Bylos Nr. A2.6.-8201-271/2016

Teisminio proceso Nr.4-68-3-06700-2016-3

Procesinio sprendimo kategorija: 2.7.4.4

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R I M A S

Vilnius, 2016 m. birželio 27 d.

              Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Pavel Borkovski,

sekretoriaujant Gražinai Osinskajai,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui B. B., jo atstovui advokatui A. P.,

suinteresuotiems  asmenims V. Š., J. G.,

viešame teismo posėdyje  išnagrinėjo

B. B., gim. (duomenys neskelbtini), a.k(duomenys neskelbtini) aukštojo išsilavinimo, dirbančio UAB „(duomenys neskelbtini)“, gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje,

administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - LR ATPK) 127 straipsnio 3 dalį,

n u s t a t ė :

B. B. 2016-05-04 Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus Paieškos poskyrio įgaliota pareigūnė, vyr. specialistė L. O. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr.10P-59451333-16 už tai, kad jis  2015-08-28 apie 23.25 val. Taikos g.153, Vilniuje, vairuodamas automobilį Ford Galaxy, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (2,53 promilių), prieš pradėdamas važiuoti neįsitikino, kad tai daryti bus saugu, pavažiavo atbulas, atsitrenkė į stovintį automobilį Toyota Auris, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir jį apgadino, po ko pravažiuodamas stovinčius automobilis Nissan Primera, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), Rover 25, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), Peugeot 206, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nepaliko tarpo iš šono, kliudė bei apgadino ir šiuos automobilius. Tokiais savo veiksmais B. B. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9, 14, 101, 126 punktų reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 127 straipsnio 3 dalyje. 

          Administracinėn atsakomybėn traukiamas B. B. pažeidimo padarymo fakto nepripažino ir teismo posėdyje parodė, kad kaltės nepripažįsta, kadangi automobilis priklauso jam, tačiau minėtą vakarą automobilio nevairavo ir eismo įvykių nesukėlė. Apie 20 val. grįžo iš žvejybos. Visą naktį buvo nemiegojęs. Pasistatė automobilį Taikos gt. kieme, nuėjo į parduotuvę alaus, kur sutiko iš matymo pažįstamą žmogų, su kuriuo buvo dar vienas vyriškis. Abiejų jų duomenų, gyvenamosios vietos jis nežino. Vyriškiai pasiūlė kartu išgerti. Už parduotuvės gėrė alų, paskui pasidarė vėsu. Kadangi raktus nuo mašinos turėjo su savimi, pasiūlė nueiti į mašiną. Sėdėjo automobilyje, gėrė alų, atsimena, kad jie turėjo  dar brendžio ar viskio. Išlipdavo parūkyti. Užmigo keleivio vietoje, po kažkiek laiko jį pažadino policijos pareigūnai, rado užvedimo spynelėje raktus, paėmė. Tų dviejų vyriškių jau nebuvo. Pareigūnai klausė jo, kas vairavo, tačiau jis tikrai nežinojo. Kaip ir kas iš tų dviejų vyriškių vairavo, pasakyti negali, miegojo keleivio vietoje. Kaip  buvo užvestas variklis, kaip judėjo mašina, į ką atsitrenkė, kur dingo vyriškiai, pasakyti negali.

Įrodymų vertinimas, teismo išvados

ATPK 127 str. 3 d. numato atsakomybę tam, kas pažeidė kelių eismo taisyklių reikalavimus, jeigu tokiais veiksmais  kitiems asmenims padarytas transporto priemonių ar  turto sugadinimas, ir jeigu vairuotojas tai padarė būdamas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių medžiagų ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.

Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. nustatyta, kad organas (ar pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi - vidiniu įsitikinimu. Tačiau vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Asmens veika pripažįstama administraciniu teisės pažeidimu, kai įrodoma, jog jo veiksmuose yra administracinio teisės pažeidimo sudėtis (pažeidimo subjektas, subjektyvioji pusė, objektas bei objektyvioji pusė). Administracinio teisės pažeidimo sudėties įrodymas sudaro pagrindą kilti administracinei atsakomybei ir taikyti administracinės atsakomybės priemones.

Vadovaujantis teismų praktikos pripažįstamais administracinės atsakomybės principais, asmuo negali būti nubaustas pagal ATPK nuostatas, nutarimą dėl administracinio teisės pažeidimo grindžiant prielaidomis. Administracinių teisės pažeidimų procese, kaip ir baudžiamajame procese, galioja nekaltumo prezumpcija. Visi nagrinėjant bylą kilę prieštaravimai turi būti pašalinti, o nesant galimybės juos pašalinti – aiškinami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis byloje Nr.N62 – 3686/2008). Pažymėtina, kad administracinių teisės pažeidimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. liepos 30 d. nutarimas administracinėje byloje Nr. N575-1525/2010; 2007 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N663-156/2007). Akivaizdu, kad aktyvus turi būti ir teismas, kuris nagrinėja administracinio teisės pažeidimo bylą.

Teismas, visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjęs byloje esančius ir naujai surinktus proceso metu įrodymus, daro išvadą, kad B. B. buvo inkriminuojamas pažeidimas, numatytas ATPK 127 str. 3 d., nesant pakankamai objektyvių įrodymų, todėl veikoje nesant šio pažeidimo sudėties, administracinio teisės pažeidimo byla B. B. atžvilgiu nutrauktina (ATPK 250 str. 1d. 1 p.).

Byloje nėra ginčo dėl to, kad įvykio vakarą B. B. priklausantis automobilis Ford Galaxy (duomenys neskelbtini) Taikos gt. Vilniuje apgadino 4 automobilius, kad nukentėjusiesiems buvo padaryta turtinė žala. Tačiau administracinėn atsakomybėn traukiamas B. B. teigia, kad eismo įvykio metu jis automobilio nevairavo, buvo keleiviu, kas iš dviejų jam nepažįstamų asmenų vairavo ir sukėlė eismo įvykį, jis pasakyti negali, kadangi buvo neblaivus, miegojo, atsibudo keleivio sėdynėje, kuomet atvyko policijos pareigūnai.

B. B. aiškinimai byloje surinktais ir teismo patikrintais įrodymais paneigti nebuvo.

          Nukentėjusioji V. Š. parodė, kad jos automobilis Toyota Auris stovėjo prie namo 151 Taikos gatvėje, Vilniuje. Po pietų rado apgadintą bamperį ir policijos raštelį. Bamperis jau ir iki tol buvo apgadintas, šio įvykio metu jį apgadino dar daugiau.

Nukentėjusysis J. G. parodė, kad jam nėra žinomos eismo įvykio, kurio metu buvo apgadintas automobilis, aplinkybės. Automobilis stovėjo ir apgadintas buvo Taikos gt., Vilniuje. Turi žalos įvertinimą iš draudimo įstaigos.

Liudytojas A. P. parodė, kad gyvena Taikos g.151, trečiame aukšte. Įvykio vakarą išgirdo padangų cypimą. Išėjo į balkoną ir pamatė įtartinai manevruojantį automobilį, galu apsisukinėjo tamsus minivenas. Automobilis įsirėmė į vieną stovintį automobilį, paskui į kitą. Apie įvykį pranešė policijai, nurodė automobilio numerius. Bendrojo pagalbos centro operatorė pranešė, kad jau yra ir kitas pranešimas. Gali pasakyti, kad automobilyje tikrai buvo ne vienas asmuo ir ne du, bet daugiau. Tačiau kas tai buvo, iš balkono jis nematė.

Liudytojas O. R. parodė, kad gyvena netoliese -Taikos g. 169, Vilniuje. Langas buvo atidarytas, išgirdo, kad kieme prie 171-ojo namo važiuoja automobilis, pasigirdo riksmai. Žiūrėjo pro langą ir matė, kaip, įvažiavęs į arką, automobilio vairuotojas bando atbulom išvažiuoti ir jam tai sunkiai sekasi, atliko gal kokius 6-7 manevrus. Manevruodamas atsitrenkė ratu į bordiūrą, po ko, išvažiuodamas, atsitrenkė į namo sieną, vėliau - į metalinę konstrukciją kieme. Suprato, kad blogai gali pasibaigti, todėl pranešė policijai. Įvykį stebėjo iš 8 aukšto, matė, kad pakankamai ilgas automobilis, tamsios spalvos. Automobilio langai buvo atidaryti. Jam atrodo, kad automobilyje buvo vairuotojas ir keleivis, ir rėkavo ne vairuotojas, o keleivis, kai mašina atsitrenkdavo į sieną. Ar asmenų buvo  dar daugiau, pasakyti negali.

Liudytojas D. I., policijos pareigūnas, parodė, kad   atvykus į eismo  įvykio vietą, pažeidėją rado automobilyje, jis sėdėjo keleivio vietoje, miegojo. Paaiškėjo, kad asmuo yra girtas. Eismo įvykio metu buvo apgadinti  gyventojų automobiliai.

Liudytojas  J. P., policijos pareigūnas, parodė, kad jam porą kartų teko susidurti su atsakomybėn traukiamu asmeniu, jis visą laiką miegodavo automobilyje arba apsimesdavo. Atsimena, kad buvo gautas iškvietimas, kad apgadinti automobiliai, vairuotojas šalinasi Taikos gatve. Skubiai atvyko, matė apgadintus automobilius. Važiuojant Taikos g. pastebėjo miniveną su nubrauktu dešiniuoju šonu, vyriškį, sėdintį keleivio vietoje. Tai buvo atsakomybėn traukiams asmuo. Bendravo su juo. Jis sakė, kad yra grįžęs iš kaimo, tačiau kategoriškai aiškino, kad nevairavo.

Liudytojas E. J., policijos darbuotojas, parodė, kad važiavo į eismo įvykio vietą. Buvo kviečiamas ekspertas. Pirmi įvykio vietoje buvo patrulinės tarnybos pareigūnai.

Odorologinės ekspertizės 2016-04-19 išvada Nr.140-1-(00048)-IS1-9 nustatyta, kad kvapo pėdsake, paimtame 2015-08-29 iš automobilio Ford Galaxy, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nuo vairuotojo sėdynės audinio rastas B. B. kvapas (b.l. 48-50).

Taigi, kaip matyti iš kaltinamojo pozicijos, nukentėjusiųjų bei išvardintų liudytojų parodymų, rašytinių bylos įrodymų, administracinėn atsakomybėn traukiamo B. B. aiškinimai, kad eismo įvykio metu, kuomet jo automobiliu buvo apgadinti 4 kitų asmenų automobiliai, jis buvo neblaivus, tačiau automobilio nevairavo ir sėdėjo keleivio vietoje, paneigti nebuvo. Priešingai, jo aiškinimus patvirtina liudytojai A. P., O. R., aiškindami, kad automobilyje buvo ne vienas asmuo, bei policijos pareigūnas J. P., kuris rado B. B. keleivio vietoje. Nepaneigia to ir odorologinės išvados rezultatai, nes akivaizdu, kad automobilis Ford Galaxy priklauso B. B., būtent jis važinėja šiuo automobiliu ir natūralu, kad vairuotojo sėdynėje gali būti jo kvapas. Pažymėtina ir ta aplinkybė, kad 2015-09-02 B. B. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal ATPK 131(1) str. 1 d. už tai, kad jis tyrimui nenurodė asmens, kuris 2015-09-02 vairavo jo automobilį ir jam buvo pasiūlyta, remiantis administracinio nurodymo institutu, sumokėti baudą, ką jis ir padarė, sumokėjęs 43 eurų baudą (b.l. 34-35).

Įvertinęs aukščiau aptartus duomenis teismas konstatuoja, kad byloje nesurinkta pakankamai įrodymų, jog B. B. 2015-09-02 naktį vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir sukėlė eismo įvykius, kurių metu apgadino svetimą turtą, todėl  administracinio   teisės pažeidimo byla jo atžvilgiu pagal ATPK 127 str. 3 d., nesant jo veikoje šio pažeidimo sudėties, nutrauktina.

Vadovaudamasis  Lietuvos Respublikos ATPK 250 str. 1 d. 1 p., 287 str. 1 d. 2 p., teismas

NUTARĖ :

Administracinio teisės pažeidimo bylą B. B., nesant jo veikoje pažeidimo pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 3 d. sudėties, nutraukti.

Nutarimas 20 dienų terminu gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas                                                                                            P.Borkovski