Civilinė byla Nr. 2-2486-934/2015
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-33837-2014-6
Procesinio sprendimo kategorijos: 63.3., 116.5.1.; 116.5.2.
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS UŽ AKIŲ
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2015 m. sausio 15 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Žilvinas Terebeiza, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Gelvora“ ieškinį atsakovui A. L. dėl skolos priteisimo,
n u s t a t ė :
Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo 2194,88 EUR (7578,51 Lt) skolos, 821,65 EUR (2837,82 Lt) palūkanų, 433,27 EUR (1496,44 Lt) delspinigių, 294,25 Lt ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų, 5 proc. procesinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 9,25 proc. sutartinių palūkanų nuo pagrindinės skolos sumos (7578,51 Lt) nuo bylos teisme iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
Procesiniai dokumentai atsakovui A. L. buvo įteikti 2014-12-01 per jo darbovietės administraciją. Atsakovas teismo nustatytu terminu nepateikė atsiliepimo į ieškinį. Apie atsiliepimo į ieškinį nepateikimo priežastis duomenų nėra, atsiliepimo į ieškinį nepateikimo pasekmės atsakovui išaiškintos. Esant šioms aplinkybėms ir ieškovo prašymui priimti sprendimą už akių, yra pagrindas bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, nepranešus šalims apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką ir atsakovo atžvilgiu priimti sprendimą už akių (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 142 straipsnio 4 dalis).
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus ieškovo pateiktų įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).
Iš ieškovo pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad atsakovas su pradiniu kreditoriumi AB SEB banku (buvęs pavadinimas AB SEB Vilniaus bankas) 2006-02-14 sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. 1450618050636-A1 (toliau – Sutartis 1), pagal kurią ieškovas atsakovui suteikė 18000,00 Lt kreditą iki 2011-02-13. Už suteiktą kreditą Sutartyje nustatyta 9,25 proc. metinė palūkanų norma, taip pat šalys susitarė dėl 0,1 proc. dydžio delspinigių. Atsakovas nevykdė paimto kredito dalinio grąžinimo Sutartyse numatytomis dalimis ir terminais bei nevykdė kitų įsipareigojimų pagal Sutartį, dėl ko susidarė 7578,51 Lt skola.
AB SEB bankas ir UAB „Gelvora“ 2009-11-09 sudarė reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 09-20-83, pagal kurią AB SEB bankas perleido ieškovui reikalavimo teisę į atsakovo atžvilgiu. Iš 2009-09-08 įspėjimo ir 2009-11-19 pranešimo dėl reikalavimo perleidimo matyti, kad ieškovas pranešė atsakovui apie reikalavimo perleidimą ir ragino sumokėti susidariusią skolą. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas šią skolą būtų sumokėjęs.
Dėl skolos ir palūkanų.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnio nuostatas prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 7578,51 Lt skolą yra pagrįstas ir tenkintinas visiškai (CK 6.38, 6.870, 6.873 straipsniai).
CK 6.872 straipsnio 1 dalis nustato, kad palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu. Pagal atsakovo su AB SEB banku sudarytą Sutartį atsakovas įsipareigojo mokėti 9,25 procentų dydžio metines palūkanas. Iš teismui pateikto Palūkanų paskaičiavimo akto matyti, kad ieškovas pagal Sutartį už laikotarpį nuo 2009-11-06 iki 2014-08-21 atsakovui paskaičiavo 2570,38 Lt palūkanų, o reikalavimo perleidimu ieškovas įgijo teisę į AB SEB banko iki 2009-11-06 paskaičiuotas palūkanas – 267,44 Lt. Ieškovo reikalavimas dėl 2837,82 Lt palūkanų yra teisėtas ir pagrįstas, todėl tenkintinas visiškai.
Dėl delspinigių.
Vadovaudamasis Sutartimi, ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 0,1 procentų dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną, kurie ieškovo paskaičiavimu pagal Sutartį už laikotarpį nuo 2014-02-22 iki 2014-08-21 sudaro 1364,13 Lt, o reikalavimo perleidimu ieškovas įgijo teisę į AB SEB banko iki 2009-11-06 paskaičiuotus delspinigius – 132,31 Lt, viso 1496,44 Lt delspinigių.
CK 6.258 straipsnio 1 dalis numato, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo mokėti netesybas (baudą, delspinigius). Pagal CK 6.73 straipsnio 2 dalį, jeigu netesybos aiškiai per didelės arba prievolė iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. CK 6.71 straipsnio 3 dalis nustato, kad už prievolės įvykdymo termino praleidimą gali būti nustatomos netesybos, skaičiuojamos už kiekvieną termino praleidimo dieną. Netesybų, taigi ir delspinigių, teisinė prigimtis yra ta, kad tai yra ne tik prievolės įvykdymo užtikrinimo būdas, bet ir sutartinės civilinės atsakomybės forma. Teismas turi teisę sumažinti netesybas tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo arba netinkamo vykdymo, jeigu jos yra aiškiai per didelės arba prievolė iš dalies įvykdyta (CK 6.71 straipsnio 2 dalis). Įstatyme sąvoka „aiškiai per didelės netesybos“ (CK 6.73 straipsnio 2 dalis) nėra apibrėžta (CK 6.258 straipsnio 3 dalis), todėl teismai kiekvienu atveju nagrinėdami konkrečias situacijas turi vertinti, ar netesybos nėra per didelės. Tam tikrais atvejais teismų praktikoje buvo pripažįstama, kad 0,02 % dydžio delspinigiai pakankamai kompensuoja nukentėjusiajai šaliai patirtus nuostolius dėl netinkamo prievolės įvykdymo pagal sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002-06-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-866/2002, 2003-08-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-830/2003, 2005-10-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-378/2005, 2006-06-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-405/2006). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, delspinigių dydis vertintinas atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes (šalių sutartinių santykių pobūdį, ar nebuvo susitarimo taikyti išimtines arba alternatyvias netesybas, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį ir kt.), remiantis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, sąžiningumo, protingumo principais bei siekiant nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010). Priklausomai nuo faktinės situacijos tas pats netesybų dydis (procentine ar pinigine išraiška) vienu atveju gali būti pripažintas tinkamu, o kitu – aiškiai per dideliu. Dėl to ir teismų praktikoje negali būti vieno konkretaus dydžio, kuris neabejotinai reikštų, kad netesybos neatitinka įstatymuose nustatytų kriterijų ir turi būti mažinamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008).
Nors Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra pažymėjęs, kad šalių sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurių nereikia įrodinėti, kai skolininkas neįvykdo ar netinkamai įvykdo sutartinę prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-367/2006; 2010-11-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010), tačiau, teismo vertinimu, 0,1 proc. per dieną delspinigių norma vartojimo santykiuose, kuriuose kredito gavėjas yra silpnesnioji šalis, yra per didelė ir sudaro pagrindą prašomus priteisti delspinigius sumažinti (CK 6.73 straipsnio 2 dalis). Todėl teismas, remdamasis CK 6.258 straipsnio 3 dalyje ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, taip pat į tai, jog paskolos yra suteikiamos komerciniais tikslais, ieškovas yra verslo subjektas, užsiimantis komercine veikla, siekiantis pelno, o atsakovas yra vartotojas, kuris vartojimo kredito sutartį su ieškovu sudarė prisijungimo būdu pagal standartines sutarčių sąlygas, turėjo ribotas galimybes derėtis dėl sutarties sąlygų ir jas derinti, t.y. šalys sutarčių sudarymo momentu buvo nelygiavertėje padėtyje, todėl prašomi priteisti delspinigiai mažintini iki 2010-10-22 Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje numatyto dydžio delspinigių normos, t.y. iki 0,05 proc. pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Pažymėtina, kad ieškovas, vykdydamas paskolų teikimo ūkinę-komercinę veiklą, turi pareigą tinkamai įvertinti bei prisiimti su tokia veikla susijusią riziką, neperkeldamas jos jo teikiamų paslaugų vartotojams.
Ieškovui iš atsakovo priteistini delspinigiai apskaičiuoti už 180 dienų laikotarpį, t.y. pagal Sutartį 748,22 Lt nesumokėtų delspinigių už negrąžintą kreditą (7578,51 X (0,05/100) X 180). Todėl siekiant užtikrinti prievolės šalių interesų pusiausvyrą, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo delspinigius, tenkintinas iš dalies, priteisiant iš atsakovo 748,22 Lt delspinigių.
Dėl skolos išieškojimo išlaidų.
Ieškovas pateikė išklotinę dėl patirtų 294,25 Lt ikiteisminio skolos išieškojimo, tačiau nepateikė įrodymų, kuriais būtų grindžiamos minėtos išlaidos. Kaip matyti iš pateikto šių išlaidų detalizavimo, jas sudaro registruotų pranešimų siuntimas Lietuvoje, paprastų pranešimų siuntimas Lietuvoje, vokai, telefonu skambučiai ir t.t. Vertindamas šias išlaidas teismas konstatuoja, jog šios išlaidos negali būti pripažintos išlaidomis, susijusioms su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka CK 6.249 straipsnio 4 dalies 3 punkto prasme. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovas užsiima skolų išieškojimu ir prevencija (www.gelvora.lt). Šiai veiklai, kaip ir bet kuriai kitai, būtini tiek žmogiškieji, tiek ir materialiniai ištekliai, todėl išlaidos bendrovės tiesioginei ūkinei-komercinei veiklai vykdyti negali būti laikomos CK 6.249 straipsnio 4 dalies 3 punkte nurodytomis išlaidomis. Atsižvelgiant į tai, ieškovo prašymas dėl ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų priteisimo iš atsakovo netenkintinas.
Dėl mokėjimo palūkanų.
Lietuvos Respublikos CK 6.872 straipsnio 1 dalis nustato, kad palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu. Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad paskolos gavėjas negali būti atleistas nuo palūkanų kaip atlyginimo už naudojimąsi paskolos suma mokėjimo tuo atveju, jei paskolos davėjas nutraukia paskolos sutartį paskolos gavėjui pažeidus įsipareigojimus grąžinti suteiktą paskolą ir mokėti sutartas palūkanas nustatytu terminu, išskyrus atvejus, jei tai nustatyta paskolos sutartyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-509/2010). Pagal Sutartį atsakovas įsipareigojo mokėti 9,25 proc. dydžio metines palūkanas iki kredito grąžinimo. Sutartyje nurodytos palūkanos atlieka mokėjimo (atlyginimo už naudojimąsi suteiktu kreditu) funkciją. Todėl ieškovo prašymas priteisti iš atsakovo 9,25 proc. dydžio sutartines palūkanas už negrąžintą 7578,51 Lt kreditą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme 2014-10-14 dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas.
Dėl procesinių palūkanų.
CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas nesumokėjo skolos, ieškovui iš atsakovo priteistinos 5 (penkių) procentų metinės procesinės palūkanos nuo priteistos 12207,02 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2014-10-14 dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.
Patenkinus ieškinį iš dalies, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos atsižvelgiant į patenkintų ir atmestų reikalavimų dalį (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
Ieškinio reikalavimų suma 12207,02 Lt. Patenkintų ieškinio reikalavimų dalis – 11164,55 Lt, atmestų – 1042,47 Lt. Taigi, patenkintų reikalavimų dalis yra 91,46 proc., atmestų – 8,54 proc.
Ieškovas nurodė, jog patyrė 366,00 Lt bylinėjimosi išlaidų, prašė jas priteisti iš atsakovo. Prašymas tenkintinas iš dalies, ieškovui iš atsakovo priteistina 96,94 EUR (334,74 Lt) žyminio mokesčio dalis, proporcinga patenkintų reikalavimų daliai (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 9 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).
Teismo turėtos pašto išlaidos neviršija 10 Lt, todėl nepriteistinos (CPK 96 str. 6 d., Teisingumo ir Finansų ministrų 2011-11-07 įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 262 straipsnio 2 dalimi, 285, 286 straipsniais, 287 straipsnio 1 dalimi, teismas
n u s p r e n d ž i a :
Priimti sprendimą už akių ir ieškinį patenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo A. L., a.k. (duomenys neskelbtini) 2194,88 EUR (7578,51 Lt) skolą, 821,65 EUR (2837,82 Lt) palūkanų, 216,69 EUR (748,22 Lt) delspinigių, 5 procentus metinių procesinių palūkanų už priteistą 3233,22 EUR sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2014-10-14 dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 9,25 proc. nuo 2194,88 EUR nuo 2014-10-14 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 96,94 EUR bylinėjimosi išlaidų ieškovo UAB „Gelvora“, juridinio asmens kodas 125164834, naudai.
Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Sprendimas už akių per trisdešimt dienų gali būti ieškovo skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Sprendimas už akių negali būti atsakovo skundžiamas nei apeliaciniu, nei kasaciniu skundu.
Atsakovas per dvidešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti pareiškimą, atitinkantį CPK 111 straipsnio ir CPK 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus Vilniaus miesto apylinkės teismui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Teisėjas Žilvinas Terebeiza