Civilinė byla Nr. e2S-1835-555/2025
Teisminio proceso Nr. 2-06-3-04878-2025-7
Procesinio sprendimo kategorijos:
3.3.2.6.1; 3.3.2.7; 3.5.1; 3.5.12; 3.5.26
(S)
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. lapkričio 4 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Tamašauskas, veikdamas Klaipėdos apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens L. M. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. gegužės 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2VP-13394-1010/2025 pagal pareiškėjo antstolio M. M. pareiškimą dėl baudos skyrimo, suinteresuoti asmenys mažoji bendrija „Loriks“, L. M., uždaroji akcinė bendrovė „TELEVISUMA IR KO“.
Apeliacinės instancijos teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas (antstolis) M. M. kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl baudos skyrimo, prašydamas skolininkės MB „Loriks“ vadovei L. M. už antstolio 2025 m. balandžio 2 d., 2025 m. balandžio 3 d., 2025 m. balandžio 8 d., 2025 m. balandžio 16 d. ir 2025 m. balandžio 29 d. patvarkymų nevykdymą skirti 300 Eur baudą už kiekvieną patvarkymų nevykdymo dieną nuo 2025 m. balandžio 3 d.
2. Pareiškėjas nurodė, kad jo kontoroje vykdoma vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagal Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. kovo 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-555-777/2025, kuria, iki kol bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas, skolininkei MB „Loriks“ uždrausta valdyti ir naudoti krautuvą Fuchs MHL331, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), ir krautuvą Fuchs MHL331, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodytų krautuvų saugotoja paskirta išieškotoja UAB „TELEVISUMA IR KO“. Pareiškėjas teigia, kad skolininkė MB ,,Loriks“ nuo vykdomosios bylos užvedimo iki šios dienos nenurodo, kada krautuvai bus perduoti išieškotojai ir nevykdo teisėtų antstolio patvarkymų. Patvarkymais prašomos informacijos apie krautuvus skolininkė nepateikė ir neketina vykdyti antstolio patvarkymų perduoti teismo nutartyje nurodytų krautuvų jų saugotojai (išieškotojai), kito asmens, kuris galėtų pasirūpinti krautuvų perdavimu saugotojai, skolininkė taip pat neįgaliojo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Klaipėdos apylinkės teismas 2025 m. gegužės 19 d. nutartimi pareiškimą dėl baudos skyrimo patenkino iš dalies: paskyrė suinteresuoto asmens (skolininkės) vadovei L. M. 7 Eur dydžio baudą už kiekvieną antstolio M. M. patvarkymų 2025 m. balandžio 2 d. Nr. S-25-180-8628, 2025 m. balandžio 3 d. Nr. S?25?180?8771, 2025 m. balandžio 8 d. Nr. S‑25‑180-9124, 2025 m. balandžio 16 d. Nr. S-25-180-10170 nevykdymo dieną, skaičiuojant baudą nuo nutarties skirti baudą įsiteisėjimo dienos iki antstolio M. M. reikalavimų įvykdymo, paskirtą baudą išieškant valstybės naudai; kitos pareiškimo dalies netenkino; išaiškino, kad bauda turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6800l, išaiškino, kad baudos paskyrimas neatleidžia skolininkės nuo pareigos vykdyti antstolio reikalavimus.
4. Kadangi skolininkė MB ,,Loriks“ nevykdo antstolio patvarkymų, t. y. nevykdo 2025 m. balandžio 2 d. Nr. S-25-180-8628, 2025 m. balandžio 3 d. Nr. S?25?180?8771, 2025 m. balandžio 8 d. Nr. 25-180-9124, 2025 m. balandžio 16 d. Nr.S-25-180-10170 patvarkymų, bei nenurodė svarbių priežasčių, dėl kurių antstolio reikalavimas negalėjo būti įvykdytas, teismas laikėsi pozicijos, jog yra pagrindas spręsti baudos už antstolio patvarkymo nevykdymą skyrimo klausimą. Skolininkės vadovė L. M. antstoliui pateikė duomenis, kad jai iki 2025 m. balandžio 7 d. išduotas nedarbingumo pažymėjimas, tačiau ir po šios datos antstolio reikalavimų nevykdė. Iš Juridinių asmenų registro duomenų nustatyta, kad MB ,,Loriks“ vadovė yra L. M., todėl būtent ji, teismo vertinimu, yra atsakinga už įmonės veiklą, ji privalo užtikrinti, kad jos vadovaujamoje įmonėje būtų vykdomi antstolio reikalavimai, t. y. jai kyla atsakomybė už antstolio patvarkymų nevykdymą.
5. Teismas, atsižvelgęs į byloje nustatytas aplinkybes, taip pat į patvarkymų nevykdymo trukmę, padarė išvadą, kad skolininkė savo neveikimu ir antstolio reikalavimų nevykdymu apsunkino vykdymo procesą, trukdo antstoliui per kiek įmanoma trumpesnį laiką ir kuo ekonomiškiau įvykdyti vykdomąjį dokumentą, ir tiesiogiai pažeidžia išieškotojos lūkesčius bei teisėtus interesus, pateisinančių antstolio įpareigojimų nevykdymą įrodymų nepateikė, todėl už antstolio reikalavimų nevykdymą skolininkės vadovei L. M. yra pagrindas skirti baudą. Prašymas paskirti baudą už 2025 m. balandžio 29 d. patvarkymo nevykdymą netenkintas, nes iš byloje pateiktų duomenų šis patvarkymas skirtas ne skolininkei MB „Loriks“ ar jos vadovei L. M..
6. Antstolis prašė skirti 300 Eur baudą už kiekvieną nevykdymo dieną nuo 2025 m. balandžio 3 d., tačiau teismas laikėsi pozicijos, kad tokia bauda yra neproporcingai didelė, atsižvelgiant į tai, kad dėl baudos skyrimo kreipiamasi pirmą kartą. Atsižvelgęs į pažeidimo pobūdį, patvarkymo (patvarkymų) nevykdymo trukmę, į baudos vykdymo procese paskirtį – garantuoti kuo efektyvesnį ir greitesnį išieškojimą, į tai, kad su pareiškimu dėl baudos skyrimo kreipiamasi pirmą kartą, vadovaudamasis protingumo ir teisingumo kriterijais, antstolio pareiškimą teismas patenkino iš dalies ir skolininkės vadovei paskyrė 7 Eur dydžio baudą už kiekvieną reikalavimo neįvykdymo dieną, baudos skyrimo terminą skaičiuojant už kiekvieną reikalavimo neįvykdymo dieną nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
7. Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo L. M. prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. gegužės 19 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – netenkinti antstolio pareiškimo dėl baudos skyrimo, o skundžiamos nutarties nepanaikinus – sumažinti jai paskirtą baudą iki 1 Eur per dieną. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Skundžiama nutartis priimta visiškai neatsižvelgiant į tai, kad Klaipėdos apygardos teismas civilinėje byloje Nr. e2-555-777/2025 yra priėmęs 2025 m. kovo 31 d. bei 2025 m. gegužės 7 d. nutartis, kuriomis atmetė suinteresuoto asmens UAB „TELEVISUMA IR KO” prašymus leisti jo pasirinktam antstoliui ar kitam antstolio paskirtam asmeniui (ne bylos šaliai) krautuvą Fuchs MHL331, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), ir krautuvą Fuchs MHL331, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini) iš bet kokios esamos vietos, pavyzdžiui, pastatų, ir (ar) aptvertų, ir (ar) atvirų teritorijų paimti / išgabenti, ir perduoti jam saugoti, taip pat pašalinti bet kokias kliūtis, kurios trukdys paimti / išgabenti krautuvus. Teismas pažymėjo, kad antstolio patvarkymas nėra pakankamas tenkinti ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių patikslinimo, t. y. pavesti ieškovės pasirinktam antstoliui krautuvus paimti iš bet kokios esamos vietos, nes kaip buvo nurodyta ir 2025 m. kovo 31 d. nutarties 12 punkte tokiu atveju gali būti pažeista ar apribota trečiųjų asmenų nuosavybės teisė. Šiuo metu nėra priimta jokia įsiteisėjusi teismo nutartis, kurios pagrindu L. M. ar MB „Loriks“ būtų įpareigota atlikti kokius nors konkrečius aktyvius veiksmus. Priešingai, šiuo metu galioja laikinosios apsaugos priemonės, kuriomis MB „Loriks“ uždrausta ginčo turtą valdyti ir naudoti, todėl tiek L. M., tiek MB „Loriks“, tiek ir bet koks kitas jos atstovas objektyviai net neturi teisės atlikti kokius nors aktyvius veiksmus, kurių pagrindu krautuvai galėtų būti perduoti antstoliui.
7.2. Skundžiama nutartis buvo priimta neįvertinus reikšmingų bylai aplinkybių dėl ginčo turto buvimo vietos, jo pobūdžio, svorio, L. M. galimybės jį vairuoti. Dar iki areštuojant ginčo turtą jis buvo pastatytas trečiajam asmeniui priklausančioje aikštelėje, MB „Loriks“ šiuo metu jo nevaldo. Taikius laikinąsias apsaugos priemones, MB „Loriks“ neteko teisės valdyti ir naudoti ginčo krautuvų, todėl neturi objektyvių galimybių jų išvežti, pavyzdžiui, ant viešojo naudojimo kelio, nes tai reikštų areštuoto turto naudojimą. Išieškotoja jau bandė ginčo turtą perimti, t. y. jį užvesti, pakrauti ant priekabos ir išvežti, tačiau krautuvas buvo apverstas ir vien dėl šios priežasties jo šiuo metu, neatlikus techninės apžiūrios ir aptarnavimo, net negalima užvesti.
7.3. Pirmosios instancijos teismas neįvertino, kad ginčo turtas sveria kelias dešimtis tonų, todėl jo objektyviai neįmanoma tiesiog, pavyzdžiui, atnešti ir perduoti antstoliui. Jis galėtų būti perduodamas, jeigu būtų išvairuotas ant viešojo naudojimo kelio, tačiau, kaip minėta, to net negalima padaryti nei teisiniu požiūriu (dėl apribotos MB „Loriks“ teisės krautuvus valdyti ir naudoti), nei faktiniu (dėl negalėjimo krautuvo užvesti, dėl to, kad pirmąjį kartą antstoliui bandant jį perimti, jis buvo apverstas). L. M. asmeniškai net neturi teisės ginčo turto vairuoti. Pačiai L. M. nėra nustatytas joks įpareigojimas pavyzdžiui, ginčo turtą pristatyti ant viešojo kelio pasitelkiant kitas priemones (kitą transportą), juo labiau, kad ji neturi duomenų, kad tai būtų apskritai įmanoma padaryti, kadangi jokia kita priemonė tokio didelio svorio krautuvo negalėtų pakrauti ant priekabos, o pats krautuvas negali ant jos užvažiuoti dėl negalėjimo jį užkurti. L. M. buvo skirta bauda, nors iki galo nėra aišku, ką konkrečiai ji turėtų padaryti. Kiek tai susiję su laikinųjų apsaugos priemonių vykdymu, MB „Loriks“ jas vykdo visiškai tinkamai, nes areštuoto turto nevaldo ir nenaudoja. Dėl to skirti baudą už tai buvo visiškai nepagrįsta ir neteisinga. Jokie konkretūs įpareigojimai L. M. teismo nutartimi nėra nustatyti. Dar daugiau, antstolio patvarkymai yra visiškai neaiškūs, kadangi nenumato, ką L. M. konkrečiai turėtų padaryti, kai ginčo turto svoris yra kelios dešimtys tonų, ji pati asmeniškai jo net neturi teisės vairuoti, o ir jo užvesti negalima.
7.4. Dabartinė situacija, kai ginčo turtas yra saugomas, kai MB „Loriks“ jo nevaldo ir nenaudoja, ir kai tiek antstolis, tiek išieškotoja žino ginčo turto saugojimo vietą bei gali kiekvieną dieną šį faktą patikrinti, geriausiai atitinka visų ginčo šalių teisėtus interesus ir nesudaro pagrindo už tai dar ir nubausti L. M., kai net neaiškų, ką konkrečiai ji turi padaryti, kai MB „Loriks“ neturi teisės areštuoto turto valdyti ir naudoti. Jeigu skundžiama nutartis vis tik nebūtų panaikinta kaip nepagrįsta, prašo bent jau sumažinti paskirtą baudą iki 1 Eur už dieną.
8. Atsiliepimai į atskirąjį skundą nepateikti.
Apeliacinės instancijos teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme prijungimo
11. Suinteresuotas asmuo (apeliantė) L. M. kartu su atskiruoju skundu pateikė du 2024 m. gruodžio 30 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, 2025 m. sausio 28 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą ir ataskaitą apie transporto priemonę.
23. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bauda skiriama tam, jog paskatintų skolininką vykdyti prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑23-687/2016, 2016 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401-916/2016, 31 punktas). Toks skiriamos baudos tikslas gali būti pasiektas tik tuo atveju, kai egzistuoja galimybė įvykdyti antstolio nurodymą. Konstatavus, kad antstolio patvarkyme nurodyta prievolė pasibaigė arba jos vykdymas neįmanomas, nėra pagrindo skolininkui ar kitam suinteresuotam asmeniui taikyti CPK 585 straipsnyje nustatytas sankcijas už antstolio reikalavimų nevykdymą (tęsti jų taikymą) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108-469/2019, 35 punktas).
24. Pažymėtina ir tai, kad CPK 12 straipsnyje įtvirtintas, rungimosi civiliniame procese principas lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims. Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis), todėl, sprendžiant klausimą dėl baudos asmeniui už antstolio reikalavimo nevykdymą skyrimo, asmuo turi pareigą įrodyti, jog antstolio reikalavimo neprivalo vykdyti ar negali įvykdyti dėl objektyvių nuo jo valios nepriklausančių priežasčių.
25. Nagrinėjamu atveju byloje duomenų, kad skolininkė būtų įvykdžiusi antstolio reikalavimus, t. y., kad būtų perdavusi išieškotojai saugojimui ginčo transporto priemones-krautuvus, be kita ko, jų raktus bei dokumentus, ar, kad būtų nurodžiusi jų buvimo vietą, nėra. Aplinkybės, kad ginčo transporto priemonės-krautuvai nėra perduoti išieškotojai, iš esmės neginčija ir pati apeliantė (skolininkės vadovė), atskirajame skunde iš esmės teigdama, kad dėl pritaikyto ginčo turto arešto, be kita ko, draudimo jį valdyti bei naudoti, jo buvimo vietos, svorio, galimybės vairuoti tokią transporto priemonę, nei skolininkė, nei jos vadovė neturi teisės ir galimybės atlikti kokius nors aktyvius veiksmus, kurių pagrindu šis turtas galėtų būti perduotas antstoliui. Apeliantės teigimu, šiuo metu jokia įsiteisėjusia teismo nutartimi nei ji pati, nei skolininkė nėra įpareigota atlikti kokius nors konkrečius aktyvius veiksmus dėl ginčo turto perdavimo. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokie apeliantės argumentai stokoja pagrįstumo.
26. Kaip minėta, antstolis vykdo Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. kovo 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-555-777/2025 dėl laikinųjų apsaugos priemonių, kuriomis buvo areštuotos dvi transporto priemonės-krautuvai ir uždrausta MB „Loriks“ šiuos krautuvus valdyti bei naudoti, o jų saugotoja paskirta UAB „TELEVISUMA IR KO“. Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad antstolis, vykdydamas minėtą teismo nutartį, skolininkei MB „Loriks“ (jos vadovei) ne kartą siuntė patvarkymus, reikalaudamas įvykdyti teismo nutartį, t. y. nurodyti ginčo transporto priemonių buvimo vietą ir jas, kartu su jų rakteliais, signalizacijos pulteliais, jei tokie yra, registracijos liudijimais bei techninės apžiūrios talonais, perduoti išieškotojai saugojimui, o jei šiuos veiksmus atlikti neturi galimybių pati skolininkė (jos vadovė) – paskirti šiems veiksmams atlikti įgaliotą asmenį. Taigi, priešingai nei teigia apeliantė, antstolis patvarkymuose buvo aiškiai ir konkrečiai įvardinęs kaip, kokiu būdu ir kada skolininkė turi užtikrinti ginčo turto perdavimą. Tačiau apeliantė, vertindama, kad jai antstolio reikalavimai nėra aiškūs, su antstoliu nebendradarbiavo ir savalaikiai nesikreipė į antstolį dėl tokių reikalavimų tinkamo įvykdymo, o, laikydama, kad jie yra nepagrįsti ar neteisėti, jų įstatymo nustatyta tvarka neginčijo.
27. Apeliantė atskirajame skunde teigia, kad ginčo turtas yra saugojamas, antstolis ir išieškotoja žino ginčo turto saugojimo vietą bei gali kiekvieną dieną šį faktą patikrinti, o skolininkė MB „Loriks“ jo nevaldo ir nenaudoja, todėl tokia situacija geriausiai atitinka visų ginčo šalių teisėtus interesus. Tačiau apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo spręsti, kad apeliantės nurodytu būdu yra tinkamai įvykdyta tiek teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių, tiek antstolio reikalavimai. Bylos duomenys patvirtina tik apie vienos transporto priemonės buvimo vietą – krautuvo Fuchs MHL331, tapatumo numeris: (duomenys neskelbtini). Byloje ginčo nėra, to neneigia ir apeliantė, kad šis krautuvas stovi aptvertoje teritorijoje (aikštelėje), adresu (duomenys neskelbtini), kuri, kaip patvirtina kartu su antstolio pareiškimu dėl baudos skyrimo pateikti duomenys, šiuo metu yra išnuomota MB „BGL metals“, kurios vadove, VĮ Registrų centro duomenimis, yra ta pati apeliantė L. M.. Šias aplinkybes paneigiančių duomenų į bylą pateikta nėra. Tuo tarpu duomenų apie kitos transporto priemonės – krautuvo Fuchs MHL331, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), buvimo vietą iš vis nėra, tokių duomenų nenurodo ir pati apeliantė. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien ta aplinkybė, kad antstoliui ir išieškotojai yra žinoma vienos transporto priemonės buvimo vieta, nesudaro pagrindo spręsti, kad skolininkė yra tinkamai įvykdžiusi antstolio reikalavimus.
28. Byloje duomenų apie tai, kad skolininkė tiek antstoliui, tiek išieškotojai būtų nurodžiusi abiejų transporto priemonių buvimo vietą, sutartu laiku būtų sudariusi sąlygas apžiūrėti šį turtą, nustatyti ir įvertinti jo būklę, taip pat būtų perdavusi šio turto dokumentus, ar, kad būtų pasirašytas turto perdavimo-priėmimo aktas ir ieškotojai būtų leista šias transporto priemones paimti saugojimui, nėra. Priešingų aplinkybių atskirajame skunde nenurodo ir pati apeliantė, iš esmės apsiribodama argumentais dėl paties ginčo turto perdavimo galimybių. Taigi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantės atskirojo skundo argumentai nepaneigia skundžiama nutartimi nustatytų aplinkybių dėl antstolio reikalavimų nevykdymo ir neįrodo, kad antstolio reikalavimų ji įvykdyti negali dėl objektyvių nuo jo valios nepriklausančių priežasčių (CPK 178 straipsnis).
29. Atskiruoju skundu apeliantė taip pat prašo sumažinti skundžiama nutartimi paskirtos baudos dydį iki 1 Eur per dieną. Minėta, kad skundžiama nutartimi skolininkės vadovei (apeliantei) yra paskirta 7 Eur dydžio bauda už kiekvieną antstolio reikalavimų nevykdymo dieną, skaičiuojant baudą nuo nutarties skirti baudą įsiteisėjimo dienos iki antstolio reikalavimų įvykdymo. Apeliantė, prašydama sumažinti skundžiama nutartimi paskirtą baudą, argumentų dėl paskirtos baudos dydžio galimo nepagrįstumo išvis nenurodė. Kaip minėta byloje duomenų apie tai, kad skolininkė bendradarbiautų ar dėtų pastangas įvykdyti antstolio reikalavimus, į bylą pateikta nėra. Taigi, esant byloje nustatytoms aplinkybėms, yra pagrindas konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai apeliantei paskyrė 7 Eur už kiekvieną uždelstą įvykdyti antstolio reikalavimų nevykdymo dieną, tokia teismo paskirta bauda yra proporcinga siekiamiems tikslams ir paskatins apeliantę operatyviai veikti, siekiant įvykdyti teismo nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones.
30. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad įstatymo nustatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010, 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009).
31. Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, patenkindamas antstolio pareiškimą dėl baudos skyrimo už antstolio reikalavimų nevykdymą, procesinės teisės normų nepažeidė, iš esmės taikė jas tinkamai ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurią naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Atsižvelgiant į tai, apeliantės L. M. atskirasis skundas atmetamas, o Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. gegužės 19 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
32. CPK 443 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas.
33. CPK 593 straipsnyje reglamentuojama antstolio ir kitų asmenų teismui teikiamų pareiškimų dėl baudų skyrimo CPK VI dalyje nurodytais atvejais nagrinėjimo tvarka. Šio straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad nagrinėjant CPK 593 straipsnio 2 dalyje nurodytus pareiškimus vykdymo proceso šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. CPK 443 straipsnio 6 dalis nereglamentuoja bylinėjimosi išlaidų paskirstymo teismams nagrinėjant CPK 593 straipsnio 2 dalyje nurodytus pareiškimus vykdymo procese, todėl tokiame procese ji netaikytina. Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo paskirstymas šiuo atveju reglamentuojamas specialioje CPK 593 straipsnio 5 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑160‑313/2022, 43 punktas). CPK 593 straipsnio 5 dalyje įtvirtintos bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės esmė yra tai, kad nagrinėjant šio straipsnio 2 dalyje nurodytus pareiškimus vykdymo proceso šalims nepriteistinas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas iš antstolio (išskyrus atvejus, kai šis piktnaudžiauja teise) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-111-421/2023, 35 punktas).
34. Atsižvelgiant į CPK 593 straipsnio 5 dalyje įtvirtintos normos tikslus, t. y. kad bylinėjimosi išlaidos nebūtų priteisiamos iš antstolio, šioje teisės normoje nėra įtvirtinto draudimo paskirstyti byloje, kurioje nagrinėti CPK 593 straipsnio 2 dalyje nurodyti pareiškimai, vykdymo proceso šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas atsižvelgiant į bylos išnagrinėjimo rezultatą ir priešingus išieškojo ir skolininko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-111-421/2023, 36 punktas, 2023 m. balandžio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-116-1120/2023, 54 punktas).
35. Apeliantės (skolininkės vadovės) atskirąjį skundą atmetus, ji neįgijo teisės į jos apeliacinės instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, tuo tarpu kiti byloje dalyvaujantys asmenys turėtų bylinėjimosi išlaidų ir jas pagrindžiančių duomenų nepateikė, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų atlyginimo nesprendžia ir plačiau dėl to nepasisako. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos nesusidarė, todėl jų atlyginimo klausimas taip pat nėra sprendžiamas.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, veikdamas Klaipėdos apygardos teismo vardu, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338-339 straipsniu,
n u t a r i a :
Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. gegužės 19 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjas Egidijus Tamašauskas