Pranešėja A. Romanovienė                            Civilinė byla Nr. 2S-839-163/2014

Teisėjas M. Dobrovolskis                                          (Proceso Nr. 2-06-3-14612-2013-1)

                                          Procesinio sprendimo kategorijos

(S)

                                          101; 122.4

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2014 m. birželio 12 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alona Romanovienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi suinteresuoto asmens F. V. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 27 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo antstolio A. S. 2013-12-18 sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą, suinteresuoti asmenys F. V., A. S., I. S., V. S., 

n  u  s  t  a  t  ė :

pareiškėjas antstolis A. S. kreipėsi į teismą, prašydamas spręsti klausimą dėl teismo sprendimo nevykdymo. Nurodė, kad skolininkas F. V. iš dalies įvykdė Palangos miesto apylinkės teismo 2011-01-18 išduoto vykdomojo rašto Nr. 2-615-588/2009 reikalavimus, tačiau įpareigojimų atstatyti rekonstruojamą ūkinį pastatą, adresu (duomenys neskelbtini), plane pažymėto indeksu MN, iki būklės, buvusios iki rekonstrukcijos, neįvykdė.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014-02-27 nutartimi skyrė skolininkui po 100 Lt baudos už kiekvieną teismo sprendimo nevykdymo dieną nuo antstolio kreipimosi į teismą dienos 2013-12-19 išieškotojams. Nurodė, kad sprendimo dalis dėl rekonstruojamo ūkinio pastato atstatymo iki būklės, buvusios iki rekonstrukcijos, iki šiol neįvykdyta, skolininkas šias aplinkybes pripažįsta. Teismas skolininko nurodytas sprendimo nevykdymo priežastis nepripažino objektyviomis bei pateisinančiomis teismo sprendimo nevykdymą ir padarė išvadą, kad yra pagrindas skirti skolininkui baudą. Nustatydamas baudos dydį teismas atsižvelgė į tai, kad skolininkui jau ne kartą buvo paskirtos baudos už teismo sprendimo nevykdymą, tačiau jis ir toliau priemonių įvykdyti teismo sprendimą nesiima.

Suinteresuotas asmuo skolininkas F. V. pateikė atskirąjį skundą, prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-02-27 nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjo antstolio pareiškimą dėl baudos skyrimo atmesti. Nurodo, kad teismas neįvertino jo pateiktų paaiškinimų dėl teismo sprendimo visiško neįvykdymo. Teigia, kad teismo sprendimo dalies nevykdo dėl objektyvių priežasčių – norėdamas išsaugoti turtą ir išvengti nepagrįstai kilsiančios žalos. Be to, ketina kreiptis į teismą dėl proceso civilinėje byloje atnaujinimo, kad būtų priimtas teisingas sprendimas. Taip pat šiuo metu rengia ieškinį dėl žalos atlyginimo statybos techninę priežiūrą vykdantiems asmenims, projektuotojams ir kitiems asmenims. Mano, kad toks elgesys nepažeidžia išieškotojų teisių ir interesų, nedaro jokios jiems žalos, tuo labiau, kad ir išieškotojų statyba yra neteisėta ir jie privalo savo statinius nugriauti. Nors privalo vykdyti teismo sprendimus, tačiau taip pat turi teisę pašalinti statinio trūkumus bei gavęs naujus statybą leidžiančius dokumentus rekonstruoti statinį.

Suinteresuotas asmuo A. S. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, kad skundžiama teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, skolininkas nepateikė įrodymų, pateisinančių sprendimo nevykdymą.

Atskirasis skundas atmestinas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Todėl atskirojo skundo nagrinėjimas reiškia tik pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimą, atsižvelgiant į sprendimo priėmimo metu byloje buvusius duomenis ir nustatytas aplinkybes (CPK 320, 338 str.).

Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-02-27 nutarties, kuria teismas vadovaudamasis CPK 771 straipsnio 5 dalimi skolininkui už teismo sprendimo nevykdymą skyrė po 100 Lt baudos už kiekvieną teismo sprendimo nevykdymo dieną nuo antstolio kreipimosi į teismą dienos 2013-12-19 išieškotojų naudai, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

Apeliantas teigia, kad teismas neįvertino jo pateiktų paaiškinimų dėl teismo sprendimo dalies nevykdymo, todėl nepagrįstai skyrė baudą. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais apelianto argumentais neturi pagrindo sutikti. Išaiškintina, kad teismo procesinio sprendimo priėmimas dažniausiai nereiškia civilinio proceso pabaigos tam, kad būtų realiai apgintos sprendime nustatytos byloje dalyvaujančių asmenų teisės ir teisėti interesai, būtina jį įvykdyti. CPK 18 straipsnyje įtvirtintas teismo sprendimo privalomumo principas, pagal kurį įsiteisėjęs teismo sprendimas tampa privalomas valstybės ar savivaldybės institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams ir juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Teismo sprendimo vykdymas – baigiamoji asmens teisių teisminio gynimo stadija, kurioje įgyvendinamos teismo sprendimu pritaikytos pažeistų teisių gynybos priemonės, todėl vykdymo proceso teisinis reguliavimas visų pirma skirtas išieškotojo – asmens, kurio naudai yra priimtas teismo sprendimas – teisių ir teisėtų interesų apsaugai. Byloje dalyvaujančių asmenų interesus labiausiai atitinka savanoriškas teismo sprendimo įvykdymas, tačiau tuo atveju, kai įpareigota šalis savanoriškai teismo sprendimo nevykdo, šis vykdomas priverstinai.

CPK LVII skyrius reglamentuoja nepiniginio pobūdžio sprendimų neįvykdymo ypatumus. Skolininko atsakomybę už sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, nustato CPK 771 straipsnyje įtvirtintos procesinės teisės normos. Jeigu skolininkas teismo sprendimu yra įpareigotas atlikti tam tikrus veiksmus, tačiau savo iniciatyva per teismo nustatytą terminą jų neatlieka, taikomos CPK 771 straipsnyje nustatytos priemonės – teismas gali skirti skolininkui iki vieno tūkstančio litų dydžio baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimo dieną išieškotojo naudai ir nustatyti naują terminą sprendimui įvykdyti (CPK 771 str. 5 d.). Ši teismo paskirta bauda atlieka kompensacinę funkciją, nes skiriama išieškotojo naudai kaip satisfakcija dėl laiku neįvykdytos prievolės, taip pat skatina skolininką įvykdyti prievolę. CPK 771 straipsnio 5 dalies norma taikoma tuo atveju, jeigu teismas įpareigoja skolininką atlikti ar nutraukti tokius veiksmus, kuriuos gali atlikti ar nutraukti išimtinai tik pats skolininkas.

Iš vykdomosios bylos Nr. 0010/11/00404 ir civilinės bylos medžiagos nustatyta, kad Palangos miesto apylinkės teismas 2009-11-25 sprendimu įpareigojo suinteresuotą asmenį skolininką F. V. netrukdyti naudotis kelio servitutu ir nugriauti įvažiavimo vartus, atkurti įvažiavimo dangą, atstatyti rekonstruojamą ūkinį pastatą, adresu (duomenys neskelbtini), plane pažymėta indeksu MN, iki būklės, buvusios iki rekonstrukcijos. Sprendime nurodytos teismo sprendimo neįvykdymo pasekmės – už šio teismo sprendimo nustatytų įpareigojimų nevykdymą atsakovas F. V. moka ieškovams A. S., I. S., V. S. po 100 Lt už kiekvieną pažeidimo dieną. Skolininkas F. V. įvykdė teismo sprendimo dalį dėl įpareigojimo netrukdyti naudotis kelio servitutu ir nugriauti įvažiavimo vartus, atkurti įvažiavimo dangą, tačiau sprendimo dalis dėl rekonstruojamo ūkinio pastato atstatymo iki būklės, buvusios iki rekonstrukcijos, iki šiol nėra įvykdyta.

Apeliantas neginčija, kad teismo sprendimo dalies dėl rekonstruojamo ūkinio pastato atstatymo iki būklės, buvusios iki rekonstrukcijos, nėra įvykdęs, tačiau teigia, kad sprendimo dalies negali įvykdyti dėl objektyvių priežasčių – siekdamas išsaugoti turtą ir išvengti nepagrįstai jam kilsiančios žalos, dėl to ketina kreiptis į teismą dėl civilinės bylos atnaujinimo, kad būtų priimtas teisingas sprendimas. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, apelianto nurodytos sprendimo nevykdymo priežastys nelaikytos svarbiomis bei pateisinančiomis teismo sprendimo nevykdymą, apeliantas nepateikė jokių įrodymų, kad sprendimo objektyviai negalima įvykdyti, todėl darytina išvada, kad teismo sprendimo dalis neįvykdoma dėl apelianto kaltės. Be to, iš atskirojo skundo turinio matyti, kad apeliantas nėra suinteresuotas kuo greičiau įvykdyti teismo sprendimo dalį, neketina imtis jokių veiksmų dėl sprendimo įvykdymo bei kvestionuoja įsiteisėjusio vykdytino teismo sprendimo teisingumą. Pažymėtina, kad teismo sprendimui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius (CPK 279 str. 4 d.). Taigi įsiteisėjusiu teismo sprendimu ginčas išsprendžiamas galutinai ir teismo sprendimas turi būti vykdomas toks, koks jis yra priimtas, nes vykdymo procese teismo sprendimo pakeisti negalima. Teismo sprendimas gali būti peržiūrėtas ir pakeistas tik instancine tvarka arba, esant įstatyme nurodytam proceso atnaujinimo pagrindui, – atnaujinus civilinės bylos procesą (CPK 365–369 str.). Apeliantas nepateikė duomenų, kad kreipėsi į teismą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje. Teismas mano, kad toks apelianto elgesys, kai nuo 2010-08-25 be svarbių objektyvių priežasčių nevykdomas teismo sprendimas yra nepateisinamas, skolininko visiškas nereagavimas į jam taikomas sankcijas – skiriamas baudas dėl sprendimo nevykdymo, leidžia daryti išvadą, kad skolininkas piktybiškai vengia įvykdyti teismo sprendimo dalį bei akivaizdžiai stengiasi vilkinti vykdymo procesą, tokiu savo elgesiu pažeisdamas teismo sprendimo privalomumo principą, reiškiantį, kad tai, kas nuspręsta teismo, yra privaloma visiems teisės subjektams ir turi būti vykdoma, o teismo sprendimo nevykdymas vertintinas kaip viešosios tvarkos pažeidimas. Visuma išdėstytų aplinkybių leidžia daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavo bei tinkamai įvertino vykdomosios bylos duomenis, skolininko nurodytas sprendimo nevykdymo priežastis ir pagrįstai skolininko nurodytas sprendimo nevykdymo priežastis nepripažino svarbiomis ir pateisinančiomis sprendimo nevykdymą bei skyrė skolininkui baudą.

Baudos skyrimas yra viena iš griežčiausių civiliniame procese numatytų poveikio priemonių, sukelianti proceso dalyviams finansinio pobūdžio neigiamas pasekmes. Įvertinant šios baudos sukeliamas pasekmes, ši priemonė turi būti taikoma atsakingai, tinkamai išanalizavus ir įvertinus jos taikymo būtinumą ir pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas skirdamas skolininkui po 100 Lt baudą už kiekvieną teismo sprendimo nevykdymo dieną nuo antstolio kreipimosi į teismą dienos 2013-12-19 išieškotojų naudai, atsižvelgė į tai, kad sprendimas neįvykdomas jau ilgą laiką, skolininkui buvo ne vieną kartą skirtos baudos už sprendimo neįvykdymą, todėl tinkamai parinko baudos dydį, kuris atitinka protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijus.

Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, todėl atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Vadovaudamasis CPK 336 –339 straipsniais, teismas

n  u  t  a  r  i  a  :

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 27 d.  nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                                                                                    Alona Romanovienė