Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.13.-228-997/2016
Proceso Nr. 4-06-3-01398-2014-1
Procesinio sprendimo kategorija: 2.15.
(S)
KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
NUTARTIS
2016 m. sausio 21 d.
Klaipėda
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Skaistė Bystriakovienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini), patrauktos administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį, prašymą dėl specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo,
nustatė:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 23 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.6.-1701-201/2014 J. B. nubausta už tai, kad ji 2014 m. balandžio 2 d., 17.35 val., ties Danės g. 25, Klaipėdoje, vairuodama automobilį nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nepasirinko saugaus šoninio tarpo, kliudė stovintį automobilį ir pasišalino nepranešus apie eismo įvykį policijai. Eismo įvykio metu buvo apgadinti du automobiliai. Už šių teisės pažeidimų padarymą, vadovaujantis ATPK 127 straipsnio 2 dalimi, 130 straipsnio 1 dalimi, 33 straipsnio 2 dalimi, J. B. buvo paskirta galutinė subendrinta administracinė nuobauda – 3000 Lt (868,86 Eur) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams. Klaipėdos apygardos teismas 2014 m. birželio 13 d. nutartimi pažeidėjos apeliacinį skundą atmetė ir minėtą nutarimą paliko nepakeistą.
Klaipėdos miesto apylinkės teisme 2015 m. gruodžio 30 d. gautas J. B. prašymas dėl specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo. Prašymą motyvuoja tuo, jog netekus teisės vairuoti ji buvo atleista iš darbo UAB (duomenys neskelbtini), dėl ko nukentėjo šeimos pajamos, nes jos gaunamas darbo užmokestis sudarydavo pusę šeimos pajamų. 2015 m. lapkričio 18 d. įsidarbino UAB (duomenys neskelbtini), tačiau darbas šioje įmonėje taip pas susijęs su transporto priemonių vairavimu, dėl ko – atgavus teisę vairuoti,– ji galėtų gauti didesnį darbo užmokestį. Taip pat nurodo, kad yra 13 savaitę nėščia, jai tenka lankytis pas gydytojus, o visą susisiekimą apsunkina ir tai, kad jos sutuoktinis, nors ir turintis teisę vairuoti, tačiau dažnai būna išvykęs iš Klaipėdos dėl darbo. Be to, nurodė, kad neturėdama teisės vairuoti negali nuvežti vaikų į ugdymo įstaigas, būrelius, slaugyti senyvo amžiaus giminaičius, lankyti draugus. Nurodo, kad suprato savo neteisėtus veiksmus, įvertino pasekmes, teigia, kad bausmės tikslai jau yra pasiekti. Prašo sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą (b.l. 49-50).
Klaipėdos apskrities VPK kelių policijos biuras atsiliepimu (b.l. 60) prašė J. B. prašymo netenkinti. Nurodo, jog prašymas yra nepagrįstas, o teisės vairuoti transporto priemones atėmimas turi būti įvykdytas iki galo. Prašė nagrinėti bylą atstovui nedalyvaujant.
Prašymas tenkintinas.
ATPK 329 straipsnyje numatyta, kad, jeigu asmuo, kuriam atimta teisė vairuoti transporto priemonę, vidaus vandenų transporto priemonę arba teisė medžioti ar užsiimti žvejyba, teisės atėmimo laikotarpiu nepadarė teisės pažeidimo, nuobaudą paskyręs organas (pareigūnas), gavęs asmens prašymą, gali, praėjus ne mažiau kaip pusei paskirtojo laiko, sutrumpinti nurodytos teisės atėmimo terminą. Iš šios teisės normos analizės matyti, jog paskyrusi nuobaudą, institucija gali, bet neprivalo sutrumpinti nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – terminą, įvertinusi įstatymo nustatytas privalomas sąlygas bei kitas svarbias administracinei atsakomybei aplinkybes.
Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, jog sprendžiant teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo klausimą, tiriama ne tik tai, ar egzistuoja paminėtos formalios sąlygos, bet vertinama visuma byloje nustatytų aplinkybių ir tuo remiantis sprendžiama, ar yra pagrindas konstatuoti, kad buvo pasiekti paskirtos nuobaudos tikslai. Įvertinama pažeidėjo asmenybė, jo požiūris į nuobaudą bei atsižvelgiama, ar administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo praeityje baustas už analogiškus pažeidimus ar kitokius administracinius teisės pažeidimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N261-932/2012, Nr. N575-994/2012, Nr. N575-831/2012), kitas aplinkybes, iš kurių galima spręsti, ar bus pasiekti ATPK 20 straipsnyje įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai. Būtent įvertinimas, ar paskirtos nuobaudos tikslai jau gali būti laikomi pasiektais, paprastai yra pagrindinis materialusis kriterijus, sprendžiant dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo.
ATPK 20 straipsnyje įstatymo leidėjo nustatyta, jog administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama (taikoma) administracinės teisės pažeidimą įvykdžiusiems asmenims nubausti (nubaudimo tikslas) bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (atgrasymo, prevencijos tikslas). Teisingumo principas, taikant administracinę atsakomybę kaip valstybės prievartos priemonę, reikalauja, kad kiekvienas teisės pažeidimą įvykdęs asmuo atliktų tokios rūšies ir tokios trukmės administracinę nuobaudą, kad būtų visiškai pasiekti aukščiau pažymėti nuobaudos skyrimu valstybės vardu siekiami nubaudimo ir prevencijos tikslai. Nuobaudų rūšis ir trukmę, ar bent jų ribas kiekviename ATPK straipsnyje yra nustatęs įstatymų leidėjas, todėl bendrasis principas yra toks, kad kiekvienas pažeidimą įvykdęs asmuo privalo atlikti jam teisėtai paskirtą nuobaudą ir atlikti ją visą (visa apimtimi ir trukme). Iš tiesų, ATPK 329 straipsnyje aptarta norma yra išimtis iš tik ką paminėtos bendrosios taisyklės, nustatanti nuobaudą paskyrusiai institucijai (pareigūnui) diskreciją (teisę, bet ne pareigą) sutrumpinti specialios teisės atėmimo terminą.
Bylos medžiaga objektyviai nustatyta, jog visi įstatymo leidėjo ATPK 329 straipsnyje imperatyviai nurodyti reikalavimai, sąlygos yra įvykdytos. Iš administracinių teisės pažeidimų registro išrašo (b.l. 55-57) matyti, kad po administracinės nuobaudos skyrimo, J. B. daugiau teisės pažeidimų nepadarė ir 2015 m. vasario 19 d. sumokėjo paskirtą baudą. Nustatyta ir tai, kad šios teismo nutarties priėmimo dieną nuo administracinės nuobaudos J. B. paskyrimo praėjo daugiau kaip pusė paskirtojo laiko, t.y. daugiau nei devyniolika mėnesių iš trisdešimt šešių. Taip pat į bylą pateiktas 2015 m. gruodžio 17 d. medicininis pažymėjimas, patvirtinantis 13 savaičių nėštumą (b.l. 51), kuris šios teismo nutarties priėmimo dieną yra jau 18 savaičių. Neigiamai pažeidėją charakterizuojančių duomenų byloje nėra. Priešingai, byloje yra pateikti duomenys apie pareiškėjos darbo santykius, jos charakteristika, iš kurios matyti, kad J. B. charakterizuojama teigiamai, yra darbšti, gerai išmananti darbą darbuotoja (b.l. 52-54). Be to nurodoma, jog jos darbas betarpiškai susijęs su autotransporto priemonės vairavimu, todėl be vairuotojo pažymėjimo ji negali pilnavertiškai atlikti savo tiesioginių pareigų.
Įvertinęs visas nurodytas aplinkybes, teismas turi pagrindą manyti, kad ATPK 20 straipsnyje įtvirtintus administracinės nuobaudos tikslus J. B. paskirta nuobauda jau pasiekė, pažeidėja padarė tinkamas išvadas dėl savo elgesio ir ateityje naujų tokio pobūdžio teisės pažeidimų neįvykdys, pagrindas taikyti ATPK 329 straipsnio nuostatas yra, todėl J. B. prašymas tenkintinas ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas jai sutrumpintinas.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30215 straipsniu, 329 straipsniu,
n u t a r i a :
J. B. prašymą tenkinti.
Sutrumpinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 23 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.6.-1701-201/2014 J. B. paskirtą trejų metų teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą ir laikyti, kad J. B. paskirtą nuobaudą yra atlikusi nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos.
Nutartis per 7 dienas nuo jos gavimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.
Teisėja Skaistė Bystriakovienė