Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2016-03-10][nuasmeninta nutartis byloje][e2A-219-221-2016].docx
Bylos nr.: e2A-219-221/2016
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Kauno apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos 188704927 atsakovas
Kategorijos:
SU PRIEVOLŲ TEISE SUSIJUSIOS BYLOS
Bylos, kylančios iš sutartinių teisinių santykių
Bylos dėl nuomos
dėl žemės nuomos
CIVILINIAI TEISINIAI SANTYKIAI
Daiktinė teisė
Valdymas:
Valdymo gynimas
Nuosavybės teisė:
Nuosavybės teisės įgyvendinimas
CIVILINIS PROCESAS
CIVILINIS PROCESAS
Bendrosios nuostatos
Bendrosios nuostatos
Civilinio proceso dalyviai:
Tretieji asmenys civiliniame procese:
Procesiniai terminai:
Procesinių terminų pratęsimas
Teismų procesinių sprendimų kontrolės formos ir proceso atnaujinimas
Apeliacinis procesas:
Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas

Civilinė byla Nr. e2A-219-221/2016

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-06655-2015-0

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.3.1.4; 2.3.2.2; 3.1.3.6; 3.3.1.21.

(S)

 

 

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2016 m. kovo 9 d.

Kaunas

 

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Nijolios Indreikienės, Leono Jachimavičiaus, Virginijos Lozoraitytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų A. Š., D. V., S. B. ir trečiojo asmens Ž. G. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-11408-717/2015 pagal ieškovų A. Š., D. V., S. B. ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, trečiajam asmeniui Ž. G. dėl įsakymų panaikinimo ir vienašalio sutarčių nutraukimo pripažinimo neteisėtais.

 

Teisėjų kolegija

 

nustatė:

 

I. Ginčo esmė

 

Ieškovai pareiškė ieškinį, kuriame prašė panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus 2015 m. sausio 28 d. įsakymą Nr. 8VĮ-(14.8.2)-68 „Dėl 1997 m. sausio 10 d. valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutarties Nr. N19/97-0041 nutraukimo“, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus 2015 m. sausio 28 d. įsakymą Nr. 8VĮ-(14.8.2)-70 „Dėl 1997 m. sausio 10 d. valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutarties Nr. N19/97-0042 nutraukimo“, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus 2015 m. sausio 28 d. įsakymą Nr. 8VĮ-(14.8.2)-69 „Dėl 1997 m. sausio 10 d. valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutarties Nr. N19/97-0044 nutraukimo“, priteisti ieškovams iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad ieškovai 1995 m. birželio 7 d. turto pardavimo iš varžytynių aktu įsigijo pastatą su kiemo statiniais, esantį (duomenys neskelbtini). 1996 metais buvo parengtas ir suderintas žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), statybos projektas. Pagal suderintą projektą bendraturčiai šiame žemės sklype vykdė statybos darbus: įrengė projekte numatytas kiemo aikšteles, pastatė gyvenamąjį namą ir garažą, visą sklypą juosiančią betono tvorą. 1996 m. gruodžio 9 d. pagal suderintą namų valdos žemės sklypo ribų planą žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo padalintas į keturis žemės sklypus: 0,2000 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), 0,0241 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), 0,0315 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), 0,0278 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Dėl to pastatai ir kiti statiniai atsidūrė skirtinguose žemės sklypuose. Gyvenamąjį namą ir 20 arų žemės sklypą, esančius (duomenys neskelbtini), 2012 m. spalio 25 d. įsigijo trečiasis asmuo. Kiti ieškovams priklausę kiemo statiniai, dalis garažo ir tvora atsidūrė valstybei priklausančiuose žemės sklypuose, nes jie buvo pastatyti iki plano patvirtinimo, t. y. 1996 metais. 1997 m. sausio 10 d. su kiekvienu iš ieškovų buvo sudarytos valstybinės žemės nuomos sutartys. Pagal šias nuomos sutartis ieškovui A. Š. buvo išnuomotas 315 kv. m ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), ieškovui S. B. – 278 kv. m ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), ieškovei D. V. – 241 kv. m ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Vienašališkai, nesuderinus su ieškovais ir jų neįspėjus, 2015 m. sausio 28 d. atsakovė nutraukė su ieškovais žemės nuomos sutartis, motyvuodama tuo, kad žemės sklypai naudojami ne pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį. Žemės sklypų nuomos sutartis ieškovai sudarė dėl to, kad jie, kaip statinių savininkai, galėtų naudotis žemės sklypais, kuriuose faktiškai buvo jų statiniai. Nutraukdama nuomos sutartis, atsakovė nepagrindė, kad iš nuomojamų žemės sklypų buvo pašalinti ieškovams priklausantys statiniai. Ieškovai ėmėsi aktyvių veiksmų, siekdami įteisinti nuomojamuose žemės sklypuose esančius statinius. Nuomojami žemės sklypai supa šiuo metu trečiajam asmeniui priklausantį žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), todėl jį galima naudoti ir į jį patekti tik per nuomojamus ginčo žemės sklypus, šiam tikslui buvo įrengtos kiemo aikštelės. Nors ieškovams priklausantys statiniai dar nėra įregistruoti, tačiau kadastro duomenų bylos, antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas įrodo faktinį šių statinių egzistavimą ir jų funkcinius ryšius su žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini). Faktas, jog išnuomotuose žemės sklypuose, kaip teigia atsakovė, nebuvo vykdoma statyba, savaime nereiškia valstybinės žemės nuomos sutarčių pažeidimo ir nesuteikia pagrindo jas nutraukti.

 

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

 

Kauno apylinkės teismas 2015 m. rugsėjo 30 d. sprendimu atmetė ieškinį. Nustatė, kad iki ieškovams nusiperkant (duomenys neskelbtini) poilsio namus, esančius (duomenys neskelbtini), poilsio namai ir kiti statiniai buvo išsidėstę viename žemės sklype, t. y. dabar nuosavybės teise trečiajam asmeniui priklausančiame žemės sklype ir tuose žemės sklypuose, kuriuos nuomojosi ieškovai. Varžytynių aktu ieškovai nusipirko pastatą ir kitus statinius, kurie nebuvo detaliai įvardinti. Ieškovai, lygiomis dalimis įsigiję poilsio namus, savo nuosavybės teises į juos įregistravo VĮ Registrų centre, kitų statinių jie neįregistravo. Atsakovė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. liepos 17 d. nutarimu Nr. 987 „Dėl valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos“ išnuomojo ieškovams 99 metams ginčo žemės sklypus, neįvardindama motyvų. Teismas pažymėjo, kad išsinuomotuose žemės sklypuose ieškovai galėjo vykdyti statybos darbus, tačiau jie ne tik nevykdė statybos darbų, tačiau net neįteisino tų statinių, kurie buvo ir yra šiuo metu ginčo žemės sklypuose. Tokią teisinę galimybę ieškovai turėjo, nes turto pardavimo iš varžytynių akte buvo nurodyta, kad su namu buvo parduoti ir kiti statiniai. Ieškovai, 2012 metais parduodami jiems nuosavybės teise priklausiusį namą ir žemės sklypą trečiajam asmeniui, galėjo parduoti turtą, kuris buvo įregistruotas VĮ Registrų centre. Iš Registrų centro duomenų teismas nustatė, kad trečiasis asmuo nusipirko tik namą ir žemės sklypą, nėra įrodymų, kad jis būtų nusipirkęs kitus statinius, nurodytus turto pardavimo iš varžytynių akte, antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole ir atsakovės pateiktame žemės naudojimo patikrinimo akte. Įvertinęs šias aplinkybes CK 6.551 straipsnio 2 dalies prasme, konstatavo, kad ieškovai ir trečiasis asmuo neįrodė, jog valstybinės žemės sklypuose yra jiems priklausantys pastatai, statiniai ar kiti įrenginiai, todėl šiuo metu nėra teisinio pagrindo sudaryti sutartis nei su ieškovais, nei su trečiuoju asmeniu. Pažymėjo, kad nors ieškovai teigia, kad jie negali savo vardu įsiregistruoti valdomų statinių: aikštelių, garažo ir tvoros, nes atsakovė neduoda pritarimo tai padaryti, dėl to negali įrodyti, jog jų nuosavybės teise valdytas gyvenamasis namas ir žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), yra funkciškai susiję, nes statiniai yra pagrindinį statinį aptarnaujantys daiktai, tačiau ieškovai nėra apskundę tokio atsakovės nepritarimo. Atsižvelgęs į tai, kad ieškovai varžytynėse įsigytą turtą 2012 metais pardavė trečiajam asmeniui, sprendė, kad jie prarado teisę reikalauti, jog ir toliau jiems būtų palikta teisė naudotis valstybiniais žemės sklypais, kaip turinčiais funkcinį ryšį su jiems asmeninės nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu ir pastatais. Padarė išvadą, kad dėl to, vadovaujantis žemės nuomos sutarčių 20 punktu, atsakovei atsirado teisė nutraukti terminuotas valstybinės žemės nuomos sutartis prieš laiką. Pažymėjo, kad jeigu asmenys, ne aukciono tvarka išsinuomoję valstybinės žemės sklypą, netenka nuosavybės teisės į pastatus, arba šių pastatų kiekis sumažėja tiek, kad išnuomoto dydžio sklypas tampa nebereikalingas ūkinei veiklai, t. y. nebelieka faktinio jo naudojimo su pastatais susijusioms reikmėms, yra pagrindas pripažinti, jog tokie asmenys žemę naudoja ne pagal tikslinę paskirtį ir tai yra savarankiškas pagrindas nutraukti valstybinės žemės nuomos sutartį. Vadovaudamasis nurodytais motyvais, sprendė, kad atsakovės 2015 m. sausio 28 d. priimti įsakymai dėl nuomojamos žemės sutarčių panaikinimo yra teisėti. Konstatavo, kad trečiasis asmuo nepareiškė savarankiškų reikalavimų perkelti jam buvusių žemės nuomininkų teises ar įpareigoti atsakovę sudaryti su juo žemės nuomos sutartį ne aukciono tvarka, todėl negalima išeiti už ieškinio reikalavimo ribų ir spręsti klausimų, ar nebus pažeistos šio asmens teisės tinkamai naudotis jam nuosavybės teise priklausančiu namu ir žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini).

 

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai

 

Apeliacinius skundus padavė ieškovai ir trečiasis asmuo Ž. G.

 

Apeliaciniame skunde ieškovai prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. sprendimą, priimti naują sprendimą ir patenkinti ieškinį.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Nepagrįstai spręsta, kad ieškovai žemės sklypų nenaudojo pagal paskirtį, t. y. žemės sklypuose nevykdė statybos darbų. Nors ir nustatyta, jog nuomojamuose žemės sklypuose faktiškai yra pastatyti statiniai, tačiau nesiaiškintos jų pastatymo/įrengimo aplinkybės, jos nesietos su nuomos sutarčių nutraukimo teisiniu pagrindu. Nekvestionuotas faktas, jog ieškovų nuomojamuose žemės sklypuose yra pastatyti jiems priklausantys statiniai. Ieškovams priklausančios kiemo aikštelės atitinka kitų statinių apibrėžimą, o ieškovui S. B. priklausantis garažas tenkina pastato įstatyminį apibrėžimą, kas vėlgi patvirtina statinių buvimo žemės sklypuose faktą. Statinių pastatymo teisėtumą įrodo tai, kad ši statinių statyba buvo suderinta su reikiamomis institucijomis, parengtas statybos projektas. Atsakovei priklausančiuose ginčo žemės sklypuose statiniai yra nuo 1996 metų, per visą šį laiką atsakovė neginčijo jų įrengimo/pastatymo teisėtumo. Statinių pastatymo teisėtumo klausimas iš esmės nebuvo nagrinėtas. Nepagrįsta išvada, kad statinius ginčo žemės sklypuose statė ne ieškovai, o kiti asmenys. Iki 1996 m. gruodžio 9 d. žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), ir ieškovų nuomojami žemės sklypai buvo vienas turtinis vienetas, 1995 m. birželio 7 d. turto pardavimo iš varžytynių aktu ieškovai įsigijo pastatą su kiemo statiniais, esantį (duomenys neskelbtini). Iš kadastro duomenų bylų matyti, jog ginčo sklypuose esančių statinių statybos pradžios ir pabaigos metai – 1996 metai, todėl juos statyti galėjo tik ieškovai. Priešinga išvada padaryta tik įvertinus turto pardavimo iš varžytynių akte esančią sąvoką, kad ieškovams parduotas „pagrindinis pastatas su kiemo statiniais“, tačiau neanalizuotas minimos sąvokos faktinis turinys.

2. Nepagrįstas argumentas, kad ieškovai neįrodė CK 6.551 straipsnio prasme, jog valstybinės žemės sklypuose yra jiems priklausantys pastatai, statiniai ar kiti įrenginiai, nes 2012 metais ieškovai perleido trečiajam asmeniui nuosavybės teisę į žemės sklypą ir pastatą, esančius (duomenys neskelbtini), todėl ieškovams priklausantys ginčo žemės sklypuose esantys statiniai prarado funkcinį ryšį su pagrindiniu trečiajam asmeniui priklausančiu pastatu, esančiu (duomenys neskelbtini). Pirma, nuomojami žemės sklypai ir juose esantys pastatai yra funkciškai susiję su pastatu, esančiu (duomenys neskelbtini),  nes tik naudojantis ginčo žemės sklypuose įrengtomis kiemo aikštelėmis galima patekti į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Funkcinį sąsajumą įrodo ir faktinių aplinkybių protokole užfiksuotas faktas, kad žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), ir ginčo žemės sklypus juosia bendra tvora, nėra riboženklių, kaip nors atskiriančių šiuos sklypus. Be to, statybos projektas buvo patvirtintas bendram visų keturių žemės sklypų plotui, neišskiriant ieškovų tuo metu turėto sklypo ir nuomojamų žemės sklypų. Antra, net jei ginčo sklypuose esantys statiniai būtų traktuojami kaip priklausiniai (CK 4.19 straipsnio 1 dalis), teisės normos nenumato, jog priklausiniais laikytini objektai gali prarasti funkcinį ryšį su pagrindiniu daiktu vien todėl, kad pasikeitė daikto ar žemės sklypo, ant kurio jie stovi, savininkas. Trečia, trečiasis asmuo negalėjo įsigyti nuosavybės teisių į ginčo žemės sklypuose esančius pastatus ar perimti ieškovų, kaip nuomininkų, teisių tik dėl to, kad atsakovė netenkino ieškovų ir trečiojo asmens prašymo pakeisti žemės nuomos sutarčių sąlygas. Ketvirta, neaišku, kaip nustatyta, kad visi ieškovams priklausantys statiniai turi būti laikomi pastato, esančio (duomenys neskelbtini), priklausiniais. Ieškovo S. B. nuomojamame žemės sklype yra pastatytas garažas, kurio pusė patenka į trečiojo asmens žemės sklypą. Trečiasis asmuo yra gavęs atsakovės pritarimą įteisinti garažo nuosavybės teises. Atsakovė elgiasi prieštaringai, nes pusę garažo leidžia įsiteisinti trečiajam asmeniui, o dėl kitos analogiškos pusės garažo pasisako, kad jo kaip pastato išvis nėra. Penkta, pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką asfalto danga priskiriama prie statinių, kurie neturi aiškios funkcinės paskirties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-570/2008, 2013 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2013). Pripažinus, jog ieškovams faktiškai priklauso statiniai, esantys nuomojamuose žemės sklypuose, nuomos sutartys negali būti nutrauktos.

3. Neteisingai nurodyta, kad ieškovai nėra apskundę atsakovės nepritarimo ieškovams savo vardu įregistruoti valdomus statinius. Ieškovų skundą nagrinėja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo specialioji kolegija, nes sprendžiamas Kauno apygardos administracinio teismo paklausimas dėl teismingumo nustatymo (bylos Nr. T-133/2015). Pirmosios instancijos teismas turėjo pareigą patikrinti šią informaciją LITEKO sistemoje ir nesiremti klaidingais argumentais.

4. Ginčijamu sprendimu buvo pažeista ieškovų konstitucinė teisė naudotis jiems priklausančiu turtu, nes įteisinta situacija, kai vieno turto vieneto perleidimas automatiškai reiškia, jog prarandama teisė disponuoti ir kitu teisėtai priklausančiu turtu. Ieškovų teisė naudotis ginčo sklypuose esančiais statiniais išnyko tik dėl to, kad jie pardavė jiems nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, tačiau teismas nesprendė ir nevertino, kas atsitiko su kitais statiniais.

5. Neatsižvelgta, kad ieškovams išnuomoti žemės sklypai nėra identiški, kiekvienas iš jų pasižymi individualiomis jų naudojimo savybėmis, todėl turėtų būti vadovaujamasi ne bendra pozicija, jog ieškovų statiniams naudoti negali būti nuomojami žemės sklypai, tačiau privalu nustatyti kiekvieno iš statinių padėtį atskirame žemės sklype ir poreikį naudoti žemės sklypą.

6. Nevertinta, kad, priimdama ginčijamus įsakymus dėl žemės sklypų nuomos sutarčių nutraukimo, atsakovė nurodė visiškai ne tuos teisinius pagrindus, kuriuos dėstė atsiliepime į ieškinį, ir dėl kurių pasisakė pirmosios instancijos teismas. Vienas iš atsakovės įsakymuose nurodomų žemės nuomos sutarčių nutraukimo pagrindų yra CK 6.565 straipsnio 1 dalis, tačiau šioje CK normoje yra įtvirtinta nuomininko teisė nutraukti žemės nuomos sutartį prieš terminą. Antrasis atsakovės įsakymuose nurodomas žemės nuomos sutarčių nutraukimo pagrindas yra Žemės įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 4 punktas, reglamentuojantis valstybinės žemės išnuomojimą. Tai reiškia, kad atsakovė rėmėsi teisiniu reglamentavimu, kuris taikytinas tuo atveju, kai yra sudaroma nauja žemės nuomos sutartis. Trečiuoju nuomos sutarčių nutraukimo pagrindu atsakovė laiko Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.12 papunktį, tačiau juo iš esmės reglamentuojamas dokumentų pateikimo procesas. Su ieškovais žemės nuomos sutartys jau buvo sudarytos, ieškovai nepageidavo sudaryti kitų nuomos sutarčių, atsakovė nėra nurodžiusi ieškovams pateikti papildomus dokumentus, todėl nuomos sutarčių nutraukimas nurodytu pagrindu yra neteisėtas.

7. Nesivadovauta Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencija, pagal kurią net ir neteisėtai pastatytas statinys laikytinas statytojo nuosavybe, saugomas ir ginamas pagal nuosavybės neliečiamumo principą (2007 m. lapkričio 27 d. sprendimas byloje Hamer prieš Belgiją, 21861/03). Ieškovai beveik 20 metų nuomos pagrindu naudojo ginčo žemės sklypus ir juose esančius pastatus, atsakovė, sudarydama nuomos sutartis, leido atsirasti tokiai situacijai ir jai tęstis. Ieškovai, įgyvendinę savo konstitucinę teisę perleisti nuosavybės teises į kitą žemės sklypą, ne tik neteko teisės toliau nuomotis ginčo žemės sklypus, tačiau toks atsakovės sprendimas iš esmės reiškia, kad ieškovai neteko ir teisės naudotis savo nuosavybe, esančia šiuose žemės sklypuose. Dėl to ginčijamas sprendimas naikintinas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 1 protokolo 1 straipsnio pagrindu, pažeidus „nuosavybės“ teisinę apsaugą.

8. Ginčijamas sprendimas priimtas neįvertinus byloje pateiktų faktinių įrodymų pagrįstumo, ypač vertinant aplinkybę, kokiu būdu ir apimtimi ieškovai galėjo naudotis ginčo žemės sklypais. Atsakovė ieškovams pateiktuose atsakymuose pažymi, kad ginčo teritorija patenka į (duomenys neskelbtini) kraštovaizdžio draustinio ribas, kuriame taikomi statybos apribojimai. Dėl to turėjo būti nustatinėjama, ar ieškovai ginčo žemės sklypuose galėjo statyti ką nors daugiau, nei tai buvo numatyta 1996 metais suderintame projekte. Tik nustačius, kad papildoma statyba šiuose žemės sklypuose buvo galima, atsakovė turėtų teisę nutraukti žemės sklypų nuomos sutartis dėl to, kad ieškovai juose nevykdo veiklos. Be to, atsakovė, konstatavusi, jog ieškovai nevykdė statybų, nenustatė termino šiam pažeidimui pašalinti, nenurodė, kokia žala valstybei kilo dėl tokio ieškovų elgesio.

 

Apeliaciniame skunde trečiasis asmuo Ž. G. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad neatskleista bylos esmė, pasisakyta dėl trečiąjį asmenį liečiančių teisių ir pareigų, kurios nesusijusios su ginčo dalyku. Ž. G. šioje byloje buvo įtrauktas trečiuoju asmeniu, kadangi jo turimas žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), ribojasi su ieškovų nuomojamais ginčo žemės sklypais, tačiau trečiasis asmuo nebuvo žemės nuomos sutarčių šalimi, todėl manė, kad neturi pagrindo reikšti savarankiškų reikalavimų. Visgi ginčijamame sprendime išsakyti motyvai, kurie leidžia teigti, kad tuo atveju, jei trečiasis asmuo būtų pareiškęs savarankiškus reikalavimus, teismas būtų sprendęs dėl šio asmens teisių ir pareigų ir galbūt būtų priėmęs kitokį sprendimą. Byloje trečiasis asmuo nuosekliai aiškino, kaip ginčo žemės sklypai susiję su jo valdomu žemės sklypu, tačiau teismas vis tiek neįžvelgė funkcinių statinių ryšio vien dėl to, kad pasikeitė žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkas. Tai leidžia manyti, kad nebuvo atskleista aplinkybė (teisine ir faktine prasme), kaip pasikeitęs savininkas gali įtakoti nekilnojamųjų daiktų ir jų priklausinių funkcinius ryšius. Jei trečiasis asmuo būtų žinojęs, jog teismas jį laikys suinteresuotu asmeniu, jis būtų teikęs savo reikalavimus, įrodymus ir paaiškinimus, kuriais įrodinėtų faktinius pagrindus, kodėl jam turėtų būti perkeliamos ieškovų teisės ir pareigos. Trečiajam asmeniui nebuvo išaiškinta galimybė dėl teisių ir pareigų pagal ginčo nuomos sutartis perėmimo pateikti savarankiškus reikalavimus, jis negalėjo numatyti, jog savarankiškų reikalavimų nepateikimas bus laikomas argumentu atmetant ieškovų pareikštą ieškinį. Tokia pozicija pažeidžia teismo pareigą visapusiškai išnagrinėti bylos aplinkybes ir užtikrinti tinkamą ginčo šalių teisių ir pareigų įgyvendinimą. Trečiojo asmens procesinės padėties klausimas su sprendimo teisėtumu sietinas dviem aspektais. Pirmasis, kad nesiaiškintos ir netirtos faktinės aplinkybės dėl trečiojo asmens žemės sklype esančių statinių funkcinio naudojimo, nors buvo nustatyta, kad ieškovai gavo leidimą rekonstruoti šiuo metu trečiajam asmeniui priklausantį pastatą. Visgi nebuvo aiškintasi dėl rekonstrukcijos masto, nenustatinėta, ar rekonstruojant namą buvo vykdomi darbai ginčo žemės sklypuose. Antrasis aspektas sietinas su tuo, jog, vertinant įrodymus, buvo pasisakyta, kad ieškovai turto pardavimo iš varžytynių aktu įgijo ir kiemo statinius, tačiau trečiasis asmuo 2012 metais nusipirko tik viešame registre įregistruotą pastatą. Kiemo statiniai, kuriuos galbūt nusipirko ieškovai, negalėjo tiesiog išnykti ir jei jie tokie yra, jie laikytini trečiajam asmeniui priklausančio pastato priklausiniais.

 

Atsiliepime į apeliacinius skundus atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašo juos atmesti. Nurodo, kad ginčo žemės sklypuose ieškovų vardu nėra įregistruotų statinių nei nuosavybės, nei kokia nors kita teise. Pirkimo–pardavimo sutartyje, kuria ieškovai D. V. ir S. B. 1999 m. spalio 29 d. ieškovui A. Š. pardavė jiems nuosavybės teise priklausančias namo ir žemės sklypo dalis, esančias (duomenys neskelbtini), nėra nurodyta, kad be gyvenamojo namo jie būtų pardavę ir kitus statinius. Atsakovės 2015 m. sausio 15 d. atlikto žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), naudojimo patikrinimo duomenimis, minėtuose žemės sklypuose išorinėje riboje stovi mūro plokščių tvora, įrengti skardos ir metalo konstrukcijų vartai, riboje su žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), į sklypą patenka dalis nebaigto statyti pastato betono konstrukcijų (galbūt garažo), nenustatyta, kad vykdyti statybos darbai, išskyrus esamo statinio dalį. Neturint nekilnojamojo turto valstybinės žemės sklype, nėra teisinio pagrindo išsinuomoti valstybinės žemės sklypą ne aukciono būdu. Faktas, kad žemės sklypus juosia tvora ir įrengti vartai, nepatvirtina teisių į valstybinės žemės sklypus, kuriuos juosia tvora. Ieškovų nurodytose Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-570/2008, 2013 m. liepos 4 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2013 faktinės aplinkybės skiriasi nuo nagrinėjamos bylos aplinkybių, todėl nėra pagrindo remtis nurodyta teismų praktika nagrinėjamoje byloje. Ginčo žemės sklypuose nėra asfaltu dengtų stovėjimo aikštelių. Patys ieškovai, būdami atidūs, suinteresuoti savo reikalavimų patenkinimu ir ieškinio pagrįstumu, turėjo pareigą pateikti teismui visus duomenis, susijusius su ginčo dalyku. Skundžiami atsakovės įsakymai priimti vadovaujantis CK 6.564 (įsakymuose klaidingai nurodytas CK 6.565 straipsnis) straipsnio 1 dalimi, Žemės įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 4 punktu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.12 papunkčiu. Pagrindinė valstybinės žemės nuomos sąlyga yra pastatų buvimas žemės sklype, o žemės naudojimas pagal nurodytą paskirtį siejamas su būtinumu eksploatuoti statinius. Ieškovai neturi ir niekada neturėjo nuosavybės teise pastatų ginčo žemės sklypuose, taigi ginčo žemę jie naudoja ne pagal tikslinę paskirtį. Dėl to atsakovė turi įstatyminį pagrindą nutraukti su ieškovais sudarytas valstybinės žemės nuomos sutartis. Šioje byloje buvo nustatyta, kad ginčo žemės tikslinė naudojimo paskirtis – kita (kitai specialiai paskirčiai); žemės sklypo naudojimo būdas ir pobūdis nenurodytas. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad jei sutartimi sulygta nuomininko prievolė naudoti daiktą tam tikru būdu, šio daikto nenaudojimas ar netinkamas naudojimas yra sutarties pažeidimas. Daikto (šiuo atveju – žemės) nenaudojimas, kai sutartis reikalauja daiktą naudoti, yra sutarties pažeidimas. Pagal CK 6.205 straipsnį sutarties pažeidimas yra ne tik nevykdymas, bet ir netinkamas vykdymas. Tai reiškia, kad nagrinėjamu atveju sutartis bus pažeista ne tik tada, kai žemė nebus eksploatuojama, bet ir tada, kai ji bus netinkamai naudojama. Trečiasis asmuo į bylą buvo įtrauktas nuo pat proceso pradžios, jam buvo pateikti visi procesiniai dokumentai ir Ž. G. turėjo galimybę teikti savo paaiškinimus ir įrodymus, ką patvirtina trečiojo asmens pateiktas atsiliepimas į ieškinį. Teismas visiems teismo procese dalyvaujantiems asmenims yra išaiškinęs jų teises ir pareigas, todėl Ž. G., kaip protingas ir apdairus žmogus, turėjo galimybę pasirinkti savo veikimo modelį. Nepagrįsta trečiojo asmens nuomonė, kad kiemo statiniai ginčo žemės sklypuose negalėjo tiesiog sunykti, nes neprižiūrimi, apleisti statiniai veikiami laiko, oro sąlygų ir pan. nyksta patys savaime.

Kitų atsiliepimų į apeliacinius skundus negauta.

 

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas taip pat ex officio patikrina, ar nėra absoliučių ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Absoliučių ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

            Bylos duomenimis nustatyta, kad pagal 1995 m. birželio 7 d. turto pardavimo iš varžytynių aktą apeliantai lygiomis dalimis įsigijo pagrindinį pastatą su kiemo statiniais, priklausantį (duomenys neskelbtini) valstybiniams poilsio namams, esančius (duomenys neskelbtini). Kauno miesto savivaldybės 1995 m. rugpjūčio 22 d. leidimu jiems buvo leista įsigytą poilsio namų pastatą pertvarkyti į gyvenamąjį namą pagal suderintą eskizinį projektą. Kauno apskrities valdytojo administracijos 1996 m. gruodžio 20 d. įsakymais apeliantams lygiomis dalimis (po 667 kv. m A. Š. ir S. B. ir 666 kv. m – D. V.) buvo leista dalinės nuosavybės teise nusipirkti 2 000 kv. m žemės sklypą, kurį jie įsigijo 1997 m. sausio 10 d. pirkimo–pardavimo sutartimis, ir 99 metams išnuomoti valstybinės žemės sklypus:  241 km. m ploto D. V., 315 kv. m ploto A. Š. ir 278 kv. m ploto S. B. D. V. ir S. B. jiems nuosavybės teise priklausančias namo ir žemės sklypo dalis 1999 m. spalio 29 d. pardavė  A. Š., o pastarasis 2012 m. spalio 25 d. pirkimo–pardavimo sutartimi gyvenamąjį namą ir 2 000 kv. m žemės sklypą pardavė Ž. G. 2015 m. sausio 28 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus vedėjos įsakymais buvo nutrauktos 1997 m. sausio 10 d. su apeliantais sudarytos valstybinės žemės nuomos sutartys Nr. Nr. 19/97-0042, 19/97-0041 ir 19/97-0044 motyvuojant tuo, kad žemės sklypai naudojami ne pagal pradinę žemės naudojimo paskirtį. Apeliantai kreipėsi į teismą prašydami panaikinti įsakymus dėl nuomos sutarčių nutraukimo. Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė. Su sprendimu nesutinka ieškovai ir trečiasis asmuo Ž. G.

 

Dėl ieškovų A. Š., D. V. ir S. B. apeliacinio skundo

Apeliantų teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog ieškovai žemės sklypų nenaudojo pagal paskirtį, t. y. žemės sklypuose nevykdė statybos darbų; nesiaiškintos statinių pastatymo aplinkybės, nepagrįsta išvada, kad statinius statė ne ieškovai, kad statiniai prarado funkcinį ryšį su pagrindiniu, trečiajam asmeniui priklausančiu, pastatu; neteisingai nurodyta, kad ieškovai neskundė atsakovės nepritarimo ieškovams savo vardu įregistruoti valdomus statinius; pažeista ieškovų konstitucinė teisė naudotis jiems priklausančiu turtu; neatsižvelgta, kad ieškovams priklausantys sklypai nėra identiški, todėl privalu nustatyti kiekvieno iš statinių padėtį atskirame žemės sklype ir poreikį naudoti sklypą; nevertinta, kad, priimdama įsakymus dėl žemės nuomos sutarčių nutraukimo, atsakovė nurodė ne tuos teisinius pagrindus, kuriuos dėstė atsiliepime į ieškinį; nenurodyta, kokia padaryta žala, nes žemės nuomos nutraukimo būtina sąlyga –nuomotojui atsiradusios neigiamos pasekmės; nesivadovauta Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencija; ginčijamas sprendimas priimtas neįvertinus byloje pateiktų faktinių įrodymų.

Taigi, byloje kilęs ginčas dėl valstybinės žemės nuomos. Pažymėtina, kad valstybinės žemės sklypo socialinė paskirtis yra ta, kad žemė būtų naudojama pagal nustatytą pagrindinę jos naudojimo paskirtį ir teiktų visuomeninę naudą. Pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – teritorijos gamtinių ypatumų, tradicinės žmonių veiklos ir socialinės bei ekonominės plėtros poreikio nulemta pagrindinio žemės naudojimo kryptis, numatyta teritorijų planavimo dokumente, nuo kurios priklauso šios teritorijos planavimo ir žemės naudojimo sąlygos (Žemės įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Žemės sklypo pagrindinė naudojimo paskirtis, būdas ir pobūdis registruojami nekilnojamojo turto registre (Žemės įstatymo 24 straipsnio 5 dalis). Žemės santykiai turi būti tvarkomi atsižvelgiant į įstatymuose įtvirtintus žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo teisių apsaugos, būtinybės žemę naudoti pagal pagrindinę paskirtį ir kitus principus. Teisė naudotis valstybine žeme, reikalinga pastatams ir statiniams eksploatuoti, taip pat teisė teisės aktuose nustatyta tvarka ją nuomoti ar pirkti yra įstatyminė teisė (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnis, CK XXIX skyrius, Žemės  įstatymas, kiti specialieji įstatymai).

CK 6.551 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybinė žemė išnuomojama ne aukciono būdu, jeigu ji užstatyta fiziniams ar juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais pastatais, statiniais ar įrenginiais, taip pat kitais įstatymų numatytais atvejais.  Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintose naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 28 punkte nurodyti statiniai ir įrenginiai, kuriems naudoti jų savininkams išnuomojami žemės sklypai, taip pat skiriamaisiais požymiais apibūdinti tie statiniai ir įrenginiai, kurių savininkams žemės sklypai neišnuomojami. Pagal šį punktą išnuomojami žemės sklypai, užstatyti savininkams priklausančiais statiniais ar įrenginiais, ir negali būti išnuomojami žemės sklypai, kuriuose nutiesti tik inžineriniai tinklai ar pastatyti tik laikini statiniai, arba neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniai, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui (jo priklausiniui) ar įrenginiui. Taigi, teisės nuomoti valstybinę žemę įstatyminis pagrindas – teisėtas šioje žemėje esančių statinių valdymas, o valstybinės žemės nuomos lengvatinėmis sąlygomis instituto paskirtis – sudaryti sąlygas pastatų savininkams užtikrinti tinkamą jų statinių eksploataciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-180/2008). 

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2008 m. gruodžio 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-570/2008, sistemiškai aiškindamas žemės įstatymo nuostatas, reglamentuojančias žemės paskirtį, CK 6.551 straipsnio 2 dalį, taip pat poįstatyminius aktus, reglamentuojančius valstybinės žemės nuomos ne aukciono tvarka taisykles, padaręs išvadą, kad pagrindinė valstybinės žemės nuomos sąlyga yra pastatų buvimas žemės sklype, o žemės naudojimas pagal nurodytą paskirtį siejamas su būtinumu eksploatuoti statinius. Tai reiškia, kad žemės sklypo nuomininkas išsinuomotame sklype turi plėtoti ūkinę veiklą, kurios plėtra neįmanoma be atitinkamų statinių eksploatavimo. Jeigu asmuo, ne aukciono tvarka išsinuomojęs valstybinės žemės sklypą, netenka nuosavybės teisės į pastatus arba šių pastatų kiekis sumažėja tiek, kad išnuomoto dydžio sklypas tampa nebereikalingas ūkinei veiklai plėtoti, t. y. nebelieka faktinio jo naudojimo su pastatais susijusioms reikmėms, yra pagrindas pripažinti, jog toks asmuo žemės sklypą naudoja ne pagal tikslinę naudojimo paskirtį, ir tai yra savarankiškas pagrindas nutraukti valstybinės žemės nuomos sutartį (CK 6.564 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Pagal formuojamą teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-473/2010, 2015 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-565-219/2015) laikomasi pozicijos, jei sutartimi sulygta nuomininko prievolė naudoti daiktą tam tikru būdu, vadinasi, šio daikto nenaudojimas ar netinkamas naudojimas yra sutarties pažeidimas. Naudoti reiškia eksploatuoti, vartoti ar kitaip gauti naudą iš daikto naudingųjų savybių. Nenaudojimas – tai jokio ekonominio efektyvumo nesukuriantis elgesys su daiktu, kai jo naudingosios savybės nėra eksploatuojamos. Taigi daikto (šiuo atveju – žemės), nenaudojimas, kai sutartis reikalauja daiktą naudoti, yra sutarties pažeidimas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal 6.205 straipsnį sutarties pažeidimas yra ne tik nevykdymas, bet ir netinkamas vykdymas. Kai išnuomotame žemės sklype nevykdomi statybos ar žemės darbai pripažįstama pakankamu pagrindu nutraukti žemės sklypo nuomos sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2010).    

Žemė gali būti laikoma užstatyta, atsižvelgiant į du kriterijus – faktinį (žemės sklype turi būti statinių ar kitų nekilnojamųjų daiktų) ir teisinį (statiniai ar nekilnojamieji daiktai turi būti pastatyti teisės aktų nustatyta tvarka). Apeliantų teigimu, nuomojamuose žemės sklypuose yra pastatyti jiems priklausantys pastatai.

Nagrinėjamu atveju matyti, kad su visais apeliantais sudarytos valstybinės žemės nuomos sutartys ne žemės ūkio veiklai. Sutartyse nurodytas būtent toks žemės naudojimo pobūdis. Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų (vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsniu visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka) apie įregistruotą turtą matyti, kad visiems apeliantams išnuomotų sklypų pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdas – gyvenamosios teritorijos, naudojimo pobūdis – mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos. Jokių statinių ginčo žemės sklypuose apeliantų vardu nėra įregistruota nei nuosavybės, nei kokia nors kita teise. Atkreiptinas dėmesys ir į pirmosios instancijos teismo pastebėtą aplinkybę, kad ieškovai D. V. ir S. B. jiems nuosavybės teise priklausančias namo ir žemės sklypo dalis (duomenys neskelbtini), 1999 m. spalio 29 d. pardavė ieškovui A. Š., tačiau pirkimo–pardavimo sutartyje nėra nurodyta, kad be gyvenamojo namo jie būtų pardavę ir kitus statinius. Pažymėtina ir tai, kad Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto skyriaus 2015 m. sausio 15 d. atlikto žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), naudojimo patikrinimą. Patikrinimo duomenimis nustatyta, kad išorinėje sklypų riboje stovi mūro plokščių tvora, įrengti skardos ir metalo konstrukcijų vartai, riboje su žemės sklypu (duomenys neskelbtini) patenka į sklypą dalis betono konstrukcijų nebaigto statyti pasato (galimai garažo), nenustatyta, kad vykdyti statybos darbai, išskyrus esamo statinio dalį.

Minėta, kad aptariamą žemės nuomos sutarties nutraukimo pagrindą sudaro ne tik aktyvūs nuomininko veiksmai, bet ir neveikimas. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju duomenų, jog išnuomotuose žemės sklypuose po sutarčių sudarymo buvo statomi statiniai ar vykdoma kokia nors veikla, byloje nėra. Teisėjų kolegijos nuomone, natūralu ir suprantama, jog nuo nuomos sutarties sudarymo iki jos pradėjimo vykdyti objektyviai turi praeiti tam tikras laikotarpis, sąlygojamas sudarytos žemės nuomos sutartyje nurodytos pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties. Tačiau teisėjų kolegija pastebi, kad, kaip spręstina iš bylos medžiagos, apeliantai tik 2015 metais ėmėsi priemonių ginčo sklypuose esančių statinių (asfalto aikštelėms, garažui įteisinti (2015 m. sausio 27 d. kreipėsi į atsakovę su prašymais išduoti pritarimą – neprieštaravimą dėl pastatyto nesudėtingo statinio valstybinėje žemėje, 2015 m. sausio mėnesį sudarytos kadastro bylos). Pastebėtina, kad prašymai atsakovei buvo pateikti tik po įspėjimo dėl sutarčių nutraukimo gavimo. Nesutiktina su apeliantais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad ieškovai statinių nestatė. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokia išvada darytina iš 1995 m. birželio 7 d. turto pardavimo iš varžytynių akto, kuriame nurodyta, kad iš varžytynių parduoti poilsio namai su kiemo statiniais (pastarieji akte neįvardyti), be to, 1993 m. gruodžio 11 d. kadastro duomenimis ginčo sklypai jau buvo užstatyti. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovų pateiktos nekilnojamojo turto kadastro matavimų bylos, kurios suformuotos ne 2008 metais, kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, bet 2015 metais, nesant kitų duomenų, nėra pakankamos spręsti, kad būtent ieškovai yra ginčo sklypuose esančių statinių statytojai. Atkreiptinas dėmesys, kad dar iki žemės nuomos sutarčių sudarymo A. Š. buvo gavęs pritarimą dėl garažo statymo, tačiau, kaip minėta, byloje nėra jokių įrodymų, kad garažas pastatytas, statiniai įregistruoti nekilnojamojo turto registre. Sutiktina su atsakove, kad faktas, jog žemės sklypus juosia tvora bei įrengti vartai, nepatvirtina teisių į valstybinės žemės sklypus, kuriuos tvora juosia. Teisėjų kolegija dar kartą atkreipia dėmesį į tai, kad apeliantai S. B. ir D. V. dar 1999 m. spalio 29 d. pardavė jiems dalinės nuosavybės teise priklausančias gyvenamojo namo ir 2 000 kv. m žemės sklypo dalis apeliantui A. Š., todėl nėra jokių duomenų, kaip ir kam jie nuo to laiko naudojo išsinuomotus ginčo sklypus. Nesant duomenų, kad statiniai įregistruoti ir apeliantams priklauso nuosavybės teise, nepagrįstai teigiama, jog priimtais atsakovės įsakymais atimta jų galimybė naudotis jiems nuosavybės teise priklausančiu turtu.

Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis minėta kasacinio teismo praktika, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus (ginčo sklypuose VĮ Registrų centro duomenimis nėra registruota jokių statinių, patikrinimo duomenis), pagrįstai pripažino, kad ieškovai ginčo sklypuose neturi ir niekada neturėjo nuosavybės teise pastatų ir padarė pagrįstą išvadą, jog ginčo žemę naudoja ne pagal tikslinę paskirtį, todėl nacionalinė žemės tarnyba turėjo įstatyminį pagrindą nutraukti su ieškovais sudarytas valstybinės žemės nuomos sutartis.

Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantų argumentu, kad būtina žemės nuomos sutarties nutraukimo sąlyga yra dėl esminio sutarties nutraukimo atsiradusios neigiamos pasekmės (žala) nuomotojui, o byloje nenurodoma ir neanalizuojama, kokia žala padaryta atsakovei. Pažymėtina, kas pagal bendrąją taisyklę šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties nevykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas (CK 6.217 straipsnio 1 dalis). Žemės nuomos sutarties nutraukimo prieš terminą atveju, jeigu žemės nuomininkas naudoja žemę ne pagal sutartį ar pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, teisė, įtvirtinta įstatyme (CK 6.564 straipsnio 1 dalies 1 punktas, kuris kartu yra ir specialioji norma CK 6.217 straipsnio atžvilgiu), reiškia ir įstatyme nustatyto pagrindo pripažinimą žemės nuomos sutarties esminiu pažeidimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-565/2015).

Sutiktina su apeliantais, kad pirmosios instancijos teismas klaidingai nurodė, jog ieškovai nėra apskundę nacionalinės žemės tarnybos atsisakymo pritarti jų valdomų statinių įregistravimui. Apeliantų teigimu, pirmosios instancijos teismas nevykdė pareigos patikrinti šią informaciją LITEKO sistemoje. Teisėjų kolegija pritaria atsakovei, kad pagal civiliniame procese galiojantį rungimosi principą įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 12, 178 straipsniai), todėl, būtent jų pareiga pateikti teismui visus duomenis susijusius su ginčo dalyku. Tuo tarpu CPK 179 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta tik teismo galimybė naudoti duomenis iš teismų informacinės sistemos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011).

Apeliantai nurodo, kad Nacionalinė žemės tarnyba pažeidė viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintą įstatymo viršenybės principą, numatantį, kad administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais. Apeliantai pažymi, kad nutraukti nuomos sutartis nurodyti CK 6.565 straipsnio 1 dalis, Žemės įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 4 punktas, Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.12 papunktis. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad jau atsiliepime į ieškinį atsakovė nurodė, jog 2015 m. sausio 28 d. įsakymai : Nr. 8VĮ-(14.8.2.)-70 „Dėl 1997 m. sausio 10 d. valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutarties Nr. N19/97-0042 nutraukimo“, Nr. 8VĮ-(14.8.2.)-69 „Dėl 1997 m. sausio 10 d. valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutarties Nr. N19/97-0044 nutraukimo“ ir Nr. 8VĮ-(14.8.2.)-68 „Dėl 1997 m. sausio 10 d. valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutarties Nr. N19/97-0041 nutraukimo“ priimti vadovaujantis CK 6.564 straipsnio 1 dalimi, įsakymuose padaryta rašymo apsirikimo klaida ir vietoj 6.564 nurodytas 6.565 straipsnis. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog įsakymuose nurodyta, kad atsižvelgiama į tai, jog sklypų savininkai nevykdo sutartyse nurodytų sąlygų.

Teisėjų kolegija dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, kaip neturinčių įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, nepasisako, pažymi, jog tai, kad pirmosios instancijos teismas neaptarė kiekvieno įrodymo ar nepasisakė dėl kiekvienos ieškovų nurodytos aplinkybės atskirai, nereiškia, kad priimtas neteisėtas sprendimas.   

Nurodytos aplinkybės teisėjų kolegijai leidžia spręsti, kad pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė išaiškinęs reikšmingas bylai aplinkybes ir tinkamai jas kvalifikavęs, todėl ieškovų apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

 

Dėl trečiojo asmens Ž. G. apeliacinio skundo

Trečiojo asmens teigimu, pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, pasisakė dėl jį liečiančių teisių ir pareigų, nebuvo išaiškinta galimybė dėl teisių ir pareigų pagal ginčo nuomos sutartis perėmimo pateikti savarankiškus reikalavimus, nesiaiškintos ir netirtos faktinės aplinkybės dėl trečiojo asmens žemės sklype esančių statinių funkcinio naudojimo, dėl rekonstrukcijos masto, nenustatinėta, ar rekonstruojant namą buvo vykdomi darbai ginčo žemės sklypuose, pasak apelianto, kiemo statiniai, kuriuos galbūt nusipirko ieškovai, negalėjo tiesiog išnykti ir jei jie tokie yra, jie laikytini trečiajam asmeniui priklausančio pastato priklausiniais.  

Teisėjų kolegija pastebi, kad trečiasis asmuo Ž. G. į bylą buvo įtrauktas nuo pat proceso pradžios, jam buvo pateikti visi procesiniai dokumentai ir jis turėjo visas galimybes teikti savo paaiškinimus ir įrodymus. Jis pasinaudojo savo procesine teise teikti atsiliepimą į ieškinį, pateikė papildomus įrodymus (CPK 225 straipsnis). Pažymėtina, kad šalys ir tretieji asmenys visus turimus įrodymus ir paaiškinimus, turinčius reikšmės bylai, privalo pateikti pasirengimo bylai metu (CPK 226 straipsnis). Nagrinėjamu atveju byloje pasirengimas nagrinėti bylą teisme vyko parengiamajame teismo posėdyje. 2015 m. balandžio 3 d. Ž. G. sudarė atstovavimo sutartį su advokatų profesine bendrija Černiauskas ir partneriai, atstovaujama advokatės Lauros Daumantaitės, kuriai buvo pavesta atlikti visus CPK 59 straipsnyje nurodytus veiksmus. Tiek atstovė L. Daumantaitė, atstovaujanti ir ieškovus, tiek trečiasis asmuo Ž. G. 2015 m. birželio 11 d. parengiamajame posėdyje sutiko, kad pasirengta bylos nagrinėjimui ir kad galima pereiti prie bylos nagrinėjimo iš esmės. Teisėjų kolegija pažymi, kad CPK 243 straipsnis numato, jog šalims ir tretiesiems asmenims, jei jie veda bylą per atstovą, turintį aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, teismas teisių ir pareigų neaiškina. Taigi įstatymas įtvirtina atstovo pareigą atstovaujamajam išaiškinti jo teises ir pareigas. Kadangi trečiasis asmuo turėjo atstovę, todėl atmestini argumentai dėl teismo pareigos išaiškinti apeliantui galimybę dėl savarankiškų reikalavimų teikimo nevykdymo. 

Nesutiktina su apeliantu, kad ieškovų ginčo sklypuose esantys statiniai laikytini apelianto įsigyto ir jam nuo 2012 m. spalio 30 d. priklausančio pastato priklausiniais. Pats apeliantas nurodo, kad jis įsigijo tik viešame registre įregistruotą pastatą. Kaip minėta, byloje nėra jokių įrodymų, kad ginčo sklypuose yra registre registruotų statinių. Be to, kaip jau minėta pasisakant dėl ieškovų apeliacinio skundo, byloje nėra įrodymų ir apie ginčo sklypuose vykdytas statybas, todėl atmestini argumentai, susiję su aplinkybių nustatymu dėl namo rekonstrukcijos ir tuo metu vykdytų statybų ginčo sklypuose. 

Esant aptartiems argumentams, teisėjų kolegija atmeta trečiojo asmens apeliacinį skundą, jo argumentais keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo nėra pagrindo.

 

            Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, kt.).

            Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės teisės normas, tinkamai taikė įrodymų vertinimo taisykles, todėl naikinti teismo sprendimą ar keisti jį apeliacinių skundų argumentais nėra pagrindo ir jis paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

 

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

 

n u t a r i a:

 

             Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

             

 

 

Teisėjai                                                                                             Nijolia Indreikienė

 

 

                                                                                                          Leonas Jachimavičius

 

 

                                                                                                          Virginija Lozoraitytė

 

 

 

 


Paminėta tekste:
  • CK6 6.551 str. Valstybinės žemės išnuomojimas
  • CK
  • CK4 4.19 str. Priklausiniai
  • 3K-3-570/2008
  • 3K-3-370/2013
  • T-133/2015
  • CPK
  • 3K-3-565-219/2015
  • 3K-3-378/2010
  • CK6 6.217 str. Sutarties nutraukimas
  • CK6 6.564 str. Žemės nuomos sutarties nutraukimas prieš terminą nuomotojo reikalavimu
  • CPK 179 str. Teismo veiksmai įrodinėjimo procese
  • CK6 6.565 str. Žemės nuomos sutarties nutraukimas prieš terminą nuomininko reikalavimu
  • CPK 326 str. Apeliacinės instancijos teismo teisės
  • CPK 225 str. Teismo veiksmai priėmus ieškinį
  • CPK 226 str. Šalių ir trečiųjų asmenų pareigos pasirengimo nagrinėti bylą teisme metu
  • CPK 243 str. Dalyvaujantiems byloje asmenims jų teisių ir pareigų išaiškinimas
  • 3K-7-38/2008
  • 3K-3-252/2010