Civilinė byla Nr. e2-385-450/2023
Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00033-2023-9
Procesinio sprendimo kategorija 3.1.2.2.2
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. balandžio 6 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Radzevičienė,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės Interjero projektų studijos atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2023 m. vasario 21 d. nutarties, kuria civilinė byla pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės Interjero projektų studija ieškinį atsakovui P. U. dėl žalos atlyginimo perduota pagal teismingumą Vilniaus apygardos teismui.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) Interjero projektų studija (toliau – ir ieškovė) kreipėsi su ieškiniu š Kauno apygardos teismą, prašydama priteisti iš atsakovo P. U. (toliau – ir atsakovas) ieškovės naudai 269 269,18 Eur dydžio turtinę žalą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Atsakovas P. U. Kauno apygardos teismui pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašė perduoti civilinę bylą pagal teismingumą Vilniaus apygardos teismui.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Kauno apygardos teismas 2023 m. vasario 21 d. nutartimi civilinę bylą pagal ieškovės UAB Interjero projektų studija ieškinį atsakovui P. U. dėl žalos atlyginimo perdavė nagrinėti Vilniaus apygardos teismui.
4. Teismas nustatė, kad ieškovė ieškinį Kauno apygardos teismui padavė pagal ieškovei žinomą atsakovo gyvenamąją vietą, kuri yra (duomenys neskelbiami). Atsakovas, prašydamas perduoti bylą pagal teismingumą Vilniaus apygardos teismui, nurodė, kad viešajame registre nurodomas atsakovo gyvenamosios vietos adresas yra (duomenys neskelbiami) (t. y. atsakovo deklaruota gyvenamoji vieta). Atsakovo darbo vieta yra UAB „Rejben“, kurios buveinės registracijos ir veiklos adresas yra (duomenys neskelbiami). Atsakovas šioje byloje yra atstovaujamas advokatų kontoros, įsikūrusios taip pat (duomenys neskelbiami), todėl atsakovo interesų vieta laikytinas (duomenys neskelbiami).
5. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.16 straipsnyje nustatyta, kad fizinio asmens gyvenamąja vieta laikoma vieta, kurioje jis faktiškai daugiausiai gyvena. Jeigu asmuo faktiškai gyvena keliose vietose, tai vieta, su kuria asmuo labiausiai susijęs (kur yra asmens turtas ar didžioji turto dalis, kur yra jo darbo vieta arba kur jis gyvena ilgiausiai), laikoma jo pagrindine gyvenamąja vieta. CK 2.17 straipsnio 1 dalyje išvardyti asmens gyvenamosios vietos nustatymo kriterijai, t. y. nustatant asmens gyvenamąją vietą atsižvelgiama į asmens faktinio gyvenimo toje vietoje trukmę, duomenis apie asmens gyvenamąją vietą viešuosiuose registruose, taip pat į paties asmens viešus pareiškimus apie savo gyvenamąją vietą.
6. Teismas, įvertinęs civilinėje byloje esančius duomenis (gyventojų registro išrašą) (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 179 straipsnio 3 dalis), sprendė, kad ieškinio padavimo metu atsakovo gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbiami). Būtent šį adresą kaip savo gyvenamąją vietą nurodė atsakovas teismui pateiktame atsiliepime į ieškinį.
7. Įstatymu atsakovui yra užtikrinta teisė, kad jo atžvilgiu iškelta byla būtų nagrinėjama jo gyvenamosios vietos teisme (CPK 29 straipsnis), todėl paaiškėjus, jog atsakovo gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbiami) bei esant atsakovo prašymui bylą perduoti pagal jo gyvenamąją vietą, taip pat atsižvelgiant, kad byla dar nepradėta nagrinėti, teismas bylą perdavė nagrinėti pagal teismingumą Vilniaus apygardos teismui (CPK 34 straipsnio 2 dalies 2 punktas).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
8. Ieškovė UAB Interjero projektų studija atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2023 m. vasario 21 d. nutarties dalį, kuria buvo nutarta civilinę bylą pagal ieškovės ieškinį perduoti nagrinėti Vilniaus apygardos teismui. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
8.1. Nustatant fizinio asmens gyvenamąją vietą, atsižvelgiama į asmens faktinio gyvenimo toje vietoje trukmę ir tęstinumą, duomenis apie asmens gyvenamąją vietą viešuosiuose registruose, taip pat į paties asmens viešus pareiškimus apie savo gyvenamąją vietą (CK 2.17 straipsnio 1 dalis).
8.2. Atsakovo deklaruota gyvenamoji vieta adresu (duomenys neskelbiami) nėra pastarojo faktinė gyvenamoji vieta. Tikroji reali atsakovo gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbiami), tai patvirtina atsakovo institucijoms teikiami pareiškimai apie pastarojo gyvenamąją vietą bei konkrečios faktinės aplinkybės, nurodančios, jog atsakovas ieškinio padavimo metu realiai gyveno (duomenys neskelbiami) ir atskirojo skundo padavimo dieną tebegyveno šiuo adresu.
8.3. Valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centro gyventojų registro išraše nurodoma, kad atsakovas deklaravo savo gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbiami), 2022 m. lapkričio 4 d. Nepaisant deklaracijoje nurodytų duomenų ir adreso, 2022 m. lapkričio 10 d., t. y. po 6 dienų nuo naujos vietos deklaravimo, atsakovas, sudarydamas vedybų ir turto pasidalijimo sutartį (atsakovo 2023 m. sausio 25 d. atskirojo skundo dėl teismo 2023 m. sausio 17 d. nutarties byloje panaikinimo, Priedas Nr. 4), notarui pateikė ir paprašė įrašyti vedybų sutartyje jo gyvenamosios vietos adresą (duomenys neskelbiami).
8.4. 2022 m. gruodžio 16 d. neeilinio visuotinio ieškovės akcininkų susirinkimo sprendime (Ieškinio priedas Nr. 4), kurį pasirašė ir atsakovas, prie atsakovo, kaip akcininko, duomenų nurodomas adresas (duomenys neskelbiami).
8.5. Kitą dieną po atsiliepimo į ieškinį gavimo dienos, t. y. 2023 m. vasario 22 d., atsakovas antstoliui Marekui Petrovskiui jo atžvilgiu užvestoje vykdomojoje byloje Nr. 0123/23/00104 dėl laikinųjų apsaugos priemonių ieškovės naudai pateikė pareiškimą dėl skundo dėl antstolio veiksmų trūkumų šalinimo (Priedas Nr. 1), kuriame atsakovo gyvenamoji vieta nurodoma Kaune, Trakų g. 5-7.
8.6. Atsiliepimo į ieškinį pradžioje, atsakovas nenurodė, kad jo gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbiami), paaiškino, jog tai tik jo deklaruota gyvenamoji vieta. Atsakovas šiuo adresu (duomenys neskelbiami) negyvena, nes butas yra išnuomotas trečiajam asmeniui. Atsakovas antstoliui Marekui Petrovskiui yra pateikęs buto, esančio adresu (duomenys neskelbiami), nuomos sutartį.
8.7. Vien argumentas, kad atsakovo darbo vieta yra (duomenys neskelbiami) nereiškia, jog atsakovas faktiškai dirba (duomenys neskelbiami). Šios deklaratyvios aplinkybės atsakovas neįrodė ir pareigos, numatytos CPK 178 straipsnyje, neįvykdė.
8.8. Atsakovas bendrovės direktoriumi buvo nuo 2015 m. sausio 7 d. iki 2022 m. gruodžio 16 d., beveik 8 metus, visu šiuo metu atsakovas gyveno (duomenys neskelbiami) ir pažeidimus, kurie nurodomi ieškinyje, atsakovas atliko gyvendamas ir dirbdamas (duomenys neskelbiami). Tai pagrindžia, kad faktinė atsakovo gyvenimo (duomenys neskelbiami) trukmė yra žymiai ilgesnė nei laikotarpio, kurį nurodė atsakovas, deklaruodamas kitą gyvenamąją vietą.
8.9. Civiliniame procese turi būti laikomasi lygiateisiškumo principo (CPK 17 straipsnis). Tai reiškia, kad atsakovo neįrodyti teiginiai bei teismų suklaidinimas negali būti toleruojami vykdant teisingumą, nes būtų pažeisti ieškovės interesai. Ieškovė pateikė ieškinį dėl žalos, kuri atsirado atsakovui dirbant Kaune.
9. Atsakovas P. U. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo ieškovės atskirąjį skundą atmesti, o Kauno apygardos teismo 2023 m. vasario 21 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo tokius pagrindinius argumentus:
9.1. Povedybinė sutartis ir UAB Interjero projektų studija akcininkų sprendimas parengti dar iki šios bylos pradžios, kai nebuvo ginčo dėl atsakovo gyvenamosios vietos, be to, povedybinę sutartį rengė notaras, o UAB Interjero projektų studija akcininkų sprendimą parengė ieškovės atstovas, advokatų kontoros „Martovičius ir Damušis“ advokatas Aris Damušis, kuris ir įrašė nurodytą adresą (duomenys neskelbiami) (Priedai Nr. 1 ir Priedas Nr. 2).
9.2. Vadovaujantis ieškovės logika, kiti įvairiose bylose, kuriose ieškovė reiškia reikalavimus atsakovui, atsakovo pateikti procesiniai dokumentai, kuriuose nurodomas jo gyvenamosios vietos adresas (duomenys neskelbiami), turi būti pagrįsti aplinkybe dėl jo gyvenamosios vietos Vilniuje.
9.3. Ne procesinių dokumentų antraštės turėtų lemti gyvenamosios vietos nustatymą (ypač atsižvelgiant į tai, kad visos bylos yra elektroninės ir dokumentai praktiškai nėra siunčiami registruotu paštu atsakovui, nes pateikiami per EPP sistemą, todėl tikslus gyvenamosios vietos adreso nurodymas nėra toks svarbus, koks buvo anksčiau), o realūs įrodymai apie asmens gyvenamąją vietą.
9.4. Teismas, vertindamas teismingumo klausimą, tinkamai įvertino atsakovo atsiliepime nurodytas aplinkybes, todėl pagrįstai padarė išvadą, kad byla pagal teritorinį teismingumą turi būti nagrinėjama Vilniaus apygardos teisme.
9.5. Atsakovo darbdavys UAB „Rejben“ 2023 m. kovo 14 d. rašte patvirtino, kad atsakovo darbo vieta yra (duomenys neskelbiami). Atsakovas darbo metu pastoviai būna bendrovės administracijos ir gamybos patalpose ((duomenys neskelbiami)), administracijoje su salonu ((duomenys neskelbiami)) bei (duomenys neskelbiami), kur yra administracijos su gamyba patalpos (Priedas Nr. 5). Taigi atsakovas visą dieną dirba Vilniuje.
9.6. Atsakovo darbo vieta yra (duomenys neskelbiami), atsakovui priklausantis butas yra išnuomotas, todėl atsakovas nuo 2023 m. sausio 4 d. panaudos sutarties pagrindu (Priedas Nr. 6) nuolatinai gyvena adresu (duomenys neskelbiami). Jam vietą gyventi yra suteikęs UAB „Rejben“ direktorius ir savininkas J. V.. Atsakovas dirba (duomenys neskelbiami) UAB „Rejben“, todėl jam buvo suteikta teisė panaudos pagrindu gyventi name (duomenys neskelbiami). Panaudos sutarties 4.3 punkto e papunktyje nurodytas net sutarties nutraukimo pagrindas – jeigu būtų nutraukta darbo sutartis.
9.7. Gyvenamosios vietos nustatymui yra aktualūs duomenys, susiję su asmens faktiniu buvimu tam tikros valstybės teritorijoje atitinkamu laikotarpiu, inter alia (liet. be kita ko), duomenys, susiję su šio asmens darbo vieta. Asmuo taip pat gali turėti ir kelias gyvenamąsias vietas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-145- 823/2020).
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl bylos nagrinėjimo ribų ir apeliacijos objekto
10. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų teismas nenustatė, taip pat byloje nėra pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas.
11. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria civilinė byla pagal teismingumą perduota nagrinėti Vilniaus apygardos teismui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo
12. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. kovo 30 d. teisėjos rezoliucija apeliantės UAB Interjero projektų studijos kartu su atskiruoju skundu teikiami rašytiniai įrodymai bei 2023 m. kovo 29 d. pateikti rašytiniai paaiškinimai ir su jais teikiami rašytiniai įrodymai priimti į bylą ir pasiūlyta šalims per nustatytą terminą pateikti raštu nuomonę dėl priimtų į bylą rašytinių įrodymų bei paaiškinimų turinio.
13. Atsakovas katu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė rašytinius įrodymus, dėl kurių apeliantė pasisakė 2023 m. kovo 29 d. rašytiniuose paaiškinimuose, todėl jie priimami į bylą.
14. Atsakovas 2023 m. balandžio 4 d. kartu su nuomone dėl apeliantės rašytinių paaiškinimų papildomai pateikė atsakovo 2023 m. sausio 5 d., 2023 m. vasario 23 d. ir 2023 m. kovo 24 d. elektroninius laiškus UAB „Rejben“ darbuotojams, kuriuos prašo priimti į bylą.
15. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).
16. Spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus, teismas turi patikrinti ir įvertinti: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019 33 punktą).
17. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovo teikiami įrodymai nėra tiesiogiai susiję su ginčo dalyku – ieškovės ieškinio teritorinio teismingumo klausimu; teikiami duomenys nesudaro pagrindo vertinti, kad jie yra reikšmingi ginčo dalykui, todėl nėra pagrindo taikyti bendrosios taisyklės (CPK 314 straipsnis) išimtį ir atsakovo pateiktus įrodymus pridėti prie bylos.
Dėl civilinės bylos pagal ieškovės ieškinį teismingumo
18. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad asmuo, kurio teisės ir laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Asmuo įgyvendina šią teisę, laikydamasis įstatymuose nustatytos tvarkos. Teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, turi įsitikinti, kad ieškinys pareikštas pagal CPK IV skyriuje įtvirtintas teismingumo taisykles. Nurodytų taisyklių laikymasis – viena pagrindinių sąlygų užtikrinti asmens teisę į teisminę gynybą. Jos užtikrina civilinio proceso teisės principų, civilinio proceso tikslų įgyvendinimą.
19. CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno suinteresuoto asmens teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Tokios teisės įgyvendinimas, be kita ko, lemia, kad asmuo su atitinkamu reikalavimu gali kreiptis tik į tą teismą, kuris yra kompetentingas nagrinėti jo inicijuojamą ginčą. Todėl teismas, spręsdamas jam paduoto ieškinio priėmimo klausimą, turi patikrinti, ar ieškinys paduotas nepažeidžiant teismingumo taisyklių.
20. Atsakovas atsiliepime į ieškinį prašė perduoti bylą pagal teismingumą į Vilniaus apygardos teismą. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, įvertinęs, kad ieškinio padavimo metu atsakovo gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbiami); atsakovo darbo vieta yra UAB „Rejben“, kurios buveinės registracijos ir veiklos adresas yra (duomenys neskelbiami); atsakovas šioje byloje yra atstovaujamas advokatų kontoros, įsikūrusios (duomenys neskelbiami), vertino, jog atsakovo interesų vieta yra (duomenys neskelbiami), todėl civilinę bylą pagal teismingumą perdavė nagrinėti Vilniaus apygardos teismui (CPK 34 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu.
21. Kaip minėta, bylų teismingumo taisykles reglamentuoja CPK IV skyrius. Viena iš teismingumo rūšių yra teritorinis teismingumas. Civilinio proceso teisėje įtvirtinta bendrojo teritorinio teismingumo taisyklė remiasi forum domicile principu, pagal kurį ieškinys turi būti paduodamas pagal atsakovo gyvenamąja vietą (fizinio asmens) arba buveinę, nurodytą juridinių asmenų registre (juridinio asmens) (CPK 29 straipsnis).
22. Ginčas tarp šalių iš esmės kilo dėl atsakovo gyvenamosios vietos nustatymo. Apeliantės teigimu, atsakovo deklaruota gyvenamoji vieta adresu (duomenys neskelbiami), nėra pastarojo faktinė gyvenamoji vieta, nes butas šiuo adresu yra išnuomotas trečiajam asmeniui; tikroji reali atsakovo gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbiami), todėl ieškinys turi būti nagrinėjamas Kauno apygardos teisme.
23. CK 2.16 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad fizinio asmens gyvenamąja vieta laikoma vieta, kurioje jis faktiškai dažniausiai gyvena. Jeigu asmuo faktiškai gyvena keliose vietose, tai vieta, su kuria asmuo yra labiausiai susijęs (kur yra asmens turtas ar didžioji turto dalis, kur yra jo darbo vieta arba kur jis gyvena ilgiausiai), laikoma jo pagrindine gyvenamąja vieta. Tokiu atveju, nustatant asmens nuolatinę gyvenamąją vietą, atsižvelgiama į tai, kur yra jo pagrindinė gyvenamoji vieta (CK 2.16 straipsnio 2 dalis). Taigi, teisės normomis pripažįstama, kad asmuo faktiškai gali gyventi keliose vietose.
24. CK 2.17 straipsnyje išvardyti asmens gyvenamosios vietos nustatymo kriterijai. Nustatant fizinio asmens gyvenamąją vietą, atsižvelgiama į asmens faktinio gyvenimo toje vietoje trukmę ir tęstinumą, duomenis apie asmens gyvenamąją vietą viešuosiuose registruose, taip pat į paties asmens viešus pareiškimus apie savo gyvenamąją vietą (CK 2.17 straipsnio 1 dalis). Taigi, asmens nuolatinės gyvenamosios vietos klausimas yra fakto klausimas, kuris nustatomas pagal objektyviuosius (faktinio gyvenimo toje vietoje trukmė bei tęstinumas, asmens turto, darbo vieta, ir pan.) ir subjektyviuosius (asmens pripažinimas) kriterijus.
25. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad viešajame registre nurodytas asmens gyvenamosios vietos adresas laikomas asmens gyvenamąja vieta, kol šie duomenys nepaneigti kitais įrodymais, todėl nustatant asmens gyvenamąją vietą viešajame registre deklaruota asmens gyvenamoji vieta yra tik vienas iš fizinio asmens gyvenamąją vietą apibūdinančių kriterijų, kuris negali būti absoliutinamas. Gyvenamosios vietos nustatymui yra aktualūs duomenys, susiję su asmens faktiniu buvimu tam tikros valstybės teritorijoje atitinkamu laikotarpiu, inter alia (liet. be kita ko), duomenys, susiję su šio asmens darbo vieta. Asmuo taip pat gali turėti ir kelias gyvenamąsias vietas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-145-823/2020).
26. Remiantis viešajame registre nurodomais duomenimis, nustatyta, kad ieškinio padavimo metu atsakovo gyvenamosios vietos adresas yra (duomenys neskelbiami), t. y. atsakovo deklaruota gyvenamoji vieta, tačiau atsakovas procesiniuose dokumentuose neneigė, jog deklaruotos gyvenamosios vietos adresu gyvena nuomininkas, tuo tarpu, jam, 2023 m. sausio 4 d. panaudos sutarties pagrindu, gyvenamąją vietą yra suteikęs darbdavio UAB „Rejben“ direktorius ir savininkas J. V. su sutuoktine I. V., adresu (duomenys neskelbiami). Atsakovas nurodė, kad dirba (duomenys neskelbiami), jo darbovietė UAB „Rejben“ yra registruota (duomenys neskelbiami) (tai patvirtina ir byloje esantys rašytiniai įrodymai: 2022 m. lapkričio 30 d. darbo sutartis, pažyma apie asmens valstybinį socialinį draudimą; UAB „Rejben“ rašytinis 2023 m. kovo 14 d. patvirtinimas). Atsakovas akcentavo, kad dirba pilnu etatu, darbo metu pastoviai būna bendrovės administracijos ir gamybos patalpose ((duomenys neskelbiami)), administracijoje su salonu ((duomenys neskelbiami)) bei (duomenys neskelbiami), kur yra administracijos su gamyba patalpos (žr. Priedas Nr. 5).
27. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į minėtus įstatyme įtvirtintus asmens gyvenamosios vietos nustatymo kriterijus, kasacinio teismo išaiškinimus, įvertinęs byloje esančius rašytinius duomenis, susijusius su atsakovo gyvenamąja vieta, kad atsakovo gyvenamoji vieta deklaruota (duomenys neskelbiami), ir nors šiuo metu atsakovo deklaruota gyvenamoji vieta yra išnuomota kitam asmeniui, tačiau atsakovas yra pateikęs 2023 m. sausio 4 d. panaudos sutartį, kurios pagrindu akivaizdu, jog atsakovo gyvenamoji vieta realiai taip pat (duomenys neskelbiami). Tuo tarpu, ieškovė nagrinėjamu atveju nepaneigė, kad atsakovas didžiąją dalį laiko praleidžia būtent (duomenys neskelbiami), kur realiai yra jo pagrindinė gyvenamoji, taip pat ir darbo vietos, t. y. nepaneigė atsakovo realios gyvenamosios vietos (duomenys neskelbiami).
28. Atskirajame skunde nurodyti argumentai dėl 2023 m. sausio 4 d. panaudos sutarties neišviešinimo viešame registre šiuo atveju nėra reikšmingi, nes pagal CK nuostatas panaudos sutartis turi būti rašytinė ir jai nėra keliamas reikalavimas dėl jos išviešinimo, todėl panaudos sutarties neišviešinimo faktas nedaro jos negaliojančia. Be to, viena vertus, sutiktina su atsakovu, kad atsakovo nuolatinė gyvenamoji vieta nepriklauso nuo jo sutuoktinės nuolatinės gyvenamosios vietos (CK 2.12 straipsnio 5 dalis). Kita vertus, kaip teisingai pažymėjo atsakovas, aplinkybė, kad kai kuriuose procesiniuose dokumentuose (ar kituose dokumentuose) nurodytas atsakovo gyvenamosios vietos adresas (duomenys neskelbiami), juo labiau jog dokumentus rengė ne jis pats, o kiti asmenys, negali nei patvirtinti, nei paneigti atsakovo realios gyvenamosios vietos.
29. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovės atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti teisėtą ir pagrįstą skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
30. CPK 98 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo bei laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip Rekomendacijoje dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę paslaugą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo, patvirtintoje Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių (toliau – Rekomendacijos).
31. Atsakovas pateikė prašymą priteisti 1 258,40 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apmokėti, kurias patyrė už atsiliepimo į atskirąjį skundą pateikimą (PVM sąskaita faktūra Serija DP Nr. 20230405-2 bei Pinigų priėmimo kvitas Serija LAT Nr. 865073).
32. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs, kad maksimali priteistina suma už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą yra 760,12 Eur (0,4 x 1 900,3 Eur; Rekomendacijų 8.16 papunktis) sprendžia, jog atsakovui iš apeliantės priteistina 760,12 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Kauno apygardos teismo 2023 m. vasario 21 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės Interjero projektų studijos (juridinio asmens kodas 303195398) atsakovui P. U. (asmens kodas (duomenys neskelbiami)) 760,12 Eur (septynis šimtus šešiasdešimt eurų 12 centų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Teisėja Asta Radzevičienė