Baudžiamoji byla Nr. 1S-566-493/2021

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-49801-2018-6

Procesinio sprendimo kategorijos:

 (S)

2.5.14.2.; 2.5.19.        

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. rugsėjo 14 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės, Jurgio Kiškio ir Arūno Paštuolio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), 

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo Ž. J. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. rugpjūčio 12 d. nutarties, kuria atmestas jo skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje 2021 m. liepos 12 d. priimto nutarimo Nr. 93-193 netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

1.       Ž. J. nuteistas Kauno apygardos teismo 2020 m. kovo 9 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 253 straipsnio 2 dalį 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausme.

2.       Bausmės pradžia – 2020 m. birželio 16 d., bausmės pabaiga – 2024 m. birželio 16 d.

3.       2021 m. liepos 12 d. Komisijos nutarimu Nr. 93-193 nutarta netaikyti nuteistajam Ž. J. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra, motyvuojant tuo, kad nuteistasis anksčiau teistas, šiuo metu turi neįsiteisėjusį teismo nuosprendį, kuriuo yra pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 181 straipsnio 2 dalyje. Bausmės atlikimo metu jis vieną kartą pažeidė nustatytus vidaus tvarkos ir režimo reikalavimus, šiuo metu galiojančių nuobaudų neturi, tačiau net ir vienas nustatytų taisyklių pažeidimas rodo, jog nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nebuvo nepriekaištingas ir jį charakterizuoja neigiamai. Siekdamas lygtinio paleidimo, Ž. J. privalo savo nuosekliu elgesiu įrodyti, kad pozityvūs pokyčiai yra ilgalaikiai ir pastovūs, jie tęsis lygtinio paleidimo metu ir jam pasibaigus. Be to, ir neatliktos bausmės dalis neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti.

4.       Kauno apylinkės teismas 2021 m. rugpjūčio 12 d. nutartimi atmetė nuteistojo Ž. J. skundą, nurodydamas, kad nuteistasis akivaizdžiai teigiamu elgesiu nepasižymėjo – bausmės atlikimo metu vieną kartą pažeidė nustatytus pataisos įstaigos tvarkos ir režimo reikalavimus, už ką jam buvo paskirta drausminė nuobauda. Nors ši nuobauda nebegalioja, tačiau kiekvienas nustatytos tvarkos pažeidimas neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo, jog nuteistasis bausmės atlikimo laikotarpiu nesistengia elgtis nepriekaištingai ir atskleidžia dviprasmišką nuteistojo požiūrį į taikomas pataisos priemones. Lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje, todėl bet kokia vis dar galima, likusi iki statinių (nekintamų) kriminogeninių veiksnių svertinių taškų suma, įpareigoja tokio asmens elgesio korekciją analizuoti itin atidžiai. Teismas įvertino ir tai, kad Ž. J. laisvės atėmimo bausmę atlieka už sunkaus nusikaltimo padarymą, anksčiau teistas, jam skirta su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė, tačiau jo elgesiui tai įtakos nepadarė, nuteistasis ir vėl nusikalto, kas, teismo nuomone, neabejotinai atskleidžia netinkamą jo požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, jog vertinamu atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusių neigiamų vertybių. Padaryta išvada, kad Ž. J. pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos, todėl negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrinantis, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

5.       Skunde aukštesnės instancijos teismui nuteistasis Ž. J. prašo Kauno apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 12 d. nutartį panaikinti ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.

5.1.                       Skunde nuteistasis nurodo, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino aplinkybių, kurios reikšmingos sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, visumą ir nepagrįstai, daugiau deklaratyviais, subjektyviais teiginiais, nei objektyviais faktais, atsisakė tenkinti jo skundą. Tiek Komisija, tiek teismas neatsižvelgė į jo nusikalstamo elgesio riziką ir pažangą ją mažinant, taip pat nesivadovavo naujausia teismų praktika (Vilniaus apygardos teismo nutartys Nr. 1S-237-497/2020, 1S-195-497/2021, 1S-149-851/2021, Kauno apygardos teismo nutartys Nr. 1S-254-634/2021, 1S-339-493/2021, 1S-443-593/2021 ir kt.). Nuteistojo teigimu, šiomis nutartimis lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos buvo taikytas nuteistiesiems, kurių charakteristikos yra žymiai prastesnės nei jo. Be to, apylinkės teismas visiškai nepagrįstai išskirtinę reikšmę suteikė jo padaryto nusikaltimo pobūdžiui ir pavojingumui, taip pat šiuo metu negaliojančiai drausminei nuobaudai, tačiau neįvertino duomenų, susijusių su jo sumažėjusia rizika pakartotinai nusikalsti ir iš esmės nenurodė jokių motyvų, kodėl jo asmenybė iki šiol išlieka pavojinga visuomenei.

5.2.                       Skundo autorius pažymi, kad teismo nuosprendis, kuriuo jis pripažintas kaltu pagal BK 181 straipsnio 2 dalį, yra neįsiteisėjęs, todėl vertinant šią aplinkybę yra grubiai pažeidžiama nekaltumo prezumpcija. Apylinkės teismas visiškai nevertino jo gautų paskatinimų, teigiamos darbinės motyvacijos bei turimos galimybės, išėjus į laisvę, įsidarbinti UAB „(duomenys neskelbtini)“. Šiuo atveju reikšminga ir tai, kad jis neturi finansinių įsipareigojimų, priteistų ieškinių. Nuteistasis teigia, jog reguliariai bendrauja su šeimos nariais bei draugais, kas galėtų veikti kaip apsauginis veiksnys nuo pakartotinio nusikalstamumo. Su nusikalsti linkusiais asmenimis jis nebendrauja, vengia galimos neigiamos trečiųjų asmenų įtakos. Be to, jis nepiktnaudžiauja narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis bei alkoholiu, bausmės atlikimo metu sąžiningai vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones bei rekomendacijas, bausmę atlieka lengvojoje grupėje. Nuteistasis jaučiasi pilnai pasitaisęs ir yra pasiryžęs laikytis visų teismo jam paskirtų apribojimų. Jo pataisos procesas jau yra pakankamas ir užtikrinantis, kad atlikus būtent tokio dydžio bausmės dalį (daugiau nei metus laiko laisvės atėmimo), probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Nuteistojo Ž. J. skundas atmetamas.

6.       Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, gali būti lygtinai paleisti pagal šio straipsnio 1 ir 2 dalis iki šešių mėnesių anksčiau, negu nustatyta šio straipsnio 1 ir 2 dalyse (BVK 157 straipsnio 4 dalis). Nagrinėjamu atveju Ž. J. atitinka formalųjį lygtinio paleidimo taikymo kriterijų, t. y. jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas su intensyvia priežiūra, tačiau taikyti konkrečiam nuteistajam lygtinį paleidimą kompetentingos institucijos gali tik įvertinusios šio klausimo sprendimui reikšmingų aplinkybių visumą ir padariusios išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą.

7.       Pažymėtina, kad teisės aktuose nėra nustatytas baigtinis sąrašas aplinkybių, į kurias atsižvelgiama, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, todėl sprendžiant šį klausimą visapusiškai (visų duomenų kontekste) įvertinamos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos nusikalstamos veikos pavojingumas, jos padarymo aplinkybės, kaltininko požiūris į padarytas nusikaltimas veikas, BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimas, kuris pasireiškia nukentėjusiųjų ir visuomenės interesu, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Visa tai rodo, jog sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, neapsiribotina tik atliktos bausmės dalimi, įvykdytomis socialinės reabilitacijos programomis ar nuteistojo elgesiu bausmės atlikimo metu. Lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos nėra paskatinamoji priemonė, kuri skiriama nuteistiesiems, atliekantiems laisvės atėmimo bausmę, už nepriekaištingą elgesį, iniciatyvų ir aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose, stropų darbą ar mokymąsi. Atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pobūdį, sprendžiama, kokios probleminės sritys turi būti koreguojamos.

8.       Skundą nagrinėjantis teismas sutinka, kad nuteistojo elgesio korekcijoje yra teigiamų pokyčių, tai įvertinta ir pataisos įstaigos administracijos, šiuo metu jis bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, yra du kartus paskatintas už gerą elgesį, be to, Ž. J. puoselėja socialinius ryšius su artimaisiais, siekia darbinio užimtumo. Vis dėlto, negalima ignoruoti fakto, jog nuteistasis vieną kartą grubiai pažeidė pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisykles, t. y. turėjo draudžiamą daiktą. Ši nuobauda nebegalioja tik nuo 2021 m. liepos mėnesio pabaigos, vadinasi, nuteistojo elgesį pažangiu galima laikyti vos pusantro mėnesio. Informacija apie nuteistajam paskirtas nuobaudas, nepaisant to, jog šios nuobaudos nebėra galiojančios, atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį, rodo jo neigiamą požiūrį į nustatytų taisyklių ir reikalavimų laikymąsi. Pabrėžtina, kad pataisos namuose nustatytų režimo reikalavimų ir taisyklių nesilaikymas, kai nuteistajam neabejotinai žinomi reikalavimai asmenims, atliekantiems laisvės atėmimo bausmę, patvirtina, kad Ž. J. nevykdė vienos iš pagrindinių jo, kaip nuteistojo, pareigų – bausmės atlikimo metu elgtis tinkamai. Be to, apygardos teismo vertinimu, informacija apie nuteistojo bausmės atlikimo vietoje nustatyto režimo laikymąsi/nesilaikymą leidžia spręsti, ar jis turi polinkį pažeisti nustatytą elgesio tvarką, ar sugeba paklusti privalomoms taisyklėms, taigi ši informacija yra svarbi ir vertinant nuteistojo galimybę lygtinio paleidimo atveju laikytis teismo ir įstatymo jam nustatytų įpareigojimų, t. y. probacijos sąlygų.

9.       Teisėjų kolegija pritaria skundo teiginiams, kad nusikalstamų veikų, už kurias nuteistasis atlieka bausmę, pobūdis ir pavojingumas bei neatlikta bausmės dalis, negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau šios aplinkybės sudaro prielaidas griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes. Tokios išvados yra būtinos gerbiant ne tik paties nuteistojo interesus, bet ir viešąjį interesą, t. y. kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas ir atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Be to, kaip matyti iš žemesnės instancijos teismo argumentų, kuriais remiantis buvo atmestas Ž. J. skundas, tiek nusikalstamų veikų sunkumas, tiek neatlikta bausmės dalis nebuvo esminiai tokio apylinkės teismo sprendimo priėmimo motyvai, šios aplinkybės buvo įvertintos kitų aplinkybių kontekste, kas nei BVK normoms, nei formuojamai teismų praktikai neprieštarauja.

10.       Ž. J. anksčiau yra teistas dėl nesunkaus smurtinio nusikaltimo padarymo (BK 140 straipsnio 1 dalis) viešųjų darbų bausme, tačiau švelnus baudžiamumas jam nebuvo efektyvus ir neskatino rinktis teisėtų veikimo būdų. Nusikaltimas, už kurį nuteistasis šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, yra nors ir ne tokio paties pobūdžio, tačiau gerokai sunkesnis, priskiriamas sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 253 straipsnio 2 dalis, 11 straipsnio 5 dalis). Taigi, nuteistajam nėra būdingas nusikaltimų modelis, tačiau jo daromos nusikalstamos veikos sunkėja, kas rodo, jog Ž. J. vis labiau negerbia įstatymų imperatyvų. Šiame kontekste pažymėtina, kad 2015 m. gegužės 15 d. Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro nutarimu Ž. J. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, padarymą BK 38 straipsnio pagrindu, t. y. susitaikius su nukentėjusiu asmeniu. Šie duomenys liudija, kad nors realią laisvės atėmimo bausmę nuteistasis atlieka pirmą kartą, tačiau su teisėsaugos institucijomis jis susiduria praktiškai nuo pilnametystės. Ž. J. ne kartą buvo parodytas pasitikėjimas (tiek nutraukiant tyrimą jam susitaikius su nukentėjusiuoju, tiek paskiriant švelniausią bausmės rūšį – viešuosius darbus), tačiau jis iš savo klaidų nesimokė ir toliau jas kartojo.

11.       Ž. J. skunde atkreipia dėmesį, kad tiek Komisija, tiek apylinkės teismas, pažeisdami nekaltumo prezumpcijos principą, vertino jo atžvilgiu 2020 m. spalio 29 d. priimtą apkaltinamąjį nuosprendį, kuris dar nėra įsiteisėjęs. Šiuo aspektu sutiktina su nuteistuoju, kad tik įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas ir sukelia atitinkamas teisines pasekmes. Vis dėlto, visų nuteistąjį charakterizuojančių duomenų kontekste negalima ignoruoti fakto, kad pirmosios instancijos teismas Ž. J. pripažino kaltu dėl kvalifikuoto turto prievartavimo, t. y. sunkaus nusikaltimo padarymo, ir paskyrė jam realią laisvės atėmimo bausmę. Pažymėtina, jog kaltinamojo statusas baudžiamajame procese asmeniui suteikiamas ne be pagrindo, t. y. turi būti surinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių, kad jis galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Taigi, jau vien šio statuso įgijimas liudija, kad Ž. J. (net jei apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos būtų išteisintas) negeba išvengti nusikalstamumą skatinančių situacijų.

12.       Šiame kontekste svarbu pažymėti ir tai, kad lygtinio paleidimo atveju nuteistasis planuoja grįžti gyventi į mamos butą, esantį (duomenys neskelbtini), nes savo jokio nekilnojamojo turto neturi. Tačiau būtent šiame mieste ir buvo įvykdyti visi Ž. J. nusikaltimai, o minėtame motinai priklausančiame bute, rūsyje, jis netgi laikė (slėpė) nusikalstamos veikos dalyką – sprogstamąsias medžiagas, šaudmenis ir kt. Atkreiptinas dėmesys, kad BK 181 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą Ž. J. galimai padarė veikdamas kartu su savo vyresniu broliu A. J.. Teisėjų kolegijos vertinimu, šie duomenys patvirtina, kad šeimos nariai nuteistajam nėra apsauginis faktorius nuo galimo pakartotinio nusikalstamumo. Grįžimas į tą pačią nusikalsti skatinusią aplinką gali apsunkinti probacijos vykdymą.

13.       Socialinio tyrimo išvada liudija, kad Ž. J. iki bausmės atlikimo pradžios (duomenys neskelbtini) gimnazijoje įgijo 11 klasių išsilavinimą, vidurinio išsilavinimo neįgijo, nes, kaip pats nurodo, šeimos materialinė padėtis buvo sunki, todėl reikėjo pradėti dirbti. Buvo įkūręs MB „(duomenys neskelbtini)“, kurioje apie pusmetį dirbo vairuotoju, vėliau tas pačias pareigas užėmė individualioje įmonėje „(duomenys neskelbtini)“. Bausmės atlikimo metu Ž. J. pradėjo mokytis (duomenys neskelbtini) suaugusiųjų mokykloje, 12 klasėje, taip pat kreipėsi į VĮ „(duomenys neskelbtini)“ dėl darbo vietos suteikimo, tačiau buvo gautas atsakymas, jog laisvų darbo vietų pakolkas nėra. Teisėjų kolegijos vertinimu, šie nuteistojo poelgiai yra pozityvūs, vis dėlto, vien noro užbaigti mokslus bei įsidarbinti neužtenka, reikia įdėti ir nemažai pastangų, kad užsibrėžti tikslai būtų įgyvendinti. Šiuo metu dar yra praėję per mažai laiko, kad skundą nagrinėjantis teismas galėtų įvertinti, ar Ž. J. iš tiesų realizuos turimas teigiamas nuostatas mokslo bei darbo atžvilgiu. Vidurinio išsilavinimo jis vis dar nėra įgijęs, taip pat neturi konkrečios profesijos ar specialybės. Pažymėtina, kad noro išmokti konkretaus amato nuteistasis nėra išreiškęs.

14.       Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Ž. J. save apibūdina kaip ramų, taikų, nelinkusį atvirai reikšti agresijos asmenį. Jis yra iš esmės patenkintas tuo, kokia asmenybė yra. Nuteistojo teigimu, anksčiau jis turėjo problemų, tačiau šiuo metu nepastebi, kad jos vis dar egzistuoja. Tokia nuteistojo mąstysena akivaizdžiai yra ydinga ir patvirtina, kad jis yra linkęs save pateikti daugiau iš pozityvios pusės. Šioje nutartyje jau minėta, kad Ž. J. anksčiau yra teistas už smurtinį nusikaltimą, o šiuo metu jo atžvilgiu apeliacine tvarka nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje jis kaltinamas turto prievartavimu, nukentėjusiojo atžvilgiu naudojant ne tik fizinį, bet ir psichinį smurtą. Taigi, teigti, kad nuteistasis yra ramus bei taikus asmuo, nėra pagrįsta. Darytina išvada, jog Ž. J. yra sunku susitvardyti konfliktinėse situacijose ir iškilusias problemas spręsti socialiai priimtinais būdais. Vis dėlto, teismui pateiktoje medžiagoje nėra duomenų apie tai, kad nuteistasis būtų lankęs ar išreiškęs norą lankyti socialinės reabilitacijos programas, susijusias su smurtinio elgesio prevencija, savikontrolės gebėjimų stiprinimu, neigiamų emocijų kontrole ir pan. Priešingai, tiek pateiktoji medžiaga, tiek nuteistojo skundo turinys patvirtina, kad Ž. J. save vertina išskirtinai teigiamai ir jokioms elgesio bei mąstysenos korekcijoms nėra nusiteikęs, kas neabejotinai neleidžia tikėtis sėkmingos jo probacijos.

15.       Nuteistojo skunde didelis dėmesys skiriamas apygardos teismų praktikos, sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, analizei. Ž. J. teigimu, galima rasti ne vieną atvejį, kai nuteistajam, kurio charakteristika ženkliai blogesnė nei jo, buvo taikytas lygtinio paleidimo institutas, todėl prašoma vadovautis šia praktika ir leisti jam tęsti bausmės atlikimą neizoliuotam nuo visuomenės. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad kiekvienas lygtinio paleidimo taikymo atvejis yra individualus, todėl tiek Komisija, tiek teismai, nagrinėjantys skundus dėl Komisijos priimamų sprendimų ar klausimą dėl Komisijos nutarimo tvirtinimo, priima konkrečius procesinius sprendimus, remdamiesi visuma analizuojamoje situacijoje reikšmingų aplinkybių. Todėl atsietai nuo duomenų visumos lyginti vieną ar kitą kriterijų (neatliktos bausmės dalį, nuobaudų ir paskatinimų gavimą, darbinę motyvaciją ir pan.) nėra tikslinga.

16.       Remiantis išdėstytu, aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, palikdamas galioti Komisijos nutarimą netaikyti nuteistajam Ž. J. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes. Apylinkės teismas nenukrypo nei nuo formuojamos teismų praktikos, nei nuo Europos Sąjungos teisės aktų ar kitų tarptautinių sutarčių nuostatų. Kauno apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 12 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją naikinti ir keisti pateikto skundo motyvais pagrindo nėra.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

n u t a r i a :

nuteistojo Ž. J. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. rugpjūčio 12 d. nutartį.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjai                Danutė Giačaitė

                Jurgis Kiškis

                Arūnas Paštuolis