Civilinė byla Nr. 2-143-494/2013

                                                                                           Teisminio proceso Nr. 2-52-3-00706-2012-0

                                                                                                       Procesinio sprendimo kategorija:

                                                                                                       20.1; 34.1; 34.3; 113.1; 116.4.

SPRENDIMAS

Lietuvos Respublikos Vardu

2013 m. spalio 15 d.

Vilnius

            Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėja Dalia Zeniauskaitė,

sekretoriaujant E.Drungilaitei,

dalyvaujant pareiškėjui K. Š. (Š.), jo atstovui adv. E.Šriupšai,

suinteresuotam asmeniui V. U., suinteresuoto asmens S. M. atstovui adv. M.Sadovničiui,

vertėjai G.Tijūnelienei,

teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo K. Š. (K. Š.) pareiškimą suinteresuotiems asmenims V. U., S. M., VMI prie LR Finansų ministerijos, Nacionalinei žemės tarnybai prie LR Žemės ūkio ministerijos dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo,

n u s t a t  ė :

Pareiškėjas K. Š. pareiškimu prašė, paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą išdavimo tikslu, nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis po jo motinos M. Š., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, priėmė palikimą, pradėdamas jį faktiškai valdyti.

Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo K. Š. motina M. Š., po motinos mirties paveldėjimo byla pas notarą nebuvo užvesta, motina testamento nepaliko. Pareiškėjo tėvas ir motinos sutuoktinis N. Š. (Š.) mirė (duomenys neskelbtini). Parėiškėjo motina M. Š. iki pat mirties gyveno jai priklausančiame gyvenamajame name (unikal Nr. (duomenys neskelbtini)) su kiemo rūsiu (unikal. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir kitais statiniais (inžineriniais) – šuliniu (unikal. Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiais (duomenys neskelbtini). Po motinos mirties pareiškėjas visą motinai nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą – palikimą priėmė pradėdamas jį faktiškai valdyti, juo rūpinosi, prižiūrėjo, mokėjo mokesčius, šiuo turtu rūpinasi ir prižiūri ir dabar. Tai galės patvirtinti pareiškėjo sesuo V. U.. Po motinos mirties pareiškėjas dėl palikimo priėmimo nesikreipė dėl nežinojimo.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas K. Š., palaikydamas pareiškime nurodytas aplinkybes,  prašė pareiškimą tenkinti. Nurodė, kad po tėvų mirties nėra kitų įpėdinių, išskyrus pareiškėją ir jo seserį V. U., kuri nepretenduoja į palikimą. Motiną laidojo jis. Po motinos mirties pareiškėjas liko gyventi motinai priklausančiame name, kuriame ir gyvena, tvarko ūkį, moka mokesčius, remontavo namą, sodino bulves. 1998 metais name buvo atjungta elektra, nes nebuvo sumokėta, bet paskui jis sumokėjo ir elektrą vėl pajungė, į (duomenys neskelbtini) niekada nebuvo išvykęs.

Pareiškėjo atstovas prašė pareiškimą tenkinti kaip įrodytą.

Suinteresuotas asmuo S. M. pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad su pareiškėjo pareiškimu nesutinka. Nurodė, kad po pareiškėjo motinos M. Š. mirties, pareiškime kaip palikimas nurodytas ir kaip priklausantis M. Š. nekilnojamasis turtas, gyvenamasis namas ir ūkiniai pastatai, (duomenys neskelbtini), nepriklausė nuosavybės teise  M. Š. iki jos mirties. Pareiškėjas nurodė, kad jis po motinos mirties liko gyventi motinai priklausančiame name. 2011-12-01 Vilniaus rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad iki M. Š. mirties (duomenys neskelbtini). kartu su ja gyveno giminaitė E. Z., gim. (duomenys neskelbtini). Tokie duomenys kelia pagrįstų abejonių 2012-06-08 GRT prie LR Vidaus reikalų ministerijos pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) yra duomenų, kad E. Z. tik (duomenys neskelbtini) pirmą kartą deklaravo savo gyvenamąją vietą, (duomenys neskelbtini); E. Z. 1991-1996 m. deklaravo savo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) savivaldybėje; E. Z. ir pareiškėją nesieja giminystės ryšiai. Be to, pareiškėjo pateiktoje 2012-05-17 AB „Lesto“ pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini), nurodyta, kad Vilniaus rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) vartotojo kodas (duomenys neskelbtini), nuo 1998-11-06 buvo nutrauktas elektros energijos tiekimas, pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad pareiškėjas yra tas vartotojas, kuriam buvo nutrauktas elektros tiekimas. Kelia pagrįstas abejones ir pareiškėjo pateikta  2012-05-14 Vilniaus rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) seniūnijos pažyma Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad pareiškėjas kartu su tėvais N. ir M. Š. gyveno tėvų name (duomenys neskelbtini) k. ir, kad palaidojęs tėvus, pareiškėjas liko gyventi ir prižiūrėti namus.

Suinteresuotas asmuo S. M. į posėdį neatvyko, apie posėdį jam pranešta tinkamai, jis byloje yra atstovaujamas atstovo, todėl byla nagrinėtina jam nedalyvaujant.

Posėdžio metu suinteresuoto asmens S. M. atstovas nurodė, kad palieka teismui spręsti pareiškimo pagrįstumo klausimą.

Suinteresuotas asmuo V. U. sutiko su pareiškėjo nurodytom aplinkybėm, nurodė, kad ji yra pareiškėjo sesuo. Pareiškėjas po motinos mirties liko gyventi motinos name, jis tuo turtu naudojosi, mokėjo mokesčius, jis motiną laidojo, kitų pretendentų nėra.

Liudytoja H. Š. parodė, kad yra pareiškėjo žmona. Pareiškėjo motinos nepažinojo, ji mirė (duomenys neskelbtini) metų pabaigoje. Po motinos mirties pareiškėjas liko gyventi motinos name kartu su broliu J., J. yra miręs. Su pareiškėju ji susipažino 1982 metų žiemą, jų pažinties dieną pareiškėjas gyveno (duomenys neskelbtini) kaime. Jie kartu apsigyveno tame name po santuokos sudarymo. Namą remontavo pareiškėjas, jis ten viską tvarko, jie ten daržus sodina. Dabar ten giminaitė gyvena. Pareiškėjo brolis nesumokėjo už elektrą, tai ją ir atjungė, ji su pareiškėju sumokėjo skolą, tai viskas gerai.

Liudytojas F. J. parodė, kad prisimena pareiškėjo motiną, nes jis buvo kaimynas (duomenys neskelbtini) kaime. Namas (duomenys neskelbtini) kaime priklausė pareiškėjo motinai, po kurios mirties ten gyveno pareiškėjas ir jo brolis J., kuris vėliau mirė, tai pareiškėjas ir liko name gyventi, jis viską prižiūrėjo.

Pareiškimas tenkintinas.

           Byloje nustatyta, kad Pareiškėjo motina M. Š. mirė (duomenys neskelbtini) (b.l. 3-4, 6, t.1), ji iki mirties gyveno (duomenys neskelbtini), kur kartu su ja gyveno iki jos mirties ir liko gyventi po mirties jos sūnus K. Š., ką patvirtina 2011-12-01 Vilniaus rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) seniūnijos pažyma Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-12-01 Vilniaus rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) seniūnijos pažyma Nr. (duomenys neskelbtini), 2012-05-17 Vilniaus rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) seniūnijos pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l 9-10, 118, t.1). Pareiškėjo tėvas N. Š. (Š.) mirė (duomenys neskelbtini) (b.l.5, t.1). Paveldėjimo byla po M. Š. mirties nėra pradėta (b.l.7-8, t.1). M. Š. nuosavybės teise yra įregistruotas nekilnojamasis turtas:  gyvenamasis namas su statiniais - kiemo rūsiu ir kitais statiniais (inžineriniais) – esantys (duomenys neskelbtini) (b.l. 11-21, t.1).

            Pagal Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 straipsnio 1 dalį CK penktosios knygos normos taikomos paveldėjimo teisiniams santykiams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus CK, t. y. nuo 2001 m. liepos 1 d. Nagrinėjamoje byloje, sprendžiant dėl pareiškėjo ir suinteresuoto asmens V. U. motinos M. Š., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimo priėmimo, būtina vadovautis 1964 m. CK. Paveldėjimo teisės normos nustato mirusio fizinio asmens turtinių teisių ir pareigų, taip pat kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimą jo teisių perėmėjams – įpėdiniams. Palikimas atsiranda palikėjui mirus arba paskelbus jį mirusiu, ir palikimo atsiradimo momentu laikomas palikėjo mirties momentas (1964 m. CK 568 str., 569 str. 1 d.). Tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, jis turi jį priimti (1964 m. CK 587 str. 1 d.).

               Palikimo priėmimas yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikrus teisinius padarinius – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą, t. y. tapti palikėjo turto savininku, turi būti išreikšta aktyviais veiksmais, įstatymo nustatytu būdu, be to, per įstatymo nustatytą terminą. Pagal 1964 m. CK 587 straipsnį tam, kad priimtų palikimą, įpėdinis turėjo išreikšti savo valią per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos ir tai galėjo padaryti dviem būdais: paduodamas palikimo atsiradimo vietos notarų biurui pareiškimą apie palikimo priėmimą arba pradėdamas faktiškai valdyti paveldimą turtą. 2000 m. CK 5.51 str. 1 d. įtvirtinta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą išaiškinęs, jog aiškinant tiek 1964 m. CK 587 straipsnio, tiek CK 5.51 straipsnio nuostatas dėl palikimo priėmimo, pradėjus faktiškai valdyti paveldimą turtą, faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-12-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007; 2009-07-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009 ir kt.).

                 Teismo nuomone, byloje nustatytos faktinės aplinkybės: pareiškėjo K. Š., suinteresuoto asmens V. U., liudytojų H. Š. ir F. J. parodymai bei bylos medžiaga patvirtina, jog po pareiškėjo motinos M. Š. mirties pareiškėjas K. Š. po motinos mirties perėmė jai priklausantį turtą, juo naudojosi, gyveno mirusiajai priklausančiame name, laike save šio turto savininku (CPK 178, 185 str. str.). Pagal kasacinio teismo praktiką faktišku pradėjimu valdyti paveldimą turtą pripažįstami bet kokie įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamos būklės; gyvenimas paveldimame name po palikėjo mirties, gyvenamosios patalpos remontas ir kitokia jos priežiūra paprastai yra pakankamas pagrindas pripažinti, kad įpėdinis faktiškai pradėjo valdyti palikimą, taigi ir priėmė jį (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002-09-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-829/2002; 2003-03-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-347/2003; 2004-09-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-443/2004 ir kt.). Todėl suinteresuoto asmens S. M. bei jo atstovo nurodyti argumentai, kuriais buvo grindžiamas nesutikimas su pareiškimu atmestini kaip neįrodyti ir nepagrįsti. Atkreiptinas dėmesys, jog suinteresuotas asmuo S. M. nėra net palikėjos M. Š. įpėdinis. Be to, 2012-12-17 Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimu administracinėje byloje Nr. I-3490-244/2012 (sprendimas įsiteisėjęs, paliktas galioti 2013-06-10 Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi, b.l.34-40, 45-49, t.2), suinteresuoto asmens  S. M. (tuomet pareiškėjo) ir kitų pareiškėjų skundas, kuriuo buvo prašoma panaikinti VĮ „Registrų centras Vilniaus filialo 2012-04-03 sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) (12.5.1.15)- (duomenys neskelbtini), Centrinio registratoriaus ginčo nagrinėjimo komisijos 2012-05-23 sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir nekilnojamojo turto registro įrašą Nr. (duomenys neskelbtini) apie M. Š. priklausantį nekilnojamąjį turtą, susidedantį iš gyvenamojo namo, pastato-kiemo rūsio ir kitų statinių (inžinerinių) – šulinio, esančio, (duomenys neskelbtini), buvo atmestas. O 2013-03-27 Vilniaus rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-458-860/2013 (sprendimas įsiteisėjęs, b.l.56-60, t.2) pagal ieškovo S. M. ir kitų ieškovų ieškinį dėl 2012-01-26 Vilniaus rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) seniūnijos pažymos  Nr. (duomenys neskelbtini) apie M. Š. iki mirties priklausiusį nekilnojamąjį turtą, susidedantį iš gyvenamojo namo, pastato-kiemo rūsio ir kitų statinių (inžinerinių) – šulinio, esančio, (duomenys neskelbtini), buvo atmestas. Byloje esančios 2011-12-01 Vilniaus rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) seniūnijos pažyma Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-12-01 Vilniaus rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) seniūnijos pažyma Nr. (duomenys neskelbtini), 2012-05-17 Vilniaus rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) seniūnijos pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l 9-10, 118, t.1) nėra nuginčytos, todėl jose nurodytų duomenų tikrumu nėra pagrindo abejoti (CPK 198 str.)..

Teismas, vadovaudamasis LR CPK 444-448 str.,

n u s p r e n d ė:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad K. Š. (K. Š.), a.k(duomenys neskelbtini) po jo motinos M. Š., gim. (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė palikimą, pradėdamas jį faktiškai valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.

Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus  rajono apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                                                     Dalia Zeniauskaitė