Administracinė byla Nr. eI-4580-821/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02719-2019-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 41; 55.1.3

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. gruodžio 9 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jovitos Einikienės, Ivetos Pelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Ernesto Spruogio,

dalyvaujant pareiškėjui G. B.,

atsakovo atstovei J. J.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. B. skundą atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

nustatė:

Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu prašydamas: 1) panaikinti 2019-07-23 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija, atsakovė) atsakymą į pareiškėjo skundus ir įpareigoti atsakovę  iš naujo atsakyti į 2019-07-09 ir 2019-07-17 skundus (b. l. 1–3).

Pareiškėjas skunde nurodė, kad atsakovei pateikė skundus (2019-07-09_a.adoc, 2019-07-09_b.adoc, 2019-07-09_c.adoc, 2019-07-09_d.adoc). Atsakovė į šiuos skundu atsakė 2019-07-23 raštu, kuriame nenurodant jokių teisinių pagrindų iš esmės yra atsisakoma nagrinėti pareiškėjo skundus – spręsti juose keliamus klausimus. Skunde pažymima, kad toks atsakymas neatitinka individualaus administracinio akto bendrųjų reikalavimų (VAI 8 str.), reikalavimo pagrįsti individualių administracinį aktą objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis. Atsakovė nesivadovavo viešojo administravimo principais (VAĮ 3 str. 13 p.). Pareiškėjas pažymi, jog jo kreipimaisi buvo skundai, bent net ir tuo atveju, nei kreipimaisi būtų prašymai (VAĮ 2 str. 14 d.), atsakovė turėtų pareigą į juos atsakyti. Atsakovės atsisakymas nagrinėti skundu nėra pagrįstas teisės aktų normomis. Savivaldybės darbuotoja telefonu patvirtino, kad dėl pareiškėjo 2019-07-09 skundo yra pradėta administracinė procedūra ir vykdomas tarnybinis patikrinimas dėl neatsakymo į 2019-04-23_b.pdf skundą. Atsakovės sprendimas vertinti pareiškėjo skundus kaip informacinio pobūdžio dokumentus dėl atsakovei nepatinkančios pareiškėjos kalbos pažeidžia pareiškėjo teisę laisvai reikšti įsitikinimus, minties laisvę ir kaip piliečiui laiduojamą teisę kritikuoti valstybės įstaigų ar pareigūnų darbą. Pareiškėjo manymu, atsakovė pažeidė pareiškėjo teisę į įstatymais pagrįstą ir objektyvų asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimą, skundžiamas 2019-07-23 raštas turi būti panaikintas kaip neteisėtas iš esmės ir neteisingas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą.

Atsakovė atsiliepime į skundą (b.l. 29-37) su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Taip pat prašė skirti pareiškėjui 300 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis ir administraciniu procesu. Atsiliepime atsakovė pažymi, kad 2019 m. pareiškėjas atsakovei yra pateikęs 107 raštus, kuriuose fiksuojami įvairūs procesai vykstantys visame Vilniaus mieste (šiukšlių išvežimas, žolės šienavimo darbai), pateikiamos idėjos susijusios su teritorijų priežiūra, tvarkymu ir kt. Šiuose 107 pareiškėjo raštuose reiškiami reikalavimai negali būti susiję su paties pareiškėjo ir/ar kitų asmenų teisėmis ir teisėtais interesais. Nuolatiniuose skunduose atsakovei išreiškiamas suinteresuotumas – abstraktaus pobūdžio, be to paprastai per viešojo intereso prizmę. Atsakovei tenkanti administracinė našta turi rimtą neigiamą poveikį visiems vilniečiams. Pareiškėjas ilgą laiką prisidengdamas teise kritikuoti valstybės įstaigų ar pareigūnų darbą, menkino ir netgi įžeidinėjo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos tarnautojus. Pažymi, kad teikdama atsiliepimą į pareiškėjo į pareiškėjo atskirąjį skundą dėl bylinėjimosi išlaidų administracinėje byloje Nr. eI-4006-473/2018, teismo prašė įvertinti aplinkybę, kad teisines paslaugas pareiškėjui galimai teikia jo šeimos narys ar artimais giminystės ryšiais susijęs asmuo – S. B.. Ir nors Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas šių aplinkybių atskirai nevertino, atsakovė mato būtinybę šias aplinkybes ištirti bylą nagrinėjančio teismo.

Pareiškėjas pateikė rašytinius paaiškinimus (b.l. 57-60), kuriuose pažymi, jog atsakovės pateikta statistika nėra reikšminga, nes piliečiai turi teisę kreiptis į savivaldybės administraciją nevaržomi kvotų. Atsakovė painioja pareiškėjo teisę kreiptis į valdžios įstaigą su teise ginti viešąjį interesą. Pažymi, jog šioje byloje pareiškėjas negina viešojo intereso. Atsakovė pernelyg apibendrina pareiškėjo skundus, siedama juos tik su aplinkos problemomis (pvz. 2019-07-17 skundas susijęs su teisės gauti informaciją pažeidimu). Pareiškėjo manymu, jo skundas teismui yra pagrįstas, o jo veiksmuose nėra jokio objektyviai nesąžiningo veikimo ar neveikimo, nukreipto prieš ekonomišką, objektyvų ir teisingą bylos išnagrinėjimą, todėl mano, kad atsakovės prašymas skirti baudą yra nepagrįstas jokiais įrodymais ir atmestinas.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas palaikė skundą ir prašė jį tenkinti.

Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą ir pareiškėjui skirti baudą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

Ginčas byloje kilo dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2019-07-23 rašto Nr.A63-175/19(3.2.1-EM4) teisėtumo ir pagrįstumo ir atsakovės įpareigojimo iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2019-07-09 ir 2019-07-17 skundus.

Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėjas 2019-07-09 atsakovei pateikė keturis skundus (prašymus), t.y. dėl S. K. gimnazijos teritorijoje pavojingai sutręšusių medžių (b.l. 5,6), dėl negauto atsakymo į 2019-04-23 pateiktą siūlymą dėl teritorijos tarp Ozo g. ir Buivydiškių g. apželdinimo (b.l. 12,7), dėl Karoliniškių valstybiniame kraštovaizdžio draustinyje ir Vingio parke po prieš mėnesį vykusių varžybų likusių skelbimų (b.l. 13, 14-16), dėl Karoliniškių valstybiniame kraštovaizdžio draustinyje, upės pakrantėje kūrenamų laužų ir paliekamų šiukšlių (b.l. 19-20, 21-26). 2019-07-17 skundu pareiškėjas kreipėsi į atsakovę dėl savivaldybės interneto tinklapyje nepateikiamų teismo sprendimų ir neskelbiamos informacijos apie priemones, kurių buvo imtasi dėl pažeidimų pašalinimo (b.l. 17).

Į šiuos pareiškėjo skundus (prašymus) atsakovė atsakė byloje ginčijamu 2019-07-23 raštu (b.l. 8-9,10-11). Šiame rašte atsakovė pareiškėjui padėkojo už aktyvų domėjimąsi Vilniaus mieste kylančiomis problemomis, apie miesto problemas pasiūlė praneši programėle „Tvarkau Vilnių“. Pastebėjo pareiškėjo raštuose dažnai nepagarbų, įsakmaus, nurodomojo pobūdžio toną bei subjektyvų Administracijos tarnautojų ar kitų asmenų vertinimą. Taip pat nurodė, jog nuo šiol pareiškėjo skundus vertins kaip informacinio pobūdžio dokumentus, nereikalaujančius administracinės procedūros atlikimo bei sprendimo jų atžvilgiu priėmimo bei pasilieka teisę neteikti atsakymo į juos.

Pareiškėjas, nesutikdamas su 2019-07-23 atsakovės raštu kreipėsi į teismą prašydamas šį raštą panaikinti kaip nepagrįstą teisės aktų normomis ir priimtą pažeidžiant pareiškėjo teisę į įstatymais pagrįstą ir objektyvų asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimą ir įpareigoti atsakovę iš naujo atsakyti ir pateiktus skundus (prašymus).

VAĮ 2 straipsnio 14 dalyje nurodyta, jog prašymas – su asmens teisių ar teisėtų interesų pažeidimu nesusijęs asmens kreipimasis į viešojo administravimo subjektą prašant suteikti administracinę paslaugą, priimti administracinį sprendimą arba atlikti kitus teisės aktuose nustatytus veiksmus. VAĮ 2 straipsnio 15 dalyje nustatyta, kad skundas – asmens rašytinis kreipimasis į viešojo administravimo subjektą, kuriame nurodoma, kad yra pažeistos jo teisės ar teisėti interesai, ir prašoma juos apginti.

Viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisykles tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007-08-22 nutarimu Nr. 875 patvirtintų Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių (2017-11-15 nutarimo Nr. 933 redakcija) 13 punkte nustato reikalavimus teikiamiems prašymams ir skundams. Taisyklių 10 punktas, taip pat Viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 5 dalis nustato atvejus, kada prašymas ar skundas viešojo administravimo pareigūno ar valstybės tarnautojo sprendimu gali būti nenagrinėjamas. Pažymėtina, jog pagal Taisyklių 35 punktą, į prašymus parengiami atsižvelgiant į jo turinį (suteikti administracinę paslaugą, pateikti institucijos turimą informaciją, priimti administracinį sprendimą, kiti prašymai, Taisyklių 35.1 - 35.4 punktai), o į skundus atsakoma laikantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme nustatytos tvarkos (Taisyklių 37 punktas).

Kaip matyti iš aukščiau nurodyto teisinio reguliavimo viešojo administravimo subjektas, esant tam tikriems teisės aktuose nurodytiems atvejams, gali priimti sprendimą nenagrinėti pateikto skundo ar prašymo. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad toks sprendimas taip pat turi būti pagrįstas teisės normomis. Iš skundžiamo Administracijos rašto visiškai neaišku, dėl kurių iš pareiškėjo prašymų ar skundų priimamas sprendimas jų nenagrinėti ir tokiu teisiniu pagrindu remiantis tai padaryta (atsakovė ginčijamame rašte pažymi, jog pareiškėjas yra pateikęs 107 raštus, pastebi dažnai nepagarbų jų toną). Dar daugiau, atsakovė ginčijamame rašte nurodė, jog nuo šiol ir ateityje pareiškėjo teikiamus skundus vertins kaip informacinio pobūdžio dokumentus. Toks Administracijos sprendimas negali būti laikomas pagrįstu, nes viešojo administravimo subjektas turi vertinti kiekvieno jam pateikto kreipimosi (skundo, prašymo) turinį ir tuomet spręsti ar šis kreipimasis nagrinėtinas, ir jei taip, tai pagal kurią ir teisės aktuose numatytų procedūrų.

Šiuo aspektu pažymėtina, kad VAĮ taikymo požiūriu viešojo administravimo subjekto priimtas sprendimas dėl atsisakymo nagrinėti skundą (prašymą), atsisakymo tenkinti prašymą ar skundą, suteikti informaciją ir kt. yra laikytinas individualiu administraciniu aktu, kuriam, be kita ko, yra taikytini VAĮ 8 straipsnyje nustatyti reikalavimai dėl jo turinio ir formos. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad individualus administracinis sprendimas turi būti pagrįstas nustatytais faktais ir teisės aktų normomis, o tai reiškia, kad sprendime turi būti nurodytos jo priėmimo priežastys, aiškūs atitinkami faktai ir įstatyminis pagrindas, individuali argumentacija. Individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos bei nurodyta jo apskundimo tvarka (8 str. 2 d.). Aiškindamas pastarąsias nuostatas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad individualiame administraciniame akte motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Akte turėtų būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014-12-18 sprendimas administracinėje byloje Nr. A822-1440/14, 2014 m. kovo 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-839/14, 2009 m. kovo 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-420/2009). Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, kuris reikalauja, jog viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. spalio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A602-827/2014, 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A756-2197/2011). Nurodytos nuostatos taip pat patvirtina, jog individualiam administraciniam aktui keliamas motyvuotumo reikalavimas. Administracinio sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Individualus administracinis aktas paprastai turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar tai darant tik iš dalies, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo ir pagrįstumo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A822-1440/2014).

Nagrinėjamu atveju konkretesnė argumentacija ir tikslesni paaiškinimai, kodėl atsakovė atsisakė nagrinėti pareiškėjo skundus (prašymus) nėra pateikiami net atsakovės atsiliepime šioje administracinėje byloje. Teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiamas sprendimas neatitinka VAĮ administraciniam aktui keliamo motyvuotumo, aiškumo ir išsamumo reikalavimų.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo skundas tenkintinas ir skundžiamas Administracijos raštas naikintinas visa apimtimi kaip neatitinkantis VAĮ administraciniam aktui keliamų išsamumo, motyvuotumo ir aiškumo reikalavimų, o Administracija įpareigotina iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2019-07-09 ir 2019-07-2-17 skundus (prašymus), vertinti kiekvieno pateikto kreipimosi (skundo, prašymo) turinį, spręsti ar jis nagrinėtinas, ir jei taip, pateikti motyvuotus ir teisės aktų nuostatomis pagrįstus atsakymus.

Pareiškėjas taip pat prašo teismo priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalį teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą turi ta proceso šalis, kurios naudai priimamas sprendimas. To paties straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai ir atstovavimo išlaidas, kurių atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. 

Pareiškėjas prašo iš atsakovės priteisti 162,50 Eur išlaidų atlyginimą (140 Eur advokato teisinei pagalbai apmokėti ir 22,50 Eur žyminio mokesčio). Pateikė teisinių paslaugų sutartį, 2019-11-11 sąskaitą už teisines paslaugas (140 eur) ir apmokėjimą patvirtinančius dokumentus (2019-11-11 mokėjimas).

Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalies nuostatas, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai. Konstatuotina, kad pareiškėjos skundas iš esmės patenkintas. Išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (toliau – Rekomendacijos) (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

Pagal Rekomendacijų 7 punktą, rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraeito ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

Pareiškėjo prašomos priteisti už skundo ir prašymo parengimą 140 Eur išlaidos neviršija maksimalių galimų priteisti užmokesčio dydžių, nustatytų Rekomendacijų nuostatose. Pareiškėjo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų tenkinamas ir pareiškėjui iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos priteistina 162,50 Eur bylinėjimosi išlaidų suma.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 83 straipsnio 1 dalies 6 punktas numato, jog administracinę bylą nagrinėjantis teismas gali skirti baudą, jeigu asmuo piktnaudžiauja administraciniu procesu. Piktnaudžiavimu administraciniu procesu administracinis teismas gali pripažinti akivaizdžiai nepagrįsto procesinio dokumento pateikimą, objektyviai nesąžiningą veikimą ar neveikimą, nukreiptą prieš ekonomišką, operatyvų ir teisingą bylos išnagrinėjimą ar išsprendimą. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė, jog pareiškėjas pateikdamas skundą teismui ar administracinės bylos nagrinėjimo metu piktnaudžiautų administraciniu procesu, todėl atsakovės prašymas skirti pareiškėjui baudą netenkinamas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

Pareiškėjo G. B. skundą patenkinti.

Panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2019-07-23 raštą Nr.A63-175/19(3.2.1-EM4) ir įpareigoti atsakovę iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2019-07-09 ir 2019-07-17 skundus.

Pareiškėjo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkinti.

Pareiškėjui G. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (188710061) priteisti 162,50 Eur (šimtą šešiasdešimt du eurus 50 ct)

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai                                                 Jovita Einikienė

                                                Iveta Pelienė

                                                Ernestas Spruogis