Civilinė byla Nr. e2A-282-619/2021
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-29534-2019-4
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.18.1.; 2.6.10.6.;
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. vasario 18 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Andrutės Salvador (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Margaritos Stambrauskaitės ir Rūtos Veniulytės – Jankūnienės, teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo Nor-Construction AS apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Nor-Construction AS ieškinį atsakovui UAB „VUDEX“ dėl pirkėjo išlaidų kokybės trūkumams ištaisyti atlyginimo, tretieji asmenys UAB „Vitula“,
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš UAB „VUDEX" 6978,93 EUR prekės kokybės trūkumų šalinimo išlaidų, 1913,84 EUR žalos atlyginimą, 6 procentų dydžio procesines palūkanas nuo teismo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad 2017 m. rugpjūčio mėn. Nor-Construction AS (toliau - Pirkėjas) nusipirko iš UAB „VUDEX" (toliau - pardavėjas) 170 kv. m. laminuoto parketo (toliau - Parketas), parketo klijus bei užsakė šių prekių transportavimo paslaugas. Pirkėjas už nurodytas prekes ir paslaugas iš viso sumokėjo 14 320 EUR, t. y. 13 090 EUR už parketą, 805 EUR už parketo klijus ir 425 EUR už prekių transportavimo paslaugas. Eksploatuojant parketą paaiškėjo paslėpti jo trūkumai, t. y. viršutiniame parketo sluoksnyje atsirado plyšiai ir viršutinis parketo sluoksnis atsisluoksniavo nuo vidurinio sluoksnio. Dėl nurodytų parketo trūkumų pirkėjas kreipėsi į pardavėją, tačiau pardavėjas su pirkėju nebendradarbiavo ir teigė, kad parketo trūkumai atsirado dėl paties pirkėjo kaltės. Pirkėjas kreipėsi į Norvegijoje veikiantį medienos pramonės tyrimų institutą (toliau - Ekspertas) dėl išvados pateikimo. Ieškovo vertinimu, remiantis eksperto išvada, spręstina, kad pardavėjas pirkėjui pristatė netinkamos kokybės prekę - parketą, todėl pirkėjas turi teisę pasinaudoti CK 6.334 straipsnio 1 dalyje numatytais jo teisių gynimo būdais. Pirkėjas savo lėšomis pašalino parketo trūkumus. Siekdamas užtikrinti, kad parketo defektai nepasireikštų pakartotinai, pirkėjas kreipėsi į UAB „Rilema“ ir Wilbergs Group AS, kurie atliko parketo šveitimo, poliravimo ir lakavimo (padengimo alyva) darbus. Apmokėdamas šiuos darbus, pirkėjas patyrė 6978,93 EUR išlaidų bei 19 125 NOK (1913,84 EUR) išlaidų, skirtų eksperto paslaugoms apmokėti, kurias pardavėjas privalo Pirkėjui atlyginti.
3. Atsakovas atsiliepime su ieškovo pareikštu ieškiniu nesutiko.
4. Nurodė, kad ieškovui domintis parketo įsigijimu, el. laiškais atsakovas pateikė ieškovui informaciją apie parketą, taip pat nusiuntė techninę informaciją (montavimo instrukcijas, dokumentą apie specifiką grindinio šildymo atveju, rekomendacijas) kitus dokumentus. parketo montavimo reikalavimai ir sąlygos yra detaliai reglamentuoti, pabrėžta klimatologinių sąlygų laikymosi svarba ir įtaka parketo kokybei. Tačiau, apie šių reikalavimų laikymąsi nėra jokių duomenų, o priešingai, yra duomenų, patvirtinančių, kad santykinio oro drėgnumo reikalavimų tikėtinai laikytasi nebuvo. Pagal byloje esančius duomenis itin tikėtina, kad pristatytas parketas iki montavimo buvo laikomas neužtikrinant reikiamų sąlygų. Ieškovui pateiktuose dokumentuose nurodyta, kad jeigu trūkumai atsiranda dėl šios priežasties, garantija netaikoma. Tai žinodamas, parketo naudotojas, pažeidęs esminius jo naudojimo reikalavimus ir sąlygas, turi prisiimti visą riziką dėl tokio pažeidimo pasekmių. Atitinkamai, už dėl parketo naudotojo kaltės atsiradusius parketo trūkumus atsakovas nėra atsakingas. ieškovas būdamas ne kartą informuotas apie gautų prekių patikrinimo sąlygas, nurodytu terminu nepranešė atsakovui apie kokius nors prekių trūkumus, o pretenzijas pradėjo reikšti tik gerokai po parketo sumontavimo. Tai dar kartą patvirtina, kad atsakovas ieškovui perdavė tinkamos kokybės parketo lentas. Atsakovo vertinimu, tyrimo ataskaitos prielaidos ir išvados neįrodo, kad aptariami trūkumai atsirado dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo. Galima pastebėti, kad kai kurios tyrimo ataskaitos išvados padarytos ne visai logiškais argumentais ir turi trūkumų. Kyla abejonių dėl to, ar apskritai sumontuotos grindinio parketo lentos yra tos pačios, kurias pirko ieškovas, ar tyrimo ataskaita parengta ištyrus atsakovo ieškovui parduotas grindinio parketo lentas. Ieškovo užsakytų prekių pakrovimo pervežimui į paskirties vietą (ieškovui) metu buvo atlikti parketo lentų drėgmės matavimai, patvirtina, kad parketo lentų perdavimo ieškovui metu jų kokybė aptariamu aspektu atitiko pirkimo-pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus (CK 6.333 str. 1 d). Dėl atsisluoksniavimo, kaip antrojo parketo trūkumo su tyrimo ataskaitos išvadomis atsakovas nesutinka, nes jos padarytos aiškiai klaidingai įvertinus drėgmės sąlygas. Atsakovas įsitikinęs, kad atsisluoksniavimo priežastis yra būtent netinkamas santykinis oro drėgnumas, kuris yra įrodytas pačioje tyrimo ataskaitoje pateiktais duomenimis. Be to, ieškovo pateiktas dokumentas nėra ekspertizės aktas ir tyrimą atlikę/tyrimo ataskaitą surašę asmenys nėra ekspertai. ieškovas neįvykdė jam tenkančios pareigos įrodyti, kad ieškovo nurodomi parketo trūkumai atsirado dėl priežasčių, atsiradusių iki parketo lentų perdavimo, kas yra būtina ieškinio reikalavimams tenkinti, todėl ieškinys turi būti atmestas. Pažymėjo, kad iš kartu su ieškiniu pateiktų dokumentų neaišku, kaip ieškovo prašomos priteisti išlaidos yra apskaičiuotos. Ieškovas neįrodė prašomų priteisti sumų pagrįstumo, todėl ieškinys turėtų būti atmestas. Atsakovas prašo ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas.
5. Trečiasis asmuo UAB „Vitula“ atsiliepime su ieškovo ieškiniu nesutiko.
6. Nurodė, kad išvadoje nurodomas trisluoksnis parketas nėra UAB „Vitula“ atsakovui parduotas ir atsakovo ieškovui parduotas parketas. Pabrėžtina, kad ieškovas ieškinį įrodinėja tik išvadose nurodomais teiginiais. Ieškovas teigia, kad plyšiai parketo viršutiniame sluoksnyje atsirado dėl per didelio parketo drėgnumo jo klijavimo metu, tačiau visiškai neaišku kaip išvadą parengęs asmuo nustatė kokia buvo parketo drėgmė jo klijavimo metu. Atsakovas ir/arba UAB „Vitula“ nėra atsakingi už parketo drėgmės lygį jo klijavimo metu, kadangi nėra žinoma ar ieškovas laikėsi atsakovo jam duotų instrukcijų dėl parketo paruošimo klijavimui klijavimo metu, juo labiau vėlesnio parketo naudojimo, oro drėgmės patalpose ir pan. Išvadose nurodoma, kad Delaminacija įvyko dėl gaminio defekto, tačiau ji yra visiškai nepagrįsta. Atkreiptinas dėmesys, jog UAB „Vitula“ gaminamos parketlentės neturi vidurinio sluoksnio, t.y. parketlentės yra dvisluoksnės, todėl neaišku ką išvadose norima pasakyti teigiant, kad klijų tarpas tarp viršutinio ir vidurinio sluoksnio netoleruoja apkrovos medienai. Ieškovas nepateikia jokių įrodymų, kad Norvegijos pramonės tyrimų institutas ir/ar tyrimų vadovas turi kokią nors kvalifikaciją. Ieškovo į bylą pateiktos sąskaitos – faktūros, neįrodo, kad šių medžiagų ir šių kiekių reikėjo parketui tvarkyti, juo labiau neįrodo, kad už visas medžiagas ir suteiktas paslaugas ieškovas yra atsiskaitęs.
II. Pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo esmė
7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. spalio 2 d. sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovo Nor-Construction AS atsakovo UAB „VUDEX“, naudai 3 365,01 Eur bylinėjimosi išlaidų. Priteisė iš ieškovo Nor-Construction AS valstybės naudai 15,98 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Priteisė iš ieškovo Nor-Construction AS trečiojo asmens UAB „Vitula“ naudai 302,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.
8. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad parketas buvo pristatytas pirkėjui 2017-08-13, parketo kokybės trūkumai buvo konstatuoti 2019-04-04, parengus išvadą (Tyrimo ataskaitą), dėl prekės kokybės trūkumų pirkėjas pardavėjui pareiškė pretenziją, į kurią pardavėjas į šią pretenziją atsakė 2019-06-06, o ieškinys teismui yra reiškiamas 2019-10-03, taigi nepraleidus ieškinio senaties termino. Pažymėjo, jog nagrinėjamu atveju teismas 2020-03-02 teismo posėdžio metu išaiškino šalims teisę prašyti ekspertizės, tačiau, šalys ekspertizės neprašė. Vadovaudamasis kasacinio teismo praktika, pirmosios instancijos teismas sprendė, jog ieškovo pateikta išvada (Tyrimo ataskaita) laikytina rašytiniu įrodymu, kuriame yra žinių apie reikšmės bylai turinčias aplinkybes, neturinčiu didesnės įrodomosios galios, ir vertinamas kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.
9. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, kad parketo montavimo reikalavimai ir sąlygos yra detaliai reglamentuoti atsakovo pateiktuose techniniuose dokumentuose, juose akcentuota klimatologinių sąlygų laikymosi svarba parketo kokybei. Tačiau bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog santykinio oro drėgnumo reikalavimų, kurie šiuo atveju yra vieni svarbiausių, buvo nesilaikoma. Įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, pirmosios instancijos teismas pripažino parketo trūkumų faktą įrodytu, tačiau, pažymėjo, jog sprendžiant atsakomybės klausimą, būtina nustatyti šių trūkumų atsiradimo momentą. Atsižvelgdamas į tai, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų apie asmenų rengusių išvadą (Tyrimo ataskaitą), kvalifikaciją, teismas sprendė, jog nėra pagrindo laikyti, jog jų kvalifikacija yra pakankama įvertinti parketo trūkumų atsiradimo priežastis. Vertindamas išvados (Tyrimo ataskaitos) ir papildomo susirašinėjimo (Klausimyno) turinį, teismas atkreipė dėmesį, jog tyrimui svarbi informacija (trūkumų atsiradimo laikas, aplinkybės ir kt.) buvo nurodytos remiantis ieškovo paaiškinimais. Nesant pateiktų į bylą jokių kitų objektyvių duomenų, Tyrimo ataskaitoje padarytos išvados, jog parketas buvo per drėgnas jo montavimo metu, ir netinkamai suklijuoti viršutinio ir vidurinio parketo lentų sluoksniai, teismo vertinimu, nėra pakankamos įrodyti pardavėjo kaltę pardavus nekokybišką daiktą, t.y. nėra pakankama įrodyti, jog parketo kokybės trūkumai atsirado iki jo perdavimo pirkėjui. (CPK 178 str.). Atkreipė dėmesį, jog po parketo perdavimo ieškovui iki išvados (Tyrimo ataskaitos) atlikimo (trūkumų nustatymo) praėjo ne mažas laiko tarpas. Teismo vertinimu, byloje pateikta pakankamai įrodymų, jog atsakovas (pardavėjas) buvo apdairus ir suteikė ieškovui (pirkėjui) visą informaciją apie prekę ir dokumentus, kuriose nurodyti reikalavimai parketo laikymui, įrengimui ir eksploatacijai, o parketo trūkumai tikėtinai atsirado po pardavimo jo netinkamos eksploatacijos pasėkoje.
10. Atsižvelgdamas į nustatytų aplinkybių visumą, pirmosios instancijos teismas sprendė, jog ieškovas neįrodė aplinkybių, jog atsakovo parduotas parketas neatitiko sutarties ir/ar norminių teisės aktų reikalavimų, t.y. pardavimo metu buvo nekokybiškas ir/ar turėjo defektų (CPK 178 str.). Nenustačius atsakovo neteisėtų veiksmų, teismas nepasisakė dėl kitų civilinės atsakomybės sudėtinių dalių.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai
11. Apeliaciniu skundu ieškovas Nor-Construction AS prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 2 d. sprendimą ir ieškinį tenkinti pilnai bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
12. Apelianto vertinimu, pirmosios instancijos laikydamas, jog tam, kad parketas būtų pripažintas nekokybišku, pirkėjas turėjo pateikti įrodymus, jog montuodamas parketą laikėsi visų gamintojo reikalavimų neteisingai paskirstė įrodinėjimo naštą civilinėje byloje. Pažymėjo, jog šiuo atveju ieškovas pareigą įrodyti parketo kokybės trūkumus tinkamai įvykdė pateikdamas šią aplinkybę pagrindžiančius įrodymus. Kad ieškovas įrodė parketo kokybės trūkumų faktą pripažino ir teismas. Sąžiningumo prezumpcija šiuo atveju taikytina pirkėjo atžvilgiu - tol, kol neįrodyta kitaip, turėjo būti laikoma, kad pirkėjas parketą montavo nenukrypdamas nuo gamintojų rekomendacijų, o atsakovas teigdamas priešingai turėjo pareigą šią prezumpciją paneigti. Pardavėjas turėjo pateikti įrodymus, kokiu būdu ir kokiomis sąlygomis pirkėjas įrenginėjo lentas, tačiau šios įrodinėjimo pareigos neįvykdė. Pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo remiantis tuo, kad byloje nėra jokių duomenų, jog parketo įrengimo metu nustatytų reikalavimų buvo laikomas, konstatuoti, jog jų iš tiesų nebuvo laikomasi. Net ir neturėdamas tokios pareigos, pirkėjas pats pateikė įrodymus, kaip lentos buvo laikomos prieš jas montuojant name, tačiau pirmosios instancijos teismas jų nekomentavo ir nepaaiškino, kuo jos nebūtų buvę tinkamos. Klaidinga teismo išvada, jog parketo montavimo metu santykinio oro drėgnumo reikalavimų buvo nesilaikoma. Byloje nėra nė vieno įrodymo, kuris patvirtintų, kad santykinis oro drėgnumas lentų montavimo metu būtų buvęs ne toks, kokį rekomendavo gamintojas. Šioje byloje buvo duomenys tik apie tai, kokie buvo santykinio oro drėgnumo rodikliai tuo metu, kai ekspertas apžiūrėjo parketą - santykinis oro drėgnumas buvo 29-30 proc. Tačiau šie rodikliai užfiksuoti 2019 m. vasario 19 d. ir visiškai nėra susiję su santykinio oro drėgnumo rodikliais parketo lentų montavimo metu - 2017 m. rugsėjo-spalio mėn. ekspertas savo išvadoje aptarė keliais procentais mažesnio santykinio oro drėgnumo įtaką parketo trūkumams, tačiau teismas sprendime šios eksperto išvados niekaip nepaneigė, nors ja labai aiškiai atmetamas 2019 m. vasario mėn. užfiksuoto santykinio oro drėgnumo ryšys su parkete atsiradusiais įtrūkimais bei lentų delaminacija. Aplinkybę, kad 29-30 proc. santykinis oro drėgnumas negalėjo lemti tokio didelio masto parketo trūkumų, kurie užfiksuoti Eksperto išvadoje ir pirkėjo į bylą pateiktose nuotraukose, patvirtina ir paties pardavėjo prieš pat lentų pristatymą pirkėjui persiųstas dokumentas „Wood is Nature“.
13. Teismas nepagrįstai šioje byloje nusprendė nesiremti vieninteliu įrodymu, kuriame moksliškai patvirtintais matavimais ir metodais įvertinti parketo lentų trūkumai. Nesuprantamos teismo abejonės eksperto išvadą surašiusių ir pasirašiusių asmenų kvalifikacija. Viena vertus, pats darbas Medienos pramonės tyrimų institute parodo, kad šiame institute yra atliekami medienos pramonės tyrimai. Jeigu teismas abejojo šį dokumentą surašiusių asmenų kvalifikacija, jis turėjo pasiūlyti pirkėjui pateikti įrodymus, patvirtinančius Eksperto tinkamą kvalifikaciją. Be to šioje byloje ekspertizę skirti buvo neįmanoma dėl tos priežasties, kad kreipimosi į teismą ir bylos nagrinėjimo metu trūkumai jau buvo ištaisyti. Būtent pastebėjęs trūkumus parketo lentose ir siekdamas pasinaudoti savo teisėmis, pirkėjas sąžiningai kreipėsi į ekspertą atsižvelgdamas į eksperto nustatytus lentų trūkumus ir tai, kad šie trūkumai atsirado dėl pardavėjo kaltės, pirkėjas pasinaudojo jam CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punkto garantuojama teise ir pats ištaisė trūkumus. Tačiau teismas sprendime sąžiningą pirkėjo naudojimąsi įstatymo teisėmis nukreipia prieš patį nukentėjusį asmenį. Teismas taip pat padarė nepagrįstą išvadą, kad tyrimo ataskaitoje padarytos išvados, jog parketas buvo per drėgnas jo montavimo metu, ir netinkamai suklijuoti viršutinio ir vidurinio parketo lentų sluoksniai, nėra pakankamos įrodyti pardavėjo kaltę pardavus nekokybišką daiktą. Nagrinėjamu atveju eksperto išvada buvo vienas esminių įrodymų, kuriame buvo nagrinėjamos atsiradusių parketo trūkumų priežastys. Pardavėjas jokio kito įrodymo, kuriame būtų išdėstyta kitokia specialisto nuomonė dėl atsiradusių parketo trūkumų, nepateikė. Taigi, įrodymų visuma šiuo atveju teismui leido daryti vienareikšmišką išvadą, kad parketas buvo pagamintas nekokybiškai, dėl ko jo naudojimo metu ir išryškėjo įvairūs trūkumai. Nesant eksperto išvadą paneigiančių įrodymų, teismas negalėjo, pats neturėdamas specialių žinių, tiesiog padaryti išvadą, kad eksperto išvada neįrodo parketo trūkumų atsiradimo dėl netinkamos parketo kokybės. Priešingai nei nurodo teismas Sprendime, byloje buvo pakankamai įrodymų, kurie patvirtino, jog pirkėjui buvo perduotas netinkamos kokybės parketas ir būtent dėl šios priežasties jis sutrūkinėjo bei delaminavosi. Eksperto padaryta aiški išvada, jog oro drėgnumo rodikliai, atsižvelgiant į turimus duomenis apie pačios medienos drėgnumą, negalėjo būti parketo lentų suskilinėjimo ir delaminavimosi priežastimi. Teismo išvada, kad parketo trūkumai tikėtinai atsirado po pardavimo jo netinkamos eksploatacijos pasėkoje, yra visiškai nemotyvuota. Byloje nėra nė vieno įrodymo, kuris patvirtintų, kad pirkėjas parketo lentas eksploatavo netinkamai.
14. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas UAB „Vudex“ prašė jį atmesti, palikti skundžiamą sprendimą nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
15. Nurodė, kad sprendimą ieškovas cituoja neetiškai ir nesąžiningai, ištraukdamas teiginius iš konteksto arba pateikdamas tik sakinio dalį. Objektyvi ir visapusiška sprendimo analizė iš karto aiškiai patvirtina, kad sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Pažymėjo, jog priešingai nei interpretuoja apeliantas, sprendime aiškiai norėta pasakyti, kad bylos duomenimis, parketo kokybei svarbu laikytis atitinkamų klimato sąlygų, tačiau duomenų, kad parketo įrengimo metu nustatytų reikalavimų buvo laikomasi, nėra, o duomenų, kad bene svarbiausių klimato sąlygų (vėliau) nebuvo laikomasi – yra. Teismas apibrėžė ir vertino bylos duomenų pusiausvyrą, o ne pateikė pagrindinį Sprendimo argumentą ar skirstė įrodinėjimo pareigą, kaip kad bando grįsti ieškovas. Paties ieškovo pateikta ataskaita patvirtina, kad bent jau joje nurodytų matavimų metu reikalavimų nebuvo laikomasi, o duomenų apie montavimo sąlygas ieškovas nepateikė. Visa tai reiškia, kad aptariami Teismo teiginiai yra visiškai teisingi.
16. Atsakovas taip pat nesutinka su apelianto argumentais dėl nagrinėjamoje byloje ieškovo įrodinėtinų aplinkybių. Vertinant ne tik apelianto pacituotą skundžiamo sprendimo sakinio dalį, o sprendimo motyvų visumą, darytina išvada, jog teismas laikė, kad ieškovas turi įrodyti parketo trūkumų atsiradimo momentą, t. y. turėjo įrodyti, kad trūkumai atsirado iki parketo lentų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki jų perdavimo, o ne kad ieškovas turėjo įrodyti, jog montuodamas parketą laikėsi visų gamintojo reikalavimų. Nors apelianto minima sąžiningumo prezumpcija iš tiesų aktuali, tačiau atsakovo vertinimu, ji neturėtų būti pagrindiniu įrodinėjimo pareigos skirstymo įrankiu. Akivaizdu, kad būtent ieškovui geriausiai žinoma, laikėsi jis reikalavimų ar ne, ir būtent ieškovo dispozicijoje yra absoliučiai visi šios aplinkybės įrodymai. Pažymėjo, jog teisės normos ir teismų praktika, kaip nurodyta ir Sprendime, įrodinėjimo pareigą paskirsto kitaip, nei nurodo ieškovas. Atkreipė dėmesį, jog nors ieškovas pažymi, kad į bylą pateikė nuotraukas, kuriose matoma, kaip lentos buvo laikomos prieš jas montuojant ir montavimo metu, tačiau šiose nuotraukose nėra pateikiami jokie klimatologinių sąlygų matavimų rezultatai.
17. Atsakovas pažymėjo, jog teismas ištyrė ir įvertino ataskaitos sudarymo aplinkybes ir pagrįstai ataskaitą pripažino nepakankama įrodyti, kad parketo kokybės trūkumai atsirado iki jo perdavimo ieškovui. Taigi, priešingai nei teigia apeliantas, teismas neprivalėjo papildomai to paties pasisakyti ir dėl kiekvieno atskiro ataskaitos teiginio. Be to byloje yra pateikti ir ataskaitos autoriaus atsakymai į šalių klausimus, kurie paneigia daugelį ataskaitos išvadų. Dėl apelianto argumentų, susijusių su atsakovo ieškovui pateiktame dokumente „Wood is Nature“ („Mediena yra gamta“) pateiktu parketo lentų reakcijų į skirtingus oro drėgmės laipsnius, atsakovas pažymi, jog remdamasis šiuo dokumentu ieškovas galėjo tikėtis, kad jam nesilaikant drėgmės reikalavimų, iš viso suskilinės visos lentos, tačiau, kaip matyti, įskilimai atsirado ne visose lentose, kas reiškia, jog jos yra atsparesnės, nei ieškovas galėjo tikėtis.
18. Atsakovo vertinimu, byloje pateikta Ataskaita nėra teismo ekspertizės išvada, o tyrimo vadovas nėra ekspertas CPK septintojo skirsnio prasme. Ataskaita surašyta Ieškovo vadovo užsakymu, jo pateiktų duomenų ir parketo apžiūros pagrindu. Ataskaitos autorius pateikė tik savo nuomonę dėl trūkumų atsiradimo priežasties. Tai, kad tyrėjas dirba Medienos pramonės tyrimų institute ar turi mokslinius laipsnius, dar nepatvirtina, kad tyrėjas gali kvalifikuotai pasisakyti būtent dėl konkrečių bylos dalyku esančių grindų. Joks įrodymas, o juo labiau byloje esanti Ataskaita, kurioje pateiktas išvadas paneigia kiti byloje esantys įrodymai ir net pats Ataskaitos autorius, Teismui nėra privalomas. Byloje esama kitų būtent Atsakovo poziciją patvirtinančių įrodymų, pavyzdžiui duomenys apie parketo pakrovimo pervežimui ieškovui metu atliktus parketo lentų drėgmės matavimus. Kad ieškovas parketo lentas eksploatavo netinkamai visų pirma patvirtina paties ieškovo pateikta ataskaita ir kiti byloje esantys įrodymai. Teismas padarė visiškai teisingą išvadą, kad aplinkybių, jog atsakovo parduotas parketas neatitiko reikalavimų, ieškovas neįrodė.
19. Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo UAB „Vitula“ prašė jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
20. Pasisakydamas dėl apelianto argumentų susijusių su įrodinėjimo naštos paskirstymu, pažymėjo, jog įrodinėjimo našta nėra beribė. Atsakovas objektyviai neturi jokių galimybių įrodyti, kad 2017 metais ieškovo Objekte Norvegijoje klijuojant parketo lentas nebuvo laikomasi gamintojo rekomendacijų oro drėgmei. Atsakovo teiginiai, jog nebuvo laikomasi gamintojo rekomendacijų seka iš to, kad pats ieškovas į bylą pateikė tai patvirtinančią išvadą. Pažymėjo, jog foto nuotraukos pateikimas neįrodo nei patalpų drėgmės parketo lentų laikymo jose metu, nei parketo lentų drėgmės jų montavimo metu. Teismas išvadą, kad nėra įrodymų, jog lentų montavimo metu buvo laikomasi gamintojo rekomendacijų padarė todėl, kad byloje buvo surinkti labiau tikėtini įrodymai apie tai, kad tokių sąlygų nebuvo laikomasi. Priešingai nei siekia įrodyti apeliantas, ieškovo pateiktas dokumentas neatitinka ekspertizės aktui keliamų reikalavimų todėl, kad dokumente nurodytas asmuo nėra įrašytas į ekspertų sąrašus, byloje nebuvo paskirta teismo ekspertizė ir juo labiau, kad ieškovas neįrodė dokumentą pasirašiusio asmens kvalifikacijos. Atkreipė dėmesį, jog pateiktame dokumente (ekspertizėje) nurodoma, kad parketas yra trisluoksnis su ąžuoliniu viršutiniu sluoksniu, klijuotu prie apatinio sluoksnio iš faneros, tačiau ieškovas įsigijo ne trisluoksnį, o dvisluoksnį parketą. Trečiasis asmuo pažymi, jog vienintelis įrodymas, kuriuo grindžiamas ieškinys yra pateiktą išvada, pateikti eksperto paaiškinimai yra nemotyvuoti ir neįrodyti. Teismas padarė tikėtiną išvadą dėl parketo trūkumo vadovaudamasis tokias įrodymais ir jų seka: Atsakovui perdavus parketą ieškovui, parketas buvo tinkamos drėgmės; vertintojo į Civilinę bylą pateikti paaiškinimai rodo, kad parketo naudojimo metu pastate esanti santykinė drėgmė neatitiko parketo gamintojo rekomenduojamos santykinės drėgmės dydžio. Ieškovas, reikšdamas ieškinį, kuriuo reikalauja, jog atsakovas atlygintų ieškovo patirtas išlaidas daikto trūkumams ištaisyti, turėjo įvertinti, kad taisant daikto trūkumus, reikėtų surinkti įrodymus, kad daikto trūkumai prieš juos ištaisant egzistavo, taip pat prieš juos ištaisant apie tai informuoti pardavėją, tačiau to nepadarė. Todėl nėra pagrindo sutikti su apelianto argumentais, jog buvo apribota jo teisė CK 6.334 str. 1 d. 3 p., pagrindu ištaisyti parketo trūkumus ir teismo tvarka pareikalauti atsakovą šias išlaidas atlyginti.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
21. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tame skaičiuje ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.). Ši byla nagrinėjama ieškovo pateikto apeliacinio skundo ribose.
22. Bylos medžiaga nustatyta, kad 2017 m. rugpjūčio mėn. ieškovas nusipirko iš atsakovo 170 kv. m. laminuoto 2 sluoksnių ąžuolo parketo lentas „Vinca“, parketo klijus bei užsakė šių prekių transportavimo paslaugas, sumokėjo 14 320 EUR. Parketas 2017-08-13 buvo pristatytas į Oslą, Norvegiją, 2017 metų rugsėjo-spalio mėnesį parketas buvo įrengtas gyvenamajame name, priklausančiame ieškovo direktoriui. Ieškovo direktorius kreipėsi į Norvegijoje veikiantį Medienos pramonės tyrimų institutą, kuris pateikė išvadą dėl atsiradusių parketo trūkumų. Tyrimas buvo vykdomas 2019-02-19, jį atliko K.C. M., U. H. ir K. A. S.. Ieškovas remdamasis minėta išvada ieškinu prašė priteisti iš atsakovo 6978,93 EUR parketo trūkumų šalinimo išlaidas bei 1913,84 EUR žalos atlyginimą.
23. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, ieškinį atmetė, motyvuodamas tuo, kad ieškovas neįrodė aplinkybių, jog atsakovo parduotas parketas neatitiko sutarties ir/ar norminių teisės aktų reikalavimų, t.y. pardavimo metu buvo nekokybiškas ir/ar turėjo defektų.
24. Ieškovas nesutinka su skundžiamu sprendimu apeliacinį skundą grįsdamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias normas, neatsižvelgė į tai, kad byloje nėra įrodymų, kad parketas būtų sumontuotas nesilaikant gamintojo rekomendacijų, nepagrįstai nesivadovavo Eksperto išvada ir padarė nepagrįstas išvadas, jog plyšiai ir įtrūkimai parkete atsirado dėl nuo jo naudojimo sąlygų besikeitusio parketo drėgnumo.
25. Bendrieji parduodamam daiktui keliami reikalavimai numatyti CK 6.327 straipsnio 1 dalyje, kurioje nurodyta, kad pardavėjas privalo perduoti daiktus, atitinkančius sutartyje numatytus kokybės, kiekio ir kitus kriterijus, o jeigu sutartyje nėra nurodymų, – įprastus reikalavimus. Reikalavimai pagal pirkimo-pardavimo sutartį perduodamo daikto kokybei reglamentuoti CK 6.333 straipsnyje. Pagal CK 6.333 straipsnio 1 dalį pardavėjas privalo perduoti daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo-pardavimo sutarties sąlygas ir daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus, bei atsako už daiktų trūkumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo. CK 6.333 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta pardavėjo pareiga garantuoti pirkėjui, kad daiktai atitinka sutarties sąlygas ir sudarant sutartį nėra paslėptų daikto trūkumų, dėl kurių daiktų nebūtų galima naudoti tam tikslui, kuriam pirkėjas juos ketino naudoti, arba dėl kurių daiktų naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas, apie tuos trūkumus žinodamas, arba apskritai nebūtų tų daiktų pirkęs, arba nebūtų už juos tiek mokėjęs. Taigi, pardavėjas yra atsakingas už daikto trūkumus, jeigu šie atsirado prieš perduodant daiktus arba juos lėmė priežastys, atsiradusios iki daiktų perdavimo pirkėjui. Pardavėjo atsakomybė už parduodamo daikto kokybę nėra absoliuti. Pardavėjas gali remtis jo atsakomybę šalinančiais (ribojančiais) pagrindais: pagal CK 6.327 straipsnio 4 dalį, 6.333 straipsnio 3 dalį pardavėjas, net ir esant įstatyme ar sutartyje nustatytam kokybės garantijos terminui, nebus laikomas atsakingu už daiktų trūkumus, jeigu įrodys, kad šie atsirado po daiktų perdavimo pirkėjui dėl jo netinkamo naudojimosi daiktu arba trečiųjų asmenų kaltės, arba nenugalimos jėgos. Jeigu parduotas daiktas neatitinka jam taikytinų įprastų ar sutartyje nustatytų kokybės reikalavimų, pirkėjas gali ginti savo pažeistas teises specialiaisiais CK 6.334 straipsnio 1 dalyje nustatytais ir bendraisiais teisių gynimo būdais, pavyzdžiui, reikalauti atlyginti nuostolius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-455/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-530/2010).
26. Vertinant pateikto apeliacinio skundo turinį, atkreiptinas dėmesys, jog ieškovas pasirinktinai išskirdamas 3 pirmosios instancijos teismo argumentus, kurie jo nuomone lėmė ieškinio atmetimą, apeliaciniame skunde juos cituoja netiksliai bei neatsižvelgdamas į pirmosios instancijos teismo motyvų ir argumentų visumą. Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto teiginiais, jog šiuo atveju ieškinys buvo atmestas dėl to, kad byloje nėra duomenų, kad parketo įrengimo metu būtų buvę laikomasi reikalavimų jo įrengimui. Nėra pagrindo sutikti ir su apeliacinio skundo argumentais, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą tarp šalių. Priešingai nei teigia apeliantas, pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime neteigė, jog tam, kad parketas būtų pripažintas nekokybišku, pirkėjas turėjo pateikti įrodymus, jog montuodamas parketą laikėsi visų gamintojo reikalavimų. Taip pat atmestini kaip nepagrįsti apelianto argumentai, jog šioje byloje turėtų būti laikoma ir ieškovo reikalavimai patenkinami tuo pagrindu, jog pardavėjas neįrodė, kad montuodamas lentas pirkėjas pažeidė kokias nors gamintojo rekomendacijas. Pažymėtina, jog 17 p. šios nutarties punkte aptartas teisinis reguliavimas suponuoja išvadą, jog šiuo atveju esminė aplinkybė nagrinėtina šioje byloje yra parketo trūkumų atsiradimo momentas, t.y. tik ieškovui įrodžius, kad kokybės trūkumai, lėmę parketo delaminaciją ir plyšius, egzistavo iki jo perdavimo ieškovui momento, būtų galima atsakovo civilinė atsakomybė. Būtent tai visiškai pagrįstai ir aiškinosi pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje pateiktų įrodymų visumą. Taigi, priešingai nei interpretuoja apeliantas, skundžiamo sprendimo priėmimą ir ieškinio atmetimą lėmė tai, kad ieškovas neįvykdė jam CK 6.333 str, 1 d. įtvirtintos įrodinėjimo pareigos, t.y. neįrodė, kad trūkumai atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantas nepateikė jokių argumentų ar įrodymų, kurie paneigtų tokią pirmosios instancijos teismo išvadą, todėl konstatuotina, kad ieškovo ieškinys atmestas pagrįstai.
27. Pažymėtina, jog kasacinio teismo praktika įrodymų tyrimo ir vertinimo klausimais yra išplėtota ir nuosekli: įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo; reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą; išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų; įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019 30 punktą ir jame nurodytą praktiką). Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl įrodymų vertinimo, skiria nevienodą tiesioginių ir netiesioginių įrodymų reikšmę. Jeigu tam tikram faktui patvirtinti nėra tiesioginių įrodymų, o netiesioginiai įrodymai neturi pakankamos įrodomosios galios dėl to, kad jie yra faktinės būklės neatspindintys, apibendrinti duomenys, tai, jų nepatvirtinus pirminiais faktų šaltiniais, nesant kitų bylos aplinkybių, kurių visuma duotų pagrindą vertinti kitaip, turi būti vertinama, kad ieškinyje nurodytos aplinkybės neįrodytos dėl įrodymų nepakankamumo (CPK 185 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-145-415/2017, 9 punktas).
28. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas šiuo atveju išsamiai, visapusiškai ir tinkamai taikydamas įrodimų vertinimą reglamentuojančias normas pagrįstai konstatavo, jog ieškovo pateikto tyrimo ataskaitoje padarytos išvados, jog parketas buvo per drėgnas jo montavimo metu, ir netinkamai suklijuoti viršutinio ir vidurinio parketo lentų sluoksniai, nėra pakankamos įrodyti pardavėjo kaltę pardavus nekokybišką daiktą.
29. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė aplinkybę, kad prieš pristatant parketą ieškovui buvo atlikti lentų drėgmės matavimai, nustatytas lentų drėgnumas buvo 6-7,6 %, kas atitiko nustatytus reikalavimus. Nors apeliaciniame skunde apeliantas daug dėmesio skiria jo pateiktai tyrimo ataskaitai, joje nurodytų teiginių analizei, tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog ji niekaip nepatvirtina fakto, kad parketo trūkumus lėmė priežastys atsiradusios iki daiktų perdavimo. Šių aplinkybių taip pat nepatvirtina ir ieškovo pateiktos nuotraukos, iš kurių matyti patalpų, kuriose parketo lentos buvo montuojamos, aplinka. Atkreiptinas dėmesys, jog iš šių nuotraukų nėra jokios galimybės įvertinti kokiomis sąlygomis jos buvo laikomos iki montavimo ar koks buvo lentų drėgmės lygis ir patalpų drėgmės lygis jas montuojant.
30. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai, ieškovo tyrimo ataskaitai neteikė didesnės įrodomosios reikšmės ir vertino ją visų kitų byloje esančių įrodymų kontekste. Šiuo atveju pagrįstai atsižvelgta į tai, kad išvada buvo rengiama remiantis paties ieškovo vadovo paaiškinimais. Be to nuo parketo perdavimo ieškovui iki tyrimo atlikimo praėjo metai ir šeši mėnesiai, taigi tyrimo metu užfiksuoti ir apelianto aptariami drėgmės rodikliai neturi jokios teisinės reikšmės vertinant atsakovo civilinės atsakomybės sąlygas. Nors ieškovas įrodinėja, kad byloje nėra jokių įrodymų patvirtinančių, kad reikalavimų nebuvo laikomasi, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu byloje esančių įrodymų visuma ir pati tyrimo išvada, kurioje nurodyta, kad plyšiai atsirado dėl per didelio medienos drėgnumo montavimo metu sudaro pagrindą tikėtinai išvadai, kad reikalavimų dėl drėgmės nebuvo laikomasi. Atkreiptinas dėmesys, jog apeliantas įrodinėdamas, kad atsakovas jam pardavė nekokybišką prekę nenurodė kokios kitos priežastys be drėgmės, jo nuomone, galėjo nulemti tokio pobūdžio defektų atsiradimą. Taigi, byloje esant pateiktiems įrodymams, kad atsakovas informavo ieškovą, jog eksploatuojant šios rūšies parketą yra ypatingai svarbu laikytis drėgmės reikalavimų, taip pat esant įrodymams, jog tokio pobūdžio parketo trūkumai kaip plyšiai ir delaminacija atsiranda dėl drėgmės pokyčių, taip pat atsakovui pateikus duomenis, kad perduodant parketą ieškovui lentų drėgnumas buvo tinkamas, pirmosios instancijos teismas padarė visiškai pagrįstą išvadą, kad trūkumai tikėtinai atsirado dėl reikalavimų neatitinkančios jo eksploatacijos po pardavimo. Todėl teisinio pagrindo pripažinti, jog atsakovas pardavė ieškovui nekokybišką parketą, nėra.
31. Atsižvelgiant į išdėstytų argumentų visumą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ginčui aktualų teisinį reglamentavimą, tinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą tarp šalių, visapusiškai įvertino byloje esančių įrodymų visumą ir pagrįstai konstatavo, jog ieškovas neįrodė, kad atsakovo parduotos prekės trūkumai atsirado iki jų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo.
32. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi esminės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl teisėjų kolegija dėl jų atskirai nepasisako.
33. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 str. 1-2 d.). Atmetus apeliacinį skundą atsakovo ir trečiojo asmens patirtos teisinės pagalbos išlaidos priteistinos iš ieškovo.
34. Atsakovas pateikė įrodymus, jog už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą patyrė 2178 Eur teisinės pagalbos išlaidas. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, jog atsakovo patirtos išlaidos viršija Rekomendacijose nustatytus maksimalius dydžius, byla nėra didelės apimties, joje nebuvo sprendžiami nauji teisės taikymo klausimai, todėl teisiniu požiūriu byla nėra ypač sudėtinga, sprendžia, jog išlaidos yra aiškiai per didelės, todėl mažintinos iki 1600 Eur. Atmetus apeliacinį skundą šios išlaidos priteistinos iš ieškovo. Trečiasis asmuo UAB „Vitula“ už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą patyrė 847 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, kurios priteistinos iš ieškovo.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 2 dalies 1 punktu kolegija,
n u t a r i a:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo Nor-Construction AS, į.k. 993238600, atsakovo UAB „VUDEX“, į.k. 300072180, naudai 1600 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš ieškovo Nor-Construction AS, į.k. 993238600, trečiojo asmens UAB „Vitula“, į.k. 110484732, naudai 847 EUR bylinėjimosi išlaidų.
Teisėjai Andrutė Salvador
Margarita Stambrauskaitė
Rūta Veniulytė – Jankūnienė