ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. gegužės 19 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės, Linos Muchtarovienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Irenos Stasiūnienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Roslitauto“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. sausio 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Roslitauto“ ieškinį atsakovei UAB „RVT Logistika“ dėl skolos priteisimo, atsakovės UAB „RVT Logistika“ priešieškinį ieškovei UAB „Roslitauto“ dėl nuostolių atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:  

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Roslitauto“ pareiškė ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės UAB „RVT Logistika“ 1512,50 Eur skolą, 21,18 Eur palūkanų, 8 proc. dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad ji yra krovinių pervežimo įmonė, parveža krovinius Europos Sąjungoje ir už jos ribų. Atsakovė yra krovinių ekspedijavimo įmonė. Atsakovė krovinių biržoje https://www.timocom.lt/ patalpino skelbimą dėl krovinio pervežimo maršrutu Italija – Vokietija. Ieškovė pasiūlė pervežti krovinį už 1250,00 Eur + PVM. Ieškovė (vežėjas) ir atsakovė (siuntėjas) 2020-02-04 sudarė Vienkartinę krovinio pervežimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią ieškovė įsipareigojo atsakovės užsakymu pervežti 6 palečių 3,6 t svorio stiklinių butelių krovinį iš Italijos į Vokietiją. Krovinys turėjo būtų pakrautas (duomenys neskelbtini) Italijoje, iškrautas (duomenys neskelbtini) Vokietijoje. Sutarties preambulėje buvo nustatyta pervežimo kaina 1250,00 Eur + 21 proc. PVM, t. y. viso 1512,50 Eur. Ieškovė savo įsipareigojimus įvykdė tinkamai: (duomenys neskelbtini) krovinys į ieškovės sunkvežimį, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekabos valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo pakrautas (duomenys neskelbtini), Italijoje, ir (duomenys neskelbtini) iškrautas (duomenys neskelbtini), Vokietijoje. Ieškovė 2020 m. vasario 17 d. atsakovei išrašė PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) 1250,00 Eur + 21proc. PVM, viso 1512,50 Eur sumai. Remiantis šalių sudarytos sutarties preambulėje įtvirtintomis taisyklėmis dėl sumokėjimo terminų, sumokėta turėjo būti per 45 dienas po 2020 m. vasario mėn. pabaigos, t. y. iki 2020 m. balandžio 14 d. įskaitytinai. Tačiau, nors sumokėjimo terminas suėjo, atsakovė 1512,50 Eur nei iki 2020 m. balandžio 14 d., nei iki šiol nesumokėjo, todėl ieškovei iš atsakovės priteistinas 1512,50 Eur įsiskolinimas už krovinio pervežimą, taip pat 21,18 Eur materialinės palūkanos. Nors atsakovė pareiškė pretenzijas ieškovei dėl tariamo sutarties pažeidimo ir netgi pareikalavo atlyginti atsakovės įsivaizduojamus nuostolius, tokios atsakovės pretenzijos neturi pagrindo.

2.       Atsakovė UAB „RVT Logistika“ atsiliepimu į ieškinį prašė ieškovės UAB „Roslitauto“ ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti iš ieškovės atsakovei patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė nurodė, kad skelbime nurodytoje krovinio specifikacijoje aprašant krovinį (Description of Freight) buvo aiškiai pažymėta, kad užsakomas krovinio, kurio ilgis – 13.6 m ir svoris 24.0 t, pervežimas. Transporto paslaugų teikimo rinkoje tai yra standartiniai svorio/ilgio parametrai vežant pilnai pakrauta transporto priemone. Vežėjas į UAB „RVT Logistika“ kreipėsi būtent pagal tokį krovinių biržoje paskelbtą skelbimą pilno krovinio pervežimui. Jokie krovinių biržoje paskelbto pasiūlymo pakeitimai el. susirašinėjime nebuvo aptarti ir šalys jokiu kitu būdu nesitarė dėl pervežimo sąlygų keitimo. Atsakovės UAB „RVT Logistika“ pasiūlyta 1250,00 Eur kaina už krovinio pervežimo paslaugas viršijo taikomus pilno krovinio pervežimo įkainius, kai atstumas apie 700 km ir kryptis yra Italija – Vokietija. Vidutinė šios krypties kilometro kaina 2020 vasario mėnesį buvo 1.10 Eur/km, atitinkamai vidutinė tokio pilno pervežimo kaina buvo 770 EUR. Nelogiška būtų manyti, kad atsakovė, mokėdama pilną pervežimo kainą ieškovei, užsakė tik „dalinį“ pervežimą, jei „dalinį“ pervežimą galima buvo užsakyti už gerokai mažesnę sumą. Kiti reikalavimai krovinio pervežimui kildinami iš CMR krovinio važtaraščio 05 skyriuje nurodomo papildomo pridedamo dokumento – (duomenys neskelbtini). Atitinkamai vežėjas, pateikus CMR važtaraštį ir papildomus dokumentus, buvo informuotas apie krovinio specifiką, t.y. gabenami gaminiai, skirti liestis su maistu (stiklinė tara maistui). Atsakovė neginčija fakto, kad krovinys buvo pristatytas, tačiau ieškovė iš esmės pažeidė savo kaip vežėjo pareigas ir dėl to atsakovė patyrė nuostolių. Vežėjas papildomai pasikrovė 7 paletes metalinių varžtų. Papildomas krovinys buvo pakrautas vilkiko priekabos gale, t. y. taip, kad UAB „RVT Logistika“ pavedimu gabenamo krovinio iškrauti tapo neįmanoma.

3.       Atsakovė UAB „RVT Logistika“ pareiškė ieškovei priešieškinį, kuriuo prašė priteisti UAB „RVT Logistika“ naudai iš ieškovės (atsakovės pagal priešieškinį) UAB „Roslitauto“ 1350,00 Eur tiesioginius nuostolius, 2700,00 Eur negautas pajamas, 6 (šešių) procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė nurodė, kad į UAB „RVT Logistika“ kreipėsi būtent pagal krovinių biržoje paskelbtą skelbimą „pilno“ krovinio pervežimui. Nurodė, kad 2020 m. vasario 4 d. susirašinėjimo su UAB „Roslitauto“ darbuotoja metu UAB „RVT Logistika“ atstovas A. U. dėl šio pasiūlymo nurodė, kad kaina 1 250,00 Eur plius 21 proc. PVM, pasikrovimas šoninis, specialių sąlygų nėra. Nurodymas, kad specialių sąlygų nėra, referavo į tai, kad tai – standartinis „pilnas“ vežimas. Pagal praktikoje egzistuojančias taisykles norint užsakyti kitokio nei „pilno“ krovinio vežimą, užsakovas konkrečiai ir nurodo, kad nori tik „dalinio“ pervežimo. „Dalinio“ pervežimo kaina gali būti net kelis kartus mažesnė. Pagal rinkoje egzistavusias „pilno“ pervežimo kainas už 2020 m. vasario mėn., iš kurios seka, kad vidutinė atitinkamo „pilno“ vežimo kaina yra 1 029,00 Eur. Ieškovė UAB „Roslitauto“, sutikdama pervežti krovinį už 1 250,00 Eur plius PVM kainą, suprato, kad ši kaina mokama ne už „dalinio“, bet „pilno“ krovinio pervežimą. UAB „RVT Logistika“ ir klientas yra sudarę ilgalaikę daugkartinio pervežimo sutartį, kurioje pateiktos aiškios instrukcijos krovinių gabenimui, tarp kurių reikalavimas stiklo tarą vežti taip, kad būtų išvengta jos užterštumo, taip pat pateikti švaros laikymosi reikalavimai ir pan. Ieškovės klientas (duomenys neskelbtini), gavęs krovinį, kreipėsi su pretenzija į UAB „RVT Logistika“, nurodydamas, kad už netinkamai įvykdytą pervežimą jam skiriama 1 350,00 Eur dydžio bauda. Kadangi ieškovės veiksmai, t. y. papildomo krovinio vežimas, pažeidė atsakovės UAB „RVT Logistika“ sutarties su gavėju nuostatas, UAB „RVT Logistika“ sumokėjo reikalaujamą 1 350,00 Eur dydžio sumą. Minėta baudos suma krovinio gavėjui buvo atlyginta įskaitant UAB „RVT Logistika“ ir šio kliento priešpriešinius piniginius reikalavimus. Taip pat dėl tokio pažeidimo UAB „RVT Logistika“ klientas atšaukė 6 suplanuotus pervežimus bei ateinančias 4 savaites neteikė jokių užsakymų, dėl ko UAB „RVT Logistika“ negavo ir dar daugiau planuotų gauti pajamų. UAB „RVT Logistika“ planavo įvykdyti 6 krovinių vežimo užsakymus, kurių bendra suma 9 900,00 Eur ir šie buvo atšaukti. Už kiekvieną planuojamą krovinio pervežimą UAB „RVT Logistika“ numatė gauti po 1 650,00 Eur, o už vežimą sumokėti UAB „Nostrada“ po 1200,00 Eur, iš viso 7 200,00 Eur. Grynasis pelnas sudaro 9 900,00 Eur – 7 200,00 Eur = 2 700,00 Eur, todėl 2700,00 Eur kaip negautos pajamos priteistinos atsakovei iš ieškovės UAB „Roslitauto“.

4.       Ieškovė UAB „Roslitauto“ pateikė atsiliepimą į priešieškinį , kuriuo  prašė UAB „RVT Logistika“ priešieškinį atmesti ir priteisti UAB „Roslitauto“ naudai išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Nurodė, kad priešieškiniu nepagrįstai siekiama, kad vežėjas nemokamai pervežtų krovinį ir dar primokėtų siuntėjui 4050,00 Eur. Krovinys buvo pristatytas laiku ir tinkamos būklės. Jokių nurodymų, kad priekaboje turi būti vežamas tik vienas atsakovės užsakytas krovinys, atsakovė nedavė, todėl ieškovė toje pačioje priekaboje turėjo teisę vežti ir kito siuntėjo krovinį. Jokie „standartinio krovinio matmenys“ neegzistuoja. Sutartyje, CMR važtaraštyje, papildomame dokumente (duomenys neskelbtini), taip pat ir šalių atstovų susirašinėjime nebuvo jokių specialių nurodymų, kad priekaboje gali būti vežama tik 6 vnt. atsakovės užsakytų pervežti palečių su stikliniais buteliais ar kaip jie turi būti priekaboje išdėstyti. Neaišku, už ką „(duomenys neskelbtini)“ atsakovei taikė 1350,00 Eur baudą. Krovinys buvo vežamas tinkamai, nebuvo užterštas ar kitaip sugadintas. Be to, atsakovė nepateikė įrodymų, kad sumokėjo ar kitaip atlygino „(duomenys neskelbtini).“ 1350,00 Eur. Taip pat nepagrįstas reikalavimas dėl 2700,00 Eur negautų pajamų (pelno). Atsakovė neįrodė, kad aplinkybė, jog ieškovė pervežė atsakovės užsakytą krovinį iš Italijos į Vokietiją (duomenys neskelbtini), kaip nors susijusi su tuo, kad atsakovės užsakovas „(duomenys neskelbtini)“ Atsakovė neįrodė ir kitos civilinės atsakomybės sąlygos – žalos. Šiuo atveju atsakovė iš „(duomenys neskelbtini)“ užsakymų sumų 1650,00 Eur už vieną pervežimą atėmė tik išlaidas vežėjui po 1200,00 Eur už vieną pervežimą. Tačiau atsakovė dar būtų turėjusi mokėti mokesčius, taip pat turėjusi kitų išlaidų.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5.       Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2021 m. sausio 6 d. sprendimu ieškinį atmetė, priešieškinį tenkino iš dalies – priteisė iš ieškovės UAB „Roslitauto“ atsakovei UAB „RVT Logistika“ 2537,50 Eur nuostolių atlyginimą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 2537,50 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2020-06-22) iki visiško sprendimo įvykdymo ir 1948,74 Eur bylinėjimosi išlaidas. Kitą priešieškinio dalį atmetė.  

6.       Teismas pažymėjo, jog atsakovės nurodytose krovinių pervežimo įmonių UAB „Ad Rem“, UAB „Baltic Line“, UAB „Transekspedicija“ svetainėse esanti informacija patvirtina, kad rinkoje veikiančios krovinių pervežimo įmonės išskiria „dalinį“ krovinio vežimą (angl. LTL, „less than truckload“) kaip vieną iš krovinio pervežimo būdų. Šiuo atveju užsakomas ne visas sunkvežimis, o tik vieta užsakovo kroviniui, vienu sunkvežimiu gabenami kelių klientų kroviniai, taip sutaupomos užsakovų lėšos. „Pilno“ vežimo atveju užsakomas visas sunkvežimis.

7.       Teismas nurodė, kad, vertinant sutarties turinį, atsižvelgtina į šalių derybas dėl sutarties sudarymo. Šalys neginčija, kad skelbime dėl krovinio pervežimo svetainėje https://www.timocom.lt/ nebuvo nurodytas aptariamo konkretaus stiklo taros krovinio svoris, matmenys, kad skelbimo informacijoje aprašant krovinį buvo nurodyta: 13,6 m ir 24 tonos. Ieškovės UAB „Roslitauto“ vadovas 2020-04-28 rašte Nr. (duomenys neskelbtini) dėl gautos pretenzijos nurodė, kad tai – standartinio tento ilgio ir pervežamo svorio atitikmenys, t. y. maksimalūs krovinio matmenys ir svoris, kurie galėtų būti pervežami atitinkama transporto priemone. 

8.       Teismas pažymėjo, jog nėra duomenų, kad derybų metu sutikdama vežti krovinį (duomenys neskelbtini) ieškovės atstovė žinojo konkrečius krovinio matmenis, apie juos teiravosi. Iš to darytina išvada, kad realus krovinio kiekis, svoris vežėjui derybų dėl sutarties sudarymo metu nebuvo aktualus, vežėjas vadovavosi skelbime nurodytais maksimaliais matmenimis (13,6 m ir 24 t), t. y. ieškovė sutiko už siūlomą 1250,00 Eur (plius PVM) kainą vežti bet kokio dydžio atsakovės krovinį, neviršijant maksimalių atitinkamai transporto priemonei taikomų krovinio gabaritų.

9.       Teismas vertino labiau tikėtina, jog šalys tarėsi būtent dėl „pilno“ vežimo, t. y. atsakovė kroviniui vežti iš vežėjo užsakė visą sunkvežimio priekabos (tento) erdvę. Tokiu atveju pripažįstama, kad ieškovė, be atsakovės sutikimo kartu su atsakovės kroviniu veždama papildomai 7 paletes su varžtais, nesilaikė tarp šalių sudarytos sutarties.

10.       Teismas pažymėjo, kad Konvencijos 12 straipsnis kalba ne apie bet kokias siuntėjo instrukcijas, bet apie instrukcijas, susijusias su siuntėjo teise disponuoti kroviniu, kaip tai suprantama šio straipsnio 1 dalyje, t. y. siuntėjo teise pareikalauti vežėją nutraukti krovinio vežimą, pakeisti krovinio pristatymo vietą arba atiduoti krovinį kitam gavėjui, negu nurodytas važtaraštyje. Konvencijos 12 straipsnis netaikomas nagrinėjamai šioje byloje situacijai, nes šiuo atveju kalbama ne apie siuntėjo instrukcijų pakeisti krovinio pristatymo vietą, gavėją ar nutraukti vežimą nesilaikymą, o susitarimo sąlygos dėl „pilno vežimo“ nevykdymą. Teismas vertino, jog tai, kad atsakovė nepagrįstai remiasi Konvencijos 12 straipsniu, motyvuodama reikalavimus dėl nuostolių priteisimo, netrukdo teismui spręsti sutartinės atsakomybės taikymo klausimą pagal nacionalinės teisės normas, nes ginčo tinkamas teisinis kvalifikavimas ir teisės normų parinkimas yra teismo prerogatyva.

11.       Teismas sprendė, kad pagal šalių susitarimą atsakovė UAB „RVT Logistika“ stiklo taros kroviniui vežti užsakė visą krovininio automobilio priekabos erdvę, ieškovė šios sutarties sąlygos nesilaikė, ta pačia transporto priemone vežė papildomą 7 palečių su varžtais krovinį. Vadovaujantis CK 6.205 straipsniu, neteisėti veiksmai gali pasireikšti bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymu, netinkamu įvykdymu, todėl konstatuojama, jog ieškovės UAB „Roslitauto“ neteisėti veiksmai kaip sutartinės atsakomybės sąlyga byloje yra įrodyti.

12.       Teismas vertino, kad aptartos Bendrojo paslaugų lygio sutarties „(duomenys neskelbtini)“ logistikos paslaugų teikėjams sutarties nuostatos patvirtina, kad pagal susitarimą tarp UAB „RVT Logistika“ ir (duomenys neskelbtini), pervežimams naudojamų transporto priemonių krovinių erdvė turėdavo būti visiškai laisva (vežama „pilnais“ pervežimais), taip pat laikomasi higienos reikalavimų. Be to, iš aptartų nuostatų matyti, kad akcentuojama (duomenys neskelbtini) reputacijos kaip aukštos kokybės produktų tiekėjo apsauga, pervežimui naudojama transporto priemonė turi sudaryti profesionalų įspūdį klientui, už žalą (duomenys neskelbtini) reputacijai galimos piniginės sankcijos. Teismas sprendė, kad nurodyti duomenys patvirtina, jog atsakovė UAB „RVT Logistika“ neteko 1350,00 Eur, sumokėdama (duomenys neskelbtini) piniginę sankciją už netinkamą šioje byloje aptariamo pristatymo Nr. (duomenys neskelbtini) vykdymą, pažeidžiant Bendrojo paslaugų lygio sutarties „(duomenys neskelbtini)“ logistikos paslaugų teikėjams nuostatas. Tokios išlaidos atitinka tiesioginių nuostolių sampratą.

13.       Teismas vertino, kad atsakovė, vykdydama su kliente (duomenys neskelbtini) sudarytą susitarimą, sutiko ieškovei sumokėti santykinai didelę kainą už 6 palečių pervežimą, su sąlyga, kad kartu nebus vežamas kitas krovinys. Tokios aplinkybės patvirtina, jog tiek atsakovė, tiek jos klientė (duomenys neskelbtini) teikė didelę reikšmę „pilno“ vežimo sąlygai. Įvertinus tokias aplinkybes, nėra pagrindo laikyti, kad 1350,00 Eur piniginė sankcija (artima vežimo kainai) buvo paskirta ne už netinkamą sutartinių įsipareigojimų vykdymą (krovinio su varžtais vežimą kartu su stiklo tara), o dėl kokios nors kitos priežasties. Kad sankcija paskirta būtent dėl netinkamo sutartinių įsipareigojimų vykdymo – papildomo krovinio vežimo, patvirtina ir aptartas susirašinėjimas tarp UAB „RVT Logistika“ ir (duomenys neskelbtini) darbuotojų.

14.       Teismas vertino, kadangi atsakovė UAB „RVT Logistika“ sumokėjo 1350,00 Eur piniginę sankciją klientei (duomenys neskelbtini) dėl netinkamo Bendrojo paslaugų lygio sutarties „(duomenys neskelbtini)“ logistikos paslaugų teikėjams vykdymo, taip dėl ieškovės neteisėtų veiksmų - papildomo krovinio vežimo, nesilaikant šalių sudarytos sutarties, patyrė 1350,00 Eur tiesioginių nuostolių, todėl pripažino, jog tarp šių ieškovės neteisėtų veiksmų ir atsakovės patirtų 1350,00 Eur tiesioginių nuostolių yra priežastinis ryšys.

15.       Teismas nurodė, kad bylos duomenys patvirtina, jog atsakovė UAB „RVT Logistika“, klientei (duomenys neskelbtini) 2020-02-07 atšaukus užsakymus, patyrė 2700,00 Eur nuostolių (negautų pajamų) (6 užsakymai x 1650,00 Eur = 9900,00 Eur; 6 užsakymai x 1200,00 Eur = 7200,00 Eur; 9900,00 Eur – 7200,00 Eur = 2700,00 Eur).

16.       Teismas pažymėjo, kad negautų pajamų negalima laikyti nuostoliais, kurių protingas ir atidus verslininkas negalėtų numatyti. Negautos 2700,00 Eur pajamos susidarė atsakovės klientui atšaukus 6 užsakymus 2 savaičių laikotarpyje po netinkamai suteiktų pervežimo paslaugų. Kliento atsisakymas nuo tolesnių paslaugų, pakankamai nedidelio kiekio užsakymų artimiausiu laikotarpiu atšaukimas nelaikytinas itin neįprasta, nenumatoma netinkamo paslaugų suteikimo pasekme.

17.       Teismas sprendė, kad byloje nustatytos visos sąlygos taikyti ieškovei sutartinę civilinę atsakomybę: ieškovės neteisėti veiksmai, atsakovės patirti 4050,00 Eur nuostoliai (1350,00 Eur tiesioginiai nuostoliai ir 2700,00 Eur negautos pajamos), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos.

18.       Teismas vertino, jog nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo spręsti, kad ieškovė tinkamai suteikė vežimo paslaugą. Atsakovės patirti nuostoliai viršija paslaugos kainą ir prašomą priteisti sumą, todėl įpareigojimas atsiskaityti už tokią paslaugą neatitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų. Tokiu atveju atsakovei nekyla pareiga sumokėti už netinkamai įvykdytus sutartinius įsipareigojimus.

19.       Teismas sprendė priešieškinio reikalavimą dėl nuostolių priteisimo tenkinti iš dalies, priteisiant atsakovei nuostolių atlyginimą ta apimtimi, kiek patirti nuostoliai viršija šalių sutartą atlyginimą už vežimo paslaugas, t. y. atsakovei iš ieškovės priteisė 2537,50 Eur nuostolių atlyginimą (1350,00 Eur tiesioginiai nuostoliai + 2700,00 Eur negautos pajamos – 1512,50 Eur sutartas ir nesumokėtas atlyginimas už vežimo paslaugas).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė

20.       Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Roslitauto“ (toliau – ir apeliantė) prašo Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. sausio 6 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovės UAB „Roslitauto“ ieškinys atsakovei „RVT Logistika“ ir kuria iš dalies tenkintas atsakovės UAB „RVT Logistika“ priešieškinis ieškovei UAB „Roslitauto“, panaikinti; toje dalyje priimti naują sprendimą: ieškovei UAB „Roslitauto“ iš atsakovės UAB „RVT Logistika“ priteisti 1512,50 Eur įsiskolinimo, 21,18 Eur materialinių palūkanų, viso priteisti 1533,68 Eur; priteisti 8 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos; atsakovės UAB „RVT Logistika“ priešieškinį ieškovei UAB „Roslitauto“ atmesti; ieškovei UAB „Roslitauto“ iš atsakovės UAB „RVT Logistika“ priteisti 1850,00 Eur  bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme (35,00 Eur žyminio mokesčio ir 1815,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti); ieškovei UAB „Roslitauto“ iš atsakovės UAB „RVT Logistika“ priteisti 999,50 Eur  bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme (92,00 Eur žyminio mokesčio ir 907,50 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti). Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

20.1.                      Pirmosios instancijos teismo pozicija ieškinio tenkinimo klausimu ne tik nenuosekli, bet ir prieštaringa, kadangi, viena vertus, sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodoma: „ieškinį atmesti“, kita vertus, sprendimo motyvuojamojoje dalyje nurodyta, kad į priteistiną priešieškinio sumą 4050,00 Eur įskaitomas apeliantei nesumokėtas 1512,50 Eur atlyginimas už vežimo paslaugas. Kadangi teismo sprendimas yra vieningas procesinis dokumentas, iš sprendimo visumos darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pripažino apeliantės teisę į 1512,50 Eur nesumokėtą atlyginimą už vežimo paslaugas.

20.2.                      Atsakovė neįrodė apeliantės civilinės atsakomybės sąlygų, todėl priešieškinis turėjo būti atmestas. Apeliantės civilinės atsakomybės (ne)buvimo ir priešieškinio nepagrįstumo kontekste reikšminga, kad apeliantė savo įsipareigojimus pagal sutartį įvykdė tinkamai: (duomenys neskelbtini) krovinys buvo pakrautas Italijoje ir (duomenys neskelbtini) iškrautas Vokietijoje. Aplinkybę, kad: „Krovinys buvo pristatytas laiku ir tinkamos būklės <...>“, priešieškinio 12 p. pripažino ir atsakovė. Pirmosios instancijos teismas taip pat pripažino, kad krovinys buvo pristatytas laiku ir tinkamos būklės, kadangi iš tariamos 4050,00 Eur žalos atlyginimo sumos atėmė apeliantei mokėtiną 1512,50 Eur (t. y. 100 proc.) atlyginimą už krovinio pervežimą iš Italijos į Vokietiją. Tai reiškia, kad nebuvo pagrindo apeliantei taikyti civilinę atsakomybę, kadangi sutartinė civilinė atsakomybė taikoma už sutarties neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą, t. y. už sutarties pažeidimą, o ne už tinkamą sutarties įvykdymą.

20.3.                      Pirmosios instancijos teismo išvada, kad esą apeliantė įsipareigojo pervežti vienintelį atsakovės užsakytą krovinį, nepagrįsta, kadangi jokių nurodymų, kad priekaboje turi būti vežamas tik vienas atsakovės užsakytas krovinys, atsakovė nedavė, todėl apeliantė toje pačioje priekaboje turėjo teisę vežti ir kito siuntėjo krovinį (apeliantė neginčija faktinės aplinkybės, kad priekaboje buvo vežamas ir kito užsakovo krovinys).

20.4.                      Pirmosios instancijos teismas pritarė atsakovės teiginiams, esą krovinio pervežimo kaina (1250,00 Eur be PVM) viršijo nustatytą šios krypties „pilno“ vežimo kainą, kuri buvo 1029,00 Eur, o tai esą reiškia, kad apeliantės pasiūlyta vežimo kaina buvo artima (viršijo) rinkoje vyravusias analogiškų „pilnų“ vežimų kainas. Tokia teismo išvada nepagrįsta.

20.5.                      Nepagrįsta teismo išvada, kad esą įrašai skelbime krovinių biržoje https://www.timocom.lt/: „Length: 13.6 m Weight/to: 24.0 to“ reiškia, kad atsakovė užsakė „pilną“, o ne „dalinį“ krovinio pervežimą, kadangi „ilgis – 13.6, ir svoris 24.0 t“ yra standartinio krovinio matmenys, todėl tai esą reiškia, kad buvo užsakytas „pilnas“ krovinio pervežimas.  

20.6.                      Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad pagrindiniai dokumentai, kuriuose nurodomos siuntėjo ir vežėjo susitarimo sąlygos, yra sutartis ir CMR važtaraštis. Jokių įrašų, nurodymų, kad priekaboje gali būti vežama tik 6 vnt. atsakovės užsakytų pervežti palečių su stikliniais buteliais, sutartyje nėra.  

20.7.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimas prieštaringas. Pirmosios instancijos teismas vienoje sprendimo dalyje pripažino, kad nei sutartyje, nei CMR važtaraštyje, nei kituose rašytiniuose dokumentuose nebuvo jokių rašytinių ar kitokių šalių susitarimų dėl „pilno“ ar „dalinio“ Krovinio pervežimo. Tačiau kitoje sprendimo dalyje pirmosios instancijos teismas padarė diametraliai priešingą išvadą, kad: „<...>labiau tikėtina, jog šalys tarėsi būtent dėl „pilno“ vežimo, t. y. atsakovė kroviniui vežti iš vežėjo užsakė visą sunkvežimio priekabos (tento) erdvę.

20.8.                      Atsakovė priešieškiniu prašė priteisti 1350,00 Eur tiesioginių nuostolių. Priešieškinis šioje dalyje bet kuriuo atveju, t. y. ir pripažinus, kad yra pagrindas apeliantės civilinei atsakomybei, turėjo būti atmestas. Atsakovė nepateikė įrodymų apie tokio dydžio tiesioginius nuostolius. Atsakovė iš viso nepateikė jokių įrodymų apie tai, kokį užsakymą pateikė „(duomenys neskelbtini)“ krovinio, kurio pervežimui buvo sudaryta sutartis, pervežimui. Neaišku, už ką esą atsakovei buvo skirta 1350,00 Eur bauda, kurią kaip žalą pirmosios instancijos teismas priteisė iš apeliantės.

20.9.                      Atsakovė priešieškiniu dar prašė priteisti 2700,00 Eur negautų pajamų (pelno). Pirmosios instancijos teismas ir šioje dalyje priešieškinį tenkino. Priešieškinis šioje dalyje bet kuriuo atveju, t. y. ir pripažinus, kad yra pagrindas apeliantės civilinei atsakomybei, turėjo būti atmestas. Atsakovė neįrodė, kad užsakymai buvo atšaukti dėl apeliantės kaltės.

20.10.                      Sprendime liko neišspręstas klausimas dėl 21,18 Eur palūkanų pagal Lietuvos Respublikos Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymą (toliau – ir MAPKSVPĮ) priteisimo. Kadangi sutarties preambulėje buvo nustatyta, kad apmokėjimo terminas – 45 dienos nuo mėnesio galo, o apeliantė PVM sąskaitą faktūrą išrašė 2020 m. vasario mėn., apmokėta turėjo būti iki 2020 m. balandžio 14 d. įskaitytinai. Pripažinus apeliantės teisę gauti 1512,50 Eur sumą už suteiktą vežimo paslaugą, iš atsakovės turėjo būti priteistos 8 proc. materialinės palūkanos už 64 dienų laikotarpį nuo 2020 m. balandžio 15 d. iki ieškinio pareiškimo 2020 m. birželio 17 d., kas sudarė 1,40 proc.

21.       Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė UAB „RVT Logistika“ prašo apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

21.1.                      Apeliantės interpretacija, kad iš tikrųjų ieškinys buvo patenkintas 98,62 proc. (1512,50 Eur : 1533,68 Eur x 100), kadangi šia suma buvo sumažinta tenkintina priešieškinio suma, yra klaidinga. Teismas sprendime aiškiai pasisakė „ieškinį atmesti“ ir nurodė, kad apeliantės ieškinys atmestinas dėl netinkamų apeliantės įsipareigojimų vykdymo, todėl atsakovė neturi pareigos atsiskaityti su apeliante. Sprendimo 13 l. teismas konstatavo: “Nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo spręsti, jog ieškovė tinkamai suteikė vežimo paslaugą. Atsakovės patirti nuostoliai viršija paslaugos kainą ir prašomą priteisti sumą, todėl įpareigojimas atsiskaityti už tokią paslaugą neatitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų. Tokiu atveju atsakovei nekyla pareiga sumokėti už netinkamai įvykdytus sutartinius įsipareigojimus, todėl ieškinys dėl skolos priteisimo atmestinas“. Tuo tarpu priešieškinis tenkintas iš dalies – sumažinta atsakovės prašyta priteisti suma, priteisiant 2537,50 Eur nuostolių atlyginimą. Nuostolių mažinimas teismo yra aiškiai pagrįstas sprendimo 13 psl.

21.2.                      Apeliantė, netinkamai vykdžiusi sutartį, prarado teisę į atlyginimą, todėl reikalavimas sumokėti pervežimo kainą pagal apeliantės ieškinį ir yra atmestas. Atmetus ieškinį taip buvo išspręstas ir klausimas dėl 21,18 Eur palūkanų priteisimo – nesant prievolės sumokėti apeliantės reikalaujamą sumą, nėra prievolės ir mokėti bet kokias su tuo susijusias palūkanas.

21.3.                      Skirtingai, nei teigia apeliantė, yra visos teisės aktuose įvirtintos ir teismų praktikoje ne kartą aptartos civilinės atsakomybės sąlygos – neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys, kaltė ir žala (pagal CK 6.248 str. 1 d. skolininko kaltė preziumuojama). Sprendime remiamasi CK 6.256 str. 4 d., pagal kurį verslininkui už sutartinės prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą taikoma atsakomybė be kaltės. Likusios sąlygos nagrinėjamoje byloje atsakovės buvo tinkamai įrodytos.

21.4.                      Ginčo, kad krovinys pristatytas laiku ir nesugadintas, nėra, tačiau nei atsakovė, nei teismas niekada nei tiesiogiai, nei netiesiogiai nepasisakė, kad vien šių aplinkybių pakanka pripažinti apeliantei įvykdžius sutartį ir įvykdžius ją tinkamai. Priešingai, kaip sprendime teisingai išaiškino teismas – „Pagal šalių susitarimą UAB „RVT Logistika“ stiklo taros kroviniui vežti užsakė visą krovininio automobilio priekabos erdvę, ieškovė šios sutarties sąlygos nesilaikė, ta pačia transporto priemone vežė papildomą 7 palečių su varžtais krovinį. Vadovaujantis CK 6.205 straipsniu, neteisėti veiksmai gali pasireikšti bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymu, netinkamu įvykdymu, todėl konstatuojama, jog UAB „Roslitauto“ neteisėti veiksmai kaip sutartinės atsakomybės sąlyga byloje yra įrodyti.“

21.5.                      Nėra ginčo, kad apeliantė toje pačioje priekaboje pervežė ir kito užsakovo užsakytą krovinį, dėl ko atsakovė patyrė 4050,00 Eur žalą. Atsakovė tarėsi dėl „pilno“ krovinio vežimo, o ne „dalinio“ krovinio vežimo, todėl ieškovė pagal sutartį neturėjo teisės ta pačia transporto priemone vežti papildomą krovinį nepranešusi atsakovei.

21.6.                      Skirtingai nei teigia apeliantė, teismas pažymėjo ir įvertino tą aplinkybę, kad sutartyje ir CMR važtaraštyje nebuvo nurodymų, kad priekaboje turi būti vežamas tik vienas atsakovės užsakytas krovinys, tačiau tai nereiškia, kad apeliantė toje pačioje priekaboje turėjo teisę vežti ir kito siuntėjo krovinį.

21.7.                      Nurodymai dėl išdėstymo ir iškrovimo nereikalingi užsakytoje tentinėje priekaboje vežant tik atsakovės krovinį – 6 paletes – atsakovei užsakius „pilną“ krovinį ir faktiškai pakrovus mažiau (6 paletes) visai nesvarbu, kaip jos bus išdėstytos – nepaisant pasirinkto iškrovimo būdo, nebūtų trukdžių, todėl nurodymų nebuvimas tik dar kartą patvirtina aplinkybę, kad atsakovė užsakė „pilną“ pervežimą.

21.8.                      Nors apeliantė teigia, kad sprendimas prieštaringas: vienoje sprendimo dalyje pripažino, kad nei sutartyje, nei CMR važtaraštyje nebuvo jokių susitarimų dėl „pilno“ ar „dalinio“ krovinio pervežimo, kitoje dalyje padarė išvadą, kad: „<...>labiau tikėtina, jog šalys tarėsi būtent dėl „pilno“ vežimo, t. y. atsakovė kroviniui vežti iš vežėjo užsakė visą sunkvežimio priekabos (tento) erdvę.“, kaip matyti iš pirmiau išdėstytų argumentų – jokio prieštaravimo nėra. Teismas teisingai aiškino sutartį atsižvelgdamas į aplinkybių visumą, pagal tikruosius šalių ketinimus.

21.9.                      Apeliantė teigia, kad neaišku, dėl ko kilo 1350,00 Eur nuostoliai. Nuostoliai kilo (sankcija skirta), nes apeliantė: vežė papildomą krovinį – metalinius varžtus; krovinys buvo pakrautas taip, kad jo neįmanoma iškrauti neiškrovus papildomo krovinio. Pozicija yra aiški ir logiška – užsakytas „pilnas“ pervežimas, tačiau buvo atliktas „dalinis“ pervežimas be atsakovės ir jos kliento žinios – papildomai vežtas krovinys – metaliniai varžtai. Nors ir nebuvo užterštas krovinys, bet tokia grėsmė kilo. O „pilnas“ krovinys buvo vežamas siekiant išvengti bet kokio sąlyčio su kitais, ypač galinčiais užteršti maisto produktų pakavimui naudojamą stiklinę tarą. Papildomo krovinio vežimas lėmė ir tai, kad be užteršimo grėsmės krovinio gavėjas patyrė nepatogumų – reikėjo iškrauti papildomą krovinį, atlaisvinti šiam vietos sandėlyje, vėliau vėl sukrauti papildomą krovinį atgal. Natūralu, kad atsakovė ir jos klientas užsakydami „pilną“ pervežimą neketino šių papildomų veiksmų atlikti – taigi tai irgi yra netinkamo sutarties vykdymo – papildomo krovinio vežimo, nesilaikant susitarimo – pasekmė. Jokio prieštaravimo nėra - dėl visų šių aplinkybių atsakovei „(duomenys neskelbtini)“ taikė netesybas - 1350,00 Eur baudą.

21.10.                      Dėl 2700,00 Eur nuostolių. Kaip tik tuo metu, kai buvo iškraunamas krovinys ir krovinio gavėjas susidūrė su kliūtimis (dėl ko iškrovimas kiek užtruko), nes buvo pažeistos pervežimo sąlygos (gabentas papildomas krovinys, kurį reikėjo iškrauti ir vėl pakrauti), atsakovės klientas ir sureagavo – praradęs pasitikėjimą atsakove, nedelsiant atšaukė dalį užsakymų, kuriuos matoma galėjo pavesti kitiems vežėjams. Atsakovės klientas neprivalėjo atšaukti visų užsakymų, ypač vykdytinų artimiausiomis dienomis (po savaitgalio). Atsakovė dar kartą pažymi, kad užsakymų atšaukimą dėl apeliantės kaltės patvirtina šie įrodymai: 2020-02-07 el. laiškas, kuriame ieškovo klientas nurodė, kad kaip pasekmė situacijai (duomenys neskelbtini) klientas yra priverstas imtis priemonių ir atšaukti užsakymus; 2020-02-07 kitu el. laišku ieškovo klientas taip pat nurodė, jog kaip pasekmė situacijai (duomenys neskelbtini) klientas yra priverstas imtis priemonių ir atšaukti 8 savaitės užsakymus.

Teismas

k o n s t a t u o ja :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

22.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųsto teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

23.       Byloje kilo ginčas dėl šalių sudarytos sutarties turinio, pareigos sumokėti už krovinio vežimą ir nuostolių priteisimo.

Faktinės bylos aplinkybės

24.       Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė (vežėjas) ir atsakovė (siuntėjas) 2020 m. vasario 4 d. sudarė „Vienkartinę krovinio pervežimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini)“, pagal kurią ieškovė įsipareigojo atsakovės užsakymu pervežti 6 palečių 3,6 t svorio stiklinių butelių krovinį iš Italijos į Vokietiją. Krovinys turėjo būtų pakrautas (duomenys neskelbtini) Italijoje, iškrautas (duomenys neskelbtini) Vokietijoje. Sutarties preambulėje buvo nustatyta pervežimo kaina 1250,00 Eur + 21 proc. PVM, t. y. viso 1512,50 Eur. (duomenys neskelbtini) krovinys į ieškovės sunkvežimį, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekabos valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo pakrautas (duomenys neskelbtini), Italijoje, ir (duomenys neskelbtini) iškrautas (duomenys neskelbtini), Vokietijoje. Ieškovė 2020 m. vasario 17 d. atsakovei išrašė PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) 1250,00 Eur + 21 proc. PVM, viso 1512,50 Eur sumai. Atsakovė sąskaitos neapmokėjo ir pareiškė pretenzijas. Atsakovė nurodo, kad krovinys buvo pristatytas laiku ir tinkamos būklės (dėl to ginčo tarp šalių nėra), tačiau, pristačius krovinį paaiškėjo, kad ieškovė su atsakovės kroviniu, neinformavusi jos, vežė ir kitą krovinį – 7 paletes metalinių varžtų. Atsakovė nurodo, kad  ieškovė pažeidė sutarties sąlygas, kartu su stiklo taros kroviniu pagal užsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) veždama 7 paletes su varžtais. Atsakovė nurodo, kad tarėsi dėl „pilno“ krovinio vežimo, o ne „dalinio“ krovinio vežimo, todėl ieškovė pagal sutartį neturėjo teisės ta pačia transporto priemone vežti papildomą krovinį nepranešusi atsakovei. Dėl sutarties pažeidimo, pasak atsakovės ji patyrė 4 050,00 Eur nuostolius (tiesioginius nuostolius –1 350,00 Eur bei negautas pajamas, kurios sudaro 2 700,00 Eur).

Ieškinys tenkintinas. Priešieškinys atmestinas.

Dėl šalių sudarytos sutarties sąlygų ir ieškinio reikalavimų

25.       Nagrinėjamoje byloje atsakovė UAB „RVT Logistika“ teigia, kad ieškovė UAB „Roslitauto“ pažeidė sutarties sąlygas, kartu su stiklo taros kroviniu pagal užsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) veždama 7 paletes su varžtais. Atsakovė nurodo, kad tarėsi dėl „pilno“ krovinio vežimo, o ne „dalinio“ krovinio vežimo, todėl ieškovė pagal sutartį neturėjo teisės ta pačia transporto priemone vežti papildomą krovinį nepranešusi atsakovei. Ieškovė teigia, kad sutartyje tokio ribojimo ta pačia transporto priemone ieškovės nuožiūra vežti papildomą krovinį nebuvo.

26.       Sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklės reglamentuotos CK 6.193–6.195 straipsniuose. Pažymėtina, kad sutarčių aiškinimo klausimais Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika yra gausi, nuosekli ir išplėtota. Sutarties šalims nesutariant dėl tam tikrų jų sudarytos sutarties sąlygų, teismas, spręsdamas šalių ginčą dėl tokių sutarties sąlygų vykdymo ar jų neįvykdymo (netinkamo įvykdymo) teisinių padarinių, aiškina jas vadovaudamasis CK 6.193 straipsnyje nustatytomis sutarčių aiškinimo taisyklėmis, taip pat remdamasis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. CK 6.193 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai. Aiškinant sutartį, pirmiausia nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai (CK 6.193 straipsnio 1 dalis), derinant šį subjektyvų sutarties aiškinimo principą su jos teksto lingvistine analize. Kai šalys skirtingai aiškina savo pareigas pagal sutartį ir kai neįmanoma jų nustatyti taikant subjektyvų (šalių tikrųjų ketinimų) sutarties aiškinimo būdą, prioritetas teiktinas pažodiniam sutarties teksto aiškinimui, kaip objektyviausiai atspindinčiam tikrąją šalių valią dėl prisiimtų įsipareigojimų turinio (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-431/2011). Pagal CK 6.193 straipsnio 2 dalį, visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes. Aiškinant sutartį, reikia atsižvelgti ir į įprastines sąlygas, nors jos sutartyje nenurodytos. CK 6.193 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai. Aiškinant sutartį, taip pat turi būti atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių tarpusavio santykių praktiką, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir papročius. Sutarties aiškinimui svarbu ir faktinės aplinkybės, susijusios su sutarties sudarymu, vykdymu, kitokiais šalių veiksmais, nes faktiniai šalių veiksmai reikšmingi siekiant nustatyti tikruosius šalių ketinimus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-695/2018). Esant lingvistinės sutarties teksto reikšmės ir šalių tikrųjų ketinimų skirtumui, pirmenybę reikia teikti šalių ketinimams, kuriuos šalys, sudarydamos sutartį, turėjo omenyje, tačiau šio principo nereikėtų pernelyg suabsoliutinti. Jeigu šalių ketinimai nesutampa, didesnę reikšmę turi sutarties tekstas, todėl svarbesnė yra sutarties teksto lingvistinė analizė, nes ji gali padėti nustatyti, kurios šalies ketinimai atitinka sutarties lingvistinę prasmę (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-695/2018).

27.       Teismas ex officio turi patikrinti, ar konkrečiam iš tarptautinio krovinių pervežimo kilusiam ginčui yra taikytinos CMR konvencijos nuostatos. Nustatant tai, būtinas šių sąlygų visetas, t. y. ar 1) buvo vežama kelių transporto priemone; 2) buvo vežama už užmokestį; 3) krovinio išsiuntimo ir jo gavimo vieta yra skirtingų valstybių teritorijos; 4) krovinio išsiuntimo vietos ir/arba krovinio gavimo vietos valstybė yra Konvencijos narė (Konvencijos 1 straipsnio 1 punktas). Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, jog nagrinėjamu vežimo atveju yra visos nurodytos sąlygos, todėl tarp šalių susiklosčiusiems santykiams taikomos Konvencijos nuostatos.

28.       Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, jog aiškinant šalių sudarytos sutarties nuostatas, reikia atsižvelgti į Ženevos 1956 m. Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos (CMR) nuostatas, galiojantį nacionalinį reglamentavimą, teismų praktiką.

29.       Ženevos 1956 m. Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos (CMR) III skyrius „Vežimo sutarties sudarymas ir vykdymas“ nenurodo reikalavimų vežimo sutarties turiniui ir formai. Ženevos 1956 m. Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos (CMR) 4 straipsnis nustato, kad krovinio vežimo sutartį patvirtinantis dokumentas yra važtaraštis. Važtaraščio nebuvimas, pametimas ar neteisingas užpildymas neturi įtakos nei sutarčiai, nei sutarties veikimui. Konvencijos 6 straipsnis nustato duomenis, kurie turi būti nurodyti važtaraštyje.

30.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų senatas nutarime Nr. 31 „Dėl Lietuvos teismų praktikos, taikant Ženevos 1956 m. Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvenciją (CMR)“ išaiškino, kad atsižvelgiant į CMR konvencijos nuostatas, dėl vežimo gali būti susitarta ne tik surašant šalių pasirašomą dokumentą, bet apsikeičiant raštais, užsakymais, telegramomis, telefonogramomis, telefakso pranešimais ar kitokiais telekomunikacijų įrenginiais perduodama informacija, taip pat ir žodžiu. Važtaraščio neteisingas užpildymas, jei pervežimas įvyko, negali paneigti vežimo sutarties buvimo, jos galiojimo ar jos aiškinimo pagal CMR konvenciją. Tokiu atveju teismas turi nustatyti tikruosius šalių ketinimus sudarant vežimo sutartį, remdamasis kitais įrodymais.

31.       Nagrinėjamu atveju 2020-02-04 Vienkartinėje krovinio pervežimo sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad krovinio svoris yra 3.6 t, palečių skaičius – 6. 2020-02-04 Vienkartinėje krovinio pervežimo sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) nėra nurodyta, ar užsakomas „pilnas“ ar „dalinis“ krovinio vežimas, nėra nurodyta, ar toje pačioje transporto priemonėje galima vežti kitus krovinius, nenurodyti reikalavimai dėl krovinio išdėstymo priekaboje.

32.       Atsakovė byloje nurodė, kad aptariamo pervežimo kaina – 1250,00 Eur (plius PVM) viršija rinkoje tuo metu vyravusias „pilno“ vežimo analogiškais maršrutais kainas. Atsakovė į bylą pateikė informaciją apie „pilno“ vežimo kainas 2020 m. vasario mėnesį nurodydama, kad pagal atsakovės skaičiavimą šios krypties „pilno“ vežimo kaina yra apie 1029,00 Eur, o vieno kilometro kaina svyruoja nuo 1.10 Eur/km iki 1.52 Eur/km. Pirmosios instancijos teismas pritarė atsakovės argumentams, kad krovinio pervežimo kaina (1250,00 Eur be PVM) viršijo nustatytą šios krypties „pilno“ vežimo kainą, kuri buvo 1029,00 Eur, ir sprendė, kad ieškovės pasiūlyta vežimo kaina buvo artima rinkoje vyravusias analogiškų „pilnų“ vežimų kainas. Teisėjų kolegija pažymi, kad pervežimo kaina 1250,00 Eur + PVM buvo nustatyta šalių susitarimu, vadovaujantis sutarties laisvės principu, todėl vien tik pagal sutartą kainą negalima vertinti, kad šalys susitarė dėl „pilno“ vežimo.

33.       Teismas skundžiamame sprendime pažymėjo, kad atsakovės nurodytose krovinių pervežimo įmonių UAB „Ad Rem“, UAB „Baltic Line“, UAB „Transekspedicija“ svetainėse esanti informacija patvirtina, jog rinkoje veikiančios krovinių pervežimo įmonės išskiria „dalinį“ krovinio vežimą (angl. LTL, „less than truckload“) kaip vieną iš krovinio pervežimo būdų. Šiuo atveju užsakomas ne visas sunkvežimis, o tik vieta užsakovo kroviniui, vienu sunkvežimiu gabenami kelių klientų kroviniai, taip sutaupomos užsakovų lėšos. „Pilno“ vežimo atveju užsakomas visas sunkvežimis. Teisėjų kolegija pažymi, kad šių įmonių internetiniuose puslapiuose nurodoma informacija nėra visuotinės rekomendacijos ar metodinė medžiaga, todėl minėtuose internetiniuose puslapiuose nurodomi pervežimo būdai nesudaro pagrindo daryti išvadą, jog nagrinėjamu atveju atsakovė būtent ir užsakė „pilną“ vežimą. Pritartina ieškovės argumentams, jog paminėta bendrovių informacija ne tik nepaneigia ieškovės atsikirtimų, kad atsakovė užsakė konkretaus krovinio pervežimą, o ne visą priekabą, bet priešingai, patvirtina ieškovės atsikirtimus, kadangi atsakovės užsakytas pervežti krovinys kaip tik atitinka interneto puslapio rekomendacijas „daliniam“ kroviniui, kadangi atsakovės užsakyto pervežti krovinio svoris buvo 3.641,88 t netto, t. y. apie 3 tonas, nors priekaboje gali būti vežamas iki 24 t krovinys.

34.       Skelbimo informacijoje aprašant krovinį buvo nurodyta: 13,6 m ir 24 tonos. Atsakovė nurodė, o pirmosios instancijos teismas sutiko su atsakove, kad įrašai skelbime krovinių biržoje https://www.timocom.lt/: „Length: 13.6 m Weight/to: 24.0 to“ reiškia, kad atsakovė užsakė „pilną“, o ne „dalinį“ krovinio pervežimą, kadangi „ilgis – 13.6, ir svoris 24.0 to“ yra standartinio krovinio matmenys. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nėra duomenų, kad būtent tokie yra standartinio krovinio matmenys ir kad tokie standartinio krovinio matmenys egzistuoja. Teisėjų kolegija pažymi, kad sutartyje sutarties dalykas nurodytas – „Krovinys: glass bottles, Svoris: 3.6 t., Palečių sk.: 6“. Todėl negalima daryti išvadą, jog atsakovė užsakė 13,6 m ilgio, 24 t svorio krovinio pervežimą bei „dalinį“ krovinio pervežimą. Pažymėtina, jog jokių nurodymų, kad priekaboje gali būti vežama tik 6 vnt., nėra.

35.       Pirmosios instancijos teismas vertino šalių susirašinėjimą ir sprendė, jog nėra duomenų, kad derybų metu sutikdama vežti krovinį (duomenys neskelbtini) ieškovės atstovė žinojo konkrečius krovinio matmenis, apie juos teiravosi. Teismas darė išvadą, jog realus krovinio kiekis, svoris vežėjui derybų dėl sutarties sudarymo metu nebuvo aktualus, vežėjas vadovavosi skelbime nurodytais maksimaliais matmenimis (13,6 m ir 24 t), t. y. ieškovė sutiko už siūlomą 1250,00 Eur (plius PVM) kainą vežti bet kokio dydžio atsakovės krovinį, neviršijant maksimalių atitinkamai transporto priemonei taikomų krovinio gabaritų. Teisėjų kolegija nesutinka su tokia pirmosios instancijos teismo išvada. Iš susirašinėjimo matyti, kad ieškovės darbuotoja teiravosi atsakovės, ar skelbimas vis dar aktualus, ar yra specialių sąlygų, ar tinka standartinis tentinis sunkvežimis („standartinis tautlineris“), kada reikia pakrauti ir iškrauti krovinį. Taigi aiškiai matyti, kad ieškovės darbuotoja konkrečiai klausė, ar yra specialių krovinio pervežimo sąlygų. Teisėjų kolegijos vertinimu būtent atsakovės darbuotojai turėjo informuoti ieškovę dėl krovinio pervežimo sąlygų, pvz., kad negalima kartu vežti kitų krovinių, kad krovinys turi būti sukrautas priekabos gale ar priekyje ir pan. Pažymėtina, kad atsakovės vadybininkas A. U. atsakė: „Taip, tuscia tara ant palecio, nieko sprecjalaus, soninis pakrovimas“. Tai reiškia, kad atsakovės darbuotojas aiškiai nurodė, jog nėra jokių specialių krovinio pervežimo, išdėstymo sąlygų, išskyrus sąlygą „šoninis pakrovimas“.

36.       Teisėjų kolegija, įvertinusi aptartas aplinkybes bei bylos įrodymų visumą, sprendžia, jog labiau tikėtina, kad šalys tarėsi ne dėl „pilno“ vežimo. Taip pat spręstina, jog šalys nesitarė, kad ieškovė galės vežti tik atsakovės krovinį, Tai reiškia, kad ieškovė turėjo teisę savo nuožiūra pervežti ne tik atsakovės užsakytą krovinį – 6 paletes stiklinių butelių, bet ir kito užsakovo krovinį.

37.       Byloje nėra ginčo, jog ieškovė krovinį būtų praradusi, sugadinusi. Bylos duomenys ir šalys patvirtina, jog krovinys buvo pristatytas laiku ir tinkamos būklės, todėl byloje nustačius, jog šalys tarėsi ne dėl „pilno“ vežimo bei nesitarė, kad ieškovė galės vežti tik atsakovės krovinį, vertintina, kad ieškovė savo įsipareigojimus pagal sutartį įvykdė tinkamai, todėl ieškovės ieškinio reikalavimas priteisti iš atsakovės 1512,50 Eur įsiskolinimo tenkintinas.

38.       Ieškovė taip pat prašo iš atsakovės priteisti 21,18 Eur materialinių palūkanų už uždelsimo atsiskaityti laiką pagal MAPKSVPĮ.  MAPKSVPĮ 2 str. 5 d. nustatyta, kad pavėluoto mokėjimo palūkanų norma – 8 procentiniais punktais padidinta vėliausiai pagrindinei Europos centrinio banko refinansavimo operacijai taikoma fiksuotoji palūkanų norma, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma fiksuotųjų palūkanų konkurso būdu, arba ribinė palūkanų norma, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma kintamųjų palūkanų konkurso būdu. Šiame įstatyme nustatytos palūkanos skaičiuojamos už kiekvieną sumokėti praleistą dieną nuo nesumokėtos mokėtinos sumos. Europos centrinio banko taikoma fiksuotoji palūkanų norma 2020 m. I pusmetį yra 0 proc. (https://www.ecb.europa.eu/mopo/implement/omo/html/top_history.en.html), todėl iš atsakovės priteistina 8 proc. palūkanų. Sutartyje buvo nustatyta, kad apmokėjimo terminas – 45 dienos nuo mėnesio galo. Ieškovė 2020 m. vasario 17 d. atsakovei išrašė PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) 1250,00 Eur + 21 proc. PVM, viso 1512,50 Eur sumai, sumokėta turėjo būti per 45 dienas po 2020 m. vasario mėn. pabaigos, t. y. iki 2020 m. balandžio 14 d. įskaitytinai. Atsižvelgiant į tai, iš atsakovės priteistinos 8 proc. materialinės palūkanos už 64 dienų laikotarpį nuo 2020 m. balandžio 15 d. iki ieškinio pareiškimo 2020 m. birželio 17 d. Tai sudaro 21,18 Eur.  

39.       Ieškovė prašo priteisti 8 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad tuo atveju, kai šalių ginčas kyla dėl pavėluotų mokėjimų pagal komercinius sandorius ir kreditorius reikalauja taikyti Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo nustatytas palūkanų normas, šis specialusis įstatymas turi pirmenybę prieš CK 6.210 straipsnį, ir teismas turėtų taikyti šio įstatymo nustatytas palūkanas, tarp jų ir nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2012). Pagal byloje nustatytas aplinkybes ginčo šalys yra verslo subjektai (privatūs juridiniai asmenys) (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Esant nustatytoms aplinkybėms, ieškovės prašomoms priteisti palūkanoms taikytinas Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymas, o ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 8 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (1512,50 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020-06-22) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas. 

Dėl priešieškinio reikalavimų

40.       Atsakovė prašo taikyti ieškovei sutartinę atsakomybę – priteisti iš viso 4050,00 Eur nuostolių, patirtų dėl sutartinės „pilno“ vežimo sąlygos nesilaikymo. Nurodo, kad ieškovė pažeidė sutarties sąlygas, kartu su stiklo taros kroviniu pagal užsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) veždama 7 paletes su varžtais. Atsakovė nurodo, kad tarėsi dėl „pilno“ krovinio vežimo, o ne „dalinio“ krovinio vežimo, todėl ieškovė pagal sutartį neturėjo teisės ta pačia transporto priemone vežti papildomą krovinį nepranešusi atsakovei. Dėl sutarties pažeidimo, pasak atsakovės ji patyrė 4 050,00 Eur nuostolius (tiesioginius nuostolius –1 350,00 Eur bei negautas pajamas, kurios sudaro 2 700,00 Eur).

41.       Sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kuri atsiranda dėl to, kad neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo ar netesybų (sumokėti baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.245 straipsnio 3 dalis). CK 6.256 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius).

42.       Pagal bendrąją taisyklę, sprendžiant ginčą dėl sutartinės civilinės atsakomybės, turi būti nustatytos visos civilinės atsakomybės taikymo sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, žalą padariusio asmens kaltė ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.246–6.249 straipsniai). Tačiau kai sutartinės prievolės neįvykdo ar netinkamai ją įvykdo įmonė (verslininkas), tai ji atsako visais atvejais, jei neįrodo, kad prievolės neįvykdė ar netinkamai ją įvykdė dėl nenugalimos jėgos, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kita (CK 6.256 straipsnio 4 dalis). Sutartyje nesant išlygos dėl kaltės, kaip civilinės atsakomybės sąlygos, verslininko sutartinė atsakomybė atsiranda be kaltės, ir, esant reikalavimui taikyti sutartinę civilinę atsakomybę, teismas turi nustatyti tris atsakomybės sąlygas: žalą, neteisėtus veiksmus ir priežastinį ryšį (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-196-687/2018). Kasacinis teismas yra pasisakęs ir dėl priežastinio ryšio verslininko civilinės atsakomybės kontekste. Priežastinis ryšys sutartinės verslininko civilinės atsakomybės atveju turi atitikti nuostolių numatymo kriterijų (CK 6.258 str. 4 d.). Šis kriterijus reiškia, jog nukentėjusi šalis negali tikėtis, jog jai bus kompensuoti net ir tie praradimai, kurių sutartį pažeidusi šalis, būdama protinga ir atidi verslininkė, negalėjo numatyti sutarties sudarymo metu kaip įprastų tokios sutarties pažeidimo padarinių (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-377-611/2019). Neįvykdžiusi prievolės įmonė (verslininkas) atsako tik už tuos nuostolius, kuriuos ji numatė ar galėjo protingai numatyti sutarties sudarymo metu kaip tikėtiną prievolės neįvykdymo pasekmę, tai yra tam tikras verslininko, atsakančio be kaltės (CK 6.256 str. 4 d.) atsakomybės ribojimo būdas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-190-248/2018).

43.       Nagrinėjamu atveju šios nutarties 37 punkte konstatuota, kad iškovė tinkamai įvykdė sutartį. (duomenys neskelbtini) krovinys į ieškovės sunkvežimį, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekabos valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo pakrautas (duomenys neskelbtini), Italijoje, ir (duomenys neskelbtini) iškrautas (duomenys neskelbtini), Vokietijoje. Byloje nėra ginčo, kad krovinys buvo pristatytas laiku ir tinkamos būklės. Byloje nustatyta, kad atsakovės darbuotojas jokių specialių krovinio pervežimo ir išdėstymo sąlygų išskyrus sąlygą „šoninis pakrovimas“, kuri buvo įvykdyta. Byloje konstatuota, kad šalys tarėsi ne dėl „pilno“ vežimo, taip pat nesitarė,  kad ieškovė galės vežti tik atsakovės krovinį, todėl ieškovė turėjo teisę savo nuožiūra pervežti ne tik atsakovės užsakytą krovinį, bet ir kito užsakovo krovinį.

44.       Atsakovė nurodė, jog vežant stiklo tarą, t. y. tarą, kuri liečiasi su maistu, yra taikomi tam tikri jos kliento reikalavimai, kaip antai, tokia tara gali būti gabenama tik su tam tikrais kroviniais, tarp kurių tokie kroviniai kaip metaliniai varžtai nepatenka. Pažymėjo, kad atsakovė ir klientas yra sudarę ilgalaikę daugkartinio pervežimo sutartį, kurioje pateiktos aiškios instrukcijos krovinių gabenimui, tarp kurių reikalavimas stiklo tarą vežti taip, kad būtų išvengta jos užterštumo, taip pat pateikti švaros laikymosi reikalavimai ir pan.

45.       Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovė yra krovinių ekspedijavimo įmonė. Pagal CK 6.824 straipsnio 1 dalį krovinių ekspedijavimas - krovinių vežimo organizavimas ir su tuo susiję veiksmai, numatyti krovinių ekspedijavimo sutartyje. 2 dalyje numatyta, kad ekspeditorius - juridinis asmuo (verslininkas), sudaręs krovinių ekspedijavimo sutartį su užsakovu ir įsipareigojęs užsakovo (užsakovo kliento) lėšomis, jo ar savo vardu gabenti jam priklausantį krovinį ir atlikti kitus su tuo susijusius veiksmus. Krovinių ekspedicijos sutartimi viena šalis (ekspeditorius) įsipareigoja už atlyginimą kitos šalies - užsakovo (užsakovo kliento) - lėšomis teikti arba organizuoti sutartyje numatytas paslaugas, susijusias su krovinių vežimu (3 dalis). Krovinių ekspedicijos sutartyje gali būti numatytos ekspeditoriaus pareigos organizuoti krovinių vežimą ekspeditoriaus ar kliento pasirinktu transportu ir maršrutu, ekspeditoriaus pareiga savo arba kliento vardu sudaryti vežimo ir kitas sutartis, užtikrinti krovinių išsiuntimą, pakrovimą ar iškrovimą, taip pat kitos su krovinių vežimu susijusios pareigos (5 dalis). Taigi atsakovės, kaip ekspeditorės pareiga yra pagal užsakymą su klientu organizuoti krovinių vežimą ir jų ekspedijavimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, pati atsakovė, žinodama, kad jos su klientu daugkartinio pervežimo sutartyje yra pateiktos aiškios instrukcijos krovinių gabenimui, tarp kurių reikalavimas stiklo tarą vežti taip, kad būtų išvengta jos užterštumo, taip pat pateikti švaros laikymosi reikalavimai ir pan., turėjo atsakingai sudaryti sutartį su atsakove ir aiškiai nurodyti jai svarbius krovinio pervežimo reikalavimus.

46.       Taip pat atsakovė nurodo, jog, aplinkybę, kad tokiai tarai kaip stiklo buteliai, yra numatyti specifiniai gabenimo reikalavimai patvirtina ir Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, kuri rekomenduoja laikytis bent esminių transportavimo principų, numatytų 2004 m. balandžio 29 d. Europos parlamento ir tarybos reglamentas (EB) Nr. 852/2004 Dėl maisto produktų higienos (2 Priedas IV skyrius). Atsakovės teigimu, šią aplinkybę, kad tokiems gaminiams yra taikomi specifiniai reikalavimai, ieškovė, kaip savo srities profesionalė, turėjo suvokti iš CMR važtaraštyje bei Delivery note pateiktos informacijos. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nustatyta, kad krovinys buvo pristatytas laiku ir tinkamos būklės, nėra jokių duomenų, kad krovinys buvo užterštas ar nesilaikyta švaros reikalavimų. O specialias sąlygas krovinio pervežimui, tokias kaip, kad vežti tik atsakovės krovinį ir pan., atsakovė turėjo aiškiai nurodyti ieškovei. Nagrinėjamu atveju šalims nesusitarus dėl „pilno“ pervežimo, dėl to, kad ieškovė turi vežti tik atsakovės krovinį, nėra pagrindo ieškovės veiksmus vertinti kaip neteisėtus. Byloje konstatuota, kad ieškovė sutartį įvykdė tinkamai, todėl teisėjų kolegija nenustatė ieškovės neteisėtų veiksmų.

47.       Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju nėra ir priežastinio ryšio tarp ieškovės veiksmų ir atsakovės nuostolių. Atsakovė nuostolius patyrė ne dėl ieškovės neteisėtų veiksmų, o dėl savo kaip ekspeditorės kaltės, nes netinkamai sudarė sutartį su atsakove, nenurodydama konkrečių krovinio vežimo sąlygų dėl kurių atsakovė yra įsipareigojusi savo klientui.

48.       Atsižvelgusi į aptartas bylos aplinkybes, bylos įrodymų visumą, teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovė neįrodė sąlygų ieškovės civilinei atsakomybei kilti, todėl priešieškinis atmestinas.

49.       Apeliacinės instancijos teismo anksčiau nurodytais motyvais atsakyta į esminius apeliacinio skundo argumentus. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).

Dėl procesinės bylos baigties

50.       Remdamasi nurodytais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino šalių sudarytos sutarties sąlygas, šalių veiksmus ir jų teisinį vertinimą, todėl nepagrįstai ieškovę pripažino pažeidusią sutarties sąlygas ir tuo pagrindu ieškinį atmetė, o priešieškinį tenkino iš dalies. Tai yra pagrindas naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai, priešieškinį atmesti  (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmojoje instancijoje

51.       Jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija priima naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai. Priešieškinį atmesti.

52.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškinį tenkinus visiškai, o priešieškinį atmestus, atsakovei jos patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.

53.       Ieškovė byloje patyrė tokias bylinėjimosi išlaidas – 35 Eur žyminį mokestį, sumokėtą paduodant ieškinį, ir 1815 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Nurodo, kad advokatui sumokėta 726 Eur už ieškinio parengimą, 847 Eur už atsiliepimo į priešieškinį parengimą, 242 Eur už pasirengimą ir atstovavimą teismo posėdyje, viso: 1850 Eur. 

54.       Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, nei yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos). Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos apimtį, ieškovės advokato darbo laiko sąnaudas, paruoštų dokumentų turinį ir apimtį, teismo posėdžių kiekį, Rekomendacijose nustatytus dydžius, sprendžia, kad ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos yra ne per didelės, todėl jas ieškovei priteisia iš atsakovės.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje

55.       Bylinėjimosi išlaidos, tenkinus ieškovės apeliacinį skundą, atsakovei neatlyginamos ir nepriteisiamos (CPK 93 straipsnis). Ieškovė apeliacinės instancijos teisme patyrė 999,50 Eur bylinėjimosi išlaidų: 92,00 Eur žyminį mokestį, sumokėtą paduodant apeliacinį skundą ir 907,50 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Įvertinusi bylos apimtį, sudėtingumą, advokato paruošto dokumento turinį ir apimtį, advokato darbo laiko sąnaudas, teisėjų kolegija sprendžia, jog ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos yra ne per didelės, todėl jas priteisia ieškovei iš atsakovės.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a :

Panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. sausio 6 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai. Priešieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovės UAB „RVT Logistika“, į. k. 302538627, ieškovei UAB „Roslitauto“, į. k. 302889850: 1512,50 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus dvylika eurų 50 ct) įsiskolinimo; 21,18 Eur (dvidešimt vieną eurą 18 ct) palūkanų; 8 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (1512,50 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020-06-22) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo; 1850 Eur (vieno tūkstančio aštuonių šimtų penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidas.

 Priteisti iš atsakovės UAB „RVT Logistika“ ieškovei UAB „Roslitauto“ 999,50 Eur (devynių šimtų devyniasdešimt devynių eurų 50 ct) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinėje instancijoje.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.