Civilinė byla Nr. e2A-1012-640/2020

Teisminio proceso Nr. 2-52-3-03673-2019-3

Procesinio sprendimo kategorija: 2.6.1.5.; 2.6.2.1.; 2.6.29.3.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. birželio 2 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Andrutės Kalinauskienės, Margaritos Stambrauskaitės ir Rūtos Veniulytės-Jankūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės akcinės bendrovės „NEO Finance“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 20 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „NEO Finance“ ieškinį atsakovei V. L. dėl skolos priteisimo, ir

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė UAB „NEO Finance“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti jai iš atsakovės V. L. 2734,56 Eur negražinto kredito dalį, 124,43 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki 2019-11-22 kreipimosi į teismą dienos, 13 procentų dydžio mokėjimo palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 2734,56 Eur, nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, 1699,41 Eur tarpininkavimo mokesčio, 1,84 Eur sutartines palūkanas, skaičiuojamas nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo, t. y. nuo 2019 m. liepos 11 d., iki kreipimosi į teismą dienos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 349,01 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 103,00 Eur žyminis mokestis ir 246,01 Eur išlaidos už procesinių dokumentų parengimą. Atsakovui nepateikus atsiliepimo į ieškinį, prašo priimti sprendimą už akių.

2.       Ieškinyje nurodė, kad 2018 m. spalio 5 d. tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. K754404035, kuria atsakovei buvo suteiktas 3040,00 Eur vartojimo kreditas 60 mėnesių terminui, o atsakovė įsipareigojo sutartyje nustatyta tvarka kreditą grąžinti, mokėti palūkanas bei kitas sutartyje numatytas sumas. Kadangi atsakovė savo įsipareigojimų tinkamai nevykdė, todėl ieškovas vienašališkai nutraukė sutartį, dėl ko atsakovė liko ieškovui skolingas 2734,56 Eur negražinto kredito, 124,43 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, 1699,41 Eur tarpininkavimo mokesčio, 1,84 Eur sutartinių palūkanų.

3.       Atsakovei ieškinys ir jo priedai įteikti įstatymo nustatyta tvarka (CPK 123 straipsnio 3 dalis „šeimos nariui“), tačiau atsakovė per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4.       Vilniaus regiono apylinkės teismas 2019 m. gruodžio 20 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies – priteisė ieškovei iš atsakovės V. L. 2734,56 Eur negrąžinto kredito, 124,43 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, 13,00 procentų dydžio mokėjimo palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 2734,56 Eur, skaičiuojant nuo kreipimosi į teismą dienos (2019 m. lapkričio 22 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, 419,16 Eur tarpininkavimo mokesčio, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 3278,15 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. lapkričio 22 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 250,90 Eur bylinėjimosi išlaidas. Kitoje dalyje ieškinį atmetė.

5.       Nustatė, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovė būtų ginčijusi sutarties sąlygas, kredito suteikimo faktą ar kredito sutarties nutraukimo neteisėtumą, taip pat nėra įrodymų apie gauto kredito grąžinimą, todėl pirmosios instancijos teismas priteisė ieškovei iš atsakovės 2734,56 Eur negrąžinto kredito dalį.

6.       Pirmosios instancijos teisnas nurodė, kad atsakovė iki šiol nėra grąžinusi paimto kredito, todėl ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 124,43 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų iki 2019 m. lapkričio 22 d. kreipimosi į teismą dienos ir 13,00 procento dydžio mokėjimo palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 2734,56 Eur, skaičiuojant nuo kreipimosi į teismą dienos (2019 m. lapkričio 22 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, yra pagrįstas ir tenkintinas.

7.       Pirmosios instancijos teismo vertinimu, 161,85 Eur tarpininkavimo mokestis su nuolaida yra įskaičiuotas ir į 4312,05 Eur bendrą vartojimo kredito gavėjo mokamą sumą (3040,00 Eur kredito suma + 1110,20 Eur palūkanos + 161,85 Eur tarpininkavimo mokestis). Taigi, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 161,85 Eur tarpininkavimo mokesčio tenkintinas.

8.       Teismo vertinimu, ieškovės prašoma priteisti 1537,56 Eur tarpininkavimo mokesčio dalis atitinka netesybų sąvoką, kadangi ši suma turi būti kredito gavėjo mokama tik tuo atveju, jei jis netinkamai vykdo Sutartimi prisiimtas prievoles, o tarpininkavo mokesčio be nuolaidos absoliutus dydis nėra kredito gavėjui žinomas Sutarties sudarymo metu, jo dydis priklauso nuo to, kiek įmokų nesumokės kredito gavėjas. Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalis nustato, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį. Jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Įvertinus tai, kad tarpininkavimo mokestis be nuolaidos savo esme atitinka netesybų sąvoką, jam apskaičiuoti taikytinos Įstatymo įtvirtintos taisyklės. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, ieškovui iš atsakovės priteistina 257,31 Eur tarpininkavimo mokesčio be nuolaidos suma (2858,99 Eur nesumokėto kredito ir palūkanų suma x 0,05 proc. x 180 dienų).

9.       Teismas darė išvadą, kad ieškovės prašomos priteisti kompensuojamos palūkanos įskaitomos į iš atsakovės priteistą 257,31 Eur tarpininkavimo mokestį be nuolaidos.

10.       Iš dalies tenkinęs ieškinio reikalavimus, pirmosios instancijos teismas ieškovei iš atsakovės priteisė 5 procentų dydžio metines palūkanoas už priteistą 3278,15 Eur sumą (2734,56 Eur + 124,43 Eur + 419,16 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m lapkričio 22 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

11.       Pirmosios instancijos teismas proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, iš atsakovės ieškovei priteisė 250,90 Eur ((103,00 Eur žyminio mokesčio + 246,01 Eur už advokato teisinę pagalbą) x 71,89 proc.) bylinėjimosi išlaidų.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

12.       Apeliantė (ieškovė) AB „NEO Finance“ apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 20 d. sprendimą, dalyje dėl kompensuojamųjų palūkanų, tarpininkavimo mokesčio, 5 procentų palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų - priteisti iš atsakovės 1,84 Eur kompensuojamų palūkanų, 1699,41 Eur tarpininkavimo mokesčio, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei 349,01 Eur bylinėjimosi išlaidų, sumokėtų pirmosios instancijos teisme. Taip pat, priteisti iš atsakovės 31,00 Eur žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį skundą ir 246, 01 Eur bylinėjimosi išlaidų už apeliacinio skundo parengimą.

13.       Apeliacinis skundas grindžiamas žemiau nurodomais argumentais:

13.1.                      Kreditoriaus reikalavimas sumokėti palūkanas už pinigų skolinimą sutarties nustatytu terminu traktuotinas kaip reikalavimas prievolę įvykdyti natūra, t. y. sumokėti įstatyme ar šalių sutartyje nustatytą mokestį už naudojimąsi paskolos suma - palūkanas. Pagal sutarties 6.1 punktą, Vartojimo kredito gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, specialiosiose sąlygose numatytos palūkanos yra skaičiuojamos toliau nuo negrąžintos mėnesinės įmokos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos. Taigi, šalys, sudarydamos vartojimo kredito sutartis, iš anksto aptarė prievolės nevykdymo padarinius, numatydamos kompensuojamųjų palūkanų institutą, taikant sutartyje numatytą metinę palūkanų normą.

13.2.                      Apeliantė teismo prašė priteisti 1,84 Eur sutartiniu palūkanų, kurios skaičiuojamos nuo praleidimo įvykdyti prievolę termino t. y. nuo 2019 m. liepos 11 d. iki kreipimosi į teismą dienos. Atsakovui buvo aiškiai nurodyta, kokio dydžio ir kokiomis įmokomis bus mokamos palūkanos, todėl konstatuotina apelianto teisė, nutraukus su atsakovu sudarytą vartojimo kredito sutartį, reikalauti priteisti kompensacines palūkanas visa apimtimi. Teismas neteisingai pripažino kompensuojamas palūkanas netesybomis ir ieškovės prašomas 1,84 Eur sutartines palūkanas įskaitė į iš atsakovės priteistą 257,31 Eur tarpininkavimo mokestį be nuolaidos. Teismo sprendimas nurodytoje dalyje yra nepagrįstas ir turėtų būti pakeistas, apeliantei priteisiant prašomas sutartines palūkanas visa apimtimi.

13.3.                      Teismas neteisingai sutapatino tarpininkavimo mokesčio sudėtinę dalį su netesybomis ir iš atsakovės priteisė 257,31 Eur tarpininkavimo mokesčio be nuolaidos, viso 419,16 Eur tarpininkavimo mokesčio. Kadangi sutarties 5.3.2. punkte nurodyta tarpininkavimo mokesčio sudedamoji dalis nėra naudojama skolos išieškojimo proceso išlaidoms padengti, o yra skirta bendrovės patiriamoms išlaidoms susijusiomis su padidintos rizikos asmeniu ir su juo sudarytos vartojimo kredito sutarties vykdymo priežiūra, įsiskolinimo valdymu, kontrole, todėl visam tolimesniam vartojimo kredito sutarties laikotarpiui, sutarties 5.3.2. punkte nurodytai tarpininkavimo mokesčio sudedamaiai daliai nuolaida nebetaikoma ir vadovaujamasi sutarties 5.14. punktu. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2019 m. gruodžio 20 d. priimtame sprendime už akių civilinėje byloje Nr. e2-12695-494/2019 buvo neteisingai sutapatinta, kad ieškovės prašoma priteisti tarpininkavimo mokesčio sudėtinė dalis laikytina netesybomis.

13.4.                      Specialiosiose sąlygose aiškiai nurodyta, kad tarpininkavimo mokestis yra 3.90 proc. nuo kiekvienos grąžintos įmokos (vartojimo kredito sutarties 5.3.1.p.) ir, kad apskaičiuojamas 5.3.2. p nustatyta tvarka. Tarpininkavimo mokestis su nuolaida tvirta suma yra 161,85 Eur. Visa tai buvo aptarta individualiai, neklaidinant vartotojo, kadangi vartotojui buvo pažymėta, kad tai mokestis yra su nuolaida.

13.5.                      Padidintas tarpininkavimo mokestis atitinka specialiosios dalies sąlygas ir toks skaičiavimas neprieštarauja imperatyvioms vartojimo kredito įstatymo nuostatoms. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas ieškinį ir rengdamas bylą teisminiam nagrinėjimui, privalėjo imtis priemonių, kad ieškinyje būtų nurodyti ir pateikti įrodymai, patvirtinantys Ieškovės išdėstytas aplinkybes, aiškiai ir nedviprasmiškai išdėstytas faktinis ieškinio pagrindas. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas ieškovei turėjo nurodyti ieškinio trūkumus bei nustatyti terminą nurodytiems ieškinio trūkumams pašalinti, jei pirmosios instancijos teismui iš pateikto ieškinio bei ieškinio priedų nebuvo aišku kaip buvo apskaičiuotas bei iš ko susideda ieškovės prašomas priteisti tarpininkavimo mokestis. Teismas neįpareigojo ieškovės pateikti ir papildomus paaiškinimus dėl tarpininkavimo mokesčio apskaičiavimo tvarkos, todėl neišsiaiškinęs visų bylos aplinkybių, nepriteisė šalių numatyto tarpininkavimo mokesčio.

13.6.                      Vartojimo kredito gavėjui buvo aiškiai, išsamiai ir suprantamai nurodyta tarpininkavimo mokesčio apskaičiavimo tvarka, buvo aiškiai nurodyta tarpininkavimo mokesčio su nuolaida tvirta suma bei buvo aiškiai nurodyta iš ko susideda tarpininkavimo mokestis. Šios sąlygos dėl tarpininkavimo mokesčio mokėjimo buvo pasirašytos laisva valia, atsakovas nebuvo klaidinamas, jam buvo pateikta informacija apie visus su vartojimo kredito sutartimi susijusius mokesčius, taip pat ir apie tarpininkavimo mokestį bei jo skaičiavimą. Taigi, teismo sprendimas turėtų būti pakeistas, nurodant apeliantui priteisti prašomą sutarties tarpininkavimo mokestį visa apimtimi.

13.7.                      Teismas nepagrįstai netenkino dalies materialinio reikalavimo, todėl tenkinus ieškovės reikalavimus visa apimtimi, teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų turėtų būti pakeista, nurodant, jog apeliantei priteisintos visos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos -349,01 Eur bylinėjimo išlaidos, sumokėtos pirmosios instancijos teisme. Tuo tarpu pateikiant apeliacinį skundą buvo sumokėtas 31,00 Eur žyminis mokestis, bei patirtos 246,01 Eur bylinėjimosi išlaidos, kurios taip pat turėtų būti priteistos ieškovės naudai.

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

14.       Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, taip pat ex officio patikrinti, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra, todėl pasisako tik dėl apeliacinio skundo argumentų.

15.       Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalies, kuria buvo atmesti ieškinio reikalavimai dėl kompensuojamųjų palūkanų, tarpininkavimo mokesčio, 5 procentų palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

16.       Nustatyta, jog šalys 2018 m. spalio 5 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. K754404035, kurios pagrindu ieškovė atsakovei suteikė 3040,00 Eur dydžio kreditą 60 mėnesių laikotarpiui, o atsakovė įsipareigojo grąžinti kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą: 1110,20 Eur palūkanų (metinių palūkanų norma 13,00 procentai), 161,85 Eur tarpininkavimo mokesčio iki 2023 m. spalio 10 d. Kadangi atsakovė netinkamai vykdė savo sutartinius įsipareigojimus ir sutartų įmokų ieškovei nemokėjo, todėl 2019 m. lapkričio 13 d. pranešimu ieškovė nutraukė sutartį su atsakove, bei kreipėsi į teismą prašydama priteisti jai iš atsakovės 2734,56 Eur negražinto kredito dalį, 124,43 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki 2019 m. lapkričio 22 d. kreipimosi į teismą dienos, 13 procentų dydžio mokėjimo palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 2734,56 Eur, nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, 1699,41 Eur tarpininkavimo mokesčio, 1,84 Eur sutartines palūkanas, skaičiuojamas nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo, t. y. nuo 2019 m. liepos 11 d., iki kreipimosi į teismą dienos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 349,01 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 103,00 Eur žyminis mokestis ir 246,01 Eur išlaidos už procesinių dokumentų parengimą. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2019 m. gruodžio 20 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies – priteisė ieškovei iš atsakovės V. L. 2734,56 Eur negrąžinto kredito, 124,43 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, 13,00 procentų dydžio mokėjimo palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 2734,56 Eur, skaičiuojant nuo kreipimosi į teismą dienos (2019 m. lapkričio 22 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, 419,16 Eur tarpininkavimo mokesčio, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 3278,15 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. lapkričio 22 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 250,90 Eur bylinėjimosi išlaidas. Kitoje dalyje ieškinį atmetė. Ieškovė (apeliantė) su tokiu teismo sprendimu, dalyje dėl kompensuojamųjų palūkanų, tarpininkavimo mokesčio, 5 procentų palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų nesutiko, todėl pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeisti - priteisti iš atsakovės 1,84 Eur kompensuojamų palūkanų, 1699,41 Eur tarpininkavimo mokesčio, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei 349,01 Eur bylinėjimosi išlaidų, sumokėtų pirmosios instancijos teisme. Taip pat, priteisti iš atsakovės 31,00 Eur žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį skundą ir 246, 01 Eur bylinėjimosi išlaidų už apeliacinio skundo parengimą.

Dėl tarpininkavimo mokesčio

17.       Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria teismas netenkino reikalavimo priteisti 1699,41 Eur tarpininkavimo mokesčio ir priteisė tik 419,16 Eur tarpininkavimo mokesčio.

18.       Tarpininkavimo mokestis – tai mokestis, kurį vartojimo kredito gavėjas moka bendrovei. Tarpininkavimo mokestis yra skirtas padengti bendrovės patiriamas išlaidas, susijusias su bendrovės valdomos tarpusavio skolinimo platformos administravimu ir atnaujinimu, teikiamų paslaugų komunikavimu, kliento mokumo vertinimu ir tikrinimo mokamose duomenų bazėse, vartojimo kredito sutarties sąlygų derinimu su klientu, vartojimo kredito sutarties paruošimu. Taip pat tarpininkavimo mokestis skirtas padengti bendrovės išlaidas, susijusias su vartojimo kredito sutarties vykdymo priežiūra, įsiskolinimo valdymu, kontrole, sąlygotas padidintos rizikos vartojimo kredito gavėjų, kurių sutarčių administravimui taikoma intensyvesnė bendrovės priežiūra (Sutarties bendrųjų sąlygų 1.29. punktas). 

19.       Sutarties bendrųjų sąlygų 5.3. punkte nurodyta, jog tarpininkavimo mokestis susideda ir yra apskaičiuojamas tokia tvarka: vartojimo kredito sutarties specialiosiose sąlygose nustatytas tam tikras procentinis dydis (nagrinėjamu atveju nustatytas 3,90 proc.) nuo mėnesinės įmokos ir priskaičiuotos vėlavimo palūkanų sumos, jeigu mėnesinės įmokos mokėjimas yra pradelstas (sutarties bendrųjų sąlygų 5.3.1. punktas); 1,2 procento per mėnesį nuo vartojimo kredito sumos, iš šios sumos atėmus 5.3.1. punkte nustatyta tvarka priskaičiuotą sumą. Šiame punkte apskaičiuota tarpininkavimo mokesčio sudedamoji dalis per mėnesį yra ne didesnė nei 30 (trisdešimt) Eur (sutarties bendrųjų sąlygų 5.3.2. punktas).

20.       Pagal Sutarties bendrųjų sąlygų 5.4 punktą, vartojimo kredito gavėjui tinkamai vykdant sutartį, vartojimo kredito gavėjas priskiriamas įprastos rizikos asmenų grupei, o bendrovė nevykdo aktyvių veiksmų, susijusių su nuolatine vartojimo kredito sutarties vykdymo priežiūra, įsiskolinimo valdymu, kontrole. Todėl šalys susitaria, kad sutarties 5.3.2 punkte nurodytai tarpininkavimo mokesčio sudedamajai daliai yra taikoma 100 proc. nuolaida. Vartojimo kredito gavėjui netinkamai vykdant sutartį, t. y. vėluojant apmokėti bent vieną mėnesinę įmoką daugiau nei 30 dienų, toks asmuo priskiriamas padidintos rizikos asmenų grupei. Kadangi sutarties 5.3.2 punkte nurodyta tarpininkavimo mokesčio sudedamoji dalis nėra naudojama skolos išieškojimo proceso išlaidoms padengti, o yra skirta bendrovės patiriamoms išlaidoms susijusiomis su padidintos rizikos asmeniu ir su juo sudarytos vartojimo kredito sutarties vykdymo priežiūra, įsiskolinimo valdymu, kontrole, todėl visam tolesniam vartojimo kredito sutarties laikotarpiui sutarties 5.3.2 punkte nurodytai tarpininkavimo mokesčio sudedamajai daliai nuolaida nebetaikoma ir vadovaujamasi sutarties 5.14 punktu.

21.       Pagal sutarties bendrųjų sąlygų 5.14 punktą bet kokios nuolaidos, susijusios su vartojimo kredito gavėjo išlaidomis (įskaitant, bet neapsiribojant nuolaidomis palūkanoms, tarpininkavimo mokesčiui ir kitiems mokesčiams), kurios yra taikomos tik apibrėžtu laikotarpiu (t. y. kaip išskirtiniai riboto galiojimo pasiūlymai bendrovės klientams), taikomos tik vartojimo kredito gavėjui tinkamai vykdant įsipareigojimus pagal vartojimo kredito sutartį. Jeigu vartojimo kredito gavėjas netinkamai vykdo įsipareigojimus pagal vartojimo kredito sutartį, t. y. vėluoja mokėti bent vieną mėnesinę įmoką daugiau nei 30 dienų, nuo 31 vėlavimo dienos nuolaidos netaikomos visam tolesniam vartojimo kredito sutarties laikotarpiui.

22.       Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į aukščiau nurodytas vartojimo sutarties nuostatas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad ieškovės prašomas priteisti 1699,41 Eur tarpininkavimo mokestis susideda iš dviejų dalių – pagal sutarties bendrųjų sąlygų 5.3.1. punktą paskaičiuota dalis (161,85 Eur), kuri buvo individualiai su atsakove aptarta, nurodyta sutarties specialiosiose sąlygose, jos apskaičiavimo tvarka pakankamai aiški vartotojui, ir pagal sutarties bendrųjų sąlygų 5.3.2. punktą paskaičiuota 1537,56 Eur tarpininkavimo mokesčio dalis, kuri yra kintama, priklausoma nuo tam tikrų sąlygų ir nukreipianti į skirtingas sutarties dalis.

23.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas išsamiai, visapusiškai ir tinkamai taikydamas vartojimo sutarties sąlygų sąžiningumą reglamentuojančias nuostatas, išanalizavo sutarties nuostatas susijusias su tarpininkavimo mokesčiu ir pagrįstai konstatavo, jog šiuo atveju, savo esme tarpininkavimo mokesčio sudedamoji dalis, numatyta sutarties 5.3.2 punkte, laikytina netesybomis ir ši nuostata nėra sąžininga vartotojo atžvilgiu bei prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms.

24.       Pagal kredito sutarties 5.4 punktą, sutarties 5.3.2 punkte nustatyto tarpininkavimo mokesčio sudedamosios dalies nuolaida yra taikoma tik tuo atveju, jeigu vartojimo kredito gavėjas tinkamai vykdo sutartį. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skolininkui prievolės neįvykdant arba netinkamai vykdant, kreditorius tokiu mokesčiu iš esmės siekia kompensuoti dėl to patiriamus savo minimalius nuostolius. Sąlyginė nuolaida, kai jos netaikymas susietas su pagrindinės prievolės pažeidimu, atlieka prievolės užtikrinimo funkciją, kuri iš esmės pasireiškia nubaudimo forma. Tai atitinka baudos, kaip vienos iš netesybų rūšies, sampratą pagal CK 6.71 straipsnį.

25.       Pažymėtina, kad prievolės esmė dėl to, jog netesybos sutartyje pavadintos nuolaida, nesikeičia. Priešingas aptariamų sutarties sąlygų dėl nuolaidos netaikymo aiškinimas reikštų sutarties aiškinimą sutartį parengusios šalies (verslininko) naudai ir vartotojo, silpnesniosios vartojimo teisinių santykių šalies, nenaudai. Tai būtų nesuderinama su CK 6.193 straipsnyje įtvirtintais sutarčių aiškinimo principais. Tokia tarpininkavimo mokesčio sudedamoji dalis, kuri taikoma tik vartojimo kredito gavėjui netinkamai vykdant sutartį, savo esme vertintina kaip užslėptos netesybos, o tokios sąlygos yra neskaidrios ir nesąžiningos vartotojo atžvilgiu. 

26.       Nagrinėjamu atveju, vartojimo kredito sutartyje įtvirtintas netesybų dydis kitu pavadinimu klaidina vartotoją ir nustato neproporcingai didelę vartotojo civilinę atsakomybę už sutarties neįvykdymą.

27.       Vartojimo kredito sutarčių bendrosios dalies sąlygos, apibrėžiančios kintantį tarpininkavimo mokestį (sutarties 5.3.2 punktas) yra klaidinančios, kadangi tarpininkavimo mokestis be nuolaidos apskaičiuojamas nuo priskaičiuotų vėlavimo palūkanų sumos, kurių dydis nėra žinomas sudarant vartojimo kredito sutartį, nes nežinoma, ar bus ir kokio dydžio bus vėlavimo palūkanos, nėra aiškus tarpininkavimo mokesčio be nuolaidos dydis vartojimo kredito sutarties sudarymo metu. Be to kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalis numato, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį. Jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Todėl, šiuo konkrečiu atveju, tarpininkavimo mokesčio dydžio skaičiavimo susiejimas su aplinkybe, ar kredito gavėjas laiku moka įmokas, šio mokesčio skaičiavimas ir nuo priskaičiuotų vėlavimo palūkanų, reiškia papildomo mokesčio taikymą už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą, kas pažeidžia Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtintą imperatyvų draudimą. Tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje (Vilniaus apygardos teismo 2020 m.balandžio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-494-910/2020).

28.       Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad sutarties specialiosiose sąlygose nurodytas 161,85 Eur tarpininkavimo mokestis su nuolaida, jo apskaičiavimo tvarka sutarties sudarymo metu buvo pakankamai aiški, individualiai aptarta, be kita ko šis mokestis yra įskaičiuotas į bendrą vartojimo kredito sumą, kurią atsakovė turi sumokėti. Apeliantė kaip asmuo, kuris administruoja tarpusavio skolinimo platformą (Vartojimo kredito įstatymo 2 straipsnio 14 punktas), turi teisę gauti atlyginimą už teikiamas paskolos suteikimo paslaugas. Atsižvelgiant į tai, sutarties specialiosios dalies sąlyga, kurioje nustatytas konkretus, aiškus tarpininkavimo mokesčio dydis, pagrįstai pirmosios instancijos teismo sprendimu už akių paliktia galioti, nepaisant negaliojančiomis pripažintų sutarties sąlygų, susijusių su tarpininkavimo mokesčio be nuolaidos dydžio apskaičiavimo ir taikymo taisyklėmis (CK 6.2284 straipsnio 8 dalis). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai ieškovei iš atsakovės priteisė tą atsakovės nesumokėtą tarpininkavimo mokesčio dalį, kurios mokėjimas nebuvo susietas su atsakovo vėlavimu vykdyti prievolę ir buvo aiškiai nurodytas sutarties specialiosiose sąlygose. Kadangi, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį, jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Tai reiškia, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovei iš atsakovės priteisė 257,31 Eur tarpininkavimo mokesčio be nuolaidos suma (2858,99 Eur nesumokėto kredito ir palūkanų suma x 0,05 proc. x 180 dienų). Taigi, bendra pritesitina tarpininkavimo mokesčio suma yra 419,16 Eur ir nėra pagrindo šioje dalyje sprendimo keisti.

Dėl kompensuojamųjų palūkanų

29.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, sutarties šaliai neįvykdžius arba netinkamai įvykdžius sutartį, kita sutarties šalis, atsižvelgiant į aplinkybes, įgyja teisę naudotis sutartyje ir įstatyme nustatytais teisių gynimo būdais, įtvirtintais tiek bendrosiose sutarčių teisės normose, tiek ir atitinkamas sutartis reguliuojančiose teisės normose. Bendrieji kreditorių teisių gynimo būdai yra šie: teisė reikalauti įvykdyti prievolę natūra, sustabdyti priešpriešinį vykdymą, reikalauti nuostolių, netesybų ir palūkanų, reikalauti pakeisti sutartį ar ją nutraukti, įskaitant ir sutarties nutraukimą nustačius papildomą terminą sutarčiai įvykdyti, kt. Priklausomai nuo sutarties pažeidimo kreditorius gali rinktis vieną ar kelis gynimo būdus, jeigu bendrą jų taikymą leidžia pasirinktų gynimo būdų prigimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-306/2012).

30.       Pagal CK 6.261 straipsnį, įstatyme nustatytas kompensuojamąsias palūkanas turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku ir kurie su skolininkais sutartyse nenustatė kitokių tokio prievolės nevykdymo padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-509/2010; 2011 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-400/2011; 2017 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-379-969/2017, 24 punktas). Kreditoriaus reikalavimas sumokėti kompensuojamąsias palūkanas, kitaip tariant, atlyginti dėl piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimo atsiradusius nuostolius, laikytinas reikalavimu skolininkui taikyti civilinę atsakomybę. Kompensuojamosios palūkanos šiuo atveju laikytinos minimaliais kreditoriaus nuostoliais, patirtais dėl laiku negrąžintos skolos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2014).

31.       Kai kompensuojamosios palūkanos nustatytos sutartyje, taikomos būtent jos, o ne CK 6.210 straipsnyje reglamentuojamos kompensuojamosios palūkanos. Tokią išvadą patvirtina Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, kurioje pripažįstama, kad pagal teisinį reglamentavimą kompensuojamosios palūkanos ir jų dydis gali būti nustatomi šalių susitarimu, jo nesant – pagal įstatymą (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-548-248/2016, 32 punktas).

32.       Atsižvelgiant į sutampančius netesybų ir kompensuojamųjų palūkanų tikslus, sprendžiant kompensuojamųjų palūkanų ir netesybų santykį jų išieškojimo atveju, vadovaujamasi bendrąja nuostata, jog neteisinga reikalauti priteisti ir palūkanas, ir netesybas, nes tai reikštų dvigubos atsakomybės taikymą skolininkui, o kreditorius nepagrįstai praturtėtų. Kasacinio teismo praktikoje suformuluota taisyklė, kad kai palūkanos atlieka nuostolių kompensavimo funkciją ir tampa skolininko atsakomybės forma, iš skolininko negalima papildomai priteisti netesybų. Nuostoliai, kuriuos jau kompensuoja palūkanos, apima netesybas, t. y. netesybos įskaitomos į nuostolius, šiuo atveju – į kompensuojamųjų palūkanų dydį (CK 6.73 straipsnio 1 dalis, 6.258 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-830/2003; 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-153-916/2016, 16 punktas; 2018 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-147-690/2018, 22 punktas).

33.       Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad šalys 2018 m. spalio 5 d. vartojimo kredito sutarties bendrųjų sąlygų 6.1 pnkte susitarė, jog vartojimo kredito gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, sutarties specialiojoje dalyje numatytos palūkanos, t. y. 13 procentų dydžio, yra skaičiuojamos toliau nuo negrąžintos mėnesinės įmokos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi suteikta pinigų suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos. Visiško skolos sumokėjimo diena laikoma bendrovės darbo diena, kurią bendrovės darbo valandomis laiku neapmokėta suma yra įskaitoma į bendrovės banko sąskaitą. 

34.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. vasario 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020 išaiškino, kad kompensacinių palūkanų paskirtis ir prigimtis iš esmės yra analogiška kaip ir netesybų, kad Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalis riboja visų galimų netesybų ir mokesčių už vartojimo kredito sutartyje nustatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą taikymą vartojimo kredito gavėjui, kad Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje minimos netesybos aiškintinos, kaip apimančios ir kompensacines palūkanas, mokamas dėl vartojimo kredito gavėjo prievolių vykdymo terminų pažeidimo. Įvertinus nurodytą 2018 m. spalio 5 d. vartojimo kredito sutarties nuostatą ir kasacinio teismo išaiškinimus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog sutartyje nustatytas kompensuojamųjų palūkanų dydis ženkliai viršija Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nurodytą dydį, t. y. 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną (18 procentų metinių palūkanų norma, tačiau ne už ilgesnį nei 180 dienų laikotarpį). 

35.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tuo atveju, kai palūkanos atlieka ne atlyginimo (mokėjimo, pelno) funkciją, o nuostolių kompensavimo, ir tampa skolininko atsakomybės forma, iš skolininko negalima papildomai priteisti netesybų. Taigi, jeigu prievolės įvykdymo termino praleidimo atveju šalys susitaria ir dėl netesybų, ir dėl kompensuojamųjų palūkanų, priteisiant jas pagal tokius reikalavimus, atlyginama tik didesnioji suma, apimanti mažesniąją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-153-916/2016).

36.       Kadangi konkrečiu atveju kompensuojamų palūkanų suma priimant sprendimą už akių buvo mažesnė už priteistą netesybų sumą, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė didesnę sumą – netesybas, o reikalavimą dėl kompensuojamųjų palūkanų atmetė.

37.       Kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nėra reikšmingi sprendžiant dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių teisėtumo ir pagrįstumo, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

38.       Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino šalių sudaytos vartojimo sutarties nuostatas, įstatymų normas bei teismų praktiką susijusią su palūkanas, tarpininkavimo mokesčiu, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti nėra pagrindo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme

39.       Šiuo atveju, pirmosios instancijos teismo sprendimas nepakeistas, todėl nėra pagrindo perskirstyti bylinėjimosi išlaidas patirtas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu. Taip pat, atmetus apeliacinio skundo reikalavimas, nėra pagrindo priteisti ir išlaidas patirtas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

apeliacinį skundą atmesti.

Palikti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 20 d. sprendimo už akių nepakeistą.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos

Teisėjos                                                                                         Andrutė Kalinauskienė

                                                                                                           Margarita Stambrauskaitė   

                                                                                                           Rūta Veniulytė-Jankūnienė