Pranešėjas Žydrūnas Bertašius Civilinė byla Nr. 2A-664-479/2014
Teisėja Diana Vercinskė (Proceso Nr. 2-10-3-00975-2012-2)
Procesinio sprendimo kategorija
30.12.2; 121.21.
(S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2014 m. birželio 19 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žydrūno Bertašiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Virginijos Nijolės Griškevičienės, Aušros Maškevičienės apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų J. R. D. ir J. D. apeliacinį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2013-12-20 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų S. G. B. ir A. B. ieškinį atsakovams J. R. D. ir J. D., tretiesiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Palangos mieto savivaldybės administracijai ir Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos teritoriniam padaliniui dėl pažeistų teisių gynimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
ieškovai 2012-12-10 kreipėsi į Palangos miesto apylinkės teismą ir nurodė, kad ieškovams nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas (duomenys neskelbtini), ribojasi su atsakovams nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu (duomenys neskelbtini). Šalims priklausantys sklypai ribojasi iš dviejų pusių. Žemės sklypus skiria tinklo tvora, kurią atsakovai įrengė nesuderinę su ieškovais. Šios tvoros aukštis yra nevienodas. Be to, atsakovams priklausančio žemės sklypo pietinėje ir vakarinėje pusėse žemės sklypo aukštis yra nevienodas, o ieškovų sklypas yra žemesnėje padėtyje. Dėl sklypų aukščių skirtumo iš atsakovams priklausančio žemės sklypo į ieškovų sklypą slenka žemė. Šiuo metu žemei sulaikyti panaudojamos grindinio plytelės, šiferio lakštai. Iš atsakovų sklypo į ieškovų pusę taip pat nuteka paviršinis lietaus vanduo, sklypų ribą perauga ir į ieškovų pusę slenka žolė, o tinklo tvora kai kur yra išlinkusi. Nurodytos aplinkybės įrodo neigiamą poveikį ieškovams priklausančiam žemės sklypui, todėl šiam poveikiui sumažinti būtina įrengti atramines sieneles. Ieškovai nurodė ir tai, kad atsakovų sklype augantys medeliai ir krūmai yra pasodinti ne pagal LR galiojančias teises normas, t. y. per arti atsakovams priklausančio žemės sklypo ribos. Tuo pažeistos Statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai gyvenamieji pastatai“ 9 priedo nuostatos ir atsakovai privalo pašalinti ieškovų teisių pažeidimus, perkelti ieškinyje nurodytus krūmus bei medžius. Ieškovai ieškinyje nurodė ir tai, kad atsakovai už ūkinio pastato sienos, prie sklypus skiriančios tvoros laiko nereikalingus, senus daiktus, kurie yra matomi ieškovams ir pažeidžia ieškovų teisę į tvarkingą bei tinkamai prižiūrimą aplinką. Dėl to ieškovai patikslintu ieškiniu prašė: įpareigoti atsakovus įrengti atraminę sienelę jiems nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, Birutės al. 6, Palangoje, įpareigoti atsakovus per 30 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti jiems nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype augančius krūmus, perkeliant juos 1 metro atstumu ir medžius – atitinkamai 2 metrų bei 3 metrų atstumu nuo ieškovams priklausančio nuosavybės teise žemės sklypo ribos. Ieškovai taip pat prašė teismo įpareigoti atsakovus pašalinti jų žemės sklype padėtus daiktus: čerpes, medinius statybose naudojamus suolus, vielos ritinius, raudonas naudotas plytas, naudotas grindinio plyteles, nukeliant visa tai nuo ieškovams nuosavybės teise žemės sklypo ribos per 30 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
Palangos miesto apylinkės teismas 2013-12-20 sprendimu ieškinį patenkino, ieškinio reikalavimams įvykdyti nustatė 6 mėnesių terminą, taip pat iš atsakovų priteisė po 216 Lt žyminio mokesčio bei po 2 826,50 Lt kitų bylinėjimosi išlaidų. Teismas atsižvelgė į Statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ 9.5 punkto teisinį reguliavimą bei rašytinius įrodymus, patvirtinančius, kad nuolydis tarp ieškovų ir atsakovų sklypų yra didesnis kaip 12 procentų. Dėl to atsakovai įpareigoti įrengti atraminę sienelę pagal STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi statiniai“ numatytus reikalavimus. Teismas nustatė, kad nesutarimai tarp šalių prasidėjo nuo 2009 metų ir ieškinio senaties terminas nėra praleistas. Kadangi atsakovų sklype sodinant medžius ir krūmus nesilaikyta Statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ 9 priede nurodytų atstumų, teismas tenkino ieškovų reikalavimą dėl medžių ir krūmų pašalinimo įpareigojant atsakovus juos perkelti. Teismas nustatė, kad atsakovai savo žemės sklype už ūkinio pastato laiko nereikalingus, nenaudojamus, senus daiktus, kurie yra nuolat matomi ieškovams ir teismas įpareigojo atsakovus juos pašalinti.
Apeliaciniu skundu atsakovai J. R. D. ir J. D. prašė panaikinti Palangos miesto apylinkės teismo 2013-12-20 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovų ieškinį atmesti. Atsakovai prašė ieškovų reikalavimams taikyti 10 metų ieškinio senaties terminą ir dėl to ieškinį atmesti. Atsakovai nurodė, jog ieškovų žemės sklypo dalis buvo žemėjančio reljefo iš rytų į vakarus pusę ir dėl sklypo paaukštėjimo nėra atsakovų kaltės. Atsakovai patvirtino, kad ieškovai neįrodė žemės sklypų aukščių skirtumo, atsakovai kaltų veiksmų neatliko. Teismas, įpareigodamas atsakovus pastatyti atraminę sienelę, nenurodė teisės normos, kuri numatytų tokį įrenginį pastatyti. Atsakovai nurodė, jog reikalavimui dėl medžių ir krūmų perkėlimo turi būti taikomas 10 metų ieškinio senaties terminas, nes ginčo medžiai ir krūmai buvo pasodinti prieš daugiau nei 10 metų. Atsakovai patvirtino teismui, jog LR CK 4.98 str. negalėjo būti taikomas ginčui išspręsti, nes ieškovai neįrodė jų teisių pažeidimo.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovai prašė apeliacinį skundą atmesti. Ieškovai nurodė, kad teismas teisingai nustatė aplinkybes dėl ieškovų teisių pažeidimo ir įstatymo reikalavimus teismas taikė tinkamai.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo Palangos miesto savivaldybė prašė pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad esant tęstiniam pažeidimui nėra pagrindo teigti, kad praleista ieškinio senatis.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos teritorinis padalinys prašė civilinę bylą nagrinėti teismo nuožiūra.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos skyrius nurodė, kad reikalavimus tikslinga spręsti teismo nuožiūra.
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų kolegija nenustatė.
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl gretimų žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), priklausančio ieškovams, ir (duomenys neskelbtini), priklausančio atsakovams. Savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu (LR CK 4.98 str.).
Apeliantai ieškinio reikalavimams prašė taikyti 10 metų ieškinio senaties terminą. Įvertinus apeliacinio skundo argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškinio senaties ieškovai nepraleido. Pagal LR CK 1.127 str. 5 d. jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną (asmuo neatlieka veiksmų, kuriuos privalo atlikti, ar atlieka veiksmus, kurių neturi teisės atlikti, ar nenutraukia kitokio pažeidimo), tai ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda sekančią dieną. Ieškovų teigimu jų teisės pažeidžiamos dėl skirtingų sklypų aukščio, dėl teisės aktų reikalavimų neatitinkančiais atstumais atsakovų žemės sklype pasodintų medžių ir krūmų bei netinkamo atsakovų sklypo tvarkymo. Įvertinus šalių ginčo pobūdį konstatuotina, kad šiuo atveju ieškovų teisių pažeidimas yra tęstinis, nes jis vyksta kiekvieną dieną (atsakovai neatlieka veiksmų, kuriuos privalo atlikti, nenutraukia kitokio pažeidimo), todėl apeliantų prašymas taikyti ieškinio senatį pagrįstai atmestas.
Apeliantai skunde nurodė, jog nepagrįsta teismo sprendimo dalis dėl įpareigojimo įrengti apsauginę sienelę atsakovams priklausančiame žemės sklype. Teisėjų kolegija su šia atsakovų nuostata nesutinka. Antstolės 2012-11-20 faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 506 užfiksuota, kad ieškovų žemės sklypas adresu (duomenys neskelbtini), yra žemesnis nei žemės sklypas (duomenys neskelbtini), – užfiksuoti 61 cm, 55 cm aukščių skirtumai tarp šių žemės sklypų. 2010-06-17 išvadoje Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu sudaryta komisija nustatė, kad žemės sklypo (duomenys neskelbtini), aukštis pakeltas pažeidžiant trečiųjų asmenų interesus. Dėl to komisijos buvo pateikta išvada dėl būtinumo atsakovams įrengti (pastatyti) atraminę sienelę gruntui bei lietaus vandeniui sulaikyti (t. 1, b. l. 71, t. 2, b. l. 40). Kaip teisingai pažymėta skundžiamame sprendime, atsakovai 2013-01-29 teismui pateiktame atsiliepime į ieškinį patvirtino ieškovų nurodytas aplinkybes dėl atsakovų sklypo paaukštinimo, t. y. atsakovai nurodė, jog atsakovams prieš kelis metus užvežus porą sunkvežimių su juodžemiu maišyto molio, padidėjo sklypų aukščių skirtumai. Tai patvirtina ir ieškovų pateiktos fotonuotraukos (t. 2, b. l. 87). Esant tokioms aplinkybėms atmestinas skundo argumentas, kad atsakovai nesiekė pakeisti sklypų aukštį.
Apeliaciniame skunde taip pat pažymima, kad teismas neįvertino sklypų aukščių pasikeitimo aplinkybių. Teismas konstatuoja, kad ginčui išspręsti neturi teisinės reikšmės, kada atsirado sklypų aukščių skirtumai. Statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ 9.5 punktas numato, jog sklypo reljefo nuolydžiui viršijant 12 proc. dydį, jis turi būti sumažintas (paaukštinant, pažeminant, išlyginant reljefo paviršių, įrengiant terasas, atramines sieneles ir pan.). Norminių aktų reikalavimų būtina laikytis, pažeidimai turi būti šalinami nepriklausomai nuo jų atsiradimo momento (LR CPK 3 str.). Taigi pirmosios instancijos teismas įpareigojimus atsakovams nustatė teisėtai.
Atsakovai skunde nurodė, kad teismas netinkamai taikė teisės normas, nes įstatymas nenustato įpareigojimų asmenims priverstinai vykdyti statybos darbus. Ši skundo nuostata nepagrįsta. LR CK 4.98 str. suteikia turto savininkui reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus. Ieškovų teisė tinkamai naudotis žemės sklypu gali būti įgyvendinama įrengiant atraminę sienelę atsakovams priklausančiame sklype. Taigi jei ieškovų teisėti interesai gali būti apginti tik specialaus įrenginio statybos būdu, tai šis pašalinimo būdas gali būti taikomas. LR CK 1. 138 str. numato teismo teisę užkirsti kelią teisę pažeidžiamiems veiksmams. Dėl to teisės pažeidimo pašalinimo būdas gali būti individualus priklausomai nuo kilusio ginčo aplinkybių. Visa tai patvirtina, kad teismas teisingai nustatė pažeistos teisės gynimo būdą.
Atsakovai skunde nurodė ir tai, kad pirmosios instancijos teismas privalėjo įvertinti Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinio padalinio išvadas, jog atraminės sienelės įrengimas, sodinių perkėlimas gali pažeisti LR nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 19 str. nuostatas. Su šia skundo nuostata sutikti taip pat negalima. Bylos medžiaga patvirtina tai, jog atsakovams priklausančio sklypo aukštis neatitinka Statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 nuostatų. Taigi nors atsakovams priklausanti sodyba yra saugotina teritorija, tačiau šios teritorijos ypatinga padėtis negali įteisinti norminių aktų pažeidimų. Būtina įvertinti ir tai, kad Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinio padalinio išvada dėl galimo neigiamo poveikio saugotinai sodybai dėl atraminės sienelės įrengimo yra rekomendacinio pobūdžio. Akivaizdu, kad atraminė sienelė nėra didelis ir sudėtingas statinys. Taigi atsakovai privalės parinkti tokį atraminės sienelės įrengimo būdą, kuris nepadarytų didesnio poveikio bendram sodybos vaizdui ir atitiktų ieškovų bei Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinio padalinio reikalavimus.
Nors nurodytoje Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinio padalinio išvadoje nurodoma apie galimą neigiamą poveikį saugotinai teritorijai dėl sodinių perkėlimo, tačiau ši išvados dalis yra taip pat rekomendacinio pobūdžio. Byloje pateiktos nuotraukos patvirtina, kad ginčo sodiniai yra ant sklypų ribos. Bylos dokumentai neįrodo, kad ginčo sodiniai yra ypatingos estetinės ir saugotinos vertės. Būtina įvertinti ir tai, kad įpareigojimas pašalinti sodinius nuo sklypų ribos nereiškia būtinumo juos perkelti norminiuose aktuose nurodytu atstumu nuo sklypo ribos. Atsakovai, vykdami teismo sprendimą, turi teisę sodinius pašalinti nepadarant didesnės žalos atsakovų bei saugotinos teritorijos interesams. Taigi Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinio padalinio išvada nepaneigia teismo teisės nustatyti įpareigojimus atsakovams pašalinti ginčo sodinius nuo sklypų ribos.
Apeliantai skunde nurodė, kad teismas privalėjo įvertinti aplinkybes, jog ieškovų reikalavimas perkelti sodinius yra formalaus pobūdžio, ieškovams šios ieškinio dalies patenkinimas nenulems teigiamų rezultatų. Ši skundo nuostata nepagrįsta. Jeigu norminiai aktai nurodo reikalavimus dėl sodinių vietos prie gretimų sklypų ribos, tai norminių aktų reikalavimų pagrįstumo ir teisėtumo ieškovai neprivalo įrodinėti (LR CPK 182 str. 1 p.). Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad ieškovų nurodytų sodinių buvimo vieta neatitinka Statybos techniniame reglamente STR 2.02.09:2005 9 priede numatytų medžių ir krūmų sodinimo nuo kaimyninių sklypų ribų atstumų. Pažymėtina, kad toks medžių ir krūmų sodinimo atstumų teisinis reglamentavimas skirtas užtikrinti ir apsaugoti gretimų žemės sklypų savininkų teises. Ieškovai teigė, kad dėl šių atstumų nesilaikymo pažeidžiamos jų, kaip kaimyninio sklypo savininkų, teisės – ieškovai patiria savo sklypo valdymo nepatogumus. Nustatyta, kad ieškovų reikalavimų teisėtumą patvirtino Palangos miesto savivaldybės administracija. Apeliantai teigė skunde ir tai, kad ginčo medžiai ir krūmai pasodinti prieš daugiau nei dešimt metų, dėl to STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ negalėjo būti taikomas atgaline data (LR CPK 12, 178 str.). Ši skundo nuostata nepagrįsta. Jeigu pasikeitė reglamentavimas dėl sodinių buvimo vietos, tai savininkai privalo teisės aktų reikalavimų laikytis bei pakeisti sodinių vietą, trunkamieji teisės pažeidimai negali būti įteisinami atsižvelgiant į teisių pažeidimo terminus. Dėl to teismas įpareigojimus atsakovams nustatė pagrįstai ir teisės normų nepažeidė.
Apeliantai taip pat nesutiko su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl ginčo daiktų pašalinimo ir teigė, kad atsakovai turi teisę laikyti ginčo daiktus žemės sklype, teismas netinkamai taikė LR CK 4.98 str. nuostatas. Su šia skundo nuostata sutikti taip pat negalima. Iš 2012-11-20 antstolės faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo Nr. 506 matyti, kad atsakovų žemės sklype nenaudojami daiktai (čerpės, mediniai statybose naudojami suolai, vielos ritiniai, naudotos plytos, naudotos grindinio plytelės) yra sudėti ties ginčo šalių sklypo riba (t. 1, b. l. 18–34). Pažymėtina, kad naudodamasis savo nuosavybe asmuo neturi pažeisti kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Statybos techniniame reglamento STR 2.02.09:2005 nuostata dėl sodinių buvimo ant sklypo ribos taikytina ir kilnojamiems daiktams, nes šiuo reglamentavimu siekiama panaikinti galimą neigiamą poveikį žemės sklypams jų bendros ribos vietoje. Tai reiškia, kad ant gretimų sklypų ribos neturi būti sudedami pašaliniai daiktai. Nagrinėjamoje byloje ginčo daiktai sudėti ant sklypų ribos (b.l. 21 t. 1). Akivaizdu, kad ginčo daiktai deformavo sklypus skiriančią tvorą, daiktai sukrauti netvarkingai ir pažeidžia ieškovų teisę į tinkamą sklypų ribos panaudojimą. Dėl to pirmosios instancijos teismas teisėtai sprendė, kad ginčo daiktai yra sudėti netinkamoje vietoje, gadina sklypų ribą nustatančią tvorą ir pažeidžia teisėtus ieškovų interesus.
Įvertinusi nurodytas aplinkybes kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė materialines ir proceso teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, skundžiamo teismo sprendimo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais naikinti nėra teisinio pagrindo ir teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Apeliacinės instancijos teisme ieškovai S. G. B. ir A. B. sumokėjo po 1 250 Lt išlaidų advokatui (t. 2, b. l. 90–91). Atsakovų apeliacinį skundą atmetus, iš atsakovų J. R. D. ir J. D. priteistina po 625 Lt bylinėjimosi išlaidų atlyginimo kiekvienam ieškovui (LR CPK 98 str.).
Vadovaudamasi LR CPK 326–331 str., teisėjų kolegija
n u t a r i a :
Palangos miesto apylinkės teismo 2013-12-20 sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo J. R. D. po 625 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovams S. G. B. ir A. B.
Priteisti iš atsakovo J. D. po 625 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovams S. G. B. ir A. B.
Kolegijos pirmininkas Žydrūnas Bertašius
Kolegijos teisėjos Virginija Nijolė Griškevičienė
Aušra Maškevičienė