LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. birželio 18 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Gudžiūnienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo S. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020m. vasario 18 d. nutarties, kuria netenkintas atsakovoprašymaspanaikinti laikinąsias apsaugos priemones, civilinėje byloje Nr. e2-98-603/2020pagaluždarosios akcinės bendrovės „BRP Invest“ ieškinį atsakovui S. R. dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Detarna“,

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Atsakovas S. R. pateikė teismui prašymą panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019m. gegužės 15 d. nutartimi jo atžvilgiu taikytas laikinąsias apsaugos priemones, jo turto areštą 660438,00 Eur sumai. Prašyme nurodė, kad teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės turi būti panaikinamos, jei dėl pasikeitusių aplinkybių išnyko šių priemonių taikymo pagrindas arba laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nebeatitinka proporcingumo ar ekonomiškumo principų reikalavimų. Taikydamas areštą, teismas 2019m. gegužės 15 d. nutartyje atsižvelgė į tai, kad tuo metu Vilniaus apygardos teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-2286-258/2019 atsakovo atžvilgiu jau buvo taikytas areštas iš viso 6 011 825 Eur sumai, kas, kaip teismas nurodė nutartyje, didino grėsmę dėl šioje byloje priimtino teismo sprendimo vykdymo. Tačiau Lietuvos apeliacinis teismas 2019m. gegužės 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-448-516/2019 panaikino atsakovo turto areštą 6 011 825 Eur sumai. Taikydamas areštą, teismas 2019m. gegužės 15 d. nutartyje nurodė, kad atsakovas, galimai siekdamas ateityje galinčių atsirasti turtinių prievolių, slepia savo turtą, t. y. perleidžia tretiesiems asmenims turimą nekilnojamąjį turtą. Taip pat teismas vertino, kad atsakovo galimą nesąžiningumą patvirtina ir tai, jog jis, būdamas ieškovo vadovu, sudarydavo sutartis su kita įmone, kuriai taip pat vadovavo. Tačiau Vilniaus apygardos teismas 2019m. gruodžio 6 d. priėmė sprendimą civilinėje bylojeNr. e2-2286-258/2019, kuriuo atmetė atsakovo atžvilgiu pareikštą reikalavimą dėl 6 011 825 Eur sumos priteisimo, kas reiškia, kad šioje byloje nebetenkinama prima facie ieškinio pagrįstumo sąlyga, tam, jog būtų taikoma laikinoji apsaugos priemonė. Taigi, šiuo metu yra iš esmės pasikeitusi situacija, lyginant su ta, kuri buvo 2019m. gegužės 15 d. teismui taikant laikinąją apsaugos priemonę. Be to, pats ieškovas 2019m. spalio 30 d. buvo skolingas atsakovui 526 284,35 Eur, todėl arešto taikymas atsakovui dar ir 660 438 Eur sumai yra visiškai neproporcingas ir neekonomiškas.

2.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „BRP Invest“ pateikė atsiliepimą į prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, kuriuo prašė atmesti prašymą. Atsiliepime nurodė, kad dabartiniu prašymu atsakovas iš esmės siekia iš naujo peržiūrėti įsiteisėjusią 2019m. gegužės 15 d. teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Pirmosios instancijos teismas 2019 m. gegužės 15 d. nutartimi, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, pabrėžė, kad atsakovo galimą nesąžiningumą patvirtina ir prie ieškinio pateikiamais įrodymais grindžiamos aplinkybės, jog atsakovas, būdamas ieškovo vadovu, sudarydavo sutartis su kita įmone, kuriai taip pat vadovavo. Taigi, dabartiniu prašymu atsakovo atstovas nepateikė jokių duomenų ar įrodymų, paneigiančių aukščiau teismo nurodytus motyvus. Taigi, nėra pasikeitusių aplinkybių, kurios būtų pagrindais laikinųjų apsaugos priemonių taikymo panaikinimui.

II.                      Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3.       Vilniaus apygardos teismas 2020 m. vasario 18 d. nutartimi atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo atmetė.

4.       Pirmosios instancijos teismassprendė, kad prašydamas panaikinti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones atsakovas nenurodė jokių aplinkybių, kurios patvirtintų jo sąžiningumą. Vien ta aplinkybė, kad Vilniaus apygardos teismas 2019m. gruodžio 6 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-2286-258/2019, kurioje kilo ginčas tarp kitų dalyvių (bendrovės akcininkų) ir kurioje reikalavimai kildinami kitu faktiniu pagrindu, atmetė atsakovo atžvilgiu pareikštą reikalavimą dėl 6 011 825 Eur sumos priteisimo, nėra pagrindas ir šioje byloje panaikinti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones. Minėtas sprendimas nėra įsiteisėjęs, todėl toje byloje nustatytos aplinkybės, kuriomis šioje byloje iš dalies buvo grindžiamas poreikis taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nėra prejudicinės.

5.       Tai, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2019m. gegužės 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-448-516/2019 panaikino laikinąsias apsaugos priemones atsakovo turtui 6 011 825 Eur sumai nebuvo priežastis naikinti laikinąsias apsaugos priemones ir nagrinėjamoje byloje. Be to, minėta Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi laikinosios apsaugos priemonės panaikintos preliminariai vertinant, kad ieškinys pareikštas netinkamam atsakovui, o atsakovo sąžiningumo klausimas nebuvo sprendžiamas.

6.       Atsakovas atskirojo skundo dėl 2019m. gegužės 15 d. nutarties apeliacinės instancijos teismui nepateikė, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nutartis turi būti vykdoma ir jos teisėtumo klausimo spręsti, teikiant prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, nėra galima. Įvertindamas nustatytas aplinkybes, teismas sprendė, kad nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo panaikinti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones.

III.                      Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

7.       Atsakovas S. R. atskirajame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 18 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 15 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – 660 438 Eur turto areštą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

7.1.                      Teismas skundžiamoje nutartyje nevertino pasikeitusių aplinkybių įtakos laikinųjų apsaugos priemonių klausimo išsprendimui. Teikdamas prašymą dėl laikinosios apsaugos priemonės panaikinimo pasikeitus situacijai, atsakovas informavo, kad Vilniaus apygardos teismas 2019 m. gruodžio 6 d. priėmė sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-2286-258/2019, kuriuo atmetė jo atžvilgiu pareikštą reikalavimą dėl 6 011 825 Eur sumos priteisimo, kartu sprendime teisiškai įvertindamas ir tas aplinkybes, kuriomis šioje byloje buvo grindžiamas poreikis taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Teismas privalėjo atsižvelgti, kad kitas teismas jau vertino, ar visiškai tie patys S. R. veiksmai atitinka civilinio kodekso (toliau – CK) 6.67 straipsnyje nurodytą nesąžiningumo prezumpciją,tačiau teismas to nedarė.

7.2.                      Ieškinio šioje byloje pareiškimo metu S. R. neatliko jokių veiksmų dėl savo asmeninės nuosavybės teise turimo turto, iš kurio ir būtų vykdomos prievolės pagal teismosprendimą, perleidimo ar kitokio suvaržymo.

7.3.                      Kitam teismui panaikinus net 6 011 825 Eur sumos areštą S. R. turtui, automatiškai pasikeitė jo finansinė padėtis, tačiau teismas nekėlė klausimo, ar šioje byloje taikytas areštas pagal jo mastą yra apskritai tikslingas atsižvelgiant į S. R. turimą turtą.

7.4.                      Teismas nevertino aplinkybės, kad pati bendrovė 2019 m. spalio 30 d. buvo skolinga atsakovui 526 284,35 Eur, todėl pačiam ieškovui esant skolingam atsakovui 526 284,35 Eur sumą, arešto taikymas atsakovui dar ir660 438 Eur sumai buvo visiškai neproporcingas ir neekonomiškas.

8.       Ieškovė pateikė atsiliepimą į atsakovo atskirąjį skundą, kuriame prašo Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 18 d. nutartį palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą į atskirąjį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

8.1.                      Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-2286-258/2019, kurioje Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. gegužės 16 d. nutartimi svarstė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, ir šioje civilinėje byloje yra kitos ginčo šalys ir reikalavimų pagrindai: Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-2286-258/2019 buvo sprendžiamas ginčas tarp bendrovės akcininkų (fizinių asmenų) dėl žalos, kylančios akcininkų pasirašytos 2010 m. lapkričio 22 d. trišalės sutarties dėl investicinės veiklos, o šioje byloje ieškinį atsakovo atžvilgiu pareiškė pati bendrovė (UAB „BRP Invest“) ir reikalavimai keliami dėl neteisėtais atsakovo, kaip buvusio ieškovės vadovo, veiksmais padarytos žalos, kuomet atsakovas sudarydavo sutartis su kita savo valdoma įmone dėl paslaugų, kurios ieškovei nebuvo nei būtinos, nei reikalingos.

8.2.                      Atsakovo atstovas nepateikė jokių duomenų ar įrodymų, paneigiančių 2019m. gegužės 15 d. nutartyje teismo nurodytus motyvus dėl atsakovo nesąžiningumo (ieškovės vardu atsakovo sudaryti sandoriai su kita savo paties įmone bei minėtai įmonei atlikti ieškovės mokėjimai, atsakovo tretiesiems asmenims perleistas jo didelės vertės nekilnojamasis turtas).

8.3.                      Tai, kad antstolis yra apribojęs atsakovui priklausančių lėšų, tame tarpe esančių ir pas ieškovę, disponavimą niekaip nesąlygoja nei 2019m. gegužės 15 d. nutarties pagrįstumo, nei pasikeitusių aplinkybių.

8.4.                      Teismui panaikinus laikinąsias apsaugos priemones atsakovo turtui, atsakovas įgis galimybes perleisti ar paslėpti savo tiek pinigines lėšas, tiek kitą kilnojamą ir nekilnojamą turtą, todėl ateityje galimai palankaus ieškovei teismo sprendimo įvykdymas gali ne tik kad pasunkėti, bet pasidaryti neįmanomas.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundų ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

10.       Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nutarta atmesti atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

11.       CPK 149 straipsnyje nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu gali būti panaikinamos teismo, nagrinėjančio bylą iš esmės, nutartimi.

12.       Nors minėtame straipsnyje nenurodytas laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo pagrindas, sisteminė CPK nuostatų, reglamentuojančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, analizė leidžia teigti, kad teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės turi būti panaikinamos, jei dėl pasikeitusių aplinkybių išnyko šių priemonių taikymo pagrindas, arba laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nebeatitinka proporcingumo ar ekonomiškumo principų reikalavimų (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e2-138-370/2020).

13.       Apeliantas nurodo, kad teismas skundžiamoje nutartyje nevertino pasikeitusių aplinkybių įtakos laikinųjų apsaugos priemonių klausimo išsprendimui, nes teikdamas prašymą jis pažymėjo, jog Vilniaus apygardos teismas 2019 m. gruodžio 6 d. priėmė sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-2286-258/2019, kuriuo atmetė jo atžvilgiu pareikštą reikalavimą dėl 6 011 825 Eur sumos priteisimo, kartu sprendime teisiškai įvertindamas ir tas aplinkybes, kuriomis šioje byloje buvo grindžiamas poreikis taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Teismas privalėjo atsižvelgti, kad kitas teismas jau vertino, ar visiškai tie patys S. R. veiksmai atitinka CK 6.67 straipsnyje nurodytą nesąžiningumo prezumpciją, tačiau teismas to nedarė. Taip pat apeliantas nurodo, kad minėtoje byloje buvo panaikintas net 6 011 825 Eur sumos areštas S. R. turtui, todėl pasikeitė jo finansinė padėtis, bet teismas nevertino, ar šioje byloje taikytas areštas pagal jo mastą, yra apskritai tikslingas. Su šiais apelianto argumentais apeliacinės instancijos teismas nesutinka.

14.       Vilniaus apygardos teismo civilinėse bylose Nr. e2-2286-258/2019 ir Nr. e2-98-603/2020 yra kitos ginčo šalys ir reikalavimų pagrindai: Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-2286-258/2019 buvo sprendžiamas ginčas tarp bendrovės akcininkų (fizinių asmenų) dėl žalos, kylančios iš akcininkų pasirašytos 2010 m. lapkričio 22 d. trišalės sutarties dėl investicinės veiklos, o šioje byloje ieškinį atsakovo atžvilgiu pareiškė pati bendrovė (UAB „BRP Invest“) ir reikalavimai keliami dėl galimai neteisėtais atsakovo, kaip buvusio ieškovės vadovo, veiksmais padarytos žalos. Tai, kad Vilniaus apygardos teismo 2019m. rugsėjo 6 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-2286-258/2019 jau pasisakyta dėl atsakovo veiksmų (buvimo kelių įmonių vadovu, turto perleidimo kitiems asmenims) ir jų sąžiningumo neturi lemiamos reikšmės laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumui šioje nagrinėjamoje byloje, nes minėti atsakovo veiksmai nesąžiningumo aspektu buvo vertinti būtent tos bylos kontekste ir būtent toje byloje esančio ieškovo J. B., kaip akcininko, atžvilgiu, o ne ieškovės šioje byloje – UAB „BRP Invest“ atžvilgiu. Nors minėti veiksmai ir yra analogiški, tačiau jie gali būti vertinami kaip neteisėti ir (ar) nesąžiningi vieno subjekto teisių bei teisėtų interesų požiūriu ir visiškai kitaip – kito subjekto. Dėl jų sąžiningumo vertinimo šios bylos kontekste pirmosios instancijos teismas spręs bylą išnagrinėjęs iš esmės, tuo tarpu laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir (ar panaikinimo) aspektu tokių veiksmų kaip turto perleidimas konstatavimas yra pakankamas vertinant, kad egzistuoja teismo sprendimo neįvykdymo grėsmė.

15.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien tai, kad apelianto minimoje kitoje byloje buvo panaikintas 6011 825 Eur atsakovo turto areštas, taip pat savaime nereiškia, kad išnyko grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui nagrinėjamoje byloje, nes vien tokio arešto panaikinimas nepaneigia Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 15 d. nutartyje nurodytų argumentų (atsakovas sudarydavo sutartis su kita įmone, kuriai taip pat vadovavo, perleido tretiesiems asmenims turimą nekilnojamąjį turtą) apie galimą atsakovo nesąžiningumą.

16.       Taigi, apelianto nurodomų argumentų nėra pagrindo vertinti kaip pasikeitusių aplinkybių, kurios eliminuotų grėsmę dėl būsimo teismo sprendimo neįvykdymo šioje byloje.

17.       Apeliantas taip pat nurodo, kad teismas nevertino aplinkybės, jog pati ieškovė 2019 m. spalio 30 d. buvo skolinga atsakovui 526 284,35 Eur, todėl arešto taikymas atsakovui dar ir 660 438 Eur sumai buvo visiškai neproporcingas ir neekonomiškas. Šis argumentas pripažįstamas pagrįstu.

18.       Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra ne kartą išaiškinta, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, ekonomiškumo, proporcingumo principais. Ekonomiškumo principas reikalauja, kad teismas taikytų tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, jog būtų užtikrintas būsimo teismo sprendimo įvykdymas, o teisingumo principas įpareigoja teismą išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą. Proporcingumo principo taikymas sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą reiškia, kad teismas, taikydamas tokias priemones, turėtų įvertinti tiek ieškovo, tiek atsakovo teisėtus interesus ir nė vienam iš jų nesuteikti nepagrįsto prioriteto (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1268/2014; 2014 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1472/2014 ir kt.).

19.       Tokiu atveju visiškai sutiktina su atsakovo argumentais, kad atsakovo turto areštas 660 438 Eur sumai, kai pati ieškovė yra skolinga atsakovui 526 284,35 Eur(ieškovės 2019 m. spalio 31 d. atsakymas) prieštarauja pamatiniams laikinųjų apsaugos priemonių instituto taikymo – šalių interesų pusiausvyros, proporcingumo ir ekonomiškumo – principams ir suvaržo atsakovo teises labiau, nei tai reikalinga, siekiant užtikrinti ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymą.

20.       Kadangi teismų praktikoje nurodytos laikinųjų apsaugos priemonių naikinimo sąlygos yra alternatyvios, t. y. pakanka įrodyti bent vienos iš jų egzistavimą – dėl pasikeitusių aplinkybių išnykusį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą arba, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nebeatitinka proporcingumo ar ekonomiškumo principų reikalavimų, todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovui įrodžius, kad 2019 m. gegužės 15 d. teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės pažeidžia proporcingumo principą, pirmosios instancijos teismas netenkindamas atsakovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo netinkamai įvertino šiam klausimui reikšmingas aplinkybes, todėl atskirasis skundas tenkinamas, o 2019 m. gegužės 15 d. nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės naikinamos.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2020m. vasario 18 d. nutartįpanaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 15d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-98-603/2020 (e2-3322-603/2019) taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Šios nutarties kopiją pateikti Turto areštų aktų registro tvarkytojui.

Teisėja                Rasa Gudžiūnienė