Civilinė byla Nr. e2A-584-965/2026

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-08257-2024-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.18.3; 3.3.1.14; 3.3.1.19.3

(S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. balandžio 9 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erika Tamošaitienė, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 623 straipsnio 2 dalis),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „BConstruction“ ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Lini namai“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 16 d. galutinio sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „BConstruction“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Lini namai“ dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo R.  Ž.

Teismas

nustatė:

I.                      Ginčo esmė

1.       ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „BConstruction“ (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Lini namai“ (toliau – ir atsakovė), juo prašė priteisti iš atsakovės 4 904,00 Eur skolą, 322,00 Eur palūkanas, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Prašė civilinę bylą nagrinėti dokumentinio proceso tvarka.

2.       Ieškinyje, o vėliau ir atsiliepime į atsakovės prieštaravimus nurodė, jog ieškovė ir atsakovė 2023 m. pavasarį susitarė dėl rangos darbų (sienų ir perdangos betonavimo, trasos surinkimo, demontavimo), adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – ir objektas). Ieškovė laikotarpiu nuo 2023 m. kovo 23 d. iki 2023 m. gegužės 11 d., pagal atsakovės pateiktus rangos darbų techninius dokumentus, atliko rangos darbus už 16 244,25 Eur su PVM. Teigia, jog atsakovė visiškai neatsiskaitė su ieškove, todėl liko 4 904,00 Eur skola pagal šias PVM sąskaitas faktūras: 2023 m. kovo 31 d. Nr. BC 3 – 7 100,00 Eur su PVM (iš dalies apmokėta – 5 000,00 Eur), todėl likutis – 2 100,00 Eur su PVM; 2023 m. balandžio 20 d. Nr. BC 4 – 2 050,00 Eur su PVM; 2023 m. gegužės 11 d. Nr. BC 6 – 754,00 Eur su PVM.

3.       Teigia, jog kreipėsi į atsakovę su pretenzijomis, tačiau atsakovė jas ignoravo ir su ieškove neatsiskaitė. Ieškovės teigimu, rangos paslaugų užsakymą, kainų derinimą ir kitas aplinkybes patvirtina bylai pateikta ieškovės vadovo ir atsakovės darbuotojo R. Ž. susirašinėjimo trumposiomis SMS žinutėmis laikotarpiu nuo 2023 m. kovo 3 d. iki 2023 m. gegužės 11 d. medžiaga. Atsakovės darbuotojas R. Ž. 2023 m. kovo 3 d. elektroniniu paštu ieškovės vadovui pateikė statomo objekto, esančio (duomenys neskelbtini), II etapo perdangos M-N, 1-8 projektą, (duomenys neskelbtini) II etapo 1A sienos projektą ir visos rangos statybos paslaugos buvo atliktos pagal šiuos projektus. Atsakovė su tokiomis rangos paslaugų sąlygomis nuo 2023 m. kovo mėn. sutiko, nurodydama, jog, nesant sudarytos sutarties, turi būti išrašytos PVM sąskaitos faktūros ir darbų priėmimo–perdavimo aktai.

4.       Tvirtina, jog ginčas kilo tuo metu, kai ieškovė pareikalavo atsiskaityti. Nors atsakovė reiškė pretenzijas dėl netinkamai atliktų darbų ir pateikė tam tikras užfiksuotas aplinkybes, tačiau daugiau nei dvejus metus nuo jos deklaruotai nustatytų defektų nesinaudoja teise ginti galbūt pažeistas savo teises. Teigia, jog atsakovė nepateikė jokių pagrįstų duomenų, patvirtinančių atsakovės tariamai nustatytus defektus objekte, taip pat nepateikė įrodymų, ar atsakovės deklaruojami defektai buvo pašalinti pasitelkiant kitus rangovus. Nurodo, kad objekte ir toliau vyksta statybos nepašalinus atsakovės deklaruojamų defektų.

5.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. liepos 8 d. preliminariu sprendimu ieškovės ieškinį tenkino visiškai.

6.       Atsakovė pateikė prieštaravimus dėl preliminaraus sprendimo, juo prašė preliminarų sprendimą panaikinti ir ieškovės ieškinį atmesti. Teigia, nors ieškovė ieškinyje nurodė, kad ieškovė atliko darbus, juos perdavė atsakovei, tačiau ieškovė nepateikė jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių, jog šalys susitarė dėl PVM sąskaitose faktūrose nurodytų darbų, iš jų ir įvardytų papildomais darbais, taip pat neaiškios darbų atlikimo apimtys, jų kaina, atsiskaitymo terminai. Atsakovės žiniomis, ieškovė bendravo su atsakovės darbuotoju R. Ž. Teigia, kad jai nepavyko rasti su ieškove sudarytos sutarties, taip pat duomenų apie sutartą darbų kainą, sutartus atlikti darbus, jų terminus, atsiskaitymo terminus ir kita, todėl ieškovei nepateikus susitarimo su atsakove patvirtinančių dokumentų, vien šiuo pagrindu ieškovės reikalavimai yra nepagrįsti, o preliminarus sprendimas naikintinas.

7.       Teigia, jog atsakovė pareiškė ieškovei pretenzijas dėl netinkamai atliktų darbų, tačiau ieškovė nekokybiškai atliktų darbų trūkumų nepašalino iki šiol. Atsakovės teigimu, kadangi ji nepriėmė darbų, kurie atlikti nekokybiškai, atsakovė neturi pareigos atsiskaityti su ieškove, taip pat ieškovė yra skolinga atsakovei 2 950,00 Eur sumą, tai patvirtina bylai pateikta buhalterinės apskaitos pažyma. Tvirtina, kad atsakovė neturi ieškovės tariamai pateiktų atsakovės pasirašytų atliktų darbų aktų. Kaip ir kokiu būdu jie buvo pasirašyti, atsakovei nėra žinoma.

8.       Trečiasis asmuo pateikė atsiliepimą, jame nurodė dėl ieškinio pagrįstumo nuspręsti teismo nuožiūra. Teigė, jog nuo 2021 m. vasario 1 d. iki 2023 m. balandžio 28 d. buvo atsakovės darbuotojas ir vykdė tiesiogines darbo funkcijas statybų objekte, adresu (duomenys neskelbtini). Po darbo sutarties nutraukimo, laikotarpiu nuo 2023 m. gegužės 2 d. iki 2023 m. gegužės 16 d., tarp jo ir atsakovės susiklostė civiliniai teisiniai santykiai, pagal kuriuos jis toliau faktiškai vykdė atsakovės, kaip užsakovės, funkcijas tame pačiame statybų objekte. Tvirtina, kad nesiėmė jokių savarankiškų veiksmų ar iniciatyvos darbuose su atsakove ir vykdė tik tiesiogiai jam pavestas funkcijas, kurias faktiškai buvo paprašytas atlikti ir kurias atsakovė priėmė.

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

9.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. gruodžio 16 d. galutiniu sprendimu pakeitė 2024 m. liepos 8 d. preliminarų sprendimą, ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė ieškovei iš atsakovės 2 123,30 Eur skolą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (2 123,30 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2024 m. birželio 3 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 921,89 Eur bylinėjimosi išlaidas. Esminiai pirmosios instancijos teismo argumentai:

9.1.       Nurodė, kad byloje esančių įrodymų visuma sudaro pagrindą konstatuoti, jog ieškovė ir atsakovė buvo sutarusios dėl perdangos (ašis M-N / 1-8) betonavimo, sienos (ašis M-N / 1-8) betonavimo, atraminės sienos (ašis C-G / 1) betonavimo ir tam tikrų papildomų darbų objekte, adresu (duomenys neskelbtini), atlikimo. 

9.2.       Teismo vertinimu, nors ieškovė ieškinyje nurodė, kad 2023 m. balandžio 20 d. PVM sąskaita faktūra BC Nr. 4 yra ginčo objektas, nes ji, ieškovės teigimu, yra neapmokėta, tačiau pabrėžė, jog bylos nagrinėjimo teisme metu atsakovės vadovas aiškiai nurodė, kad ši sąskaita faktūra yra įtraukta į atsakovės buhalterinę apskaitą ir atsakovės apmokėta, šią aplinkybę patvirtina ir 2024 m. balandžio 22 d. skolų apyvartos pažyma. Dėl nurodytų priežasčių pirmosios instancijos plačiau dėl 2023 m. balandžio 20 d. PVM sąskaitos faktūros BC Nr. 4 (2 050,00 Eur) nepasisakė, nelaikydamas jos ginčo dalyku.

9.3.       Nurodė, kad esminis šalių ginčas kyla dėl 2023 m. kovo 31 d. PVM sąskaitos faktūros BC 3, jos apmokėjimo / neapmokėjimo, dėl šalių susitarimų atliekant sienos (ašis M-N / 1-8) betonavimo darbus (darbų pobūdžio, kainos, kiekio). Pasisakydamas dėl aptariamoje PVM sąskaitoje faktūroje nurodytų darbų, pabrėžė, jog ginčo nėra, kad ieškovei buvo žinoma, jog sienos (ašis M-N / 1-2) betonavimo darbus ji turi atlikti remdamasi projektine dokumentacija, t. y. pagal uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Versus projektai“ parengtą statinio projekto „Du gyvenamosios paskirties (dviejų butų) pastatai (6.2) ir gyvenamosios paskirties (vieno buto) pastatas (6.1) (duomenys neskelbtini). Statybos projektas (kad. Nr. 0101/0029:89)“ darbo projektą (toliau – ir Darbo projektas). 

9.4.       Teismas, įvertinęs šalių teismo posėdžio metu duotus paaiškinimus, nustatė, jog dėl darbų kainos buvo tariamasi tokiu būdu – kainą pasiūlydavo ieškovė, šią kainą nurodydama trečiajam asmeniui R. Ž., o jis ją atskirai derindavo su atsakovės vadovu; tik atsakovės vadovui ją patvirtinus, buvo sprendžiama dėl darbų atlikimo. Atsižvelgdamas į tai, ir į byloje esančią ieškovės vadovo ir trečiojo asmens 2023 m. kovo 12 d. susirašinėjimo medžiagą, teismas padarė išvadą, jog, pagal 2023 m. kovo 31 d. PVM sąskaitą faktūrą BC 3, šalys sulygo dėl sienos (ašis M-N / 1-8) betonavimo darbų atlikimo už 250,00 Eur / kub. m (pagal Darbo projekte nurodytus parametrus).

9.5.       Teismo vertinimu, byloje surinkti įrodymai – Darbo projektas, šalių susirašinėjimo medžiaga, antstolės faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, kiti įrodymai, patvirtina, kad ieškovės išbetonuotos sienos (ašis M-N / 1-8) parametrai neatitinka Darbo projekto parametrų: faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nurodomos sienos Nr. 1 ir Nr. 3 pagal Darbo projektą turi būti 1,9 metro, tuo tarpu jos yra išbetonuotos daugiau nei dvigubai ilgesnės, atitinkamai 4,36 m ir 4,47 m. 

9.6.       Teismas kaip nepagrįstus ir neįrodytus atmetė ieškovės argumentus, kad dėl ilgesnių sienų išbetonavimo buvo susitarta su atsakove. Pabrėžė, jog nėra duomenų, kad ieškovei buvo perduotas kitas Darbo projektas, nei esantis byloje.

9.7.       Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog, nors byloje nėra duomenų, kad atsakovė po defektiniame akte nurodyto termino trūkumams šalinti pabaigos (2023 m. birželio 10 d.) ėmėsi veiksmų šalinti trūkumus savo iniciatyva, taip pat aplinkybė, kad ūkinis pastatas, kuriame yra ieškovės išbetonuota siena (ašis M-N / 1-8), šią dieną yra fiksuotas kaip statomas nenukrypstant nuo projekto, savaime nesukuria atsakovei prievolės sumokėti ieškovei šalių sulygtą kainą už tuos darbus, kurie atlikti su trūkumais, ar atlikti tokie darbai, kurių šalys apskritai nesulygo. Teismo vertinimu, atsakovė ne vengė priimti ieškovės atliktus darbus, o jų nepriėmė, kadangi jie buvo atlikti netinkamai.

9.8.       Teismas sutiko su atsakovės argumentu, jog ji neturi pareigos mokėti ieškovei 1 113,00 Eur už sienos betonavimo darbus, kurių ji pas ieškovę atlikti neužsakė. Todėl nusprendė, kad 1 113,00 Eur (4,452 kub. m x 250,00 Eur) suma į 2023 m. kovo 31 d. sąskaitą faktūrą BC Nr. 3 ieškovės yra įtraukta nepagrįstai.

9.9.       Teismas atmetė atsakovės argumentus dėl 1 006,15 Eur, kaip nuostolių (mažinančių 2023 m. kovo 31 d. PVM sąskaitos faktūros BC 3 sumą), patirtų pereikvojant jos pačios medžiagas.

9.10.       Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl atsakovės argumento, jog ieškovės atliktų defektų šalinimui reikalinga 1 811,52 Eur suma, pabrėžė, nors atsakovė nepagrindė, kad trūkumų šalinimui yra reikalinga 1 811,52 Eur suma, tačiau, atsižvelgdamas į tai, jog byloje yra įrodymai, patvirtinantys, kad ieškovė išbetonuotų sienų (ašis M-N / 1-2) visiškai nesutvarkė, neišėmė plastiko, faneros likučių, nusprendė, jog yra pagrindas defektų šalinimo išlaidas mažinti iki 563,70 Eur.

9.11.       Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl 2023 m. kovo 31 d. PVM sąskaitoje faktūroje BC 3 nurodyto darbo – trasų surinkimo (350,00 Eur), nurodė, kad ši suma į aptariamą PVM sąskaitą faktūrą įtraukta nepagrįstai. Tokią išvadą padarė remdamasis dalyvaujančių asmenų tarpusavyje sutampančiais paaiškinimus, kad dėl darbų objekte, jų kainos, pobūdžio ieškovė tiesiogiai tarėsi tik su trečiuoju asmeniu R. Ž., ir jis teismo posėdžio metu neigė tokių papildomų darbų užsakymą.

9.12.       Pasisakydamas dėl 2023 m. gegužės 11 d. PVM sąskaitos faktūros BC 6 (754,00 Eur), pirmosios instancijos teismas, įvertinęs įrodymų visumą, nurodė, kad: i) byloje nėra įrodymų, kad trečiasis asmuo R. Ž. turėjo įgaliojimus veikti atsakovės vardu po 2023 m. balandžio 28 d.; ii)  byloje nėra jokių įrodymų, kad perdangos (ašis C-G / 1) betonavimo ir jos apšiltinimo darbus trečiasis asmuo R. Ž. ieškovei užsakė atlikti iki 2023 m. balandžio 28 d.; iii) byloje taip pat nėra duomenų, kad atsakovė yra patvirtinusi, kad užsakė atlikti perdangos (ašis C-G / 1) betonavimo ir jos apšiltinimo darbus. Dėl nurodytų priežasčių pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad  ieškovė iš atsakovės nepagrįstai reikalauja priteisti 754,00 Eur sumą už perdangos (ašis C-G / 1) betonavimo ir jos apšiltinimo darbus pagal 2023 m. gegužės 11 d. PVM sąskaitą faktūrą BC Nr. 6. 

9.13.       Nurodė, kad ieškovė bylai neteikė nei įrodymų, kad, sudarydama sandorį dėl perdangos (ašis C-G / 1) betonavimo ir jos apšiltinimo darbų atlikimo, ji tikrino R. Ž. įgaliojimus veikti atsakovės vardu, nei įrodymų, kad ji turėjo rimtą pagrindą manyti, jog sudaro sandorį su tokią teisę turinčiu atsakovės atstovu.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

2.       Apeliantė (atsakovė UAB „Lini namai“) apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 16 d. sprendimą dėl dalies, kuria iš jos ieškovei buvo priteista 2 123,30 Eur skola, 6 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos, 921,89 Eur bylinėjimosi išlaidos ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovės pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai argumentai:

10.1.       Teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas, reglamentuojančias nuostolių atlyginimą, ir padarė prieštaringas išvadas dėl atsakovės patirtų nuostolių, susijusių su jai priklausančių medžiagų pereikvojimu.

10.2.       Apeliantės manymu, nors pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovė neturėjo teisės reikalauti atlygio už sienos dalies betonavimo darbus, kurių atsakovė neužsakė, taip pat už darbus, kurie atlikti ne pagal projektą, taip pat atlikti nekokybiškai, defektai nepašalinti, tačiau nepagrįstai atsisakė pripažinti atsakovės patirtus nuostolius, nurodydamas, kad atsakovė neįrodė pereikvotų medžiagų kiekio ir kainos, taip pat, kad neįrodyta, jog neteisėtai išbetonuota sienos dalis yra išardyta arba ketinama ją ardyti ateityje.

10.3.       Tvirtina, jog atsakovei priklausančios medžiagos buvo negrįžtamai panaudotos atliekant darbus, kurių ji neužsakė, taip pat medžiagos nebegali būti grąžintos, panaudotos kitur ar realizuotos, todėl atsakovė jų nebegali nei susigrąžinti, nei panaudoti pagal savo valią ir tai yra realūs atsakovės nuostoliai. Todėl aplinkybė, kad atsakovė ekonomiškai racionaliai nepasirinko griauti neteisėtai išbetonuotos sienos dalies dėl to, jog tai sukeltų papildomus nuostolius, negali būti vertinama kaip pagrindas paneigti jau patirtą žalą.

10.4.       Nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kuria trūkumų šalinimo išlaidos sumažintos iki 563,70 Eur. Tvirtina, jog atsakovė pateikė bylai duomenis su skaičiavimais, pagrindžiančiais trūkumų šalinimo išlaidas (1 811,52 Eur) ir pereikvotų medžiagų sąnaudas (1 006,15 Eur), ir ieškovė nurodytų skaičiavimų nepaneigė. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas sprendime nenurodė, kokiais objektyviais kriterijais remiantis nustatyta, kad 563,70 Eur suma atitinka trūkumų šalinimo kaštus, taip pat neatskleista, kodėl atsakovės nurodyta suma laikytina neįrodyta.

3.       Ieškovė atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo atmesti, priteisti iš atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Esminiai atsiliepimo argumentai:

11.1.       Nesutinka su atsakovės argumentais, kad ji dėl pereikvotų medžiagų patyrė realius nuostolius. Teigia, jog apeliantė neįrodė jai padarytų turtinių nuostolių ir jos teiginiai yra tik deklaratyvaus pobūdžio.

11.2.       Ieškovės teigimu, atsakovės teiginiai apie darbų trūkumų šalinimo išlaidas (1 811,52 Eur) ir pereikvotas medžiagas (1 006,15 Eur) taip pat yra deklaratyvūs, prieštaraujantys byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms. Atsakovės argumentai dėl pereikvotų statybinių medžiagų (kubiniais metrais) nepatvirtinti realiais faktiniais duomenimis.

11.3.       Teigia, jog atsakovės deklaruoti teiginiai apie 142 kv. m defektų šalinimo plotą yra subjektyvi gynybinė pozicija, siekiant išvengti prievolės sumokėti ieškovės sąskaitas už atliktus rangos darbus.

4.       Apeliantė (ieškovė UAB „BConstruction“) apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 16 d. sprendimą ir priteisti ieškovei likusią 2 780,70 Eur sumą su iš tuo išplaukiančiomis kitomis teisinėmis pasekmėmis, priteisti iš atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

12.1.       Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovės 2023 m. balandžio 20 d. PVM sąskaita faktūra Nr. BC 4 (2 050,00 Eur) yra apmokėta atsakovei 2023 m. balandžio 21 d. atliekant ieškovei 5 000,00 Eur mokėjimą. Teigia, jog vertinant, kad aptariama sąskaita yra apmokėta, tada pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino kitos likusios atsakovės sumokėtos 2 950,00 Eur sumos. Atsižvelgdama į tai, prašo pripažinti, kad likusi 2 950,00 Eur suma nuo 5 000,00 Eur mokėjimo yra atsakovės iš dalies įvykdyta prievolė ir atsiskaityta su ieškove pagal 2023 m. kovo 31 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. BC 3, tačiau likusi 4 150,00 Eur suma (7 100,00 Eur – 2 950,00 Eur = 4 150,00 Eur) nebuvo apmokėta.

12.2.       Nesutinka su teismo argumentais, kurių pagrindu buvo atmestas ieškovės reikalavimas dėl 350,00 Eur sumos iš atsakovės priteisimo už trasų surinkimą pagal 2023 m. kovo 31 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. BC 3. Tvirtina, jog tiek aptariama sąskaita (į kurią įtraukti ir sienų betonavimo darbai už 6 750,00 Eur), tiek pažyma apie atliktų darbų vertę ir atliktų darbų aktas buvo pateikti atsakovės atstovui – trečiajam asmeniui R. Ž., jis darbus priėmė, pasirašė ir jokių pretenzijų nepareiškė.

12.3.       Apeliantės teigimu, aplinkybė, jog aptariama 2023 m. kovo 31 d. PVM sąskaita faktūra nebuvo įtraukta į buhalteriją apmokėjimui, nepatvirtina, kad atsakovė jos nepriėmė, kadangi pretenzijas pradėjo reikšti tik 2023 m. gegužės mėn.

12.4.       Nesutinka su teismo argumentais, jog atsakovė neturi mokėti ieškovei 1 113,00 Eur sumos už sienos betonavimo darbus, kadangi, apeliantės teigimu, statybos objekte vyksta pagal projekto sprendinius be esminių nukrypimų nuo projekto, todėl pirmosios instancijos teismo išvada apie tai, kad ieškovės statybos rangos darbai objekte atlikti netinkamai, neturi jokio teisinio ir faktinio patvirtinimo.

12.5.       Apeliantė kritiškai vertina pirmosios instancijos teismo argumentus, kurių pagrindu konstatuota, jog ieškovė nepagrįstai reikalauja priteisti iš atsakovės 754,00 Eur sumą pagal 2023 m. gegužės 11 d. PVM sąskaitą faktūrą BC Nr. 6.

12.6.       Apeliantės teigimu, byloje esantys rašytiniai dokumentai patvirtina, kad po 2023 m. balandžio 28 d. nutrūkus trečiojo asmens darbo santykiams su atsakove, tarp trečiojo asmens ir atsakovės vadovo buvo susitarimas, kad tolimesnis jų bendradarbiavimas vyks profesinių paslaugų teikimo pagrindu pagal sutartį. Tvirtina, jog trečiasis asmuo pateikė dokumentus, patvirtinančius, kad jis, veikdamas atsakovės naudai ir interesais, laikotarpiu nuo 2023 m. gegužės 2 d. iki 2023 m. gegužės 15 d. vykdė įvairias sertifikuoto statybos darbų vadovo paslaugas – priėmė tam tikras prekes ir paslaugas, atsiskaitė ir perdavė atsakovei objekto materialines vertybes.

12.7.       Teigia, jog atsakovė nei vienoje pretenzijoje, nei defektiniame akte apskritai neužsiminė, kad objekto perdangos (ašis C-G / 1) darbai nebuvo užsakyti ir darbai atlikti be jokio atsakovės suderinimo / sutikimo. 

5.       Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė prašo jį atmesti, taip pat tenkinti jos apeliacinį skundą – panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl 2 123,30 Eur skolos, 6 procentų dydžio metinių palūkanų ir 921,89 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovės ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentai:

13.1.       Teigia, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, jog 2023 m. balandžio 20 d. PVM sąskaita faktūra Nr. BC 4 buvo apmokėta, ir, priešingai nei teigia ieškovė, 2 950,00 Eur suma nėra skola, o atsakovės permoka.

13.2.       Sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad trasos surinkimo darbai už 350,00 Eur į 2023 m. kovo 31 d. PVM sąskaitą faktūrą įtraukti nepagrįstai, kadangi trečiasis asmuo R. Ž., duodamas paaiškinimus byloje, aiškiai nurodė, kad betonui iki sienos paduoti buvo užsakyta kita įmonė.

13.3.       Tvirtina, jog 2023 m. kovo 31 d. PVM sąskaita faktūra Nr. BC 3 į atsakovės apskaitą nebuvo įtraukta, kadangi darbai nepriimti. Aptariama sąskaita ir kiti dokumentai galbūt buvo pasirašyti arba fiksuojant faktines aplinkybes, t. y. 2023 m. liepos 4 d., arba vėliau ir tai reiškia, jog nei R. Ž., nei atsakovė 2023 m. kovo 31 d. sąskaitos faktūros ir aktų nepasirašė ir į apskaitą neįtraukė teisėtai ir pagrįstai.

13.4.       Nurodo, kad ieškovė bylai nepateikė jokių įrodymų, kad VĮ Registrų centre įregistruotas statinio 50 proc. baigtumas yra susijęs su ginčo siena. Be to, net ir esant ieškovės ne pagal projektą atliktiems darbams, gali būti įregistruota anksčiau nurodyta žyma apie statybą be esminių nukrypimų nuo projekto. Ir tai nepaneigia fakto, jog atsakovė turi daryti projekto pakeitimus.

13.5.       Teigia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog ginčo siena buvo išbetonuota ne pagal Darbo projektą, ji neatitinka įstatyme nustatytų reikalavimų, todėl atsakovė neturi pareigos mokėti už ieškovės vienašališkai atliktus darbus, kurių ji neužsakė.

13.6.       Nesutinka su apeliantės argumentais, jog trečiasis asmuo R. Ž. atsakovės vardu užsakė atlikti 2023 m. gegužės 11 d. PVM sąskaitoje faktūroje BC Nr. 6 nurodytus darbus. Tvirtina, kad nei ieškovė, nei trečiasis asmuo nepateikė įrodymų, kurie leistų nustatyti buvus pavedimą R. Ž. veikti atsakovės vardu ir susitarti dėl aptariamų darbų atlikimo ir jų apmokėjimo.

Teismas

konstatuoja:

Apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir tvarkos

6.       Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinių skundų faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus ir reikalavimus, patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

7.       Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą apeliacine tvarka, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, įtvirtintų CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyje, ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, byloje nenustatyta.

8.       CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Atsižvelgęs į tai, kad šalys savo argumentus yra išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, įvertinęs ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismas mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, o teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

9.       Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 16 d. galutinio sprendimo, kuriuo ieškovės ieškinys patenkintas iš dalies, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl nustatytų faktinių bylos aplinkybių

10.       Remiantis byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudarytas žodinis susitarimas dėl atitinkamų statybos rangos darbų atlikimo, adresu (duomenys neskelbtini)  (toliau – ir objektas), ir ginčo dėl to nėra. Ieškovė darbus turėjo atlikti pagal UAB „Versus projektai“ parengtą statinio projekto „Du gyvenamosios paskirties (dviejų butų) pastatai (6.2) ir gyvenamosios paskirties (vieno buto) pastatas (6.1) (duomenys neskelbtini). Statybos projektas (kad. Nr. 0101/0029:89)“ darbo projektą (toliau – ir Darbo projektas). Minėto susitarimo pagrindu ieškovė laikotarpiu nuo 2023 m. kovo 23 d. iki 2023 m. gegužės 11 d. išrašė atsakovei šias PVM sąskaitas faktūras: 1) 2023 m. kovo 31 d. BC Nr. 3 7 100,00 Eur sumos (8 591 Eur su PVM, apmokestinimas atvirkštinis), jos apmokėjimo terminas 2023 m. balandžio 4 d.; 2) 2023 m. balandžio 20 d. BC Nr. 4 2 050,00 Eur sumos (2 480,50 Eur su PVM, apmokestinimas atvirkštinis), jos apmokėjimo terminas 2023 m. balandžio 22 d.; 3) 2023 m. gegužės 11 d. BC Nr. 6 754,00 Eur sumos (912,34 Eur su PVM, apmokestinimas atvirkštinis), jos apmokėjimo terminas 2023 m. gegužės 15 d.

11.       Ieškovė, kreipdamasi į teismą su ieškiniu, tvirtina, kad atsakovė iki galo su ja neatsiskaitė, todėl susidarė 4 904,00 Eur skola pagal šias PVM sąskaitas faktūras: 2023 m. kovo 31 d. Nr. BC 3 – 7 100,00 Eur su PVM (iš dalies apmokėta – 5 000,00 Eur), todėl likutis – 2 100,00 Eur su PVM; 2023 m. balandžio 20 d. Nr. BC 4 – 2 050,00 Eur su PVM; 2023 m. gegužės 11 d. Nr. BC 6 – 754,00 Eur su PVM. 

12.       Pirmosios instancijos teismas skundžiamu galutiniu sprendimu, kuriuo buvo pakeistas 2024 m. liepos 8 d. preliminarus sprendimas (juo ieškinys buvo patenkintas visiškai), ieškovės ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovės 2 123,30 Eur skolą pagal 2023 m. kovo 31 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. BC 3. Skundžiamame sprendime konstatavo, jog viena ginčo sąskaitų – 2023 m. balandžio 20 d. PVM sąskaita faktūra Nr. BC 4 (2 050,00 Eur) – yra apmokėta, tuo tarpu ieškovės reikalavimą dėl 754,00 Eur dalies skolos priteisimo pagal 2023 m. gegužės 11 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. BC 6 atmetė kaip nepagrįstą.

13.       Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad abi šalys yra pateikusios apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 16 d. sprendimo, įvertinęs apeliacinių skundų turinį, nusprendžia, jog pirmiausia bus pasisakoma dėl ieškovės apeliacinio skundo argumentų.

Dėl ieškovės UAB „BConstruction“ apeliacinio skundo

14.       Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovės 2023 m. balandžio 20 d. PVM sąskaita faktūra Nr. BC 4 (2 050,00 Eur) yra apmokėta atsakovei 2023 m. balandžio 21 d. atliekant ieškovei 5 000,00 Eur mokėjimą. Teigia, jog vertinant, kad aptariama sąskaita yra apmokėta, tada pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino kitos likusios atsakovės sumokėtos 2 950,00 Eur sumos. Atsižvelgdama į tai, prašo pripažinti, kad likusi 2 950,00 Eur suma nuo 5 000,00 Eur mokėjimo yra atsakovės iš dalies įvykdyta prievolė ir atsiskaityta su ieškove pagal 2023 m. kovo 31 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. BC 3, tačiau likusi 4 150,00 Eur suma (7 100,00 Eur – 2 950,00 Eur = 4 150,00 Eur) nebuvo apmokėta. Atsakovė, atsikirsdama į šį ieškovės argumentą, tvirtina, jog 2023 m. balandžio 20 d. PVM sąskaita faktūra Nr. BC 4 buvo apmokėta, ir, priešingai nei teigia ieškovė, 2 950,00 Eur suma nėra skola, o atsakovės permoka. 

15.       Pirmosios instancijos teismas konstatuodamas, kad 2023 m. balandžio 20 d. PVM sąskaita faktūra Nr. BC 6 (2 050,00 Eur) yra apmokėta, rėmėsi atsakovės vadovo teismo posėdžio metu duotais paaiškinimais ir byloje esančia 2024 m. balandžio 22 d. skolų apyvarta.

16.       Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, taip pat atsižvelgdamas į tai, jog, nors ieškovė apeliacinio skundo pradžioje nesutiko su aptariama teismo išvada, tačiau vėliau dėstydama savo argumentus iš esmės prašė pripažinti, kad likusi 2 950,00 Eur suma (iš atsakovės sumokėtų 5 000,00 Eur) yra atsakovės įvykdyta prievolė pagal 2023 m. kovo 31 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. BC 3, nusprendžia, kad nėra pagrindo nepritarti skundžiamo teismo sprendimo išvadai, jog pagal 2023 m. balandžio 20 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. BC 4 atsakovė su ieškove yra atsiskaičiusi.

17.       Kaip matyti iš byloje esančios atsakovės UAB „Lini namai“ 2024 m. balandžio 22 d. skolų apyvartos, laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2024 m. balandžio 16 d. į atsakovės buhalterinę sistemą 2023 m. balandžio 20 d. buvo įtraukta sąskaita Nr. BC 4 2 050,00 Eur sumos, o 2023 m. balandžio 21 d. atliktas 5 000,00 Eur mokėjimas. Pabrėžtina, jog abi ginčo šalys neginčija ir pripažįsta, jog 2023 m. balandžio 21 d. atsakovė 5 000,00 Eur mokėjimą atliko ieškovei. Dar daugiau, tiek 2023 m. balandžio 20 d. PVM sąskaita faktūra Nr. BC 4, tiek 2023 m. balandžio 20 d. pažyma Nr. 4 apie atliktų darbų ir išlaidų vertę, tiek 2023 m. balandžio 20 d. atliktų darbų aktas yra pasirašyti ieškovės vadovo V. M. (V. M.) ir atsakovės atstovo R. Ž. (pabrėžtina, jog ginčo, kad nurodytu metu R. Ž. atstovavo atsakovei dėl ieškovės atliekamų darbų objekte, byloje nėra). Dėl nurodytų priežasčių pritartina pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadai, kad viena ginčo sąskaitų – 2023 m. balandžio 20 d. PVM sąskaita faktūra Nr. BC 4 (2 050,00 Eur) – atsakovės yra apmokėta, todėl plačiau dėl joje nurodytų darbų, jų apimties, kainos nepasisakytina.

18.       Nesutiktina su apeliantės argumentais, jog pirmosios instancijos teismas sprendime nevertino likusios atsakovės sumokėtos 2 950,00 Eur sumos (5 000,00 Eur – 2 050,00 Eur). Iš skundžiamo teismo sprendimo turinio (sprendimo 16 lapo 3 pastraipa) matyti, jog pirmosios instancijos teismas 2 950,00 Eur sumą įskaitė į 2023 m. kovo 31 d. PVM sąskaitą faktūrą. Aptariamoje sprendimo dalyje teismas nurodė, jog, atsižvelgdamas į tai, kad 350,00 Eur sumos pagal 2023 m. kovo 31 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. BC 3 (7 100,00 Eur) ieškovė negali reikalauti iš atsakovės (7 100,00 Eur – 350,00 Eur = 6 750,00 Eur) ir iš likusios 6 750,00 Eur sumos išskaičiuodamas 2 950,00 Eur (likusius nuo atsakovės sumokėtų 5 000,00 Eur), padarė išvadą, jog reikalinga pasisakyti dėl likusios nesumokėtos 3 800,00 Eur sumos (6 750,00 – 2 950,00 Eur) pagal 2023 m. kovo 31 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. BC 3. Nors pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime detaliau nemotyvavo dėl 2 950,00 Eur sumos įskaitymo į aptariamą 2023 m. kovo 31 d. PVM sąskaitą faktūrą, tačiau iš teismo sprendimo turinio galima suprasti, kad pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas dėl šalių ginčo, būtent ir buvo tokios pozicijos.

19.       Taip pat pabrėžtina, nors, atsakovės teigimu, 2 950,00 Eur suma yra jos permoka, kurią ieškovė turėtų grąžinti, tačiau apeliacinės instancijos teismas su šiais argumentais nesutinka. Visų pirma atsakovė iš esmės nepateikė teismui įrodymų, kad aptariamą sumą ji ieškovei būtų sumokėjusi nepagrįstai. Antra, toliau šioje nutartyje bus aptariama, jog 2 950,00 Eur suma iš dalies buvo padengta 2023 m. kovo 31 d. PVM sąskaita faktūra Nr. BC 3 už ieškovės atliktus sienos (ašis M-M / 1-8) betonavimo darbus. Nurodytų darbų atlikimo atsakovė neginčija, o tik tvirtina, kad dalis šių darbų buvo atlikta netinkamai.

20.       Apeliantė taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kurių pagrindu atmestas ieškovės reikalavimas dėl 350,00 Eur sumos iš atsakovės priteisimo už trasų surinkimą pagal 2023 m. kovo 31 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. BC 3. 

21.       Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovės reikalavimą dėl 350,00 Eur sumos už trasų surinkimą priteisimo iš atsakovės, rėmėsi dalyvaujančių byloje asmenų sutampančiais paaiškinimais, kad dėl darbų objekte, jų kainos, pobūdžio ieškovė tiesiogiai tarėsi tik su trečiuoju asmeniu R. Ž. ir jis teismo posėdžio metu neigė tokių papildomų darbų užsakymą.

22.       Pagal CPK 12 ir 178 straipsnius, šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). Įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir teisė, ir pareiga. Šias teises ir pareigas minėti asmenys įgyvendina nurodydami teisiškai reikšmingas aplinkybes, rinkdami ir pateikdami teismui įrodymus bei dalyvaudami juos tiriant ir vertinant. Neįvykdžius įrodinėjimo pareigų arba netinkamai jas įvykdžius, įrodinėjimo subjektui (dažniausiai proceso šaliai) gali atsirasti neigiamų padarinių – teismas gali atitinkamas įrodinėtas aplinkybes pripažinti neįrodytomis (neegzistavusiomis) ir, tuo remdamasis, priimti procesinį sprendimą išspręsti ginčą iš esmės. Pagal kasacinio teismo formuojamą teismų praktiką, CPK 178 straipsnio normoje nustatyta bendroji įrodinėjimo pareiga, kuri tenka tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia, t. y. ieškovas privalo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tą teisę paneigiančių faktų – tokius faktus, atsikirsdamas į ieškinį, turi įrodyti atsakovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-608-701/2015).

23.       Kaip matyti, iš byloje esančios 2023 m. kovo 31 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. BC 3, kurią pasirašė tiek ieškovės vadovas, tiek atsakovės atstovas trečiasis asmuo R. Ž., be sienų betonavimo darbų (6 750,00 Eur), į ją įtraukta ir 350,00 Eur kaina už trasų surinkimą. Nors aptariama sąskaita, atliktų darbų aktas ir pažyma apie atliktų darbų ir išlaidų vertę pasirašytos abiejų šalių, jų atstovų, tačiau apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į šalių buvusių santykių pobūdį, kad visi darbai, jų kaina ir kita buvo derinami ieškovės tiesiogiai su trečiuoju asmeniui R. Ž., o pastarasis, gavęs patvirtinimą iš atsakovės vadovo, šią informaciją perduodavo ieškovei ir tokiu būdu šalys galutinai susitardavo dėl konkrečių darbų apimties, daro išvadą, jog nėra pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, kad dėl trasos surinkimo darbų šalys nebuvo susitarusios. Kaip teisingai skundžiamame sprendime nurodė pirmosios instancijos teismas, R. Ž., duodamas paaiškinimus, patvirtino, jog betonui pumpuoti (paduoti iki sienos) buvo užsakyta kita įmonė, ieškovė šių trečiojo asmens nurodytų aplinkybių konkrečiais įrodymais nepaneigė (CPK 178 straipsnis). Todėl esant situacijai, kai šalis negali įrodyti buvus atitinkamas aplinkybes, šiuo atveju – buvus šalių susitarimui dėl trasos surinkimo – turi prisiimti iš to kylančias neigiamas pasekmes, dėl kurių ieškovės prašomas reikalavimas negali būti tenkinamas.

24.       Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kurių pagrindu buvo atmestas jos reikalavimas dėl 754,00 Eur sumos priteisimo pagal 2023 m. gegužės 11 d. PVM sąskaitą faktūrą BC Nr. 6. Apeliantės teigimu, byloje esantys rašytiniai dokumentai patvirtina, kad po 2023 m. balandžio 28 d. nutrūkus trečiojo asmens darbo santykiams su atsakove, tarp trečiojo asmens ir atsakovės vadovo buvo susitarimas, kad tolimesnis jų bendradarbiavimas vyks profesinių paslaugų teikimo pagrindu pagal sutartį.

25.       Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.132 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenys turi teisę sudaryti sandorius per atstovus, išskyrus tuos sandorius, kurie dėl savo pobūdžio gali būti asmenų sudaromi tiktai asmeniškai, ir kitokius įstatymų nurodytus sandorius. Vieno asmens (atstovo) sudarytas sandoris kito asmens (atstovaujamojo) vardu, atskleidžiant atstovavimo faktą ir neviršijant suteiktų teisių, tiesiogiai sukuria, pakeičia ir panaikina atstovaujamojo civilines teises ir pareigas (CK 2.133 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas, aiškindamas šias teisės normas, yra nurodęs, kad, kai sandorį atstovaujamojo vardu sudaro atstovas, laikydamasis prieš tai nurodytų sąlygų (atskleisdamas atstovavimo faktą ir veikdamas neišeinant už suteiktų teisių ribų), atstovaujamajam atsiranda tokių pačių padarinių, kaip ir tuo atveju, jeigu sandorį jis sudarytų pats asmeniškai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-102/2012; 2021 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-51-313/2021).

26.       Atstovui suteiktų teisių apimtis, kaip ir atstovavimo faktas, gali būti aiškiai išreikšti – nustatyti įgaliojime (kai atstovaujama sandorio pagrindu), kituose atstovavimo faktą patvirtinančiuose dokumentuose (kai atstovaujama įstatymų, teismo sprendimo ar administracinio akto pagrindu) arba numanomi iš konkrečių aplinkybių, kuriomis atstovas veikia (pardavėjas mažmeninėje prekyboje, kasininkas ir pan.) (CK 2.133 straipsnio 2 dalis). Abiem šiais atvejais sandoriai, sudaryti per atstovą, sukuria teisines pasekmes atstovaujamajam.

27.       Iš 2023 m. gegužės 11 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. BC 6 matyti, kad joje nurodyti perdangos betonavimo darbai (perdangos betonavimas (ašis C-G / 1) 504,00 Eur) ir papildomi darbai (250,00 Eur), iš viso 754,00 Eur sumos. Tiek aptariama PVM sąskaita faktūra, tiek atliktų darbų aktas Nr. 5 ir pažyma Nr. 5 apie atliktų darbų ir išlaidų vertę yra pasirašyti ieškovės ir trečiojo asmens R. Ž. Byloje esanti 2021 m. gruodžio 1 d. darbo sutartis Nr. 014 patvirtina, kad R. Ž. pas atsakovę pradėjo dirbti projektų vadovu nuo 2021 m. gruodžio 1 d. Trečiojo asmens ir atsakovės darbo santykiai nutrūko 2023 m. balandžio 28 d. (R. Ž. atleistas iš darbo savo noru). Iš Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus (toliau – ir Valstybinė darbo inspekcija) 2023 m. gegužės 29 d. rašto matyti, kad R. Ž. kreipėsi su skundu, nurodydamas, jog, nuo 2023 m. gegužės 2 d. iki 2023 m. gegužės 16 d. jam dirbant pas atsakovę pagal individualios veiklos pažymą, atsakovė už atlikus darbus su juo neatsiskaitė. Valstybinė darbo inspekcija R. Ž. skundą paliko nenagrinėtą, konstatuodama, jog tarp R. Ž. ir UAB „Lini namai“ susiklostė ne darbiniai teisiniai santykiai, o civiliniai teisiniai santykiai.

28.       Iš trečiojo asmens bylai pateikto jo ir atsakovės vadovo R. V. susirašinėjimo medžiagos matyti, kad 2023 m. gegužės 15 d. 10.11 val. R. Ž. nusiuntė atsakovės vadovui žinutę, prašydamas atsiųsti darbo sutartį. 2023 m. gegužės 15 d. 15.08 val. gautas atsakymas, jog atsakovė nusprendė toliau darbus tęsti be trečiojo asmens R. Ž. Nurodė susitikti rytoj (2023 m. gegužės 16 d.) ir perduoti atsakovei, ką turi, kadangi nusprendė toliau tvarkytis pats. 2023 m. gegužės 16 d. R. Ž. parengė perdavimo aktą dėl objekto, adresu (duomenys neskelbtini), juo perdavė M. K. (atsakovės atstovui) aptariamame akte išvardytus daiktus.

29.       Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs anksčiau nustatytas faktines bylos aplinkybes, nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje nepakanka duomenų konstatuoti, kad po 2023 m. balandžio 28 d. trečiąjį asmenį ir atsakovę siejo paslaugų teisiniai santykiai. Taip pat nesutiktina su skundžiamo teismo sprendimo išvadomis, jog byloje esantys įrodymai nepatvirtina, jog atsakovė per trečiąjį asmenį (po 2023 m. balandžio 28 d.) užsakė atlikti perdangos betonavimo ir kitus darbus (pagal ginčijamą 2023 m. gegužės 11 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. BC 6 754,00 Eur sumos). Nepritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ieškovė bylai nepateikė įrodymų, jog, sudarydama sandorį dėl perdangos (ašis C-G / 1) betonavimo ir jos apšiltinimo, ji tikrino R. Ž. įgaliojimus veikti atsakovės vardu.

30.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esančių įrodymų visuma, taip pat anksčiau minėta šalių ir trečiojo asmens nusistovėjusi bendradarbiavimo tvarka, tariantis dėl konkrečių darbų objekte, jų kainos ir kita, sudaro pagrindą konstatuoti, nors trečiojo asmens R. Ž. ir atsakovės darbo teisiniai santykiai nutrūko 2023 m. balandžio 28 d., nepaisant to, atsakovė ir toliau buvo suteikusi įgaliojimus (ar jų neatsiėmusi), teisę trečiajam asmeniui tartis su ieškove dėl tolimesnių darbų objekte. Byloje esanti ieškovės ir trečiojo asmens susirašinėjimo medžiaga patvirtina, kad po 2023 m. balandžio 28 d. ieškovės vadovas ir trečiasis asmuo tarėsi dėl atliktinų darbų objekte. 2023 m. gegužės 4 d. tartasi dėl vibroplokštės nuomos, 2023 m. gegužės 5 d. tartasi dėl 6 kv. m putplasčio, 2023 m. gegužės 8 d. tartasi dėl 2,8 kub. m betono ir galiausiai 2023 m. gegužės 9 d. trečiasis asmuo nurodė, kad iš viso betonavimo darbų kaina bus 504,00 Eur (2,8 x 180) ir papildomi darbai 250,00 Eur, iš viso 754,00 Eur. Paprašė ieškovės išrašyti šios sumos aktą, atsiųsti sąskaitą, o 2023 m. gegužės 11 d. trečiasis asmuo nurodė nusiųsti R. (atsakovės vadovui). Atkreiptinas dėmesys, jog ieškovės ir trečiojo asmens sutarti darbai ir jų kaina atitinka 2023 m. gegužės 11 d. PVM sąskaitoje faktūroje Nr. BC 6 nurodytą 754,00 Eur sumą. Trečiojo asmens bylai pateiktos PVM sąskaitos faktūros (užsakytų paslaugų ir medžiagų turinys): UAB „Palmusta“ 2023 m. gegužės 8 d. PVM sąskaita faktūra PAL Nr. 249970, UAB „Bauen“ 2023 m. gegužės 11 d. PVM sąskaita faktūra BAU Nr. 359229, 2023 m. gegužės 5 d. PVM sąskaita faktūra BAU Nr. 358212, 2023 m. gegužės 8 d. PVM sąskaita faktūra BAU Nr. 358533, UAB „Stropus“ 2023 m. gegužės 9 d. PVM sąskaita faktūra STR Nr. 3587, vertinant jas kartu su aptarta ieškovės ir trečiojo asmens susirašinėjimo medžiaga, taip pat patvirtina, jog trečiasis asmuo ir po darbo teisinių santykių su atsakove pabaigos veikė atsakovės vardu ir 2023 m. gegužės 11 d. PVM sąskaitoje faktūroje Nr. BC 6 nurodyti darbai (754,00 Eur) ieškovės buvo atlikti esant atsakovės pavedimui.

31.       Dar daugiau, tiek anksčiau aptarta susirašinėjimo medžiaga, tiek kita byloje esanti atsakovės vadovo, ieškovės ir trečiojo asmens susirašinėjimo medžiaga patvirtina, kad atsakovė ir toliau po 2023 m. balandžio 28 d. buvo suteikusi įgaliojimus trečiajam asmeniui veikti atsakovės vardu. Kaip matyti iš bylos duomenų, 2023 m. balandžio 25 d. ieškovės vadovas nusiuntė atsakovės vadovui statybos rangos sutarties projektą ir jos priedą (šalys derėjosi dėl sutarties pasirašymo). 2023 m. gegužės 12 d. atsakovės vadovas elektroniniu laišku, adresuotu ieškovės vadovui, taip pat jo kopiją nusiųsdamas ir trečiajam asmeniui (nors darbo santykiai jau nutrūkę), nurodė, kad tokios sutarties pasirašyti negali, todėl prideda tipinę savo sutartį. Taip pat iš jau minėtos ieškovės vadovo ir trečiojo asmens susirašinėjimo medžiagos matyti, kad 2023 m. gegužės 5 d. trečiasis asmuo nurodė ieškovei nusiųsti sutartį atsakovei elektroninio pašto adresu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tuo atveju, jeigu atsakovės vadovas po darbo santykių su trečiuoju asmeniu pabaigos 2023 m. balandžio 28 d. nebūtų suteikęs trečiajam asmeniui įgaliojimų ir toliau veikti jo vardu atliekant darbus objekte, UAB „Lini namai“ nebūtų siuntusi (2023 m. gegužės 12 d.) trečiajam asmeniui statybos rangos sutarties projekto, adresuoto ieškovei, nebūtų 2023 m. gegužės 15 d. pranešime nurodžiusi, kad toliau tvarkysis be trečiojo asmens pagalbos, nebūtų paprašiusi trečiojo asmens grąžinti daiktus, o tai būtų padariusi anksčiau, t. y. iš karto po darbo santykių pasibaigimo. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad tarp ieškovės, trečiojo asmens ir atsakovės buvo nuoseklus bendradarbiavimas ne tik iki 2023 m. balandžio 28 d. , bet ir po to (iki 2023 m. gegužės 16 d.).

32.       Nesutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nei 2023 m. gegužės 16 d. perdavimo aktas, nei trečiojo asmens pateikta 2023 m. gegužės 15 d. susirašinėjimo medžiaga nepatvirtina, jog atsakovė per trečiąjį asmenį užsakė ieškovės atlikti perdangos betonavimo (ašis C-G / 1) ir kitus darbus. Priešingai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aptarti duomenys pagrindžia faktą, kad atsakovė net ir po 2023 m. balandžio 28 d. buvo suteikusi trečiajam asmeniui įgaliojimus veikti bendradarbiaujant su ieškove dėl objekte atliktinų darbų. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog trečiasis asmuo į Valstybinę darbo inspekciją su skundu kreipėsi 2023 m. gegužės 23 d., t. y. praėjus iš esmės tik savaitei laiko po to, kai atsakovės vadovas pranešė trečiajam asmeniui, kad jo pagalbos nebereikia.

33.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, anksčiau nustatytų aplinkybių visuma sudaro pagrįstą pagrindą konstatuoti, kad ieškovei, sudarant sandorį su trečiuoju asmeniu dėl perdangos betonavimo (ašis C-G / 1) ir papildomų darbų, negalėjo kilti jokių abejonių dėl trečiojo asmens turimų įgaliojimų veikti atsakovės vardu. Atsakovė nepateikė įrodymų, kad buvo informavusi ieškovę apie trečiajam asmeniui suteiktų įgaliojimų pasibaigimą. Nuoseklus ieškovės, atsakovės ir trečiojo asmens bendradarbiavimas, tariantis dėl konkrečių darbų objekte atlikimo (medžiagų, kainos, kiekių ir pan.), taip pat nesant įrodymų, patvirtinančių, kad, nutrūkus trečiojo asmens ir atsakovės darbiniams santykiams nuo 2023 m. balandžio 28 d., atsakovės suteikti įgaliojimai R. Ž. veikti jos vardu pasibaigė, o priešingai, esant įrodymams, kad ir po 2023 m. balandžio 28 d. (iki 2023 m. gegužės 16 d.) trečiasis asmuo teisėtai veikė atsakovės vardu, apeliacinės instancijos teismui sudaro pagrindą konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nepagrįstai atmetė ieškovės reikalavimą dėl 754,00 Eur skolos priteisimo pagal 2023 m. gegužės 11 d. PVM sąskaitą faktūrą BC 6.

34.       Ieškovė apeliaciniu skundu taip pat kvestionuoja pirmosios instancijos teismo išvadas, kuriomis konstatuota, kad atsakovė nepriėmė ieškovės atliktų sienos (M-N / 1-8) betonavimo darbų pagal 2023 m. kovo 31 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. BC 3, nesutinka su teismo argumentais, kad aptariamų sienų betonavimo darbus ji atliko netinkamai, taip pat nesutinka su teismo išvadomis, jog atsakovė neturi mokėti ieškovei 1 113,00 Eur sumos už sienos betonavimo darbus.

35.       Statybos rangos teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos yra išdėstytos CK šeštosios knygos XXXIII skyriuje, kuriame yra pateiktos bendrosios rangos teisinius santykius reglamentuojančios nuostatos ir nuostatos, taikytinos atskiroms rangos sutarčių rūšims. Iš statybos rangos kylantiems santykiams prioritetiškai, kaip specialiosios, yra taikomos CK 6.681–6.699 straipsnių normos, o bendrosios rangos sutarties nuostatos taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja specialiosioms normoms ir jų nereglamentuotiems klausimams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-262/2010).

36.       Rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti (CK 6.644 straipsnio 1 dalis). Statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas įsipareigoja sudaryti rangovui būtinas statybos darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą (CK 6.681 straipsnio 1 dalis). Taigi pagrindiniai užsakovo įsipareigojimai, įtvirtinti rangos sutarties sąvokoje, yra įsipareigojimai sudaryti rangovui būtinas darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti rangovui už jo atliktą darbą.

37.       CK 6.694 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pagal statybos rangos sutartį atliktų darbų perdavimas ir priėmimas yra įforminamas abiejų šalių pasirašomu aktu. Tuo atveju, jeigu užsakovas atsisako pasirašyti rangovo atliktų statybos darbų perdavimo–priėmimo aktą, užsakovas privalo nurodyti atsisakymo priežastis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl darbų perdavimo–priėmimo akto reikšmės, yra pažymėjęs, kad tai yra įstatyme įtvirtintas įrodymų šaltinis (dokumentas), kuriame užfiksuotas tam tikras sutartinių įsipareigojimų įvykdymo etapas, reikšmingi faktinio pobūdžio duomenys apie rangos sutartyje nurodytų darbų atlikimą, jų atitiktį sutarties sąlygoms. Atliktų darbų priėmimo aktas yra rangos sutarties vykdymo dokumentas, kuriame yra užfiksuojama rangovo atliktų darbų rezultatas ir užsakovo valia priimti šį rezultatą su išlygomis arba be jų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561-378/2016).

38.       Vadovaujantis CK 6.662 ir 6.694 straipsnių nuostatomis, užsakovas privalo priimti rangovo perduodamus darbo rezultatus, o juos priėmęs, turi pareigą atsiskaityti su rangovu. Aplinkybė, kad rangovo atlikti darbai yra netinkamos kokybės, paprastai neatleidžia užsakovo nuo pareigos atliktus darbus priimti ir už juos atsiskaityti (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-558-421/2015 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).

39.       Pagal CK 6.665 straipsnio 1 dalį, jeigu darbai atlikti nukrypstant nuo sutarties sąlygų, dėl kurių darbų rezultatas negali būti naudojamas pagal sutartyje nurodytą paskirtį arba pablogėja jo naudojimo pagal sutartyje nurodytą paskirtį galimybės (sąlygos), o jeigu paskirtis sutartyje nenurodyta, – pagal normalią paskirtį, tai užsakovas savo pasirinkimu turi teisę, jei įstatymas ar sutartis nenustato ko kita, reikalauti iš rangovo: 1) neatlygintinai pašalinti trūkumus per protingą terminą; 2) atitinkamai sumažinti darbų kainą; 3) atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, jeigu užsakovo teisė pašalinti trūkumus buvo numatyta rangos sutartyje. Jeigu įstatymas ar rangos sutartis nenustato ko kita, užsakovas turi teisę pareikšti reikalavimus dėl darbų rezultato trūkumų su sąlyga, jei jie buvo nustatyti per šiame straipsnyje nustatytus terminus (CK 6.666 straipsnio 1 dalis). Nurodytas teisinis reglamentavimas suponuoja, jog net ir tuo atveju, jei užsakovas priima rangovo atliktus darbus, tačiau vėliau nustato, kad darbai atlikti nukrypstant nuo sutarties sąlygų, turi teisę reikšti reikalavimus rangovui CK 6.665 straipsnio 1 dalies pagrindu.

40.       Iš byloje esančios 2023 m. kovo 31 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. BC 3 matyti, kad joje nurodytas sienų betonavimo darbas už 6 750,00 Eur (aptariamoje sąskaitoje nurodyta 350,00 Eur suma už trasų surinkimą, kaip jau nustatyta šios nutarties 31 punkte, įtraukta nepagrįstai). Prie aptariamos sąskaitos pridėtas 2023 m. kovo 31 d. atliktų darbų aktas Nr. 3, jame nurodyta, jog betonuojama siena (ašis M-N / 1-8), 1 aukštas, kiekis 27 kub. m, vieneto kaina – 250,00 Eur, iš viso – 6 750,00 Eur. Tiek minima sąskaita faktūra, tiek atliktų darbų aktas pasirašyti ieškovės vadovo ir atsakovės atstovo trečiojo asmens R. Ž. Ieškovė darbus, įskaitant ir aptariamoje sąskaitoje nurodytą sienų betonavimą, turėjo atlikti pagal UAB „Versus projektai“ parengtą statinio projekto „Du gyvenamosios paskirties (dviejų butų) pastatai (6.2) ir gyvenamosios paskirties (vieno buto) pastatas (6.1) (duomenys neskelbtini). Statybos projektas (kad. Nr. 0101/0029:89)“ darbo projektą ir ginčo dėl to nėra. 

41.       Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime konstatavo, jog ieškovei turėjo būti ir buvo žinoma, kokių parametrų sieną (ašis M-N / 1-8) ji turi išbetonuoti, ir jai buvo žinoma, kad aptariami darbai turi būti atlikti pagal Darbo projektą. Nors trečiojo asmens R. Ž. ieškovei pateiktuose brėžiniuose nėra antro aukšto sienų plano (apeliacinės instancijos teismas patikslina, jog įvardijamas antro aukšto sienų planas atitinka gyvenamojo namo pirmą aukštą, kadangi pirmasis aukštas laikomas rūsiu), pirmosios instancijos teismas, vertindamas ieškovės paaiškinimus, kad jam buvo žinoma, jog darbus jis galėjo ir turėjo atlikti tik pagal brėžinius iš darbo, o ne techninio projekto, ir tokius brėžinius jis turėjo, taip pat nesant bylai pateikto kitokio sienos (ašis M-N / 1-8) brėžinio iš Darbo projekto, nusprendė, jog nėra jokio pagrindo teigti, kad ieškovei buvo pateikti ne Darbo projekto brėžiniai, kuriuose buvo nurodyti kitokie sienos (ašis M-N / 1-8) parametrai. Atsižvelgdamas į tai, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog atsakovė pas ieškovę užsakė atlikti tokių parametrų sienos (ašis M-N / 1-8) betonavimo darbus, kurie yra apibrėžti Darbo projekto antro aukšto sienų plane. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos rašytinę medžiagą, neturi pagrindo nepritarti šiems skundžiamo sprendimo argumentams. 

42.       Iš byloje esančio Darbo projekto matyti, kad antro aukšto išbetonuotos sienos (ašis M-M / 1-8) parametrai turėjo būti 1,9 m, tuo tarpu iš antstolės Daivos Milevičienės 2023 m. liepos 4 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo Nr. 12-23-563 matyti, kad objekto pirmo aukšto patalpos Nr. 1 ilgis – 4 m 36 cm, o patalpos Nr. 2 ilgis – 4 m 47 cm. Todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadomis, kad ieškovė objekto sienos (ašis M-N / 1-8) betonavimo darbus, kurie įtraukti į 2023 m. kovo 31 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. BC 3 (6 750,00 Eur sumos), atliko netinkamai, su trūkumais, išbetonavo aptariamas sienas ne pagal Darbo projekte nurodytus parametrus (per dideles). Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, UAB „BConstruction“ nepateikė bylai įrodymų, jog atsakovė užsakė atlikti būtent tokių parametrų sienos (ašis M-M / 1-8) betonavimo darbus, kokie ir buvo atlikti (CPK 178 straipsnis). Tuo tarpu bylos medžiaga patvirtina, kad aptariamos sienos betonavimo darbai atlikti netinkamai.

43.       Atsakovė 2025 m. sausio 27 d. bylai pateikė prašymą dėl papildomų įrodymų pridėjimo ir papildomus paaiškinimus (DOK-13023), juose detalizavo, kokį sienų betonavimo (ašis M-N / 1-8) kiekį ieškovė išbetonavo nepagrįstai, ne pagal Darbo projektą, t. y. nepagrįstai išbetonuoti 4,452 kub. m (27 kub. m – 22,548 kub. m), o tai atitinkamai sudaro 1 113,00 Eur sumą (4,452 kub. m x 250,00 Eur). Ieškovė iš esmės atsakovės pateiktų skaičiavimų neginčijo, kadangi, jos teigimu, aptariamų sienų betonavimo darbus ji atliko tinkamai. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime, atlikdamas skaičiavimus, taip pat pritarė atsakovės pateiktiems duomenims dėl per didelio išbetonuotų sienų kiekio (4,452 kub. m).

44.       Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nustatytų aplinkybių visumą, atsižvelgdamas į apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentus, turi pakankamą pagrindą konstatuoti, kad atsakovės atstovas, nors ir pasirašė 2023 m. kovo 31 d. PVM sąskaitą faktūrą, taip pat atliktų darbų aktą ir pažymą apie atliktų darbų vertę ir išlaidas, tačiau ši aplinkybė nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad ieškovė sutartus darbus (sienos (ašis M-N / 1-8) betonavimą) atliko tinkamai. Nors byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių, kad iškart, netrukus po aptariamų darbų atlikimo ir priėmimo, atsakovė kreipėsi su pretenzija dėl atliktų darbų trūkumų, tačiau ši aplinkybė savaime nepaneigia byloje nustatyto fakto, kad UAB „BConstruction“ sienos (ašis M-N / 1-8) betonavimo darbus atliko netinkamai – išbetonavo sienas ne pagal Darbo projekte nurodytus parametrus. Pabrėžtina, jog atsakovė iš esmės neginčija, kad aptariamos sienos betonavimo darbus ieškovė atliko, tačiau jie atlikti nesilaikant Darbo projekto sprendinių. Pretenzijas dėl netinkamai atliktų darbų (sienų išbetonavimo) atsakovė ieškovei pradėjo reikšti nuo 2023 m. gegužės 18 d. (praėjus daugiau nei mėnesiui po darbų priėmimo), o su 2023 m. gegužės 29 d. pranešimu atsakovė nurodė, jog darbai nepriimami ir mokėjimai bus vykdomi tik ištaisius defektus, kartu su pranešimu pateikė ir 2023 m. gegužės 26 d. defektinį aktą, pagal kurį ieškovei nustatytas terminas iki 2023 m. birželio 10 d. pašalinti darbų trūkumus. Kaip teisingai skundžiamame sprendime nurodė pirmosios instancijos teismas, nors aptariamame defektiniame akte klaidingai nurodoma, kad ieškovė sienos betonavimo darbus atlikinėjo tarp ašių M-K (pirmas aukštas arba cokolinis (rūsio) aukštas, kadangi ieškovė faktiškai sienos betonavimo darbus atlikinėjo tarp ašių M-N (antras aukštas arba pirmas aukštas, jį vertinant iš ašių M-N pusės) ir dėl to ginčo tarp šalių nėra, tačiau ieškovės atliktų darbų trūkumus patvirtina jau anksčiau šioje nutartyje nustatytos aplinkybės.

45.       Atsakovės vadovas dar 2023 m. gegužės 18 d. ieškovei siųstame elektroniniame laiške nurodė, jog projektas nesikeitė, todėl ir bando išsiaiškinti, kodėl buvo padaryta klaida. Prašė pateikti ieškovės projektą, pagal kurį atliko betonavimo darbus. Tuo tarpu, kaip matyti iš byloje esančios ieškovės ir atsakovės susirašinėjimo medžiagos, ieškovė tvirtino, kad darbus atliko pagal pateiktą projektą, tačiau paties projekto (pagal kurį atliko darbus) nepateikė, nors atsakovė to prašė.

46.       Kaip jau minėta, CK 6.665 straipsnio 1 dalis nustato, jeigu darbai atlikti nukrypstant nuo sutarties sąlygų, dėl kurių darbų rezultatas negali būti naudojamas pagal sutartyje nurodytą paskirtį arba pablogėja jo naudojimo pagal sutartyje nurodytą paskirtį galimybės (sąlygos), o jeigu paskirtis sutartyje nenurodyta, – pagal normalią paskirtį, tai užsakovas savo pasirinkimu turi teisę, jei įstatymas ar sutartis nenustato ko kita, reikalauti iš rangovo: 1) neatlygintinai pašalinti trūkumus per protingą terminą; 2) atitinkamai sumažinti darbų kainą; 3) atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, jeigu užsakovo teisė pašalinti trūkumus buvo numatyta rangos sutartyje. Remdamasis anksčiau nustatytomis aplinkybėmis, taip pat vadovaudamasis nurodytu teisiniu reglamentavimu apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, kad atsakovė pagrįstai 1 113,00 Eur suma sumažino atlyginimą už ieškovės atliktus sienos (ašis M-N / 1-8) betonavimo darbus.

47.       Kaip jau minėta šios nutarties 25 punkte, atsakovė ieškovei 2023 m. balandžio 21 d. sumokėjo 5 000,00 Eur, ir apeliacinės instancijos teismas pritarė pirmosios instancijos teismo išvadoms, jog šia suma atsakovė padengė 2023 m. balandžio 20 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. BC 4 (2 050,00 Eur). Tuo tarpu nustatytų aplinkybių visuma dėl 2023 m. kovo 31 d. PVM sąskaitoje faktūroje nurodytų sienos (ašis M-N / 1-8) betonavimo darbų sudaro pakankamą pagrindą konstatuoti, kad likusi 2 950,00 Eur suma (nuo 5 000,00 Eur) buvo skirta apmokėti dalį aptariamos 2023 m. kovo 31 d. PVM sąskaitos faktūros (7 100,00 Eur), t. y. už sienos (ašis M-N / 1-8) betonavimo darbus (šia suma iš dalies buvo atsiskaityta su ieškove už tinkamai atliktus sienos betonavimo darbus). Nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą daryti išvadą, jog atsakovė nepagrįstai teigė, kad 2 950,00 Eur yra atsakovės permoka, kurią ieškovė turi grąžinti. Kadangi šios nutarties 31 punkte konstatuota, kad į minėtą 2023 m. kovo 31 d. sąskaitą faktūrą 350,00 Eur suma už trasų surinkimą įtraukta nepagrįstai, atsižvelgiant į tai, jog dalį sumos – 2 950,00 Eur – atsakovė sumokėjo, taip pat įvertinus tai, jog ieškovė sienų (ašis M-N / 1-8) betonavimo darbus atliko netinkamai – išbetonavo per dideles sienas ir tai atitinka 1 113,00 Eur, vadinasi, ieškovė, pagal 2023 m. kovo 31 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. BC 3, turėtų pagrindą reikalauti priteisti iš atsakovės 2 687,00 Eur (7 100,00 Eur – 350,00 Eur – 2 950,00 Eur – 1 113,00 Eur). Dėl nurodytos sumos pagrįstumo apeliacinės instancijos teismas pasisakys, nusprendęs dėl atsakovės apeliacinio skundo pagrįstumo.

Dėl atsakovės UAB „Lini namai“ apeliacinio skundo

48.       Apeliantės manymu, nors pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovė neturėjo teisės reikalauti atlygio už sienos dalies betonavimo darbus, kurie atlikti ne pagal projektą (1 113,00 Eur sumos), tačiau nepagrįstai atsisakė pripažinti atsakovės patirtus nuostolius (1 006,15 Eur sumos), argumentuodamas, jog atsakovė neįrodė pereikvotų medžiagų kiekio ir kainos, taip pat, kad neįrodyta, jog neteisėtai išbetonuota sienos dalis yra išardyta arba ketinama ją ardyti ateityje.

49.       Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog apeliantės nesutikimas su atitinkamomis pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadomis kilo dėl 2023 m. kovo 31 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. BC 3. Kaip matyti iš bylos medžiagos, UAB „Lini namai“ savo teiktuose procesiniuose dokumentuose apskritai ginčijo aptariamos sąskaitos (ir joje nurodytų darbų) priėmimą, kadangi ji ne tik buvo neįtraukta į jos buhalterinę sistemą, bet ir, kaip teigia atsakovė, ieškovė darbus atliko su trūkumais, todėl jie buvo nepriimti. Apeliacinės instancijos teismas dėl nurodytų aplinkybių jau pasisakė, konstatuodamas, jog, nors atsakovės atstovas ieškovės atliktus darbus pagal 2023 m. kovo 31 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. BC 3 priėmė, tačiau dalis jų, t. y. sienos (M-N / 1-8) betonavimo darbai, atlikti netinkamai, su trūkumais dėl to iš aptariamos sąskaitos išskaičiuota 1 113,00 Eur suma.

50.       Pirmosios instancijos teismas, nesutikdamas su atsakovės prašymu 1 006,15 Eur mažinti 2023 m. kovo 31 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. BC 3 kainą pereikvojus medžiagas, nurodė, jog nei pereikvotų medžiagų kiekiai, nei jų kaina nepagrįsti jokiais įrodymais. Taip pat pabrėžė, kad, nesant duomenų, jog ieškovė ne pagal Darbo projektą iš atsakovei priklausančių medžiagų išbetonuotos sienos dalis yra išgriauta ir atsakovė neketina to daryti, nusprendė, kad nėra pagrindo pereikvotas medžiagas vertinti kaip atsakovės patirtus nuostolius. Apeliacinės instancijos teismas su šiais skundžiamo teismo sprendimo motyvais nesutinka. 

51.       Pagal įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę, užsakovui įrodžius defektų faktą, rangovas, siekdamas išvengti atsakomybės, turi įrodyti CK 6.697 straipsnio 3 dalyje nurodytas aplinkybes, kurios pašalina jo atsakomybę už defektų atsiradimą. Taip pat rangovas savo atsikirtimais gali ginčyti defektų mastą ar šalinimo išlaidų dydį (CPK 12 ir 178 straipsniai).

52.       Nagrinėjamu atveju atsakovė pereikvotų medžiagų kiekį įrodinėjo 2025 m. sausio 27 d. pateiktais rašytiniais paaiškinimais (DOK-13023), tvirtindama, jog pereikvotų medžiagų kaina yra 1 006,15 Eur (nepagrįstai išbetonuoti 4,452 kub. m x 226,00 Eur). Apeliaciniame skunde papildomai argumentuodama pereikvotų medžiagų kiekį ir sumą, rėmėsi byloje esančia 2023 m. gegužės 8 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 249970, joje nurodyta betono kaina, jo atvežimo, betono siurblio paslaugos (1 kub. m kaina 248,65 Eur). Tvirtino, jog, pagal aptariamą PVM sąskaitą faktūrą, pereikvotų medžiagų kaina būtų 1 106,98 Eur (4,452 kub. m x 248,65 Eur). Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog, įvertinus tai, kad minėtuose rašytiniuose paaiškinimuose UAB „Lini namai“ tvirtino, jog pereikvotų medžiagų kaina yra 1 006,15 Eur, todėl apeliaciniame skunde nurodoma patikslinta pereikvotų medžiagų kaina laikytina įrodymu, papildomai patvirtinančiu atsakovės apskaičiuotą pereikvotų medžiagų kiekį (1 006,15 Eur). Tai grindžiama aplinkybe, jog apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja ne tik neperžengdamas apeliaciniame skunde ir atsiliepime į šį skundą nustatytų ribų (išskyrus įstatymo nustatytas išimtis), bet ir bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme ribų, nes apeliacinis skundas ir atsiliepimas į jį negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-238-421/2023, 25 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pasisakė būtent dėl 1 006,15 Eur pereikvotų medžiagų sumos, todėl būtent ši suma ir apibrėžia apeliacijos ribos dėl šios konkrečios ginčo dalies.

53.       Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovė pirmosios instancijos teisme iš esmės neginčijo atsakovės nurodyto pereikvotų medžiagų kainos, neteikė kitokių skaičiavimų ir rėmėsi argumentu, kad darbus atliko tinkamai, todėl joks pereikvotų medžiagų kiekis apskritai nėra galimas, o apeliaciniame skunde, pasisakydama dėl pereikvotų medžiagų kiekio, argumentavo, jog nuostolių dydžio atsakovė neįrodė.

54.       Rangos (statybos rangos) sutarties šalies, nukentėjusios dėl netinkamo rangos sutarties vykdymo, teisių gynimo būdai yra nustatyti tiek bendrosiose sutarčių teisės normose (CK 6.256, 6.261 straipsniai ir kt.), tiek ir specialiosiose normose (pvz., CK 6.665 straipsnyje). Priklausomai nuo sutarties pažeidimo kreditorius gali rinktis vieną ar kelis teisių gynimo būdus, jeigu jų bendrą taikymą leidžia pasirinktų gynimo būdų prigimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. vasario 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-74-421/2015). Statybos rangos teisiniuose santykiuose greta specialių teisių gynimo būdų gali būti taikomas ir bendrasis pažeistų teisių gynimo būdas – civilinė atsakomybė. Subjektas, manantis, kad dėl kontrahento netinkamai atliktų darbų ar pažeisto sutarties įvykdymo termino patyrė nuostolių, turi teisę reikalauti juos atlyginti, tačiau tokiu atveju privalo įrodyti visas civilinės atsakomybės sąlygas pagal CK 6.246–6.249 straipsnius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2013; 2016 m. kovo 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-160-687/2016, 2018 m. lapkričio 20 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e3K-3-443-1075/2018).

55.       Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Ši nuostata negali būti aiškinama kaip įpareigojanti teismą visais atvejais savo iniciatyva rinkti įrodymus priteistinų nuostolių dydžiui nustatyti. Teismas, taikydamas CK 6.249 straipsnio 1 dalį, turi paisyti rungimosi civiliniame procese principo (CPK 12 straipsnis). Pateikti nuostolių dydį patvirtinančius ar paneigiančius įrodymus yra ginčo šalių pareiga (CPK 12, 178 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460/2008; 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-118/2010; 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-227-916/2018, 46 punktas). Sprendimą dėl žalos atlyginimo teismas turi priimti tik tada, kai žalos dydis nustatytas, t. y. pasiekiamas įstatyme įtvirtintas įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas patikimais, laikantis įrodinėjimo taisyklių ištirtais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2009; 2012 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2012; 2015 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220-916/2015.

56.       Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog atsakovė neįrodė pereikvotų medžiagų kiekio, jų kainos, o aplinkybė, kad UAB „Lini namai“ neketina išgriauti ieškovės netinkamai išbetonuotos sienos dalies, nesudaro pagrindo vertinti, kad atsakovė patyrė nuostolius. Šioje byloje nustatyta, taip pat šią aplinkybę skundžiamame sprendime nurodė ir pirmosios instancijos teismas, jog ieškovės netinkamai išbetonuota sienos (ašis M-N / 1-8) dalis sudaro 4,452 kub. m ir tai atitinka 1 113,00 Eur sumą, kurią išminusavo iš 2023 m. kovo 31 d. PVM sąskaitos faktūros. Vadinasi, dėl ieškovės netinkamai atliktų statybos rangos darbų ne tik nepagrįstai buvo išbetonuoti 4,452 kub. m sienos, bet dėl šių darbų (nereikalingų) taip pat buvo panaudotos atsakovės statybinės medžiagos, kurių nebūtų reikėję eikvoti, jeigu ieškovė darbus būtų atlikusi pagal Darbo projektą. Nors, kaip teigia atsakovė, ji neketina griauti ieškovės netinkamai išbetonuotos sienos dalies, tačiau sutiktina su atsakovės apeliacinio skundo argumentais, jog ši aplinkybė nepašalina teisės reikalauti nuostolių atlyginimo už medžiagų pereikvojimą. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį tai, jog tuo atveju, jei ieškovė aptariamos sienos betonavimo darbus būtų atlikusi tinkamai – pagal Darbo projektą – akivaizdu, kad sunaudotų medžiagų kiekis taip pat būtų buvęs mažesnis, tuo tarpu šiuo atveju atsakovė neturi jokios galimybės susigrąžinti ieškovės be pagrindo panaudotų medžiagų – jos yra panaudotos, todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai pagrindžia realius atsakovės patirtus nuostolius. 

57.       Nesutiktina su ieškovės argumentais, jog aplinkybė, kad valstybės įmonėje Registrų centre esantys įrašai, jog statyba objekte, o konkrečiai pastato – pagalbinio ūkio pastato, adresu (duomenys neskelbtini), vyksta be jokių esminių nukrypimų, patvirtina tai, kad ieškovė tinkamai atliko statybos rangos darbus. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog šioje nutartyje anksčiau nustatytos aplinkybės patvirtina, kad ieškovė, atlikdama sienos (ašis M-N / 1-8) betonavimo darbus, nesilaikė Darbo projekto sprendinių, atsakovė nereikalingai išbetonuotos sienos dalies neketina griauti, kadangi tai būtų susiję su papildomais kaštais ir nuostoliais, todėl statybos darbai toliau vykdomi, tačiau tai savaime nepaneigia fakto, kad ieškovė sienos betonavimo darbus (dalį darbų) atliko netinkamai.

58.       Esant nustatytoms aplinkybėms konstatuotina, kad dėl ieškovės neteisėtų veiksmų (netinkamai išbetonuotos 4,452 kub. m sienos), atsakovė patyrė nuostolius (žalą), kadangi buvo nereikalingai pereikvotos atsakovės statybinės medžiagos ir tarp ieškovės neteisėtų veiksmų ir atsakovės patirtų nuostolių yra priežastinis ryšys (CK 6.246–6.249 straipsniai). Kaip jau minėta, ieškovė atsakovės pateiktų skaičiavimų dėl pereikvotų medžiagų kiekio neginčijo (CPK 178 straipsnis), atsakovės pateikti skaičiavimai yra pagrįsti rašytine medžiaga, kurią patikrinus, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo ja abejoti. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu netinkamai taikė nuostolių atlyginimą reglamentuojančias teisės normas, todėl nepagrįstai nepripažino, kad dėl ieškovės netinkamai atliktų sienos betonavimo darbų buvo pereikvotos atsakovės medžiagos už 1 006,15 Eur. Dėl nurodytų priežasčių 2023 m. kovo 31 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. BC 3 suma, be šios nutarties 55 punkte nurodytų sumų, papildomai mažintina 1 006,15 Eur suma, t. y. iki 1 680,85 Eur (7 100,00 Eur – 350,00 Eur – 2 950,00 Eur – 1 113,00 Eur – 1 006,15 Eur).

59.       Apeliantė taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kuria ieškovės netinkamai atliktų darbų trūkumų šalinimo kaina buvo sumažinta iki 563,70 Eur. Tvirtina, jog pirmosios instancijos teismas sprendime nenurodė, kokiais objektyviais kriterijais remiantis nustatyta, kad 563,70 Eur suma atitinka trūkumų šalinimo kaštus, taip pat neatskleista, kodėl  defektų šalinimo išlaidos mažinamos tokia dalimi ir kodėl atsakovės nurodyti skaičiavimai laikyti neįrodytais.

60.       Pirmosios instancijos teismas, sumažindamas atsakovės nurodytą sumą (1 811,52 Eur) ieškovės darbų trūkumams pašalinti iki 563,70 Eur, konstatavo, nors teismui nekyla abejonių nei dėl šio ieškovės atliktų darbų trūkumo fakto, nei dėl atsakovės teisės atskaityti sumą, reikalingą šiems trūkumams pašalinti iš ieškovei mokėtino atlygio už darbą, nepaisant to, padarė išvadą, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad trūkumų šalinimo išlaidos apima būtent atsakovės nurodomą sumą. Atsižvelgdamas į visą sienos (ašis M-N / 1-8) betonavimo darbų kainą 5 637,00 Eur (6 750,00 Eur – 1 113,00 Eur), taip pat vadovaudamasis protingumo ir teisingumo principais, nusprendė trūkumų šalinimo išlaidas sumažinti 1/10 dalimi, t. y. iki 563,70 Eur.

61.       Nagrinėjamu atveju defektų šalinimo trūkumų išlaidas sudaro minėto 2023 m. gegužės 26 d. defektinio akto 4 eilutėje nurodyti ieškovės darbų trūkumai – ant visų sienų palikti klojinių plastmasiniai kamšteliai, faneros likučiai, daug betono išsikišimų, aptariamų trūkumų buvimą patvirtina ir byloje esančios fotonuotraukos. Defektų šalinimo išlaidas atsakovė įrodinėjo 2025 m. sausio 27 d. pateiktais rašytiniais paaiškinimais, nurodydama, jog defektus reikia šalinti 142 kv. m plote, o vieno kvadratinio metro kaina – 12,58 Eur. Visų pirma apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, nors atsakovė nurodo, kad pagal jos nurodytą skaičiavimą defektų šalinimo išlaidos yra 1 811,52 Eur, tačiau teismui atlikus skaičiavimus (142 kv. m. x 12,58 Eur) matyti, kad defektų šalinimo išlaidos yra 1 786,36 Eur. Ieškovė atsakovės nurodytų defektų, jų šalinimui reikalingų išlaidų neginčijo ir jų nepaneigė (CPK 12, 178 straipsniai), priešingai, kaip skundžiamame sprendime nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškovės atstovas bylos nagrinėjimo metu neneigė, kad minėti defektai yra likę – ieškovė per defektiniame akte nustatytą terminą jų nepašalino.

62.       Pagal CPK 6.658 straipsnio 5 dalį, jeigu darbų priėmimo metu nustatomi darbo trūkumai, užsakovas turi teisę atskaityti iš sumų, priklausančių rangovui už atliktus darbus, sumą, reikalingą tiems trūkumams pašalinti. Šią teisę užsakovas turi ir tada, kai nustatomi paslėpti darbo trūkumai. Tačiau užsakovas neturi tokios teisės, jeigu rangovas pakankamai užtikrina savo prievolės įvykdymą.

63.       Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, nors atsakovė prašomos atlyginti ieškovės atliktų darbų trūkumų sumos realiai dar nepatyrė, tačiau CK 6.249 straipsnio 3 dalies nuostatos nedraudžia reikalauti priteisti ir būsimų, faktiškai dar nepatirtų nuostolių atlyginimą. Galimi atvejai, kai žalos padarymo faktas yra akivaizdus arba lengvai įrodomas, todėl tokiais atvejais, pagal CK 6.249 straipsnio 3 dalį, teismas gali įvertinti būsimą žalą, remdamasis realia jos atsiradimo tikimybe, ir kaip žalos atlyginimą priteisti konkrečią pinigų sumą, periodines išmokas arba įpareigoti skolininką užtikrinti žalos atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2012; 2024 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-39-313/2024). Tiek pagal CK 6.249 straipsnio 3 dalies normą, tiek pagal teismų praktiką būsimos žalos dydžiui taikytinas realaus tikėtinumo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 19 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-397-969/2015; 2024 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-39-313/2024).

64.       Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, nors ir konstatavo ieškovės atliktų darbų trūkumus, tačiau, sumažindamas atsakovės prašomą defektų pašalinimo sumą, iš esmės nemotyvavo ir nepagrindė, kokiu pagrindu laiko, kad atsakovė neįrodė nurodytų ieškovės atliktų darbų trūkumų šalinimo pagrįstumo. Skundžiamame sprendime teismas nemotyvavo, kodėl atsakovės nurodytas defektų šalinimo plotas (142 kv. m) ir jo vieno kvadratinio metro kaina (12,58 Eur) yra neteisinga ar nepagrįstai, nors tuo tarpu ieškovė apskritai neginčijo aptartų atsakovės rodiklių. Teismo sprendimas 1/10 dalimi sumažinti ieškovės atliktų darbų defektų šalinimo išlaidas iš esmės buvo paremtas subjektyvia nuomone, taip pat vadovaujantis protingumo ir teisingumo kriterijais.

65.       Kasacinio teismo konstatuota, kad teismas šalies įrodinėjamas tarp šalių susiklosčiusias ir į bylos įrodinėjimo dalyką patenkančias faktines aplinkybes gali konstatuoti tik pasiekęs tam tikrą įsitikinimo laipsnį. Konkretų įsitikinimo laipsnį, leidžiantį konstatuoti šalių įrodinėjamas faktines aplinkybes, nustato civiliniame procese taikomas įrodinėjimo standartas. CPK 176 straipsnio 1 dalis nustato, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Lietuvos civiliniame procese yra taikomas pagrįsto įsitikinimo standartas, kuris reikalauja, kad teisėjas būtų pagrįstai ir asmeniškai įsitikinęs dėl bylos faktinių aplinkybių. Pagrįstas įsitikinimas formuoja teisėjo vidinį tikrumą dėl bylos faktų. Šis standartas nereikalauja pašalinti visas abejones dėl bylos faktinių aplinkybių – teisėjas privalo turėti tokio laipsnio tikrumą, kuris tik pašalina esmines abejones, abejonių visiškai nepanaikindamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024, 28 punktas).

66.       Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos rašytinę medžiagą, atsakovės apeliacinio skundo, ieškovės atsiliepimo į jį argumentus, taip pat vadovaudamasis anksčiau nurodyta kasacinio teismo praktika, atsižvelgdamas į įrodinėjimo taisykles, nusprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai 1/10 dalimi sumažino atsakovės nurodytą trūkumų šalinimo sumą iki 563,70 Eur. Byloje esant įrodymams, patvirtinantiems, kad dėl ieškovės netinkamai atliktų darbų liko anksčiau šioje nutartyje nurodyti trūkumai, atsakovei konkrečiai nurodžius, kokiame plote (142 kv. m) reikalinga šalinti aptartus trūkumus, pateikus vieno kvadratinio metro trūkumų šalinimo kainą (12,58 Eur), tuo tarpu ieškovei nepateikus įrodymų, paneigiančių atsakovės deklaruojamus kiekius ir kainą (CPK 12, 178 straipsniai), apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, kad atsakovė įrodė defektų šalinimo išlaidų reikalingumą, būtinumą ir realumą. Dėl nurodytų priežasčių darytina išvada, jog yra pagrindas pripažinti, kad reikalinga 1 786,36 Eur suma pašalinti ieškovės atliktų darbų trūkumus.

67.       Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, iš 2023 m. kovo 31 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. BC 3 likusios neapmokėtos 1 680,85 Eur sumos papildomai išskaičiuotinos 1 786,36 Eur trūkumų šalinimo išlaidos (7 100,00 Eur – 350,00 Eur – 2 950,00 Eur – 1 113,00 Eur – 1 006,15 Eur – 1 786,36 Eur). Kadangi likusios 1 680,85 Eur sumos iš 2023 m. kovo 31 d. PVM sąskaitos faktūros nepakanka (1 680,85 Eur – 1 786,36 Eur = – 105,51 Eur), todėl likusi 105,51 Eur suma išskaičiuotina iš 2023 m. gegužės 11 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. BC 6 (754,00 Eur – 105,51 Eur = 648,49 Eur). Esant nustatytoms aplinkybėms darytina išvada, jog yra pagrindas pakeisti pirmosios instancijos teismo galutinį sprendimą ir iš atsakovės priteisti ieškovei 648,49 Eur skolos. Šis skolos dydis priteistinas iš esmės pagal 2023 m. gegužės 11 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 6 (754,00 Eur sumos), iš jos išskaičiavus 105,51 Eur ieškovės padarytų trūkumų šalinimo išlaidų likutį, kadangi jo nebuvo galima iki galo padengti iš 2023 m. kovo 31 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. 3.

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų

68.       Kiti apeliacinių skundų argumentai nelemia kitokios teismo išvados dėl skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako. Pažymėtina, kad tiek Europos Žmogaus Teisių Teismas, tiek kasacinis teismas savo praktikoje laikosi pozicijos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimą byloje R. T. prieš Ispaniją, peticijos Nr. 18390/91; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018 22–26 punktus).

Dėl kompensacinių palūkanų priteisimo

69.       Ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės 322,00 Eur dydžio kompensacines palūkanas, apskaičiuotas taikant 6 procentų metinę palūkanų normą, už vėlavimą apmokėti anksčiau minėtas PVM sąskaitas faktūras nuo jose nurodytos jų apmokėjimo dienos iki 2024 m. gegužės 22 d. Pirmosios instancijos teismas šį ieškovės reikalavimą atmetė, argumentuodamas, jog sąskaitų faktūrų neapmokėjimas nebuvo sąlygotas neteisėtų atsakovės veiksmų.

70.       Pagal CK 6.37 straipsnio 1 dalį, palūkanas pagal prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalių susitarimai. CK 6.210 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai aiškinama, jog įstatyme įtvirtintos palūkanos pagal savo prigimtį yra kompensacinės, skirtos atlyginti kreditoriaus minimaliems nuostoliams, kuriuos jis patiria dėl to, kad skolininkas naudojasi jo pinigais. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 6.210 straipsnyje įtvirtintos palūkanos, kurios mokamos už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, ir praleistą prievolės vykdymo terminą, savo prigimtimi yra kompensacinės palūkanos. Kompensacinės palūkanos neatlieka mokėjimo už naudojimąsi pinigais funkcijos – jomis tik kompensuojami dėl prievolės neįvykdymo patirti nuostoliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-29-248/2016, 12 punktas). 

71.       Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, nors apeliantė UAB „BConstruction“ neginčija skundžiamo teismo sprendimo dalies, kuria jai nepriteistos kompensacinės palūkanos, tačiau pažymėtina, kad jos buvo nepriteistos pagal 2023 m. kovo 31 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. BC 3. Tuo tarpu šiuo atveju, išnagrinėjus šalių apeliacinius skundus, nustatyta, kad ieškovė pagrįstai, pagal 2023 m. gegužės 11 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. BC 6, reikalavo atsakovės sumokėti 754,00 Eur sumą, o pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu buvo nusprendęs šią ieškovės reikalavimo dalį apskritai atmesti kaip nepagrįstą.

72.       Esant nustatytoms aplinkybėms, atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą ir kasacinio teismą praktiką, taip pat įvertinus tai, kad, pagal 2023 m. gegužės 11 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. BC 6, atsakovės nesumokėtos skolos dalis yra 648,49 Eur, o jos apmokėjimo terminas buvo iki 2023 m. gegužės 15 d., todėl iš atsakovės priteistinos 6 procentų kompensacinės palūkanos nuo 648,49 Eur sumos nuo 2023 m. gegužės 16 d. iki 2024 m. gegužės 22 d., t. y. 39,76 Eur (CK 6.37 straipsnio 1 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis).

Dėl procesinių palūkanų priteisimo

73.       Pagal CK 6.210 straipsnio 2 dalį, kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsižvelgiant į tai, ieškovei iš atsakovės priteisiamos 6 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 688,25 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. birželio 3 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylos procesinės baigties

74.       Apibendrindamas nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies netinkamai aiškino statybos rangą ir nuostolių atlyginimą reglamentuojančias teisės normas ir proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodymus, įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles, todėl iš dalies priėmė neteisingą teismo sprendimą. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą pakeisti pirmosios instancijos teismo galutinį sprendimą atitinkamai pakeičiant šio procesinio sprendimo rezoliucinę dalį (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, perskirstymo

75.       Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Vadovaujantis to paties straipsnio 2 dalimi, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovei proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

76.       CPK 93 straipsnio 5 dalis nustato, jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.

77.       Ieškovė pirmosios instancijos teisme patyrė 59,00 Eur žyminio mokesčio ir 2 210,00 Eur išlaidas už advokatės pagalbą, iš viso 2 269,00 Eur. Atsakovė pateikė duomenis, kad patyrė 2 202,20 Eur išlaidas už advokatės suteiktas paslaugas. Kadangi apeliacinės instancijos teismas pakeitė pirmosios instancijos teismo galutinį sprendimą ir ieškovei iš atsakovės priteisė 688,25 Eur, laikytina, kad ieškinys patenkintas 13,17 procentų (688,25 x 100 / 5 226,00 Eur), todėl proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai ieškovei iš atsakovės priteistini 298,83 Eur bylinėjimosi išlaidų (2 269,00 Eur x 13,17 procentų), o atsakovei iš ieškovės priteistini 1 912,17 Eur bylinėjimosi išlaidų (2 202,20 Eur x 86,83 procentai), atitinkamai pakeičiant pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinę dalį.

78.       Pritaikius šalių tarpusavio reikalavimų, kylančių iš bylinėjimosi išlaidų priteisimo, įskaitymą, galutinai iš ieškovės atsakovei priteistini 1 613,34 Eur (1 912,47 Eur – 298,83 Eur) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.

79.       Pirmosios instancijos teisme valstybės patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu, yra 21,37 Eur. Atsižvelgiant proporcingai į patenkintų ir atmestų reikalavimų dalį, iš ieškovės valstybei priteistina 18,56 Eur (21,37 Eur x 86,83 procentai), o iš atsakovės valstybei priteistini 2,81 Eur (CPK 96 straipsnis). Kadangi iš atsakovės valstybei priteistinų išlaidų dydis neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ir finansų ministrų 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ Nr. 1R-261/1K-335 (aktuali redakcija nuo 2024 m. sausio 1 d.) nustatytos minimalios (8,00 Eur) priteistinos sumos, todėl iš atsakovės valstybės patirtos 2,81 Eur išlaidos jai nepriteistinos.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

80.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

81.       CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (pagal Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos).

82.       Apeliantė UAB „BConstruction“ pateikė duomenis, kad už apeliacinio skundo surašymą patyrė 1 430,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, taip pat sumokėjo 62,00 Eur žyminį mokestį, iš viso 1 492,00 Eur. Apeliantė UAB „Lini namai“ pateikė duomenis, patvirtinančius, jog išlaidos advokato pagalbai sumokėti sudaro 2 032,80 Eur, taip pat sumokėjo 48,00 Eur žyminį mokestį, iš viso 2 080,80 Eur.

83.       Kadangi apeliacinės instancijos teismas pakeitė pirmosios instancijos teismo galutinį sprendimą ir ieškovei iš atsakovės priteisė 688,25 Eur (kartu su kompensacinėmis palūkanomis) pagal 2023 m. gegužės 11 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. BC 6 (754,00 Eur sumos atskaičius 105,51 Eur trūkumų šalinimo išlaidas dėl 2023 m. kovo 31 PVM sąskaitos faktūros Nr. BC 3), laikytina, kad UAB „BConstruction“ apeliacinis skundas patenkintas iš dalies 24,75 procentus (688,25 x 100 / 2 780,70 Eur), todėl proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai ieškovei iš atsakovės priteistini 369,27 Eur bylinėjimosi išlaidų (1 492,00 Eur x 24,75 procentai).

84.       Išnagrinėjus atsakovės UAB „Lini namai“ apeliacinį skundą ir nusprendus, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsakovės nurodytos 1 006,15 Eur sumos nepripažino už pereikvotas medžiagas, o 1 786,36 Eur išlaidas už ieškovės atliktų darbų trūkumų šalinimą nepagrįstai sumažino iki 563,70 Eur (1 786,36 Eur – 563,70 Eur = 1 222,66 Eur), iš viso 2 228,81 Eur, taip pat atsižvelgus į tai, kad ieškovės reikalavimą dėl 754,00 Eur sumos pagal 2023 m. gegužės 11 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. BC 6 nuspręsta laikyti pagrįstu, todėl darytina išvada, kad UAB „Lini namai“ apeliacinis skundas patenkintas iš dalies (2 228,81 Eur – 754,00 Eur = 1 474,81 Eur), t. y. 69,46 procentus (1 474,81 Eur x 100 / 2 123,30 Eur), todėl proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai atsakovei iš ieškovės priteistini 1 445,32 Eur bylinėjimosi išlaidų (2 080,80 Eur x 69,46 procentai).

85.       Pritaikius šalių tarpusavio reikalavimų, kylančių iš bylinėjimosi išlaidų priteisimo, įskaitymą, iš ieškovės atsakovei priteistini 1 076,05 Eur (1 445,32 Eur – 369,27 Eur) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 16 d. galutinį sprendimą dėl 2024 m. liepos 8 d. priimto preliminaraus sprendimo ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „BConstruction“, juridinio asmens kodas 306277594, iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Lini namai“, juridinio asmens kodas 302817235, 648,49 Eur (šešis šimtus keturiasdešimt aštuonis eurus ir 49 ct) skolos, 39,76 Eur (trisdešimt devynis eurus ir 76 eurus) kompensacinių palūkanų, 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 688,25 Eur (šešių šimtų aštuoniasdešimt aštuonių eurų ir 25 ct) sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. birželio 3 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „BConstruction“, juridinio asmens kodas 306277594, atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Lini namai“, juridinio asmens kodas 302817235, 1 613,34 Eur (vieną tūkstantį šešis šimtus trylika eurų ir 34 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „BConstruction“, juridinio asmens kodas 306277594, 18,56 Eur (aštuoniolika eurų ir 56 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, valstybei. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas 5662.“ 

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „BConstruction“, juridinio asmens kodas 306277594, atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Lini namai“, juridinio asmens kodas 302817235, 1 076,05 Eur (vieną tūkstantį septyniasdešimt šešis eurus ir 5 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėja                                                                   Erika Tamošaitienė