atsižvelgiant į BUAB „Prekybos namai SPRUT“ kreditoriaus AB banko SNORAS veiksmus, vykdant išieškojimą ir fizinių asmenų turto. Tuo pačiu pažymėtina, kad siekis operatyviai vykdyti bankroto procedūras negali lemti bankrutuojančios įmonės kreditorių interesų pažeidimo, nes nagrinėjamu atveju aišku, kad kartu parduodant įkeistą turtą, bus gauta didesnė nauda bankrutuojančiai įmonei negu parduodant atskiras įkeisto turto kaip vientiso nekilnojamojo turto objekto dalis ir tokiu būdu bus maksimaliai apsaugoti tiek paties įkaito gavėjo – BUAB „Prekybos namai SPRUT“ kreditoriaus AB banko SNORAS, tiek ir kitų BUAB „Prekybos namai SPRUT“ kreditorių interesai gauti kuo didesnę teismo patvirtinto kreditorinio reikalavimo dalį. Visgi, spręsdamas ginčijamo nutarimo dalių panaikinimo klausimą, teismas negali iš anksto apriboti bankrutuojančios įmonės kreditorių nutarimų priėmimo laisvės, todėl  ieškovų reikalavimas pripažinti teisėtais tik tuos BUAB „Prekybos namai „SPRUT“ kreditorių susirinkimo priimamus ir BUAB „Prekybos namai „SPRUT“ bankroto administratoriaus įgyvendinamus nutarimus, kuriais nustatomas BUAB „Prekybos namai „SPRUT“ ir ieškovų nekilnojamojo turto bei turtinių teisių, įkeistų AB bankui SNORAS, tik vienu metu vykstantis pardavimas varžytinėse, atmestinas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1  punktu,

n u t a r i a :

Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. spalio 8 d. nutarties dalį, kuria atmestas ieškovų J. Z. ir V. Z. ieškinio reikalavimas dėl bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Prekybos namai SPRUT“ 2010 m. birželio 11 d. kreditorių susirinkimo nutarimo Nr. 3 pripažinimo negaliojančiu dalyje dėl įkeisto turto pardavimo varžytinėse eilės nustatymo ir šioje dalyje klausimą išspręsti iš esmės – pripažinti negaliojančiu bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Prekybos namai SPRUT“ 2010 m. birželio 11 d. kreditorių susirinkimo nutarimo Nr. 3 dalį, kuria nutarta „BUAB „Prekybos namai SPRUT“ priklausantį ir AB bankas SNORAS įkeistą turtą parduoti kartu iš varžytinių Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. liepos 3 d. nutarimo Nr. 831 nustatyta tvarka“.

Kitą Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. spalio 8 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

                                                                                                                                                                                                                                                                    Konstantinas Gurinas