Civilinė byla Nr. 2-2646/2011

Procesinio sprendimo kategorija 126.2; 126.8

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. lapkričio 10 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Vyto Miliaus, Nijolės Piškinaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Donato Šerno, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės ,,Daidovė“ administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „ATENERGO“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 12 d. nutarties uždarosios akcinės bendrovės ,,Daidovė“ bankroto byloje Nr. B2-1071-253/2011,

n u s t a t ė :

1. Ginčo esmė

BUAB ,,Daidovė“ 2011 m. gegužės 13 d. kreditorių susirinkimas patvirtino bendrą 10 000 Lt (tame tarpe mokesčiai) administravimo išlaidų sąmatą už laikotarpį nuo įmonei bankroto bylos iškėlimo iki įmonės išregistravimo; tame tarpe – 5 000 Lt administratoriaus atlyginimas ir 5 000 Lt kitos administravimo išlaidos.

UAB „Daidovė“ bankroto administratorius UAB „ATENERGO“ kreipėsi į teismą su skundu dėl šio kreditorių susirinkimo nutarimo pripažinimo negaliojančiu. Nurodo, kad minėtas kreditorių susirinkimas patvirtino bendrą 10 000 Lt (tame tarpe mokesčiai) administravimo išlaidų sąmatą už laikotarpį nuo įmonei bankroto bylos iškėlimo iki įmonės išregistravimo; tame tarpe – 5 000 Lt administratoriaus atlyginimas ir 5 000 Lt kitos administravimo išlaidos. Administratorius mano, kad kreditorių susirinkimas pažeidė administratoriaus teisę naudoti išlaidas (6 050 Lt/ mėn. arba 24 805 Lt iki pirmojo kreditorių susirinkimo), kurios teismo buvo patvirtintos iki pirmojo kreditorių susirinkimo. Prašo pripažinti negaliojančiu BUAB „Daidovė“ 2011 m. gegužės 13 d. kreditorių susirinkimo nutarimą dėl administravimo išlaidų sąmatos nustatymo, ir įpareigoti BUAB „Daidovė“ administravimo išlaidų sąmatą svarstyti iš naujo, įskaitant 24 805 Lt bankroto proceso administravimo išlaidas iki pirmojo kreditorių susirinkimo.

II.               Pirmosios instancijos teismo nutarčių esmė

Klaipėdos apygardos teismas 2011 m. rugpjūčio 12 d. nutartimi atsakovo administratoriaus skundą atmetė, nurodė, kad pagal ĮBĮ 23 straipsnio 5 punktą, 9 punktą, 36 straipsnį administravimo išlaidų sąmatą tvirtina, keičia ir disponavimo išlaidomis tvarką nustato kreditorių susirinkimas (komitetas). Pažymėjo, kad ĮBĮ 36 straipsnyje nepateikiami kriterijai, pagal kuriuos turėtų būti nustatomas administravimo išlaidų, išskyrus atlyginimą administratoriui, dydis. Dėl to administratoriui, teikiančiam tvirtinti administravimo išlaidų sąmatą teismui iki pirmojo kreditorių susirinkimo, vėliau – kreditorių susirinkimui, tenka pareiga motyvuotai pagrįsti, kodėl atitinkamos administravimo išlaidos yra būtinos ir kodėl būtent toks išlaidų dydis yra reikalingas, norint užtikrinti tinkamą bankrutuojančios įmonės administravimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2010). Pagal ĮBĮ 36 straipsnio 5 dalį, atlygis bankroto administratoriui nustatomas įvertinus tai, ar įmonė tęsia (vykdo) veiklą, taip pat atsižvelgiant į kreditorių ir debitorių skaičių, ginčijamus reikalavimus, įmonei nuosavybės teise priklausančio turto rūšį bei jo kiekį, taip pat į įmonei iškeltų bylų bei pareikštų civilinių ieškinių sudėtingumą ir kiekį bei kitus įstatyme įtvirtintus kriterijus. Taip pat atlyginimo dydis turėtų būti nustatomas toks, kad skatintų administratorių tinkamai atlikti bankroto procedūras, kartu nepažeistų kreditorių interesų. Kreditorių susirinkimo (komiteto) nustatytas atlyginimo administratoriui dydis turėtų atitikti protingumo, teisingumo, sąžiningumo kriterijus (CK 1.5 str. 1 d.) ir užtikrinti tiek administratoriaus, tiek bankrutuojančios įmonės kreditorių interesų pusiausvyrą. Teismas taip pat pažymėjo, kad administratorius iki kreditorių susirinkimo buvo neabejotinai patyręs tam tikras telefono ryšio, kanceliarines, pašto, buhalterines išlaidas, susijusias su bankrutuojančios įmonės finansinių dokumentų peržiūra, sisteminimu ir pan. Neabejotina, kad išlaidų patirs ir ateityje, vykdydamas savo, kaip bankroto administratoriaus, funkcijas. Tačiau nei teismui pateiktame kreditorių susirinkimo protokole, nei administratoriaus veiklos ataskaitoje, nei teismo posėdžio metu administratorius nepagrindė kodėl reikalinga 6 050 Lt/ mėn. arba 24 805 Lt iki pirmojo kreditorių susirinkimo administravimo išlaidų sąmata. Nėra aišku kiek, kur ir kaip realiai buvo panaudotos 6 050 Lt/ mėn. administravimo išlaidos. Teismo posėdžio metu bankroto administratoriaus atstovas nurodė, kad bendrovė ilgalaikio turto neturi, kitą turtą sudaro 6 vnt. trumpalaikio turto, veiklos nevykdo, teisme iškeltų bylų nėra. Nustatyta, kad BUAB „Daidovė“ turi 17 kreditorių (iš jų 3 darbuotojai), kurių bendra pareikštų reikalavimų suma sudaro apie 157 000 litų. Todėl įvertinus įmonės turtinę padėtį, pareikštų reikalavimų sumą, darytina išvada, jog kreditorių susirinkimas nustatė protingą atlygį administratoriui. Teismas atmetė skundo argumentą, kad kreditorių susirinkimas neturėjo teisės neatsižvelgti į teismo nutartimi patvirtintą administravimo išlaidų sąmatą, kuri apima laikotarpį nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki pirmojo kreditorių susirinkimo, kadangi nei ĮBĮ, nei kituose teisės aktuose nėra numatyta, kad pirmajame kreditorių susirinkime tvirtinama administravimo išlaidų sąmata privalomai susideda iš išlaidų iki pirmojo kreditorių susirinkimo ir išlaidų po pirmojo kreditorių susirinkimo. Priešingai, ĮBĮ 36 straipsnio 4 dalyje yra nustatyta, kad pirmasis kreditorių susirinkimas tvirtina administravimo išlaidų sumą už įmonės administravimą bankroto proceso metu, įskaitant laikotarpį nuo teismo nutarties iškelti įmonei bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki pavedimo sutarties su juo sudarymo arba iki pirmojo kreditorių susirinkimo dienos.

III.               Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskiruoju skundu atsakovo BUAB ,,Daidovė“ administratorius UAB „ATENERGO“ prašo panaikinti šią teismo nutartį dalyje, o Kauno apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 12 d. nutartį palikti nepakeistą. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Teismas padarė netinkmą išvadą kad kreditoriai gali keisti teismo nustatytas administravimo išlaidas iki pirmojo kreditorių susirinkime. Pagal ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 7 punktą administravimo išlaidų kompetencija priklauso teismo kompetencijai - teismas įgyvendindamas jam įstatymo nustatytą pareigą priėmus nutartį iškelti bankroto bylą pagal administratoriaus pateiktą sąmatą patvirtina lėšų sumą kurią administratorius turi teisę naudoti administravimo išlaidoms apmokėti, kol kreditorių susirinkimas patvirtins administravimo išlaidų sąmatą, ši patvirtinta administravimo išlaidų suma nuo bankroto bylos iškėlimo dienos iki pirmojo kreditorių susirinkimo kreditorių susirinkimui yra privaloma ir kreditorių susirinkimas neturi teisės svarstyti teismo nutarties pagrįstumo. Pirmasis kreditorių susirinkimas, įgyvendindamas ĮBĮ 36 straipsnio 4 dalies nuostatą negali keisti teismo nutartimi patvirtintos administravimo išlaidų sąmatos dėl CPK 18 straipsnyje nustatyto teismo nutarties privalomumo principo. ĮBĮ 36 straipsnio 4 nurodo , kad pirmasis kreditorių susirinkimas privalo nustatyti sumą kuri turi būti sumokėta administratoriui už įmonės administravimą bankroto proceso metu, įskaitant laikotarpį nuo teismo nutarties iškelti įmonei bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki pavedimo sutarties su juo sudarymo dienos arba iki pirmojo kreditorių susirinkimo dienos, kas reiškia, kad kreditoriai nustato administratoriui atlyginimą nuo teismo nutarties iškelti įmonei bankroto bylą įsiteisėjimo iki įmonės išregistravimo, bet kreditoriai negali nustatyti administravimo išlaidų sąmatą iki pirmojo kreditorių susirinkimo, kurią patvirtino teismas.
2. Kreditorių nustatytas atlyginimas administratoriui turėtų atitikti protingumo, teisingumo, sąžiningumo kriterijus (CK 1.5 str. 1 d.). Pagal ĮBĮ nuostatas teismo paskirtas administratorius yra bankrutuojančios įmonės valdytojas, kurio pareiga sureguliuoti nemokios įmonės, jos kreditorių ir trečiųjų asmenų teises ir pareigas bei užtikrinti maksimalų kreditorių patenkinimo reikalavimą (ĮBĮ 11 str., 31 str.). UAB „ATENERGO“ yra juridinis asmuo, todėl vykdant bankroto procedūras yra pasitelkta ir kiti įmonės darbuotojai, kurių pagalba ir darbo funkcijų pasidalinimu užtikrina nepertraukimą, operatyvų ir sklandų bankroto procedūrų vykdymą kuris turi atitikti bankrutuojančios įmonės, tiek kreditorių teisėtus interesus. Juridis asmuo moka darbuotuojams atlyginimus, nuo priskaičiuoto atlyginimo sumokami mokesčiai, 15 proc. pelno mokestis, administratoriaus profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įmokos, patalpų, kuriuose vykdo veiklą išlaikymo išlaidos. BUAB „Daidovė“ kreditorių nustatytas atlyginimas administratoriui nepagrįstai mažas ir neatitinka protingumo, teisingumo, sąžiningumo kriterijus (CK 1.5 str. 1 d.)

Atsiliepimu į atskirąjį skundą trečiasis asmuo AB DnB Nord bankas prašo šį skundą atmesti, skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad:

1. Nei ĮBĮ, nei kituose teisės aktuose nėra numatyta, kad pirmajame kreditorių susirinkime tvirtinama administravimo išlaidų sąmata privalomai susideda iš išlaidų iki pirmojo kreditorių susirinkimo, ir išlaidų po pirmojo kreditorių susirinkimo. Įstatymai neriboja pirmojo kreditorių susirinkimo teisės šio susirinkimo metu, įvertinus pateiktus duomenis, nustatyti administravimo sąmatą už visą bankroto procedūrų vykdymo laiką, t. y. tiek retrospektyvine, tiek ir perspektyvine prasme - nuo momento, kai įmonė įgijo bankrutuojančios įmonės statusą, iki įmonės išregistravimo iš juridinių asmenų registro (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1188/2010). Administratoriaus pareikšto skundo argumentus dėl negalimumo keisti teismo patvirtintą sąmatą iki pirmojo kreditorių susirinkimo paneigia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K- 3-486/2010, kurioje kasacinio teismo išaiškinta, kad teismo patvirtinta administravimo išlaidų sąmata iki pirmojo kreditorių susirinkimo yra preliminaraus pobūdžio, ir tik kreditorių susirinkimui įstatymas suteikia teisę patvirtinti galutinę administravimo išlaidų sąmatą, įskaitant bankroto proceso administravimo išlaidas iki pirmojo kreditorių susirinkimo.
2. Administratorius nėra pateikęs jokių įrodymų, leidžiančių pagrįstai teigti, kad kreditorių susirinkimo patvirtinta sąmata yra neprotinga. Administravimo išlaidų dydis yra susijęs su konkrečia situacija, teisiškai reikšmingais kriterijais, lemiančiais tokių išlaidų atsiradimą, o administratorius turi pareigą motyvuotai pagrįsti ir nurodyti objektyvias priežastis, kodėl būtent toks išlaidų dydis reikalingas. Tokių įrodymų administratorius nėra pateikęs.
3. Bankroto administravimo išlaidos yra atsietos nuo išlaidų, kurios administratoriaus patiriamos vykdant ūkinę komercinę veiklą (ĮBĮ 36 str. 3 d.). Tai paneigia skundo argumentus apie būtinybę didinti sąmatą dėl administratoriaus turimų profesinės atsakomybės privalomųjų draudimo įmokų, pelno mokesčio, patalpų nuomos išlaidų ir kt., nes šios išlaidos yra įprastos administratoriaus vykdomos veiklos išlaidos, kurios nepriskirtinos administravimo išlaidoms.
4. Pagal formuojamą teismų praktiką administravimo išlaidos teismo gali būti padidintos tik išimtinais atvejais ir esant objektyvioms priežastims. Tokios objektyvios priežastys turi būti susiję ne su apskritai bankroto proceso tikslais ir paskirtimi, bet su konkrečia situacija, teisiškai reikšmingais kriterijais, lemiančiais tokių išlaidų atsiradimą. Šiuo atveju kreditorių susirinkimas, įvertinęs įmonės administravimo išlaidas bei kaštus, administratoriaus darbo apimtis, administruojant įmonę, atsižvelgęs į aplinkybes, kad BUAB „Daidovė“ ūkinės veiklos nevykdo, samdomų darbuotojų, nekilnojamojo ir vertingo kilnojamojo turto neturi, patvirtino 10 000 Lt administravimo išlaidų sąmatą, kuri yra adekvati įmonės administravimo apimtims ir atitinka realius administravimo kaštus.

4. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Byloje sprendžiama, ar teismas pagrįstai netenkino atsakovo bankroto administratoriaus skundo dėl kreditorių pakartotinio susirinkimo nutarimo dėl administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo pakeitimo.

ĮBĮ 23 straipsnyje nustatytos kreditorių susirinkimo teisės, tarp jų teisė tvirtinti administravimo išlaidų sąmatą, taip pat ją keisti, nustatyti administravimo išlaidų mokėjimo eilę ir tvarką (ĮBĮ 23 str. 5 p.); nustatyti administratoriui atlyginimą (ĮBĮ 23 str. 9 p.). ĮBĮ 36 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kreditorių susirinkimas tvirtina, keičia ir nustato disponavimo administravimo išlaidomis tvarką. Šio straipsnio 4 dalyje nurodyta pareiga pirmajam kreditorių susirinkimui nustatyti sumą, kuri turi būti sumokėta administratoriui už įmonės administravimą bankroto proceso metu, įskaitant laikotarpį nuo teismo nutarties iškelti įmonei bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki pavedimo sutarties su juo sudarymo dienos arba iki pirmojo kreditorių susirinkimo. Kreditorių susirinkimo nutarimo pagrindu sudaroma pavedimo sutartis, kurioje nustatomas administratoriaus atlyginimas ir jo mokėjimo tvarka (ĮBĮ 36 straipsnio 5 dalis). Taigi, ĮBĮ 23 ir 36 straipsniuose reglamentuota kreditorių susirinkimo teisė nustatyti atlyginimą administratoriui ir patvirtinti administravimo išlaidų sąmatą. Tokius kreditorių susirinkimo įgaliojimus lemia bankroto instituto paskirtis – apsaugoti nemokaus skolininko kreditorių teises ir interesus, kartu – užtikrinti ir nemokaus skolininko interesus. Administravimo išlaidos apmokamos iš tų pačių bankrutuojančios (bankrutavusios) įmonės lėšų, iš kurių yra tenkinami ir kreditorių reikalavimai (ĮBĮ 36 str. 1 d.), todėl pinigų sumos, skiriamos bankrutuojančios įmonės administravimo išlaidoms padengti, yra tiesiogiai susijusios su kreditorių teisėmis ir jų reikalavimo patenkinimo galimybėmis - kuo daugiau lėšų bus skirta įmonės administravimui, tuo mažiau jų liks kreditorių reikalavimams tenkinti.

Tam, kad kreditorių susirinkimas galėtų tvirtinti administravimo išlaidų sąmatą, turi egzistuoti galimybė kreditorių susirinkimui susirinkti. Pagal ĮBĮ 22 straipsnio 1 dalį pirmasis kreditorių susirinkimas turi įvykti ne vėliau kaip per 30 darbo dienų nuo teismo nutarties patvirtinti kreditorių reikalavimus įsiteisėjimo dienos. Tuo tarpu administravimo išlaidos atsiranda nuo bankroto bylos iškėlimo. Jei nebūtų aišku, kokias lėšas administratorius gali naudoti administravimo veiksmams atlikti, kiltų esminių kliūčių bankroto procedūroms vykdyti. Dėl šios priežasties pirminiame bankroto bylos nagrinėjimo etape, kol nėra galimybės sušaukti kreditorių susirinkimo, laikinąją administravimo išlaidų sąmatą tvirtina teismas. ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 7 punkte nustatyta, kad teismas, priėmęs nutartį iškelti bankroto bylą, privalo pagal administratoriaus pateiktą sąmatą patvirtinti sumą, kurią administratorius turi teisę naudoti bankrutuojančios įmonės administravimo išlaidoms apmokėti, kol kreditorių susirinkimas patvirtins administravimo išlaidų sąmatą. Administratorius šią sąmatą turi pateikti ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. rugpjūčio 1 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-2045/2011). Pagal suformuotą teismų praktiką, įsiteisėjus teismo nutarčiai dėl bankroto bylos iškėlimo, teismas tvirtina pagal administratoriaus pateiktą sąmatą lėšų sumą, kurią administratorius turi teisę naudoti bankrutuojančios įmonės administravimo išlaidoms apmokėti. Tačiau įstatyme tiesiogiai nenustatyta, kokios išlaidos turėtų sudaryti laikinąją administravimo išlaidų sąmatą. Aiškinant ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 7 punkto nuostatą, atsižvelgtina į tai, kad pagal ĮBĮ 36 straipsnio 4 dalį pirmajam kreditorių susirinkimui numatyta pareiga nustatyti sumą, kuri turi būti sumokėta administratoriui už įmonės administravimą bankroto proceso metu, įskaitant laikotarpį nuo teismo nutarties iškelti įmonei bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki pavedimo sutarties su juo sudarymo dienos arba iki pirmojo kreditorių susirinkimo dienos. Kadangi administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimas, keitimas ir disponavimo administravimo išlaidomis tvarkos nustatymas priklauso kreditorių susirinkimo kompetencijai (ĮBĮ 36 str. 2 d.), įstatyme nustatyta teismo kompetencija tvirtinti laikiną administravimo išlaidų sąmatą yra grindžiama būtinybe užtikrinti bankroto proceso eigą tol, kol susirinks kreditorių susirinkimas, ir orientuota tik į šio tikslo įgyvendinimą. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad teismas, tvirtindamas sumą administravimo išlaidoms apmokėti, nenustato atlyginimo administratoriui. Atlyginimą administratoriui už minėtą laikotarpį nustato pirmasis kreditorių susirinkimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-486/2010).

Teismas, tvirtindamas įmonės administravimui skiriamų išlaidų, kurias gali patirti bankrutuojanti įmonė, iki pirmojo kreditorių susirinkimo bendrą sumą, kartu turi patvirtinti ir atskirų administravimo išlaidų, išskyrus administratoriui mokamą atlyginimą, rūšis bei šių išlaidų dydžius. Tai reiškia, kad bankroto administratorius ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos turi pateikti teismui motyvuotą prašymą dėl konkrečių administravimo išlaidų rūšių maksimalių dydžių patvirtinimo ir įrodymus, kurie pagrįstų tokių išlaidų poreikį. Teismas, ištyręs pateiktus duomenis, nutartimi patvirtina atskiroms administravimo išlaidų rūšims sumas, kurias administratorius turi teisę naudoti iki pirmojo kreditorių susirinkimo. Kolegija pabrėžia, kad pagal administratoriaus pateiktus duomenis teismo laikinai nustatyti administravimo išlaidų dydžiai yra maksimalūs. Tačiau jie turi būti pagrįsti, patvirtinti įrodymais.

Dėl administratoriaus atlyginimo nustatymo

Kaip minėta, teismas, tvirtindamas administravimo išlaidų laikiną sąmatą, neturi nustatyti atlyginimo administratoriui (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-486/2010). Jeigu pirmosios instancijos teismas, tvirtindamas laikiną administravimo išlaidų sąmatą, vis dėlto nustatė ir atlyginimo administratoriui dydį iki pirmojo kreditorių susirinkimo, tai savaime nereiškia, kad toks teismo procesinis sprendimas neteisėtas. Tokiu atveju, kai teismas atliko kreditorių susirinkimo kompetencijai priskirtą šią funkciją, kreditoriai susirinkime, įvertinę visus administratoriaus pateiktus duomenis dėl administratoriaus darbo įmonės bankroto byloje masto, gali nutarti patvirtinti bendrą administratoriaus atlyginimui skirtiną sumą, į ją įskaitant ir teismo nustatytą administratoriui atlyginimo dydį, nes pagal ĮBĮ 36 straipsnio 4 dalį kreditorių susirinkimas nustato administratoriui atlyginimą nuo bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki pavedimo sutarties su administratoriumi sudarymo dienos arba iki pirmojo kreditorių susirinkimo dienos. Kreditoriai pirmajame susirinkime gali nutarti tiek padidinti, tiek ir sumažinti teismo preliminariai iki pirmojo kreditorių susirinkimo nustatytą atlyginimą bankroto administratoriui.

Įmonių bankroto įstatymo 36 straipsnio 5 dalyje nurodyti kriterijai administratoriaus atlyginimo už teikiamas paslaugas dydžiui nustatyti, t. y. administratoriaus atlyginimo suma nustatoma atsižvelgiant į tai, ar bankrutuojanti (bankrutavusi) įmonė tęsia (vykdo) veiklą, į parduodamo įmonės turto rūšį ir jo kiekį, taip pat į įmonei iškeltų bylų ir pareikštų civilinių ieškinių sudėtingumą bei jų kiekį.

Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad atsakovas bankrutuojančios įmonės teisinį statusą įgijo nuo 2010 m. gruodžio 17 d. Klaipėdos apygardos teismas 2011 m. sausio 10 d. nutartimi patvirtino 6 050 Lt maksimalią sumą, kurią BUAB „Daidovė“ bankroto administratorius turi teisę naudoti per mėnesį administravimo išlaidoms apmokėti, taip pat nurodė, kokie konkretūs įmonės administravimo išlaidų atskirų rūšių dydžiai skiriami iki pirmojo kreditorių susirinkimo. Tarp šių išlaidų teismas nustatė ir administratoriui atlyginimą (2 420 Lt per mėnesį). BUAB „Daidovė“ 2011 m. gegužės 13 d. kreditorių susirinkimas nepritarė administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimui, 6 punktu nutarė nustatyti BUAB „Daidovė“ bankroto administratoriui 5 000 Lt atlyginimą nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki įmonės išregistravimo. Teisėjų kolegijos nuomone, atsakovo kreditorių susirinkimo nutarimo dalis dėl atlyginimo nustatymo administratoriui yra teisėta, kadangi, kaip minėta, kreditoriai pagal įstatymą turi teisę nustatyti bankroto administratoriui atlyginimą už visą jo darbo laikotarpį nuo tos dienos, kai įmonė įgijo bankrutuojančios įmonės statusą iki įmonės išregistravimo iš Juridinių asmenų registro, t. y. į atlyginimą įskaityti ir sumas, kurias pagal teismo nutartį administratorius gavo kaip atlyginimą už laikotarpį iki pirmojo kreditorių susirinkimo. Kreditorių nustatytas atlyginimas bankroto administratoriui turi atitikti jo vykdomų funkcijų pobūdį, mastą ir bylos sudėtingumą. Sutarus dėl atlyginimo dydžio, tarp administratoriaus ir įmonės susiklosto pavedimo teisiniai santykiai, kurie įforminami pavedimo sutarties, kurios sudėtine dalimi yra atlyginimo bei jo mokėjimo būdo nurodymas, sudarymu (ĮBĮ 11 str. 5 d., 36 str. 5 d. CK 6.756 str.). Bylos medžiaga, administratoriaus ataskaita patvirtina, kad bendrovė ilgalaikio turto neturi, kitą turtą sudaro 6 vnt. trumpalaikio turto, veiklos nevykdo, teisme iškeltų bylų nėra, nenurodyta, kokių sandorių teisinė analizė atliktina, bankrutuojanti įmonė turi 17 kreditorius, kurių bendra pareikštų reikalavimų suma sudaro apie 157 000 litų. Todėl pirmosios instancijos teismas, įvertinęs įmonės turtinę padėtį, pareikštų kreditinių reikalavimų sumą, turėjo pagrindą daryti išvadą, jog kreditorių susirinkimas nustatė protingą atlygį administratoriui.

Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantas neteisingai atskirajame skunde interpretuoja kreditorių susirinkimo nustatytą atlyginimo sumą, nurodydamas, kad jam priklauso teismo nustatytos išlaidos iki pirmojo kreditorių susirinkimo (24 805 Lt). Taip pat nėra pagrindo daryti išvadą, kad atsakovo kreditorių susirinkime patvirtintas administratoriaus atlyginimo dydis neatitinka teisingumo, protingumo reikalavimų, nes iš bylos medžiagos nėra aišku, kokius darbus administratorius atliko, kokius darbus dar reikia atlikti.

Dėl administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo

Pirmasis kreditorių susirinkimas gali teisingai nustatyti administravimo išlaidų sąmatą tik įvertinęs konkrečius duomenis apie tokių išlaidų poreikį ir galimus dydžius. Įrodinėjimo našta visais su administravimo išlaidomis susijusiais klausimais tenka administratoriui, teikiančiam tokių išlaidų poreikį kreditorių susirinkimui (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 16 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-234/2011). Administratorius būtinas įmonės administravimo išlaidas turi pagrįsti įmonės būklės bei veiklos dokumentais (su darbo santykiais susijusiomis išmokomis, išlaidomis įmonės auditui, turto įvertinimui, nuomai, apsaugai, pardavimui, atliekų sutvarkymui, teisinėms paslaugoms, ryšio paslaugoms, komunaliniams mokesčiams - už elektrą, sunaudotą vandenį, šildymą ir t. t.). Nagrinėjamu atveju tokių įrodymų į bylą nepateiktą (CPK 178 str.).

Kreditorių susirinkimo nutarime dėl būsimų įmonės administravimo išlaidų tvirtinimo turi būti nustatytos atskiros išlaidų rūšys ir jų dydžiai. Tai gali būti padaryta tiek tvirtinant atskiras išlaidų rūšis į ateitį visam įmonės bankroto procesui tvirta suma, tiek ir periodinėmis sumomis, pavyzdžiui, mėnesiui ir pan. Kreditorių pasirinkimui dėl atskirų išlaidų rūšių būdo gali būti reikšmingi ne tik šių rūšių ypatumai, bet ir duomenys apie galimų ginčų tarp kreditorių, skolininkų ir įmonės kiekį bei sudėtingumą, bankroto proceso trukmę, turimo turto sudėtį, likvidumą, jo išlaikymo kaštus, darbuotojų poreikį bei kiti. Kreditoriai administravimo išlaidų sąmatą turėtų tvirtinti pagal bankroto administratoriaus pateiktus administravimo išlaidų atskirų rūšių dydžius pagrindžiančius dokumentus (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-486/2010). Dėl BUAB „Daidovė“ 2011 m. gegužės 13 d. kreditorių susirinkimo nutarimo 6 darbotvarkės klausimu dalies, kuria buvo sprendžiamas įmonės administravimo išlaidų patvirtinimo klausimas, pažymėtina, kad kreditoriai patvirtino administravimo išlaidų atskirų rūšių dydžių, taip pat patvirtino bendrą administravimo išlaidų sąmatą – 5 000 Lt sumą.

Bankroto administratorius UAB „ATENERGO“ konkrečių pagrįstų duomenų atsakovo kreditorių susirinkimui apie administravimo išlaidų poreikį neteikė. Byloje apskritai jokių išlaidų rūšių ir dydžio prognozę patvirtinančių dokumentų nėra, neskaitant administratoriaus nurodytą, svarstytą ginčo kreditorių susirinkimo nutarime administravimo išlaidų sąmatą, kurioje tik labai abstrakčiai išdėsytas išlaidų poreikis ir jų dydis, o tai pagrindžiantys argumentai vėlgi nepateikti. Teisėjų kolegijos nuomone, tiek įrodymų administravimo išlaidų sąmatą tvirtinant kreditorių susirinkime to akivaizdžiai nepakanka (CPK 185 str.). Tiek jau turėtas, tiek būsimas išlaidas pagrindžiančių įrodymų atsakovo administratorius nepateikė nei teikdamas skundą pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui.

Atkreiptinas dėmesys, kad kreditorių susirinkimas turi įgaliojimus nustatyti įmonės konkrečių administravimo išlaidų dydžius ir reikalauti, kad bankroto administratorius atsiskaitytų kreditorių susirinkime ar kreditorių komitete dėl visų patirtų išlaidų, t. y. kreditorių susirinkimas gali netvirtinti jau patirtų išlaidų ataskaitos, jei nutaria, kad jos nepagrįstos tinkamai įformintais dokumentais ar viršija kreditorių susirinkimo sąmatoje patvirtintus dydžius ir pan.

Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias kreditorių susirinkimo nutarimo dėl administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimo priėmimo klausimus ir dėl to pagrįstai netenkino atsakovo bankroto administratoriaus skundo dalies dėl nutarimo, kuriuo nutarta dėl administravimo išlaidų.

Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį (CPK 329 str. 1 d., 338 str.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjai                                                                                                  Vytas Milius

                                                                                                  Nijolė Piškinaitė

                                                                                                  Donatas Šernas