Administracinė byla Nr. A-247-552/2016

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01482-2014-6

Procesinio sprendimo kategorijos:15.2.3.1; 15.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. vasario 2 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (pranešėjas), Ričardo Piličiausko ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas), rašytinio proceso ir apeliacine tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I.

Pareiškėjas R. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir atsakovas, Marijampolės AVPK), 5 651,71 Lt (1 636,85 Eur) turtinės žalos atlyginimui ir 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo administracinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 2) priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės AVPK, 2 500 Lt (724,05 Eur) neturtinės žalos atlyginimui ir 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo administracinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Pareiškėjas nurodė, kad 2013 m. spalio 9 d. Marijampolės AVPK Kalvarijos policijos komisariato (toliau – ir Kalvarijos PK) pareigūnas priėmė nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, kuriuo jis buvo pripažintas kaltu, padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 1242 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą, nutarimu paskirta 650 Lt bauda bei atimta teisė vairuoti transporto priemones 5 mėnesiams. Šį nutarimą pareiškėjas apskundė Marijampolės rajono apylinkės teismui, kuris 2014 m. sausio 16 d. nutartimi nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje panaikino ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukė. Pareiškėjas teigė, kad dėl nepagrįsto nutarimo jis patyrė turtinę ir neturtinę žalą, kuri turi būti atlyginta.

Pareiškėjas pažymėjo, kad dirbo vairuotoju-ekspeditoriumi ir vežė krovinius tarptautiniais maršrutais, todėl iš jo nepagrįstai paėmus vairuotojo pažymėjimą, jis negalėjo dirbti tolimųjų reisų vairuotoju bei gabenti krovinius į užsienio valstybes. Pareiškėjas paaiškino, kad visą laiką, t. y. – nuo 2013 m. rugsėjo 22 d. iki 2013 m. lapkričio 22 d. turėjo laikiną leidimą vairuoti transporto priemones, tačiau šis leidimas nesuteikia teisės važiuoti į užsienį, todėl pareiškėjas nurodytu laikotarpiu buvo priverstas išeiti neapmokamų atostogų, nes darbdavys kito darbo, nesusijusio su tarptautiniais pervežimais, neturėjo, dėl to pareiškėjas negavo dalies įprastai gaunamo darbo užmokesčio, ir tai laikytina netiesioginiais nuostoliais. Pareiškėjas paaiškino, kad iš viso 2013 metų spalio, lapkričio ir gruodžio mėnesiais pareiškėjas negavo 727,01 Lt planuotų pajamų (darbo užmokesčio).

Pareiškėjas akcentavo, kad Marijampolės rajono apylinkės teisme nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą pareiškėjas naudojosi advokato paslaugomis, todėl patyrė išlaidas, susijusias su teisine pagalba, kurios sudarė 4 924,70 Lt ir turi būti atlygintos kaip pareiškėjo patirta turtinė žala.

Pareiškėjas pabrėžė, kad taip pat turi būti atlyginta ir neturtinė žala, nes dėl neteisėto ir nepagrįsto nutarimo pareiškėjas patyrė nepatogumus bei neigiamus išgyvenimus, pablogėjo reputacija. Pareiškėjas paaiškino, kad labai išgyveno dėl to, jog atėmus vairuotojo pažymėjimą galėjo netekti pagrindinio šeimos pragyvenimo šaltinio. Pareiškėjas nurodė, kad turi tris nepilnamečius vaikus ir yra vienintelis dirbantis asmuo šeimoje. Pareiškėjas nurodė, kad pablogėjo jo reputacija darbe, jautėsi pažemintas, labai išgyveno ir patyrė daug nemalonių situacijų dėl poreikio teisintis vadovybei, taip pat susidūrė su neigiamu kolegų požiūriu.

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Marijampolės AVPK, atsiliepime į skundą prašė skundo netenkinti.

Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas neįrodė priežastinio ryšio tarp neteisėtų pareigūno veiksmų ir pareiškėjo patirtų nuostolių, pasireiškusių mažesnėmis darbo užmokesčio pajamomis. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjo darbo pobūdis pats savaime nepatvirtina, kad administracinių teisės pažeidimo bylų teisenos užtikrinimo priemonės (vairuotojo pažymėjimo paėmimas) taikymo laikotarpiu iš tiesų jis būtų buvęs komandiruotas darbui kitose šalyse, ar darbdavys tuo metu negalėjo pasiūlyti kokio nors kito pareiškėjo kvalifikaciją atitinkančio ir vienodą atlygį sukuriančio darbo.

Atsakovas nurodė, kad nėra pakankamai aišku ar finansinio pobūdžio dokumentais prieduose atspindėtos išlaidos yra realios ir teisiškai pagrįstos. Atsakovas akcentavo, kad bylinėjimosi išlaidų dydis (4 924,70 Lt) tiek bendras, tiek ir už kiekvieną paslaugą atskirai, aiškiai prieštarauja bendriesiems advokatui ar advokato padėjėjui už suteiktas teisines paslaugas priteistino užmokesčio nustatymo kriterijams, numatytiems 2004 m. kovo 26 d. Lietuvos advokatų tarybos nutarimu ir 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisiną pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos). Atsakovas pažymėjo, kad administracinio teisės pažeidimo byla nei teisės taikymo aspektu, nei savo apimtimi nebuvo sudėtinga, joje nebuvo jokio poreikio teikti kompleksinio pobūdžio teisines paslaugas, juo labiau pasitelkiant kokias nors specialias žinias. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas nepagrindė būtinybės pasitelkti kitame mieste veikiantį advokato padėjėją. Atsakovas tvirtino, kad pareiškėjo patirtos išlaidos buvo akivaizdžiai neadekvačios realiam jų poreikiui tinkamai atstovauti teisėtiems pareiškėjo interesams susiklosčiusioje teisinėje situacijoje ir netgi aiškiai viršija maksimalius Rekomendacijų 8 punkte apibrėžtus užmokesčio dydžius, todėl teismo prašė sumažinti pareiškėjo prašomų priteisti nuostolių dydį.

Atsakovas pripažino, jog neteisėtas pareiškėjo patraukimas administracinėn atsakomybėn galėjo lemti tam tikro pobūdžio neigiamą poveikį jo emocinei būsenai, tačiau atkreipė dėmesį į tai, kad toks teisių pažeidimas neturėjo kokių nors negrįžtamų pasekmių jo turtinėms (neturtinėms) teisėms, o patirtos baimės ir išgyvenimai nepagrįsti leistinais įrodymais. Atsakovas pažymėjo, kad neteisėtas administracinis pareiškėjo persekiojimas netruko ilgai, byloje nebuvo padaryti kokie nors šiurkštūs ar kitaip akivaizdžiai aplaidūs materialinės arba procesinės teisės pažeidimai, o neteisėtas nutarimas, teisiškai revizuojant jo pagrįstumą, buvo panaikintas tik dėl kitaip įvertintų administracinės bylos įrodymų, nors jie ir buvo surinkti nepažeidžiant įstatymu nustatytos tvarkos.

II.

Kauno apygardos administracinis teismas 2015 m. vasario 3 d. sprendimu pareiškėjo R. K. skundą tenkino iš dalies – priteisė pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės AVPK, 347,54 Eur turtinės, 300 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo 2014 m. spalio 9 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; kitą pareiškėjo skundo dalį atmetė.

Teismas, atsižvelgęs į Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 14 straipsnio ir Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 9 straipsnio nuostatas, ir vadovaudamasis Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 16 d. nutartyje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis sprendė, kad dėl neteisėtų policijos pareigūnų veiksmų pareiškėjas nepagrįstai buvo pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą ir jam nepagrįstai buvo paskirtos administracinės nuobaudos – bauda bei specialiosios teisės atėmimas, todėl konstatavo, jog nagrinėjamoje administracinėje byloje yra nustatytas Marijampolės AVPK policijos pareigūnų veiksmų neteisėtumas.

Teismas konstatavo, kad pareiškėjas neįrodė turtinės žalos, kurią, pareiškėjo teigimu, sudaro jo negautas darbo užmokestis nuo 2013 m. spalio 21 d. iki 2013 m. lapkričio 22 d. (210,56 Eur). Teismas akcentavo, jog pareiškėjas teismui patvirtino, kad prašymą išleisti neapmokamų atostogų jis parašė laisva valia, nes padarė išvadą, jog darbdavys jam nesuteiks kitokio pobūdžio darbo laikotarpiui, kai iš pareiškėjo buvo paimtas vairuotojo pažymėjimas, tačiau išduotas laikinas leidimas vairuoti transporto priemones. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nepateikė jokių oficialių darbdavio pažymų, kurios leistų daryti išvadą, jog kitokio darbo, išskyrus tarptautinius krovinių gabenimus, darbdavys pareiškėjui pasiūlyti neturėjo galimybės. Teismas konstatavo, jog pažyma apie suplanuotus reisus neįrodo, kad minėti tarptautiniai pervežimai realiai įvyko, taip pat pažymoje nenurodoma, jog kroviniai turėjo būti gabenami už Lietuvos Respublikos ribų. Teismas atkreipė dėmesį ir į tai, jog Lietuvos Respublikos teritorijoje pareiškėjas visą laiką turėjo teisę vairuoti transporto priemones.

Teismas konstatavo, kad pareiškėjo nurodomi nuostoliai dėl pareiškėjo administracinio teisės pažeidimo byloje jį atstovavusiam advokatui išmokėtų sumų, pagal savo pobūdį tiesiogiai sietini su policijos pareigūnų neteisėtais veiksmais, nes jei nebūtų priimtas nepagrįstas nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje, pareiškėjui nebūtų kilusi būtinybė jo skųsti teisės aktų nustatyta tvarka ir patirti su tuo susijusias atstovavimo išlaidas, todėl egzistuoja priežastinis ryšys tarp pareiškėjo nurodytų neteisėtų veiksmų ir jo patirtų 4 924,70 Lt nuostolių.

Teismas pažymėjo, kad net ir pripažįstant turėtas 4 924,70 Lt išlaidas nuostoliais (turtine žala), byloje turi būti įvertinta, ar šie patirti nuostoliai yra pagrįsti. Teismas nustatė, kad už dokumentų analizę, skundo ir priedų parengimą, kurį parengė advokatas P. A., pareiškėjas sumokėjo 600 Lt ir ši suma neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių, todėl priteistina. Teismas nustatė, kad pareiškėjas advokatų profesinei bendrijai Viliušis ir Astromskis sumokėjo 495 Lt už atstovavimą teismo posėdžiuose, o pagal pateiktas sąskaitas faktūras atstovavimas teismo posėdžiuose truko 3,3 val., todėl atsižvelgęs į bylos bei Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenis, į tai, kad pareiškėją atstovavo advokato padėjėjas D. U., bei vadovaudamasis Rekomendacijų 5, 8.18 ir 9 punktais, nusprendė, jog už atstovavimą teismo posėdžiuose pareiškėjui galėtų būti priteista 360 Lt. Vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, teismas padarė išvadą, jog konsultacijos teisės klausimais ir bylos eigos stebėsena, baigiamosios kalbos rengimas, paaiškinimų rengimas dėl veikos kvalifikavimo, bylos medžiagos analizė ir pasirengimas nagrinėjimui, informacijos rinkimas apie laikinojo leidimo vairuoti transporto priemonę galiojimą užsienio valstybėse vertintini kaip veiksmai, neatsiejamai susiję su skundo parengimu arba atstovavimu teismo posėdyje, todėl pareiškėjo patirtos išlaidos už nurodytas teisines paslaugas atskirai nepriteistinos. Teismas nustatė, kad advokatas parengė prašymą dėl vairuotojo pažymėjimo grąžinimo ir paklausimą dėl bylos medžiagos kopijų pateikimo, už kuriuos pareiškėjas sumokėjo 440 Lt. Teismas vadovavosi Rekomendacijų 8.16 punktu ir nustatė, kad maksimali suma už prašymo ir paklausimo susijusių su administracinio teisės pažeidimo byla parengimą gali sudaryti 240 Lt. Teismas taip pat nustatė, jog pareiškėjas sumokėjo 1 035 Lt kelionės išlaidų, tačiau teismas nustatė, kad prašomos priteisti kelionės išlaidos nepagrįstos jokiais įrodymais, todėl negali būti priteistos. Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, teismas nusprendė pareiškėjui priteisti 347,54 Eur (1 200 Lt) išlaidų, patirtų nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą Marijampolės rajono apylinkės teisme.

Teismas nustatė, jog administracinio teisės pažeidimo byla prieš pareiškėją nutraukta dėl to, jog pažeidimo byloje nebuvo nustatyta pakankamai objektyvių ir neginčytinų aplinkybių, galinčių įrodyti pareiškėjo kaltę padarius pažeidimą, ir visos abejonės buvo vertinamos pareiškėjo naudai. Teismas padarė išvadą, jog minėtos aplinkybės bei neteisėtas pareiškėjo patraukimas administracinėn atsakomybėn (taip pat ir administracinių nuobaudų paskyrimas) nulėmė tam tikro pobūdžio neigiamą poveikį pareiškėjo emocinei būsenai, tačiau, teismas vertino, kad valstybės institucijos pažeidimas nebuvo itin intensyvus ir ilgalaikis (nuo administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo ir vairuotojo pažymėjimo paėmimo iki Marijampolės rajono apylinkės teismo nutarties, kuria galutinai konstatuotas nuobaudos neteisėtumas, praėjo kiek daugiau nei 3 mėnesiai, be to, pareiškėjui iš karto buvo išduotas laikinas leidimas vairuoti transporto priemones), o nagrinėjamoje administracinėje byloje nepateikta pakankamai duomenų ir įrodymų apie tai, kad pareiškėjo teisių pažeidimas neturėjo negrįžtamų pasekmių jo turtinėms bei neturtinėms teisėms. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjui nebuvo užkirstas kelias dirbti, nes buvo išduotas laikinas leidimas vairuoti ir teismui nebuvo pateikti įrodymai, jog darbdavys neturėjo galimybės pasiūlyti kito darbo arba daro, susijusio su transporto priemonės vairavimu Lietuvos Respublikoje.

Įvertinęs administracinės bylos aplinkybes pagal teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijus, atsižvelgęs į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką panašiose bylose (žr., pvz., 2008 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-330/2008; 2012 m. liepos 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-2233/2012 ir kt.) pareiškėjo patirtą neturtinę žalą teismas įvertino 300 Eur suma. Teismas nustatė, kad tarp šios pareiškėjo patirtos neturtinės žalos ir valstybės institucijų neteisėtų veiksmų yra tiesioginis priežastinis ryšys, todėl nusprendė šią sumą priteisti iš atsakovo.

Teismas vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika ir nustatęs, kad pareiškėjas su reikalavimu priteisti turtinę žalą į teismą kreipėsi 2014 m. spalio 6 d., o teisme administracinė byla iškelta 2014 m. spalio 9 d. nutartimi bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.210 straipsnio 1 dalimi, 6.37 straipsnio 2 dalimi, pareiškėjo naudai nusprendė priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas už piniginę prievolę atlyginti žalą (tiek turtinę, tiek ir neturtinę) nuo 2014 m. spalio 9 d. iki šio teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Teismas konstatavo, kad pareiškėjo prašymas aplyginti šioje byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas neatitinka ABTĮ 45 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir išaiškino pareiškėjui jo teisę tokį prašymą pateikti per 14 dienų nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, kartu pateikiant atitinkamus įrodymus dėl sumokėtų sumų.

III.

Pareiškėjas R. K. apeliaciniu skundu prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės AVPK, 2 137 Eur turtinės žalos atlyginimui; 724,05 Eur neturtinės žalos atlyginimui bei 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo administracinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Apeliaciniame skunde dėstomi iš esmės tie patys argumentai, kuriuos pareiškėjas buvo nurodęs skunde. Apeliaciniame skunde akcentuojama, kad dėl neteisėto Marijampolės AVPK nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje pareiškėjas neteko 210,56 Eur pajamų, nes buvo priverstas išeiti nemokamų atostogų nuo 2013 m. spalio 21 d. iki 2013 m. lapkričio 22 d. Pareiškėjas pažymi, kad jį Marijampolės rajono apylinkės teisme administracinio teisės pažeidimo byloje atstovavusiems advokatams sumokėjo 1 426,29 Eur, o už atstovavimo paslaugas, suteiktas šioje administracinėje byloje, advokatui turi sumokėti 500 Eur. Pareiškėjas nurodo, kad tam, jog galėtų atsiskaityti su jį atstovavusiu advokatu P. A., 847,05 Eur pasiskolino iš mamos. Pareiškėjas nurodo, kad augina keturis nepilnamečius vaikus. Pareiškėjas taip pat pažymi, kad patyrė kelionių į Marijampolės rajono apylinkės teismą, Kauno apygardos administracinį teismą bei susitikimus su advokatu išlaidų. Pareiškėjas nurodo, kad 2014 m. kovo 20–25 d. komandiruotėje dėl organizmo išsekimo sutriko sveikata, todėl buvo parvežtas į Lietuvą, dėl Marijampolės AVPK Kalvarijos PK pareigūnų veiksmų neteko 20 kg svorio.

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Marijampolės AVPK, atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad su juo nesutinka ir prašo jį atmesti.

Atsakovas nurodo, kad sutinka su Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 3 d. sprendimu.  Atsakovas pažymi, kad atsiliepime į skundą yra pateikęs išsamius nesutikimo su skundo teiginiais, kuriuos pareiškėjas atkartoja apeliaciniame skunde, argumentus. Atsakovas pažymi, kad pareiškėjas rašytiniais įrodymais nepagrindė teiginių dėl pablogėjusios sveikatos ir neįrodė priežastinio ryšio su Marijampolės AVPK pareigūnų veiksmais. Atsakovas taip pat pažymi, jog pareiškėjas, siekdamas išvengti didesnių išlaidų, dėl sunkios materialinės padėties galėjo kreiptis dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimo.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV.

Byloje kilęs ginčas dėl valstybės institucijų neteisėtais veiksmais padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Pareiškėjas patirtą turtinę ir neturtinę žalą kildino iš to, kad policijos pareigūno nutarimu buvo nubaustas administracine nuobauda už  kelių eismo taisyklių pažeidimą, nors jo nepadarė, iš jo buvo paimtas vairuotojo pažymėjimas, todėl kurį laiką negalėjo dirbti, turėjo kreiptis į teismą, negavo darbo užmokesčio, patyrė tiek tiesiogines išlaidas teisinei pagalbai, tiek ir įvairius nepatogumus bei dvasinius išgyvenimus, sveikatos pablogėjimą.

Pirmosios instancijos teismas tenkino pareiškėjo skundą iš dalies, pripažinęs tik dalį jo turėtų išlaidų teisinei pagalbai administracinio teisės pažeidimo byloje pagrįstomis ir priteistinomis, o neturtinės žalos atlyginimą sumažino iki 300 Eurų.

Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka, jog jam priteistas mažesnis žalos atlyginimas, nei jis prašė teismo.

Pagal ABTĮ 136 straipsnį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina tiek apskųstosios, tiek neapskųstosios sprendimo dalių teisėtumą ir pagrįstumą, taip pat sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tų asmenų atžvilgiu, kurie skundo nepadavė, teismo nesaisto apeliacinio skundo argumentai, jis privalo patikrinti visą bylą. Kita vertus, Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT), taip pat ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją; LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį adm. byloje Nr. A261-3555/2011; 2013 m. sausio 10 d. nutartį adm. byloje Nr. A444-341/2013; 2014 m. gegužės 14 d. nutartį adm. byloje Nr. A261-706/2014 ir kt.).

Apeliacinio teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi minėta praktika ir patikrinusi bylą ABTĮ 136 straipsnyje nustatyta tvarka, pritaria pirmosios instancijos teismo padarytoms išvadoms bei nurodytiems argumentams.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad administracinių teisės pažeidimų bylų tyrimas ir nagrinėjimas nelaikytinas viešuoju administravimu. Tačiau kartu pripažįstama, kad valstybės institucijų veiksmais padaryta turtinė ir neturtinė žala administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje  gali būti atlyginama pagal CK 6.271 straipsnį (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo plenarinės sesijos 2003 m. gruodžio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A4-689/2003, 2007 m. spalio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-822/2007, 2010 m. sausio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-155/2010, 2010 m. sausio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-207/2010,  2011 m. sausio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-159/2011, 2014 m. balandžio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1093/2014).

Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Teisėjų kolegija pažymi, kad ATPK 284 straipsnio 1 dalies bei 286 straipsnio 2 dalies nuostatų turinys, jį vertinant  kartu su   ATPK 248  ir 257 straipsniais, reikalaujančiais visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes bei tinkamai įvertinti surinktus įrodymus, leidžia daryti išvadą, jog administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis pareigūnas privalo išsamiai išnagrinėti visas bylai reikšmingas faktines aplinkybes, nustatyti visus administracinio teisės pažeidimo sudėties elementus ir tik tuomet priimti nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, kuriuo skiriama administracinė nuobauda.

Teisėjų kolegija, įvertinusi šios bylos aplinkybes, konstatuoja, kad Marijampolės AVPK policijos pareigūnai šių pareigų tinkamai nevykdė.  Neteisėtas  pareiškėjo patraukimas administracinėn atsakomybėn konstatuotas įsiteisėjusiu Marijampolės rajono apylinkės teismo sprendimu . Tai tiesiogiai turėjo įtakos pareiškėjo teisėms, laisvėms ir interesams, t. y. pareigūnams neįvykdžius įstatyme nustatytų pareigų, pareiškėjas patyrė turtinę žalą, kadangi dėl administracinės nuobaudos panaikinimo turėjo kreiptis į teismą, kas lėmė  neišvengiamas išlaidas advokato pagalbai.

CK 6.247 straipsnyje nustatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Nustatant priežastinį ryšį, sprendžiama, ar žalingi padariniai kyla iš neteisėtų veiksmų, t. y. nustatoma, ar žalingi padariniai būtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo. Be to, turi būti įvertinti ir nuostolius patiriančio asmens veiksmai, t. y. ar jis buvo pakankamai rūpestingas, ar galėjo numatyti galimas pasekmes ir , kitaip elgdamasis, išvengti nuostolių.

Pasisakydama dėl  pareiškėjo patirtų išlaidų pagrįstumo, teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai išsprendė pareiškėjo galimai patirtų turinių nuostolių atlyginimo klausimą. Nors pareiškėjas teigia buvęs priverstas išeiti nemokamų atostogų, tačiau byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kad darbdavys pareiškėjui jo vairuotojo pažymėjimo paėmimo metu negalėjo suteikti kitokio darbo Lietuvos Respublikos teritorijoje, ar kad pareiškėjas prašymą suteikti jam neapmokamas atostogas parašė ne savo valia. Be to, nors pareiškėjo nekaltumas buvo konstatuotas tik 2014 m. sausio mėnesį, tačiau jau 2013 metų lapkričio mėnesio pabaigoje ir gruodžio mėnesį pareiškėjas dirbo toje pačioje darbovietėje ir gavo įprastinį darbo užmokestį. Pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad pareiškėjas neįrodė šios turtinės žalos dalies pagrįstumo.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas advokatų kontorai sumokėjo 4 924,70 Lt Lt (1426,29  Eur) už teisines paslaugas būtent toje administracinės teisės pažeidimo byloje, kuri buvo užbaigta Marijampolės rajono apylinkės teismo sprendimu . Tačiau teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad atlygintinos tik pagrįstos išlaidos teisinei pagalbai, o vertinant tokių išlaidų pagrįstumą, atsižvelgiama į bylos sudėtingumą, darbo ir laiko sąnaudas bei kitus kriterijus.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai ir atstovavimo išlaidas. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio  nurodytas sumas už teiktas teisines paslaugas.

Pirmosios instancijos teismas visapusiškai išnagrinėjo pareiškėjo patirtų teisinių išlaidų pobūdį, būtinumą ir pagrįstumą, įvertino jų dydį Rekomendacijose nurodytų maksimalių dydžių aspektu, Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija pritaria  pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstytam teisinių išlaidų vertinimui jų būtinumo ir masto požiūriu.

Vertinant apeliacinio skundo argumentus dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, atkreiptinas dėmesys, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 53161/99). Analogišką praktiką nuosekliai formuoja (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str. 3 d.) ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., LVAT 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2010 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011, 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ).

Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į pareiškėjo patirtus nepatogumus, kurie galėjo laikinai pabloginti pareiškėjo reputaciją, sukelti jam dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus, padarė teisingą išvadą, kad pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, kuri negali būti kompensuojama vien tik pareiškėjo teisių pažeidimo pripažinimu.

Pareiškėjas teigia patyręs neturtinę žalą, kurią vertina 724 Eurais.  Teisėjų kolegija pažymi, kad neteisėti atsakovo veiksmai netruko ilgą laiką, nebuvo labai intensyvūs, pareiškėjo patraukimas administracinėn atsakomybėn nesukėlė negrįžtamų materialinio pobūdžio pasekmių, pareiškėjas byloje nepateikė konkrečių duomenų, kad kokių nors trečiųjų asmenų nuomonė apie jį kardinaliai pasikeitė ar kad jis dėl to patyrė realių sveikatos problemų. Kartu apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgusi į formuojamą Europos Žmogaus Teisių Teismo ir aktualią Lietuvos Respublikos teismų praktiką bei valstybės ekonomines darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sąlygas, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, pažeidimo mastą, šio pažeidimo trukmę ir intensyvumą, vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendžia, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismo pareiškėjui priteista 300 Eurų suma laikytina  pakankama ir adekvačia pareiškėjo patirtai neturtinei žalai atlyginti, ji atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus.

Apibendrindama nustatytas aplinkybes bei padarytas išvadas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė materialinės bei procesinės teisės normas, išsamiai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, byloje esančių įrodymų visumą vertino pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnyje nustatytas taisykles, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį naikinti ar keisti pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo R. K. apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.