Civilinė byla Nr. e2VP-179-1136/2024

Teisminio proceso Nr. 2-08-3-01176-2021-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.3.2;

3.5.1 

(S)

 

 

 

PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2024 m. sausio 10 d.

Panevėžys

 

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Loreta Miltenytė, 

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorėms Vitalijai Kliukienei, Evelinai Urbonaitei,

dalyvaujant pareiškėjai R. M. jos atstovui advokatui Kęstučiui Galvičiui, suinteresuotam asmeniui G. M., jo atstovui advokatui Algimantui Kolpertui, suinteresuotam asmeniui M. R., jo atstovui advokato padėjėjui Edgarui Karaliui,

nedalyvaujant antstoliui Mariui Alšauskui,

žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos R. M. prašymą suinteresuotiems asmenims M. R., G. M., antstoliui Mariui Alšauskui dėl skolininko turto dalies bendrojoje nuosavybėje nustatymo.

 

Teismas

 

n u s t a t ė :

 

1.       pareiškėja prašė nustatyti, kad nustatyti skolininko G. M. turto dalį, esančią bendra su pareiškėja, remiantis antstolio Mariaus Alšausko 2020 m. spalio 14 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini), taip: 3434/10 000 dalių gyvenamojo namo, unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Panevėžio r.; nustatyti, kad skolininkas naudojasi gyvenamuoju namu taip: atskirai patalpa Nr. 1-7, 25,89 kv. m ploto, o bendrai naudosis patalpomis esančiomis antrame aukšte: 1-5, 19,68 kv. m ploto, 1-9, 4,11 kv. m ploto, 1-10, 5,09 kv. m ploto, 1-11, 4,91 kv. m ploto, G. M. į antro aukšto patalpas patenka per pirmo aukšto patalpą 1-5, 19,68 kv. m ploto, skolininkas naudosis 18 kv. m pirmo aukšto garažo, pažymėto (duomenys neskelbtini), 54,70 kv. m ploto.  

 

2.       Nurodė, kad antstolis Marius Alšauskas vykdo vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje išieško iš skolininko G. M. 50 683,00 Eur skolą išieškotojo M. R. naudai. Pareiškėja, G. M. sutuoktinė, kreipiasi į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, nustatymo. 

 

3.       Paaiškino, jog 2001 m. vasario 19 d. jos motina K. V. padovanojo namo statybai 45 000,00 Lt (13 033,00 Eur) sumą. Gyvenamasis namas pradėtas statyti 1999 m., visiškai įrengtas 2004 m. pabaigoje ir 2011 m. įregistruotas. Teigė, jog gyvenamojo namo statyba su įrengimu kainavo 41 608,00 Eur pagal parengtą sąmatą, todėl prie namo sukūrimo jai prisidėjus 13 033,00 Eur asmeninių lėšų suma, pareiškėjos dalis yra 31,32 procentų. Nurodė, kad likusi namo dalis buvo sukurta bendromis jos ir sutuoktinio G. M. lėšomis, todėl sutuoktinio G. M. dalis yra 34,34 procentų gyvenamojo namo, o jos – 65,66 procentų.

 

4.       Teismo posėdžio metu pareiškėja nurodė, kad iki 2004 m. gyvenamojo namo statybai buvo panaudota 70 000,00 Lt (20 273,40 Eur) suma ir, atsižvelgdama į jos asmeninių lėšų dydį, įdėtą į gyvenamojo namo statybą, sutiko, kad jos asmeninėmis lėšomis buvo sukurta 31,32 procentų gyvenamojo namo.

 

5.       Teigė, jog namas nėra pritaikytas gyventi dviem šeimoms, todėl G. M. skirtina naudotis patalpų dalimis, kurios atitinka jo nuosavybės dalį.

 

6.       Suinteresuotas asmuo M. R. su tokiu pareiškėjos prašymu nesutiko ir teigė, kad gyvenamasis namas priklauso sutuoktiniams lygiomis dalimis. Nurodė, kad pareiškėja ir skolininkas išieškotojo atžvilgiu visada elgėsi nesąžiningai, siekdama išvengti skolos išieškojimo, savo turtą buvo padovanoję savo vaikams. Teigė, kad, pareiškėja siekdama nustatyti skolininko turto dalį nurodė, kad ji didesne dalimi prisidėjo prie gyvenamojo namo statybos, nes panaudojo 45 000,00 Lt (13 033,00 Eur) asmenių lėšų, tačiau nagrinėjant vekselio nuginčijimo bylą teisme pareiškėja nurodė, kad nuo pat 1992 metų niekur nedirbo, ją ir vaikus išlaikė vyras G. M., kuris vertėsi individualia veikla ir pareiškėjos tvirtinimu gaudavo gana dideles pajamas. Tvirtino, jog nustatant skolininko turto dalį nėra pagrindo nukrypti nuo bendro turto lygių dalių. Nurodė, kad skolininko turto dalis turi būti nustatoma taip, kad būtų galima iš jos išieškoti.

 

7.       Suinteresuotas asmuo G. M. atsiliepimu į pareiškėjos R. M. pareiškimą nurodė, kad prie namo statybos fiziškai dirbo jis, pareiškėja ir jos tėvai. Nuo 2004 metų jis dirbo (duomenys neskelbtini), uždirbtus pinigus siuntė sutuoktinei, kad galėtų pasamdyti statybininkus namo statybai. Tvirtino, jog pareiškėjai priklauso didesnė dalis, nes ji prie namo statybos prisidėjo didesne asmeninių lėšų dalimi.

 

8.       Antstolis Marius Alšauskas atsiliepimo į pareiškimą nepateikė, tačiau teismui pateikė vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini), užvestą skolininko G. M. atžvilgiu. 

 

Teismas

 

k o n s t a t u o j a :

 

9.       prašymas iš dalies tenkintinas.

 

10.       Nustatyta, kad antstolio Mariaus Alšausko kontoroje užvesta vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje išieškoma skola iš G. M. pagal Panevėžio 2-ojo notarų biuro notarės Ž. B. 2014 m. balandžio 30 d. išduotą vykdomąjį įrašą M. R. naudai (vykd. b., b. l. 2). Skolininkas G. M. nuo (duomenys neskelbtini) yra vedęs R. M. (vykd. b. , b. l. 12). Skolininkui ir jo sutuoktinei bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), Panevėžio r. (vykd. b., b. l. 22). Antstolis Marius Alšauskas 2020 m. rugsėjo 15 d. turto arešto aktu Nr. (duomenys neskelbtini), kurį 2020 m. lapkričio 10 d. panaikino, bei 2020 m. lapkričio 10 d. patikslintu turto arešto aktu Nr. (duomenys neskelbtini) aprašė ir apribojo disponavimo teisę į G. M. ir R. M. bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį turtą (vykd. b., b. l. 163, 180).

 

11.       Antstolis 2020 m. spalio 14 d. pasiūlymu Nr. (duomenys neskelbtini) skolininkui G. M. ir R. M. pasiūlė per nustatytą terminą pateikti sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto padalijimo, patvirtinto notarine tvarka (vykd. b., b. l. 168). 

 

12.       Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 667 straipsnis apibrėžia skolininko turto, kuris yra jo bendra su kitais asmenimis nuosavybė, dalies nustatymą. Nagrinėjamu atveju skolininko, suinteresuoto asmens G. M. sutuoktinė – pareiškėja R. M., kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti jos sutuoktinio G. M. turto dalį, esančią bendroje kartu su pareiškėja jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje.

 

13.       Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.88 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktais, turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu, pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas, yra pripažįstama bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Pagal CK 3.117 straipsnio 1 dalį preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik civiliniame kodekse numatytais atvejais (CK 3.117 straipsnio 2 dalis).

 

14.       Remiantis pareiškėjos, suinteresuoto asmens G. M. bei rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ginčo gyvenamasis namas buvo pradėtas statyti 1999 metais ir įregistruotas viešajame registre 2011 metais. Sutuoktiniai išskyrė (duomenys neskelbtini) metus, kuomet gyvenamojo namo baigtumas buvo 70 procentų ir abu sutuoktiniai teigė, jog iki 2004 metų į gyvenamojo namo statybą buvo investuota 70 000,00 Lt (20 273,40 Eur). Teismas nesivadovauja pareiškėjos objektine sąmata, pagal kurią 2004 metais ginčo namo statybos kaina buvo 41 608,00 Eur, kadangi šioje sąmatoje nėra teisingai nurodytas gyvenamojo namo baigtumas pagal 2021 m. vasario 24 d. pareiškėjos pateiktą elektroninį laišką.

 

15.       Pareiškėja tvirtino, jog savo asmeninėmis lėšomis, kurias sudarė 10 000,00 Lt (2 896,20 Eur) suma, gauta 1997 metais pardavus pareiškėjai priklausantį sodo sklypą su nameliu, bei 2001 m. vasario 19 d. dovanojimo sutartimi gauta 45 000,00 Lt (13 032,90 Eur) suma, skirta namo statybai, prisidėjo prie gyvenamojo namo statybos, todėl jos dalis, kuria prisidėjo prie bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės objekto sukūrimo, didesnė, todėl yra pagrindas nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo.

 

16.       Byloje pateikta 1997 m. rugsėjo 22 d. privačios žemės (miško) sklypo pirkimo-pardavimo sutartis rodo, kad pareiškėja pardavė jai priklausantį žemės sklypą su statiniais, (duomenys neskelbtini), Panevėžio r., už 10 000 Lt (2 896,20 Eur). Ginčo, kad minėtas turtas priklausė pareiškėjai asmeninės nuosavybės teise, nėra. Taip pat pateikta 2001 m. vasario 19 d. sutartis (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)), pagal kurią pareiškėja gavo dovanų 45 000,00 Lt (13 032,90 Eur) sumą namo statybai. Esant šioms aplinkybėms, galima daryti išvadą, jog 1997 metais, 2001 metais pareiškėja galėjo disponuoti minėtomis pinigų sumomis.

 

17.       Tačiau byloje yra pareiškėjos pateikti ir įvairūs kvitai, sąskaitos, liudijančios statybinių medžiagų įsigijimą 1997-2002 metais. Minėti dokumentai rodo, jog tuo laikotarpiu buvo įsigyta medžiagų, paslaugų už 55 381,82 Lt (16 039,68 Eur) sumą. 

 

18.       Pateikti 1998 m. rugpjūčio 29 d. datuoti rašteliai rodo, kad S. K. gavo iš G. M. 11 800,00 Lt (3 417,52 Eur) už parduotą žemę (duomenys neskelbtini), ir atliktus gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų projektinius darbus. Iš vykdomosios bylos dokumentų nustatyta, kad 1998 m. rugpjūčio 1 d. privačios žemės (miško) sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi G. M. iš S. K. įsigijo žemės sklypą, (duomenys neskelbtini) Panevėžio r., už 9 000,00 Lt (2 606,58 Eur). Atsižvelgiant į 1998 m. rugpjūčio 29 d. raštelių turinį, 1998 m. rugpjūčio 1 d. žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį galima daryti išvadą, jog pareiškėjos gauta 10 000 Lt (2 896,20 Eur) suma už parduotą sodo sklypą su nameliu galėjo būti skirta tik žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Panevėžio r., įsigijimui. Tokią išvadą pagrindžia tai, kad pareiškėjos sodo sklypo pardavimas bei žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), Panevėžio r., įsigijimas nėra pernelyg nutolę laiko atžvilgiu.

 

19.       Atsižvelgiant į nutarties 18 punkte pateiktą išvadą, teismas mano, kad tik 2001 m. vasario 19 d. sutartimi pareiškėjai dovanota 45 000,00 Lt (13 032,90 Eur) suma galėtų vertintina kaip suma, galėjusi būti panaudota gyvenamojo namo statybai, juo labiau, kad minėtoje sutartyje nurodytas aiškus dovanojamų piniginių lėšų panaudojimo tikslas. Visgi, vertinant sutuoktinių R. M., G. M. paaiškinimus dėl ginčo gyvenamojo namo statybos bei byloje esančių rašytinių įrodymų duomenis, pastebėtina, kad statybinės medžiagos, reikalingos namo statymui, buvo perkamos iš esmės 1998 metais ir už jas buvo atsiskaitoma grynaisiais (ką rodo pateikti kasos čekiai). Šiuo atveju, pareiškėjos ir suinteresuoto asmens G. M. teiginiai, kad 2001 m. vasario 19 d. dovanojimo sutartimi gauti 45 000,00 Lt (13 032,90 Eur) buvo skirti statybinėms medžiagoms pirkti, vertintini kritiškai, nes dovanojimo sutartis buvo sudaryta daug vėliau nei pateiktais rašytiniais įrodymais įsigytos statybinės medžiagos (CPK 185 straipsnis). Kita vertus, teismas neturi pagrindo vertinti 2001 m. vasario 19 d. sutarties realumą, kadangi toks reikalavimas nebuvo pareikštas.

 

20.       Kaip nurodyta nutarties 14 punkte, tiek pareiškėja, tiek suinteresuotas asmuo G. M. teigė, kad iki 2004 metų į gyvenamojo namo statybą buvo investuota 70 000,00 Lt (20 273,40 Eur). Teismo posėdžio metu nei vienas iš sutuoktinių nenurodė, kokia piniginių lėšų suma buvo investuota į gyvenamąjį namą nuo 2004 metų iki 2011 metų bei kokia galėjo būti namo pastatymo vertė. Suinteresuotas asmuo G. M. nurodė, kad 2004 m. – 2011 m. laikotarpiu gyvenamasis namas buvo baigtas įrengti, įrengta vonia, įvestas vandentiekis.

 

21.       Iš byloje esančios Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos kopijos matyti, kad 2011 m. vasario 22 d. ginčo gyvenamojo namo statybinė vertė buvo 418 000,00 Lt (121 061,17 Eur). Tokios gyvenamojo namo atkūrimo sąnaudos (statybinė vertė) nurodyta ir Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išraše. 

 

22.       Bylos nagrinėjimo metu pareiškėja buvo pateikusi prašymą skirti teismo statybos ekspertizę su tikslu nustatyti minėto namo vertę 2011 m. pabaigoje, kokie buvo atlikti statybos darbai po 2004 metų, kiek lėšų asmeniškai skyrė pareiškėja ir sutuoktinis G. M., tačiau bylos nagrinėjimo eigoje šio prašymo atsisakė.

 

23.       Kadangi ginčo gyvenamasis namas buvo galutinai pastatytas 2011 metais ir įregistruotas, nesant kitokių pakankamų ir leistinų įrodymų, teismas sprendžia, kad gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini), Panevėžio r., statybos vertė yra ta, kuri nurodyta viešajame registre, suformuojant Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylą – 418 000,00 Lt (121 061,17 Eur; CPK 185 straipsnis). Darant tokią išvadą, teismas priima tą faktą, kad byloje nėra visų statybos darbus patvirtinančių rašytinių dokumentų, todėl neatmestina, kad iki 2011 metų gyvenamojo namo visiško pastatymo buvo patirta daugiau nei pareiškėja ar suinteresuotas asmuo G. M. nurodė. Kartu pažymi, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, jog įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis), o bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą; teismas, vertindamas įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvadą dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daro pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.

 

24.       Atsižvelgiant į nutarties 19,23 punktuose padarytas išvadas, teismas sprendžia, kad pareiškėjos R. M. asmeninės lėšos (45 000,00 Lt (13 032,90 Eur)), labiau tikėtina, įdėtos į gyvenamojo namo sukūrimą (418 000,00 Lt (121 061,17 Eur)), nėra tokio dydžio, dėl ko būtų galima nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo (CPK 185 straipsnis). Teismas konstatuoja, kad suinteresuotam asmeniui G. M. priklauso ½ dalis nuosavybės teisės į gyvenamąjį namą, (duomenys neskelbtini), Panevėžio r., valdomą kartu su pareiškėja bendra jungtine sutuoktinių nuosavybe (CK 3.117 straipsnio 1 dalis).

 

25.       Pareiškėja prašė nustatyti naudojimosi gyvenamuoju namu tvarką pagal prašyme pateiktąją (CPK 667 straipsnio 3 dalis).

 

26.       Kadangi nustatyta, jog suinteresuotas asmuo G. M. turi ½ dalį nuosavybės teisės į ginčo namą, pareiškėjos pateiktoji naudojimosi gyvenamuoju namu tvarka negali būti tvirtintina.

 

27.       Nustatyta, kad ginčo namas yra dviejų aukštų. Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos duomenimis, pirmame aukšte yra veranda (1-1), per kurią patenkama į namą, svetainė (1-2), per kurią patenkama į antrą aukštą, kambarys (1-3), pagal plane esančių žymėjimus atitinkantis virtuvę, vonia/tualetas (1-4) bei garažas (G-1). Antrame aukšte yra holas (1-5), per kurį patenkama į kambarį (1-6) ir koridorių (1-11), per kurį patenkama į kambarį (1-7), kambarį (1-8), drabužinė (1-10), per kurią patenkama į dušo patalpą (1-9).

 

28.       Įvertinus gyvenamojo namo patalpų paskirtį, įsidėstymą ir patekimą į jas, ginčo namu naudojimosi tvarka galėtų būti tokia, kad pareiškėja R. M. naudojasi antro aukšto patalpomis, pažymėtomis 1-6 ir 1-8, suinteresuotas asmuo G. M. naudojasi antro aukšto patalpa, plane pažymėta 1-7. Likusiomis gyvenamojo namo abiejų aukštų patalpomis R. M. ir G. M. naudojasi bendrai. Teismo vertinimu tokia namo naudojimosi tvarka atitinka galimybes naudotis namu pagal jo išplanavimą.

 

29.       Teismas nevertina ir nepasiako dėl kitų proceso dalyvių teiginių, kaip neturinčių esminės teisinės reikšmės teisingam ginčo išsprendimui.

 

30.       Byloje susidarė 33,20 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu. Atsižvelgiant į tai, kad antstolio 2020 m. spalio 14 d. pasiūlymu dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu suinteresuotas asmuo G. M. nepasinaudojo, todėl klausimą sprendžiant teisminiu keliu, G. M. turi pareigą atlyginti teismo patirtas išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 96 straipsnis).

 

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 593 straipsniu, 667 straipsniu,

 

n u t a r i a :

 

prašymą iš dalies tenkinti.

Nustatyti suinteresuoto asmens (skolininko) G. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ½ (vieną antrąją) dalį nuosavybės teisės į bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe su R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valdomą gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Panevėžio r.

Nustatyti, kad G. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudojasi gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), patalpa antrajame aukšte, plane pažymėta (duomenys neskelbtini), 25,89 kv. m ploto, R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudojasi patalpomis antrame aukšte, plane pažymėtomis 1-6, 11,23 kv. m ploto ir 1-8, 14,56 kv. m ploto. Likusiomis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) patalpomis, antrame ir pirmame aukštuose, G. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudojasi bendrai.

Priteisti iš G. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 33,20 Eur (trisdešimt trys eurai 20 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidas valstybės naudai, šią sumą sumokant į vieną iš pasirenkamų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: Nr. (duomenys neskelbtini) – AB „Swedbank“, (duomenys neskelbtini) – AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale, (duomenys neskelbtini) – Luminor bank AS, Lietuvos filiale, (duomenys neskelbtini) – AB SEB banke, (duomenys neskelbtini) – AB Šiaulių banke, (duomenys neskelbtini) – UAB Medicinos banke, įmokos kodas 5662.

Išsiųsti nutarties kopijas byloje dalyvaujantiems asmenims.

Nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti antstoliui Mariui Alšauskui vykdomąją bylą Nr. 0089/14/00567.

Nutartis per 7 (septyni) dienas nuo paskelbimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Panevėžio apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.

 

 

Teisėja                                                 Loreta Miltenytė